VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS
INSPEKCIJOS VIRŠININKAS
ĮSAKYMAS
DĖL BRANDUOLINĖS SAUGOS REIKALAVIMŲ BSR-1.8.10-2021
„GALIMŲ BRANDUOLINIŲ IR RADIOLOGINIŲ AVARIJŲ BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTE PADARINIŲ ANALIZĖ“ PATVIRTINIMO
2021 m. liepos 27 d. Nr. 22.3-124
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 30 straipsnio 3 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo 4 straipsnio 4 punktu, 11 straipsnio 1 punktu ir 30 straipsnio 3 dalimi:
1. Tvirtinu Branduolinės saugos reikalavimus BSR-1.8.10-2021 „Galimų branduolinių ir radiologinių avarijų branduolinės energetikos objekte padarinių analizė“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Valstybinės atominės energetikos
saugos inspekcijos viršininko
2021 m. liepos 27 d.
įsakymu Nr. 22.3-124
BRANDUOLINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI
BSR-1.8.10-2021
„GALIMŲ BRANDUOLINIŲ IR RADIOLOGINIŲ AVARIJŲ BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTE PADARINIŲ ANALIZĖ“
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Branduolinės saugos reikalavimai BSR-1.8.10-2021 „Galimų branduolinių ir radiologinių avarijų branduolinės energetikos objekte padarinių analizė“ (toliau – Reikalavimai) reglamentuoja:
1.1. galimų branduolinių ir radiologinių avarijų branduolinės energetikos objekte padarinių analizės (toliau – Padarinių analizė) tikslus ir atlikimo metodiką;
1.2. Padarinių analizės dokumentavimo ir derinimo su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija (toliau – VATESI) tvarką;
2. Reikalavimai taikomi branduolinės energetikos objektams (toliau – BEO) ir yra privalomi ūkio subjektams, turintiems Reikalavimų 3.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas licencijas bei ūkio subjektams Reikalavimų 3.5 papunktyje nurodyto teisės akto nustatyta tvarka pateikusiems paraišką šioms licencijoms ir (ar) Reikalavimų 3.2 papunktyje nurodyto teisės akto 22 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytiems leidimams gauti (toliau – licencijos turėtojas ar pareiškėjas).
II SKYRIUS
NUORODOS
3. Reikalavimuose pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus:
3.5. Branduolinės energetikos srities veiklos licencijų ir leidimų išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 722 „Dėl Branduolinės energetikos srities veiklos licencijų ir leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“;
3.6. Branduolinės saugos reikalavimai BSR-1.3.1-2020 „Avarinės parengties užtikrinimas branduolinės energetikos objektuose“, patvirtinti VATESI viršininko 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 22.3-18 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-1.3.1-2020 „Avarinės parengties užtikrinimas branduolinės energetikos objektuose“ patvirtinimo“;
3.7. Lietuvos higienos norma HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“;
3.8. Lietuvos higienos norma HN 99:2019 „Gyventojų apsauga įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1040 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 99:2019 „Gyventojų apsauga įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai“ patvirtinimo“;
3.9. Branduolinės saugos reikalavimai BSR-1.8.7-2020 „Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos licencijomis reguliuojamos veiklos su branduolinėmis ir daliosiomis medžiagomis sauga“, patvirtinti VATESI viršininko 2020 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 22.3-15 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-1.8.7-2020 „Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos licencijomis reguliuojamos veiklos su branduolinėmis ir daliosiomis medžiagomis sauga“ patvirtinimo“.
III SKYRIUS
SĄVOKOS
4. Reikalavimuose vartojamos šios sąvokos:
4.1. Aikštelės teritorija (angl. site area) – teritorija, apimanti branduolinės energetikos objekto aikštelę ir branduolinės energetikos objekto sanitarinės apsaugos zoną.
4.2. Avarinės parengties kategorija (angl. emergency preparedness category) – branduolinės energetikos objektų klasifikacinė grupė, kuriai priklausantiems branduolinės energetikos objektams yra nustatyti tie patys avarinės parengties kategorijos nustatymo kriterijai ir yra taikomi vienodi pasirengimo ir reagavimo į branduolines ir radiologines avarijas reikalavimai.
4.3. Radionuklidų išmetimo į aplinką charakteristikos (angl. source term) – faktinis ar galimas iš branduolinės energetikos objekto į aplinką branduolinės ar radiologinės avarijos metu išmetamų radionuklidų aktyvumas ir sudėtis.
4.4. Švelninantys veiksmai (angl. mitigatory action) – licencijos turėtojo veiksmai, vykdomi nedelsiant įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai branduolinės energetikos objekte, kurių tikslas yra apriboti galimybę įvykti radionuklidų išmetimui į aplinką, o jam įvykus – švelninti galimą poveikį žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir aplinkai, taip sumažinant poreikį vykdyti avarinį reagavimą aikštelės teritorijoje ar teritorijoje už aikštelės.
4.5. Teritorija už aikštelės – (angl. off-site area) teritorija aplink aikštelės teritoriją, kuri nėra valdoma ar kontroliuojama licencijos turėtojo ir kurioje, ar šios teritorijos dalyje, branduolinės ar radiologinės avarijos branduolinės energetikos objekte atveju, gali būti inicijuotas avarinis reagavimas.
5. Sąvokos „avarinė parengtis“, „branduolinė (atominė) elektrinė“, „branduolinė avarija“, „branduolinės (atominės) elektrinės energijos blokas“, „branduolinės energetikos objektas“, „branduolinės energetikos objekto aikštelė“, „branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija“, „branduolinis reaktorius“, „licencijos turėtojas“, „neenergetinis branduolinis reaktorius“, „panaudotas branduolinis kuras“ ir „pareiškėjas“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reikalavimų 3.1 papunktyje nurodytame teisės akte.
6. Sąvokos „branduolinė medžiaga“ ir „dalioji medžiaga“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reikalavimų 3.2 papunktyje nurodytame teisės akte.
7. Sąvokos „aktyvumas (A)“, „apsaugomieji veiksmai“, „apšvita“, „jonizuojančioji spinduliuotė“, „jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis“, „radioaktyvioji medžiaga“ ir „radiologinė avarija“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reikalavimų 3.3 papunktyje nurodytame teisės akte.
8. Sąvokos „atsitiktiniai jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai“, „dozė“, „nulemtieji jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai“, „reprezentantas“ ir „sunkūs nulemtieji jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reikalavimų 3.7 papunktyje nurodytame teisės akte.
9. Sąvokos „avarinės parengties kategorijos nustatymo kriterijai“, „avarinis reagavimas“, „branduolinės ar radiologinės avarijos padarinių šalinimo veiksmai“ ir trumpinys „A/D2“ suprantami taip, kaip jie apibrėžti 3.8 papunktyje nurodytame teisės akte.
10. Sąvokos „validavimas“ ir „verifikavimas“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reikalavimų 3.9 papunktyje nurodytame teisės akte.
IV SKYRIUS
PADARINIŲ ANALIZĖS TIKSLAI
12. Licencijos turėtojas ar pareiškėjas turi atlikti Padarinių analizę siekdamas šių tikslų:
12.1. nustatyti ir atrinkti įvykius, kurie BEO galėtų sukelti tokias branduolines ar radiologines avarijas (toliau – avarijos), kurios nulemtų radiologinius padarinius teritorijoje už aikštelės;
12.3. atlikti radiologinių padarinių, kuriuos sukeltų Reikalavimų 12.1 papunktyje nurodytos avarijos, vertinimą;
V SKYRIUS
PADARINIŲ ANALIZĖS ATLIKIMO METODIKA
PIRMASIS SKIRSNIS
ĮVYKIŲ, GALINČIŲ NULEMTI RADIOLOGINIUS PADARINIUS TERITORIJOJE UŽ AIKŠTELĖS, NUSTATYMAS IR ATRANKA
13. Licencijos turėtojas ar pareiškėjas turi nustatyti ir atrinkti įvykius, kurie, neatsižvelgiant į jų mažą pasikartojimo dažnį (dažnis, kuris yra mažesnis nei BEO saugos analizės ataskaitoje pasirinktas dažnis, naudojamas kaip pradinių įvykių atrankos kriterijus), vertinamame BEO sukelia avarijas (toliau – postuluoti įvykiai), kurios gali nulemti radiologinius padarinius teritorijoje už aikštelės.
14. Postuluoti įvykiai turi būti nustatyti atliekant:
14.2. žmogaus klaidų (pavyzdžiui, valdant BEO įrenginius, atliekant procedūrų aprašuose nustatytus veiksmus) įvertinimą;
15. Nustatant postuluotus įvykius, turi būti įvertinti šie vidiniai pavojai:
16. Nustatant postuluotus įvykius, turi būti įvertinti šie išoriniai pavojai:
18. Postuluoti įvykiai turi būti atrinkti įvertinus:
18.1. BEO būseną, kuriai esant avarijos metu galėtų būti sukelti didžiausi radiologiniai padariniai (pavyzdžiui, BEO būsena, kai šiame BEO saugomas didžiausias radioaktyviųjų medžiagų kiekis);
18.4. BEO esančių radioaktyviųjų medžiagų kiekį (masę), chemines ir fizines savybes, radionuklidų sudėtį ir jų aktyvumą;
19. Vadovaujantis Reikalavimų 13–18 punktais nustačius ir atrinkus postuluotus įvykius, licencijos turėtojas ar pareiškėjas turi sudaryti postuluotų įvykių sąrašą.
20. Į postuluotų įvykių sąrašą, be kita ko, išskyrus atvejį nurodytą Reikalavimų 21 punkte, turi būti įtraukti šie įvykiai:
20.1. civilinio lėktuvo sudužimas, kurio vertinimo prielaidos nurodytos Reikalavimų 26–27 punktuose;
21. Vertinant civilinio lėktuvo sudužimo ir ekstremalaus seisminio įvykio galimą poveikį tam pačiam BEO, į postuluotų įvykių sąrašą gali būti atrinktas tik vienas ribinį atvejį apibūdinantis postuluotas įvykis (civilinio lėktuvo sudužimo įvykis ar ekstremalus seisminis įvykis). Ribinį atvejį apibūdinantis postuluotas įvykis gali būti pasirinktas, kai, įvertinus Reikalavimų 18 punkte nurodytus aspektus, vieno įvykio nulemti radiologiniai padariniai gali būti didesni nei kito įvykio radiologiniai padariniai tame pačiame BEO (pavyzdžiui, vertinant BEO, kuriame yra laikomos ar saugomos kietos degios radioaktyviosios medžiagos, civilinio lėktuvo sudužimo atveju šio įvykio nulemti radiologiniai padariniai dėl aviacinio kuro išsiliejimo ir degimo būtų didesni nei įvykus ekstremaliam seisminiam įvykiui tame pačiame BEO).
22. Vertinimai, nurodyti Reikalavimų 13–21 punktuose, turi būti atlikti naudojant specializuotus analitinius metodus (pavyzdžiui, pavojų ir funkcionalumo studiją (angl. hazard and operability study), nesėkmių priežasčių ir poveikio analizę (angl. failure modes and effect analysis)) arba ekspertiniu būdu (pavyzdžiui, postuluojant BEO projekte numatytų konstrukcijų, sistemų ar komponentų gedimus). Nustatant ir atrenkant postuluotus įvykius, turi būti naudojama:
22.1. informacija, pateikta BEO saugą pagrindžiančiuose dokumentuose (pavyzdžiui, statybos vietos (aikštelės) vertinimo ataskaitoje, saugos analizės ataskaitoje, periodinio saugos vertinimo ataskaitoje);
22.2. savo ir kitų asmenų, veikiančių branduolinės energetikos sektoriuje, patirtis, įskaitant patirtį, pateikiamą tarptautiniuose standartuose;
ANTRASIS SKIRSNIS
POSTULUOTŲ ĮVYKIŲ SUKELTŲ AVARIJŲ ANALIZĖ
23. Licencijos turėtojas ar pareiškėjas turi atlikti postuluotų įvykių, kurių sąrašas yra sudaromas vadovaujantis Reikalavimų 19 ir 20 punktais, sukeltų avarijų analizę (toliau – postuluotų įvykių analizė). Atliekant postuluotų įvykių analizę, turi būti nustatyti postuluotų įvykių sąraše nurodytų postuluotų įvykių sukeltų avarijų vystymosi scenarijai (toliau – avarijų vystymosi scenarijai), BEO pažeidimo mastas bei radionuklidų išmetimo į aplinką charakteristikos.
24. Atliekant postuluotų įvykių analizę turi būti taikomos pagrįstai pasirinktos konservatyvios arba analizės metu nustatytos prielaidos.
25. Nustatant postuluotų įvykių analizės prielaidas, turi būti vertinama nepalankiausia BEO būsena, kuriai esant avarijos metu galėtų būti sukelti didžiausi radiologiniai padariniai (pavyzdžiui, kai BEO yra saugomas didžiausias radioaktyviųjų medžiagų kiekis, kai BEO eksploatavimo nutraukimo metu yra išmontuojamos BEO projekte numatytos konstrukcijos, sistemos ir komponentai sulaikantys radionuklidus nuo patekimo į aplinką ar užtikrinantys radioaktyviųjų medžiagų tvarkymo ar saugojimo saugą).
26. Atliekant civilinio lėktuvo sudužimo analizę, turi būti daromos šios prielaidos:
26.5. vertinant BEO, kuriuose yra PBK išlaikymo baseinai, turi būti daroma prielaida, kad per atsiradusius PBK išlaikymo baseinų pažeidimus įvyksta vandens ištekėjimas, kuriam kompensuoti nepakanka licencijos turėtojo ar pareiškėjo avarijų valdymo ir padarinių švelninimo dokumentuose numatytų priemonių;
26.6. kitos civilinio lėktuvo sudužimo analizei taikomos prielaidos ir parametrai (pavyzdžiui, lėktuvo sudužimo vieta, kritimo kampas, aviacinio kuro charakteristikos, atskirų lėktuvo komponentų (pavyzdžiui, lėktuvo variklių) poveikis BEO konstrukcijoms), turi būti pagrįstai pasirinkti konservatyvūs arba nustatyti analizės metu.
27. Licencijos turėtojas ar pareiškėjas gali pasirinkti kitas nei Reikalavimų 26.1-26.3 papunkčiuose nurodytas prielaidas. Pasirenkant kitas prielaidas, licencijos turėtojas ar pareiškėjas turi pagrįsti, kad, įvertinus Reikalavimų 18 punkte nurodytus aspektus, civilinio lėktuvo sudužimo analizei pasirinktos prielaidos vis dar konservatyvios palyginus su Reikalavimų 26.1-26.3 papunkčiuose nurodytomis prielaidomis.
28. Atliekant ekstremalaus seisminio įvykio analizę, turi būti daromos šios prielaidos:
28.1. ekstremalaus seisminio įvykio galingumas viršija BEO projekte įvertinto seisminio įvykio galingumo vertes;
28.2. pažeidžiamos BEO projekte numatytos statybinės konstrukcijos ir sistemos, sulaikančios radionuklidus nuo patekimo į aplinką ar užtikrinančios radioaktyviųjų medžiagų tvarkymo ar saugojimo saugą;
28.3. vertinant BEO, kuriuose yra PBK išlaikymo baseinai, turi būti daroma prielaida, kad, įvykus ekstremaliam seisminiam įvykiui, ant PBK išlaikymo baseinų krenta PBK išlaikymo baseinų salėje esantys sunkūs daiktai ar įranga (pavyzdžiui, PBK išlaikymo baseinų salėje eksploatuojamas kranas);
28.4. vertinant BEO, kuriuose yra PBK išlaikymo baseinai, turi būti daroma prielaida, kad per atsiradusius PBK išlaikymo baseinų pažeidimus įvyksta vandens ištekėjimas, kuriam kompensuoti nepakanka licencijos turėtojo ar pareiškėjo avarijų valdymo ir padarinių švelninimo dokumentuose numatytų priemonių;
29. Atliekant postuluotų įvykių analizę, turi būti:
29.1. nustatytas konkretaus postuluoto įvykio nulemtos avarijos vystymosi scenarijus. Atliekant šią analizę, turi būti įvertinti tiesioginiai ir netiesioginiai mechaniniai postuluoto įvykio nulemti poveikiai (pavyzdžiui, PBK išlaikymo baseinuose kritinės būsenos susidarymas dėl sunkių daiktų ar įrangos kritimo ant PBK išlaikymo baseinų; papildomas radionuklidų išmetimas iš PBK išlaikymo baseinų salės dėl salėje galimai esančių konteinerių su PBK nuvirtimo ir iš jo iškritusio PBK pažeidimo) bei Reikalavimų 29.3 ir 29.4 papunkčiuose nurodyti atvejai. Jei analizuojamas postuluotas įvykis gali nulemti skirtingus avarijos vystymosi scenarijus ir radionuklidų išmetimo į aplinką charakteristikas, turi būti vertinami visi galimi avarijos vystymosi scenarijų variantai;
29.2. nustatytas BEO pažeidimo mastas. Atliekant šią analizę, turi būti įvertinta paveiktų BEO konstrukcijų, sistemų ir komponentų bei BEO esančių įrenginių būklė įvykus postuluotam įvykiui, radionuklidų išmetimo į aplinką vieta ir aplinkybės (pavyzdžiui, išmetimo aukštis, būdas (į atmosferą ar vandenį)) bei avarijos metu paveiktų radioaktyviųjų medžiagų kiekis (pavyzdžiui, sudegusių degių radioaktyviųjų medžiagų ar mechaniškai pažeistų PBK rinklių ar konteinerių su radioaktyviosiomis medžiagomis kiekis). Jei vadovaujantis Reikalavimų 29.1 papunkčiu buvo vertinami keli galimi avarijos vystymosi scenarijaus variantai, BEO pažeidimo mastas turi būti įvertintas kiekvienam avarijos vystymosi scenarijaus variantui;
29.3. įvertinta gaisro kilimo galimybė. Nustačius, kad postuluotas įvykis gali sukelti gaisrą, ar, vadovaujantis Reikalavimų 26.4 papunkčiu, darant prielaidą dėl gaisro kilimo, turi būti įvertintos gaisro charakteristikos (pavyzdžiui, gaisro trukmė, plotas, galia, liepsnos aukštis);
29.4. įvertinta licencijos turėtojo ar pareiškėjo avarijų valdymo ir padarinių švelninimo dokumentuose numatytų priemonių panaudojimo galimybė. Atliekant šį vertinimą, turi būti atsižvelgta į avarijos vystymosi scenarijaus aplinkybes (pavyzdžiui, jonizuojančios spinduliuotės lygį ar temperatūrą avarijos vietoje, prieigą prie avarijos vietos dėl BEO statybinių konstrukcijų griūties) ir numatytų priemonių pajėgumus (pavyzdžiui, specializuotos įrangos ar technikos turėjimas, gaisro gesinimo pajėgumai). Jei postuluotas įvykis sukelia gaisrą daroma prielaida, kad gaisro gesinimas, jei tai leidžia avarijos vystymosi scenarijaus aplinkybės, pradedamas praėjus 2 val. nuo postuluoto įvykio pradžios;
29.5. nustatytos avarijos vystymosi scenarijaus radionuklidų išmetimo į aplinką charakteristikos. Atliekant šį vertinimą, taip pat turi būti įvertinti radionuklidų sklaidai aplinkos ore įtakos turintys parametrai (pavyzdžiui, išmetimo trukmė ir (ar) sparta). Jei vadovaujantis Reikalavimų 29.1 papunkčiu buvo vertinami keli galimi avarijos vystymosi scenarijaus variantai, radionuklidų išmetimo į aplinką charakteristikos turi būti įvertintos kiekvienam avarijos vystymosi scenarijaus variantui;
30. Vertinimai, nurodyti Reikalavimų 29 punkte, gali būti atlikti ekspertiniu būdu ir (ar) deterministiniais metodais (pavyzdžiui, atliekant BEO statybinių konstrukcijų struktūrinę analizę, šilumos nuvedimo nuo PBK analizę, gaisro analizę).
TREČIASIS SKIRSNIS
RADIOLOGINIŲ PADARINIŲ VERTINIMAS
32. Licencijos turėtojas ar pareiškėjas turi atlikti postuluotų įvykių sukeltų avarijų metu į aplinkos orą patekusių radionuklidų sklaidos ir gyventojų apšvitos vertinimą bei sudaryti radioaktyvaus užterštumo ir gyventojų apšvitos teritorijoje už aikštelės žemėlapius.
33. Vertinant radionuklidų sklaidą aplinkos ore, turi būti pasirinktas radionuklidų sklaidos skaičiavimo modelis (pavyzdžiui, Gauso sklaidos modelis (toliau – sklaidos modelis)). Naudojant sklaidos modelį, atsižvelgiant į Reikalavimų 34 punktą, nustatytiems avarijos vystymosi scenarijams turi būti išnagrinėti du radionuklidų sklaidos aplinkos ore scenarijai: konservatyvus ir realistinis.
34. Jei vadovaujantis Reikalavimų 29.1 papunkčiu buvo vertinami keli galimi avarijos vystymosi scenarijaus variantai, radionuklidų sklaidos aplinkos ore vertinimui atlikti gali būti pasirinktas tas avarijos vystymosi scenarijaus variantas, kuris gali nulemti didžiausią galimą apšvitą gyventojams esantiems teritorijoje už aikštelės.
35. Atliekant konservatyviojo radionuklidų sklaidos scenarijaus vertinimą, turi būti naudojami tokie meteorologinės sąlygos ir kiti sklaidos modelį apibūdinantys duomenys (pavyzdžiui, reljefas, modeliuojamas nuotolis, laiko žingsnis, statinių įtaka), kuriems esant, įvykus avarijai, reprezentantai, esantys teritorijoje už aikštelės, patirtų didžiausią galimą apšvitą.
36. Atliekant realistinio radionuklidų sklaidos scenarijaus vertinimą, turi būti naudojamos tokios vidutinės klimatinės sąlygos ir kiti sklaidos modelį apibūdinantys duomenys (pavyzdžiui, reljefas, modeliuojamas nuotolis, laiko žingsnis, statinių įtaka), kuriems esant, įvykus avarijai, reprezentantai, esantys teritorijoje už aikštelės, patirtų labiausiai tikėtiną apšvitą. Vidutinės klimatinės sąlygos turi būti nustatytos įvertinus nagrinėjamai BEO aikštelei būdingas vidutines meteorologinius reiškinius apibūdinančių parametrų vertes ne trumpesniam nei paskutinių penkių kalendorinių metų laikotarpiui.
37. Vertinant gyventojų apšvitą, turi būti nustatyta reprezentantų apšvitos vertinimo metodika, kurios tikslas įvertinti sunkių nulemtųjų jonizuojančios spinduliuotės sukeltų reiškinių ir atsitiktinių jonizuojančios spinduliuotės sukeltų reiškinių atsiradimo galimybę reprezentantams. Ši metodika turi apimti:
37.1. Reikalavimų 3.8 papunktyje nurodytame teisės akte nustatytų bendrųjų kriterijų, skirtų apsaugomųjų veiksmų bei avarijos padarinių šalinimo veiksmų nustatymui, atranką ir šiuos kriterijus atitinkančių apšvitos dozių dydžių apskaičiavimo metodų aprašymą;
37.2. apšvitos kelių, kurie naudojami reprezentantų apšvitos vertinimui, ir jų matematinių modelių aprašymą;
38. Apibendrinti radionuklidų sklaidos aplinkos ore ir gyventojų apšvitos vertinimo rezultatai turi būti pavaizduoti skaitmeninėmis priemonėmis sudarytose radioaktyvaus užterštumo žemėlapiuose, kuriuose turi būti nurodyti radionuklidų koncentracijos aplinkos ore ir ant žemės paviršiaus nusėdusių radionuklidų koncentracijos lygiai, bei gyventojų apšvitos žemėlapiuose, kuriuose turi būti nurodytos reprezentantams apskaičiuotos apšvitos dozės.
39. Reikalavimų 38 punkte nurodyti žemėlapiai, turi būti pagrįsti lentelėmis, kuriose turi būti nurodytos konkrečios radionuklidų koncentracijos aplinkos ore ir ant žemės paviršiaus nusėdusių radionuklidų koncentracijos lygių bei reprezentantų apšvitos dozių reikšmės, apskaičiuotos šiose nuo radionuklidų išmetimo vietos nutolusiose vietose:
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BEO AVARINĖS PARENGTIES KATEGORIJŲ NUSTATYMAS
41. Licencijos turėtojas ar pareiškėjas turi nustatyti jo valdomų ar planuojamų valdyti BEO avarinės parengties kategorijas.
42. Nustatant BEO avarinės parengties kategorijas turi būti naudojami postuluotų įvykių analizės ir radiologinių padarinių vertinimo, kurie yra atliekami vadovaujantis Reikalavimų 23–40 punktų nuostatomis, rezultatai.
43. Licencijos turėtojas ar pareiškėjas, valdantis kelis BEO, avarinės parengties kategoriją turi nustatyti kiekvienam BEO.
44. BEO, kuriems, vadovaujantis Reikalavimų 46–48 punktų nuostatomis, gali būti nustatytos kelios avarinės parengties kategorijos, turi būti priskirta aukščiausia iš nustatytų avarinės parengties kategorijų.
45. Nustatant BEO avarinės parengties kategoriją, kai įvertinama aplinkoje sklaidžių radioaktyviųjų medžiagų aktyvumo ir pavojingo radionuklidų kiekio santykio vertė A/D2 (toliau – A/D2 santykis), turi būti vadovaujamasi Reikalavimų 3.8 papunktyje nurodytu teisės aktu.
I avarinės parengties kategorijai priskiriami BEO
46. I avarinės parengties kategorijai priskiriami BEO, kuriuose įvykus avarijai, gyventojams, esantiems teritorijoje už aikštelės, gali būti sukelti sunkūs nulemtieji jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai, bei šie BEO atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
46.1. branduolinės (atominės) elektrinės energijos blokas ar neenergetinis branduolinis reaktorius, kurio šiluminė galia yra didesnė nei 100 MW;
46.2. BEO, kurio baseinuose su vandeniu laikomas PBK, kurio bendras 137Cs radionuklido aktyvumas yra didesnis nei 0,1 EBq;
46.3. BEO, kurio baseinuose su vandeniu laikomas PBK ir, siekiant išlaikyti PBK parametrus saugiose ribose, būtinas jo aušinimas, o avarijos atveju, sutrikus PBK aušinimui, PBK apvalkalų temperatūra yra didesnė nei 1000 0C;
46.4. kitas nei Reikalavimų 46.1–46.3 papunkčiuose nurodytas BEO, jei šio BEO aikštelės savybės, šiame BEO esantis radioaktyviųjų medžiagų kiekis, fizinė ir cheminė būsena ir (ar) šio BEO įrenginiuose generuojama energija nulemia tai, kad avarijos metu, nesiėmus apsaugomųjų veiksmų ir (ar) švelninančių veiksmų, bus sukelti sunkūs nulemtieji jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai gyventojams teritorijoje už aikštelės;
II avarinės parengties kategorijai priskiriami BEO
47. II avarinės parengties kategorijai priskiriami BEO, kuriuose įvykus avarijai, gyventojams, esantiems teritorijoje už aikštelės, nebus sukelta sunkių nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių, tačiau dėl įvykusios avarijos gali būti sukelti nulemtieji jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai, bei šie BEO atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
47.1. branduolinės (atominės) elektrinės energijos blokas ar neenergetinis branduolinis reaktorius, kurio šiluminė galia yra didesnė nei 2 MW bet mažesnė ar lygi 100 MW;
47.2. BEO, kurio baseinuose su vandeniu laikomas PBK ir, siekiant išlaikyti PBK parametrus saugiose ribose, būtinas jo aušinimas, o avarijos atveju, sutrikus PBK aušinimui, PBK apvalkalų temperatūra yra mažesnė nei 1000 0C;
47.3. BEO ar jo įrenginiai, išskyrus branduolinį reaktorių ir neenergetinį branduolinį reaktorių, kuriuose naudojamos ar tvarkomos branduolinės ar daliosios medžiagos, o avarijos atveju gali įvykti save palaikanti grandininė branduolių dalijimosi reakcija, ir atstumas nuo BEO iki jo aikštelės teritorijos ribos yra mažesnis nei 0,5 kilometro;
47.4. kitas nei Reikalavimų 47.1–47.3 papunkčiuose nurodytas BEO, jei šio BEO aikštelės savybės, šiame BEO esantis radioaktyviųjų medžiagų kiekis, fizinė ir cheminė būsena ir (ar) šio BEO įrenginiuose generuojama energija nulemia tai, kad avarijos atveju, nesiėmus apsaugomųjų veiksmų ir (ar) švelninančių veiksmų, gali tekti imtis skubių apsaugomųjų veiksmų teritorijoje už aikštelės, siekiant sumažinti nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių riziką;
III avarinės parengties kategorijai priskiriami BEO
48. III avarinės parengties kategorijai priskiriami BEO, kuriuose įvykus avarijai, aikštelės teritorijoje esantys asmenys gali patirti didesnę nei normalaus BEO eksploatavimo metu gaunamą apšvitą ar avarijos nulemtas radioaktyvus užterštumas aikštelės teritorijoje gali būti didesnis nei leistinas normalaus BEO eksploatavimo metu, bei šie BEO atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
48.1. branduolinės (atominės) elektrinės energijos blokas ar neenergetinis branduolinis reaktorius, kurio šiluminė galia yra lygi ar mažesnė nei 2 MW;
48.2. BEO ar jo įrenginiai, išskyrus branduolinį reaktorių ir neenergetinį branduolinį reaktorių, kuriuose naudojamos ar tvarkomos branduolinės ar daliosios medžiagos, o avarijos atveju gali įvykti save palaikanti grandininė branduolių dalijimosi reakcija, ir atstumas nuo BEO iki jo aikštelės teritorijos ribos yra didesnis nei 0,5 km;
48.3. BEO įrenginys su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, kuriame jonizuojančiosios spinduliuotės slopinimo sutrikimas gali nulemti didesnę nei 100 mGy/val. išorinės apšvitos dozės galią 1 m atstumu nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio;
48.4. kitas nei Reikalavimų 48.1–48.3 papunkčiuose nurodytas BEO, jei šio BEO aikštelės savybės, šiame BEO esantis radioaktyviųjų medžiagų kiekis, fizinė ir cheminė būsena ir (ar) šio BEO įrenginiuose generuojama energija nulemia tai, kad avarijos atveju, nesiėmus apsaugomųjų veiksmų ir (ar) švelninančių veiksmų, gali tekti imtis skubių apsaugomųjų veiksmų aikštelės teritorijoje, siekiant sumažinti nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių riziką;
VI SKYRIUS
BEO SAUGĄ PAGRINDŽIANČIUOSE DOKUMENTUOSE PATEIKTOS INFORMACIJOS PANAUDOJIMAS PADARINIŲ ANALIZEI
49. Licencijos turėtojas ar pareiškėjas, įvertinęs BEO saugą pagrindžiančiuose dokumentuose (pavyzdžiui, BEO saugos analizės ataskaitoje, gaisro analizės ataskaitoje, neprojektinių avarijų valdymo gairių saugos pagrindimuose) pateiktą informaciją, ir nustatęs, kad šiuose dokumentuose išanalizuotos avarijos ir jų radiologinių padarinių vertinimas atitinka Reikalavimų 23–40 punktų nuostatas, gali, Reikalavimų 50 punkte nurodytu būdu, Padarinių analizei panaudoti šią informaciją ir atskirų postuluotų įvykių avarijų analizės ir radiologinių padarinių vertinimo neatlikti.
50. Licencijos turėtojas ar pareiškėjas pateikdamas VATESI galimų branduolinių ir radiologinių avarijų branduolinės energetikos objekte padarinių analizės rezultatus, turi pademonstruoti BEO saugą pagrindžiančiuose dokumentuose pateiktos informacijos atitiktį Reikalavimų 23–40 punktų nuostatoms, pateikdamas šią informaciją ar pateikdamas atitinkamas nuorodas į konkrečias BEO saugą pagrindžiančių dokumentų vietas, bei pateikti šio vertinimo išvadas. Pateikiant VATESI galimų branduolinių ir radiologinių avarijų branduolinės energetikos objekte padarinių analizės rezultatus turi būti pateikta ši informacija:
50.2. BEO projekte numatytas tvarkyti ir (ar) saugoti didžiausias galimas radioaktyviųjų medžiagų kiekis (masė), jų cheminės ir fizinės savybės, radionuklidų sudėtis ir jų aktyvumas;
50.4. BEO konstrukcijų ir jame esančių radioaktyviųjų medžiagų pažeidimo masto vertinimo rezultatai;
51. VATESI viršininkas priima sprendimą dėl Reikalavimų 50 punkte nurodyto pagrindimo vadovaudamasis Reikalavimų 3.2 papunktyje nurodyto teisės akto 34 straipsnio 2 dalyje nurodytais terminais. VATESI viršininkas priima teigiamą sprendimą dėl Reikalavimų 50 punkte nurodyto dokumento suderinimo, jei jame pateikta informacija atitinka šiuos Reikalavimus, kitus branduolinės saugos normatyvinius techninius dokumentus ir faktines aplinkybes.
VII SKYRIUS
PADARINIŲ ANALIZĖS DOKUMENTAVIMAS IR DERINIMAS
52. Padarinių analizė turi būti dokumentuojama ir derinama su VATESI dviem etapais:
53. Padarinių analizės metodikos apraše turi būti pateikta ši informacija:
53.2. BEO būsenos, kuriai esant avarijos metu galėtų būti sukelti didžiausi radiologiniai padariniai, aprašymas;
53.3. BEO esančių radioaktyvių medžiagų kiekio (masės), cheminių ir fizinių savybių, radionuklidų sudėties ir jų aktyvumo vertinimo prielaidų ir pradinių duomenų aprašymas ir pagrindimas;
53.4. postuluotų įvykių nustatymo ir atrankos pagrindimas bei postuluotų įvykių sąrašas. Jei Padarinių analizė atliekama keliems BEO, turi būti sudarytas bendras postuluotų įvykių sąrašas, kuriame turi būti nurodyti postuluoti įvykiai kiekvienam vertinamam BEO;
53.5. kiekvieno postuluotų įvykių sąraše nurodyto postuluoto įvykio avarijos vystymosi scenarijaus ar jų galimų variantų, jei numatoma vertinti kelis galimus avarijos vystymosi scenarijus variantus, aprašymas ir taikomų prielaidų pagrindimas;
53.6. BEO pažeidimo masto vertinimo metodikos, pradinių duomenų ir prielaidų aprašymas ir pagrindimas;
53.9. radionuklidų sklaidos aplinkos ore vertinimo metodikos, pradinių duomenų ir prielaidų aprašymas ir pagrindimas;
53.10. gyventojų apšvitos vertinimo metodikos, pradinių duomenų ir prielaidų aprašymas ir pagrindimas;
53.11. BEO avarinės parengties kategorijos nustatymo pradinių duomenų ir prielaidų aprašymas ir pagrindimas;
53.12. vertinimams atlikti skirtų specializuotų programinių įrangų aprašymas ir informacija apie jų tinkamumą šiems skaičiavimams atlikti (nuorodos į verifikavimo ir validavimo dokumentaciją);
53.13. kitų Padarinių analizei atlikti skirtų analizių ir (ar) vertinimų, jų metodikų, pradinių duomenų ir prielaidų aprašymas ir pagrindimas (pavyzdžiui, šilumos nuvedimo nuo PBK, kuris laikomas PBK išlaikymo baseinuose, analizės aprašymas ir pagrindimas, siekiant įvertinti galimą PBK rinklių pažeidimą dėl PBK apvalkalų įšilimo; kritinės būsenos susidarymo analizės aprašymas ir pagrindimas, siekiant įvertinti galimą papildomą radionuklidų išmetimo į aplinką šaltinį; jonizuojančios spinduliuotės lygio įvertinimo avarijos vietoje aprašymas ir pagrindimas, siekiant įvertinti licencijos turėtojo ar pareiškėjo numatytų avarijų valdymo ir padarinių švelninimo priemonių panaudojimo galimybes);
54. Jei, vadovaujantis Reikalavimų 23–48 punktų nuostatomis, atliekant postuluotų įvykių avarijų analizę, radiologinių padarinių vertinimą ir avarinės parengties kategorijos nustatymą buvo nustatyta neįvertintų aplinkybių, Padarinių analizės metodikos aprašas turi būti patikslintas ir, vadovaujantis Reikalavimų 52.2 papunkčiu, kartu su Padarinių analizės ataskaita pateiktas VATESI derinimui.
55. Padarinių analizės ataskaitoje turi būti pateikta ši informacija:
55.1. kiekvieno postuluotų įvykių sąraše nurodyto postuluoto įvykio sukeltos avarijos vystymosi scenarijaus ar jų galimų variantų, jei buvo vertinami keli galimi avarijos vystymosi scenarijaus variantai, nustatymo pagrindimas ir jo rezultatai;
55.6. gyventojų apšvitos vertinimas ir jo rezultatai, įskaitant radioaktyvaus užterštumo ir gyventojų apšvitos žemėlapiai;
55.8. vadovaujantis Reikalavimų 53.13 papunkčiu, kitos Padarinių analizės metodikos apraše numatytos atlikti analizės ir (ar) vertinimai bei jų rezultatai;
56. Vadovaujantis Reikalavimų 3.2 papunktyje nurodyto teisės akto 30 straipsnio 3 dalimi, licencijos turėtojas ar pareiškėjas turi atlikti nepriklausomą Padarinių analizės rezultatų patikrinimą.
57. VATESI viršininkas priima sprendimą dėl Padarinių analizės metodikos aprašo ir Padarinių analizės ataskaitos vadovaudamasis Reikalavimų 3.2 papunktyje nurodyto teisės akto 34 straipsnio 2 dalyje nurodytais terminais. VATESI viršininkas priima teigiamą sprendimą dėl Padarinių analizės metodikos aprašo ir Padarinių analizės ataskaitos suderinimo, jei šiuose dokumentuose pateikta informacija atitinka šiuos Reikalavimus, kitus branduolinės saugos normatyvinius techninius dokumentus ir faktines aplinkybes.
VIII SKYRIUS
PADARINIŲ ANALIZĖS TIKSLINIMAS
58. Atlikus BEO modifikacijas, paaiškėjus aplinkybėms, kurios nebuvo įvertintos projektuojant, statant, pripažįstant tinkamu eksploatuoti, eksploatuojant BEO ir nutraukiant BEO eksploatavimą, Padarinių analizė turi būti patikslinta, o Padarinių analizės ataskaita atnaujinta šiais atvejais:
58.2. pasikeitė postuluotų įvykių analizės prielaidos (pavyzdžiui, postuluotų įvykių parametrai, radioaktyvių medžiagų kiekis (masė) ar bendras (suminis) aktyvumas) ar kiti aspektai, kurie, vadovaujantis Reikalavimų 29 punkto nuostatomis, atliekant postuluotų įvykių analizę gali reikšmingai pakeisti gyventojų apšvitos vertinimo, atliekamo vadovaujantis Reikalavimų 37 punkto nuostatomis, rezultatus ar dėl kurių, vadovaujantis Reikalavimų 41–48 punktų nuostatomis, vertinamam BEO gali būti priskirta kita BEO avarinės parengties kategorija;
58.3. licencijos turėtojas ar pareiškėjas nustatė poreikį tikslinti Padarinių analizę (pavyzdžiui, atsiradus postuluotų įvykių avarijų analizei ar radiologinių padarinių vertinimui atlikti taikytos metodikos pasikeitimų, dėl naujausių mokslinių tyrimų rezultatų, tarptautinių branduolinės saugos standartų pokyčių bei pažangios tarptautinės praktikos, savo ir kitų asmenų, veikiančių branduolinės energetikos sektoriuje, patirties analizės rezultatų įvertinimo pokyčių).
IX SKYRIUS
PERIODINĖ PADARINIŲ ANALIZĖS PERŽIŪRA
59. Atliekant BEO periodinę saugos analizę ir pagrindimą Reikalavimų 3.2 papunktyje nurodyto teisės akto 32 straipsnio 71 dalyje nustatytu periodiškumu, kartu turi būti atlikta BEO periodinė Padarinių analizės peržiūra, o jos rezultatai dokumentuoti BEO periodinio saugos vertinimo ataskaitos dalyje, aprašančioje avarinės parengties aspektus.
60. Atliekant periodinę Padarinių analizės peržiūrą turi būti įvertinti Reikalavimų 58.1–58.3 papunkčiuose nurodyti aspektai.
61. Vadovaujantis Reikalavimų 3.2 papunktyje nurodyto teisės akto 32 straipsnio 7 dalies 1 punktu, BEO eksploatuojantis licencijos turėtojas BEO periodinio saugos vertinimo ataskaitoje turi nustatyti koreguojančias priemones, jei atlikus Reikalavimų 58.1–58.3 papunkčiuose nurodytų aspektų vertinimą, bus nustatyti atvejai, dėl kurių Padarinių analizė turi būti patikslinta, o Padarinių analizės ataskaita atnaujinta.
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS