LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2014 M. VASARIO 17 D. ĮSAKYMO NR. D1-145 „DĖL ŽEMĖS GELMIŲ NAUDOJIMO PLANŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2016 m. rugpjūčio 30 d. Nr. D1-572
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. D1-145 „Dėl Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių patvirtinimo“:
1.1. pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. N u s t a t a u, kad:
2.1. iki 2014 m. sausio 1 d. pradėtų rengti detaliųjų planų ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų naudingųjų iškasenų teritorijoms formuoti pagrindu gali būti rengiami, derinami ir tvirtinami naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo projektai pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo projektų rengimo teisinį reglamentavimą;
2.2. patvirtinti naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo projektai papildomi pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį naudingųjų iškasenų naudojimo projektų rengimo teisinį reglamentavimą;
2.3. įsakymo 2.2 papunktyje nurodytu atveju prieš rengiant naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo projektų papildymus Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytais atvejais turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.“;
1.2. pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintas Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisykles:
1.2.2. pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:
1.2.4. pakeičiu 3 punktą ir jį išdėstau taip:
„3. Pagrindinės Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. bergždas – netinkamos kokybės naudingojo sluoksnio arba kitos litologinės sudėties ir (ar) kilmės uolienos intarpai, lęšių arba tarpsluoksnių pavidalu slūgsantys naudingajame sluoksnyje, kuriuos kasybos metu būtina pašalinti iš kasvietės;
3.3. įvažiavimo tranšėja – techninius reikalavimus atitinkantis kelias per kasybos pakopas, jungiantis tam tikros pakopos darbo horizontą su karjero išorinių kelių tinklu;
3.4. karjeras – atviras kasinys žemės paviršiuje, skirtas nemetalinėms naudingosioms iškasenoms ir vertingiesiems mineralams išgauti;
3.5. kasvietė – kasybos pakopos vieta, kurioje vykdomi nemetalinių naudingųjų iškasenų ir vertingųjų mineralų, dangos nuogulų arba bergždo kasimo darbai;
3.6. kasybos darbų sistema – kasybos mechanizmų darbo aikštelių, kasybos pakopų, sąvartų, karjero kelių ir kitų kasybos elementų išdėstymas karjere, jų dinamika laiko ir erdvės atžvilgiu bei valdymas vykdant kasybos darbus;
3.7. kasybos mechanizmo darbo aikštelė – nustatytų matmenų žemės plotas karjere, būtinas kasybos mechanizmo funkcijoms atlikti;
3.8. kasybos pakopa – laipto pavidalo naudingojo sluoksnio ar dangos uolienų klodo dalis karjero sienelėje arba dugne;
3.9. naudingosios iškasenos nuostoliai – detaliai išžvalgytų naudingosios iškasenos išteklių dalis, kuri kasybos proceso metu negali būti išgauta ar nuimama su dangos nuogulomis dėl gamtinių, geologinių kasybos sąlygų ar technologinių priežasčių;
3.10. prarėžos tranšėja – atviras trapecinio skerspjūvio kasinys naudingojo sluoksnio klode, skirtas kasybos kapitalinių darbų plane numatytų parametrų kasvietei įrengti;
1.2.5. pakeičiu III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
1.2.6. pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:
„11. Prieš pradedant parengiamąjį etapą, turi būti priimtas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba) sprendimas dėl Naudojimo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo planavimo organizatoriaus prašymo priimti sprendimą dėl Naudojimo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų pateikimo dienos.“;
1.2.7. pakeičiu 12 punktą ir jį išdėstau taip:
„12. Sprendimo dėl Naudojimo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų projektas, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos, turi būti paskelbiamas savivaldybės (-ių), kurios (-ių) teritorijoje rengiamas Naudojimo planas, ir Lietuvos geologijos tarnybos interneto svetainėse bei seniūnijos (-ų), kurios (-ių) teritorijoje rengiamas Naudojimo planas, skelbimų lentoje kartu su informacija, iki kada ir kur galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais ir siųsti pasiūlymus dėl planavimo tikslų.“;
1.2.8. pakeičiu IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
1.2.9. pakeičiu 13 punktą ir jį išdėstau taip:
„13. Parengiamajame etape planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą (1 priedas), vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), atlieka strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūras, išskyrus Aprašo 3.5 papunktyje nurodytą atvejį.“;
1.2.10. pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:
„14. Planavimo organizatorius sprendimą apie rengiamą Naudojimo planą skelbia (nurodydamas planavimo tikslus ir uždavinius, planavimo darbų programą, informaciją apie pasiūlymų teikimo tvarką ir susipažinimo su parengtu Naudojimo planu tvarką, taip pat informaciją, ar bus atliekamos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros, jeigu jos neatliekamas, nurodomi neatlikimo motyvai) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir Lietuvos geologijos tarnybos interneto svetainėje. Informaciją apie susipažinimo su parengtu pagrindiniu brėžiniu tvarką galima skelbti atskirai, bet ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki susipažinimo pradžios.“;
1.2.11. pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip:
„15. Prieš pradėdamas rengti Naudojimo planą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka raštu kreipiasi dėl planavimo sąlygų pateikimo į:
15.4. saugomos teritorijos direkciją, kai į planuojamą teritoriją patenka jos administruojamos saugomos teritorijos ir joms nustatytos apsaugos zonos, taip pat saugomos teritorijos ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos, priskirtos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu;
15.5. Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, kai į planuojamą teritoriją patenka nekilnojamosios kultūros vertybės ir (ar) jų apsaugos zonos;
1.2.12. pakeičiu V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
1.2.13. pakeičiu 17.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.2.14. pakeičiu 19.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.2.15. pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:
„21. Teritorijos planavimo dalis susideda iš šių skyrių:
21.2. pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimas – nurodoma į planuojamą teritoriją patenkančių žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas (būdai) naudingosios iškasenos gavybos metu bei atlikus planuojamos teritorijos rekultivaciją. Naudingųjų iškasenų teritorijos formavimas miško žemėje vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio ir Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, nuostatomis;
1.2.16. pakeičiu 22.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„22.2. telkinio geologinė sandara ir hidrogeologinės sąlygos. Glaustai aprašomas stratigrafinis-litologinis uolienų pjūvis, dangos, naudingojo klodo ir aslos storiai bei mechaninė sudėtis, akcentuojami ypatingi požymiai, nurodomas požeminių vandenų horizontų slūgsojimo gylis ir jų pagrindiniai hidrodinaminiai parametrai. Jeigu rengiamas Naudojimo planas apima tik naudingųjų iškasenų telkinio dalį, papildomai pateikiami aukščiau minėtų duomenų ypatumai, būdingi tai telkinio daliai. Skyrius gali būti iliustruotas lentelėmis, grafikais, atskirų telkinio parametrų (dangos, naudingojo klodo storių, jų paviršių pobūdžio, požeminio vandens lygio ir kt.) planais.
Jeigu kasybos technologinėje schemoje numatomas vandens lygio žeminimas, telkinio hidrogeologinės sąlygos pateikiamos atskiru skyriumi (apibūdinami numatomo drenuoti vandeningojo horizonto hidrodinaminiai parametrai, mitybos ir iškrovos sritys, pateikiami išsamūs vandens pritekėjimo į būsimą karjerą skaičiavimai).
Jeigu po naudinguoju sluoksniu slūgso spūdinis vanduo, pateikiamas apsauginio sluoksnio, apsaugančio kasvietę nuo spūdinių vandenų prasiveržimo, storio apskaičiavimas;“;
1.2.17. pakeičiu 23 punktą ir jį išdėstau taip:
„23. Kasybos dalyje nagrinėjami naudingojo klodo slūgsojimo sąlygų ypatumai, jo išgavimo būdo ir priemonių parinkimo kriterijai, technologiniai sprendiniai bei jų pagrindimas. Kasybos dalį sudaro šie skyriai:
23.1. kasybos sąlygos. Geologinės dalies duomenų pagrindu apibūdinami ir analizuojami telkinio paviršiaus, infrastruktūros ir kiti ypatumai, galintys daryti įtaką projektiniams sprendiniams (reljefas, keliai, numatomų kasti nuogulų medžiaginė sudėtis, veikianti drenažo bei elektros tiekimo sistema ir kt.). Įvertinamos naudingojo sluoksnio slūgsojimo sąlygos planuojamų kasybos darbų požiūriu: dangos ir naudingojo sluoksnio storiai, reikalingas gavybos pakopų skaičius, asloje paliekamo apsauginio sluoksnio storis, apvandeninto naudingojo sluoksnio išgavimo būdas, telkinio išteklių naudojimo eiliškumas, durpyno maitinimo vandeniu ir nusausinimo sąlygos, galimi kasybos atliekų susidarymo šaltiniai, kiti kasybos eigą ir racionalų išteklių naudojimą sąlygojantys faktoriai;
23.2. išgaunamieji telkinio ištekliai. Apskaičiuojami naudingosios iškasenos nuostoliai masyve (paliekami ištekliai šlaituose, bermose, asloje, neparankiuose gavybai plotuose, apsauginėse juostose ir kt.) bei atskirti nuo masyvo naudingosios iškasenos nuostoliai (ištekliai, nukasami su dangos ar bergždo sluoksniais. Pagrindžiami naudingosios iškasenos nuostolių išskyrimo atskirose planuojamo telkinio dalyse motyvai, paaiškinama skaičiavimo metodika, pateikiami tipiniai skaičiavimo modeliai bei skaičiavimo formulės. Apskaičiuojamas išgaunamųjų išteklių kiekis tūrio arba masės matais bei procentais nuo aprobuoto suteiktame kasybos sklype jų kiekio. Teikiamas pasiūlymas dėl išteklių identifikavimo kodo nustatymo (pakeitimo);
23.3. karjero našumas ir darbo režimas. Pagal techninės užduoties sąlygas apskaičiuojamas vidutinis pamainos našumas gavybos ir nuodangos darbuose bei bendra karjero veiklos trukmė. Analizuojamas galimas vidutinio pamainos našumo kitimas per metus arba per visą karjero veiklos laikotarpį. Durpynuose apskaičiuojama metinė durpių sąranka, galimas išgauti metinis žaliavos kiekis, sezoninis nufrezuojamo sluoksnio storis;
23.4. karjero mechanizmai. Apibūdinami karjero kasybos ir transporto mechanizmų parinkimo kriterijai, nurodomos šių mechanizmų markės, pagrindiniai techniniai parametrai bei jų eksploatacinės savybės. Apskaičiuojamas naudojamų karjere mechanizmų eksploatacinis pamainos našumas gavybos, nuodangos ir rekultivacijos darbuose. Analizuojamas kasybos ir transporto mechanizmų užimtumas arba poreikis pagal kasybos darbų sistemoje aprašytas technologines operacijas, įskaitant žaliavos bei dangos transportavimui reikalingų priemonių skaičių. Mechanizmų našumo apskaičiavimas pateikiamas nurodant skaičiavimo metodiką, panaudotas formules, jas sudarančių simbolių paaiškinimus bei šių formulių publikavimo šaltinius;
23.5. kapitaliniai karjero įrengimo darbai. Aprašoma planuojamų veiksmų ir darbų, kuriuos būtina atlikti pradinėje telkinio įsisavinimo stadijoje, siekiant užtikrinti racionalias bei saugias žaliavos gavybos sąlygas per visą telkinio išteklių naudojimo laikotarpį, visuma. Pagrindinius kapitalinius karjero įrengimo darbus sudaro: žaliavos transportavimo kelio statyba, karjero elektrifikavimas, karjero atidengimas (medžių, krūmų, augalinio sluoksnio, dangos nuogulų pašalinimas), laikinų dirvožemio ir grunto sąvartų bei kasybos atliekų įrenginių vietos parinkimas ir jų formavimas, įvažiavimo ir prarėžos tranšėjų vietų parinkimas bei jų iškasimas, vandens surinkimo baseino (zumpfo), vandens nuskaidrinimo baseino ar kitokios sausinimo sistemos įrengimas, laikinų karjero kelių, pralaidų įrengimas, pelkės sausinimo tinklo statyba arba rekonstrukcija ir kitokio pobūdžio darbai, kurių neatlikus nebus galima eksploatuoti naudingosios iškasenos pagal pasirinktą darbų sistemos technologinę schemą. Durpynuose numatomi priešgaisrinių juostų pločiai, kelmų sandėliavimo vietos ir jų priešgaisrinės apsaugos juostos, parenkamos vietos priešgaisriniams vandens baseinams iškasti. Plane apskaičiuojamos kapitalinių darbų apimtys, jų atlikimo trukmė, naudojami mechanizmai, reikalingas medžiagų asortimentas ir kiekis.
Naudojimo plane turi būti pateikiama informacija, kokie kapitaliniai darbai bus atliekami pagal atskirus projektus (kelių, elektros linijų, melioracijos sistemų pertvarkymo, drenažo griovių statyba ir kt.).
Rengiant naudojamo ar apleisto telkinio su išlikusia buvusių kasybos darbų sistemos elementų infrastruktūra Naudojimo planą, Plano rengėjo nuožiūra gali būti rengiamas kapitalinių karjero įrengimo darbų skyrius, arba duomenys apie anksčiau atliktus kapitalinius telkinio įsisavinimo darbus pateikiami kituose Naudojimo plano skyriuose;
23.6. kasybos darbų sistema. Skyriuje išsamiai apibūdinami Projekto rengėjo parinkti kasybos darbų sistemos elementai, geriausiai atitinkantys planuojamos išgauti žaliavos rūšį bei pasirinktą gavybos būdą. Atvirais kasiniais eksploatuojamų naudingųjų iškasenų karjeruose pagrindiniai kasybos darbų sistemos elementai yra šie: dangos ir gavybos pakopų skaičius, jų aukščiai, pakopų šlaitų darbo ir stabilūs kampai, apsauginių bermų tarp atskirų kasybos pakopų parametrai, kasvietės tipas, kasybos mechanizmo užeigos plotis bei darbo aikštelės plotis, darbų baro ilgio ir vietos kaita laike bei erdvėje, žaliavos išgabenimo iš kasvietės ir jos perdirbimo bei produkcijos sandėliavimo karjere (jeigu tai numatoma) būdas ir priemonės. Pagrindinių kasybos darbų sistemos elementų reikšmės nustatomos vadovaujantis technologinio projektavimo normatyvais, kasybos mechanizmų techniniais parametrais bei planuojamu metiniu karjero našumu. Kasybos sistemos elementų optimalių projektinių reikšmių parinkimas, įvertinant geriausius prieinamus gamybos būdus, privalo užtikrinti saugias darbo sąlygas karjere, maksimaliai išnaudoti kasybos mašinų ir mechanizmų technines eksploatavimo savybes, minimaliai neigiamai veikti aplinką;
23.7. kalendorinis kasybos darbų planas. Remiantis techninėje užduotyje nurodytu planuojamu karjero našumu (durpynuose pagal galimą metinį sąrankos dydį), planuojamas karjero nuodangos ir gavybos darbų vykdymo eiliškumas kasybos sklype. Pirmiesiems penkeriems nuodangos ir gavybos darbų metams atliekami metinės gavybos apimties apskaičiavimai, kitiems 15 metų – penkmečio apimties apskaičiavimai, likęs išteklių naudojimo laikotarpis į atskirus etapus neskirstomas. Skaičiavimų rezultatai pateikiami lentelėse, papildomai nurodant planuojamo laikotarpio nuodangos ir gavybos darbų baro ilgį bei numatomą jo pasislinkimo per planuojamą laikotarpį atstumą.
Durpyno Naudojimo plane analizuojamas gavybos laukų plotų išsidėstymo pokytis laike, įvertinant klodų tipų ir durpių rūšių išplitimo laukų pokyčius;
23.8. kasybos atliekų tvarkymo planas. Jeigu rengiant Naudojimo planą numatoma, jog vykdant kasybos darbus susidarys kasybos pramonės ir kitos atliekos, privaloma rengti kasybos atliekų tvarkymo planą. Kasybos atliekų tvarkymo planas rengiamas siekiant užkirsti kelią arba iki minimumo sumažinti kasybos pramonės ir kitų atliekų kiekį ir jų žalingumą jas kaupiant ir sandėliuojant bei siekiant jas utilizuoti, panaudojant jas pakartotiniam perdirbimui arba karjero rekultivacijai, jeigu tai yra leistina aplinkosauginiu požiūriu. Skyriuje analizuojami kasybos pramonės ir kitų atliekų susidarymo šaltiniai, atliekų kiekis bei sudėtis, kasybos pramonės ir kitų atliekų tvarkymo būdai ir priemonės;
23.9. karjero vidaus keliai. Aprašomi techniniai reikalavimai planuojamo karjero pastoviems (kurie bus naudojami ilgiau kaip 3 metus) ir laikiniems vidaus keliams (plotis, nuolydžiai, posūkio spinduliai, kelkraščiai, apsauginiai pylimėliai, pakelės drenažo grioviai, dangų konstrukcija), pritaikant juos konkrečioms projektavimo sąlygoms (kelio pagrindo grunto tipas, planuojamas eismo intensyvumas, naudojamų transporto priemonių markės ir kt.). Numatomos vidaus kelių tiesimo, priežiūros ir remonto priemonės, šių darbų periodiškumas ir darbo bei medžiagų sąnaudos;
23.10. karjero nusausinimas. Šis skyrius rengiamas, jeigu naudingųjų iškasenų gavyba karjere bus tiesiogiai susijusi su požeminių vandenų horizontų statinio arba pjezometrinio lygio pažeminimu. Planuojama siurblinių, vandens surinkimo zumpfų, atvirų vandens nuvedimo į zumpfus griovių, sėsdintuvų, skirtų savaiminiam vandens apsivalymui nuo kietų nešmenų, išdėstymo schema pradiniame telkinio įsisavinimo etape bei galimi šios schemos pokyčiai per visą karjero egzistavimo laikotarpį.
Atsižvelgiant į apskaičiuotą vandens pritekėjimo į kasvietę kiekį, parenkami vandens išpumpavimo siurbliai, analizuojamas jų apkrovimas įprastomis ir ekstremaliomis darbo sąlygomis, numatomas rezervinių siurblių įrengimas, saugant karjerą nuo užtvindymo. Planuojant nusausinti kasvietę savitaka, pateikiami sausinimo griovių skersiniai ir išilginiai profiliai bei drenuojamo vandens priimtuvų charakteristikos;
23.11. karjero paruošimas žiemai. Jeigu karjeras veiks visus metus, numatomos priemonės, medžiagos ir technologijos, skirtos apsaugoti naudingąjį sluoksnį nuo įšalimo, taip pat sudaryti saugias darbo žiemos metu sąlygas. Sezoninių gavybos darbų atveju turi būti numatytos priemonės, kurios, laikinai nutraukus gamybą, užtikrintų kasybos šlaitų stabilumą, naudingojo sluoksnio apsaugą nuo neteisėto naudojimo bei nuo kokybės rodiklių ir kasybos sąlygų pablogėjimo;
23.12. kasybos darbų sauga. Pateikiami bendrieji darbų saugos reikalavimai kasybos įmonėms bei specifiniai reikalavimai, atsižvelgiant į planuojamų darbų ir karjere naudojamų mechanizmų pobūdį. Skyriuje turi būti pateikti didžiausi leistini planuojamo karjero kasviečių, kasybos šlaitų, laikinųjų sąvartų, kasybos atliekų įrenginių parametrai, kurie užtikrina konkrečių karjero kasybos ir transporto mechanizmų bei juos aptarnaujančių darbuotojų saugaus darbo sąlygas.
Durpių telkinių Naudojimo planuose numatomos priemonės, kaip išvengti savaiminio durpių užsidegimo šūsnyse, bei kitos priešgaisrinės saugos priemonės.“;
1.2.18. pakeičiu 25 punktą ir jį išdėstau taip:
„25. Aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos dalis. Išsamiai apibūdinami karjero aplinkos ir gretimybėse esančių ir suplanuotų gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijų būklę veikiantys dėl planuojamos veiklos atsirandantys faktoriai (triukšmas, dulkėtumas, oro tarša vidaus degimo variklių išmetamosiomis dujomis ir pan.) ir numatomos pagrįstos jų neigiamą įtaką mažinančios priemonės. Numatomi būdai ir priemonės, maksimaliai užtikrinantys žemės gelmių, atmosferos ir hidrosferos apsaugą planuojamų kasybos darbų plote, išanalizuojamas liekaninis kasybos proceso poveikis aplinkai. Įvertinama, kaip priimant technologinius kasybos proceso sprendinius buvo atsižvelgta į išteklių naudojimo sutartyje ir techninėje užduotyje numatytus aplinkosauginius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.“;
1.2.19. pakeičiu 28 punktą ir jį išdėstau taip:
„28. Parengiami šie brėžiniai:
28.1. telkinio markšeiderinis planas, sudarytas vadovaujantis Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 „Dėl Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių patvirtinimo“, nuostatomis;
28.2. geologiniai-litologiniai pjūviai, sudaryti vadovaujantis Valstybinės naudingųjų iškasenų išteklių aprobavimo komisijos patvirtintomis Kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių tyrimo ir išteklių klasifikavimo rekomendacijomis, kurios paskelbtos Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje;
28.3. pagrindinis brėžinys (mastelis M 1:500 – M 1:10 000), sudarytas naudojant naujausią kartografinę medžiagą, ortofotografinius žemėlapius kartu su georeferencinio pagrindo informacija arba topografinius planus, taip pat žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pagrindiniame brėžinyje nurodomas vietovės adresas (savivaldybė, seniūnija, gyvenamoji vietovė, žemės sklypo numeris ir kt.) ir planuojamos teritorijos bendras plotas. Brėžinyje sutartiniais ženklais pažymimos formuojamų ir (ar) pertvarkomų žemės sklypų ribos ir jų linijų ilgiai, atskirais numeriais arba simboliais nurodomi žemės sklypų projektiniai numeriai, valstybinės ir vietinės reikšmės keliai, žemės plotai, kuriuose teisės aktų nustatyta tvarka siūloma nustatyti žemės servitutus, hidrografiniai objektai, statiniai ir įrenginiai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir apribojimai;
28.3.1. rengiant pagrindinį brėžinį, turi būti vadovaujamasi Žemės gelmių registro, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, o planuojant kasybos darbus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ar kultūros paveldo objektų apsaugos zonose – atitinkamai ir Saugomų teritorijų valstybės kadastro ir Kultūros vertybių registro duomenimis;
28.3.2. žemės sklypų ribos pagrindiniame brėžinyje nustatomos vadovaujantis šiais kriterijais:
28.3.2.1. planuojamos teritorijos ribos nustatomos vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis, atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo metu priimtus sprendinius;
28.4. naudingojo sluoksnio kraigo, pado, storių, dangos sluoksnio storių, požeminio vandens lygio ir kiti planai, kuriuose izolinijomis, išvedamomis tarp plane išdėstytų šių parametrų nustatymo taškų (gręžinių, šurfų, nuovalų ir pan.), iliustruojamos naudingojo sluoksnio slūgsojimo ir jo kasybos sąlygos;
28.5. išteklių apskaičiavimo planas, sudarytas vadovaujantis Kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių tyrimo ir išteklių klasifikavimo rekomendacijomis Taisyklių 22.4 papunkčio antrojoje pastraipoje nurodytu atveju;
28.6. naudingosios iškasenos nuostolių apskaičiavimo planas. Išskiriami telkinio plotai, kuriuose naudingosios iškasenos gavyba neplanuojama, nes negali būti vykdoma dėl gamtinių, techninių, ekonominių ar kitokių priežasčių. Brėžinys papildomas planuojamo karjero išorinių šlaitų, kuriuose skaičiuojami naudingosios iškasenos nuostoliai, pjūviais, nurodant šių šlaitų parametrus, kai naudingosios iškasenos nuostoliai skaičiuojami pagal geometrinius šlaitų parametrus. Kai naudingosios iškasenos nuostoliai skaičiuojami erdvinio 3D modeliavimo metodais, tokie pjūviai neteikiami;
28.7. karjero įrengimo kapitalinių darbų planas – tai paruošiamųjų karjero įrengimo darbų, užtikrinančių saugų ir racionalų telkinio išteklių naudojimą, visuma: bendras planuojamų darbų ir įrenginių išdėstymo planas, planuojamų privažiavimo kelių, drenažo sistemos įrenginių, įvažiavimo bei prarėžos tranšėjų, laikinųjų sąvartų, kitų planuojamų statinių bei kasinių išilginiai ir skersiniai profiliai, nurodant jų projektinius parametrus bei pagrindinių darbų apimtį ir medžiagų kiekį;
28.8. kasybos darbų sistemos planas – atitinkamo aiškinamojo rašto skyriaus sprendinių pavaizdavimas plane ir pjūvyje, schematiškai pateikiant planuojamą kasviečių, privažiavimo kelių, laikinųjų sąvartų, kasybos atliekų įrenginių išdėstymą, pagrindinius kasviečių parametrus, jų išsidėstymą viena kitos ir karjero išorinių kontūrų atžvilgiu, pagrindinių kasybos ir transporto mechanizmų išsidėstymą kasvietėse. Vadovaujantis šiame brėžinyje pateiktais techniniais sprendiniais, sudaromi numatomų panaudoti kasviečių pasai, kuriuose nurodyti parametrai privalo atitikti kasybos mechanizmų technines charakteristikas ir darbų saugos reikalavimus;
28.9. nuodangos darbų kalendorinis planas. Pateikiami nuimamo dirvožemio (organinės, jei dangoje yra durpių sluoksniai) bei mineralinės dangos pakopų storiai, atitinkamo laikotarpio darbų plotas ir nuimamas dangos kiekis, darbų vykdymo kryptis, dirvožemio ir kitos dangos transportavimo keliai, laikinų sąvartų supylimo vietos, jų parametrai bei formavimo kalendorinis planas ir kt.;
28.10. gavybos darbų kalendorinis planas. Nurodomas projektinis kasybos pakopos aukštis, planuojamas išorinis gavybos ploto kontūras, atitinkamo laikotarpio kasybos darbų plotas ir išgaunamo naudingojo sluoksnio tūris, darbų baro pasislinkimo kryptys, naudingojo sluoksnio transportavimo keliai ir kt. Tuo atveju, kai naudingojo sluoksnio gavybą planuojama vykdyti keliomis pakopomis, sudaromas atskirai kiekvienos gavybos pakopos darbų kalendorinis planas.
Nuodangos ir gavybos darbų kalendoriniuose planuose pateikiamos išskirtų laikotarpių plotų ir darbų kiekio apskaičiavimo lentelės;
28.11. iškasto karjero planas. Pateikiama planuojama karjero arba jo dalies (išskyrus durpynus) būklė, išeksploatavus visus išteklius;
28.12. karjero rekultivacijos darbų kalendorinis planas. Pateikiami karjero rekultivacijos etapai, rekultivuojamų plotų kalendorinis pasiskirstymas, iškastos ertmės (karjero šlaitų ir dugno) rekultivacijos darbų sprendiniai, vyraujančios grunto, sukaupto laikinose sąvartose bei iškastoje ertmėje arba slūgsančio natūralioje būklėje karjero šlaituose ir dugne, perkėlimo kryptys bei jo perkėlimo eiliškumas ir būdai. Plane prie gręžinių pateikiamas projektinis likusio naudingojo sluoksnio storis, rekultivacijos metu supilto (nukasto) sluoksnio storis bei išeksploatuoto ir rekultivuoto paviršiaus altitudės.
Planas papildomas karjero šlaitų lėkštinimo, drenažo įrenginių atstatymo arba naujų įrenginių (griovių, pralaidų, greitviečių ir kt.) statybos, esant reikalui, – kasybos atliekų įrenginių ir atskirų karjero dugno elementų formavimo brėžiniais, schemomis, profiliais.
Esant specifinėms karjero rekultivacijos sąlygoms (didelė žemės darbų apimtis, sudėtingas rekultivuojamo ploto reljefas ir pan.), rekultivacijos darbų planas gali būti papildytas grunto kasimo ir perkėlimo darbų kartogramomis, šių darbų apimties apskaičiavimo vertikaliais pjūviais ir kt.;
28.13. rekultivuoto ploto geologiniai pjūviai sudaromi siekiant pavaizduoti reljefą ir geologinę sandarą, užbaigus karjero rekultivacijos darbus. Pjūvių linijų išdėstymas plane turėtų atitikti telkinio geologinę dalį iliustruojančių geologinių-litologinių pjūvių linijų išdėstymą. Siekiant išryškinti plano sprendinių pagrįstumą, gali būti išvedami papildomi pjūviai per charakteringus rekultivuojamo ploto taškus;
28.14. rekultivuoto telkinio planas. Pateikiamas projektinis rekultivuoto ploto vaizdas kasybos ir žemės sklypų ribose. Rekultivuoto ploto paviršiaus reljefas vaizduojamas izolinijomis, geologinė informacija (išteklių apskaičiavimo kontūrai, gręžinių vietos, geologinė informacija prie gręžinių, geologinių pjūvių linijos ir kt.) nepateikiama.
28.15. projektinis 1:10 000 – 1:50 000 mastelio rekultivuoto ploto planas, iliustruojantis rekultivuoto ploto santykį su aplinkinių žemių masyvais bei karjero aplinkinės zonos inžineriniais ir gamtiniais objektais – keliais, vandens telkiniais, melioracijos įrenginiais ir kt. Nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas (būdai).“;
1.2.20. pakeičiu VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
1.2.21. pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip:
„33. Visuomenės dalyvavimo ataskaita kartu su parengtu Naudojimo planu teikiami Teritorijų planavimo komisijai. Naudojimo planai Teritorijų planavimo komisijoje derinami pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje nustatytą vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo tvarką.“;
1.2.22. pakeičiu 35 punktą ir jį išdėstau taip:
„35. Suderintas Naudojimo planas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu, teikiamas tikrinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri ne vėliau kaip per 15 darbo dienų pateikia planavimo organizatoriui Naudojimo plano patikrinimo aktą. Jeigu patikrinimo aktas per nustatytą terminą nepateikiamas ir nenurodomos nepritarimo parengtam Naudojimo planui priežastys, laikoma, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patikrino ir pritarė parengtam Naudojimo planui.“;
1.2.23. pakeičiu 38 punktą ir jį išdėstau taip:
„38. Patvirtintas Naudojimo planas registruojamas Žemės gelmių registro išteklių dalyje. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre registruojami Naudojimo plano duomenys, nurodyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų patvirtinimo“. Vienas patvirtinto Naudojimo plano egzempliorius saugomas Lietuvos geologijos tarnyboje, antrasis egzempliorius perduodamas Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui.“;
1.2.24. pakeičiu VII skyrių ir jį išdėstau taip:
„VII SKYRIUS
NAUDOJIMO PLANO KOREGAVIMAS IR KEITIMAS
39. Naudojimo planas turi būti koreguojamas, kai numatoma keisti:
39.1. bent vieną iš pagrindinių karjero kasybos darbų sistemos elementų (karjero atidengimo būdas, kasviečių, pakopų, karjero vidaus kelių, kasybos atliekų įrenginių, laikinųjų sąvartų ir kt. parametrai ir (ar) išdėstymas bei šių kasybos darbų sistemos elementų tarpusavio sąryšis);
39.3. nemetalinių naudingųjų iškasenų ir vertingųjų mineralų gavybos apimtį (faktinė kasvietės padėtis daugiau kaip 10 metų atsilieka nuo nurodytos Naudojimo plano gavybos darbų kalendoriniame plane), gavybos darbų eiliškumą kasybos sklypo plote.
Po 20 metų nuo Naudojimo plano sudarymo jis turi būti koreguojamas, papildant iš naujo sudarytais kalendoriniais nuodangos ir gavybos darbų planais.
40. Naudojimo plano koregavimo priežastis gali būti ir pasikeitusios Naudojimo plano sprendinius įtakojusių teisės aktų nuostatos arba telkinio išteklių naudojimo sutarties sąlygos.
41. Naudojimo plano koregavimą sudaro aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma koregavimo priežastis bei aprašomi pakeitimai, atliekami atitinkamoje Naudojimo plano dalyje. Pakeitimai iliustruojami brėžiniais, sudarytais pagal Taisyklių reikalavimus.
42. Atlikus Naudojimo plano koregavimą, Taisyklių 41 punkte nurodyti dokumentai turi būti suderintai su:
42.2. Aplinkos apsaugos agentūra, saugomos teritorijos direkcija, kai į planuojamą teritoriją patenka jos administruojamos saugomos teritorijos ir joms nustatytos apsaugos zonos, taip pat saugomos teritorijos ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos, priskirtos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu, ir savivaldybės administracija Taisyklių 39.2 papunktyje nurodytu atveju.
43. Koreguotas Naudojimo planas, suderintas pagal Taisyklių 42 punkto reikalavimus, pateikiamas tvirtinti Lietuvos geologijos tarnybai.
1.2.25. pakeičiu VIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:
2. N u s t a t a u, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėti rengti žemės gelmių naudojimo planai, dėl kurių buvo kreiptasi pateikti planavimo sąlygas, rengiami, derinami ir tvirtinami pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusias Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisykles.
Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių
1 priedas
___________________________________________________________
(naudojimo plano organizatorius)
.................rajono (-ų).........................telkinio...........................išteklių........................
naudojimo plano rengimo
PLANAVIMO DARBŲ PROGRAMA
1. Naudojimo plano rengimo pagrindas:
2. Naudojimo plano rengėjas:
3. Planuojamos teritorijos adresas, žemės sklypo (-ų) unikalus Nr.:
4. Planavimo tikslai:
5. Planavimo uždaviniai:
6. Planavimo proceso etapai:
7. Viešinimo tvarka:
8. Planavimo terminai
(pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)