Administracinė byla Nr. A-472-492/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03184-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 24.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. J. (S. G. (S. G.) teisių perėmėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas S. G. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 21R-552(AG-502/02-2019) (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė) iki 2019 m. spalio 30 d. įrengti šaligatvį (duomenys neskelbtini) gatvėje tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjui priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. S. G. paaiškino, kad Sprendime Komisija nustatė, jog Savivaldybė teisėtai neįrengė šaligatvio (duomenys neskelbtini) gatvėje tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad šaligatvis yra reikalingas vaikams, einantiems į netoliese esančią mokyklą, ir gyventojams, kurie yra priversti vaikščioti po purvą. S. G. pažymėjo, kad Savivaldybė savo pareigas atlieka tik rinkiminiu laikotarpiu. Nurodė, kad dėl Savivaldybės neveikimo jis daugybę metų vaikščiodamas per balas ir purvą, sunešiojo daug batų.
3. Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) bei Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovai paaiškino, kad S. G. su iš esmės tapačiais reikalavimais, kuriuos nurodė teismui, kreipėsi į Administraciją. Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymus, 2019 m. birželio 12 d. ir 2019 m. liepos 16 d. raštuose jam išsamiai bei motyvuotai paaiškino šaligatvių įrengimo ir remonto atlikimo procedūrų vykdymą, argumentavo, kodėl S. G. prašomas šaligatvis (pramintas takas) nebus įrengtas būtent 2019 m., o taip pat papildomai paaiškino, kad jo prašymas buvo perduotas (duomenys neskelbtini) seniūnijai, t. y. subjektui, kompetentingam sudaryti planuojamų įrengti bei remontuoti šaligatvių sąrašus 2020 m. Atsižvelgusi į tai, Komisija nusprendė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovų nuomone, Komisija tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
5. Dėl šaligatvio įrengimo atsakovai pažymėjo, kad kiekvienų metų pabaigoje seniūnijos planuoja ateinančių metų pėsčiųjų infrastruktūros darbus, įvertina esamų takų būklę, pėsčiųjų srautus bei takus, kurie veda link traukos objektų (viešojo transporto stotelių, mokyklų, gydymo įstaigų, prekybos centrų ir kita). Atsižvelgus į metams skiriamą finansavimą, sudaromas remontuotinų objektų sąrašas. Pirmiausia įrengiami šaligatviai pagal gatves, kuriose pėstieji eina važiuojamąja kelio dalimi, taip pat remontuojami tranzitiniai šaligatviai, kuriuose yra didžiausias pėsčiųjų eismas.
6. Atsakovai akcentavo, kad Sprendime konstatuota, jog iš Administracijos 2019 m. liepos 16 d. rašto matyti, kad pareiškėjui buvo paaiškinta, jog gyventojų prašomų įrengti (suremontuoti) pėsčiųjų takų bei šaligatvių sąrašą sudaro seniūnijos. Į sąrašus įrašytus šaligatvius ir pėsčiųjų takus metų pabaigoje seniūnijos darbuotojai vertina pagal šaligatvių būklę, pėsčiųjų srautą, teritorijos užstatymo intensyvumą, esamus pėsčiųjų traukos centrus ir panašiai bei pateikia Administracijai. 2019 m. planuojami įrengti (suremontuoti) šaligatviai ir pėsčiųjų takai jau yra parinkti pagal nustatytus kriterijus. Minėtiems darbams atlikti miesto biudžete numatytos lėšos yra paskirstytos, todėl 2019 m. S. G. prašyme nurodyto šaligatvio Administracija suremontuoti negalės, tačiau pareiškėjo prašymas dėl šaligatvio remonto ir įrengimo buvo perduotas (duomenys neskelbtini) seniūnijai. Iš viešai Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklapyje paskelbtos Gyvenamosios aplinkos gerinimo programos 2019 m. nustatyta, kad yra numatytas objektų sąrašas, t. y. konkrečios vietos, kuriuose 2019 m. suplanuota įrengti bei suremontuoti šaligatvius Vilniaus miesto savivaldybėje. Atsakovai nurodė, kad pareiškėjo prašomas įrengti šaligatvis tarp (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įtrauktas į 2019 m. remontuojamų bei naujai įrengiamų šaligatvių sąrašą, tačiau (duomenys neskelbtini) seniūnija pareiškėjo minėtą pramintą taką įtrauks į 2020 m. planuojamų naujai įrengti šaligatvių sąrašą.
7. Atsakovai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog šaligatvių įrengimas bei remontas yra finansuojami miesto biudžeto lėšomis, šiems darbams (kategorija: paprastasis remontas ir priežiūra) kiekvienais metais skiriant atitinkamą miesto biudžeto dalį, yra akivaizdu, kad remontuojami bei planuojami įrengti šaligatviai parenkami vadovaujantis prioritetiniais kriterijais. (duomenys neskelbtini) seniūnijai neįtraukus šaligatvio tarp (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) į 2019 m. planuojamų remontuoti objektų sąrašą, kuris vėliau buvo pateiktas atsakovui, t. y. nesuplanavus minėto šaligatvio faktinio įrengimo 2019 m., negali būti tenkinamas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją iki 2019 m. žiemos įrengti šaligatvį tarp (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
8. Aptarę su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą bei aktualią teismų praktiką, atsakovai pažymėjo, kad byloje nėra jokio pagrįsto pagrindo konstatuoti institucijų neteisėtus veiksmus (neveikimą), pareiškėjas neįrodė tariamai patirtos neturtinės žalos dydžio, todėl negali būti konstatuojamas ir priežastinis ryšys tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir žalos, o S. G. skundas yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.
9. Teismo posėdyje atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją ir prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo S. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
11. Išsamiai aptaręs su pareiškėjo skundu dėl šaligatvio, numatyto tarp (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), neįrengimo nagrinėjimu susijusias aplinkybes bei priimtus sprendimus, teismas pažymėjo, kad pagal administracinių teismų praktiką, administraciniai teismai nesprendžia ekonominių ir ūkinių klausimų, o tik patikrina, ar administracinės institucijos tinkamai išnagrinėjo pareiškėjų prašymus, skundus, ir įvertina priimtų administracinių aktų teisėtumą bei pagrįstumą. Teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).
12. Teismas sutiko, kad Komisija privalėjo patikrinti, ar pareiškėjui buvo tinkamai atsakyta į jo keliamą klausimą dėl šaligatvių įrengimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles.
13. Įvertinęs skundžiamą Komisijos sprendimą, teismas padarė išvadą, kad Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyrius 2019 m. birželio 12 d. rašte Nr. A51-54755/19(2.9.3.24-UK7) „Dėl šaligatvio remonto ir naujo šaligatvio įrengimo“ bei Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyrius 2019 m. liepos 16 d. rašte Nr. A51-66695/19(2.9.3.24-UK7) „Dėl šaligatvio įrengimo“ S. G. išsamiai bei motyvuotai paaiškino šaligatvių įrengimo ir remonto atlikimo procedūrų vykdymą, argumentavo, kodėl jo prašomas šaligatvis (pramintas takas) nebus įrengtas būtent 2019 m., o taip pat papildomai paaiškino, kad pareiškėjo prašymas buvo perduotas (duomenys neskelbtini) seniūnijai, t. y. subjektui, kompetentingam sudaryti planuojamų įrengti bei remontuoti šaligatvių sąrašus 2020 m. Teismas sutiko ir su Komisijos pozicija, kad atsižvelgiant į tai, jog šaligatvių (pramintų takų) įrengimas bei remontas yra finansuojami miesto biudžeto lėšomis, šiems darbams kiekvienais metais skiriant atitinkamą miesto biudžeto dalį, remontuojami bei planuojami įrengti šaligatviai parenkami vadovaujantis prioritetiniais kriterijais. Ginčo atveju (duomenys neskelbtini) seniūnijai neįtraukus šaligatvio tarp (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) į 2019 m. planuojamų remontuoti objektų sąrašą, kuris vėliau buvo pateiktas Administracijai, t. y. nesuplanavus minėto šaligatvio faktinio įrengimo 2019 m., negali būti tenkinamas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją iki 2019 m. žiemos įrengti šaligatvį tarp (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
14. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, o tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Teismas nurodė, kad šioje byloje nebuvo nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, pareiškėjas nepagrindė ir neturtinės žalos padarymo fakto, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
III.
15. Pareiškėjas S. G. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti.
16. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas jį laikė neveiksniu ir nesudarė galimybės dalyvauti teismo posėdyje bei ginti savo skunde išdėstytą poziciją. S. G. nėra aišku, kuo remdamasis, teismas gali organizuoti slaptą posėdį, dalyvaujant tik atsakovų atstovei, o jo apie teismo posėdį neinformuoti.
17. Pareiškėjas taip pat kelia klausimą, kokiu Lietuvos Respublikos įstatymu vadovaujantis vaikai į Vilniaus miesto vidurinę mokyklą „Žiburys“, o gyventojai į darbus ir parduotuves turi eiti per purvą bei balas, lyg nemokėtų mokesčių Savivaldybei. Nors Savivaldybė privalo tarnauti gyventojams, tačiau jos darbuotojai savivaliauja, o teismas šios institucijos neveikimą pateisina.
18. S. G. nuomone, teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio bei Jungtinių Tautų Tarptautinio Pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio nuostatas.
19. Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybė prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
20. Pacitavę Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 1 ir 2 dalių, 73 straipsnio 1 dalies bei 78 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsakovai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šią administracinę bylą paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo posėdyje teismas nurodė, kad S. G. šaukimas buvo įteiktas asmeniškai, t. y. pareiškėjas buvo tinkamai informuotas ir žinojo apie bylos nagrinėjimo vietą, datą bei laiką, o tai, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 1 ir 3 dalimis, reiškia, kad administracinė byla, pareiškėjui neatvykus, galėjo būti nagrinėjama. Atsakovų nuomone, teismas S. G. tinkamai informavo apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė prašymo atidėti teismo posėdį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas pažeidė jo teisę dalyvauti teismo posėdyje.
21. Atsakovai sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su Komisijos išvada, kad iš Administracijos 2019 m. liepos 16 d. rašto matyti, jog pareiškėjui buvo paaiškinta, kad gyventojų prašomų įrengti (suremontuoti) pėsčiųjų takų bei šaligatvių sąrašą sudaro seniūnijos. Šią savo poziciją atsakovai iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijų atsiliepime į pareiškėjo skundą. Akcentavo, kad nesuplanavus minėto šaligatvio faktinio įrengimo 2019 m., negali būti tenkinamas ir S. G. reikalavimas įpareigoti Administraciją iki 2019 m. žiemos įrengti šaligatvį tarp (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
22. Atsakovai taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimo. Atkreipia dėmesį, kad teismas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų neteisėtumo fakto nenustatė. Atsakovų nuomone, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra jokio pagrįsto pagrindo konstatuoti jų neteisėtus veiksmus (neveikimą), ir pareiškėjui neįrodžius tariamai patirtos neturtinės žalos dydžio, negali būti konstatuojamas ir priežastinis ryšys tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl S. G. skundas yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Savivaldybė ir Administracija teigia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė nei jam tariamai kilusios neturtinės žalos fakto bei dydžio, nei priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir S. G. tariamai kilusios žalos, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmestas, jam neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjo reikalavimų įpareigoti Administraciją iki 2019 m. žiemos padaryti naujus šaligatvius tarp (duomenys neskelbtini) namų (duomenys neskelbtini), dėl kurių jo skundas Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 21R-552(AG-502/02-2019) sprendimu buvo atmestas. Pareiškėjas prašė panaikinti Komisijos sprendimą ir Vilniaus miesto savivaldybę įpareigoti iki 2019 m. spalio 30 d. įrengti šaligatvį (duomenys neskelbtini) gatvėje tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjui priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
24. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad S. G. (duomenys neskelbtini) mirė bei ginčo teisinis santykis leidžia procesinių teisių perėmimą, 2021 m. kovo 31 d. nutartimi mirusį pareiškėją pakeitė jo teisių perėmėja T. J. ir jai sudarė galimybę pateikti paaiškinimą dėl procesinės pozicijos, perėmus pareiškėjo teises, tačiau T. J. šia galimybe nepasinaudojo.
25. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. birželio 21 d., 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. liepos 9 d. ir 2019 m. liepos 11 d. skundus, kuriuose buvo prašoma įrengti naują šaligatvį tarp (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyrius 2019 m. liepos 16 d. surašė raštą Nr. A51-66695/19(2.9.3.24-UK7) „Dėl šaligatvio įrengimo“, kuriame S. G. informavo, kad jo prašymas dėl šaligatvių remonto ir įrengimo buvo perduotas (duomenys neskelbtini) seniūnijai, nes gyventojų prašomų įrengti (suremontuoti) pėsčiųjų takų bei šaligatvių sąrašą sudaro seniūnijos. Minėtame rašte pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad į sąrašus įrašytus šaligatvius ir pėsčiųjų takus metų pabaigoje seniūnijos darbuotojai vertina pagal šaligatvių būklę, pėsčiųjų srautą, teritorijos užstatymo intensyvumą, esamus pėsčiųjų traukos centrus ir panašiai bei pateikia Vilniaus miesto savivaldybei. 2019 m. liepos 16 d. rašte Nr. A51-66695/19(2.9.3.24-UK7) taip pat buvo pažymėta, kad darbai atliekami tam tikslui skirto finansavimo ribose, o šaligatvių įrengimo (remonto) poreikis yra didžiulis ir Savivaldybė negali patenkinti visų gyventojų pageidavimų. S. G. taip pat buvo paaiškinta, kad 2019 m. planuojami įrengti (suremontuoti) šaligatviai ir pėsčiųjų takai jau yra parinkti pagal nustatytus kriterijus, minėtiems darbams atlikti miesto biudžete numatytos lėšos yra paskirstytos, todėl 2019 m. pareiškėjo prašyme nurodyto šaligatvio nebus galima suremontuoti. Nesutikdamas su pateiktu atsakymu, S. G. su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ir prašė įpareigoti Administraciją iki 2019 m. žiemos įrengti naujus šaligatvius (duomenys neskelbtini) gatvėje tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini). Komisija, išnagrinėjusi S. G. skundą, 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 21R-552(AG-502/02-2019) jį atmetė kaip nepagrįstą. Įvertinusi S. G. skundo turinį bei surinktus įrodymus, Komisija padarė išvadą, kad S. G. buvo išsamiai ir motyvuotai paaiškintas šaligatvių įrengimo bei remonto atlikimo procedūrų vykdymas ir argumentuota, kodėl jo prašomas šaligatvis (pramintas takas) nebus įrengtas būtent 2019 m., bei nurodyta, kad S. G. prašymas buvo perduotas (duomenys neskelbtini) seniūnijai, t. y. subjektui, kompetentingam sudaryti planuojamų įrengti bei remontuoti šaligatvių sąrašus 2020 m. Komisija sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog šaligatvių (pramintų takų) įrengimas bei remontas yra finansuojami miesto biudžeto lėšomis, šiems darbams (kategorija: paprastasis remontas ir priežiūra) kiekvienais metais skiriant atitinkamą miesto biudžeto dalį, yra akivaizdu, kad remontuojami bei planuojami įrengti šaligatviai parenkami vadovaujantis prioritetiniais kriterijais; ginčo atveju (duomenys neskelbtini) seniūnijai neįtraukus šaligatvio tarp (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) į 2019 m. planuojamų remontuoti objektų sąrašą, kuris vėliau buvo pateiktas Administracijai, t. y. nesuplanavus minėto šaligatvio faktinio įrengimo 2019 m., negali būti tenkinamas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją iki 2019 m. žiemos įrengti šaligatvį tarp (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sprendimą, su jame padarytomis išvadomis sutiko. Nenustatęs atsakovų neteisėtų veiksmų bei padaręs išvadą, kad S. G. nepagrindė neturtinės žalos padarymo fakto, teismas pareiškėjo prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino.
26. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti. Savo poziciją S. G. iš esmės grindė tuo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje. Jis taip pat teigė, kad Savivaldybės darbuotojai savivaliauja, o teismas tokį šios institucijos neveikimą pateisina.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama S. G. nustatytų apeliacinio skundo ribų.
28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
29. Savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Administracijos – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.
30. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Administracijos veiksmus, padarė pagrįstą išvadą, kad jos darbuotojų veiksmų neteisėtumas nebuvo nustatytas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. G. buvo paaiškinta, kodėl Administracija jo prašomų suremontuoti šaligatvių negalės suremontuoti, ir nurodė, kad jo prašymą dėl šaligatvio remonto ir įrengimo perdavė (duomenys neskelbtini) seniūnijai. Atsižvelgus į tai, kad S. G. prašomas įrengti šaligatvis tarp (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įtrauktas į 2019 m. remontuojamų bei naujai įrengiamų šaligatviu sąrašą ir jam nebuvo skirta lėšų, S. G. prašymas negali būti tenkinamas. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad dėl jo prašomo suremontuoti šaligatvio bus sprendžiama sudarant 2020 m. planuojamų naujai įrengti šaligatvių sąrašą.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados, tačiau apeliaciniame skunde pareiškėjas nepaaiškino, kodėl su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ar atliktu vertinimu nesutinka. Apeliaciniame skunde S. G. apsiribojo tik deklaratyviais argumentais ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie yra per daug abstraktūs, o pareiškėjo abstrakčių aplinkybių nurodymo atsakovo atstovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti nepakanka. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių įrodymais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
32. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamiai aptarė pareiškėjo Savivaldybei teiktus prašymus bei įvertino išnagrinėjus juos priimto sprendimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti ir S. G. nepagrindė neturtinės žalos padarymo fakto. Apeliantas nustatytas aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė. Teisėjų kolegijos nuomone, S. G. argumentai buvo grindžiami ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie Administracijos darbuotojų veiksmų neteisėtumą.
33. Nesant pagrindo konstatuoti Administracijos darbuotojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei pareiškėjui priteisti neturtinę žalą. S. G. subjektyvus manymas, kad Administracija elgiasi neteisėtai (jos darbuotojai savivaliauja), nesudaro juridinio pagrindo neturtinei žalai atlyginti.
34. S. G. apeliacinio skundo argumentas, kad jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, taip pat nėra pagrįstas. Apie šioje administracinėje byloje pirmosios instancijos teisme 2019 m. spalio 31 d. 10.00 val. vyksiantį teismo posėdį pareiškėjas buvo tinkamai informuotas teismo šaukimu, kuris jam asmeniškai buvo įteiktas 2019 m. rugsėjo 28 d., ir tai patvirtina ant šaukimo grąžinamosios dalies esantis S. G. parašas. Žinodamas apie teismo posėdį, pareiškėjas pats pasirinko jame nedalyvauti, jokio jo prašymo atidėti teismo posėdį nebuvo gauta. Pažymėtina, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalimi, proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Kadangi S. G. apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, o jo dalyvavimas administracinės bylos nagrinėjime nebuvo pripažintas būtinu, teismas, atsakovų atstovei neprieštaraujant ir nenustatęs aplinkybių, kurioms esant bylos be S. G. nebūtų galima nagrinėti, bylą pagrįstai nutarė nagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad buvo organizuojamas slaptas teismo posėdis, kaip teigė S. G..
35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal S. G. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą; jokių teismo padarytų teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o S. G., kurio teises perėmė T. J., apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija