LIETUVOS RESPUBLIKOS

PRINCIPINĖS KARIUOMENĖS STRUKTŪROS 2018 METAIS, PLANUOJAMOS PRINCIPINĖS KARIUOMENĖS STRUKTŪROS 2023 METAIS NUSTATYMO, KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS KARIŲ, STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR LIETUVOS KARIUOMENĖS DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS, RIBINIO SKAIČIAUS 2018 METAIS IR 2023 METAIS PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

2017 m. liepos 11 d. Nr. XIII-623

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato 2018 metų:

1) principinę kariuomenės struktūrą, tai yra nuolatinius junginius, dalinius ir jiems prilygintus karinius vienetus;

2) bendrą ribinį karių skaičių;

3) ribinius profesinės karo tarnybos karių skaičius;

4) ribinius privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius;

5) ribinius karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius;

6) ribinius pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius;

7) ribinius kariūnų skaičius;

8) ribinius kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius;

9) ribinį civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų (toliau – statutiniai valstybės tarnautojai) skaičių;

10) ribinį Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių.

2. Šis įstatymas nustato principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, tai yra planuojamą principinę kariuomenės struktūrą, planuojamus ribinius tarnaujančių karių skaičius, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ribinį skaičių 2023 metais.

2 straipsnis. Principinė kariuomenės struktūra, ribiniai karių skaičiai, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ribinis skaičius 2018 metais

1. Principinė kariuomenės struktūra, tai yra nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų struktūra, 2018 metais:

1) sausumos pajėgos – Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Logistikos batalionas), Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas), Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė);

2) karinės oro pajėgos – Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas;

3) karinės jūrų pajėgos – Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;

4) specialiųjų operacijų pajėgos – Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba;

5) Logistikos valdyba – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;

6) Mokymo ir doktrinų valdyba – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;

7) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;

8) Karo policija.

2. Bendras ribinis karių skaičius 2018 metais nustatomas nuo 18 890 iki 21 950. Iš šio skaičiaus:

1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 9 700 iki 10 700, iš jų: generolų ir admirolų – iki 12, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 42, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 207, majorų ir komandorų leitenantų – iki 673;

2) ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 4 800 iki 6 300;

3) ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320;

4) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 4 190 iki 4 630 per metus, iš šio skaičiaus: atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą – nuo 3 800 iki 4 000, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 390 iki 630.

3. Ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius – nuo 500 iki 2 000.

4. Ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2018 metais nustatomas nuo 260 iki 320.

5. Ribinis Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius 2018 metais nustatomas nuo 1 200 iki 1 380.

3 straipsnis. Planuojama principinė kariuomenės struktūra, ribiniai karių skaičiai, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ribinis skaičius 2023 metais

1. Planuojama principinė kariuomenės struktūra, tai yra nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų struktūra, 2023 metais:

2) karinės oro pajėgos – Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas;

3) karinės jūrų pajėgos – Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;

4) specialiųjų operacijų pajėgos – Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba;

5) Logistikos valdyba – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;

6) Mokymo ir doktrinų valdyba – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;

7) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;

8) Karo policija.

2. Bendras ribinis karių skaičius 2023 metais nustatomas nuo 24 390 iki 26 250. Iš šio skaičiaus:

1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 14 500 iki 15 000, iš jų: generolų ir admirolų – iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 62, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 245, majorų ir komandorų leitenantų – iki 850;

2) ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 5 500 iki 6 300;

3) ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 320;

3. Ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius – nuo 2 000 iki 4 000.

4. Ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2023 metais nustatomas nuo 300 iki 360.

5. Ribinis Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius 2023 metais nustatomas nuo 1 200 iki 1 380.

4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė