Administracinė byla Nr. A-1288-629/2018
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01656-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą (b. l. 2–5), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau ir – Šiaulių TI), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2012 m. sausio 15 d. iki
2014 m. gegužės 1 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, jam teko mažiau kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Gyvenamosios patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Kamerose buvo tamsu, drėgna, šalta, trūko oro. Kamerose nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas, o tai labai pakenkė pareiškėjo akims. Rūkantys ir nerūkantys asmenys buvo laikomi kartu. Pareiškėjo teigimu, atvykus ir išvykstant iš Šiaulių TI asmens apžiūros buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, t. y. patalpoje buvo šalta ir purvina, esant žemai oro temperatūrai būdavo verčiamas nusirengti, daiktus dėti į nešvarias dėžes. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, t. y. neturtinę žalą.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu
(b. l. 52–59) pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
4. Šiaulių TI prašė pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje. Nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 2,28 kv. m iki 12,4 kv. m, tačiau toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvieną dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi metu pareiškėjas nebūdavo gyvenamojoje kameroje, todėl jo buvimas kamerose nebuvo nepertraukiamas. Atsakovas pabrėžė, jog Šiaulių visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu nenustatė, kad kameroje Nr. 104 būtų pelėsis. Atsakovo teigimu, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Be to, Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus ir duris) ir tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Higienos normos (toliau – Higienos norma) reikalavimus. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros erdvės atskirtas mūrine siena, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu į įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl netinkamų sąlygų atliekant kratas ir nurodė, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad išvykstančiųjų apžiūros patalpos tvarkingos. Dėl laikymo su rūkančiais asmenimis atsakovas pažymėjo, kad jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas įstaigai nebuvo pateikęs. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą lemti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos padarymo jam fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo veikiama išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis, ir nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių.
II.
6. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu (b. l. 65–70) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 90 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas pripažino, kad daliai reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už kalinimą netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 15 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. pateikti pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą, numatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, nes tik 2016 m. liepos 18 d. teismui padavė skundą. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios galėtų būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl teismas praleisto ieškinio senaties termino neatnaujino.
8. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas nuo
2013 m. liepos 18 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 47 (plotas 18,74 kv. m), Nr. 8 (plotas 16,72 kv. m), Nr. 45 (plotas 18,47 kv. m), Nr. 33 (plotas 12,43 kv. m), Nr. 23 (plotas 13,65 kv. m), Nr. 104 (plotas 18,86 kv. m). Pareiškėjas tam tikru metu buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, tačiau iš pateiktos pažymos ne visais atvejais galima nustatyti, kada ir kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos. Kadangi įrodyti aplinkybes, kada pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, pareiga teko atsakovui, todėl šias aplinkybes teismas aiškino pareiškėjo naudai. Teismas pripažino, jog nuo 2013 m. liepos 18 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. (9 dienas) pareiškėjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
9. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl Higienos normos pažeidimų, teismas, remdamasis Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikinimo aktais, nurodė, jog pažeidimų nei kameroje Nr. 104, nei kratos atlikimo patalpose nebuvo nustatyta. Bylai aktualiu laikotarpiu kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo atlikti patikrinimai, taip pat byloje nebuvo jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą Higienos normos reikalavimams. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų į Šiaulių TI administraciją nesikreipė (b. l. 19). Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo pateiktą pažymą, Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko Higienos normos reikalavimų.
10. Pareiškėjo argumentų dėl rūkančiųjų laikymo kartu su nerūkančiais asmenimis teismas nelaikė pakankamai aiškiais ir detalizuotais, kadangi pareiškėjas teismui nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Dėl jo teisių pažeidimo, laikant kartu su rūkančiais asmenimis, Šiaulių TI administracijai skundų nepateikė (b. l. 19), pirminės gydytojų apžiūros metu (b. l. 10) prie žalingų įpročių nurodė, kad yra rūkantis, todėl šiuos pareiškėjo teiginius pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus.
11. Teismas taip pat pabrėžė, kad nėra pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI.
12. Įvertinęs pareiškėjo teisės pažeidimo (kalinimo per mažo ploto sąlygomis) mastą ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje esančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas (minimalią mėnesinę algą, vidutinį darbo užmokestį), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.
III.
13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, apeliaciniame skunde (b. l. 74–77) prašo pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą – pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas. Atsakovas teigia, jog pareiškėjas tik 9 paras kalėjo Šiaulių TI pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą, todėl šis pažeidimas nebuvo intensyvaus neigiamo poveikio pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą – jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Teismas nenustatė kamerų, kuriose kalėjo pareiškėjas, objektyvių neatitikimų Higienos normos reikalavimams. Be to, pats pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, todėl preziumuojama, kad jis Šiaulių TI buvo laikomas užtikrinant jam tinkamas gyvenimo sąlygas. Pareiškėjas buvimo Šiaulių TI laikotarpiu turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas ir jam tenkanti kameros ploto norma nuolat kito. Be to, nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas ir šiuo atveju pakaktų pažeidimo pripažinimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 15 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.
15. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir neturtinei žalai atlyginti priteisė 90 Eur, konstatavęs, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 18 d. iki
2014 m. gegužės 1 d. 9 dienas pareiškėjui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto normos ir tuo buvo pažeista pareiškėjo teisė į nustatytus ploto reikalavimus. Daliai pareiškėjo reikalavimų teismas pritaikė ieškinio senaties terminą, o likusius atmetė kaip nepagrįstus.
16. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pareiškėjas tik 9 dienas kalėjo Šiaulių TI per mažo ploto sąlygomis. Kitų pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, kalinimo per mažo ploto sąlygomis laikotarpis nebuvo nepertraukiamas ir pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito. Nenustatyta, kad būtų buvę sąmoningai siekiama pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Taip pat nenustatyta, kad kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas patyrė itin didelius nepatogumus, sunkius dvasinius išgyvenimus, kad būtų pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013). Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
19. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimas administracinėje byloje
Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A-455-602/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018).
20. Remiantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimas byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.). Taip pat EŽTT pripažino, kad proceso nacionaliniame teisme sparta ir šalies pragyvenimo lygis gali būti svarbūs kriterijai nustatant, ar nacionaliniu lygmeniu priteista kompensacija yra pakankama (EŽTT 2017 m. gegužės 4 d. nutarimas byloje Bilinskas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40091/13),
2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimas byloje Stella ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 49169/09 ir kt.) 58, 61 ir 62 p.). Kita vertus, EŽTT pažymėjo, kad nors ir turi būti atsižvelgiama į tai, ar elgesio tikslas buvo pažeminti ir sumenkinti auką, vis dėlto tokio tikslo nebuvimas visiškai nepašalina Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo konstatavimo galimybės (EŽTT 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimas byloje Kasperovičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 54872/08) 41 p.).
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdama į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kad šiuo atveju vien pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kumuliacinį pareiškėjo laikymo sąlygų Šiaulių TI poveikį, sprendžia, kad byloje yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
22. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio įvertinimo ir jų nekartodama, sutinka su tuo, jog dėl to, kad pareiškėjui 9 dienas teko mažiau kameros ploto nei nustatyta teisės aktuose, ginčo laikotarpiu pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą, kuri turėjo būti atlyginta pinigais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 90 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą. Teisėjų kolegijos nuomone, priteista suma yra pagrįsta ir adekvati dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.
23. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija