LIETUVOS RESPUBLIKOS

GENERALINIS PROKURORAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIO PROKURORO 2012 M. SPALIO 30 D. ĮSAKYMO NR. I-318 „DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL PROKURORŲ SPECIALIZACIJOS BAUDŽIAMAJAME PROCESE IR IKITEISMINIŲ TYRIMŲ PASKIRSTYMO PROKURORAMS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2014 m. gruodžio 23 d. Nr. I-284

Vilnius

 

 

1. P a k e i č i u Rekomendacijas dėl prokurorų specializacijos baudžiamajame procese ir ikiteisminių tyrimų paskirstymo prokurorams, patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. I-318 „Dėl Rekomendacijų dėl prokurorų specializacijos baudžiamajame procese ir ikiteisminių tyrimų paskirstymo prokurorams patvirtinimo“, ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama).

2. S k e l b i u šį įsakymą Teisės aktų registre.

3. P a v e d u Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriui apie įsakymo paskelbimą Teisės aktų registre pranešti Generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų prokurorams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.

 

 

 

 

Generalinis prokuroras                                                                                             Darius Valys


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. spalio 30 d.

įsakymu Nr. I-318

(Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 23d. įsakymo Nr. I-284 redakcija)

 

 

 

 

rekomendacijos

dėl prokurorų specializacijos baudžiamajame procese, ikiteisminių tyrimų, teisme nagrinėjamų baudžiamųjų bylų IR skundų paskirstymo prokurorams

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Rekomendacijos dėl prokurorų specializacijos baudžiamajame procese, ikiteisminių tyrimų, teisme nagrinėjamų baudžiamųjų bylų ir skundų paskirstymo prokurorams (toliau – Rekomendacijos) nustato Generalinės prokuratūros, apygardų prokuratūrų ir jų padalinių prokurorų specializacijas baudžiamajame procese, Generalinės prokuratūros, apygardų prokuratūrų ir jų padalinių vyriausiųjų prokurorų pareigas, susijusias su prokurorų specializacijos įgyvendinimu, ikiteisminių tyrimų, teisme nagrinėjamų baudžiamųjų bylų ir skundų paskirstymu prokurorams, taip pat klausimų, kai iš esmės skiriasi prokurorų pozicijos, sprendimo tvarką, besispecializuojančių prokurorų teises ir pareigas.

2. Rekomendacijomis siekiama didinti prokurorų proceso veiklos efektyvumą, sudaryti prielaidas tikslingiau kelti kvalifikaciją, veiksmingiau formuoti bendrą praktiką ir nustatyti aiškias bylų paskirstymo prokurorams taisykles, mažinti korupcijos pasireiškimo riziką.

3. Prokurorų specializacija baudžiamajame procese nustatoma prokurorui pagal kompetenciją atliekant, organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, vykdant ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų atliekamų baudžiamojo proceso veiksmų kontrolę, palaikant valstybinį kaltinimą, kontroliuojant nuosprendžių ir nutarčių vykdymą baudžiamosiose bylose pagal atskiras nusikalstamas veikas ar jų rūšis, kitas susijusias nusikalstamas veikas.

 

II. PROKURORŲ SPECIALIZACIJOS

 

4. Prokurorų specializacijos apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų darbo vietose (pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau – Kompetencijos nuostatai) apylinkės prokuratūros prokurorų organizuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose) yra šios:

4.1. nepilnamečių justicija (įtariamieji nepilnamečiai ir nukentėję nuo fizinio ir psichinio smurto mažamečiai);

4.2.  organizuoti Karo policijos pareigūnų atliekamus ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauti (prokuratūroms, kurių veiklos teritorijoje yra Karo policijos įgulų tyrėjų darbo vietos);

4.3.  organizuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) pareigūnų atliekamus ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauti (prokuratūroms, kurių veiklos teritorijoje yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo vietos);

4.4.  organizuoti pataisos namų pareigūnų atliekamus ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauti (prokuratūroms, kurių veiklos teritorijoje yra pataisos namai).

5. Prokurorų specializacijos apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros centrinėje buveinėje (pagal Kompetencijos nuostatus apylinkės prokuratūros prokurorų organizuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose) yra šios:

5.1. transporto priemonių pagrobimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalis (kai nusikalstamos veikos objektas automobilis), 3061 straipsnis);

5.2.  nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 178 straipsnio 3 dalis, 180 straipsnio 2 ir 3 dalys);

5.3. nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK 259 straipsnis, 260 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis, 264 straipsnio 1 dalis, 265, 268 straipsniai);

5.4. nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei, prekių ir paslaugų ženklams
(BK 191–195, 204 straipsniai);

5.5. nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei;

5.6. nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK 278, 280, 281, 282 straipsniai).

6. Prokurorų specializacijos apygardos prokuratūros specializuotuose skyriuose yra šios:

6.1. Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje:

6.1.1. organizuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos, ikiteisminio tyrimo įstaigų imuniteto padalinių pareigūnų atliekamus ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauti;

6.1.2. organizuoti apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnų atliekamus ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauti šiose srityse:

6.1.2.1. prekyba žmonėmis, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, įtraukimas į prostituciją ir pelnymasis iš kito asmens prostitucijos;

6.1.2.2. korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams;

6.1.2.3. nusikaltimai visuomenės saugumui;

6.1.2.4. neteisėta narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvarta;

6.1.2.5. kitos nusikalstamos veikos, dėl kurių ikiteisminį tyrimą atlieka apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnai;

6.1.3. kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo kontrolė.

6.2. Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje:

6.2.1. nepilnamečių justicija (įtariamieji nepilnamečiai ir nukentėję nuo smurto ir seksualinės prievartos mažamečiai);

6.2.2. nusikalstamos veikos, susijusios su netinkamu žmonių gydymu;

6.2.3. organizuoti apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo padalinių (Alytaus, Marijampolės, Telšių, Utenos ir Tauragės apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose – kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo padalinių) pareigūnų atliekamus ikiteisminius tyrimus, išskyrus dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 278, 280, 281, 282 straipsniuose, ir jiems vadovauti šiose srityse:

6.2.3.1. nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai, nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai;

6.2.3.2. nusikaltimai žmogaus gyvybei;

6.2.3.3. nusikaltimai žmogaus sveikatai;

6.2.3.4. nusikalstamos veikos žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nusikalstamos veikos vaikui ir šeimai;

6.2.3.5. nusikalstamos veikos, susijusios su darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimu ar nelaimingais atsitikimais atliekant darbus;

6.2.3.6. kitos nusikalstamos veikos, dėl kurių ikiteisminį tyrimą atlieka apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo padalinių (Alytaus, Marijampolės, Telšių, Utenos ir Tauragės apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose – kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo padalinių) pareigūnai;

6.2.4. tarptautinis susižinojimas baudžiamosiose bylose.

6.3. Kituose baudžiamojo persekiojimo skyriuose:

6.3.1. organizuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Muitinės kriminalinės tarnybos teritorinių padalinių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kurių darbo vieta yra apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje, atliekamus ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauti;

6.3.2. organizuoti apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo padalinių, nusikaltimų nuosavybei tyrimo padalinių (Alytaus, Marijampolės, Telšių, Utenos ir Tauragės apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose – kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo padalinių) pareigūnų atliekamus ikiteisminius tyrimus, išskyrus dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 278, 280, 281, 282 straipsniuose, ir jiems vadovauti šiose srityse:

6.3.2.1. nusikalstamos veikos ekonomikai ir verslo tvarkai;

6.3.2.2. neteisėtas praturtėjimas;

6.3.2.3. nusikaltimai elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui;

6.3.2.4. sukčiavimo pobūdžio nusikalstamos veikos;

6.3.2.5. kitos nusikalstamos veikos, dėl kurių ikiteisminį tyrimą atlieka apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo padalinių, nusikaltimų nuosavybei tyrimo padalinių (Alytaus, Marijampolės, Telšių, Utenos ir Tauragės apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose – kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo padalinių) pareigūnai.

7. Kitos prokurorų specializacijos (toliau – kitos specializacijos) nustatomos pagal Rekomendacijų 4–6 punktuose nustatytoms specializacijoms nepriskirtus BK skyrius, straipsnius ar jų dalis.

8. Kitos specializacijos nustatomos laikantis tokių principų:

8.1. vienai specializacijai priskiriamos nusikalstamos veikos, turinčios kuo daugiau tų pačių nusikalstamos veikos požymių;

8.2. skirtingoms specializacijoms negali būti priskiriamos tos pačios veikos;

8.3. nusikalstamų veikų, priskirtų vienai specializacijai, skaičius nustatomas atsižvelgiant į nusikalstamų veikų tyrimo sudėtingumą, prokurorų skaičių ir jiems tenkantį darbo krūvį;

8.4. dviem ar daugiau prokurorų ta pati specializacija nustatoma tik tuo atveju, jeigu jai priskiriamos viename BK straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos;

8.5. apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros (jos padalinio) veiklos teritorijoje, jos dalyje ar prokurorų darbo vietoje vienam prokurorui galima pavesti organizuoti visus kitoms specializacijoms nepriskirtus ikiteisminius tyrimus.

9. Kitos specializacijos gali būti nustatomos ir pagal nusikalstamos veikos subjektą, objektą ar kitus požymius.

10. Kitos specializacijos gali būti nustatomos visai apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros (jos padalinio) veiklos teritorijai ar jos daliai.

11. Prokurorų specializacijos Generalinėje prokuratūroje yra šios:

11.1. Baudžiamojo persekiojimo departamente:

11.1.1. nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai;

11.1.2. nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai;

11.1.3. nusikaltimai žmogaus gyvybei;

11.1.4. nusikaltimai žmogaus sveikatai;

11.1.5. nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei;

11.1.6. nusikaltimai žmogaus laisvei;

11.1.7. nusikalstamos veikos žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui;

11.1.8. nusikalstamos veikos nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui;

11.1.9. prekyba žmonėmis ir išnaudojimas priverstiniam darbui, įtraukimas į prostituciją ir pelnymasis iš kito asmens prostitucijos (BK 147, 1471, 157, 307, 308 straipsniai);

11.1.10. nusikalstamos veikos asmens garbei ir orumui;

11.1.11. nusikalstamos veikos vaikui ir šeimai;

11.1.12. nusikaltimai asmens privataus gyvenimo neliečiamumui;

11.1.13. nusikalstamos veikos asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei;

11.1.14. nusikaltimai asmenų rinkimų teisėms ir Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento bei savivaldybių tarybų rinkimų ar referendumų tvarkai;

11.1.15. nusikalstamos veikos asmens socialinėms teisėms;

11.1.16. sukčiavimo pobūdžio nusikalstamos veikos (BK 179, 182, 183, 184, 186 straipsniai);

11.1.17. kitos veikos nuosavybei ir turtiniams interesams (BK 178, 180, 181, 185, 187, 188 straipsniai);

11.1.18. sukčiavimas neteisėtai užvaldant Pridėtinės vertės mokestį;

11.1.19. Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga;

11.1.20. nusikalstamos veikos, susijusios su transporto priemonių pasisavinimu;

11.1.21. neteisėtas praturtėjimas (BK 1891straipsnis);

11.1.22. nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei;

11.1.23. nusikaltimai elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui;

11.1.24. nusikalstamos veikos ekonomikai ir verslo tvarkai;

11.1.25. kontrabanda, muitinės apgaulė, neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos, neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis;

11.1.26. nusikalstamos veikos finansų sistemai;

11.1.27. netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis ir neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 214–215 straipsniai);

11.1.28. nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas (BK 216 straipsnis);

11.1.29. netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba realizavimas       (BK 213 straipsnis);

11.1.30. teisėsaugos institucijų pareigūnų įgaliojimų viršijimas panaudojant smurtą;

11.1.31. nusikalstamos veikos teisingumui;

11.1.32. nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga;

11.1.33. nusikalstamos veikos aplinkai ir žmonių sveikatai;

11.1.34. nusikalstamos veikos transporto eismo saugumui;

11.1.35. nusikalstamos veikos viešajai tvarkai;

11.1.36. nusikaltimai valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai;

11.1.37. nusikalstamos veikos valdymo tvarkai;

11.1.38. nusikalstamos veikos valdymo tvarkai, susijusios su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu;

11.1.39. nusikalstamos veikos dorovei;

11.1.40. nusikalstamos veikos mirusiojo atminimui;

11.1.41. nusikalstamos veikos krašto apsaugos tarnybai;

11.1.42. nepilnamečių justicija;

11.1.43. tarptautinis susižinojimas baudžiamosiose bylose.

11.2.  Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente:

11.2.1. organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų padaryti nusikaltimai;

11.2.2. korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams;

11.2.3. nusikalstamos veikos viešųjų pirkimų srityje;

11.2.4. nusikaltimai visuomenės saugumui;

11.2.5. neteisėta narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvarta;

11.2.6. nusikalstamos veikos, susijusios su įslaptinta informacija;

11.2.7. kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo kontrolė.

12. Prokurorams specializacijas ne rečiau kaip kartą per metus vadovaudamiesi Rekomendacijų nuostatomis ir atsižvelgdami į padalinio kompetenciją, organizuojamų ikiteisminių tyrimų skaičių, nusikalstamų veikų kvalifikavimą ir prokurorų skaičių nurodymu nustato Generalinės prokuratūros padalinio vyriausiasis prokuroras, įsakymu – apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Įsakymo ar nurodymo projektai derinami su Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriumi.

13. Išimtys iš Rekomendacijų 4–11 punktuose nustatytos prokurorų specializacijos nustatymo tvarkos gali būti daromos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro įsakymu arba Generalinės prokuratūros padalinio vyriausiojo prokuroro nurodymu, suderinus su generaliniu prokuroru.

 

III. IKITEISMINIŲ TYRIMŲ PASKIRSTYMO PROKURORAMS TVARKA

 

14. Ikiteisminiai tyrimai prokurorams skirstomi atsižvelgiant į:

14.1. nusikalstamos veikos padarymo vietą;

14.2. nusikalstamų veikų kvalifikavimą;

14.3. prokurorų darbo vietą ir aptarnaujamą teritoriją;

14.4. apygardų prokuratūrų padalinių ar prokurorų kontroliuojamas ikiteisminio tyrimo įstaigas;

14.5. prokurorams priskirtas specializacijas.

15. Ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, padarytų apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje, atsižvelgiant į Kompetencijos nuostatų nustatytą apygardų prokuratūrų padalinių kompetenciją, skiriami atitinkamam apygardos prokuratūros padaliniui.

16. Generalinės prokuratūros padalinio, apygardos prokuratūros, jos padalinio vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) ar jų įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Rekomendacijomis ir Generalinės prokuratūros padalinio vyriausiojo prokuroro nurodymu ar apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro įsakymu dėl specializacijų, skiria organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti prokurorui, padarydamas atitinkamas žymas dokumentų valdymo sistemoje ir informacinėje prokuratūros sistemoje.

17. Jei ikiteisminis tyrimas patenka į Rekomendacijų 4 punkte nurodytą specializaciją, kitą pagal nusikaltimo objektą ar subjektą nustatytą specializaciją ir kitą specializaciją, jis turi būti skiriamas prokurorui, kuriam priskirta Rekomendacijų 4 punkte nurodyta specializacija, ar prokurorui, kuriam specializacija priskirta pagal nusikaltimo objektą ar subjektą.

Jei ikiteisminis tyrimas patenka į Rekomendacijų 4.1 ir 6.2.1 punktuose numatytą ir kitą specializaciją, jis turi būti paskiriamas prokurorui, kuriam priskirta Rekomendacijų 4.1 ar
6.2.1 punktuose nurodyta specializacija.

18. Kai pradėjus vieną ikiteisminį tyrimą tiriamos kelios skirtingo sunkumo nusikalstamos veikos, priskirtinos skirtingoms specializacijoms, organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti pavedama prokurorui, kuriam priskirta specializacija dėl sunkesnės nusikalstamos veikos.

19. Kai pradėjus vieną ikiteisminį tyrimą tiriamos dvi ar daugiau vienodo sunkumo nusikalstamų veikų, priskirtinų skirtingoms specializacijoms, organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti perduodama prokurorų sutarimu arba Generalinės prokuratūros padalinio, apygardos prokuratūros, jos padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) sprendimu.

20. Kai atitinkamą apygardos prokuratūros veiklos teritorijos dalį ar ikiteisminio tyrimo įstaigą aptarnauja du ir daugiau prokurorų, kuriems nustatyta ta pati specializacija, ikiteisminis tyrimas jiems skiriamas vadovaujantis iš anksto apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pasirinkta ir įsakymu nustatyta tvarka, kiekvienam tos pačios specializacijos prokurorui priskiriant atitinkamą iš eilės registruotų 100 ikiteisminių tyrimų numerių intervalo dalį arba nustatant, kad kiekvienam tos pačios specializacijos prokurorui būtų skiriama po vieną ar kelis iš eilės registruotus tai specializacijai priskirtinus ikiteisminius tyrimus.

21. Ikiteisminiai tyrimai dėl apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros veiklos teritorijoje padarytų nusikalstamų veikų, priskirtinų Rekomendacijų 5 punkte nurodytoms specializacijoms, skiriami atitinkamos specializacijos apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros centrinės buveinės prokurorui, neatsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo vietą, paisant Rekomendacijų 13 punkto nuostatų.

22. Išimtiniais atvejais, kai priskirtasis prokuroras negali dalyvauti procese dėl atostogų, komandiruotės, ligos ar kitų priežasčių, Generalinės prokuratūros, apygardos prokuratūros ar jos padalinio vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) gali pavesti kitam prokurorui organizuoti ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauti ar palaikyti valstybinį kaltinimą.

23. Siekiant suvienodinti prokurorų darbo krūvį ar dėl kitų svarbių priežasčių, ikiteisminiai tyrimai prokurorams Generalinės prokuratūros, apygardos prokuratūros ar jos padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) motyvuota rezoliucija gali būti skirstomi neatsižvelgiant į Rekomendacijų nuostatas ir Generalinės prokuratūros padalinių, apygardų vyriausiųjų prokurorų nustatytą ikiteisminių tyrimų paskirstymo prokurorams tvarką.

 

IV. TEISME NAGRINĖJAMŲ baudžiamųjų bylų IR skundų PASKIRSTYMO PROKURORAMS, TAIP PAT KLAUSIMŲ, KAI IŠ ESMĖS SKIRIASI PROKURORŲ POZICIJOS, SPRENDIMO TVARKA

 

24. Nagrinėjant proceso dalyvių apeliacinius skundus baudžiamosiose bylose, kuriose valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikė apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokuroras, kurio darbo vieta nesutampa su apygardos teismo buveinės vieta, dalyvauja apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokuroras, kurio darbo vieta sutampa su apygardos teismo buveinės vieta.

 

25. Baudžiamosios bylos prokurorams skirstomos atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

 

25.1. prokurorams priskirtas specializacijas;

 

25.2. prokurorų darbo krūvius;

 

25.3. baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą.

 

26. Tais atvejais, kai baudžiamoji byla patenka į Rekomendacijų 4 punkte nurodytą specializaciją, kitą pagal nusikaltimo objektą ar subjektą nustatytą specializaciją ir kitą specializaciją, ji skiriama prokurorui, kuriam priskirta Rekomendacijų 4 punkte nurodyta specializacija, arba prokurorui, kuriam specializacija priskirta pagal nusikaltimo objektą ar subjektą.

Jei baudžiamoji byla patenka į Rekomendacijų 4.1 ir 6.2.1 punktuose numatytą ir kitą specializaciją, ji skiriama prokurorui, kuriam priskirta Rekomendacijų 4.1 ar 6.2.1 punktuose nurodyta specializacija.

27. Baudžiamoji byla, kurioje inkriminuojamos kelios skirtingo sunkumo nusikalstamos veikos, priskirtinos skirtingoms specializacijoms, skiriama prokurorui, kuriam priskirta specializacija dėl sunkesnės nusikalstamos veikos.

 

28. Kai baudžiamojoje byloje inkriminuojamos kelios vienodo sunkumo nusikalstamos veikos, priskirtinos skirtingoms specializacijoms, skiriant baudžiamąją bylą privaloma atsižvelgti į prokuroro specializacijai priskirtų ir baudžiamojoje byloje inkriminuojamų nusikalstamų veikų skaičių. Byla skiriama prokurorui, kurio specializacija apima daugiau baudžiamojoje byloje inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

 

29. Skiriant baudžiamąją bylą, kuri gali būti skiriama dviem ir daugiau tos pačios specializacijos prokurorų, vadovaujamasi nuostata, kad kiekvienam tos pačios specializacijos prokurorui būtų skiriama po vieną ar kelias iš eilės registruotas tai specializacijai priskirtinas baudžiamąsias bylas.

 

30. Išimtiniais atvejais, kai įvertinus visus Rekomendacijų 25 punkte numatytus baudžiamųjų bylų paskirstymo principus baudžiamoji byla negali būti skiriama prokurorui, kurio specializacijai priskirtos baudžiamojoje byloje inkriminuojamos nusikalstamos veikos, byla vadovaujantis eiliškumo principu skiriama prokurorui, kurio specializacijai priskirtos ir baudžiamojoje byloje inkriminuojamos nusikalstamos veikos:

 

30.1. yra numatytos tame pačiame BK skyriuje;

 

30.2. turi panašų nusikalstamos veikos pobūdį (priskirtos ekonominėms (finansinėms) arba kito pobūdžio nusikalstamoms veikoms).

 

31. Apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokuroras, kurio darbo vieta nesutampa su apygardos teismo buveinės vieta, dalyvauja nagrinėjant proceso dalyvių apeliacinius skundus šiais atvejais:

 

31.1. jei palaikė valstybinį kaltinimą nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme ir pats nori dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka;

 

31.2. jei anksčiau dalyvavo šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka;

 

31.3. jei baudžiamoji byla yra didelės apimties, sudėtinga ir įvertinus laiko sąnaudas, reikalingas susipažinti su bylos medžiaga, racionalu ją skirti prokurorui, palaikiusiam valstybinį kaltinimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme;

 

31.4. jei tai nusprendžiama vadovaujantis Rekomendacijų 33–36 punktuose nustatyta tvarka.

 

32. Baudžiamąją bylą skiriant vadovaujantis Rekomendacijų 31.1 punktu, visais atvejais būtina įvertinti baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą, laiko sąnaudas, reikalingas susipažinti su bylos medžiaga, atstumą tarp valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikiusio prokuroro darbo vietos ir apygardos teismo buveinės vietos, taip pat ar tai užtikrins proceso greitumą, ekonomiškumą ir žmogiškųjų išteklių panaudojimo racionalumą.

 

33. Tais atvejais, kai prokuroro, kuriam pavesta dalyvauti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, pozicija dėl asmens kaltės, išteisinimo, veikos kvalifikavimo pakeitimo, baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui iš esmės skiriasi nuo valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikiusio prokuroro pozicijos, jis turi iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio savo tiesioginiam vadovui pateikti argumentuotą tarnybinį pranešimą dėl valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikiusio prokuroro dalyvavimo šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

 

34. Gavęs prokuroro tarnybinį pranešimą, tiesioginis vadovas:

 

34.1. kai jo nuomonė iš esmės skiriasi nuo tarnybiniame pranešime išdėstytos pozicijos, paveda tam pačiam arba kitam jo vadovaujamam prokurorui dalyvauti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka;

 

34.2. kai jo nuomonė iš esmės sutampa su prokuroro tarnybiniame pranešime išdėstyta pozicija, per kaip įmanoma trumpiausią laiką raštu kreipiasi į valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikiusio prokuroro tiesioginį vadovą.

 

35. Rekomendacijų 34 punkte nurodyti tiesioginio vadovo sprendimai išreiškiami užrašant rezoliuciją ant tarnybinio pranešimo. Nuskaityta tarnybinio pranešimo kopija pridedama informacinėje prokuratūros sistemoje, o pranešimo originalas įdedamas į ikiteisminio tyrimo kontrolės bylą.

 

36. Valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikiusio prokuroro tiesioginis vadovas, gavęs prokuroro, kurio pozicija iš esmės skiriasi, tiesioginio vadovo rašytinį kreipimąsi, turi užtikrinti prokuroro, palaikiusio valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme, dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Nesant sutarimo dėl prokuroro dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kilusius ginčus sprendžia apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas). Sprendimai dėl prokuroro dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti priimti, o dėl jų kilę ginčai išspręsti paprastai likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio.

 

37. Klausimai dėl iš esmės skirtingos prokurorų pozicijos dėl asmens kaltės, išteisinimo, veikos kvalifikavimo pakeitimo, baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui ar teismui sprendžiami vadovaujantis Rekomendacijų 33–36 punktuose nustatytomis taisyklėmis ir šiais atvejais:

 

37.1. kai valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme pavesta palaikyti kitos apylinkės prokuratūros prokurorui, kuris ikiteisminio tyrimo neatliko, neorganizavo ir jam nevadovavo;

 

37.2. kai nagrinėjant baudžiamąją bylą Lietuvos apeliaciniame teisme ar Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pavesta dalyvauti Generalinės prokuratūros prokurorui.

38. Rekomendacijų 36 punkte numatyta ginčų sprendimo tvarka netaikoma, jei Generalinės prokuratūros prokuroro tiesioginis vadovas raštu kreipiasi dėl būtinybės užtikrinti valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikiusio prokuroro dalyvavimą.

39. Apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokuroras, kurio darbo vieta sutampa su apygardos teismo buveinės vieta, nepaisant Rekomendacijų 31 punkte nurodytų išimčių, dalyvauja nagrinėjant proceso dalyvių apeliacinius skundus baudžiamosiose bylose, kai žinoma, kad teismo posėdis neįvyks, paskelbiant teismo sprendimą ir kitais atvejais, siekiant užtikrinti žmogiškųjų išteklių panaudojimo racionalumą.

 

Prokuroras, dalyvaujantis bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apie sužinotas šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytas aplinkybes per kaip įmanoma trumpiausią laiką žodžiu informuoja savo tiesioginį vadovą, kuris ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos gavimo su rašytiniu prašymu užtikrinti prokuroro, kurio darbo vieta sutampa su apygardos teismo buveinės vieta, dalyvavimą teismo posėdyje kreipiasi į apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą (jo pavaduotoją).

 

40. Išimtiniais atvejais, kai prokuroras negali dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dėl atostogų, komandiruotės, ligos ar kitų priežasčių, apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) ar apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) gali pavesti dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme kitam prokurorui.

 

Prokurorui, kuriam pavedama dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme vietoj kito prokuroro, paprastai perduodama visa bylos nagrinėjimui reikalinga medžiaga (baigiamosios kalbos, prašymo pakeisti kaltinimą, skirti ekspertizę ar kitos parengiamosios medžiagos projektai). 

 

41. Apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokuroras, kurio darbo vieta sutampa su aukštesniojo teismo buveinės vieta, dalyvauja nagrinėjant proceso dalyvių skundus dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir skundus BPK X dalies tvarka bylose, kuriose ikiteisminį tyrimą atliko ar organizavo apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokuroras, kurio darbo vieta nesutampa su apygardos teismo buveinės vieta. Skundas prokurorui skiriamas laikantis Rekomendacijų IV skyriuje nustatytų taisyklių.

 

42. Pranešimai apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką, proceso dalyvių skundų dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir skundų, kurie nagrinėjami BPK X dalies tvarka, nagrinėjimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo pranešimo apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūroje gavimo turi būti persiųsti tos apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūrai, kurios prokurorų darbo vieta sutampa su apygardos teismo buveinės vieta. Šiame punkte nurodyti pranešimai persiunčiami kartu su ikiteisminio tyrimo kontrolės byla.

 

43. Tais atvejais, kai baudžiamoji byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kurio buveinės vieta nesutampa su ikiteisminį tyrimą atlikusio, organizavusio ar jam vadovavusio prokuroro darbo vieta, ją nagrinėjant dalyvauja prokuroras, kurio darbo vieta sutampa su teismo buveinės vieta. Baudžiamoji byla prokurorui paskiriama laikantis Rekomendacijų IV skyriuje nustatytų taisyklių.

 

44.  Paskyrus baudžiamąją bylą prokurorui, padaromos atitinkamos žymos dokumentų valdymo sistemoje ir informacinėje prokuratūros sistemoje.

 

V. PROKURORŲ TEISĖS IR PAREIGOS ĮGYVENDINAnT SPECIALIZACIJĄ

 

45. Generalinės prokuratūros padalinio, apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, įgyvendindamas prokurorų specializaciją baudžiamajame procese, pagal kompetenciją:

45.1. nustato, kiek prokurorų ir kurie specializuosis pagal Rekomendacijų 4–6 punktuose nustatytas specializacijas;

 

45.2. nustato kitas specializacijas ir vadovaudamasis Rekomendacijų 7–10 punktuose nurodytais principais jas priskiria prokurorams;

 

45.3. imasi organizacinių priemonių užtikrinti, kad besispecializuojantis prokuroras, atlikęs ar organizavęs ikiteisminį tyrimą ir jam vadovavęs, palaikytų ir valstybinį kaltinimą;

 

45.4. užtikrina, kad besispecializuojančio prokuroro darbo krūvis atitiktų vidutinį darbo krūvį, tenkantį kitam Generalinės prokuratūros padalinio ar apygardos prokuratūros prokurorui;

 

45.5. nustato besispecializuojančių prokurorų laikino pavadavimo tvarką.

46. Apygardos prokuratūros prokuroras, besispecializuojantis pagal nusikalstamas veikas:

46.1.  nagrinėja skundus, pareiškimus ir pranešimus apie nusikalstamas veikas, atlieka, organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, palaiko valstybinį kaltinimą, nagrinėja skundus dėl proceso veiksmų Kompetencijos nuostatų nustatyta tvarka;

46.2. Generalinės prokuratūros padalinio ar apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavedimu teikia informaciją apie tam tikrai specializacijai priskirtų nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo problematiką, pasiūlymus dėl proceso ir organizacinės veiklos tobulinimo, norminių teisės aktų rengimo ir keitimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo, kitais su specializacijos įgyvendinimu susijusiais klausimais;

46.3. savarankiškai kelia kvalifikaciją, domisi priskirtos specializacijos nusikalstamų veikų tyrimo ir nagrinėjimo teismuose praktika, informuoja Generalinę prokuratūrą apie kilusias ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo palaikymo problemas.

47. Generalinės prokuratūros prokuroras, besispecializuojantis pagal nusikalstamas veikas:

47.1. nagrinėja skundus, pareiškimus ir pranešimus apie nusikalstamas veikas, atlieka, organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, palaiko valstybinį kaltinimą, dalyvauja nagrinėjant skundus kasacinės ir apeliacinės instancijos teismuose dėl tam tikrai specializacijai priskirtų nusikalstamų veikų Kompetencijos nuostatų nustatyta tvarka;

 

47.2. bylose dėl tam tikrai specializacijai priskirtų nusikalstamų veikų vykdo aukštesniojo prokuroro funkcijas Kompetencijos nuostatų nustatyta tvarka;

 

47.3. organizuoja pasitarimus su besispecializuojančiais apygardų prokuratūrų prokurorais, siekiant nustatyti specializacijai priskirtų nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo palaikymo problematiką, surinkti siūlymus dėl proceso ir organizacinės veiklos tobulinimo, norminių teisės aktų rengimo ir keitimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo, kitais su specializacijos įgyvendinimu susijusiais klausimais;

 

47.4. kaupia, apibendrina ir analizuoja specializacijai priskirtų nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo problematiką, teikia siūlymus dėl proceso ir organizacinės veiklos tobulinimo, norminių teisės aktų rengimo ir keitimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo, kitais su specializacijos įgyvendinimu susijusiais klausimais;

 

47.5. teikia konsultacijas, metodinę pagalbą proceso veiklos klausimais prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams;

 

47.6. rengia Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijų, norminių teisės aktų, aiškinamųjų raštų dėl baudžiamojo proceso veiklos projektus, atlieka apibendrinimus;

 

47.7. teikia išvadas ir siūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su specializacijai priskirtomis nusikalstamomis veikomis;

 

47.8. dalyvauja apygardų prokuratūrų prokurorų kvalifikacijos kėlimo procese (skaito pranešimus seminaruose, organizuoja diskusijas, pasitarimus, prireikus pasitelkia atitinkamų sričių specialistus);

 

47.9. kasmet rengia ir iki gruodžio 1 d. pateikia tiesioginiam vadovui ir generaliniam prokurorui prokurorų specializacijos baudžiamajame procese įgyvendinimo ataskaitą (priedas).

48. Generalinės prokuratūros padalinių vadovai organizuoja pavaldžių besispecializuojančių prokurorų pateiktų pasiūlymų įgyvendinimą.

 

 

VI. Baigiamosios NUOSTATOS

 

49. Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų besispecializuojančių prokurorų vardai ir pavardės skelbiami prokuratūros intranete.

50. Prokurorų specializacijos kiekvienais metais peržiūrimos ir gali būti keičiamos atsižvelgiant į nusikalstamumo struktūrą ir dinamiką, kitus svarbius veiksnius, taip pat į Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintas prioritetines prokuratūros veiklos sritis.

___________________________

 

 

Rekomendacijų dėl prokurorų specializacijos baudžiamajame procese, ikiteisminių tyrimų, teisme nagrinėjamų baudžiamųjų bylų ir skundų paskirstymo prokurorams

priedas

 

 

PROKURORŲ SPECIALIZACIJOS BAUDŽIAMAJAME PROCESE ĮGYVENDINIMO ATASKAITA

 

 

________________________________________________________

(Prokuroro pareigos)

 

______________________________________________________

(Vardas ir pavardė)

 

______________Nr. ________

(Data)

 

Eil.

Nr.

Specializacijai priskirtų nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo palaikymo problemos

 

Priemonės, kurių buvo imtasi siekiant išspręsti nustatytas problemas:

Pasiekti rezultatai

atlikti patikrinimai, parengti aiškinamieji raštai, rekomendacijos, apibendrinimai, organizuoti seminarai, diskusijos, pasitarimai ir kt.

parengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektai, pateiktos pastabos ir pasiūlymai dėl norminių teisės aktų projektų ir kt.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

__________________________

                                                                         (Prokuroro parašas)