AUDITO, APSKAITOS, TURTO VERTINIMO IR NEMOKUMO VALDYMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL finansinių ataskaitų AUDITO kokybės tikrinimo atlikimo tvarkos aprašo PATVIRTINIMO

 

2017 m. gegužės 22 d. Nr. V3-22

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 45 straipsnio 3 dalies 2 punktu, atsižvelgdamas į Audito priežiūros komiteto nuomonę, pateiktą 2017 m. gegužės 10 d. vykusiame posėdyje,

t v i r t i n u  Finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo atlikimo tvarkos aprašą (pridedamas).

 

 

 

Direktorius                                                                                                              Audrius Linartas

 

PATVIRTINTA

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir

nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos

Respublikos finansų ministerijos direktoriaus

2017 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. V3-22

 

 

finansinių ataskaitų AUDITO kokybės tikrinimo atlikimo tvarkos aprašas

 

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.   Finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo atlikimo tvarkos aprašas (toliau –

Tvarkos aprašas) nustato viešojo intereso įmonių audito įmonių ir auditorių (toliau – audito įmonės ir auditoriai) atlikto finansinių ataskaitų audito (toliau – auditas) kokybės tikrinimo (toliau – tikrinimas) objektą, organizavimo, atlikimo, rezultatų pateikimo tvarką ir procedūras.

2. Tvarkos aprašas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo (toliau – Įstatymas) 45 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas.

3. Tvarkos apraše vartojamų sąvokų reikšmės atitinka Įstatyme vartojamų sąvokų reikšmes.

II skyrius

tikrinimų organizavimas ir objektAS

 

4. Tikrinimai organizuojami remiantis rizikos analize taip, kad 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (toliau – Reglamentas), 26 straipsnio 2 dalyje nustatytu periodiškumu būtų patikrintos visos audito įmonės ir visi auditoriai. Reglamento 26 straipsnio 2 dalyje nustatytu periodiškumu taip pat turi būti patikrinti visi Tvarkos aprašo 7.1–7.5 papunkčiuose nurodyti dalykai.

5. Audito įmonės ir auditoriai tikrinimams atrenkami ir į metinius tikrinimo planus įtraukiami vadovaujantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) patvirtinto Auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo organizavimo tvarkos aprašo nuostatomis.

6. Pagal šį Tvarkos aprašą atliekami tik į atitinkamų metų metinius tikrinimų planus įtrauktų audito įmonių ir auditorių tikrinimai.

7. Tikrinimo objektas nustatomas atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 4 punkto reikalavimus ir gali apimti visus arba dalį šių dalykų:

7.1. audito įmonės vidaus kokybės kontrolės sistemos struktūrą, įskaitant politikos ir procedūrų, apimančių visus šios sistemos elementus, nustatymą ir taikymą;

7.2. audito įmonės vidaus kokybės kontrolės sistemos veiksmingumą (tikrinamas atliekant kontrolės priemonių testus ir (arba) atliekamos audito bylų peržiūros metu vertinant tikrinimui atrinktų atliktų auditų kokybę);

7.3. audito įmonės taikomas audito atlikimo metodologijas;

7.4. audito įmonės pagal Reglamento 13 straipsnį paskelbto metinio skaidrumo pranešimo turinį;

7.5. kaip audito įmonė ir (arba) auditorius laikosi Reglamento ir Įstatymo reikalavimų.

 

III skyrius

TIKRINIMO ATLIKIMAS

 

8. Apie pradedamą tikrinimą Tarnyba raštu ar elektroninėmis priemonėmis praneša auditoriui ir audito įmonei ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tikrinimo pradžios. Tarnybos rašte dėl tikrinimo pradžios nurodomas metinis tikrinimų planas, į kurį įtraukta tikrinama audito įmonė ir (ar) auditorius, tikrinimo objektas, kaip nustatyta Tvarkos aprašo 7 punkte, tikrinimui vadovauti, jį atlikti ir jame dalyvauti paskirtų Tarnybos darbuotojų pareigos, vardai ir pavardės, tikrinimo pradžios ir pabaigos datos.

9. Tarnyba, nustatydama tikrinimo pradžios ir pabaigos datą, atsižvelgia į konkrečias su tuo tikrinimu susijusias aplinkybes, pavyzdžiui, tikrinimo apimtį, sudėtingumą, tikrinimui atlikti paskirtų Tarnybos darbuotojų skaičių ir užimtumą, poreikį tikrinimui pasitelkti ekspertus. Tikrinimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 6 kalendoriniai mėnesiai.

10. Nesant galimybės pradėti tikrinimą Tarnybos rašte nurodytą datą dėl su tikrinama audito įmone ir (ar) auditoriumi susijusių aplinkybių, audito įmonės vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) ir (ar) auditorius Tarnybai raštu pateikia paaiškinimą, kuriame nurodo aplinkybes, trukdančias tikrinimą pradėti nurodytą datą ir terminą, per kurį šios aplinkybės bus pašalintos.

11. Tarnybai gavus Tvarkos aprašo 10 punkte nurodytą paaiškinimą ir įvertinus jame išdėstytas aplinkybes, gali būti suderinama kita nei Tarnybos rašte dėl tikrinimo pradžios nurodyta tikrinimo pradžios data.

12. Tikrinimui vadovaujantis, jį atliekantys (toliau – tikrintojai) ir jame dalyvaujantys Tarnybos darbuotojai iki tikrinimo pradžios raštu patvirtina, kad tarp jų ir auditą atliekančio auditoriaus ir audito įmonės, kurie bus tikrinami, nėra interesų konfliktų.

13. Pradėjęs tikrinimą ir gavęs tikrinimo planui sudaryti reikiamą informaciją iš audito įmonės ir (ar) auditoriaus, tikrintojas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų parengia tikrinimo planą. Tikrintojo sudarytas ir jo pasirašytas tikrinimo planas yra raštu suderinamas su Audito kokybės patikrinimų skyriaus vedėju.

14. Tikrinimo plane detalizuojama konkretaus tikrinimo objekto apimtis (pavyzdžiui, ar tikrinama visa audito įmonės vidaus kokybės kontrolės sistemos struktūra, ar tik atskiri jos elementai). Kai tikrinimo objektas apima 7.2 papunktyje nurodytą dalyką, nurodoma, ar tikrinimo metu bus atliekami su procedūromis susiję kontrolės priemonių testai ir (ar) audito bylų peržiūra detalizuojant peržiūros pobūdį pagal Tvarkos aprašo 19 punkto nuostatas nurodant tikrinimui atrinktus auditus ir jų atrankai taikytus kriterijus pagal Tvarkos aprašo 20 ir 21 punktų nuostatas. Tikrinimo plane taip pat nurodomos planuojamos atlikti tikrinimo procedūros ir metodinės priemonės, kurios bus taikomos atliekant tikrinimą. Tikrinimo planas gali būti keičiamas tikrinimo metu atsižvelgiant į atliekant tikrinimą kilusius klausimus ir (ar) paaiškėjusias aplinkybes. Tikrinimo planas yra konfidencialus.

15. Tikrintojai, atlikdami tikrinimą ir naudodamiesi Įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nurodytomis teisėmis, analizuoja su nustatytu tikrinimo objektu susijusią rašytinę ir žodinę informaciją pagal Tvarkos aprašo 17–23 punktų reikalavimus. Atsižvelgiant į konkretaus tikrinimo objektą ir jo apimtį atliekant analizę vertinamas visų ar dalies Tvarkos aprašo 2 priede pateiktame pavyzdiniame sąraše nurodytų reikalavimų laikymasis. Analizei naudojamos Tarnybos taikomos metodinės priemonės yra konfidencialios.

16. Tikrintojai ir tikrinime dalyvaujantys Tarnybos darbuotojai privalo:

16.1. vadovautis Reglamentu, Įstatymu, Tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais;

16.2. atsisakyti tęsti tikrinimą ir pranešti savo tiesioginiam vadovui ar Tarnybos direktoriui visas reikšmingas aplinkybes, jei paaiškėja, kad gali būti pažeistas nepriklausomumo principas.

17. Pagal Tvarkos aprašo 7.1 ir 7.2 papunkčius tikrinant audito įmonės vidaus kokybės kontrolės sistemos politiką ir procedūras ir pagal Tvarkos aprašo 7.3 papunktį tikrinant audito atlikimo metodologiją vertinama:

17.1. kaip laikomasi tarptautinių audito standartų;

17.2 kaip laikomasi nepriklausomumo ir kitų profesinės etikos principų, tarp jų ir Įstatymo II skirsnyje ir Reglamento 4 ir 5 straipsniuose nustatytų reikalavimų, taip pat Nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos aprašo, Auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų tvarkos aprašo nuostatų;

17.3. naudojamų išteklių kiekis ir kokybė;

17.4. kaip laikomasi Reglamento 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl taikomo audito atlygio;

17.5. kaip laikomasi kitų Įstatymo ir Reglamento reikalavimų.

18. Pagal Tvarkos aprašo 7.2 papunktį tikrinant vidaus kokybės kontrolės sistemos veiksmingumą Reglamente nustatytu periodiškumu turi būti atlikti su procedūromis susiję kontrolės priemonių testai ir audito bylų peržiūra.

19. Tvarkos aprašo 18 punkte nurodytos audito bylų peržiūros metu vertinama tikrinti atrinktų atliktų auditų kokybė. Ji atliekama peržiūrint pasirinktas audito sritis arba peržiūrint visą audito atlikimo procesą.

20. Atliekant Tvarkos aprašo 19 punkte nurodytą audito bylų peržiūrą parenkama ne mažiau kaip po du kiekvieno tikrinamo auditoriaus atliktus auditus. Esant poreikiui gali būti pasirenkama peržiūrėti ir daugiau auditų.

21. Audito bylos peržiūrai atrenkamos pasinaudojant rizika pagrįsta atranka ir atsižvelgiant į audito įmonės kokybės kontrolės sistemos vertinimą. Atrenkant audito bylas tikrinimui pirmenybė teikiama viešojo intereso įmonės auditui. Atlikdamas rizika pagrįstą auditų atranką tikrintojas gali įvertinti, pavyzdžiui, šiuos veiksnius:

21.1. audito atlikimo laikotarpį;

21.2. ar buvo atliktas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas;

21.3. ar rizikinga ūkio šaka, kurioje veikia audituota įmonė ir ar sudėtinga audituotos įmonės veikla;

21.4. ilgesnį nepertraukiamo auditavimo laikotarpį;

21.5. ar atlikti auditą skirta mažai valandų.

22. Pagal Tvarkos aprašo 7.4 papunktį vertinant metinio skaidrumo pranešimo turinį atsižvelgiama į Tvarkos aprašo 7.1 ir 7.2 papunkčiuose nurodytų dalykų tikrinimo metu nustatytus faktus.

23. Pagal Tvarkos aprašo 17.3 papunktį vertinant auditui panaudotų išteklių kiekį ir kokybę nustatoma, ar:

23.1. laikomasi tęstinio mokymo reikalavimų, kaip nustatyta Įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 2 punkte;

23.2. užduoties grupė ir bet kurie užduoties grupei nepriklausantys auditoriaus ekspertai turėjo tinkamos kompetencijos, gebėjimų ir pajėgumų atlikti auditą;

23.3. panaudoti metodologiniai ištekliai buvo tinkami ir pakankami auditui atlikti;

23.4. buvo skirta pakankamai laiko atlikti auditą;

23.5. tinkamai paskirstytas audito darbas tarp užduoties grupės narių pagal jų kompetenciją, gebėjimus, patirtį;

23.6. konkrečioms audito sritims skirtas pakankamas užduoties grupės narių skaičius ir laikas (valandinis audito biudžetas) atsižvelgiant į reikšmingo iškraipymo riziką ir audito darbo apimtį;

23.7. buvo sudarytos galimybės pasitelkti reikiamą ekspertų pagalbą sudėtingiems klausimams nagrinėti;

23.8. buvo sudarytos galimybės pasinaudoti reikiamomis paslaugų teikėjų konsultacijų paslaugomis.

24. Atlikęs tikrinimą, tikrintojas jo rezultatus pateikia Tvarkos aprašo 27 punkte nustatyta tvarka.

25. Kai dėl objektyvių priežasčių tikrinimas negali būti baigtas iki tikrinimo pabaigos datos, Tarnybos sprendimu tikrinimo atlikimo terminas gali būti pratęstas. Pratęsto tikrinimo trukmė negali būti daugiau negu du kartus ilgesnė už trukmę, nustatytą pagal Tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus.

26. Jei atlikti tikrinimą laikinai nėra galimybės, tikrinimas Tarnybos sprendimu sustabdomas iki tos datos, kai paaiškėja, kad aplinkybės, dėl kurių jis buvo sustabdytas, buvo pašalintos ir (arba) išnyko. Sustabdžius tikrinimą, tikrinimo atlikimo terminas laikomas pratęstu tiek dienų, kiek dienų tas tikrinimas buvo sustabdytas. 

 

IV. Tikrinimo REZULTATŲ pateikimas

 

27. Atlikus tikrinimą, jo rezultatai pateikiami tikrinimo ataskaitoje. Tikrinimo ataskaitoje turi būti pateiktos pagrindinės tikrinimo išvados, nurodoma, ar nustatyta audito kokybės trūkumų, pateikiamos rekomendacijos. Jei tikrinimo metu nustatyta audito kokybės trūkumų, tikrintojas tikrinimo ataskaitoje turi pareikšti nuomonę, ar auditui panaudoti ištekliai (žmogiškieji, laiko, finansiniai, metodologiniai) turėjo įtakos audito trūkumams. Tikrinimo ataskaita rengiama pagal Tvarkos aprašo 1 priede pateikiamą pavyzdinę formą, prie tikrinimo ataskaitos pridedama suvestinė informacija pagal Tvarkos aprašo 2 priede pateikiamą pavyzdinę formą, kuri gali būti keičiama ją detalizuojant ir pritaikant prie pateikiamos informacijos apie konkretų atliktą tikrinimą.

28. Tikrinimo ataskaitos projektas parengiamas ne vėliau kaip per 25 darbo dienas nuo tikrinimo pabaigos datos. Tarnybos nustatyta tvarka suderintas tikrinimo ataskaitos projektas raštu arba elektroninėmis priemonėmis pateikiamas auditoriui ir (ar) audito įmonei, kurių tikrinimas buvo atliktas.

29. Tarnyba, Tvarkos aprašo 28 punkte nustatyta tvarka auditoriui ir (ar) audito įmonei pateikusi tikrinimo ataskaitos projektą, šiame projekte nurodytus tikrinimo rezultatus, nustatytus faktus ir padarytas išvadas pokalbio metu arba elektroninėmis priemonėmis aptaria su audito įmonės vadovu (ar jo įgaliotu asmeniu) ir (ar) auditoriumi, kurių atliktas auditas buvo tikrintas. Šiame punkte nurodytas aptarimas turi būti surengtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tikrinimo ataskaitos projekto įteikimo dienos.

30. Auditorius ir audito įmonė savo atsiliepimus apie tikrinimo ataskaitos projektą turi teisę pateikti per 10 darbo dienų po jo įteikimo dienos.

31. Jei tikrinimo ataskaitos projektas auditoriui ir audito įmonei siunčiamas elektroniniu paštu, auditoriaus ir (ar) audito įmonės Tarnybai nurodytu ar oficialiai deklaruotu ir Lietuvos auditorių rūmų interneto svetainėje skelbiamu elektroninio pašto adresu, projekto įteikimo data yra laikoma kita darbo diena skaičiuojant nuo dienos, kada tas projektas buvo išsiųstas.

32. Jei tikrinimo ataskaitos projektas auditoriui ir audito įmonei siunčiamas registruotu laišku su įteikimo pranešimu jų Tarnybai nurodytu ar oficialiai deklaruotu ir Lietuvos auditorių rūmų interneto svetainėje skelbiamu buveinės ar gyvenamosios vietos adresu, projekto įteikimo data yra laikoma dešimta darbo diena skaičiuojant nuo dienos, kada tas projektas buvo išsiųstas, jei per tą laiką nepaaiškėja kita registruoto laiško įteikimo data.

33. Aptarusi tikrinimo rezultatus, kaip nustatyta Tvarkos aprašo 29 punkte, ir išnagrinėjusi gautų Tvarkos aprašo 30 punkte nurodytų atsiliepimų turinį, Tarnyba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Tvarkos aprašo 29 punkte nurodyto aptarimo arba Tvarkos aprašo 30 punkte nurodytų atsiliepimų pateikimo arba, jei atsiliepimų nepateikta, jų pateikimo termino pabaigos, priklausomai nuo to, kuris iš šių terminų sueina vėliausiai, parengia ir patvirtina galutinę ataskaitą ir ją raštu ar elektroninėmis priemonėmis pateikia auditoriui ir audito įmonei.

34. Tarnyba per 10 darbo dienų nuo galutinės tikrinimo ataskaitos, kurioje konstatuota audito kokybės trūkumų, patvirtinimo dienos kreipiasi į auditorius, audito įmones, kitus fizinius ir juridinius asmenis bei institucijas dėl Tvarkos aprašo 36 punkte nurodytam teikimui parengti trūkstamos informacijos ir (ar) dokumentų pateikimo ir nurodo ne trumpesnį kaip 10 ir ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą šiai informacijai ir (ar) dokumentams pateikti.

35. Kai Tvarkos aprašo 34 punkte nurodyta Tarnybos prašoma informacija ir (ar) dokumentai dėl objektyvių priežasčių negali būti pateikti per Tarnybos nurodytą terminą, gavusi motyvuotą informaciją ir (ar) dokumentus teikiančiųjų asmenų prašymą, Tarnyba šį terminą gali pratęsti.

36. Teikimą dėl nurodymo (nurodymų) ir (ar) poveikio priemonės (priemonių) skyrimo audito įmonei, auditoriui, audito įmonės darbuotojui, bet kuriems kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie nesilaikė Įstatymo ir (ar) Reglamento reikalavimų, Tarnyba parengia ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visos šiam teikimui parengti reikalingos informacijos ir (ar) dokumentų gavimo dienos. Teikimas rengiamas pagal Įstatymo 57 straipsnio ir Tvarkos aprašo 37–40 punktų nuostatas.

37. Pagal Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą vertinant audito kokybės trūkumų reikšmingumą turi būti vertinama:

37.1. ar auditorius suplanavo ir atliko audito procedūras taip, kad jis sugebėtų gauti pakankamus tinkamus audito įrodymus tam, kad galėtų padaryti pagrįstas išvadas, kuriomis grindžiama auditoriaus nuomonė;

37.2. ar įvertinus atlikto audito darbo dokumentus kitas auditorius, ankščiau nesusijęs su auditu, gali suprasti, atliktų audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį, audito procedūrų rezultatus ir surinktus audito įrodymus bei reikšmingus audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos;

37.3. ar auditoriaus pateikta nuomonė apie audituotas finansines ataskaitas yra pagrįsta pakankamais tinkamais audito įrodymais;

37.4. ar nustatyti audito atlikimo trūkumai yra atsitiktiniai ir ne sisteminiai;

37.5. ar tokio pobūdžio trūkumai nustatyti pirmą kartą;

37.6. ar nustatyti audito atlikimo trūkumai turėjo (galėjo turėti) reikšmingos įtakos audituotos įmonės finansinių ataskaitų vartotojams.

38. Pagal Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą vertinant atsakingo asmens atsakomybės dydį vertinama, pavyzdžiui, atsakingo fizinio asmens einamų pareigų, atliekamų funkcijų turinys, jo pavaldumas aukštesnes pareigas einantiems asmenims, atsakingo fizinio ar juridinio asmens veikos, dėl kurios atsirado audito kokybės trūkumų, ar Įstatymo ir (ar) Reglamento reikalavimų pažeidimų, pobūdis ir mastas.

39. Pagal Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakingo asmens finansinis pajėgumas vertinamas tada, kai teikiamas siūlymas skirti Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytą poveikio priemonę. Vertinant atsakingo asmens finansinį pajėgumą vertinamos jo vykdomos audito ar kitos ūkinės komercinės veiklos, su kuria susijęs padarytas pažeidimas, praėjusių paskutinių finansinių metų metinės pajamos ir metinis rezultatas.

40. Pagal Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą vertinant atsakingo asmens dėl pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, remiamasi tikrinimo metu nagrinėta informacija.

41. Kai dėl objektyvių priežasčių tikrinimo ataskaitos projektas, tikrinimo ataskaita ar Tarnybos teikimas dėl nurodymo (nurodymų) ir (ar) poveikio priemonės (priemonių) skyrimo audito įmonei, auditoriui, audito įmonės darbuotojui, bet kuriems kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie nesilaikė Įstatymo ir (ar) Reglamento reikalavimų, negali būti parengti ir pateikti per Tvarkos aprašo 29, 34 ir 37 punktuose nustatytus terminus, šiuos terminus Tarnyba gali pratęsti.

42. Tarnyba, prieš duodama nurodymą (nurodymus) ir (ar) skirdama poveikio priemonę (priemones) audito įmonės darbuotojams, bet kuriems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie nesilaikė Įstatymo ir (ar) Reglamento nuostatų, juos raštu arba elektroninėmis priemonėmis informuoja apie tikrinimo ataskaitoje nurodytus jų padarytus pažeidimus. Taip pat Tarnyba Įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apie Audito priežiūros komiteto posėdį informuoja visus asmenis, dėl kurių veiksmų svarstomas nurodymų ir (ar)  poveikio priemonių skyrimo klausimas, ir nustato terminą paaiškinimams dėl tikrinimo ataskaitos, kurioje konstatuota audito kokybės trūkumų, pateikti.

43. Tikrinimo ataskaita, kurioje konstatuota audito kokybės trūkumų, ir kita su ja susijusi medžiaga, įskaitant gautus Tvarkos aprašo 42 punkte nurodytus paaiškinimus, teikiama svarstyti Audito priežiūros komitetui. Audito priežiūros komitetui kartu su šia ataskaita ir medžiaga pateikiamas Tarnybos teikimas dėl nurodymo (nurodymų) ir (ar) poveikio priemonės (priemonių) skyrimo audito įmonei, auditoriui, audito įmonės darbuotojui, bet kuriems kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie nesilaikė Įstatymo ir (ar) Reglamento reikalavimų.

44. Audito priežiūros komiteto posėdyje apsvarsčius tikrinimo metu nustatytus audito kokybės trūkumus, Tarnybos teikimą dėl nurodymo (nurodymų) ir (ar) poveikio priemonės (priemonių) ir Audito priežiūros komitetui pateikus dėl jų nuomonę, Tarnybos direktorius per 10 darbo dienų priima sprendimą dėl tikrinimo rezultatų ir nurodymo (nurodymų) ir (ar) poveikio priemonės (priemonių) skyrimo.

45. Informacija apie priimtus Tvarkos aprašo 44 punkte nurodytus sprendimus teikiama, skelbiama ir šie sprendimai vykdomi Įstatymo 56 straipsnio 8 dalyje, 58 ir 59 straipsniuose nustatyta tvarka.

_______________

 

Finansinių ataskaitų audito kokybės

tikrinimo atlikimo tvarkos aprašo

1 priedas

 

 

(Finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo ataskaitos forma)

 

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO KOKYBĖS

TIKRINIMO ATASKAITA

 

 

__________________

(sudarymo data)

____________

(sudarymo vieta)

 

I. Bendroji dalis.

Šioje dalyje turi būti nurodoma:

§ metinis tikrinimo planas, į kurį įtraukta audito įmonė ir (ar) auditorius;

§ tikrintos audito įmonės pavadinimas, kodas, audito įmonės pažymėjimo numeris, buveinės adresas;

§ tikrinti auditoriai, jų vardai, pavardės, auditoriaus pažymėjimo numeriai nurodant informaciją apie tai, ar auditoriai yra tikrintos audito įmonės dalyviai, ar partneriai;

§ tikrinimui vadovavusių, jį atlikusių ir jame dalyvavusių Tarnybos darbuotojų vardai, pavardės, pareigos;

§ atliekant tikrinimą dalyvavusio eksperto, jei jis buvo pasitelktas, vardas ir pavardė;

§ tikrinimo pradžios ir pabaigos data;

§ tikrinimo objektas.

 

II. Tikrinimo eigos aprašymas ir nustatyti trūkumai

Šioje dalyje turi būti nurodoma:

§ tikrintas laikotarpis;

§ tikrinimo objekto detalizavimas ir aprašymas;

§ tikrinimo metu atliktų procedūrų ir tikrinimo eigos aprašymas;

§ tikrinimo metu atliktų procedūrų rezultatai, pastebėti trūkumai dėl Reglamento, Įstatymo, kitų teisės aktų, tarptautinių audito standartų, profesinės etikos principų laikymosi, audito kokybės kontrolės sistemos audito įmonėje (pateikiant informaciją apie pastebėtus trūkumus, nurodomos jų atsiradimo aplinkybės, kokių konkrečių Reglamento, Įstatymo, kitų teisės aktų, tarptautinių audito standartų nuostatų nebuvo laikomasi), auditui panaudotų išteklių kokybės ir kiekybės, už auditą gauto atlyginimo įvertinimas, jei jis tikrinimo metu buvo atliekamas.

III. Išvados

Šioje dalyje turi būti apibendrinami tikrinimo rezultatai, nustatyti audito kokybės trūkumai ir pateikiamos rekomendacijos dėl šių trūkumų šalinimo ir (arba) audito kokybės gerinimo.

 

 

____________________    _______________                ___________________

(Atsakingo darbuotojo pareigos )                                           (parašas)                                                 (vardas, pavardė)

 

 

Finansinių ataskaitų audito

kokybės tikrinimo atlikimo

tvarkos aprašo

2 priedas

 

 

 

 

Eil. Nr.

Teisės aktų, tarptautinių audito standartų nuostatos, kurių laikymasis tikrinamas

Nuoroda į teisės akto, standarto nuostatas

Nustatyta trūkumų

Nenustatyta trūkumų

Netaikoma

Netikrinta

Atsakymas „Taip“ žymimas ženklu „V“

1-asis tarptautinis kokybės kontrolės standartas „Audito įmonių, atliekančių finansinių ataskaitų auditą ir peržiūrą bei vykdančių kitas užtikrinimo ir susijusių paslaugų užduotis, kokybės kontrolė“ (toliau – 1-asis TKKS)

1.

Reikalavimai dėl audito įmonės tikslų nustatant audito įmonės kokybės kontrolės sistemą.

11 dalis

 

 

 

 

2.

Bendrieji reikalavimai audito įmonei dėl 1-ojo TKKS nuostatų taikymo ir 1-ajame TKKS nenurodytų reikalavimų nustatymo.

13–15 dalys

 

 

 

 

3.

Reikalavimai audito įmonei dėl jos vidaus kokybės kontrolės sistemos struktūros ir šios sistemos elementų nustatymo.

16-17 dalys

 

 

 

 

4.

Audito įmonės pareiga nustatyti vadovaujančiųjų asmenų galutinę atsakomybę už audito įmonės kokybės kontrolės sistemą.

18–19 dalys

 

 

 

 

5.

Audito įmonės pareiga įdiegti politiką ir procedūras dėl audito įmonės ir jos personalo nepriklausomumo bei kitų etikos reikalavimų atitikimo.

20–25 dalys

 

 

 

 

6.

Audito įmonės pareiga įdiegti politiką ir procedūras dėl santykių su klientais, konkretaus finansinių ataskaitų audito (toliau – auditas) prisiėmimo ir tęsimo.

26–28 dalys

 

 

 

 

7.

Audito įmonės pareiga įdiegti politiką ir procedūras dėl žmogiškųjų išteklių pakankamumo audito įmonėje ir atskirų auditų užduoties grupėse.

29–31 dalys

 

 

 

 

8.

Audito įmonės pareiga įdiegti politiką ir procedūras dėl audito atlikimo, įskaitant konsultacijas audito atlikimo metu, audito kokybės kontrolės peržiūrą, skirtingų nuomonių nagrinėjimą ir sprendimą, dokumentavimo reikalavimus dėl audito bylų sudarymo ir saugojimo.

32–47 dalys

 

 

 

 

9.

Audito įmonės pareiga įdiegti jos taikomos kokybės kontrolės politikos ir procedūrų stebėsenos procesą, apimantį šio proceso metu nustatytų trūkumų vertinimą, informavimą apie juos ir jų pašalinimą, audito įmonės veiksmus dėl nusiskundimų ir įtarimų, susijusių su audito įmonės atlikto darbo neatitiktimi taikomiems reikalavimams ir profesiniams standartams, jos vidaus kokybės kontrolės sistemos nesilaikymu.

48–56 dalys

 

 

 

 

10.

Audito įmonės pareiga įdiegti politiką ir procedūras dėl jos kokybės kontrolės sistemos dokumentavimo, kuris suteiktų įrodymų dėl visų šios sistemos elementų veikimo, užtikrintų dokumentų išsaugojimą pakankamą laikotarpį atsižvelgiant į audito įmonėje atliekamą stebėseną ir taikomus teisės aktų reikalavimus bei užtikrintų nusiskundimų, įtarimų ir audito įmonės reagavimo į juos dokumentavimą.

57–59 dalys

 

 

 

 

200-asis tarptautinis audito standartas (toliau – TAS)  „Bendrieji nepriklausomo auditoriaus tikslai ir audito atlikimas pagal tarptautinius audito standartus“

11.

Bendrieji reikalavimai dėl audito tikslų ir auditoriaus pareigų  atliekant auditą.

3–9 dalys

 

 

 

 

12.

Reikalavimai dėl bendrųjų auditoriaus tikslų gauti pakankamą užtikrinimą, kad finansinėse ataskaitose, kaip visumoje, nėra reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar dėl klaidos, pareikšti auditoriaus nuomonę, parengti ir paskelbti auditoriaus išvadą apie finansines ataskaitas.

11–12 dalys

 

 

 

 

13.

Auditoriaus pareiga atliekant auditą laikytis nepriklausomumo ir kitų taikomų etikos reikalavimų.

14 dalis

 

 

 

 

14.

Auditoriaus pareiga laikytis profesinio skepticizmo požiūrio planuojant ir atliekant auditą.

15 dalis

 

 

 

 

15.

Auditoriaus pareiga priimti profesinius sprendimus planuojant ir atliekant auditą.

16 dalis

 

 

 

 

16.

Auditoriaus pareiga surinkti pakankamus tinkamus audito įrodymus, reikalingus sumažinti audito riziką iki priimtinai žemo lygio, kad galėtų padaryti tinkamas išvadas savo nuomonei pagrįsti.

17 dalis

 

 

 

 

17.

Auditoriaus bendrosios pareigos dėl audito atlikimo pagal TAS, įskaitant pareigą laikytis visų su audito atlikimu susijusių TAS ir visų jų reikalavimų, pareigą siekiant bendrųjų auditoriaus tikslų remtis atskiruose TAS apibrėžtais tikslais, o negalint pasiekti atitinkamame TAS apibrėžto tikslo įvertinti, ar dėl to jis negalės pasiekti bendrųjų tikslų ir, vadovaudamasis TAS, privalės modifikuoti savo nuomonę arba atsisakyti toliau vykdyti audito užduotį.

18–24 dalys

 

 

 

 

210-asis TAS „Susitarimas dėl audito užduočių sąlygų“

18.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų sudarant susitarimą dėl audito užduočių sąlygų.

3 dalis

 

 

 

 

19.

Auditoriaus pareigos dėl būtinųjų sąlygų auditui atlikti vertinimo, įskaitant pareigą nustatyti, ar yra būtinos sąlygos auditui atlikti, ir, jei nėra, aptarti tai su vadovybe, pareigą nesutikti atlikti siūlomo audito užduoties dėl auditoriaus darbo apimties apribojimo, finansinės atskaitomybės tvarkos nepriimtinumo, taip pat negavus audituojamos įmonės patvirtinimo, kad ji pripažįsta ir supranta savo pareigas.

6–8 dalys

 

 

 

 

20.

Auditoriaus pareigos sudarant susitarimą dėl audito užduoties sąlygų, reikalavimai susitarimo šalims, formai, turiniui.

9–12 dalys

 

 

 

 

21.

Auditoriaus pareiga atliekant pasikartojančius auditus nuspręsti, ar būtina peržiūrėti audito užduoties sąlygas ir ar būtina įmonei priminti galiojančios audito užduoties sąlygas.

13 dalis

 

 

 

 

22.

Auditoriaus pareigos, susijusios su audito užduoties sąlygų keitimu, įskaitant pareigą nesutikti su audito užduoties sąlygų keitimu, jeigu tam nėra pagrįstų priežasčių, reikalavimus audito užduoties sąlygų keitimui įforminti, auditoriaus pareigas atsisakyti vykdyti audito užduotį ir nustatyti, ar jis privalo informuoti kitas šalis, kai jis nesutinka su audito užduoties sąlygų keitimu ir jam neleidžiama tęsti darbo.

14–17 dalys

 

 

 

 

23.

Auditoriaus pareigos, susijusios su papildomomis sąlygomis prisiimti audito užduotį, kai finansinės atskaitomybės standartai, papildyti įstatymo ar teisės akto nuostatomis, kai auditorius nustato, kad įstatymo ar teisės akto nustatyta finansinės atskaitomybės tvarka nepriimtina, kai įstatymas ar teisės aktas nustato auditoriaus išvados struktūrą ar joje vartojamas formuluotes, kurios savo forma ar sąlygomis labai skiriasi nuo reikalavimų, nustatytų TAS.

18–21 dalys

 

 

 

 

220-asis TAS „Finansinių ataskaitų audito kokybės kontrolė“

24.

Audito įmonės pareigos, susijusios su jos kokybės kontrolės sistemos kūrimu ir taikymu.

2 dalis

 

 

 

 

25.

Užduoties grupės pareigos, susijusios su audito įmonės kokybės kontrolės sistemos taikymu.

3–4 dalys

 

 

 

 

26.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų užduoties lygmeniu diegiant kokybės kontrolės procedūras.

6 dalis

 

 

 

 

27.

Užduoties partnerio pareiga prisiimti atsakomybę už bendrą kiekvienos audito užduoties, kurią atlikti jis yra paskirtas, kokybę.

8 dalis

 

 

 

 

28.

Užduoties partnerio pareigos, susijusios su nepriklausomumo ir kitų etikos reikalavimų laikymosi užtikrinimu.

9–11 dalys

 

 

 

 

29.

Užduoties partnerio pareigos, susijusios su santykių su klientais ir audito užduočių prisiėmimu ir tęstinumu, įskaitant pareigą įsitikinti, kad atitinkamos procedūros dėl santykių su klientais ir audito užduočių prisiėmimo bei tęstinumo buvo tinkamai vykdomos ir nustatyti, ar padarytos išvados yra tinkamos, pareigą pranešti audito įmonei apie gautą informaciją, dėl kurios audito įmonė būtų atsisakiusi vykdyti audito užduotį, jeigu tokią informaciją ji būtų turėjusi anksčiau.

12–13 dalys

 

 

 

 

30.

Užduoties partnerio pareiga įsitikinti, kad užduoties grupė ir visi auditoriaus ekspertai, kurie nėra užduoties grupės nariai, kartu turi atitinkamos kompetencijos ir gebėjimų atlikti audito užduotį pagal profesinius standartus, taikomus teisinius ir priežiūros reikalavimus ir parengti tinkamą pagal aplinkybes auditoriaus išvadą.

14 dalis

 

 

 

 

31.

Užduoties partnerio pareigos, susijusios su atsakomybės prisiėmimu už vadovavimą, priežiūrą, audito užduoties atlikimą ir tinkamą pagal aplinkybes auditoriaus išvadą.

15 dalis

 

 

 

 

32.

Užduoties partnerio pareigos, susijusios su pagal audito įmonės peržiūrų politiką ir procedūras atliekamomis peržiūromis, konsultacijomis.

16–18 dalys

 

 

 

 

33.

Užduoties partnerio pareigos, susijusios su užduoties kokybės kontrolės peržiūra.

19 dalis

 

 

 

 

34.

Asmens, atliekančio užduoties kokybės kontrolės peržiūrą, pareigos, susijusios su užduoties grupės priimtų sprendimų ir jos padarytų išvadų vertinimu.

20–21 dalys

 

 

 

 

35.

Užduoties grupės pareigos vadovautis audito įmonės nustatytomis skirtingų nuomonių derinimo politika ir procedūromis.

22 dalys

 

 

 

 

36.

Užduoties partnerio pareiga vertinti audito įmonės stebėsenos proceso rezultatus.

23 dalis

 

 

 

 

37.

Auditoriaus pareigos į audito darbo dokumentus įtraukti informaciją, susijusią su nepriklausomumo ir etikos reikalavimų laikymusi, santykių su klientais ir audito užduočių prisiėmimu ir tęstinumu, rengtomis konsultacijomis.

24 dalis

 

 

 

 

38.

Asmens, atlikusio užduoties kokybės kontrolės peržiūrą, pareigos audito darbo dokumentuose pažymėti informaciją apie atliktas užduoties kokybės kontrolės peržiūros procedūras, šios peržiūros pabaigą, ir kad jam nėra žinoma jokių neišspręstų klausimų.

25 dalis

 

 

 

 

230-asis TAS „Audito dokumentavimas“

39.

Reikalavimai dėl audito darbo dokumentų pobūdžio ir paskirties.

2-3 dalis

 

 

 

 

40.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų jam rengiant audito darbo dokumentus.

5 dalis

 

 

 

 

41.

Auditoriaus pareiga audito darbo dokumentus parengti laiku.

7 dalis

 

 

 

 

42.

Auditoriaus pareigos dokumentuoti atliktas audito procedūras ir surinktus audito įrodymus, įskaitant reikalavimų audito dokumentų formai, turiniui ir apimčiai laikymąsi, nukrypimų nuo kuriame nors TAS nustatytų atitinkamų reikalavimų ir dalykų, paaiškėjusių po auditoriaus išvados datos, dokumentavimą.

8-13 dalys

 

 

 

 

43.

Auditoriaus pareigos, susijusios su galutinės audito bylos sudarymu (surinkti audito dokumentus į audito bylą, atlikti administracines galutinės audito bylos sudarymo procedūras, nepašalinti ir nesunaikinti jokių audito darbo dokumentų iki jų saugojimo laikotarpio pabaigos, dokumentuoti taisymus ir papildymus, atliekamus po galutinės audito bylos sudarymo).

14-16 dalys

 

 

 

 

240-asis TAS „Auditoriaus atsakomybė dėl apgaulės atliekant finansinių ataskaitų auditą“

44.

Bendrosios auditoriaus pareigos, susijusios su apgaulės atliekant finansinių ataskaitų auditą, nustatymu, vertinimu.

5-8 dalys

 

 

 

 

45.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų nustatant, vertinant apgaulę ir į ją reaguojant.

10 dalis

 

 

 

 

46.

Auditoriaus pareiga viso audito metu laikytis profesinio skepticizmo požiūrio pripažįstant galimybę, kad finansinės ataskaitos galėjo būti reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės.

12-14 dalys

 

 

 

 

47.

Užduoties grupės narių pareiga rengti pasitarimus, kurių metu būtų vertinama, kaip ir kada įmonės finansinės ataskaitos gali būti reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės, taip pat nagrinėjama, kaip apgaulė gali įvykti; užduoties partnerio pareiga nuspręsti, kokia informacija turėtų būti perduota pasitarime nedalyvavusiems užduoties grupės nariams.

15 dalis

 

 

 

 

48.

Auditoriaus pareigos atlikti rizikos vertinimo procedūras ir susijusius veiksmus (pareiga teikti paklausimus įmonės vadovybei ir kitiems įmonės darbuotojams, už valdymą atsakingiems asmenims, pareiga išsiaiškinti, kaip už valdymą atsakingi asmenys prižiūri vadovybės veiksmus apgaulės rizikai nustatyti ir į ją reaguoti ir kokią vidaus kontrolę vadovai taiko šiai rizikai mažinti, pareiga įvertinti, ar kokios nors neįprastos ar netikėtos sąsajos, ar kokia nors kita auditoriaus gauta informacija gali rodyti reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką, pareiga įvertinti, ar yra apgaulės rizikos veiksnių).

16-24 dalys

 

 

 

 

49.

Auditoriaus pareigos nustatyti ir įvertinti reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką, įskaitant pareigą remiantis prielaida, kad pripažįstant pajamas egzistuoja apgaulės rizika, įvertinti, kurios pajamų rūšys, pajamų sandoriai ar tvirtinimai sukelia tokią riziką; pareigą įvertintą reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką laikyti reikšminga rizika; pareigą siekti perprasti įmonės taikomas susijusias kontrolės priemones, taip pat atitinkamos rizikos atžvilgiu atliekamus kontrolės veiksmus.

25–27 dalys

 

 

 

 

50.

Auditoriaus pareigos, susijusios su atsaku į įvertintą reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką (pareiga nustatyti bendrąjį atsaką, pareiga suplanuoti ir atlikti tolesnes audito procedūras atsižvelgiant į įvertintą reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką tvirtinimo lygmeniu, pareiga suplanuoti ir atlikti audito procedūras atsižvelgiant į riziką, kad vadovybė gali nepaisyti kontrolės priemonių).

28–33 dalys

 

 

 

 

51.

Auditoriaus pareigos, susijusios su audito įrodymų vertinimu, įskaitant pareigą įvertinti, ar analitinės procedūros, atliekamos prieš audito pabaigą, leidžia daryti prielaidą, kad tam tikra reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės rizika nebuvo nustatyta; pareigą įvertinti, ar nustatytas iškraipymas rodo, kad yra vykdoma apgaulė; pareigą iš naujo peržiūrėti reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės rizikos įvertinimą ir jo poveikį audito procedūrų pobūdžiui, atlikimo laikui ir apimčiai; pareigą įvertinti padarytų išvadų dėl finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės reikšmę auditui.

34–37 dalys

 

 

 

 

52.

Auditoriaus pareigos, susijusios su jo negalėjimu tęsti audito užduotį susidūrus su ypatingomis aplinkybėmis dėl iškraipymo, atsiradusio dėl apgaulės ar įtariamos apgaulės.

38 dalis

 

 

 

 

53.

Auditoriaus pareiga gauti vadovybės, už valdymą atsakingų asmenų rašytinius pareiškimus.

39 dalis

 

 

 

 

54.

Auditoriaus pareiga informuoti vadovybę, už valdymą atsakingus asmenis apie nustatytus ar įtariamus apgaulės atvejus, visus kitus su apgaule susijusius dalykus.

40–42 dalys

 

 

 

 

55.

Auditoriaus pareiga nuspręsti, ar jam atsiranda pareiga pranešti apie apgaulės nustatymą arba įtarimą priežiūros, teisėsaugos institucijoms ir kitoms šalims.

43 dalis

 

 

 

 

56.

Auditoriaus pareigos dokumentuoti reikšmingo iškraipymo rizikos dėl apgaulės vertinimą, atsaką į įvertintą reikšmingo iškraipymo riziką, pranešimus apie apgaulę, kuriuos jis teikė vadovybei, už valdymą atsakingiems asmenims, priežiūros institucijoms ir kitiems, priežastis, dėl kurių auditorius nusprendė, kad prielaida, jog yra reikšmingo iškraipymo rizika dėl apgaulės, susijusi su pajamų pripažinimu, yra netinkama.

44–47 dalys

 

 

 

 

250-asis TAS „Įstatymų ir teisės aktų įvertinimas atliekant finansinių ataskaitų auditą“

57.

Bendrosios auditoriaus pareigos, susijusios su įstatymų ir teisės aktų nesilaikymo nustatymu ir vertinimu.

4–8 dalys

 

 

 

 

58.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų nustatant, vertinant įstatymų ir teisės aktų nesilaikymo atvejus ir į juos reaguojant.

10 dalis

 

 

 

 

59.

Auditoriaus pareigos įvertinti, kaip laikomasi įstatymų ir teisės aktų, įskaitant pareigą įgyti bendrą supratimą apie taikomą teisinę ir priežiūros sistemą, pareigą surinkti pakankamų tinkamų audito įrodymų, kad įmonė tinkamai laikosi įstatymų ir teisės aktų, pareigą atlikti audito procedūras, kurios padėtų nustatyti kitų įstatymų ir teisės aktų nesilaikymo atvejus, pareigą išlikti budriam, kad, taikydamas kitas audito procedūras, galėtų pastebėti įstatymų ir teisės aktų nesilaikymo ar įtariamus nesilaikymo atvejus.

12–17 dalys

 

 

 

 

60.

Auditoriaus pareigos, nustačius ar įtarus įstatymų ar teisės aktų nesilaikymą, atlikti audito procedūras (perprasti įstatymų ar teisės aktų nesilaikymo atvejo pobūdį ir aplinkybes; gauti daugiau informacijos, reikalingos įvertinti galimą poveikį finansinėms ataskaitoms; galimą nesilaikymo atvejį aptarti su vadovybe, už valdymą atsakingais asmenimis; negavus pakankamai informacijos apie įtariamą nesilaikymo atvejį įvertinti, kokią įtaką pakankamų tinkamų audito įrodymų trūkumas gali turėti auditoriaus nuomonei; įvertinti nesilaikymo įtaką kitiems audito aspektams ir imtis atitinkamų veiksmų).

18–21 dalys

 

 

 

 

61.

Auditoriaus pareigos teikti pranešimus apie nustatytus ar įtariamus įstatymų ar teisės aktų nesilaikymo atvejus už valdymą atsakingiems asmenims, priežiūros, teisėsaugos institucijoms ir kitoms šalims bei juos atskleisti auditoriaus išvadoje apie finansines ataskaitas.

22–28 dalys

 

 

 

 

62.

Auditoriaus pareiga dokumentuoti nustatytą ar įtariamą įstatymų ar teisės aktų nesilaikymo atvejį, diskusijų su vadovybe, už valdymą atsakingais asmenimis ir kitomis įmonei nepriklausančiomis šalimis rezultatus.

29 dalis

 

 

 

 

260-asis TAS „Už valdymą atsakingų asmenų informavimas“

63.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų teikiant ir gaunant informaciją iš už valdymą atsakingų asmenų.

9 dalis

 

 

 

 

64.

Auditoriaus pareigos, susijusios su asmenų, kuriems jis turi teikti informaciją, nustatymu įmonės valdymo struktūroje.

11-13 dalys

 

 

 

 

65.

Auditoriaus pareigos teikti informaciją apie jo pareigas, susijusias su finansinių ataskaitų auditu, suplanuotą audito apimtį ir audito atlikimo laiką, reikšmingus audito pastebėjimus, auditoriaus nepriklausomumą.

14-17 dalys

 

 

 

 

66.

Auditoriaus pareigos, susijusios su informacijos teikimo procesu, įskaitant pareigas dėl šio proceso nustatymo ir reikalavimų informacijos teikimo formai, laikui, pakankamumui laikymąsi.

18-22 dalys

 

 

 

 

67.

Auditoriaus pareiga dokumentuoti žodinius pranešimus nurodant, kada ir kam apie tam tikrus dalykus pranešta ir pridėti prie audito darbo dokumentų rašytinius pranešimus.

23 dalis

 

 

 

 

265-asis TAS „Už valdymą atsakingų asmenų ir vadovybės informavimas apie vidaus kontrolės trūkumus“

68.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų informuojant už valdymą atsakingus asmenis ir vadovybę apie vidaus kontrolės trūkumus.

5 dalis

 

 

 

 

69.

Auditorius pareigos nustatyti, ar jis aptiko vieną ar daugiau vidaus kontrolės trūkumų, ar šie trūkumai yra reikšmingi, apie juos informuoti už valdymą atsakingus asmenis ir atitinkamo lygio vadovybę.

7–11 dalys

 

 

 

 

300-asis TAS „Finansinių ataskaitų audito planavimas“

70.

Reikalavimas dėl auditoriaus tikslo suplanuoti auditą taip, kad jis būtų atliekamas efektyviai.

4 dalis

 

 

 

 

71.

Užduoties partnerio ir kitų pagrindinių užduoties grupės narių pareigos, susijusios su audito planavimu.

5 dalis

 

 

 

 

72.

Auditoriaus pareiga atlikti parengiamuosius darbus (atlikti procedūras, susijusias su santykių su klientu ir konkrečios audito užduoties tęstinumu, įvertinti nepriklausomumo ir kitų etikos reikalavimų laikymąsi, suprasti užduoties sąlygas).

6 dalis

 

 

 

 

73.

Auditoriaus pareiga atlikti planavimo darbus (parengti bendrąją audito strategiją, audito planą, esant poreikiui juos atnaujinti, pakeisti, planuoti vadovavimo užduoties grupės nariams, jų priežiūros ir jų darbo peržiūros pobūdį, atlikimo laiką bei apimtį)

7–11 dalys

 

 

 

 

74.

Auditoriaus pareiga į audito dokumentus įtraukti bendrąją audito strategiją, audito planą ir bet kokius esminius bendrosios audito strategijos ar audito plano pakeitimus, atliekamus vykdant audito užduotį, tokių pakeitimų priežastis.

12 dalis

 

 

 

 

75.

Auditoriaus pareiga atlikti papildomus veiksmus pirmojo audito užduotims (atlikti procedūras, susijusias su santykių su klientu ir konkrečios audito užduoties prisiėmimu; bendrauti su ankstesniu auditoriumi).

13 dalis

 

 

 

 

315-asis TAS (persvarstytas) „Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas suprantant įmonę ir jos aplinką“

76.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų nustatant ir vertinant reikšmingo iškraipymo riziką.

3 dalis

 

 

 

 

77.

Užduoties partnerio, auditoriaus ir kitų pagrindinių užduoties grupės narių pareigos, susijusios su rizikos vertinimo procedūromis (auditoriaus pareigos atlikti rizikos vertinimo procedūras, apsvarstyti kliento prisiėmimo ar jo išlaikymo metu gautą informaciją, nustatyti, ar įvyko dabartiniam auditui reikšmingų pokyčių; užduoties partnerio pareiga apsvarstyti atliekant kitas užduotis įmonei gautą informaciją; užduoties partnerio ir kitų pagrindinių užduoties grupės narių pareiga aptarti įmonės finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo tikimybę ir įmonės taikomos finansinės atskaitomybės tvarkos taikymą įmonės faktams ir aplinkybėms).

5–10 dalys

 

 

 

 

78.

Auditoriaus pareigos dėl įmonės, jos aplinkos, įskaitant įmonės vidaus kontrolę, supratimo (t. y. pareigos suprasti ūkio šaką, reguliavimo ir kitus išorės veiksnius, įmonės pobūdį, struktūrą, kaip ji finansuojama, pasirinktus ir taikomus apskaitos metodus, jų keitimo priežastis, tikslus, strategiją, susijusią verslo riziką, finansinių rezultatų vertinimą ir peržiūrą, auditui svarbią vidaus kontrolę, jos sudedamąsias dalis: kontrolės aplinką;  įmonės taikomą rizikos vertinimo procesą; informacinę sistemą, įskaitant susijusius verslo procesus, svarbius finansinei atskaitomybei, ir informavimą; auditui svarbius kontrolės veiksmus; kontrolės priemonių stebėseną).

11–24 dalys

 

 

 

 

79.

Auditoriaus pareigos, susijusios su reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymu ir įvertinimu (pareiga nustatyti ir įvertinti reikšmingo iškraipymo riziką finansinių ataskaitų lygmeniu ir ūkinių operacijų grupių, sąskaitų likučių ir atskleidžiamos informacijos tvirtinimų lygmeniu, pareiga nustatyti, ar kuri nors nustatyta rizika yra reikšminga rizika, pareiga suprasti įmonės taikomas su reikšminga rizika susijusias kontrolės priemones, pareiga peržiūrėti atliktą rizikos įvertinimą ir atitinkamai koreguoti tolesnes planuojamas audito procedūras).

25–31 dalys

 

 

 

 

80.

Auditoriaus pareiga į audito dokumentus įtraukti užduoties grupėje vykusius aptarimus, svarbius priimtus sprendimus, pagrindines žinias apie kiekvieną įmonės, jos aplinkos aspektą, kiekvieną vidaus kontrolės sudedamąją dalį, informacijos, kuria remdamasis auditorius įgyja tokį supratimą, šaltinius ir atliktas rizikos vertinimo procedūras, nustatytą ir įvertintą reikšmingų iškraipymų riziką finansinių ataskaitų lygmeniu bei tvirtinimų lygmeniu nustatytus rizikos veiksnius ir susijusias kontrolės priemones.

32 dalis

 

 

 

 

320-asis TAS „Reikšmingumas planuojant ir atliekant auditą“

81.

Reikalavimas dėl auditoriaus tikslo tinkamai taikyti reikšmingumo sampratą planuojant ir atliekant auditą.

8 dalis

 

 

 

 

82.

Auditoriaus pareigos nustatyti finansinių ataskaitų, kaip visumos, reikšmingumo lygį, ūkinių operacijų grupių, sąskaitų likučių ar atskleidžiamos informacijos reikšmingumo lygį ar lygius, darbinio reikšmingumo lygį.

10−11 dalys

 

 

 

 

83.

Auditoriaus pareigos peržiūrėti nustatytą reikšmingumą, jeigu, atlikdamas auditą, jis sužino informaciją, dėl kurios iš pradžių jis būtų nustatęs kitokį reikšmingumo dydį ir įvertinti, ar tolesnių audito procedūrų pobūdis, atlikimo laikas ir apimtis tebėra tinkami.

12−13 dalys

 

 

 

 

84.

Auditoriaus pareiga į audito dokumentus įtraukti finansinių ataskaitų, kaip visumos, reikšmingumo lygį, konkrečių ūkinių operacijų grupių, sąskaitų likučių ar atskleidžiamos informacijos reikšmingumo lygį ar lygius, darbinį reikšmingumą, veiksnius, į kuriuos atsižvelgus jie buvo nustatyti, taip pat visas šių lygių peržiūras.

14 dalis

 

 

 

 

330-asis TAS „Auditoriaus atsakas į įvertintą riziką“

85.

Reikalavimas dėl auditoriaus tikslo surinkti pakankamų tinkamų audito įrodymų dėl įvertintos reikšmingo iškraipymo rizikos rengiant ir įgyvendinant atsaką į šią riziką.

3 dalis

 

 

 

 

86.

Auditoriaus pareiga parengti ir įgyvendinti bendrąjį atsaką į įvertintą reikšmingo iškraipymo riziką finansinių ataskaitų lygmeniu.

5 dalis

 

 

 

 

87.

Auditoriaus pareiga parengti ir atlikti tolesnes audito procedūras, kurių pobūdis, atlikimo laikas bei apimtis yra grindžiami įvertinta reikšmingo iškraipymo rizika tvirtinimų lygmeniu ir kuriomis į ją reaguojama, įskaitant pareigas parengti ir atlikti kontrolės priemonių testus, kiekvienos ūkinių operacijų grupės, sąskaitų likučio ir atskleidžiamos informacijos pagrindines procedūras.

6–23 dalys

 

 

 

 

88.

Auditoriaus pareiga atlikti audito procedūras, kad įvertintų, ar bendras finansinių ataskaitų pateikimas, įskaitant susijusios informacijos atskleidimą, atitinka taikomą finansinės atskaitomybės tvarką.

24 dalis

 

 

 

 

89.

Auditoriaus pareigos susijusios su audito įrodymų pakankamumo ir tinkamumo įvertinimu (pareiga prieš parengiant audito išvadas įvertinti, ar reikšmingo iškraipymo rizikos vertinimai tvirtinimų lygmeniu vis dar tinkami, pareiga padaryti išvadą, ar buvo surinkta pakankamų tinkamų audito įrodymų, pareiga stengtis surinkti daugiau audito įrodymų, jei auditorius jų nesurinko, pareikšti sąlyginę nuomonę arba atsisakyti pareikšti nuomonę dėl finansinių ataskaitų, jei įrodymų negalima surinkti).

25–27 dalys

 

 

 

 

90.

Auditoriaus pareiga į audito dokumentus įtraukti bendrąjį atsaką, skirtą reaguoti į įvertintą reikšmingo iškraipymo riziką finansinių ataskaitų lygmeniu, atliktų tolesnių audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką bei apimtį, įvertintos rizikos tvirtinimų lygmeniu sąsają su šiomis procedūromis, audito procedūrų rezultatus, išvadas dėl pasitikėjimo kontrolės priemonėmis, kurių testai buvo atlikti ankstesnio audito metu, auditoriaus pareiga dokumentus parengti taip, kad jie parodytų, kad finansinės ataskaitos sutikrintos ar suderintos su pagrindiniais apskaitos įrašais.

28-30 dalys

 

 

 

 

402-asis TAS „Audito svarstymai, susiję su paslaugų organizaciją naudojančia įmone“

91.

Reikalavimai dėl vartotojo auditoriaus tikslų, kai vartotojo įmonė naudojasi paslaugų organizacijos paslaugomis.

7 dalis

 

 

 

 

92.

Vartotojo auditoriaus pareigos, susijusios su paslaugų organizacijos teikiamų paslaugų, įskaitant vidaus kontrolę, perpratimu (pareiga suprasti, kaip vartotojo įmonė naudojasi paslaugų organizacijos teikiamomis paslaugomis, pareiga įvertinti, kaip vartotojo įmonėje planuojamos ir taikomos su paslaugų organizacijos teikiamomis paslaugomis susijusios kontrolės priemonės, pareiga nustatyti, ar jis pakankamai suprato paslaugų organizacijos teikiamų paslaugų pobūdį ir reikšmę bei jų poveikį vartotojo įmonės auditui svarbiai vidaus kontrolei, pareiga atliekant procedūras gauti pakankamos informacijos, jei ji negaunama iš vartotojo įmonės).

9–14 dalys

 

 

 

 

93.

Vartotojo auditoriaus pareigos susijusios su reagavimu į įvertintą reikšmingo iškraipymo riziką (pareiga nustatyti, ar remiantis vartotojo įmonėje laikomais dokumentais galima gauti pakankamų tinkamų audito įrodymų dėl atitinkamų finansinių ataskaitų tvirtinimų, pareiga atlikti tolesnes audito procedūras pakankamiems tinkamiems audito įrodymams gauti ar pasitelkti kitą auditorių tokioms procedūroms paslaugų organizacijoje atlikti vartotojo auditoriaus vardu, pareiga atliekant procedūras gauti audito įrodymų dėl paslaugų organizacijos taikomų kontrolės priemonių efektyvumo).

15–17 dalys

 

 

 

 

94.

Vartotojo auditoriaus pareiga pagalbinės paslaugų organizacijos paslaugoms taikyti 402-ojo TAS reikalavimus, jei jis numato panaudoti 1-ojo ar 2-ojo tipo išvadą, kuri neapima pagalbinės paslaugų organizacijos teikiamų paslaugų, o tokios paslaugos yra svarbios vartotojo įmonės finansinių ataskaitų auditui.

18 dalis

 

 

 

 

95.

Vartotojo auditoriaus pareigos dėl su paslaugų organizacijos veikla susijusios apgaulės, įstatymų, kitų teisės aktų nesilaikymo ir neištaisytų iškraipymų (pareiga teikti paklausimą vartotojo įmonės vadovybei, pareiga įvertinti, kokią įtaką minėti dalykai daro tolesnių audito procedūrų pobūdžiui, atlikimo laikui ir apimčiai, taip pat jų poveikį vartotojo auditoriaus apibendrinančioms išvadoms ir vartotojo auditoriaus išvadai).

19 dalis

 

 

 

 

96.

Vartotojo auditoriaus pareigos, susijusios su vartotojo auditoriaus išvados parengimu (pareiga modifikuoti nuomonę negalint gauti pakankamų tinkamų audito įrodymų, pareiga nedaryti nuorodos į paslaugų auditoriaus darbą, o darant tokią nuorodą, pareiga nurodyti, kad tokia nuoroda nesumažina vartotojo auditoriaus atsakomybės už auditoriaus nuomonę).

20–22 dalys

 

 

 

 

450-asis TAS „Audito metu nustatytų iškraipymų vertinimas“

97.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų vertinant nustatytus iškraipymus.

3 dalis

 

 

 

 

98.

Auditoriaus pareiga kaupti audito metu nustatytus iškraipymus, išskyrus tuos, kurie yra aiškiai nesvarbūs.

5 dalis

 

 

 

 

99.

Auditoriaus pareigos apsvarstyti atliekant auditą nustatytus iškraipymus, nustatyti, ar būtina peržiūrėti bendrąją audito strategiją ir audito planą, atlikti papildomas audito procedūras, kuriomis būtų nustatoma, ar dar yra iškraipymų tuo atveju, kai vadovybė auditoriaus prašymu ištaisė nustatytus iškraipymus.

6-7 dalys

 

 

 

 

100.

Auditoriaus pareigos informuoti vadovybę apie iškraipymus, prašyti juos ištaisyti, siekti suprasti priežastis, dėl kurių vadovybė šių iškraipymų neištaisė, ir į tai atsižvelgti vertinant, ar finansinėse ataskaitose, kaip visumoje, nėra reikšmingų iškraipymų.

8–9 dalys

 

 

 

 

101.

Auditoriaus pareigos įvertinti neištaisytų iškraipymų poveikį, nustatyti, ar kiekvienas atskirai arba visi kartu neištaisyti iškraipymai yra reikšmingi, informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie neištaisytus iškraipymus ir jų poveikį.

10–13 dalys

 

 

 

 

102.

Auditoriaus pareigos paprašyti, kad vadovybė, už valdymą atsakingi asmenys pateiktų rašytinį pareiškimą, ar jie yra įsitikinę, kad kiekvieno atskirai ar visų kartu neištaisytų iškraipymų poveikis finansinėms ataskaitoms, kaip visumai, yra nereikšmingas.

14 dalis

 

 

 

 

103.

Auditoriaus pareigos audito dokumentuose nurodyti sumą, už kurią mažesnės sumos iškraipymai būtų laikomi aiškiai nesvarbiais, visus audito metu sukauptus iškraipymus ir ar jie buvo ištaisyti, auditoriaus apibendrinančią išvadą, ar neištaisyti iškraipymai kiekvienas atskirai ar visi kartu yra reikšmingi ir kokiu pagrindu jis tokią apibendrinančią išvadą padarė.

15 dalis

 

 

 

 

500-asis TAS „Audito įrodymai“

104.

Reikalavimas dėl auditoriaus tikslo gauti pakankamų tinkamų audito įrodymų.

4 dalis

 

 

 

 

105.

Auditoriaus pareiga parengti ir atlikti audito procedūras, kurios tinka tam tikromis aplinkybėmis siekiant surinkti pakankamų tinkamų audito įrodymų.

6 dalis

 

 

 

 

106.

Auditoriaus pareigos įvertinti informacijos, kuri yra naudotina kaip audito įrodymai, tinkamumą ir patikimumą, įskaitant pareigą įvertinti eksperto, kurio veiklos pagrindu informacija buvo parengta, kompetenciją, gebėjimus ir objektyvumą, pareigą įgyti supratimą apie eksperto veiklą, pareigą įvertinti eksperto veiklos, kaip audito įrodymų, tinkamumą atitinkamam tvirtinimui, pareigą įvertinti, ar įmonės parengta informacija yra pakankamai patikima auditoriaus tikslams.

7–9 dalys

 

 

 

 

107.

Auditoriaus pareiga pasirinkti tokias priemones elementų atrankai testuoti, kurios būtų veiksmingos audito procedūros tikslui pasiekti.

10 dalis

 

 

 

 

108.

Auditoriaus pareigos nuspręsti, kokie audito procedūrų pakeitimai ar papildymai būtini sprendžiant audito įrodymų neatitikimo ar abejonių dėl jų patikimumo klausimus, ir įvertinti šių klausimų poveikį kitiems audito aspektams.

11 dalis

 

 

 

 

501-asis TAS „Audito įrodymai – konkretūs svarstymai dėl atskirų sričių“

109.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų gauti pakankamų tinkamų audito įrodymų apie atsargas, su įmone susijusius teisminius ginčus bei ieškinius ir segmentų informaciją.

3 dalis

 

 

 

 

110.

Auditoriaus pareigos, susijusios su atsargų vertinimu (pareiga gauti pakankamų tinkamų audito įrodymų dėl atsargų buvimo ir jų būklės dalyvaujant atsargų inventorizacijoje ir atliekant galutinių įmonės atsargų įrašų audito procedūras; pareiga atlikti audito procedūras, kad būtų gaunama audito įrodymų apie atsargų pokyčių, įvykusių tarp skaičiavimo datos ir finansinių ataskaitų datos, tinkamą užregistravimą; pareiga atlikti alternatyvias audito procedūras, kai dalyvavimas atsargų inventorizacijoje neįmanomas; pareiga gauti pakankamų tinkamų audito įrodymų dėl trečiosios šalies saugomų ir tvarkomų atsargų, kurios sudaro reikšmingą dalį finansinėse ataskaitose, buvimo ir jų būklės).

4–8 dalys

 

 

 

 

111.

Auditoriaus pareigos susijusios su teisminiais ginčais ir ieškiniais (pareiga parengti ir atlikti audito procedūras, kad nustatytų su įmone susijusius teisminius ginčus ir ieškinius, dėl kurių gali iškilti reikšmingo iškraipymo rizika; pareiga inicijuoti tiesioginį bendravimą su įmonės išorės konsultantais teisės klausimais; pareiga modifikuoti nuomonę auditoriaus išvadoje, jei vadovybė nesutinka duoti leidimo auditoriui tiesiogiai bendrauti ar susitikti su išorės konsultantais teisės klausimais arba jei įmonės išorės konsultantai teisės klausimais atsisako tinkamai reaguoti į paklausimą, arba jiems yra uždrausta reaguoti ir jei auditorius negali gauti pakankamų tinkamų audito įrodymų atlikdamas alternatyvias audito procedūras; pareiga prašyti vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų pateikti rašytinius pareiškimus dėl teisminių ginčų ir ieškinių).

9–12 dalys

 

 

 

 

112.

Auditoriaus pareiga gauti pakankamų tinkamų audito įrodymų dėl segmento informacijos pateikimo ir atskleidimo pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką.

13 dalis

 

 

 

 

505-asis TAS „Išorės šalių patvirtinimai“

113.

Reikalavimas dėl auditoriaus tikslo taikant išorės šalių patvirtinimo procedūras parengti ir atlikti tokias procedūras, kuriomis būtų galima surinkti tinkamų ir patikimų audito įrodymų.

5 dalis

 

 

 

 

114.

Auditoriaus pareiga, naudojant išorės šalių patvirtinimo procedūras, kontroliuoti išorės šalių patvirtinimų prašymus.

7 dalis

 

 

 

 

115.

Auditoriaus pareigos, kai vadovybė atsisako leisti auditoriui išsiųsti patvirtinimo prašymą (pareiga pateikti paklausimą vadovybei dėl šio atsisakymo priežasčių, ieškoti audito įrodymų dėl jų pagrįstumo ir racionalumo; pareiga įvertinti, kokius padarinius šis vadovybės atsisakymas turi atitinkamam auditoriaus reikšmingo iškraipymo rizikos vertinimui ir kitų audito procedūrų pobūdžiui, atlikimo laikui ir apimčiai; pareiga atlikti alternatyvias audito procedūras; pareiga informuoti už valdymą atsakingus asmenis ir nustatyti padarinius auditui bei auditoriaus nuomonei, jei vadovybės atsisakymas leisti auditoriui išsiųsti patvirtinimo prašymą yra nepagrįstas, arba jei negalima surinkti tinkamų ir patikimų audito įrodymų remiantis alternatyviomis audito procedūromis).

8–9 dalys

 

 

 

 

116.

Auditoriaus pareigos, susijusios su išorės šalių patvirtinimo procedūrų rezultatų vertinimu (pareigos susijusios su atsakymų į patvirtinimo prašymus patikimumo vertinimu, pareigos, kai negaunamas atsakymas, taip pat kai yra būtinas atsakymas į teigiamo patvirtinimo prašymą siekiant gauti pakankamų tinkamų audito įrodymų, pareiga tirti išimtis).

10–14 dalys

 

 

 

 

117.

Auditoriaus pareiga nenaudoti neigiamo patvirtinimo prašymų kaip vienintelės pagrindinės audito procedūros reaguojant į įvertintą reikšmingo iškraipymo riziką tvirtinimų lygmeniu.

15 dalis

 

 

 

 

118.

Auditoriaus pareiga įvertinti, ar išorės šalių patvirtinimo procedūrų rezultatai suteikia tinkamų ir patikimų audito įrodymų, ar būtina atlikti tolesnes audito procedūras.

16 dalis

 

 

 

 

510-asis TAS „Pirmojo audito užduotys – pradiniai likučiai“

119.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų pradinių likučių atžvilgiu atliekant pirmojo audito užduotį.

3 dalis

 

 

 

 

120.

Auditoriaus pareigos, susijusios su audito procedūromis dėl pradinių likučių (pareiga susipažinti su naujausiomis finansinėmis ataskaitomis ir su ankstesnio auditoriaus išvada dėl šių ataskaitų; surinkti pakankamų tinkamų audito įrodymų dėl to, ar pradiniuose likučiuose nėra iškraipymų, kurie daro reikšmingą įtaką ataskaitinio laikotarpio finansinėms ataskaitoms; pareiga atlikti papildomas audito procedūras, jei auditorius gauna audito įrodymų, kad pradiniuose likučiuose yra iškraipymų; pareiga surinkti pakankamų tinkamų audito įrodymų dėl taikomų apskaitos metodų nuoseklumo, pareiga įvertinti aktualią informaciją ankstesnio auditoriaus išvadoje).

5–9 dalys

 

 

 

 

121.

Auditoriaus pareigos, susijusios su audito apibendrinimu ir išvados pateikimu dėl pradinių likučių, apskaitos metodų nuoseklumo, nuomonės modifikavimo ankstesnio auditoriaus išvadoje.

10–13 dalys

 

 

 

 

520-asis TAS „Analitinės procedūros“

122.

Reikalavimai dėl auditoriaus naudojamų analitinių procedūrų tikslų.

3 dalis

 

 

 

 

123.

Auditoriaus pareigos, susijusios su pagrindinių analitinių procedūrų rengimu ir atlikimu (pareiga nustatyti, ar atitinkamos pagrindinės analitinės procedūros tinka konkretiems tvirtinimams, pareiga įvertinti duomenų, kuriais remdamasis auditorius nustato tikėtinas apskaitytų sumų ar rodiklių vertes, patikimumą, taip pat duomenų parengimo kontrolės priemones, pareiga nustatyti tikėtinas apskaitytų sumų ar rodiklių vertes ir įvertinti, ar tikėtinos vertės yra pakankamai tikslios, pareiga nustatyti, ar apskaitytų sumų skirtumas nuo tikėtinos vertės yra priimtinas be tolesnio tyrimo).

5 dalis

 

 

 

 

124.

Auditoriaus pareiga parengti ir atlikti analitines procedūras audito pabaigoje, kurios auditoriui padeda rengiant bendrąsias išvadas dėl to, ar finansinės ataskaitos atitinka auditoriaus įgytą supratimą apie įmonę.

6 dalis

 

 

 

 

125.

Auditoriaus pareiga atlikti analitinių procedūrų rezultatų tyrimą, kai analitinės procedūros parodo svyravimus ar sąsajas, kurie neatitinka kitos susijusios informacijos arba reikšmingai skiriasi nuo tikėtinos vertės.

7 dalis

 

 

 

 

530-asis TAS „Audito atranka“

126.

Reikalavimas dėl auditoriaus taikomos audito atrankos tikslo.

4 dalis

 

 

 

 

127.

Auditoriaus pareigos dėl imties sudarymo, dydžio nustatymo ir vienetų atrinkimo testams atlikti.

6–8 dalys

 

 

 

 

128.

Auditoriaus pareigos dėl audito procedūrų atlikimo (pareiga atlikti kiekvieno atrinkto vieneto audito procedūras, kurios atitinka tikslą, pareiga taikyti procedūrą pakaitiniam vienetui, jei ji netinka atrinktam vienetui, auditoriaus pareigos, kai jis negali taikyti parengtų audito procedūrų ar tinkamų alternatyvių procedūrų atrinktam vienetui).

9–11 dalys

 

 

 

 

129.

Auditoriaus pareigos dėl nuokrypių ir iškraipymų pobūdžio bei priežasčių nustatymo.

12–13 dalys

 

 

 

 

130.

Auditoriaus pareiga visumai ekstrapoliuoti imtyje rastus iškraipymus detaliesiems testams atlikti.

14 dalys

 

 

 

 

131.

Auditoriaus pareiga įvertinti audito atrankos rezultatus.

15 dalys

 

 

 

 

540-asis TAS „Apskaitinių įvertinimų, įskaitant tikrosios vertės apskaitinius įvertinimus, ir susijusios atskleistos informacijos auditas“

132.

Reikalavimas dėl auditoriaus tikslų atliekant apskaitinių įvertinimų, įskaitant tikrosios vertės apskaitinius įvertinimus, ir susijusios atskleistos informacijos auditą.

6 dalis

 

 

 

 

133.

Auditoriaus pareigos atliekant rizikos vertinimo procedūras įgyti supratimą apie taikomos finansinės atskaitomybės tvarkos reikalavimus, susijusius su apskaitiniais įvertinimais, tai, kaip vadovybė nustato operacijas, įvykius ir sąlygas, dėl kurių gali kilti apskaitinių įvertinimų pripažinimo ar atskleidimo finansinėse ataskaitose poreikis, tai, kaip vadovybė atlieka apskaitinius įvertinimus, ir apie duomenis, kuriais šie apskaitiniai įvertinimai grindžiami, auditoriaus pareiga peržiūrėti ankstesnio laikotarpio finansinėse ataskaitose buvusių apskaitinių įvertinimų rezultatus arba jų vėlesnį įvertinimą einamojo laikotarpio tikslais.

8–9 dalys

 

 

 

 

134.

Auditoriaus pareigos nustatant ir įvertinant reikšmingo iškraipymo riziką, įvertinti įvertinimo neapibrėžtumo lygį, susijusį su apskaitiniu įvertinimu, ir nustatyti, ar tie apskaitiniai įvertinimai, kurie buvo pripažinti turinčiais aukštą įvertinimo neapibrėžtumo lygį, gali kelti reikšmingą riziką.

10–11 dalys

 

 

 

 

135.

Auditoriaus pareigos, susijusios su atsaku į įvertintą reikšmingo iškraipymo riziką (pareiga nustatyti, ar vadovybė tinkamai taikė taikomos finansinės atskaitomybės tvarkos reikalavimus, susijusius su apskaitiniu įvertinimu, pareiga nustatyti, ar apskaitinių įvertinimų metodai yra tinkami ir buvo nuosekliai taikomi ir, ar apskaitinių įvertinimų arba apskaitinių įvertinimų metodų pakeitimai yra tinkami; pareigos imtis priemonių reaguojant į įvertintą reikšmingo iškraipymo riziką ir atsižvelgiant į apskaitinio įvertinimo pobūdį; pareiga įvertinti, ar, siekiant surinkti pakankamų tinkamų audito įrodymų, būtina turėti specifinių įgūdžių ar žinių apie vieną ar kelis apskaitinio įvertinimo aspektus).

12–14 dalys

 

 

 

 

136.

Auditoriaus pareigos, susijusios su tolesnėmis pagrindinėmis procedūromis, atliekamomis reaguojant į reikšmingą riziką (pareigos dėl apskaitinių įvertinimų, kurie suteikia pagrindo reikšmingai rizikai, pareiga suformuoti intervalą, kurį naudodamas auditorius galėtų įvertinti apskaitinio įvertinimo pagrįstumą).

14–17 dalys

 

 

 

 

137.

Auditoriaus pareiga įvertinti apskaitinių įvertinimų pagrįstumą ir nustatyti iškraipymus.

18 dalis

 

 

 

 

138.

Auditoriaus pareigos dėl su apskaitiniais įvertinimais susijusios atskleidžiamos informacijos (pareiga surinkti pakankamų tinkamų audito įrodymų dėl to, ar ši informacija atitinka taikomos finansinės atskaitomybės tvarkos reikalavimus, pareiga vertinti įvertinimo neapibrėžtumo atskleidimo finansinėse ataskaitose tinkamumą pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką).

19–20 dalys

 

 

 

 

139.

Auditoriaus pareigos dėl galimo vadovybės šališkumo požymių nustatymo.

21 dalis

 

 

 

 

140.

Auditoriaus pareiga gauti vadovybės, už valdymą atsakingų asmenų rašytinius pareiškimus dėl to, ar atliekant apskaitinį įvertinimą naudotos reikšmingos prielaidos yra pagrįstos.

22 dalis

 

 

 

 

141.

Auditoriaus pareigos į audito dokumentus įtraukti auditoriaus apibendrinančių išvadų dėl apskaitinių įvertinimų pagrįstumo ir jų atskleidimo pagrindimą ir informaciją apie galimo vadovybės šališkumo požymius.

23 dalis

 

 

 

 

550-asis TAS „Susijusios šalys“

142.

Bendrosios auditoriaus pareigos dėl susijusių šalių.

3–7 dalys

 

 

 

 

143.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų suprantant susijusių šalių santykius ir sandorius, taip pat renkant audito įrodymus apie tai, ar jie tinkamai nustatyti, parodyti apskaitoje ir atskleisti finansinėse ataskaitose.

9 dalis

 

 

 

 

144.

Auditoriaus pareigos atlikti audito procedūras ir susijusius veiksmus tam, kad galėtų gauti informacijos, svarbios nustatant reikšmingo iškraipymo, siejamo su susijusių šalių santykiais ir sandoriais, riziką, įskaitant įmonės santykių ir sandorių su susijusiomis šalimis supratimą, budrumo išlaikymą dėl susijusių šalių informacijos peržiūrint įrašus arba dokumentus, pasidalijimą informacija apie susijusias šalis su užduoties grupe.

11–17 dalys

 

 

 

 

145.

Auditoriaus pareigos dėl reikšmingo iškraipymo, siejamo su susijusių šalių santykiais ir sandoriais, rizikos nustatymo ir įvertinimo.

18–19 dalys

 

 

 

 

146.

Auditoriaus pareigos suplanuoti ir atlikti tolesnes audito procedūras, kad surinktų pakankamų tinkamų audito įrodymų dėl įvertintos reikšmingo iškraipymo, siejamo su susijusių šalių santykiais ir sandoriais, rizikos, įskaitant pareigas dėl anksčiau nenustatytų ar neatskleistų susijusių šalių ar reikšmingų susijusių šalių sandorių nustatymo, pareigas dėl nustatytų reikšmingų susijusių šalių sandorių, neatitinkančių įmonės įprastinės veiklos pobūdžio, pareigas dėl tvirtinimų, kad susijusių šalių sandoriai buvo atlikti pagal sandorius įprastomis rinkos sąlygomis atitinkančias sąlygas.

20–24 dalys

 

 

 

 

147.

Auditoriaus pareigos dėl nustatytų susijusių šalių santykių ir sandorių apskaitos ir atskleidimo vertinimo.

25 dalis

 

 

 

 

148.

Auditoriaus pareiga gauti rašytinius vadovybės, už valdymą atsakingų asmenų pareiškimus, kad jie atskleidė auditoriui įmonės susijusių šalių tapatybes ir visų susijusių šalių jiems žinomus santykius ir sandorius, ir jie tinkamai įtraukė į apskaitą ir atskleidė tokius santykius ir sandorius pagal taikomos tvarkos reikalavimus.

26 dalis

 

 

 

 

149.

Auditoriaus pareiga informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie svarbius audito metu pastebėtus dalykus, susijusius su įmonės susijusiomis šalimis.

27 dalis

 

 

 

 

150.

Auditoriaus pareiga į audito dokumentus įtraukti nustatytų susijusių šalių pavadinimus ir susijusių šalių santykių esmę.

28 dalis

 

 

 

 

560-asis TAS „Pobalansiniai įvykiai“

151.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų, susijusių su pobalansiniais įvykiais, atliekant auditą.

4 dalis

 

 

 

 

152.

Auditoriaus pareigos dėl įvykių nuo finansinių ataskaitų datos iki auditoriaus išvados datos (pareigos atlikti audito procedūras, kad surinktų pakankamų tinkamų audito įrodymų dėl to, kad visi įvykiai nuo finansinių ataskaitų datos iki auditoriaus išvados datos, dėl kurių būtinas finansinių ataskaitų koregavimas ar informacijos atskleidimas, buvo nustatyti; pareiga nustatyti, ar kiekvienas iš įvykių, dėl kurių yra būtinas finansinių ataskaitų koregavimas ar informacijos atskleidimas, yra tinkamai parodytas finansinėse ataskaitose pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką; pareiga pateikti prašymą vadovybei ir už valdymą atsakingiems asmenims, kad jie pateiktų rašytinį pareiškimą, kad visi įvykiai po finansinių ataskaitų datos, kuriuos pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką reikia koreguoti ar atskleisti, buvo koreguoti ir atskleisti).

6–9 dalys

 

 

 

 

153.

Auditoriaus pareigos dėl faktų, kuriuos auditorius sužino po auditoriaus išvados datos, tačiau prieš finansinių ataskaitų paskelbimo datą (pareiga aptarti šį dalyką su vadovybe, už valdymą atsakingais asmenimis, pareiga nustatyti, ar finansines ataskaitas būtina taisyti, ir, jei būtina, pateikti paklausimą vadovybei, kaip ji ketina šį dalyką parodyti finansinėse ataskaitose; pareiga atlikti audito procedūras ir pateikti naują ar pakeisti ankstesnę auditoriaus išvadą apie taisytas finansines ataskaitas tais atvejais, kai vadovybė taiso finansines ataskaitas; pareigos tais atvejais, kai vadovybė netaiso finansinių ataskaitų, kurios privalo būti taisomos).

10–13 dalys

 

 

 

 

154.

Auditoriaus pareigos dėl faktų, kuriuos auditorius sužino po finansinių ataskaitų paskelbimo datos (pareiga aptarti šį dalyką su vadovybe, už valdymą atsakingais asmenimis; pareigos nustatyti, ar finansines ataskaitas būtina taisyti, ir, jei būtina, pateikti paklausimą vadovybei, kaip ji ketina šį dalyką parodyti finansinėse ataskaitose; pareiga atlikti audito procedūras, peržiūrėti vadovybės veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti, kad visi gavę anksčiau paskelbtas finansines ataskaitas ir kartu su jomis pateiktą auditoriaus išvadą būtų informuoti apie situaciją, pateikti naują ar pakeisti ankstesnę auditoriaus išvadą apie taisytas finansines ataskaitas tais atvejais, kai vadovybė taiso finansines ataskaitas; pareigos tais atvejais, kai vadovybė nesiima būtinų veiksmų, kad visi gavę anksčiau paskelbtas finansines ataskaitas būtų informuoti apie situaciją ir netaiso finansinių ataskaitų, kurios privalo būti taisomos).

14–17 dalys

 

 

 

 

570-asis TAS (persvarstytas) „Veiklos tęstinumas“

155.

Bendrosios auditoriaus pareigos dėl veiklos tęstinumo vertinimo.

6–7 dalys

 

 

 

 

156.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų vertinant audituojamos įmonės veiklos tęstinumą.

9 dalis

 

 

 

 

157.

Auditoriaus pareigos atliekant rizikos vertinimo procedūras apsvarstyti, ar egzistuoja įvykiai ar sąlygos, dėl kurių gali kilti reikšmingų abejonių dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą, įskaitant pareigą nustatyti, ar vadovybė atliko preliminarų įmonės gebėjimo tęsti veiklą vertinimą, pareigą išlikti budriam, kad aptiktų audito įrodymų dėl įvykių ar sąlygų, dėl kurių gali kilti reikšmingų abejonių dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą, pareigas dėl vadovybės atlikto įmonės gebėjimo tęsti veiklą vertinimo ir dėl laikotarpio po vadovybės vertinimo, pareigas dėl papildomų audito procedūrų, taikomų nustačius įvykius ar sąlygas, dėl kurių gali kilti reikšmingų abejonių dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą; pareigas dėl auditoriaus apibendrinančios išvados, pareigas dėl atskleidžiamos informacijos tinkamumo, kai nustatomi įvykiai ar sąlygos ir egzistuoja arba neegzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas.

10–20 dalys

 

 

 

 

158.

Auditoriaus pareigos, susijusios su įtaka auditoriaus išvadai, kai veiklos tęstinumo apskaitos principas taikomas netinkamai arba kai veiklos tęstinumo apskaitos principas taikomas tinkamai, tačiau egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas.

21–23 dalys

 

 

 

 

159.

Auditoriaus pareigos, kai, jam paprašius, vadovybė nenori atlikti vertinimo ar jo pratęsti (pareigos įvertinti šio fakto įtaką auditoriaus išvadai, informuoti už valdymą atsakingus asmenis, pareigos dėl reikšmingo delsimo patvirtinti finansines ataskaitas).

24–26 dalys

 

 

 

 

580-asis TAS „Rašytiniai pareiškimai“

160.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų, susijusių su vadovybės, už valdymą atsakingų asmenų pareiškimais.

6 dalis

 

 

 

 

161.

Auditoriaus pareiga prašyti pateikti rašytinius pareiškimus vadovybės, kuri turi atitinkamas pareigas dėl finansinių ataskaitų ir išmano nagrinėjamus dalykus.

9 dalis

 

 

 

 

162.

Auditoriaus pareiga prašyti pateikti rašytinius pareiškimus dėl vadovybės pareigų, susijusių su finansinių ataskaitų rengimu, taip pat vadovybės pareigų, susijusių su suteiktos informacijos ir ūkinių operacijų išsamumu.

10–12 dalys

 

 

 

 

163.

Auditoriaus pareigos dėl kitų (TAS tiesiogiai nereikalaujamų) rašytinių pareiškimų.

13 dalis

 

 

 

 

164.

Reikalavimai dėl rašytinių pareiškimų datos ir laikotarpio, apie kurį teikiami rašytiniai pranešimai, ir rašytinių pareiškimų formos.

 

14–15 dalys

 

 

 

 

165.

Auditoriaus pareigos, kilus abejonių dėl rašytinių pareiškimų patikimumo ir tais atvejais, kai prašyti rašytiniai pareiškimai nepateikti.

16–20 dalys

 

 

 

 

600-asis TAS „Specialūs svarstymai – grupės finansinių ataskaitų auditas (įskaitant komponentų auditorių darbą)“

166.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų jam atliekant grupės finansinių ataskaitų auditą.

8 dalis

 

 

 

 

167.

Grupės užduoties partnerio pareiga išvadoje dėl grupės finansinių ataskaitų nedaryti nuorodos į komponento auditorių atsižvelgiant į grupės užduoties partnerio atsakomybę už vadovavimą, priežiūrą ir grupės audito užduoties atlikimą pagal profesinius standartus, taikomus teisinius ir priežiūros reikalavimus ir už tai, kad paskelbta auditoriaus išvada būtų tinkama atsižvelgiant į aplinkybes.

11 dalis

 

 

 

 

168.

Grupės užduoties partnerio pareigos dėl sutikimo užmegzti ir tęsti santykius su klientais, įskaitant pareigą nustatyti, ar galima pagrįstai tikėtis surinkti pakankamų tinkamų audito įrodymų apie konsolidavimo procesą ir komponentų finansinę informaciją, pareigas, kai pakankamų tinkamų audito įrodymų surinkti negalima, ir pareigą susitarti dėl grupės audito užduoties sąlygų.

12–14 dalys

 

 

 

 

169.

Grupės užduoties grupės pareiga nustatyti bendrąją grupės audito strategiją ir parengti grupės audito planą, grupės užduoties partnerio pareiga juos peržiūrėti.

15–16 dalys

 

 

 

 

170.

Auditoriaus ir grupės užduoties grupės pareigos dėl susipažinimo su grupe, jos komponentais, jų aplinka ir įgyti tokį supratimą, kurio pakaktų patvirtinti ar peržiūrėti iš pradžių nustatytus komponentus, kurie gali būti svarbūs; ir įvertinti grupės finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos riziką.

17–18 dalys

 

 

 

 

171.

Grupės užduoties grupės pareiga susipažinti su komponento auditoriumi išsiaiškinant, ar komponento auditorius supranta grupės auditui svarbius etikos reikalavimus ir jų laikysis, komponento auditoriaus profesinę kompetenciją, ar grupės užduoties grupė galės dalyvauti komponento auditoriaus darbe pakankamu mastu, ar komponento auditorius veikia teisinėje aplinkoje, kurioje vykdoma aktyvi auditorių priežiūra.

19–20 dalys

 

 

 

 

172.

Grupės užduoties grupės pareigos dėl reikšmingumo nustatymo, įskaitant pareigas nustatyti finansinių ataskaitų, kaip visumos, reikšmingumą; ūkinių operacijų grupėms, sąskaitų likučiams ar atskleistai informacijai taikomą reikšmingumo lygį ar lygius; komponentų, kurių auditą ar peržiūrą grupės audito metu atliks komponento auditorius, reikšmingumą; ribą, kurią viršijantis iškraipymas negali būti laikomas aiškiai nesvarbiu grupės finansinėms ataskaitoms; grupės užduoties grupės pareigas dėl komponento lygiu nustatyto darbinio reikšmingumo, komponento finansinių ataskaitų, kaip visumos, reikšmingumo vertinimo.

21–23 dalys

 

 

 

 

173.

Auditoriaus, grupės užduoties grupės, komponento auditoriaus pareigos dėl reagavimo į įvertintą riziką (auditoriaus pareiga suplanuoti ir įgyvendinti tinkamą atsaką į įvertintą finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo riziką; grupės užduoties grupės pareiga nustatyti, kokio pobūdžio darbą su komponentų finansine informacija privalo atlikti grupės užduoties grupė arba jos vardu komponento auditorius ir patikrinti arba prašyti komponento auditoriaus patikrinti kontrolės priemonių efektyvumą; grupės užduoties grupės, komponento auditoriaus pareiga dėl darbo su komponentų finansine informacija pobūdžio nustatymo; grupės užduoties grupės pareiga dalyvauti komponento auditorių atliekamame darbe).

24–31 dalys

 

 

 

 

174.

Grupės užduoties grupės pareigos, susijusios su konsolidavimo procesu (pareiga susipažinti su grupėje naudojamomis kontrolės priemonėmis, konsolidavimo procesu ir patikrinti grupėje naudojamų kontrolės priemonių efektyvumą; pareiga suplanuoti ir atlikti tolesnes konsolidavimo proceso audito procedūras; pareiga įvertinti konsolidavimo koregavimų ir pergrupavimų tinkamumą, išsamumą bei tikslumą ir įvertinti, ar yra kokių nors apgaulės rizikos veiksnių ar galimo vadovybės šališkumo požymių; pareiga įvertinti, ar komponento finansinė informacija buvo tinkamai koreguota grupės finansinių ataskaitų parengimo ir pateikimo tikslais; nustatyti, ar komponento auditoriaus pranešime nurodyta finansinė informacija yra ta pati finansinė informacija, kuri įtraukta į grupės finansines ataskaitas; pareigos, kai komponento finansinės atskaitomybės laikotarpio pabaiga skiriasi nuo grupės finansinės atskaitomybės laikotarpio pabaigos).

32–37 dalys

 

 

 

 

175.

Grupės užduoties grupės, komponento auditoriaus pareigos, susijusios su pobalansiniais įvykiais.

38–39 dalys

 

 

 

 

176.

Grupės užduoties grupės pareiga bendrauti su komponento auditoriumi, įskaitant pareigą informuoti komponento auditorių apie savo reikalavimus ir pareigą prašyti komponento auditoriaus laiku informuoti grupės užduoties grupę apie visus dalykus, svarbius užduoties grupės išvadai apie grupės auditą.

40–41 dalys

 

 

 

 

177.

Grupės užduoties partnerio, auditoriaus, grupės užduoties grupės pareigos, susijusios su surinktų audito įrodymų pakankamumo ir tinkamumo vertinimu (grupės užduoties grupės pareigos įvertinti komponento auditoriaus teikiamą informaciją ir jo darbo tinkamumą; auditoriaus, grupės užduoties grupės pareigos įvertinti audito įrodymų pakankamumą ir tinkamumą; grupės užduoties partnerio pareiga įvertinti visų neištaisytų iškraipymų poveikį grupės auditoriaus nuomonei ir visus atvejus, kai buvo neįmanoma surinkti pakankamų tinkamų audito įrodymų).

42–45 dalys

 

 

 

 

178.

Grupės užduoties grupės pareigos dėl grupės vadovybės, už grupės valdymą atsakingų asmenų informavimo (pareiga nuspręsti, apie kuriuos nustatytus vidaus kontrolės trūkumus būtina informuoti už valdymą atsakingus asmenis ir grupės vadovybę; pareiga informuoti vadovybę apie apgaulę; pareiga prašyti grupės vadovybės informuoti komponento vadovybę apie visus dalykus, apie kuriuos sužino grupės užduoties grupė ir kurie gali būti svarbūs komponento finansinėms ataskaitoms; pareiga apie tam tikrus dalykus informuoti už grupės valdymą atsakingus asmenis).

46–49 dalys

 

 

 

 

179.

Grupės užduoties grupės pareiga audito darbo dokumentuose pateikti komponentų analizę ir apibūdinti su komponentų finansine informacija numatomo atlikti darbo pobūdį; nurodyti grupės užduoties grupės dalyvavimo komponento auditoriaus darbe su svarbiais komponentais pobūdį, laiką bei apimtį ir pateikti informaciją apie grupės užduoties grupės atliktą svarbių komponento auditoriaus audito dokumentų dalių peržiūrą ir jos išvadas; pateikti grupės užduoties grupės ir komponentų auditorių susirašinėjimo dėl grupės užduoties grupės reikalavimų dokumentus.

50 dalis

 

 

 

 

610-asis TAS (2013 m. persvarstytas) „Vidaus auditorių darbo naudojimas“

180.

Reikalavimai dėl išorės auditoriaus atsakomybės už auditą

11 dalis

 

 

 

 

181.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų, kai jis naudoja vidaus auditorių darbą.

13 dalis

 

 

 

 

182.

Išorės auditoriaus pareigos, susijusios su sprendimu, ar naudoti, kokiose srityse ir kokia apimtimi naudoti vidaus audito funkciją atliekančių asmenų darbą (pareigos dėl vidaus audito funkcijos įvertinimo; pareigos dėl vidaus audito funkciją atliekančių asmenų darbo, kuriuo gali būti naudojamasi, pobūdžio ir apimties nustatymo).

15–20 dalys

 

 

 

 

183.

Išorės auditoriaus pareigos, susijusios su vidaus audito funkciją atliekančių asmenų darbo naudojimu (pareiga su funkciją atliekančiais asmenimis aptarti darbo naudojimo planą; pareiga peržvelgti vidaus audito funkciją atliekančių asmenų ataskaitas; pareiga atlikti pakankamai audito procedūrų viso vidaus audito funkciją atliekančių asmenų darbo pagrindu, kurį išorės auditorius planuoja naudoti, kad nuspręstų, ar darbas tinkamas audito tikslams įgyvendinti; pareiga įvertinti, ar išorės auditoriaus išvados dėl vidaus audito funkcijos ir funkciją atliekančių asmenų darbo naudojimo audito tikslams pasiekti pobūdis ir apimtis yra tinkami).

21–25 dalys

 

 

 

 

184.

Išorės auditoriaus pareigos, susijusios su sprendimu, ar naudoti, kokiose srityse ir kokia apimtimi naudoti tiesioginę vidaus auditorių pagalbą (pareigos priimant sprendimą, ar atliekant auditą gali būti naudojama tiesioginė vidaus auditorių pagalba, pareigos priimant sprendimą, kokio pobūdžio ir kokios apimties darbą skirti atlikti vidaus auditoriui, kuris teikia tiesioginę pagalbą).

26–32 dalys

 

 

 

 

185.

Išorės auditoriaus pareigos, susijusios su tiesioginės vidaus auditorių pagalbos naudojimu (pareiga gauti rašytinį įmonės įgalioto asmens patvirtinimą, taip pat rašytinį susitarimą su vidaus auditoriais, pareiga teikti nurodymus vidaus auditoriams, prižiūrėti ir peržiūrėti jų atliktą darbą, pareiga išlikti budriam ir pastebėti požymius, kad įvertinimai dėl grėsmių vidaus auditorių objektyvumui, jų kompetencijos lygio nėra tinkami).

33–35 dalys

 

 

 

 

186.

Išorės auditoriaus pareigos audito dokumentuose pateikti informaciją apie vidaus audito funkciją atliekančių asmenų darbo naudojimą ir informaciją apie naudojimąsi tiesiogine vidaus auditorių pagalba.

36–37 dalys

 

 

 

 

620-asis TAS „Auditoriaus eksperto darbo naudojimas“

187.

Reikalavimai dėl auditoriaus atsakomybės už auditą, kai jis naudoja auditoriaus eksperto darbą.

3 dalis

 

 

 

 

188.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų, kai jis naudoja auditoriaus eksperto darbą.

5 dalis

 

 

 

 

189.

Auditoriaus pareiga nustatyti, ar naudotis auditoriaus eksperto darbu.

7 dalis

 

 

 

 

190.

Auditoriaus pareigos dėl audito procedūrų pobūdžio, atlikimo laiko ir apimties nustatymo (pareigos įvertinti dalyko, su kuriuo yra susijęs eksperto darbas, pobūdį; dalyko, su kuriuo yra susijęs eksperto darbas, reikšmingo iškraipymo riziką; to eksperto darbo svarbą atliekant auditą; auditoriaus žinias ir patirtį, susijusias su anksčiau to eksperto atliktu darbu; ir, ar tam ekspertui yra taikoma auditoriaus audito įmonės kokybės kontrolės politika ir procedūros).

8 dalis

 

 

 

 

191.

Auditoriaus pareiga įvertinti, ar auditoriaus ekspertas turi auditoriaus tikslams pasiekti reikiamą kompetenciją, gebėjimų ir yra objektyvus.

9 dalis

 

 

 

 

192.

Auditorius pareiga susipažinti su auditoriaus eksperto žinių sritimi.

10 dalis

 

 

 

 

193.

Auditoriaus pareiga susitarti su auditoriaus ekspertu dėl eksperto darbo pobūdžio, apimties ir tikslų; atitinkamų auditoriaus ir eksperto funkcijų bei pareigų; auditoriaus ir eksperto bendravimo pobūdžio, laiko ir apimties;  auditoriaus eksperto pareigos vykdyti konfidencialumo reikalavimus.

11 dalis

 

 

 

 

194.

Auditoriaus pareiga įvertinti auditoriaus eksperto darbo adekvatumą auditoriaus tikslams ir pareigos, kai auditorius nusprendžia, kad auditoriaus eksperto darbas neadekvatus auditoriaus tikslams pasiekti (pareiga su ekspertu susitarti dėl papildomo darbo arba atlikti papildomas audito procedūras).

12 dalis

 

 

 

 

195.

Auditoriaus pareigos dėl nuorodos į auditoriaus ekspertą auditoriaus išvadoje.

14–15 dalys

 

 

 

 

700-asis TAS (persvarstytas) „Nuomonės apie finansines ataskaitas susidarymas ir pateikimas“

196.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų susidaryti nuomonę apie finansines ataskaitas ir išreikšti šią nuomonę rašytinėje išvadoje.

6 dalis

 

 

 

 

197.

Auditoriaus pareigos dėl nuomonės, ar finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais yra parengtos pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką, susidarymo (įskaitant pareigą padaryti išvadą apie tai, ar jis gavo pakankamą užtikrinimą, kad finansinės ataskaitos, kaip visuma, nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos; taip pat pareigas įvertinti, ar finansinėse ataskaitose tinkamai atskleisti pasirinkti ir taikyti reikšmingi apskaitos metodai; ar pasirinkti ir pritaikyti apskaitos metodai atitinka taikomą finansinės atskaitomybės tvarką ir yra tinkami;  ar vadovybės atlikti apskaitiniai įvertinimai yra pagristi; ar finansinėse ataskaitose pateikta informacija yra svarbi, patikima, palyginama ir suprantama; ar finansinėse ataskaitose atskleidžiama tinkama informacija, kuria remdamiesi numatomi vartotojai gali suprasti reikšmingų sandorių ir įvykių poveikį finansinėse ataskaitose pateiktai informacijai; ar finansinėse ataskaitose vartojami tinkami terminai, įskaitant visų finansinių ataskaitų pavadinimus; ar finansinėse ataskaitose tinkamai nurodoma arba aprašoma taikoma finansinės atskaitomybės tvarka).

10–15 dalys

 

 

 

 

198.

Auditoriaus pareigos dėl nuomonės formos (įskaitant pareigą pareikšti nemodifikuotą nuomonę, jeigu jis padaro išvadą, kad finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais parengtos pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką; taip pat pareigą modifikuoti nuomonę, kai finansinės ataskaitos, kaip visuma, yra reikšmingai iškraipytos arba negalima surinkti pakankamų tinkamų įrodymų, kad finansinės ataskaitos, kaip visuma, nėra reikšmingai iškraipytos).

16–19 dalys

 

 

 

 

199.

Reikalavimai auditoriaus išvadai, įskaitant reikalavimus dėl auditoriaus išvados pavadinimo, adresato, auditoriaus nuomonės, pagrindo nuomonei pareikšti, veiklos tęstinumo principo, pagrindinių audito dalykų, vadovybės atsakomybės už finansines ataskaitas, auditoriaus atsakomybės už finansinių ataskaitų auditą, kitų išvados pateikimo pareigų, užduoties partnerio vardo ir pavardės, auditoriaus parašo, auditoriaus adreso, auditoriaus išvados datos.

20–51 dalys

 

 

 

 

200.

Auditoriaus pareigos dėl papildomos su finansinėmis ataskaitomis pateiktos informacijos.

52–53 dalys

 

 

 

 

701-asis TAS „Pagrindinių audito dalykų pateikimas nepriklausomo auditoriaus išvadoje“

201.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų nustatyti pagrindinius audito dalykus ir informuoti apie juos auditoriaus išvadoje pateikiant jų apibūdinimą.

7 dalis

 

 

 

 

202.

Auditoriaus pareiga nustatyti pagrindinius audito dalykus.

9–10 dalys

 

 

 

 

203.

Auditoriaus pareigos dėl pagrindinių audito dalykų pateikimo auditoriaus išvadoje (reikalavimai apibūdinti visus pagrindinius audito dalykus; pagrindiniais audito dalykais nepakeisti modifikuotos nuomonės; reikalavimai dėl atskirų pagrindinių audito dalykų apibūdinimo, dėl audito dalykų apibūdinimo ir kitų elementų, kurie turi būti pateikti auditoriaus išvadoje, sąveikos; dėl „Pagrindinių audito dalykų“ skyriaus formos ir turinio esant kitoms aplinkybėms).

11–16 dalys

 

 

 

 

204.

Auditoriaus pareigos dėl už valdymą atsakingų asmenų informavimo apie dalykus, kuriuos jis apibrėžia kaip pagrindinius audito dalykus arba tai, kad nėra auditoriaus išvadoje būtinų pateikti pagrindinių audito dalykų.

17 dalis

 

 

 

 

205.

Auditoriaus pareigos audito dokumentuose nurodyti dalykus, į kuriuos auditorius turi kreipti daug dėmesio, ir paaiškinimą, kodėl visi tokie dalykai yra arba nėra pagrindiniai audito dalykai; auditoriaus sprendimo, kad nėra auditoriaus išvadoje būtinų pateikti pagrindinių audito dalykų arba kad vieninteliai pagrindiniai audito dalykai yra dalykai, dėl kurių nuomonė turi būti modifikuojama arba reikšmingi neapibrėžtumai, paaiškinimą; auditoriaus sprendimo nepateikti auditoriaus išvadoje dalyko, kurį jis apibrėžia kaip pagrindinį audito dalyką, paaiškinimą.

18 dalis

 

 

 

 

705-asis TAS „Nuomonės modifikavimas nepriklausomo auditoriaus išvadoje“

206.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų aiškiai pareikšti tinkamai modifikuotą nuomonę apie finansines ataskaitas, kai ji būtina.

4 dalis

 

 

 

 

207.

Auditoriaus pareiga modifikuoti nuomonę, kai finansinės ataskaitos, kaip visuma, yra reikšmingai iškraipytos arba negalima surinkti pakankamų tinkamų įrodymų, kad finansinės ataskaitos, kaip visuma, nėra reikšmingai iškraipytos.

6 dalis

 

 

 

 

208.

Auditoriaus pareigos, susijusios su auditoriaus nuomonės modifikavimo tipo nustatymu (pareigos pareikšti sąlyginę, neigiamą nuomonę arba atsisakymą pareikšti nuomonę, pareigos, susijusios su padariniais, atsirandančiais dėl to, kad negalima surinkti pakankamų tinkamų audito įrodymų dėl vadovybės nustatyto apribojimo po to, kai auditorius prisiėmė vykdyti užduotį; pareigos dėl kitų su neigiama nuomone arba atsisakymu ją pareikšti susijusių aplinkybių).

7–15 dalys

 

 

 

 

209.

Reikalavimai auditoriaus išvados formai ir turiniui, kai nuomonė modifikuojama (reikalavimai dėl sąlyginės, neigiamos nuomonės, atsisakymo pareikšti nuomonę, nuomonės pagrindo, auditoriaus atsakomybės už finansinių ataskaitų auditą aprašymo ir svarstymų tuo atveju, kai auditorius atsisako pareikšti nuomonę).

16–29 dalys

 

 

 

 

210.

Auditoriaus pareiga informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie aplinkybes, kurios nulėmė numatomą modifikavimą, ir pateikti siūlomą modifikavimo formuluotę.

30 dalis

 

 

 

 

706-asis TAS „Dalyko pabrėžimo“ ir „Kitų dalykų“ pastraipos nepriklausomo auditoriaus išvadoje“

211.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų atkreipti vartotojų dėmesį į dalykus, kurie turi esminės reikšmės vartotojams suprasti finansines ataskaitas arba kurie yra svarbūs vartotojams suprasti auditą, auditoriaus pareigas ar auditoriaus išvadą.

6 dalis

 

 

 

 

212.

Auditoriaus pareigos, susijusios su „Dalyko pabrėžimo“ pastraipos pateikimu auditoriaus išvadoje (pareiga įtraukti „Dalyko pabrėžimo“ pastraipą, kai tam yra numatytos sąlygos (t. y., kai būtina atkreipti vartotojų dėmesį į finansinėse ataskaitose pateiktą ar atskleistą dalyką, kuris yra toks svarbus, kad turi esminės reikšmės vartotojams suprasti finansines ataskaitas, tačiau, kai auditoriui nereikės modifikuoti nuomonės dėl tokio dalyko ir kai dalykas negali būti laikomas pagrindiniu audito dalyku), reikalavimai „Dalyko pabrėžimo“ pastraipos pateikimui).

8–9 dalys

 

 

 

 

213.

Auditoriaus pareigos, susijusios su „Kitų dalykų“ pastraipos pateikimu auditoriaus išvadoje (pareiga įtraukti „Kitų dalykų“ pastraipą, kai tam yra numatytos sąlygos (t. y., kai būtina informuoti apie kitą, nei finansinėse ataskaitose pateiktą, ar atskleistą dalyką, kuris, yra svarbus vartotojams suprasti auditą, auditoriaus pareigas ar auditoriaus išvadą, taip pat, kai tai nedraudžiama pagal įstatymą ar teisės aktą ir, kai dalykas negali būti laikomas pagrindiniu audito dalyku), reikalavimai Kitų dalykų“ pastraipos pateikimui).

10–11 dalys

 

 

 

 

214.

Auditoriaus pareiga apie ketinimus į auditoriaus išvadą įrašyti „Dalyko pabrėžimo“ arba „Kitų dalykų“ pastraipą informuoti už valdymą atsakingus asmenis ir pateikti siūlomą tokios pastraipos formuluotę.

12 dalis

 

 

 

 

710-asis TAS „Lyginamoji informacija – atitinkami duomenys ir lyginamosios finansinės ataskaitos“

215.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų, susijusių su lyginamąja informacija, atliekant auditą.

5 dalis

 

 

 

 

216.

Auditoriaus pareigos, susijusios su audito procedūrų atlikimu dėl finansinėse ataskaitose pateiktos lyginamosios informacijos, įskaitant pareigą nustatyti, ar finansinėse ataskaitose pateikta lyginamoji informacija, kurios reikalaujama pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką, ir, ar tokia informacija yra teisingai klasifikuota; pareigą atlikti papildomas audito procedūras, kurių reikia esamomis aplinkybėmis pakankamiems tinkamiems audito įrodymams, leidžiantiems nustatyti, ar informacija nebuvo reikšmingai iškraipyta, gauti; pareigą nustatyti, ar lyginamoji informacija atitinka patikslintas finansines ataskaitas, pareigą prašyti rašytinių pareiškimų.

7–14 dalys

 

 

 

 

217.

Auditoriaus pareigos, susijusios su auditoriaus išvados teikimu (reikalavimai pateikti nuorodą į atitinkamus duomenis, reikalavimai dėl lyginamųjų finansinių ataskaitų).

15–19 dalys

 

 

 

 

720-asis TAS (persvarstytas) „Auditoriaus atsakomybė, susijusi su kita informacija“

218.

Reikalavimai dėl auditoriaus tikslų, susijusių su įmonės metinėje ataskaitoje pateikiama kita – finansine arba nefinansine – informacija.

11 dalis

 

 

 

 

219.

Auditoriaus pareigos, susijusios su kitos informacijos gavimu (pareiga nustatyti, kurį (kuriuos) dokumentą (-us) apima metinė ataskaita, ir įmonės numatytą tokio (-ių) dokumento (-ų) išleidimo būdą ir laiką; pareiga susitarti su vadovybe, kad galutinės versijos dokumentas (-ai) būtų pateiktas (-i) laiku arba prieš auditoriaus išvados datą; pareiga pareikalauti vadovybės pateikti rašytinį pareiškimą, kad galutinės versijos dokumentas (-ai) bus pateiktas (-i) auditoriui, kai tik tai bus įmanoma, tačiau prieš juos įmonei išleidžiant).

13 dalis

 

 

 

 

220.

Auditoriaus pareigos, susijusios su kitos informacijos skaitymu ir nagrinėjimu (pareiga įvertinti, ar tarp kitos informacijos ir finansinių ataskaitų yra reikšmingas nesuderinamumas; pareiga apsvarstyti, ar kita informacija ir auditoriaus per auditą įgytos žinios yra reikšmingai nesuderintos atsižvelgiant į per auditą surinktus įrodymus ir padarytas išvadas; pareiga būti budriam ir pastebėti požymius, kad kita informacija, nesusijusi su finansinėmis ataskaitomis ar auditoriaus per auditą įgytomis žiniomis, yra reikšmingai iškraipyta).

14–15 dalys

 

 

 

 

221.

Auditoriaus pareigos dėl atsako, kai nustatoma, kad gali būti reikšmingas nesuderinamumas ar kad kita informacija gali būti reikšmingai iškraipyta, įskaitant pareigas aptarti tokį dalyką su vadovybe ir, jei būtina, atlikti kitas procedūras.

16 dalis

 

 

 

 

222.

Auditoriaus pareigos dėl atsako, kai auditorius padaro išvadą, kad kitoje informacijoje yra reikšmingas iškraipymas (pareiga reikalauti, kad vadovybė ištaisytų kitą informaciją ir nustatyti, ar informacija buvo ištaisyta; arba, jei atsisakoma taisyti, pareiga informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie tokį dalyką ir reikalauti, kad informacija būtų ištaisyta, taip pat pareiga imtis reikiamų veiksmų, jei nebuvo ištaisyta, ir pareigos, kai kitoje informacijoje, gautoje po auditoriaus išvados datos, yra reikšmingas iškraipymas).

17–19 dalys

 

 

 

 

223.

Auditoriaus pareigos dėl atsako, kai finansinėse ataskaitose yra reikšmingas iškraipymas arba kai būtina atnaujinti auditoriaus supratimą apie įmonę ir jos aplinką.

20 dalis

 

 

 

 

224.

Auditoriaus pareigos dėl išvados rengimo (reikalavimai dėl atskiro skyriaus „Kita informacija“ pateikimo, reikalavimai dėl auditoriaus išvados, nustatytos įstatymais ar kitais teisės aktais).

21–24 dalys

 

 

 

 

225.

Auditoriaus pareigos dokumentuoti atliktas procedūras ir galutinę kitos informacijos versiją.

25 dalis

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

226.

Reikalavimai dėl profesinės etikos principų, profesinio skepticizmo požiūrio, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų, nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos, reikalavimai  dėl pasirengimo atlikti finansinių ataskaitų auditą ir grėsmių nepriklausomumui įvertinimo, reikalavimai  dėl atlyginimo už finansinių ataskaitų audito atlikimą.

II skirsnis

 

 

 

 

227.

Reikalavimai audito įmonės valdymo organams ir dalyviams.

19 straipsnis

 

 

 

 

228.

Audito įmonių civilinės atsakomybės draudimo reikalavimai.

21 straipsnis

 

 

 

 

229.

Reikalavimai dėl finansinių ataskaitų audito tikslų, apimties, tarptautinių audito standartų taikymo, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito, auditoriaus išvados.

VI skirsnis

 

 

 

 

230.

Reikalavimai dėl auditorių teisių ir pareigų atliekant finansinių ataskaitų auditą, audito įmonių veiklos, teisių ir atsakomybės atliekant finansinių ataskaitų auditą, audito įmonių pareigų, audito įmonės ir užsakovo santykių, darbo dokumentų.

VII skirsnis

 

 

 

 

231.

Reikalavimai dėl viešojo intereso įmonių auditoriaus arba audito įmonės pareigų, įskaitant pareigą teikti informaciją Lietuvos bankui, Ūkio ministerijai, kitoms institucijoms, pareigą audituojamai įmonei kartu su auditoriaus išvada pateikti finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurioje pateikiama reglamento (ES) Nr. 537/2014 11 straipsnyje nustatyta informacija ir viešojo intereso įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta informacija.

XVI skirsnis

 

 

 

 

 

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB

232.

Reikalavimai dėl viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito vykdymo sąlygų (įskaitant draudimą teikti ne audito paslaugas, reikalavimus dėl  audito atlygio, pasirengimo atlikti teisės aktų nustatytą auditą ir grėsmių nepriklausomumui įvertinimo, užduoties kokybės kontrolės peržiūros, audito išvados, papildomos ataskaitos audito komitetui, ataskaitos viešojo intereso įmonių priežiūros institucijoms, skaidrumo pranešimo, duomenų saugojimo).

4-15 straipsniai

 

 

 

 

233.

Reikalavimai dėl viešojo intereso įmonių vykdomo teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių paskyrimo, įskaitant reikalavimus audito užduoties trukmei.

16-19 straipsniai