Administracinė byla Nr. TA-343-556/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02277-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė ir atskirtimuose į atsakovo atstovo atsiliepimą paaiškino, kad atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus PN) jam buvo sudaryta galimybė žaisti stalo tenisą su kitais nuteistaisiais, o perkėlus jį į Alytaus PN, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. spalio 18 d. jis tokios galimybės neturėjo. Pareiškėjas rašė atsakovo atstovui prašymus, tačiau jie nebuvo tenkinami nurodant, kad pareiškėjas ar jo prašyme nurodytas nuteistasis gali daryti neigiamą įtaką, tačiau atsakymuose nebuvo nurodyta, kas ir kam gali daryti neigiamą įtaką. Pareiškėjas ir R. G. žaisdavo lauko tinklinį ir krepšinį 2018 m. vasarą ir rudenį. Pareiškėjo nuomone, pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti galimybę žaisti žaidimus, užsiimti norima veikla, tarp jų ir salo tenisu, tačiau tyčia ir piktnaudžiaudama nesudaro galimybės pareiškėjui žaisti stalo tenisą su prašyme nurodytu nuteistuoju, riboja jo teisę bendrauti, diskriminuoja jį kitų nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, atžvilgiu. Tokiu būdu pareiškėjas yra kankinamas, dėl rašomų skundų jam daromas psichologinis spaudimas. Dėl tokio pataisos įstaigos elgesio jis patiria dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, kankinimą, uždraustą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje. Pareiškėjas prašė atkreipti dėmesį į pataisos įstaigos jam pateiktus atsakymus, kurie neatitinka jokių teisės aktų reikalavimų, tarp jų Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių, Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinto humanizmo pricipo, galutinio baudžiamosios justicijos tikslo – nuteistojo reintegracijos. Pagal Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT), kuri yra Lietuvos teisinės sistemos sudedamoji dalis ir turi būti taikoma nacionalinių teisės aktų prieštaravimo jai atveju, iki gyvos galvos ir ilgalaikėmis laisvės atėmimo bausmėmis nubausti kaliniai turi turėti galimybę rinktis įvairų rūšių tikslingą veiklą, efektyviai palaikyti kontaktus su išoriniu pasauliu, kad geriau pasirengtų išeiti į laisvę. Kalinimas vienutėje be užimtumo, nepriklausomai nuo nuteistojo elgesio, laikomas pažeidimu.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas tolimesniam bausmės atlikimui į Alytaus PN buvo perkeltas 2019 m. vasario 15 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K). Jam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, pirmus 5 metus atliekant kalėjimo sąlygomis, todėl pareiškėjas buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 38. Pareiškėjo skundai dėl galimybės žaisti stalo tenisą su kitu nuteistuoju nebuvo tenkinami, nes bausmių vykdymo įstatymai nenumato prievolės pataisos įstaigai tenkinti visus nuteistųjų prašymus ar pageidavimus. Nuteistųjų izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, taip pat padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Ginčo laikotarpiu pataisos įstaigoje daugiau nuteistųjų, atliekančių bausmę kalėjimo sąlygomis, nebuvo, pareiškėjas buvo vienintelis, todėl nebuvo galimybės sudaryti sąlygas žaisti stalo žaidimą su kitais nuteistaisiais. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas ir kaip apskaičiuotas prašomas priteisti neturtinės žalos dydis.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Alytaus PN tolimesniam bausmės atlikimui buvo perkeltas iš Lukiškių TI-K (po reorganizacijos – iš Vilniaus PN) 2019 m. vasario 15 d. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę kalėjimo režimo sąlygomis (penkerius metus iš penkiolikos jam paskirta atlikti kalėjime, likusius – pataisos namuose). Pareiškėjas ne kartą raštu kreipėsi į Alytaus PN administraciją, prašydamas nuvesti jį žaisti stalo tenisą su kitu nuteistuoju, tokiu asmeniu nurodydamas nuteistąjį R. G.. Alytaus PN pareiškėjui pateiktuose atsakymuose atsisakė tenkinti jo prašymus, iš esmės motyvuodami tuo, kad jis laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir, kad jis vienintelis ginčui aktualiu laikotarpiu Alytaus PN atliko bausmę kalėjimo režimo sąlygomis.
7. Teismas nurodė, kad sisteminė BVK 70 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 114 straipsnio 1 dalies ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, (toliau – ir Instrukcija) 7 punkto analizė leidžia teigti, kad pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę, užkardyti laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimus, užtikrinti izoliuoto laikymo reikalavimų vykdymą. Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju pataisos įstaigos direktorius, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl galimybės žaisti stalo tenisą su kitu nuteistuoju, siekdamas užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir saugumą, turėjo diskreciją tokį prašymą tenkinti arba ne, atsižvelgdamas į nuteistiesiems nustatytą bausmės vykdymo režimą, jų elgesį bausmės atlikimo metu, asmenines savybes. Jokie teisės aktai neįpareigoja Alytaus PN administracijos sudaryti sąlygas nuteistiesiems žaisti stalo tenisą su kitais nuteistaisiais, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pataisos įstaiga, neužtikrindama pareiškėjo pageidaujamo laisvalaikio leidimo formos, galėjo pažeisti teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, yra padaręs nusikaltimą, jam teismas paskyrė atlikti bausmę pataisos įstaigoje, kurioje jam ir kitiems nuteistiesiems taikomas baudžiamojo įstatymo normose nustatytas režimas. Todėl tam tikri pareiškėjo asmeninių laisvių suvaržymai ir nepatogumai yra nulemti jo paties pasirinkto elgesio modelio ir yra neišvengiama kalinimo pasekmė.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjo į bylą pateiktame jam adresuotame Alytaus PN 2019 m. gegužės 30 d. atsakyme nurodyta, jog kamerų tipo patalpose veikia biblioteka, relaksacijos ir mankštos kambarys, kreipusis į Resocializacijos skyriaus psichologus, galima gauti stalo žaidimų, su pareiškėju yra sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, su kuriuo jis supažindintas pasirašytinai. Minėtame atsakyme taip pat nurodyta, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 24 d. nesutiko dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo tyrime, naudojant OASys metodiką, ir tai patvirtino savo parašu; paaiškinta, kad tokiu atveju nėra galimybės parinkti prevencines ir/ar intervencines socialinės reabilitacijos priemones, taikytinas jo atžvilgiu; rekomenduota pakeisti savo apsisprendimą ir sutikti dalyvauti OASys įvertinime, kad ateityje būtų palengvintas priežiūros ir bausmės planavimas, padidintas užimtumas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų ir pareiškėjas skunde nenurodė, jog jam pateiktą 2019 m. gegužės 30 d. atsakymą ir kitus atsakymus jis būtų ginčijęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui juose nurodyta apskundimo tvarka, todėl teismas vertino, kad su minėtuose raštuose nurodytomis aplinkybėmis pareiškėjas sutiko. Minėti duomenys leido teismui padaryti išvadą, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudarytos sąlygos dalyvauti individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytose veiklose, pareiškėjas neginčijo, kad nustatyta tvarka galėjo gauti stalo žaidimų, naudotis biblioteka, relaksacijos ir mankštos kambariais. Šių aplinkybių pagrindu teismas atmetė kaip nepagrįstas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl galimybės rinktis įvairų rūšių tikslingą veiklą nebuvimo bei nesudarytų sąlygų dalyvauti socialinėse programose. Atsakovo atstovo atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai neprieštarauja.
9. Teismas nurodė, jog pareiškėjas prašė į teismo posėdį kviesti Alytaus PN direktorių, kuris kartu su atsakingais specialistais neįžvelgė pagrindo perkelti jį į kitus pataisos namus tam, kad būtų vedamas žaisti stalo žaidimus su kitais nuteistaisiais. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė duomenų, jog jis teikė prašymą Alytaus PN direktoriui dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus. Nesant pareiškėjo raštu išreikšto pageidavimo, pataisos įstaigos direktorius nesvarstė galimybės perkelti jį į kitus pataisos namus, todėl nagrinėjamos bylos ribose nėra jokio pagrindo į teismo posėdį kviesti pareiškėjo nurodytą asmenį.
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl neleidimo žaisti stalo tenisą su kitu nuteistuoju jis patyrė dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, kankinimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, reikšmingų sprendžiant dėl pareiškėjo patirtų nepatogumų intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, kuriuos būtų galima įvardinti kaip nežmogiškas kalinimo sąlygas, asmens žeminimą, kankinimą. Teismas nenustatė, kad pataisos įstaigos administracija galėjo daryti pareiškėjui psichologinį spaudimą dėl jo rašomų skundų, ir šią aplinkybę vertino abstrakčiu pareiškėjo samprotavimu. Pareiškėjui paprašius bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, teismas neturėjo galimybės skunde nurodytų aplinkybių patikslinti, todėl vertino, kad patiriami apribojimai yra jo, kaip įkalinto asmens, statuso pasekmė, nepažeidžianti bausmės vykdymo principų, ir negali būti laikomi pakankamai intensyviais, sudarančiais pagrindą neturtinės žalos atsiradimo faktui konstatuoti.
III.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
13. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą nesąžiningai, šališkai, netinkamai įvertinęs jo kalinimo Alytaus PN sąlygas. Pareiškėjas buvo diskriminuojamas kitų nuteistųjų, kurie atlieka nuobaudas ar bausmę kamerų tipo patalpose ir turi galimybę žaisti stalo tenisą, atžvilgiu. Pataisos įstaiga turėjo pati spręsti klausimą dėl jo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą. Pareiškėjas negali žaisti stalo žaidimų, nes kameroje yra laikomas vienas. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo prideda Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. spalio 21 d. ataskaitą Nr. NKP‑2019/1-1 ir prašo ją pridėti prie bylos, nes minėtoje ataskaitoje nurodyta apie vienintelį kalinį, atliekantį bausmę Alytaus PN kalėjimo režimu.
k o n s t a t u o j a :
IV.
15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. spalio 18 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo priteisimo.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės kartoja savo nusiskundimus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui, akcentuoja, kad jam nebuvo sudaryta galimybė žaisti stalo tenisą, mano, jog turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl jo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą.
17. Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. balandžio 10 d. buvo gautas pareiškėjo skundas su reikalavimu priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos, be kita ko, Alytaus PN, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. balandžio 4 d., nes pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė žaisti stalo tenisą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. kovo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-800-442/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su nesudaryta galimybe žaisti stalo tenisą, pripažino pagrįstomis.
18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu <...>. ABTĮ 104 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla nutraukiama teismo nutartimi. <...> ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti <...>, jeigu nustatomos šio įstatymo 103 <...> straipsnyje nurodytos aplinkybės.
19. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į prieš tai nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu turėjo nutraukti nagrinėjamos administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo Alytaus PN sąlygų neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. (dėl nesudarytos galimybės žaisti stalo tenisą), atlyginimą, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu minėtą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikina ir administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl netinkamų kalinimo sąlygų (dėl nesudarytos galimybės žaisti stalo tenisą) laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. nutraukia.
20. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas skunde taip pat prašė priteisti jam neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo Alytaus PN sąlygų neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. spalio 18 d., atlyginimą, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šį pareiškėjo skundo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės <...> civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
22. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas pareiškėjo nusiskundimus dėl jam nesudarytos galimybės žaisti stalo tenisą, įvertino aktualų teisinį reglamentavimą ir padarė pagrįstą išvadą, jog galiojantys teisės aktai neįpareigoja atsakovo atstovo tenkinti pareiškėjo prašymus ir sudaryti jam galimybę žaisti būtent stalo tenisą. Pareiškėjo socialinė reabilitacija yra vykdoma pasitelkiant kitas pirmosios instancijos teismo sprendime detaliai aptartas priemones, kurios iš esmės galėtų būti gausesnės ir labiau pritaikytos pareiškėjo individualiai situacijai, jei pareiškėjas sutiktų dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo tyrime, naudojant OASys metodiką. Tai reiškia, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta viena iš privalomų atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, t. y. valdžios institucijos neteisėti veiksmai, todėl negalėjo būti tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo jam priteisimo.
23. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pareiškėjas neskundė atsakovo atstovo jam pateiktų atsisakymų tenkinti jo prašymus dėl galimybės žaisti stalo tenisą sudarymo BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl jų teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo patikrintas. Taip pat pareiškėjas neteikė atsakovo atstovui prašymų dėl jo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo atstovas turėjo savo iniciatyva imtis šio klausimo sprendimo, todėl šis klausimas nebuvo sprendžiamas ir pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo dėl to pasisakyti. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, jog pareiškėjo padėtis Alytaus PN dėl to, kad jis yra vienintelis kalinys, bausmę atliekantis kalėjimo režimo sąlygomis, yra apsunktina dėl atskiro nuteistųjų laikymo reikalavimų laikymosi.
24. Apibendrindama prieš tai nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjo skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl tinkamų kalinimo Alytaus PN sąlygų neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. spalio 18 d., yra teisinga galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimta nepažeidžiant proceso teisės normų. Dėl šių priežasčių minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, šios nutarties 19 punkte nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir atitinkama administracinės bylos dalis nutraukiama, kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjo J. J. skundo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. balandžio 4 d., panaikinti ir šią administracinės bylos dalį nutraukti.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
| Teisėjai |
Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius |