Administracinė byla Nr. eA-4053-415/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01538-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo mažosios bendrijos „Miglutė“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Miglutė“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Mažoji bendrija „Miglutė“ (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. liepos 24 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai) su skundu atsakovui Kauno miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė). Skunde pareiškėjas prašė teismo panaikinti Savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T-411 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo MB „Miglutė“ priklausančioje kavinėje Ukmergės g. 34A, Kaune“ (toliau – ir Sprendimas).
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir pareiškėjo ginčijamą Tarybos Sprendimą panaikino.
Savivaldybė 2018 m. kovo 22 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II.
Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018 m. balandžio 30 d. pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjas prašo laikinai sureguliuoti susidariusią padėtį ir laikinai (iki galutinio teismo sprendimo priėmimo) sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą.
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad po ginčijamo Sprendimo priėmimo jis patyrė turtinę žalą (prekių apyvartos, pelno sumažėjimą). Pareiškėjas paaiškina, kad jo sąnaudos yra beveik lygios pajamoms. Po ginčijamo Sprendimo priėmimo, vietoje 8 darbuotojų dirba tik 3 (5 buvo atleisti). Dėl pareiškėjo patiriamų nuostolių, neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pasak pareiškėjo, būtų sudėtingas.
Be to, pareiškėjas nurodo, kad dėl sumažėjusios apyvartos pareiškėjas nespės parduoti visų jau įsigytų prekių, t. y. patirs nuostolių dėl prekių nurašymo pasibaigus galiojimo laikui. Pasak pareiškėjo, yra tikimybė, jog jis gali būti priverstas bankrutuoti.
Pareiškėjas paaiškina, kad 200 m atstumu nuo jo verslo vietos alkoholiu prekiaujama dar 4 vietose (vienoje iš jų – visą parą), todėl, pareiškėjo nuomone, Kauno miesto savivaldybės argumentas dėl viešo intereso apsaugos yra deklaratyvus. Pareiškėjas pastebi, kad Kauno miesto Eigulių mikrorajono Ukmergės gatvėje nusikalstamumas yra vidutinis ir net mažesnis nei kitose Kauno miesto teritorijose, todėl pareiškėjo veikla Kauno miesto Eigulių mikrorajono kriminogeninės padėties neįtakoja.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo Sprendimo galiojimo laikiną sustabdymą.
Pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę numato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punktas, nustatantis, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikinas sustabdymas.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Taigi, pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, turėjo ne tik nurodyti, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nepažeis viešojo intereso, tačiau taip pat turėjo įrodymais pagrįsti, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė.
Iš pareiškėjui išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais matyti, kad pareiškėjas minėtą prekybą vykdo kavinėje. Licencijoje nurodyta, kad įmonės veiklos rūšis yra viešasis maitinimas. Taigi, ginčijamu Sprendimu apribojus kavinėje prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, pareiškėjui išlieka visos kitos verslo galimybės, susijusios su viešuoju maitinimu. Pareiškėjo pateikti duomenys apie 2018 m. vasario ir kovo mėnesio apyvartą, taip pat duomenys apie sumažėjusį darbuotojų skaičių, nesudaro pagrindo daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui gresia vykdomos viešojo maitinimo veiklos nutraukimas ar bankrotas.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-770-438/2017 konstatavo, jog, netgi įmonei pateikus duomenis, kad didesnę dalį jos pajamų sudaro pajamos už alkoholinius gėrimus, tai nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Panašios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose bylose, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-401-261/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-301-261/2017, kt.). Taigi aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant ginčijamam Sprendimui, nėra aplinkybė, patvirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl paminėta aplinkybė savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Nors pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, tačiau nepagrindė kito ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindo egzistavimo (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos pagrįstos tikimybės). Taigi, pareiškėjo prašyme nėra pateikta argumentų, kurie leistų šioje proceso stadijoje teisėjų kolegijai spręsti apie reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą, todėl pareiškėjo prašymas dėl ginčijamo Sprendimo galiojimo laikino sustabdymo netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija