Taisykles

RADIACINĖS SAUGOS CENTRO DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL RADIACINĖS SAUGOS CENTRO DIREKTORIaUS 2007 M. LAPKRIČIO 16 D. ĮSAKYMO nR. 63 „DĖL DARBUOTOJŲ APŠVITOS IR DARBO VIETŲ STEBĖSENŲ ATLIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2015 m. liepos 24 d. Nr. V-53

Vilnius

1. Pakeičiu Radiacinės saugos centro direktoriaus 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. 63 „Dėl Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

„RADIACINĖS SAUGOS CENTRO DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL DARBUOTOJŲ APŠVITOS IR DARBO VIETŲ STEBĖSENŲ ATLIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“, reikalavimais:

1. T v i r t i n u Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisykles (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Radiacinės saugos centro direktoriaus 2001 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 16 „Dėl Darbuotojų profesinės apšvitos dozių paso formos“.

3. P a v e d u direktoriaus pavaduotojui kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.“

2. N u s t a t a u, kad:

2.1. šis įsakymas įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d.;

2.2. įsigaliojus šiam įsakymui lieka galioti ir turi būti toliau pildomi Darbuotojų profesinės apšvitos dozių pasai, išduoti iki šio įsakymo įsigaliojimo.

Direktorius Albinas Mastauskas

PATVIRTINTA

Radiacinės saugos centro direktoriaus

2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 63 (Radiacinės saugos centro direktoriaus

2015 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. V-53 redakcija)

DARBUOTOJŲ APŠVITOS IR DARBO VIETŲ stebėsenų Atlikimo taisyklės

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – šaltinis) arba jonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje (toliau – darbuotojas), apšvitos ir jų darbo vietų stebėsenų atlikimo dažnumą, apimtis, atlikimo vietas (Taisyklių 1–4 priedai) bei darbo vietų ir apšvitos stebėsenų duomenų registravimo ir saugojimo tvarką, taikomą asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (toliau – Radiacinės saugos įstatymas) 8 straipsnio 2 dalyje, kurie turėdami licenciją ar laikinąjį leidimą verčiasi veikla su šaltiniais, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su šaltiniais (toliau – licencijos turėtojas).

2. Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų tikslas – sistemingai matuojant bei vertinant lygiavertės dozės galią, radioaktyviąją taršą (oro ir paviršių) ir lygiavertę bei efektinę apšvitos dozes, įvertinti darbuotojams taikomų radiacinės saugos priemonių efektyvumą, radiacinės saugos požiūriu sukurti saugias darbo sąlygas.

3. Licencijos turėtojui negalint pačiam atlikti darbuotojų individualiųjų dozių ekvivalento ar vidinės radioaktyviosios taršos matavimų arba lygiavertės dozės galios, radioaktyviosios taršos (oro ir paviršių) matavimų darbo vietose ar (ir) darbuotojų gaunamos apšvitos įvertinimo, nurodytus matavimus ar (ir) darbuotojų gaunamos apšvitos įvertinimą gali atlikti akredituotos ar Radiacinės saugos centro (toliau – RSC) pripažintos dozimetrinės laboratorijos (tarnybos).

4. Licencijos turėtojai, remdamiesi darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų rezultatais, privalo nustatyti kiekvienos pareigybės, kiekvienos kategorijos (A ar B) darbuotojų kiekvieno matuojamo ar vertinamo dydžio (efektinės dozės, akies lęšiuko ar galūnių (plaštakų ir (ar) pėdų) (toliau – galūnė) lygiavertės dozės ir kt.) ištyrimo lygius ir užtikrinti, kad juos viršijus bus nustatytos ir pašalintos to priežastys. Ištyrimo lygiai gali būti nustatomi remiantis paskutiniaisiais 2–3 metais atliktų darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų rezultatais. Pradedantiems dirbti su šaltiniu darbuotojams ištyrimo lygiai nustatomi pagal darbuotojų, dirbančių su tos pačios rūšies šaltiniu bei tokiomis pat darbo sąlygomis, nustatytus ištyrimo lygius. Pasikeitus darbo pobūdžiui, jo intensyvumui ištyrimo lygiai persvarstomi bei nustatomi iš naujo.

5. Taisyklėse vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

5.1. biologinė dozimetrija – viso kūno ar jo dalies apšvitos ir sugertosios dozės įvertinimas, naudojant citogenetinius tyrimus;

5.2. darbo vietų stebėsena – sistemingas ir nuolatinis lygiavertės dozės galios, radioaktyviosios taršos (oro ir paviršiaus) matavimas darbo vietose, kuriose darbuotojai dirba veikiami apšvitos, matavimo rezultatų registravimas, įvertinimas ir prognozavimas;

5.3. darbuotojų apšvitos stebėsena – sistemingas ir nuolatinis darbuotojo išorinės ir vidinės apšvitos dozių matavimas, registravimas, įvertinimas ir prognozavimas;

5.4. individualiosios dozės ekvivalentas H_p(d) – lygiavertė dozė, kurią gauna minkštieji audiniai tam tikrame gylyje (d) žemiau nurodyto taško žmogaus kūne; skvarbiosios spinduliuotės atveju d = 10 mm (matuojamas dydis H_p(10), neskvarbiosios spinduliuotės d = 0,07 mm (matuojamas dydis H_p(0,07); akies lęšiuko lygiavertei dozei įvertinti matuojamas H_p(3); odos ir galūnių lygiavertei dozei įvertinti matuojamas H_p(0,07);

5.5. individualusis dozimetras – prietaisas, skirtas individualiųjų dozių ekvivalentui matuoti;

5.6. išorinės apšvitos stebėsena – sistemingas ir nuolatinis darbuotojo išorinės apšvitos dozių matavimas, registravimas, įvertinimas ir prognozavimas;

5.7. ištyrimo lygis – licencijos turėtojo nustatytos išorinės apšvitos efektinės dozės ir (ar) akies lęšiuko, odos ir galūnių lygiavertės dozės ir (ar) oro ir (ar) paviršiaus radioaktyviosios taršos ir (ar) įterpio vertės, kurias viršijus turi būti nustatytos ištyrimo lygio viršijimo priežastys;

5.8. įterpis – radionuklidų, patekusių į kūną pro kvėpavimo takus, virškinimo traktą, odą ar žaizdas, kiekis (aktyvumas);

5.9. lygiavertės dozės galia – lygiavertė dozė per laiko vienetą;

5.10. vidinės apšvitos stebėsena – sistemingi ir nuolatiniai biologiniuose bandiniuose, kūne (arba atskiruose organuose) esančių radionuklidų aktyvumų arba radionuklidų aktyvumų darbo vietose matavimai, radionuklidų, patekusių į kūną (arba jo atskirus organus), identifikavimas, matavimo rezultatų registravimas ir jų pagrindu kaupiamųjų efektinės arba lygiavertės dozių įvertinimas ir prognozavimas;

5.11. kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos higienos normoje HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“), ir Lietuvos higienos normoje HN 112:2001 „Vidinės apšvitos monitoringo reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 389 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 112:2001 „Vidinės apšvitos monitoringo reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 112:2001 „Vidinės apšvitos monitoringo reikalavimai“).

II SKYRIUS

DARBO VIETŲ STEBĖSENA

6. Licencijos turėtojų atliekama darbo vietų stebėsena ir jos dažnumas turi užtikrinti darbuotojų apšvitos sąlygų visose darbo vietose ir darbuotojų apšvitos įvertinimą visais veiklos su šaltiniais etapais.

7. Licencijos turėtojai, prieš pradėdami vykdyti darbo vietų stebėseną, atsižvelgę į Taisyklių 1–4 priedus, privalo numatyti darbo vietų stebėsenos matavimų vietas, kurios turi būti aprašytos ir, išskyrus kilnojamuosius (nešiojamuosius) šaltinius, kurie naudojami nefiksuotose vietose, pažymėtos patalpų arba teritorijos planuose, kuriuose atvaizduotos kontroliuojamoji ir stebimoji zonos. Kilnojamųjų (nešiojamųjų) šaltinių, kurie naudojami nefiksuotose vietose, darbo vietų stebėsenos matavimų vietos numatomos ir aprašomos atsižvelgiant į jų techniniuose dokumentuose nurodytas saugaus darbo taisykles.

8. Darbo vietų stebėsena turi būti atlikta prieš pradedant veiklą su šaltiniais, pakeitus šaltinį, perkėlus šaltinį į kitą vietą, atlikus įrangos remontą, dėl kurio gali pakisti apšvitos sąlygos ir gaunamos dozės, rekonstravus ar suremontavus patalpas, jeigu po rekonstrukcijos ar remonto gali pakisti apšvitos sąlygos ir gaunamos dozės, ir pakeitus apsaugą ar kurį nors jos elementą, bet ne rečiau kaip nurodyta Taisyklių 1–4 prieduose.

9. Darbo vietų stebėsenos metu atliekami:

9.1. lygiavertės dozės galios matavimai, vertinami ir prognozuojami jų rezultatai;

9.2. paviršiaus radioaktyviojo užterštumo matavimai, nustatomas radioaktyvusis užterštumas bei kokiomis radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas paviršius, vertinami ir prognozuojami matavimo rezultatai;

9.3. radioaktyviųjų medžiagų tūrinio aktyvumo ore matavimai, nustatomos radioaktyviosios medžiagos, vertinami ir prognozuojami jų rezultatai.

10. Darbo vietų stebėsenai skirti matavimai turi būti atliekami tik metrologiškai patikrintais matavimo prietaisais, atitinkančiais jonizuojančiosios spinduliuotės rūšį, energiją, ekspozicijos trukmę ir radionuklidų aktyvumą.

11. Asmenys, nurodyti Radiacinės saugos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, ketinantys verstis veikla su šaltiniais, ar licencijos turėtojai, prieš atlikdami darbo vietų stebėseną, privalo parengti darbo vietų stebėsenos atlikimo tvarkos aprašą, kuriame nurodoma:

11.1. šaltinis ir jo aktyvumas;

11.2. jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis;

11.3. spinduliuotės energija;

11.4. matavimų dažnumas;

11.5. matuojami dydžiai ir matavimo vienetai;

11.6. matavimo prietaisai, atitinkantys jonizuojančiosios spinduliuotės rūšį, energiją ir radionuklidų aktyvumą;

11.7. prietaisų metrologinės patikros atlikimo data;

11.8. matavimus atliekantis asmuo ir jo pasirengimą įrodantys dokumentai;

11.9. matavimų metodai ir matavimų atlikimo instrukcijos (procedūros);

11.10. ištyrimo lygiai ir priemonės, kurias būtina taikyti juos viršijus;

11.11. matavimo rezultatų vertinimas ir darbuotojų apšvitos prognozavimas.

12. Kai matavimus atlieka ne pats licencijos turėtojas, tai Taisyklių 11.8 papunktyje numatytu atveju nurodoma šiuos matavimus atliekanti akredituota ar RSC pripažinta laboratorija.

III SKYRIUS

Darbuotojų APŠVITOS STEBĖSENA

13. Darbuotojų apšvitos stebėsenos (toliau – apšvitos stebėsena) tikslas – nustatyti darbuotojų gaunamas išorinės ir vidinės apšvitos metines dozes ir įrodyti, kad ištyrimo lygiai bei dozių ribos neviršijami.

14. Apšvitos stebėsena skirstoma į:

14.1. išorinės apšvitos stebėseną (viso kūno, akių, odos ir (ar) galūnių);

14.2. vidinės apšvitos stebėseną.

15. Išorinės apšvitos stebėsena privalo būti atliekama:

15.1. visų A kategorijos darbuotojų;

15.2. B kategorijos darbuotojų, dirbančių su šaltiniais arba jonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje, 1 metus nuo darbo su konkrečiu šaltiniu arba darbo jonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje pradžios, siekiant patvirtinti, kad jie teisingai priskirti B kategorijai. Atlikus B kategorijos darbuotojų apšvitos stebėseną 1 metus, B kategorijos darbuotojų išorinė apšvitos stebėsena gali būti nutraukta gavus raštišką RSC sutikimą. Tokių darbuotojų išorinė apšvita toliau vertinama pagal darbo vietos stebėsenos rezultatus. B kategorijos darbuotojų, dirbančių su V pavojingumo kategorijos šaltiniais, išorinės apšvitos stebėsena neprivalo būti atliekama.

16. Atlikus veiksmus, dėl kurių pakito išorinės apšvitos sąlygos ir gaunamos išorinės apšvitos dozės (pakeitus šaltinį galingesniu šaltiniu, perkėlus šaltinį į kitą vietą, rekonstravus ar suremontavus patalpas, pakeitus apsaugą arba kurį nors jos elementą ir pan.), išorinė apšvitos stebėsena turi būti atnaujinta ir atliekama Taisyklių 15.2 papunktyje nustatyta tvarka.

17. Atliekant išorinės apšvitos stebėseną individualiaisiais dozimetrais (toliau – dozimetrai), matuojami darbuotojų gaunamų individualiųjų dozių ekvivalentai ir pagal juos vertinama išorinės apšvitos efektinė dozė ir akies lęšiuko, odos ir galūnių lygiavertė dozė.

18. Akių ir (ar) galūnių išorinės apšvitos stebėsena turi būti atliekama, kai darbuotojai (pvz., intervencinės radiologijos ir kardiologijos, branduolinės medicinos ir kt. darbuotojai) patiria netolygią viso kūno apšvitą ir akių ir (ar) galūnių išorinės apšvitos dozės gali būti didesnės nei nurodytos atitinkamai Taisyklių 19 ar 21 punktuose.

19. Akių išorinės apšvitos stebėsena turi būti atliekama, kai akies lęšiuko metinė lygiavertė dozė sudaro (gali sudaryti) daugiau nei 5 mSv. Siekiant tai patvirtinti, kiekvienais metais (naujai pradėjusių dirbti darbuotojų akių išorinė apšvita vertinama jų darbo pradžioje) akių išorinė apšvita įvertinama:

19.1. matuojant individualiosios dozės ekvivalentą dozimetru, nešiojamu ne trumpiau kaip tris mėnesius iš eilės virš individualiųjų saugos priemonių kaklo srityje;

19.2. arba matuojant individualiosios dozės ekvivalentą dozimetru, nešiojamu ne trumpiau kaip tris mėnesius iš eilės akių lygyje.

20. Jei Taisyklių 19 punkte nustatyta tvarka įvertinta akies lęšiuko metinė lygiavertė dozė yra didesnė nei 15 mSv, akių išorinės apšvitos stebėsena atliekama matuojant individualiosios dozės ekvivalentą dozimetru, nešiojamu akių lygyje.

21. Galūnių išorinės apšvitos stebėsena atliekama, kai galūnių lygiavertė dozė sudaro (gali sudaryti) daugiau nei 150 mSv per metus. Atsižvelgus į galūnių išorinės apšvitos stebėsenos rezultatus, gautus matuojant individualiosios dozės ekvivalentą dozimetru, pritvirtintu prie galūnės ir nešiojamu ne trumpiau kaip vienerius metus, galūnių išorinės apšvitos stebėsena gali būti nutraukta gavus raštišką RSC sutikimą.

22. Pasikeitus darbo sąlygoms, dėl kurių galūnių išorinė apšvita gali padidėti iki Taisyklių 21 punkte nustatyto galūnių lygiavertės dozės dydžio, išorinė apšvitos stebėsena turi būti atnaujinta.

23. Dozimetrai nešiojami laikantis šių reikalavimų:

23.1. darbuotojui priskirti dozimetrai nešiojami keičiant juos kas tris mėnesius, tačiau kai kurių specialybių darbuotojams (intervencinės radiologijos ir kardiologijos bei kt. darbuotojams), atsižvelgiant į jų darbo specifiką, galimybę gauti didelę išorinės apšvitos lygiavertę ir (ar) efektinę dozę, licencijos turėtojas turi nustatyti trumpesnį jų nešiojimo laiką;

23.2. dozimetras, skirtas išorinės apšvitos efektinei dozei įvertinti, nešiojamas virš individualiųjų saugos priemonių krūtinės srityje, tačiau atliekant tam tikrus darbus, pvz., vežant didelio aktyvumo šaltinius, suderinus su asmeniu, atsakingu už radiacinę saugą, dozimetrą reikia nešioti toje kūno pusėje (šone, ant nugaros), kuri gali gauti didžiausią išorinės apšvitos efektinę dozę, nurodant dozimetro nešiojimo vietą;

23.3. darbuotojai (pvz., kardiologai, angiochirurgai, onkologai, neurologai, neurochirurgai, urologai ir kt.), atliekantys intervencinės radiologijos procedūras ar jose dalyvaujantys ir gaunantys didesnes išorinės apšvitos dozes (jei vienu dozimetru išmatuotas individualiosios dozės ekvivalentas virš individualiosios saugos priemonės viršija ištyrimo lygį), tikslesniam išorinės efektinės dozės įvertinimui turi nešioti po du dozimetrus, t. y. vieną po individualiosiomis saugos priemonėmis juosmens srityje, antrą – virš individualiųjų saugos priemonių kaklo srityje;

23.4. darbuotojai, dirbantys su pramoniniais nešiojamaisiais (P klasė) ir kilnojamaisiais (M klasė) radiografais, ir kiti darbuotojai, išskyrus nurodytus Taisyklių 23.3 papunktyje, kai dėl jų darbo pobūdžio lygiavertės dozės galia darbo vietoje gali kisti daugiau kaip 10 kartų ir yra tikimybė gauti dideles išorinės apšvitos lygiavertę ir efektinę dozes per trumpą laiką, kartu su dozimetru turi nešioti ir skaitmeninį dozimetrą;

23.5. nėščios darbuotojos, siekiant nustatyti lygiavertę dozę, tenkančią juosmens sričiai, privalo nešioti papildomą dozimetrą juosmens srityje po individualiosiomis saugos priemonėmis;

23.6. dozimetras, skirtas galūnių išorinei apšvitai vertinti, nešiojamas pritvirtintas prie galūnės, gaunančios didžiausią apšvitą;

23.7. dozimetras, skirtas akių išorinei apšvitai vertinti, nešiojamas akių lygyje, kuo arčiau akies, gaunančios didžiausią apšvitą, arba kaip nustatyta Taisyklių 19 punkte.

24. Licencijos turėtojas atsako už tinkamą dozimetrų nešiojimą. Nešiojant papildomus dozimetrus, turi būti nurodyta tiksli jų nešiojimo vieta.

25. Įtarus, kad dėl tam tikrų priežasčių (radiologinis incidentas ar avarija ir kt.) darbuotojas gavo išorinės apšvitos dozę, viršijančią ištyrimo lygį arba ribinę metinę dozę, dozimetro rodmenys turi būti nuskaitomi nelaukiant jų nešiojimo pabaigos.

26. Kai išmatuota darbuotojo išorinės apšvitos dozė viršija nustatytą ištyrimo lygį arba ribinę metinę dozę, licencijos turėtojas per 10 darbo dienų išsiunčia RSC aiškinamąjį raštą ir kartu darbuotojo pasiaiškinimo kopiją. Aiškinamojo rašto turinys pateiktas Taisyklių 5 priede.

27. Kai vieno matavimo metu išmatuota darbuotojo viso kūno išorinės apšvitos dozė arba įvertinta išorinės apšvitos efektinė dozė viršija 50 mSv, darbuotojo gautai apšvitai patvirtinti licencijos turėtojas privalo atlikti darbuotojo biologinės dozimetrijos tyrimus per 6 mėnesius nuo išmatuotos išorinės apšvitos dozės.

28. Vidinės apšvitos stebėsena atliekama, kai darbuotojas gali gauti 1 mSv ar didesnę kaupiamąją efektinę dozę. Stebėsenos būtinybė įvertinama pagal kriterijus, pateiktus Lietuvos higienos normos HN 112:2001 „Vidinės apšvitos monitoringo reikalavimai“ A priede.

29. Vidinės apšvitos stebėsena atliekama matuojant:

29.1. gama radionuklidų, esančių kūne ar atskiruose jo organuose (plaučiuose arba skydliaukėje), aktyvumą;

29.2. radionuklidų, esančių biologiniuose bandiniuose (žmogaus išskyrose, plaukuose, kauluose ir kt.), aktyvumą;

29.3. radionuklidų tūrinį aktyvumą ore.

30. Skydliaukės apšvitos stebėsena atliekama:

30.1. darbuotojui, nuolat dirbančiam su atviraisiais I-131 arba I-125 šaltiniais, kai šių radionuklidų aktyvumas vienos bet kurios darbo dienos metu 1 GBq, kas 30 dienų;

30.2. darbuotojui, dirbančiam su I-131 arba I-125 tam tikrais periodais (savaitę, 10 dienų ir pan.) ir esant Taisyklių 30.1 papunktyje nurodytam aktyvumui, baigus darbą per 24–72 val.

31. Vidinės apšvitos dozių vertinimas atliekamas, kai išmatuotas radionuklidų aktyvumas (M) biologiniuose bandiniuose, kūne ar atskiruose organuose yra didesnis už stebėsenos kritinę reikšmę MC. Kai kurių radionuklidų stebėsenos kritinės reikšmės MC pateiktos Taisyklių 6 priede. Tų radionuklidų, kurių stebėsenos kritinės reikšmės nepateiktos lentelėje, jos apskaičiuojamos pagal formulę:

čia:

MC – stebėsenos kritinė reikšmė;

T – išmatuoto radionuklido aktyvumo stebėsenos intervalas;

m(T/2) – išlikos ar išskyrimo funkcijos vertės (Bq/įterpio Bq) laiko momentu t = T/2;

e(50) – radionuklido įterpio dozės koeficientas.

32. Kai:

32.1. M<MC, laikoma, kad gauta vidinės apšvitos dozė nuo radionuklidų įterpio yra mažesnė nei 0,1 mSv, ir tolesnis jos dozės skaičiavimas nėra būtinas;

32.2. M>MC, turi būti apskaičiuotos vidinės apšvitos dozės pagal Lietuvos higienos normos HN 112:2001 „Vidinės apšvitos monitoringo reikalavimai“ E ir G priedus. Kai apskaičiuota vidinės apšvitos dozė yra didesnė nei 1 mSv, atliekami papildomi vidinės apšvitos matavimai pagal Taisyklių 7 priede nustatytus stebėsenos intervalus ir kartu su RSC atliekamas tikslesnis vidinės apšvitos dozės įvertinimas.

33. Išmatavus padidėjusią oro, paviršinę ir odos taršą, atliekant darbus su didesniais nei įprastiniai radionuklidų aktyvumais, arba įtarus galimą padidėjusią darbuotojo apšvitą, nedelsiant turi būti išmatuojamas radionuklidų aktyvumas jo kūne ar atskiruose organuose ir įvertinta gauta vidinės apšvitos dozė.

34. Kai išmatuotas radionuklidų, esančių kūne ar atskiruose jo organuose bei biologiniuose bandiniuose, aktyvumas 10 kartų didesnis už vidinės apšvitos stebėsenos kritinę reikšmę, nurodytą Taisyklių 6 priede arba apskaičiuotą pagal Taisyklių 31 punkte nurodytą formulę, licencijos ar laikinojo leidimo turėtojas praneša RSC Taisyklių 26 punkte nustatyta tvarka.

IV SKYRIUS

DARBUOTOJŲ Apšvitos IR DARBO VIETŲ STEBĖSENų DUOMENŲ REGISTRAVIMAS IR SAUGOJiMAS

35. Licencijos turėtojai turi registruoti apšvitos ir darbo vietų stebėsenų duomenis, su jais tiesiogiai arba per atstovus supažindinti darbuotojus ir pildyti Darbuotojo profesinės apšvitos dozių pasą (Taisyklių 8 priedas).

36. Licencijos turėtojai privalo paskirti asmenį, atsakingą už Darbuotojo profesinės apšvitos dozių paso pildymą bei apšvitos ir darbo vietų stebėsenos duomenų registravimą, vertinimą, saugojimą ir darbuotojų supažindinimą su jais. Šios funkcijos gali būti priskirtos asmeniui, atsakingam už radiacinę saugą.

37. Registruojami šie darbuotojų apšvitos stebėsenos duomenys:

37.1. duomenys apie darbuotoją:

37.1.1. darbuotojo vardas ir pavardė (kitos pavardės, tarp jų ir mergautinė pavardė);

37.1.2. pilietybė;

37.1.3. asmens kodas;

37.1.4. lytis;

37.1.5. gimimo data;

37.1.6. profesija ir pareigos;

37.1.7. kategorija (A ar B);

37.1.8. darbo, susijusio su jonizuojančiosios spinduliuotės apšvita, pradžios ir pabaigos datos;

37.1.9. darbuotojo apšvitos stebėsenos pradžios ir pabaigos datos;

37.1.10. buvusios darbovietės, kuriose darbuotojas dirbo su šaltiniais;

37.1.11. šaltinio pavadinimas ir tipas (nurodyti radionuklidus, jeigu jie įeina į šaltinio sudėtį);

37.2. duomenys apie apšvitą:

37.2.1. apšvitos rūšis;

37.2.2. išorinės apšvitos:

37.2.2.1. H_p(10) – individualiosios dozės ekvivalentas, skirtas išorinės apšvitos efektinei dozei įvertinti ir gali būti skirtas akies lęšiuko lygiavertei dozei įvertinti;

37.2.2.2. H_p(0,07) – individualiosios dozės ekvivalentas, skirtas galūnių lygiavertei dozei įvertinti;

37.2.2.3. H_p(3) – individualiosios dozės ekvivalentas, skirtas akies lęšiuko lygiavertei dozei įvertinti;

37.2.2.4. gautos išorinės apšvitos lygiavertės ir efektinė dozės;

37.2.2.5. matavimo rezultatų vertinimas ir prognozavimas;

37.2.3. vidinės apšvitos:

37.2.3.1. matavimo metodas;

37.2.3.2. matavimo laikas;

37.2.3.3. išmatuoti dydžiai;

37.2.3.4. apskaičiuotas įterpis;

37.2.3.5. gautos kaupiamosios lygiavertė ir efektinė dozės;

37.2.3.6. skaičiavimo metodika ir (ar) kompiuterinė programa, naudota kaupiamajai lygiavertei ir (ar) efektinei dozei įvertinti;

37.2.4. gautos metinės efektinė ir lygiavertė dozės; darbuotojo, kuris darbo su šaltiniais metu yra veikiamas išorinės ir vidinės apšvitos, gautą metinę bendrąją efektinę dozę sudaro išorinės apšvitos efektinės dozės ir vidinės apšvitos kaupiamosios efektinės dozės suma.

38. Darbuotojui dozimetrą pametus, sugadinus, dirbtinai apšvitinus arba kai dėl kitų priežasčių nėra duomenų apie išorinės apšvitos lygiavertes ir efektines dozes, skaičiuojama per paskutinius 12 mėnesių gauta išorinės apšvitos vidutinė efektinė dozė; jeigu tokių duomenų nėra, skaičiuojama išorinės apšvitos vidutinė efektinė dozė, kurią gauna tą patį darbą dirbantis darbuotojas.

39. Licencijos turėtojas, komandiruojantis darbuotoją dirbti pas kitą licencijos turėtoją, taip pat privalo registruoti savo darbuotojo apšvitos stebėsenos duomenis, gautus jam dirbant pas kitą licencijos turėtoją.

40. Darbuotojui pakeitus darbovietę, licencijos turėtojas surašo darbuotojo gautų metinių efektinių ir lygiaverčių apšvitos dozių duomenis į Darbuotojo profesinės apšvitos dozių pasą, kurį darbuotojas pateikia naujajam licencijos turėtojui.

41. Darbuotojų apšvitos stebėsenos duomenys saugomi Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ nustatyta tvarka.

42. Registruojami šie darbo vietų stebėsenos duomenys:

42.1. šaltinio pavadinimas ir tipas (nurodyti radionuklidus, jeigu jie įeina į šaltinio sudėtį);

42.2. šaltinio aktyvumas;

42.3. jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis;

42.4. spinduliuotės energija;

42.5. matavimų vietos;

42.6. matavimų data;

42.7. matavimų prietaisai;

42.8. matavimų metodai;

42.9. išmatuoti dydžiai;

42.10. matavimo rezultatų įvertinimas ir prognozavimas;

42.11. matavimus atlikusio asmens vardas, pavardė. Matavimus atlikęs asmuo pasirašo;

42.12. matavimo rezultatų įvertinimą ir prognozavimą atlikusio asmens vardas, pavardė. Matavimo rezultatų įvertinimą ir prognozavimą atlikęs asmuo pasirašo.

43. Darbo vietų stebėsenos duomenys saugomi Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ nustatyta tvarka.

___________

Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų

atlikimo taisyklių

1 priedas

DARBUOTOJŲ APŠVITOS IR DARBO VIETŲ STEBĖSENŲ ATLIKIMO PERIODIŠKUMAS, APIMTYS IR ATLIKIMO VIETOS, DIRBANT SU ATVIRAISIAIS JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIAIS

Jonizuojančiosios spinduliuotės

šaltinių paskirtis

Matuojami dydžiai

Lygiavertės dozės galia¹

Paviršiaus radioaktyvioji tarša

Išorinė apšvita

Vidinė apšvita

Kontroliuojamoji zona

Stebimoji zona

Kontroliuojamoji zona

Stebimoji zona

Viso kūno

Akių

Galūnių

Gama radionuklidų aktyvumas skydliaukėje

Radioaktyviųjų medžiagų tūrinis aktyvumas ore³

Darbo vietose

Šaltinių saugyklose

Radioaktyviųjų atliekų saugyklose

Šaltinių fasavimo patalpose

Procedūrinėje

Šaltinių priėmimo patalpose

Palatose

Plovyklose

Pacientų patalynė

Transportavimo (saugojimo) konteinerių

Patalpų, indų, traukos spintų, darbinių paviršių

Individualiųjų apsaugos priemonių, rankų

Išnešamų, išvežamų daiktų, įrenginių

Radioaktyviųjų atliekų saugyklos

Pacientų patalynė

Palatose

Patalpų ir daiktų

1. Atvirieji šaltiniai, naudojami gydymui branduolinėje medicinoje

priimant į saugyklą šaltinius, bet ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį

priimant į / atiduodant iš saugyklos atliekas, bet ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį

baigus darbą

priėmus šaltinius

išrašius pacientą ir dezaktyvavus palatą

baigus darbą

atiduodant į skalbyklą

grąžinant tiekėjui

1 kartą per mėnesį

baigus darbą

išnešant, išvežant iš kontroliuojamosios zonos

1 kartą per ketvirtį

atiduodant į skalbyklą

išrašius pacientą ir dezaktyvavus palatą

1 kartą per ketvirtį

keičiant dozimetrus kas 3 mėn.

esant taisyklių 18–20 punktuose nustatytoms sąlygoms

esant taisyklių 21 punkte nustatytoms sąlygoms

taisyklių 30 punkte nustatyta tvarka

2 kartus per metus kontroliuojamojoje zonoje

2. Atvirieji šaltiniai, naudojami diagnostikai branduolinėje medicinoje

priimant į saugyklą šaltinius, bet ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį

priimant į / atiduodant iš saugyklos atliekas, bet ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį

baigus darbą

priėmus šaltinius

baigus darbą

grąžinant tiekėjui

1 kartą per mėnesį

baigus darbą

išnešant, išvežant iš kontroliuojamosios zonos

1 kartą per ketvirtį

keičiant dozimetrus kas 3 mėn.

esant taisyklių 18–20 punktuose nustatytoms sąlygoms

esant taisyklių 21 punkte nustatytoms sąlygoms

taisyklių 30 punkte nustatyta tvarka

2 kartus per metus kontroliuojamojoje zonoje

3. Atvirieji šaltiniai, naudojami diagnostikai branduolinėje medicinoje (in vitro)

1 kartą per metus

baigus darbą

keičiant dozimetrus kas 3 mėn.

4. Atvirieji šaltiniai, naudojami moksle, pramonėje ir kt. srityse²

1 kartą per metus

priimant į / išduodant iš saugyklos šaltinius, bet ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį

priimant į / atiduodant iš saugyklos atliekas, bet ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį

baigus darbą

priėmus šaltinius

baigus darbą

1 kartą per metus

baigus darbą

išnešant, išvežant iš kontroliuojamosios zonos

1 kartą per ketvirtį

keičiant dozimetrus kas 3 mėn.

¹Lygiavertės dozės galios matavimus būtina atlikti tik tuo atveju, jei veikloje naudojami gama jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiantys radionuklidai.

²Darbo vietų stebėsena gali būti griežtinama, atsižvelgus į naudojamų radionuklidų aktyvumus.

³Neatliekama, kai darbuotojo vidinė apšvita gali būti įvertinta kitais metodais arba kai turima duomenų, kad radioaktyvioji medžiaga yra nelaki, arba jei radioaktyviosios medžiagos pusėjimo trukmė mažesnė nei laikas, reikalingas bandiniui iki jo tyrimo vietos pristatyti.

__________________

Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų

atlikimo taisyklių

2 priedas

DARBUOTOJŲ Apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo periodiškumas, apimtys ir atlikimo vietos, dirbant su SPINDULINĖS TERAPIJOS IR APŠVITINIMO ĮRENGINIAIS

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių paskirtis

Matuojami dydžiai

Lygiavertės dozės galia

Paviršiaus radioaktyvioji tarša

Išorinė apšvita

Kontroliuojamoji zona

Stebimoji zona

Aplinkoje, kurioje gali būti žmonių (stogas, laukas ir kt.)

Šaltinių apsauginio konteinerio paviršiaus¹

Ra²²⁶ šaltinių ²

Šaltinių įvedimo įrenginių

Šaltinių ruošimo procedūroms įrankių

Transportavimo ir saugojimo konteinerių

Viso kūno

1 m atstumu nuo šaltinio apsauginio konteinerio paviršiaus

Palatose

Šaltinių saugyklose

Procedūrinėje

1. Uždarieji šaltiniai, esantys spindulinės terapijos įrenginiuose

1 kartą per metus

grąžinant tiekėjui³

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

2. Uždarieji šaltiniai, esantys didelės dozės galios brachiterapijos įrenginiuose

1 kartą per metus

1 kartą per ketvirtį

grąžinant tiekėjui

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

3. Uždarieji šaltiniai, esantys mažos dozės galios brachiterapijos įrenginiuose

įvedus šaltinį ir po kiekvienos procedūros

2 kartus per metus

po kiekvienos⁴ procedūros

1 kartą per metus

po kiekvienos procedūros

grąžinant tiekėjui

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

4. Rentgenoterapijos įrenginiai, kurių anodinė įtampa ³150 kV, ir linijiniai greitintuvai

1 kartą per metus

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

5. Rentgenoterapijos įrenginiai, kurių anodinė įtampa £150 kV

1 kartą per

2 metus

1 kartą per

2 metus

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

6. Uždarieji šaltiniai, esantys apšvitinimo įrenginiuose⁵

1 kartą per metus

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

¹Tikrinama taip, kad būtų galima nustatyti įrangoje esančio šaltinio hermetiškumą.

²Gali būti matuojamas radono tūrinis aktyvumas šaltinių saugyklose.

³Taikoma tuo atveju, jei spindulinei terapijai naudojami uždarieji jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai.

⁴Matavimai atliekami ir tais atvejais, kai norima įsitikinti, kad šaltiniai neprarasti.

⁵Darbo vietų stebėsena gali būti griežtinama, atsižvelgus į naudojamų šaltinių aktyvumą.

______________

Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklių

3 priedas

DARBUOTOJŲ Apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo periodiškumas, apimtys ir atlikimo vietos,

dirbant su UŽDARAISIAIS JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIAIS, NAUDOJAMAIS PRAMONĖJE, MOKSLE, MOKYME IR KITUR,

IŠSKYRUS MEDICINĄ

Jonizuojančiosios spinduliuotės

šaltinių paskirtis

Matuojami dydžiai

Lygiavertės dozės galia¹

Paviršiaus radioaktyvioji tarša

Išorinė apšvita

Kontroliuojamoji zona

Stebimoji zona

Šaltinių keitimo įrangos

Šaltinių apsauginio konteinerio paviršiaus²

Kontroliuojamoji zona

Transportavimo ir saugojimo konteinerių

Viso kūno

Darbo vietose

Prie šaltinio apsaugos paviršiaus

(5 cm)

1 m atstumu nuo šaltinio apsaugos paviršiaus

Šaltinių keitimo patalpoje

Šaltinių saugykloje

Transportavimo priemonių

Šaltinių keitimo patalpų

Šaltinių saugyklų

Darbo vietų

1. Šaltiniai, esantys gama radiografuose, F klasė (stacionarūs)

1 kartą per metus

grąžinant tiekėjui

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

2. Šaltiniai, esantys gama radiografuose, P ir M klasės (nešiojamieji ir kilnojamieji)

nustatant kontroliuojamosios zonos ribas ir grąžinant šaltinį į nedarbo padėtį

pakeitus šaltinį

grąžinant šaltinį, bet ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį

įkrovus šaltinį

nustatant jos ribas

1 kartą per metus

nustačius, kad užteršta keitimo įranga

1 kartą per metus

grąžinant tiekėjui

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

3. Etaloniniai (kalibraciniai) šaltiniai (priskirti II pavojingumo kategorijai)

2 kartus per metus

1 kartą per metus

grąžinant tiekėjui

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

4. Etaloniniai (kalibraciniai) šaltiniai (priskirti V pavojingumo kategorijai)

1 kartą per

2 metus

1 kartą per

2 metus

1 kartą per

2 metus

1 kartą per

2 metus

5. Šaltiniai, esantys matavimo įrenginiuose (priskirti III pavojingumo kategorijai): lygio, tankio ir kt. matuokliuose

1 kartą per
2 metus

1 kartą per

metus

grąžinant tiekėjui

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

6. Šaltiniai, esantys matavimo įrenginiuose (priskirti IV pavojingumo kategorijai): lygio, tankio ir kt. matuokliuose

1 kartą per

3 metus

1 kartą per

3 metus

1 kartą per

3 metus

1 kartą per metus

grąžinant tiekėjui

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

7. Šaltiniai, esantys mobiliuosiuose matavimo įrenginiuose (priskirti IV pavojingumo kategorijai): drėgmės, tankio ir kt. matuokliuose

nustatant kontroliuojamosios zonos ribas ir grąžinant šaltinį į nedarbo padėtį

1 kartą per

3 metus

1 kartą per

3 metus

1 kartą per

3 metus

1 kartą per metus

grąžinant tiekėjui

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

8. Šaltiniai, naudojami žemės giluminio grunto tyrinėjimams, naudingųjų iškasenų paieškai, moksliniams tyrimams

nustatant kontroliuojamosios zonos ribas ir grąžinant šaltinį į nedarbo padėtį

pakeitus šaltinį

grąžinant šaltinį, bet ne rečiau kaip 1 kartą per metus

įkrovus šaltinius

nustatant jos ribas

1 kartą per metus

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

9. Šaltiniai su Ni-63 radionuklidu, esantys chromatografuose ir kt. analitiniuose prietaisuose

1 kartą per
3 metus

10. Šaltiniai, esantys dūmų jutikliuose

1 kartą per
3 metus

¹Lygiavertės dozės galios matavimus būtina atlikti tik tuo atveju, jei veikloje naudojami gama jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiantys radionuklidai.

²Tikrinama taip, kad būtų galima nustatyti įrangoje esančio šaltinio hermetiškumą.

____________

Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklių

4 priedas

DARBUOTOJŲ Apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo periodiškumas, apimtys ir atlikimo vietos, dirbant su JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS GENERATORIAIS

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių paskirtis	Matuojami dydžiai
	Lygiavertės dozės galia					Išorinė apšvita
	Kontroliuojamoji zona				Stebimoji zona	Viso kūno	Akių	Galūnių
	Darbo vietose	Prie šaltinio apsaugos paviršiaus (5 cm)	1 m atstumu nuo šaltinio apsaugos paviršiaus	Už stacionarių ir nestacionarių saugos priemonių	Stebimoji zona	Viso kūno	Akių	Galūnių
1	2	3	4	5	6	7
1. Rentgenodiagnostikos įrenginiai (išskyrus angiografijos, dantų rentgenodiagnostinius, mobilius rentgenografijos ir kaulų densitometrijos įrenginius)	1 kartą per 2 metus			1 kartą per 2 metus	1 kartą per 2 metus	keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius
2. Angiografijos įrenginiai	1 kartą per 2 metus			1 kartą per 2 metus	1 kartą per 2 metus	keičiant dozimetrus kas mėnesį arba kaip nustatyta taisyklių 23.1 papunktyje	esant taisyklių 18–20 punktuose nustatytoms sąlygoms	esant taisyklių 21 punkte nustatytoms sąlygoms
3. Dantų rentgenodiagnostiniai įrenginiai	1 kartą per 3 metus			1 kartą per 3 metus	1 kartą per 3 metus	keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

1	2	3	4	5	6	7
4. Mobilūs rentgenografijos įrenginiai	1 kartą per 2 metus		1 kartą per 2 metus			keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius
5. Kaulų densitometrijos įrenginiai, kurių anodinė įtampa >70 kV	1 kartą per 3 metus			1 kartą per 3 metus		keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius
6. Kaulų densitometrijos įrenginiai, kurių anodinė įtampa ≤70 kV	1 kartą per 3 metus			1 kartą per 3 metus
7. Rentgeno radiografai, F klasė (stacionarūs)	1 kartą per metus				1 kartą per metus	keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius
8. Rentgeno radiografai, P ir M klasė (nešiojamieji ir kilnojamieji)	nustatant kontroliuo-jamosios zonos ribas				nustatant ribas	keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius
9. Rentgeno optikos įrenginiai	1 kartą per 3 metus	1 kartą per 3 metus	1 kartą per 3 metus
10. Bagažo saugumo rentgeno kontrolės prietaisai	1 kartą per 3 metus	1 kartą per 3 metus	1 kartą per 3 metus
1	2	3	4	5	6	7
11. Krovinių kontrolės prietaisai (krovinių ir kitų transporto priemonių patikros sistemos, geležinkelio riedmenų rentgeno kontrolės sistemos)	1 kartą per metus¹				1 kartą per metus (ties kontroliuojamosios zonos riba)	keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius¹
12. Svetimkūnių aptikimo produkcijoje rentgeno įrenginiai	1 kartą per 3 metus	1 kartą per 3 metus	1 kartą per 3 metus
13. Rentgeno analizatoriai	1 kartą per 3 metus	1 kartą per 3 metus	1 kartą per 3 metus
14. Lygio, tankio ir kt. rentgeno matuokliai		1 kartą per 3 metus	1 kartą per 3 metus
15. Šalutinę rentgeno spinduliuotę generuojantys prietaisai	1 kartą per 4 metus	1 kartą per 4 metus	1 kartą per 4 metus
16. Fluorescenciniai rentgeno spektrometrai	1 kartą per 4 metus	1 kartą per 4 metus	1 kartą per 4 metus

¹Taikoma toms krovinių kontrolės sistemoms, kuriose darbuotojo darbo vieta įrengta kontroliuojamojoje zonoje.

______________

Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklių

5 priedas

AIŠKINAMOJO RAŠTO TURINYS

1. Trumpas darbuotojo darbo pobūdžio apibūdinimas.

2. Lygiavertės dozės galia darbuotojo darbo vietoje ir darbo krūvis per dozimetro nešiojimo laikotarpį. Nustačius vidinę apšvitą, viršijančią ištyrimo lygį, nurodoma odos ir darbo vietų paviršinė tarša, radioaktyviųjų medžiagų tūrinis aktyvumas ore.

3. Dozimetro laikymo vieta ne darbo metu.

4. Numanomos priežastys, kurios lėmė išorinės apšvitos dozę, viršijančią nustatytą ištyrimo lygį arba ribinę metinę dozę, ar vidinės apšvitos ištyrimo lygį.

5. Priemonės, kurių buvo imtasi arba numatoma imtis, kad tai nepasikartotų.

6. Nurodoma išorinės apšvitos dozė, kurią reikėtų laikyti darbuotojo gauta per dozimetro nešiojimo laikotarpį.

_______________

Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklių

6 priedas

ATSKIRŲ RADIONUKLIDŲ VIDINĖS APŠVITOS STEBĖSENOS KRITINĖS REIKŠMĖS (M_C)

Radionuklidas¹	Sugerties tipas (cheminė forma)	Tiriamas organas / mėginys	Stebėsenos intervalas (d)	Stebėsenos kritinė reikšmė (M_C)
H-3	HTO	Šlapimas	7 14 30	2 000 Bq/l 3 200 Bq/l 4 000 Bq/l
Co-60	M	Visas kūnas	90 180 360	160 Bq 230 Bq 290 Bq
Sr-90	F	Šlapimas	90 180 360	0,4 Bq 0,2 Bq 0,2 Bq
I-131	F	Skydliaukė	7 14 30	18 Bq 26 Bq 26 Bq
Cs-137	F	Visas kūnas	90 180 360	1 200 Bq 2 000 Bq 2 000 Bq
U-235	S	Plaučiai	90 180 360	0,2 Bq 0,3 Bq 0,5 Bq
Pu-239	M	Šlapimas	90 180 360	0,007 mBq 0,011 mBq 0,017 mBq

¹Kai kurių kitų radionuklidų reikšmės pateiktos tarptautiniame standarte ISO 27048 „Radiacinė sauga – darbuotojų vidinės apšvitos stebėsenos dozių įvertinimas“.

_______________

Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklių

7 priedas

TIRIAMŲ ORGANŲ AR MĖGINIŲ MATAVIMŲ PER NUSTATYTĄ STEBĖSENOS INTERVALĄ SKAIČIUS, REIKALINGAS VIDINEI APŠVITOS DOZEI NUO ATSKIRŲ RADIONUKLIDŲ ĮVERTINTI

Radio-nuklidas¹

Tiriamas organas /

mėginys

D < 1 mSv

1 mSv < D < 6 mSv

D > 6 mSv

Matavimų

skaičius

Stebėsenos intervalas

(paromis)

Matavimų

skaičius

Stebėsenos intervalas

(paromis)

Matavimų

skaičius

Stebėsenos intervalas

(paromis)

H-3

Šlapimas

−

Co-60

Visas kūnas

Šlapimas

–

−

–

Sr-90

Šlapimas

Išmatos

–

−

–

I-131

Skydliaukė

Šlapimas

–

−

–

Cs-137

Visas kūnas

Šlapimas

–

−

–

U-235

Šlapimas

Išmatos

Plaučiai

–

−

–

Pu-239

Šlapimas

Išmatos

−

–

Am-241

Šlapimas

Išmatos

Plaučiai

Kaulai

−

–

−

–

¹Duomenys pateikti tarptautiniame standarte ISO 20553 „Radiacinė sauga – darbuotojų profesinės apšvitos vidinės taršos radioaktyviosiomis medžiagomis stebėsena“.

_______________

Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklių

8 priedas

(Darbuotojo profesinės apšvitos dozių paso forma)

DARBUOTOJO PROFESINĖS APŠVITOS DOZIŲ PASAS

Vardas _______________________________________________________________________

Pavardė ______________________________________________________________________

Kitos pavardės, tarp jų ir mergautinė pavardė _________________________________________

Pilietybė ______________________________________________________________________

Gimimo data (metai, mėnuo, diena) ________________________________________________

Asmens kodas _________________________________________________________________

Lytis Moteris □ Vyras □

Profesija ______________________________________________________________________

Išdavė ________________________________________________________________________

Išdavimo data __________________________________________________________________

Išdavimo reg. Nr. _______________________________________________________________

Išdavimo reg. Nr.__________ Puslapio Nr._______

DUOMENYS APIE DARBUOTOJO GAUTAS PROFESINĖS APŠVITOS DOZES (mSv)

Metai	H_p(10)¹ arba išorinės apšvitos efektinė dozė [a]	H_p(0,07) odos ir galūnių	H_p(3) arba įvertinta akies lęšiuko lygiaver-tė dozė	H_p(10)² dėl neutronų [b]	E(50) vidinės apšvitos kaupia-moji efektinė dozė [c]	E bendroji efektinė dozė ([a], [b] ir [c] suma)	Data	Parašas

¹Individualiosios dozės ekvivalentas, nulemtas gama, rentgeno ir beta spinduliuotės.

²Individualiosios dozės ekvivalentas, nulemtas neutronų spinduliuotės.

Išdavimo reg. Nr.__________ Puslapio Nr._______

DUOMENYS APIE DARBOVIETĘ

Darbovietės pavadinimas,

adresas

Darbdavio atstovo vardas, pavardė, parašas

Licencijos / laikinojo leidimo Nr.

Darbo pobūdis (pareigos)

Kategorija A □ B □

Darbuotojo apšvitos stebėsenos

pradžia pabaiga

(data) (data)

Darbo, susijusio su jonizuojančiosios spinduliuotės apšvita,

pradžia pabaiga

(data) (data)

Darbovietės pavadinimas,

adresas

Darbdavio atstovo vardas, pavardė, parašas

Licencijos / laikinojo leidimo Nr.

Darbo pobūdis (pareigos)

Kategorija A □ B □

Darbuotojo apšvitos stebėsenos

pradžia pabaiga

(data) (data)

Darbo, susijusio su jonizuojančiosios spinduliuotės apšvita,

pradžia pabaiga

(data) (data)

Darbovietės pavadinimas,

adresas

Darbdavio atstovo vardas, pavardė, parašas

Licencijos / laikinojo leidimo Nr.

Darbo pobūdis (pareigos)

Kategorija A □ B □

Darbuotojo apšvitos stebėsenos

pradžia pabaiga

(data) (data)

Darbo, susijusio su jonizuojančiosios spinduliuotės apšvita,

pradžia pabaiga

(data) (data)

Darbovietės pavadinimas,

adresas

Darbdavio atstovo vardas, pavardė, parašas

Licencijos / laikinojo leidimo Nr.

Darbo pobūdis (pareigos)

Kategorija A □ B □

Darbuotojo apšvitos stebėsenos

pradžia pabaiga

(data) (data)

Darbo, susijusio su jonizuojančiosios spinduliuotės apšvita,

pradžia pabaiga

(data) (data)

__________