Administracinė byla Nr. A-1277-662-2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02257-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 14.12
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovams Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Alytaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai, V. J., R. K., J. K. ir A. J., dėl patikrinimo akto ir reikalavimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. spalio 25 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-214(22.4.11.12) (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 28 d. reikalavimą Nr. SD-10838(6.40) įgyvendinti triukšmo lygio, viršijančio leistinus ribinius dydžius, mažinimo priemones.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. spalio 28 d. Darius ir V. J. iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) gavo reikalavimą įgyvendinti triukšmo lygį, viršijantį leistinus ribinius dydžius, mažinančias priemones. Kartu buvo pateiktas ir 2016 m. spalio 25 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Alytaus departamento patikrinimo aktas PA.1-214(22.4.11.12). Pareiškėjas su patikrinimo akte užfiksuotais triukšmo rodikliais, patikrinimo išvadomis ir reikalavimu nesutiko, nes atliekant triukšmo matavimus buvo pažeista teisės normomis nustatyta tvarka.
3. Nurodė, kad jo vykdoma individuali veikla (vaisių, uogų ir daržovių sulčių gamyba) priklauso apdirbamajai pramonei, kurios poveikis aplinkai vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu. Apie planuojamą aplinkos triukšmo tyrimo atlikimą jis privalėjo būti informuotas bei dalyvauti tyrime, tačiau informuotas nebuvo, tyrimo atlikimo metu nedalyvavo. Be to, operatyvioji kontrolė (neplaninis patikrinimas) buvo atliekamas nesilaikant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento (toliau – ir Kontrolės reglamentas) 13.3.1 ir 13.3.2 punktų. Teigė, kad pagal standartą LST ISO 1996-2:2008, kuris buvo taikytas ginčo atveju, buitinė sulčių spaudykla nėra pramoninis objektas ir jo veikla nėra pramoninė gamyba. Be to, kelia abejonių, kaip buvo atlikti matavimai, koks triukšmo šaltinis buvo fiksuotas, ar atliekant matavimus buvo nustatyta kiek vidutiniškai trunka vienas darbo ciklas. Nurodo, jog abejonių kelia ir aplinkos triukšmo atlikimo laikas, patikrinimo akte nenurodyta kas buvo atliekama 2016 m. spalio 13 d. nuo 16 val. 15 min iki 19 val., taip pat neapibrėžta, koks būtent triukšmas: sulčių gamybos ar aplinkos triukšmas buvo matuojamas ir kuris iš jų viršija ribinius dydžius. Pabrėžė, kad patikrinimo akte nebuvo pateikta informacija, numatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas) 9 straipsnyje. Pareiškėjas vertino, kad skundžiamas patikrinimo aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, atitinkamai naikintinas ir Savivaldybės administracijos reikalavimas.
4. Atsakovas NVSC Alytaus departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai vadovavosi Poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, kadangi jo nuostatos ginčo atveju atliktoms procedūroms netaikytinos. Paaiškino, kad atliekant operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu, Kontrolės reglamentu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – ir HN 33:2011). Teigė, kad atliekant triukšmo matavimus, teisės aktai ir juose nustatytos procedūros pažeistos nebuvo.
6. Nurodė, kad 2016 m. į NVSC Alytaus departamentą kreipėsi Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojai dėl pareiškėjo vykdomos sulčių spaudimo veiklos bei skleidžiamo triukšmo. 2016 m. spalio 13 d. buvo atlikta operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios metu skundus pateikusių asmenų gyvenamojoje aplinkoje buvo atlikti ekvivalentinio garso slėgio lygio ir maksimalaus garso slėgio lygio matavimai. Pažymėjo, kad operatyvioji kontrolė vykdoma iš anksto neįspėjus asmens dėl kurio pateiktas skundas, todėl pareiškėjas apie tai nebuvo informuotas. Paaiškino, kad nors trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. trukdė atlikti kontrolės veiksmus, nebendradarbiavo su pareigūnais, triukšmo lygio fiksavimas dienos metu buvo atliktas. Triukšmo matavimus buvo planuota atlikti ir vakaro metu, t. y. nuo 18 val., tačiau pareiškėjui nevykdant veiklos (nespaudžiant sulčių), to padaryti nebuvo galimybės, todėl patikrinimo akte nurodoma, kad patikrinimas baigtas 19 val. 10 min. Pažymėjo, kad triukšmo matavimai buvo atliekami ne veiklos vykdymo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. ten, kur gyveno skundus pateikę gyventojai.
7. Kontrolės metu, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimo poskyrio specialistams atlikus triukšmo matavimus, triukšmo šaltiniui veikiant ir neveikiant, ir įvertinus Aplinkos triukšmo tyrimo 2016 m. spalio 14 d. protokolą Nr. F-AT-345/2016, buvo nustatyta, kad sulčių spaudimo veikla, adresu (duomenys neskelbtini), vykdoma neviršijant ekvivalentinio garso slėgio lygio ir viršijant HN 33:2011 1 lentelėje nustatytus maksimalius garso slėgio lygius. Leistini triukšmo lygiai viršyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vaikų miegamajame ir namo aplinkoje. Įvertinus Aplinkos triukšmo tyrimo 2016 m. spalio 14 d. protokolą Nr. F-AT-337/2016, nustatyta, kad sulčių spaudimo veikla, adresu (duomenys neskelbtini), vykdoma neviršijant ekvivalentinio garso slėgio lygio ir viršijant HN 33:2011 1 lentelėje nustatytą maksimalius garso slėgio lygį. Liestinas triukšmo lygis viršytas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), svečių kambaryje. Tokia išvada buvo įforminta skundžiamame patikrinimo akte Nr. PA.1-214(22.4.11.12), nurodant iki 2016 m. lapkričio 1 d. perorganizuoti sulčių spaudimo veiklą, vykdomą (duomenys neskelbtini), užtikrinant, kad sklindantis triukšmas neviršytų leistinų lygių gyvenamojoje aplinkoje ir apie triukšmo lygį mažinančių priemonių įgyvendinimą per tris darbo dienas informuoti Alytaus departamentą.
9. Nurodė, kad pagal Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, triukšmo valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Tokią pareigą numato ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T-97 patvirtintos Triukšmo prevencijos Alytaus miesto viešosiose vietose taisyklės. Teigė, kad skundžiamas Savivaldybės administracijos reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas gavus objektyvius triukšmo matavimo rezultatus iš NVSC Alytaus departamento, taip pat reaguojant į gyventojų skundus dėl pareiškėjo sulčių spaudimo veiklos keliamo triukšmo neigiamos įtakos gyvenamajai aplinkai.
10. Nurodė, jog atsižvelgiant į 2016 m. spalio 25 d. gautą NVSC Alytaus departamento raštą Nr. 2.1-888 (22.4.1.1.12) „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame buvo konstatuota, kad atlikus triukšmo matavimus, sulčių spaudimo veikla (duomenys neskelbtini), vykdoma viršijant HN 33:2011 numatytus dydžius, todėl pareiškėjui buvo išsiųstas skundžiamas 2016 m. spalio 28 d. raštas Nr. SD-10838(6.40) „Dėl reikalavimo įgyvendinti triukšmo lygio, viršijančio leistinus ribinius dydžius, mažinimo priemones“. Vertino, jog buvo pagrįstai pareikalauta pareiškėjo ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas imtis priemonių triukšmo lygio sumažinimui iki nustatytų HN 33:2011 1 lentelėje didžiausių leistinų triukšmo ribinių dydžių ir apie tai informuoti Alytaus miesto savivaldybės administraciją. Vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punktu, triukšmo kontrolę atliekančios savivaldybių institucijos teikia asmenims triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimus, o šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatyta savivaldybės institucijos teisė taikyti triukšmo mažinimo priemones. Savivaldybės administracija pažymėjo, kad pareiškėjui tiesiogines pasekmes sukelia atsakovo NVSC patikrinimo aktas Nr. PA.1-214 (22.4.11.12).
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (toliau – ir NVSPL) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad sulčių gamybos procese keliamo triukšmo matavimai gyvenamųjų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), aplinkoje atlikti pagrįstai, vadovaujantis aplinkos triukšmo tyrimo 2016 m. spalio 14 d. protokoluose Nr. F-AT-345/2016 ir Nr. F-AT-337/2016 nurodytais teisės aktais, naudojant sertifikuotas ir kalibruotas matavimo priemones.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. sutiko su pareiškėjo skundo reikalavimais ir prašė skundą tenkinti.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas vykdo neleistiną ūkinę komercinę veiklą-spaudžia sultis, todėl visą savaitę, nuolat skleidžiamas įkyrus, didelis, neleistinas, ribinius dydžius viršijantis ir neigiamas pasekmes sukeliantis triukšmas, kuris trukdo jo šeimos narių, vaikų poilsiui, miegui, sveikatai.
II.
14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
15. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame NVSC Alytaus departamento 2016 m. spalio 25 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-214(22.4.11.12) konstatuoti pažeidimai ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 28 d. reikalavime Nr. SD-10838(6.40) suformuluoti nurodymai yra susiję su visuomenės sveikatos saugos užtikrinimu.
16. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė vykdoma sveikatos apsaugos ministro patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento nustatyta tvarka. Kontrolės reglamentas nustato tris kontrolės rūšis: periodinę kontrolę (planinius patikrinimus), grįžtamąją kontrolę ir operatyviąją kontrolę. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas patikrinimo aktas Nr. PA.1-214(22.4.11.12) buvo surašytas atliekant operatyviąją kontrolę, nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualios Kontrolės reglamento nuostatos dėl operatyviosios kontrolės vykdymo.
17. Kontrolės reglamento 13.3 punktas apibrėžia, kad operatyvioji kontrolė (neplaninis patikrinimas) atliekama: gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti objekto patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą (13.3.1 p.): turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl objekto veiklos, kuri gali prieštarauti visuomenės sveikatos saugą reglamentuojantiems teisės aktams ar jų neatitikti (13.3.2 p.); jeigu operatyviosios kontrolės atlikimo pagrindą nustato įstatymas ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas teisės aktas (13.3.3 p.). Byloje nustatyta, kad Alytaus departamentas operatyviąją kontrolę atliko pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgiant į asmenų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 14 d. gautą skundą ir Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje tarnybos 2016 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. 12-132(1.12), kuriuo persiųstas asmenų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), skundas dėl (duomenys neskelbtini), vykdomos sulčių spaudimo veiklos, keliančios triukšmą (II t., b. l. 10). Pažymėtina, kad šie gyventojų skundai buvo kartotiniai. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog operatyvioji kontrolė (neplaninis patikrinimas) buvo atliekama nesilaikant Kontrolės reglamento Nr. V-946 13.3.1 ir 13.3.2 punktų, visiškai nepagrįsti ir atmestini.
18. Atsižvelgiant į Triukšmo valdymo įstatymo 7 straipsnio 3 punktą, atsakovas NVSC Alytaus departamentas vykdo valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad triukšmo matavimai atliekami standartizacijos norminių dokumentų nustatyta tvarka. HN 33:2011 5 punkte išvardyti teisės aktai ir dokumentai, į kuriuos pateiktos nuorodos šioje higienos normoje (5.1-5.8 punktai), tarp jų nuorodos į Lietuvos standartus: Lietuvos standartą LST ISO 1996-1:2005 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir įvertinimo tvarka (tapatus ISO 1996-1:2003) (HN 33:2011 5.7 punktas) ir Lietuvos standartą LST ISO 1996-2:2008 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Aplinkos triukšmo lygių nustatymas (tapatus ISO 1996-2:2007) (HN 33:2011 5.8 punktas).
19. Teismas nustatė, kad atsakovas NVSC Alytaus departamentas, atlikdamas operatyviąją kontrolę, 2016 m. spalio 7 ir 11 dienomis matavimo užsakymais Nr. 2.1-806(22.4.1 1.12) ir Nr. 2.1-781(22.4.1 1.12) (II t., b. l. 2, 17) kreipėsi į NVSP laboratoriją, prašydamas atlikti fizikinio veiksnio (triukšmo) matavimus, taip pat 2016 m. spalio 13 d. NVSC Alytaus departamento direktorės pavedimais atlikti patikrinimą Nr. PP.1-211(22.4.1 1.12) ir Nr. PP.1-212(22.4.1 1.12) buvo pavesta patikrinti (duomenys neskelbtini), K. ir K., taip pat (duomenys neskelbtini), A. J. gyvenamojo pastato gyvenamosiose patalpose ir gyvenamojo pastato aplinkoje ekvivalentinį garso slėgio lygį tikslu įvertinti HN 33:2011 reikalavimus (dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos ūkinės komercinės veiklos) (II t., b. l. 3, 18).
20. Kontrolės reglamento 45 punktas nustato, kad Operatyvioji kontrolė vykdoma Kontrolės reglamento 25, 27–38 punktuose nustatyta tvarka, išskyrus tai, kad operatyvioji kontrolė vykdoma iš anksto neįspėjus, bei tai, kad siekiant nustatyti informacijos, kurios pagrindu vykdoma operatyvioji kontrolė, pagrįstumą bei užtikrinti pareiškėjų, pranešusių apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pareigūnas prisistato ir patikrinimą atlieka lydimas bet kurio tuo metu objekte buvusio objekto atstovo. Pareiškėjo argumentai, kad vykdant patikrinimą jie nebuvo informuoti iš anksto ir negalėjo dalyvauti atliekant matavimus, teismo vertinimu yra nepagrįsti, nes tokios pareigos atsakovas neturėjo. Be to, iš atsakovų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas matavimų atlikimo metu nesiekė bendradarbiauti ir nebuvo geranoriškas. Kontrolės reglamento 29 ir 30 punktuose nurodyta, kad kontrolės rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o jeigu kontrolės metu buvo atlikti laboratoriniai tyrimai (matavimai), apie tai pažymima patikrinimo akte nurodant tyrimų (matavimų) rezultatus. Laboratorinių tyrimų (matavimų) protokolai yra pridedami prie patikrinimo akto.
21. Pareiškėjas skundžiamų aktų neteisėtumą grindžia abejonėmis, susijusiomis su nežinojimu, kaip buvo atlikti matavimai, koks triukšmo šaltinis buvo fiksuotas, neaiškumais, ar atliekant matavimus buvo nustatyta, kiek vidutiniškai trunka vienas darbo ciklas. Be to, pareiškėjui kelia abejonių ir aplinkos triukšmo matavimo laikas, taip pat patikrinimo akte neapibrėžta koks būtent triukšmas – sulčių gamybos ar aplinkos triukšmas buvo matuojamas.
22. HN 33:2011 1 lentelės 1 punkte nustatyta, jog gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose ekvivalentinis garso slėgio lygis yra nuo 45 iki 35, o maksimalus garso slėgio lygis nuo 55 iki 45 priklausomai nuo paros meto. HN 33:2011 11 punkte įtvirtinta, kad šios higienos normos 1 ir 2 lentelėse nurodytų triukšmo rodiklių tiesioginiai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos standartu LST ISO 1996-1:2005 ir Lietuvos standartu LST ISO 1996-2:2008. Vadinasi, HN 33:2011 (teisės akte) tiesiogiai nurodyta, kad privaloma vadovautis minėtais Lietuvos standartais. Įvertinus Lietuvos standarte LST ISO 1996-1:2005 ir Lietuvos standarte LST ISO 1996-2:2008 nustatytą matavimų atlikimo tvarką bei patikrinimo akto Nr. PA.1-214(22.4.11.12) su aplinkos triukšmo tyrimo protokolais turinį, teismas konstatavo, kad juose pateikti duomenys (matavimų data ir laikas, kada NVSPL atliko patikrinimus, nurodytos patikrinimų vietos (adresai), atliktų matavimų aplinkybės ir tyrimo sąlygos, metereologinės sąlygos ir kt.), yra objektyvūs, patikimi bei pakankami pažeidimo konstatavimui. Byloje esantys akustinio triukšmo matavimo protokolai patvirtina, kad visi reikiami duomenys triukšmo lygio nustatymui buvo surinkti (I t., b. l. 9–16). Teismas darė išvadą, kad skundžiamas patikrinimo aktas Nr. 13(17-2)-13.16-1 yra teisėtas ir pagrįstas.
23. Teismas vertino, jog iš patikrinimo akto Nr. PA.1-214(22.4.11.12) ir prie jo pridėtų protokolų Nr. F-AT-345/2016 ir Nr. F-AT-337/2016 turinio galima spręsti, kad šis individualus administracinis aktas priimtas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Patikrinimo akte nurodyti visų atliktų tyrimų (matavimų) rezultatai, kaip reikalaujama pagal Kontrolės reglamento 30 punktą. Teismas pažymėjo, kad matavimų rezultatai minėtame Patikrinimo akte aptarti išsamiai ir atskirai pagal kiekvieną objektą (gyvenamąją patalpą ar gyvenamųjų namų aplinką), nurodant triukšmo ribines vertes, matavimų laiko tarpsnius, kuriais buvo atlikti matavimai dieną, paaiškinant, kodėl matavimai nebuvo atlikti vakare, nurodant konkrečius triukšmo rodiklius (ekvivalentinį ir maksimalų garso lygį decibelais). Matavimų duomenys Patikrinimo akte panaudoti juos motyvuotai įvertinant HN 33:2011 reikalavimų kontekste. Patikrinimo akto pabaigoje išvardinti ir pridėti akustinio triukšmo matavimų protokolai yra šio individualaus administracinio akto sudedamoji dalis.
24. Įvertinęs medžiagą teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos abejonės ir argumentai yra abstraktūs, deklaratyvūs ir atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas iš esmės jokių kitų konkrečių argumentų dėl atliktų matavimų ar Patikrinimo akte nustatytų faktų ydingumo nenurodo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie teismui leistų pagrįstai abejoti, kad NVSP laboratorija netinkamas subjektas, kad triukšmo matavimus atliko pažeisdama atitinkamus standartus ar kituose teisės aktuose matavimams keliamus reikalavimus ir neleistinomis priemonėmis.
25. Teismas pareiškėjo teiginius, kad atliekant triukšmo matavimus buvo pažeisti galiojantys teisės aktai, vertino kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo išsakytais argumentais, kad pareiškėjas klysta ir visiškai nepagrįstai vadovaujasi Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis. Teismas akcentavo, kad ir skundžiamuose aktuose šis teisės aktas nėra nurodytas, todėl visiškai nesuprantama, kodėl pareiškėjas analizuoja Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas, sieja tariamus atsakovo pažeidimus būtent su šio Įstatymo nuostatų pažeidimais. Minimas įstatymas reglamentuoja ne ginčo teisinius santykius, bet planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus ir šių procesų dalyvių tarpusavio santykius, juo siekiama suderinti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 3 priede. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo skunde nurodyti Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimai, kuriais jis bandė grįsti savo teiginius, ginčo teisiniams santykiams neaktualūs ir netaikytini.
26. Kontrolės reglamento 35 punkte nurodyta, kad nustačius visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, patikrinimo akte nurodomas (-i) terminas (-ai), per kurį jie turi būti pašalinti. NVSC Alytaus departamentas, pagrįstai nustatęs, kad sulčių spaudimo veikla vykdoma pažeidžiant HN 33:2011 1 lentelėje nustatytus maksimalius garso slėgio lygius, Patikrinimo akte pagrįstai ir teisėtai nurodė pašalinti nustatytą pažeidimą – iki 2016 m. lapkričio 1 d. perorganizuoti sulčių spaudimo veiklą, vykdomą (duomenys neskelbtini), užtikrinant, kad sklindantis triukšmas neviršytų leistinų lygių gyvenamojoje aplinkoje ir apie triukšmo lygį mažinančių priemonių įgyvendinimą per tris darbo dienas informuojant NVSC Alytaus departamentą.
27. Ginčo atveju pagal bylos aplinkybes susikerta dviejų suinteresuotų visuomenės grupių (viešieji) interesai, t. y. gyventojų, kurių gyvenamajai aplinkai artimoje teritorijoje (duomenys neskelbtini), pareiškėjo vykdoma sulčių spaudimo veikla, interesas gyventi sveikatai saugioje aplinkoje, kad vykdoma veikla neviršytų ribinių dydžių ir tos visuomenės dalies, kuri teikia bei gauna sulčių spaudimo paslaugas. Pažymėtina, kad tarp šių dviejų visuomenės grupių interesų turi būti protingas balansas. Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojai tesiekia protingo balanso, t. y. dėl gyvenimo kokybės ir sveikatai saugios aplinkos efektyvių, triukšmą mažinančių priemonių įdiegimo. Nustačius, kad dėl sulčių spaudimo veiklos viršijami nustatyti maksimalūs garso slėgio lygiai, NVSC Alytaus departamento nurodymas pareiškėjui perorganizuoti sulčių spaudimo veiklą, vykdomą (duomenys neskelbtini), užtikrinant, kad sklindantis triukšmas neviršytų leistinų lygių gyvenamojoje aplinkoje, yra pagal atsakovo kompetenciją paskirta proporcinga visuomenės sveikatos saugos užtikrinimo priemonė.
28. Teismas, nustatęs skundžiamo patikrinimo akto Nr. PA.1-214(22.4.11.12) teisėtumą, darė išvadą, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija, gavusi iš NVSC Alytaus departamento duomenis, skundžiamu 2016 m. spalio 28 d. raštu Nr. Nr. SD-10838(6.40) dėl triukšmo lygio, viršijančio leistinus ribinius dydžius, mažinimo priemonių įgyvendinimo, vadovaudamasi Triukšmo valdymo įstatymo nuostatomis, pagrįstai pareikalavo iš pareiškėjo ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas imtis priemonių triukšmo lygio sumažinimui iki nustatytų HN 33:2011 1 lentelėje didžiausių leistinų triukšmo ribinių dydžių ir apie tai informuoti Alytaus miesto savivaldybės administraciją.
III.
29. Pareiškėjas D. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
29.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Patikrinimo aktas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, jog vieninteliai dokumentai, kuriais remiantis buvo atliekamas patikrinimas, tai R. K., J. K. bei A. J. skundai, kuriose neatsispindėjo reali padėtis, o buvo vadovaujamasi emocijomis ir melagingais pranešimais. Tuo tarpu operatyvioji kontrolė (neplaninis patikrinimas), kuri buvo atlikta gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), aplinkoje ir gyvenamojo namo vaikų kambaryje, bei (duomenys neskelbtini), aplinkoje ir gyvenamojo namo svečių kambaryje, buvo atlikta nesilaikant reglamento Nr.V-946 13.3.1 ir 13.3.2 punktų reikalavimų, tokiu būdu yra neteisėta ir nepagrįsta.
29.2. Vykdant operatyviąją kontrolę, apie atliekamą patikrinimą nebuvo informuoti J., ir jis atliktas jiems nedalyvaujant, todėl buvo pažeistos jų teisės, įtvirtintos Kontrolės reglamente (Kontrolės reglamento 45 punktas).
29.3. Atliekant laboratorinius tyrimus (matavimus), nebuvo kviečiamas pareiškėjas, todėl kyla abejonės, ar nebuvo pažeisti Kontrolės reglamento reikalavimai. Be to, byloje nebuvo pateiktas patikrinimo aktas, surašytas 2016 m. spalio 13 d., kuriame būtų fiksuojama patikrinimo pradžia ir pabaiga, su patikrinime dalyvavusių pareigūnų, pareiškėjų ir objekto vadovo, parašais. Atliekant patikrinimą ir matavimus buvo pažeistos standarto LST ISO 1996-2:2008 nuostatos.
29.4. J. spaudykla negali priklausyti pramoniniam objektui, nes nėra vykdoma pramoninė gamyba. J. spaudžia sultis individualiems užsakovams, tik pavieniams vartotojams, todėl šiuo atveju, atliekant matavimus nebuvo galima vadovautis LST ISO 1996-2:2008 standartu, kadangi jis neapima individualių triukšmo šaltinių.
29.5. Pažymi, kad sulčių spaudimo vidutiniška vieno ciklo trukmė sudaro 1 val. arba 60 min. Pagal aplinkos tyrimo protokolą Nr. F-AT-345/2016, nuo 12 val. iki 14.15 val. buvo išmatuoti maksimalaus garso slėgiai dvejose vietose. Pareiškėjo vertinimu, per tokį trumpą laiką – 2 val. 15 min. teoriškai neįmanoma to padaryti, nes jeigu kiekvienoje vietoje kartoti tik po 3 ciklus, būtų 6 ciklai, kurie trunka 6 val. Be to, nuo 12 val. iki 13.20 val. spaudykla nedirbo, todėl neaišku kaip ir kokiu būdu ir kokį triukšmą, tuo metu tyrė Nacionalinė tyrimų laboratorija. Šis klausimas buvo keliamas pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas net nebandė išsiaiškinti minėtų aplinkybių.
29.6. Nesutinka su matavimo rezultatais tyrimo protokole Nr. F-AT-337/2016 dėl nustatyto garso fiksavimo. Atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini), namo aplinkoje, kuris yra nuo namo (duomenys neskelbtini), apie 30 metrų, maksimalus garso slėgis neviršijo leistino triukšmo lygio, tuo tarpu (duomenys neskelbtini), namo aplinkoje, kuris nuo namo (duomenys neskelbtini), apie 80 metrų, maksimalus garso slėgis viršijo leistino triukšmo lygį. Nors pagal šiuos matavimus – kuo atstumas nuo namo didesnis, tuo maksimalus garso slėgis didesnis, o tai prieštarauja fizikos dėsniams, tačiau pirmos instancijos teismas su tuo sutiko. Pareiškėjas vertina, kad surašyti aplinkos triukšmo tyrimo protokolai Nr. F-AT-345/2016 ir Nr. F-AT-345/2016 yra netikslūs, prieštaringi ir naikintini.
30. Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.
31. Nurodo, jog apeliantas nepagrįstai abejoja Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija ir nepagrįstai nurodo, kad matavimai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktus. Atsakovas vertina, jog teismas priėjo teisingą išvadą, kad Savivaldybės administracija pagrįstai pareikalavo iš pareiškėjo imtis priemonių triukšmo lygiui sumažinti.
32. Atsakovas NVSC Alytaus departamentas nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.
33. Nurodo, kad pareiškėjas galimai sąmoningai nesigilino į kitų byloje dalyvaujančių šalių pateiktus argumentus ir faktus bei į teismo sprendimą, laikydamasis savo klaidingų pamąstymų (abejonių) ir didžiąja dalimi klaidingai interpretuodamas ir taikydamas teisės aktų, reglamentuojančių ginčo objektą, nuostatas. Pareiškėjo teiginiai dėl Kontrolės reglamento konkrečių punktų pažeidimo ir operatyviosios kontrolės neteisėtumo yra nepagrįsti, todėl atmestini.
34. Pažymi, kad atliekant triukšmo, keliamo sulčių spaudimo veiklos, vykdomos adresu (duomenys neskelbtini), matavimus, nustatytas teisės aktais numatytų triukšmo ribinių dydžių viršijimas (įrodymai pridėti prie bylos medžiagos) – matavimai atlikti asmenų, kurie kreipėsi į NVSC Alytaus departamentą su skundais, gyvenamojoje aplinkoje. Pabrėžia, jog matavimų atlikimui ir rezultatams ir NVSC Alytaus departamento pareigūnų veiksmams ir sprendimams neturi reikšmės ir įtakos gyventojų, kurie kreipiasi su skundais, skaičius. Operatyvioji kontrolė ir triukšmo matavimai gali būti atliekama ir pagal vieno asmens skundą, ir jeigu gyvenamojoje aplinkoje triukšmo ribiniai dydžiai viršija teisės aktais nustatytus dydžius, laikytina, kad veikla, kuri vykdoma pažeidžiant teisės aktų nuostatas, yra vykdoma netinkamai, todėl pareigūnai turi pareigą nurodyti tokio objekto vadovui veiklą perorganizuoti taip, kad ši nekeltų grėsmės visuomenės sveikatos saugai, t. y. nekenktų aplinkiniams gyventojams.
35. Tretieji suinteresuoti asmenys R. K. ir J. K. prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog D. J. veikla didžiausią triukšmą kelia savaitgaliais, kuomet atvažiuoja 10–15 automobilių ir įranga veikia be sustojimo nuo 6.30 val. iki 22 val. Dėl šių veiksmų, vaikai negali išsimiegoti savaitgaliais ir poilsio dienomis. Pažymi, kad pareiškėjas slepia informaciją apie sulčių gamyboje naudojamos įrangos parametrus, neatskleidžia ar įranga yra sertifikuota.
k o n s t a t u o j a:
IV.
38. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. spalio 25 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-214(22.4.11.12) ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 28 d. reikalavimo Nr. SD-10838(6.40), teisėtumo ir pagrįstumo.
39. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, t. y. jame akcentuojamus aspektus.
40. Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką nustato Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas (2004 m. spalio 26 d. įstatymo Nr. IX-2499 redakcija). Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Pagal minėto įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, triukšmo matavimai atliekami standartizacijos norminių dokumentų nustatyta tvarka.
41. Be jau minėto Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo, ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (2002 m. gegužės 16 d. įstatymo Nr. IX-886 redakcija), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nuostatos, taip pat Lietuvos standartai (Lietuvos standartas LST ISO 1996-1:2005 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir įvertinimo tvarka (tapatus ISO 1996-1:2003) ir Lietuvos standartas LST ISO 1996-2:2008 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Aplinkos triukšmo lygių nustatymas (tapatus ISO 1996-2:2007)).
42. Anksčiau minėtų teisės aktų nuostatos išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.
43. Byloje nustatyta, jog Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atliko ekvivalentinio garso slėgio lygio ir maksimalaus garso slėgio lygio matavimus trečiųjų suinteresuotų asmenų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), gyvenamojo pastato aplinkoje bei vaikų miegamajame kambaryje, ir (duomenys neskelbtini), gyvenamojo pastato aplinkoje bei svečių miegamajame kambaryje. Atlikus triukšmo matavimus konstatuota, kad vykdant sulčių spaudimo veiklą (duomenys neskelbtini) leistini triukšmo lygiai viršyti (duomenys neskelbtini), vaikų miegamajame kambaryje ir šio namo aplinkoje bei (duomenys neskelbtini) svečių miegamajame kambaryje (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ 1 lentelės 1 ir 4 punktuose nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai dienos metu).
44. Vertindamas įrodymus byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad matavimų rezultatai minėtame Patikrinimo akte aptarti išsamiai ir atskirai pagal kiekvieną objektą (gyvenamąją patalpą ar gyvenamųjų namų aplinką), nurodant triukšmo ribines vertes, matavimų laiko tarpsnius, kuriais buvo atlikti matavimai dieną, paaiškinant, kodėl matavimai nebuvo atlikti vakare, nurodant konkrečius triukšmo rodiklius (ekvivalentinį ir maksimalų garso lygį decibelais). Matavimų duomenys Patikrinimo akte panaudoti juos motyvuotai įvertinant HN 33:2011 reikalavimų kontekste.
45. Vertinant byloje surinktus įrodymus įrodymų teorijos suformuluotų kriterijų kontekste nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovų ginčijami sprendimai priimti remiantis nepatikimais ir/ar nepakankamais įrodymais. Tiek atsakovas (NVSC), tiek ir pirmosios instancijos teismas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio atliktus triukšmo lygio matavimus teisingai pripažino atitinkančiais teisės aktų nustatytus reikalavimus ir byloje surinktus įrodymus pagrįstai vertino kaip patikimus ir pakankamus pareiškėjo padarytam pažeidimui konstatuoti, todėl nėra jokio pagrindo jais abejoti. Be to, tiek dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai labai išsamiai paaiškino matavimo atlikimo eigą, kas paneigia bet kokias abejones dėl triukšmo šaltinio indentifikavimo, dėl matavimų atlikimo triukšmo šaltiniui veikiant (neveikiant), laiko, matavimo ciklų ir pan.
46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog atliekant triukšmo lygio matavimus buvo pažeista operatyviosios kontrolės atlikimo tvarka (Kontrolės reglamento 13.3, 25, 27-38, 45 ir kiti punktai). Pažymėtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą dėl Kontrolės reglamento nuostatų taikymo, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, todėl plačiau šiais bylos aspektais nebepasisako.
47. D. J. apeliaciniame skunde teigia, kad R. K., J. K. ir A. J. skunduose nebuvo keliamas klausimas dėl triukšmo, todėl tokių skundų nagrinėjimas nėra priskirtas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento kompetencijai. Iš byloje nurodytų asmenų skundų ir pareiškimų turinio aiškiai matyti, jog juose skundžiamasi dėl D. ir V. J. vykdomos veiklos (sulčių gamyba) keliamo triukšmo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 7 straipsnio, kuriame apibrėžta Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija triukšmo valdymo srityje, 3 punktu įstatymų leidėjas šiai ministerijai suteikė įgaliojimus nustatyti pavaldžių viešojo administravimo institucijų kompetenciją triukšmo valdymo srityje, o įgaliojimai šiuo aspektu yra suteikti ir atsakovui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamentui, t. y. viešojo administravimo subjektui, kuris pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio ir Kontrolės reglamento nuostatas vykdo valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę.
48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo informuotas apie vykdomą patikrinimą, jam nedalyvaujant patikrinime buvo pažeistos ir apribotos jo teisės, kyla abejonių, ar atliekant matavimus buvo laikomasi teisės aktų ir procedūrų reikalavimų. Visų pirma, teisės aktai nenumato privalomo triukšmo šaltinio valdytojo dalyvavimo atliekant triukšmo matavimus (pagal Kontrolės reglamento 46 punktą, jeigu vykdant operatyviąją kontrolę be išankstinio objekto informavimo objekto keliamo triukšmo, vibracijos ar kitų laboratorinių matavimų išjungus triukšmo, vibracijos ar kitą taršos šaltinį patikrinimo metu atlikti neįmanoma (uždara teritorija, patikrinimo metu nėra asmens, įgalioto išjungti triukšmo, vibracijos ar kitą taršos šaltinį, apie triukšmo, vibracijos ar kito taršos šaltinio išjungimą reikia iš anksto informuoti kitus asmenis ar pan.), siekiant nustatyti informacijos, kurios pagrindu vykdoma operatyvioji kontrolė, pagrįstumą bei užtikrinti pareiškėjų, pranešusių apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, laboratoriniai matavimai patikrinimo metu pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje atliekami veikiant objekto triukšmo, vibracijos ar kitam taršos šaltiniui nedalyvaujant objekto atstovui). Antra, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovai paaiškino, kad pareiškėjui buvo paaiškinta, jog kreiptųsi į gyvenamųjų patalpų, kuriose bus atliekami triukšmo matavimai, savininkus, kad jie sutinka jį įleisti į patalpas, tačiau į juos pareiškėjas nesikreipė. Be to, atsakovas atsiliepime nurodo, kad D. ir V. J. buvo pasiūlyta dalyvauti atliekant triukšmo matavimus, t. y. stebėti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistų darbą atliekant triukšmo lygio matavimus, bendrauti su pareiškėjais ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento pareigūnais, tačiau jie šia teise nepasinaudojo. Taigi pareiškėjas pats nesiekė dalyvauti atliekant triukšmo matavimus.
49. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teritorijos schemą Nr. 1 ir Nr. 2, taip pat namo (duomenys neskelbtini), statybos leidimą bei prašo šiuos dokumentus pridėti prie bylos. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
50. Įvertinusi pateiktų dokumentų turinį, teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, kurios pripažintinos objektyviomis ir svarbiomis, sutrukdžiusiomis pareiškėjui pateikti juos pirmosios instancijos teismui. Tokio pobūdžio argumentų D. J. nenurodo ir apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjo pateikti įrodymai apeliacinės instancijos teisme nebus tiriami.
51. Analogiškais argumentais nepridedamas prie bylos bei netiriamas ir trečiojo suinteresuoto asmens V. J. prašomas CD diskas su įrašu (2016 m. spalio 13 d. Alytaus gido reportažas, filmuojant NVSC Alytaus departamento atliekamą operatyvinę kontrolę).
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei juos vertina pareiškėjas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
53. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visumoje tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialines ir procedūrines teisės normas, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija