| 1. Naujumas |
Vertinama pagal šį požymį – naujumas rinkoje, taikant principą, kad inovacija įgyvendinus projektą turi būti įdiegta ir reikšmingai skirtis nuo ankstesnių subjekto produktų ar siūlytų ir naudotų procesų, ir tai nėra įprastas pakeitimas ar atnaujinimas. |
Įdiegtas produktas laikomas įvestu į rinką, kai jis tampa prieinamas naudoti numatytiesiems naudotojams. Procesas laikomas pristatytu rinkai, kai jį pirmą kartą pradedama faktiškai naudoti subjekto veikloje. Vertinant diegiamų produktų ar procesų pokyčio reikšmingumą atsižvelgiama, kad diegiamas produktas ar procesas pasižymėtų viena ar keletu naujų savybių ir (arba) nauja paskirtimi, kurios reikšmingai skiriasi nuo subjekto anksčiau siūlytų ar naudotų produktų savybių (apima kokybę, technines specifikacijas, patikimumą, konkurencinį pranašumą, patvarumą, ekonominį veiksmingumą naudojimo metu, patogumą, naudojimo galimybes ir palankumą naudotojui ir kt.) arba procesų savybių (pvz., efektyvumas, išteklių naudojimo efektyvumas, patikimumas ir atsparumas, patogumas ir naudojimo galimybės ir pan.). „Reikšmingo“ skirtumo sąvoka neapima smulkių pakeitimų ar pagerinimų, kai diegiamas produktas ar procesas nepasižymi naujomis savybėmis ir (arba) nauja paskirtimi. Vertinama pagal pateiktus argumentus pagrindžiančius skirtumus. Tiek paraiškos vertinimo, tiek projekto įgyvendinimo priežiūros metu ne mažiau kaip 50 proc.* projekto tinkamų finansuoti išlaidų vertės turi atitikti šį kriterijaus požymį. Naujumo kriterijus šioje metodikoje vertinamas taip: 5 balai – naujumas atitinka nurodytą požymį; 0 balų – nėra atitikties pagal nurodytą požymį. |
Informacija pateikiama verslo plane ir (ar) paraiškoje: 1. patvirtinimas, kad ne mažiau kaip 50 proc.* projekto tinkamų finansuoti išlaidų vertės atitiks kriterijaus požymį; 2. patvirtinimas, kad inovacija bus įdiegta per projekto įgyvendinimo laikotarpį ir visiškai atitiks planuojamus požymius iki kontrolės laikotarpio pabaigos; 3. pagrindimas, kad naujumas subjektui nebus smulkus pakeitimas. Pagrindimui nurodyti reikšmingus skirtumus, kurie gali būti kiekybiškai ar kokybiškai apibūdinti, lyginant tarp esamų rinkoje ar naudojamų ir diegiamų produktų, įrangos ar technologijų su nuoroda į informacijos šaltinį. Informacijos šaltiniai: gamintojo techninės specifikacijos, alternatyvų, bandymų, įgyvendintų EIP arba demonstracinių / sklaidos projektų vieši rezultatų šaltiniai, bendradarbiavimo su mokslo institucija (sutarties pagrindu) gauti rezultatai, mokslo institucijų išvados, rekomendacijos ar kiti. Informacijos šaltiniai turėtų būti ne senesni nei 3 metai iki paraiškos pateikimo dienos. Nesant informacijos šaltinio, pateikiama pareiškėjo rinkos apžvalga, kurioje aprašomi rinkoje esami produktai ar technologijos, pagal savo paskirtį ir funkcijas atitinkantys projekte diegiamus, ir aprašomi projekte diegiami produktai ar technologijos, pažymint bent vieną ar keletą savybių, kurios diegiamuose produktuose ar technologijose reikšmingai skiriasi nuo rinkoje esamų. |
| 2.Teigiamas poveikis aplinkai ir klimatui |
Vertinama pagal visus nurodytus požymius, atitinkančius poveikį aplinkai: 1. dirvožemio kokybės gerinimas (erozijos mažinimas, humusingumo išsaugojimas, rūgštingumo reguliavimas, užterštumo sunkiaisiais metalais ir pan.) ir darnus maisto medžiagų valdymas (maistingųjų medžiagų balanso dirvožemyje palaikymas, jų išplovimo į vandens telkinius mažinimas ir pan.), išleidžiamo vandens ir pramoninių tvenkinių kokybės gerinimas; 2. vandens kokybės apsauga (vandens telkinių, uždarų apytakinių sistemų geros aplinkosauginės būklės palaikymas), tausus vandens naudojimas (uždarų apytakinių sistemų naudojimo tikslams, drėkinimo tikslams, gyvulių girdymui, vykdant veiklą pramonės sektoriuje ir pan.) bei vandens atsargų dirvožemyje sukaupimas (pvz., išmaniąja drenažo sistema ar kt.); 3. oro kokybės gerinimas (kietųjų dalelių, angies monoksido, sieros dioksido, azoto dioksido mažinimas naudojant atsinaujinančius energetinius šaltinius, taupant energiją, naudojant mažiau karšto vandens, rūšiuojant atliekas ar pan.); 4. klimato kaitos švelninimas (ŠESD emisijų mažinimas mažinant kuro deginimą, energijos naudojimą, diegiant mėšlo ir srutų tvarkymo sistemas, mažinant organinių ir sintetinių trąšų naudojimą, kaupiant anglies dioksidą dirvožemyje, biomasėje, durpynuose, miškuose ir pan.); 5. žaliosios energijos didinimas bei energijos vartojimo efektyvumo didinimas (taupymas) atnaujinant ar diegiant naujas technologijas; 6. beatliekių ir mažų atliekų technologijų taikymas (apima veiklas, kuriomis pereinama prie tvarių, sveikų, efektyviai išteklius naudojančių, žiediškumo principais grįstų ir integracinių maisto ir ūkininkavimo sistemų, investicijos mažina atliekų susidarymą, jų pakartotinį panaudojimą, perdirbamų pakuočių naudojimą ir pan.); 7. gyvūnų gerovę ir sveikatingumą skatinančių technologijų taikymas (auginimo intensyvumo mažinimas, auginimas be antibiotikų, perėjimas prie gyvūnų laisvo laikymo ir pan.). |
Inovacijos teigiamas poveikis aplinkai vertinamas kompleksiškai, atskirai įvertinant, ar inovacija daro įtaką ir prisideda prie dirvožemio, oro, vandens kokybės pagerinimo, maisto medžiagų išplovimų iš dirvožemio mažinimo, tausaus vandens naudojimo gerinimo, atliekų perdirbimo, gyvūnų gerovės ir sveikatingumo didinimo. Inovacijos poveikis klimato pokyčiui švelninti vertinamas ŠESD emisijų mažinimo požiūriu, žaliosios energijos iš žemės ir miško šaltinių bei energijos efektyvumo požiūriais. Poveikio dydis nevertinamas. Poveikio aplinkai ir klimatui kriterijus vertinamas taip: 1 balas – atitinka pagal vieną požymį; 2 balai – atitinka pagal du požymius; 3 balai – atitinka pagal tris požymius; 4 balai – atitinka pagal keturis požymius; 5 balai – atitinka pagal penkis ar daugiau požymių; 0 balų – neatitinka nei vieno požymio. |
Informacija pateikiama verslo plane ir (ar) paraiškoje: 1. patvirtinimas, kad projekto investicijos atitiks vieną ar kelis šio kriterijaus požymius, nurodant kuriuos (atitiktis požymiui įskaitoma, jeigu diegiamos priemonės turi įtakos bent vienam jame išvardytam elementui), iki kontrolės laikotarpio pabaigos. 2. pateikiamas pagrindimas, kaip projektas atitiks tam tikrus šio kriterijaus požymius, įskaitant atskirus jų elementus, paraiškoje trumpai nurodant, kokios diegiamos priemonės darys teigiamą poveikį. |
| 3. Skaitmeninimas |
Vertinama pagal tokius požymius, atitinkančius skaitmeninių technologijų klasifikaciją: 1. Palydovinių sistemų panaudojimas (apima Globalios esamos vietos padėties nustatymo sistemos GPS diegimo projektus, kai žemės ūkio sektoriuje naudojantis palydovų duomenimis vykdoma tikslioji žemdirbystė: sėjama, tręšiami laukai bei purškiami pasėliai, nuimamas derlius ir kita);
2. Daiktų internetas (apima investicijas į tinklą, išmaniuosius prietaisus, jutiklius, valdiklius, kitą fizinę ir programinę įrangą, sujungiančią fizinius objektus tarpusavyje ir leidžiančią procesus valdyti virtualiai. Apima tiek žuvininkystės, augalininkystės, tiek gyvulių auginimo, šėrimo, melžimo procesus, tiek visas kitas su pirmine gamyba, logistika, perdirbimu, rinkodara ir pan. susijusias veiklas); 3. Blokų grandinės technologija (apima projektus, kai ji diegiama kaip potenciali ateities technologija, naudojama ir žemės ūkyje, kai reikalingas patogus ir skaidrus virtualių duomenų ar duomenų blokų valdymas pasitikėjimo pagrindu (technologija leidžia subjektams kontaktuoti tiesiogiai, be trečiųjų šalių, o naudojant specialią kriptografiją sukurta tarsi skaitmeninė „buhalterijos knyga“, kurioje esančius mokėjimus ar mainus gali matyti visi prisijungusieji, o kad pervedimas būtų sėkmingas, visi į tokį tinklą sujungti kompiuteriai turi jį patvirtinti); 4. Automatizavimas ir robotika (apima projektus, kuriuose diegiami ir naudojami automatizavimo ir (ar) robotikos sprendimai procesams modernizuoti); 5. Debesų kompiuterija ir dideli duomenys (apima projektus, kurių įgyvendinimo metu diegiama, taikoma ar perkama Debesų kompiuterija – kompiuterinė paslauga, teikiama pagal pareikalavimą, naudojant kompiuterinius išteklius, išsklaidytus internete. Taip pat apima projektus, kuriuose naudojami dideli duomenys kaip didžiulis kompiuterių duomenų rinkinys, įskaitant struktūrizuotus, nestruktūruotus, pusiau struktūrizuotus duomenis, kurių negalima apdoroti tradiciniais algoritmais ir metodais); 6. Valdymo sistemos (apima projektus, kai diegiama programinė įranga, skirta kompiuterizuoti įmonės valdymą, galinti apimti ir integruotis į visus įmonės verslo procesus, naudojama apskaitos tvarkymo palengvinimui, efektyviam visų resursų išnaudojimui, kontaktų valdymui, efektyviam tiekimo grandinės veikimui užtikrinti, analitinės įmonės veiklos ataskaitų sudarymui ir pan.); 7. Dirbtinis intelektas (apima įvairius projektus, kuriuose dirbtinis intelektas gali būti naudojamas užtikrinti sveikesnį maistą mažinant trąšų, pesticidų, herbicidų ir drėkinimo naudojimą bei taip sumažinti poveikį aplinkai, kai piktžolės, augalai, augimo sąlygos atpažįstamos lauke, o dirbtinio intelekto sprendimai transformuojami į tinkamus veiksmus pagal užprogramuojamą tikslą. Taip pat naudojama gyvūnų judėjimui, temperatūrai ir pašarų vartojimui stebėti, produktų perdirbimo procesuose ir pan.). |
Skaitmeninimas kaip inovatyvumo vertinimo kriterijus atspindi, kiek projektu diegiamomis skaitmeninėmis technologijomis būtų generuojami ir integruojami duomenys, kurių pagrindu galėtų būti priimami sprendimai. Skaitmeninimo kriterijus šioje metodikoje vertinamas taip: 3 balai – jei diegiamomis išvardytomis skaitmeninėmis technologijomis generuojami duomenys kaupiami subjekto (ūkio, įmonės, organizacijos) lygmeniu; 5 balai – jei diegiamomis išvardytomis skaitmeninėmis technologijomis generuojami duomenys laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų, teikiami valstybės informaciniams ištekliams, siekiant juos panaudoti administraciniais tikslais; 0 balų – jei nėra diegiama nei viena iš išvardytų skaitmeninių technologijų. |
Informacija pateikiama verslo plane ir (ar) paraiškoje: 1. patvirtinimas, kad skaitmeninės technologijos (nurodant kurios) bus įdiegtos per projekto įgyvendinimo laikotarpį; 2. pateikiamas aprašymas, kokie konkretūs duomenys būtų generuojami įdiegus nurodytas skaitmenines technologijas ir kokiems tikslams jie galėtų būti naudojami; 3. patvirtinimas, kad tam tikri įdiegtomis skaitmeninėmis technologijomis generuojami duomenys bus teikiami valstybės informaciniams ištekliams, siekiant juos integruoti ir panaudoti administraciniais tikslais (duomenų teikimas viešoms platformoms, registrams ir pan.). |
| 4.Teigiamas poveikis socialinei ekonomikai |
Projekto teigiamas poveikis socialinei ekonomikai vertinamas kompleksiškai, atskirai vertinant, ar kuriamas teigiamas pokytis kultūros, švietimo, užimtumo, sveikatos srityse, ar numatytos ir įgyvendintos inovatyvios prevencinės priemonės įvairiose srityse. |
Inovacijos poveikis socialinėje ekonomikoje vertinamas pagal individualius rodiklių ir jų apskaičiavimo, pokyčių įvertinimo metodikų rinkinius, kurie iš anksto (paramos paraiškoje) numatomi pagal Socialinio verslo poveikio matavimo skaičiuoklę, tvirtinamą žemės ūkio ministro įsakymu. |
Informacija pateikiama paramos paraiškoje ir (ar) verslo plane, užpildant Socialinio poveikio matavimo skaičiuoklę ir pasirenkant ar nurodant konkrečių pasiekimų rodiklių planuojamus pokyčius bei jų apskaičiavimo, matavimo metodikas. |
