Administracinė byla Nr. eA-1814-415/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03029-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.9, 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. J. (F. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. J. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas F. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba, atsakovas) grąžinti likusią nacionalizuotą žemę ir mišką; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA) 2014 m. gegužės 28 d., 2016 m. birželio 8 d., 2004 m. gegužės 18 d., 2010 m. spalio 4 d. sprendimais grąžino pareiškėjo tėvo nacionalizuotą žemę ir mišką (duomenys neskelbtini), kurių plotas - 5,35 ha. Po žemės perkėlimo į (duomenys neskelbtini), žemės grąžinta neteisingai: iš žemės sklypo, kurio plotas - 1,99 ha, grąžinta 1,91 ha, nors turi būti grąžinta 1,97 ha, iš 1,9161 ha žemės ploto po perkėlimo grąžinta 1,55 ha, iš grąžinto 1,55 ha miško, po perkėlimo grąžinta tik 0,48 ha, nors žemės balas vienodas. Atsakovas NŽT vilkina likusio žemės ploto bei miško grąžinimą.
3. Nurodė, kad Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ribotą restituciją, įstatymais reguliuojant paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą buvo būtina atsižvelgti į tai, kad okupacijos metais susiformavo kiti turtiniai, socialiniai ir ekonominiai žmonių santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių buvo neįmanoma visiškai atkurti nuosavybės teisių grįžti į pirminę padėtį. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose taip pat ne kartą konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsakovas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, proporcingumo principais, todėl pareiškėjas NŽT veiksmus, t. y. priimtus sprendimus dėl žemės grąžinimo, vertina kaip prieštaraujančius įstatymo paskirčiai, varžančius pareiškėjo teises, tokiais neteisėtais veiksmais jam daroma neturtinė žala. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, nepatogumus, buvo pažemintas, įžeistas, pablogėjo jo sveikata.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad valstybės institucijos, civilinės atsakomybės prasme, neatleidžiamos nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, o dėl šios pareigos nevykdymo jų veiksmai, kurie nors ir atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau jais buvo pažeista bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, gali būti pripažinti neteisėtais ir dėl to valstybei gali atsirasti civilinė atsakomybė, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje. Neturtinę žalą pareiškėjas vertina 3 000 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovo.
5. Atsakovas NŽT, atstovaujantis ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad piliečiui kitoje vietoje pagal išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodytą vertę atkuriant nuosavybės teises į žemę projektuojamo perduodamo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam žemės, miško ar vandens telkinio sklypo vertė skaičiuojama pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) 113 punkte įtvirtintas nuostatas, t. y. naudojant žemės, miško, medynų tūrio ir vandens telkinio vertes, kurios galioja priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
7. Pažymėjo, kad F. J. perduotų neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų ir miško sklypo bendra vertė atitinka 2000 m. gegužės 4 d. išvadoje Nr. 2260 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada) nurodytą vertę. Iš nuosavybės teisių atkūrimo eigos matyti, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neskundė, dėl pažeistų teisių gynimo įstatymų nustatyta tvarka į teismą niekada nesikreipė.
8. Atsakovo nuomone, atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises į žemės sklypus, NŽT priėmė pagrįstus ir teisingus sprendimus, kurie atitiko teisės aktų reikalavimus. Sprendimai neprieštarauja nei sprendimų priėmimo metu galiojusių, nei šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimams, todėl nėra pagrindo teigti, kad NŽT veiksmai ar sprendimai yra (buvo) neteisėti. Atsakovo veiksmuose nėra deliktinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Pareiškėjui nuosavybės teisės atkurtos visa apimtimi. Be to, pareiškėjas visiškai neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto
9. Atsakovas prašė taikyti senaties terminą, nes Išvada dėl perduotos nuosavybės priimta 2000 m. gegužės 4 d., tuo tarpu pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 5 d. Taigi, pareiškėjas yra praleidęs ne tik CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą terminą, tačiau ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų ieškinio senaties terminą.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius (toliau – ir Šalčininkų žemėtvarkos skyrius) 1999 m. rugsėjo 10 d. parengė pažymą Nr. 4428 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, patvirtinančią, kad pretendentas F. J. turi nuosavybės teisę į buvusio savininko F. J. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytus 5,35 ha žemės ir 0,75 ha miško. Pareiškėjas F. J. 2000 m. balandžio 10 d. Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini). Šalčininkų žemėtvarkos skyrius 2000 m. gegužės 4 d. parengė išvadą Nr. 2260 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodyta, kad F. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,35 ha žemės ir 0,75 ha miško, iš kurių 4,55 ha priskirta grąžintinai žemei (vertė – 6 880 Lt), o 1,55 ha – grąžintinam miškui (0,8 ha žemė apaugusi mišku) (vertė – 1 189 Lt).
12. Pagal Išvadą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3625-85, (duomenys neskelbtini) kaime F. J. buvo suprojektuoti keturi 1,91 ha bendro ploto žemės sklypai ir VAVA 2004 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 2.8-85-9772 F. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį vietoj turėtos 1,99 ha (vertė – 3 015 Lt), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius bendro 1,91 ha ploto (vertė – 3 015 Lt) žemės sklypus žemės ūkio veiklai, esančius (duomenys neskelbtini). Minėto sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusią F. J. tenkančią žemės valdos dalį 3,36 ha žemės ir 0,75 ha miško bus atkurtos vėliau. Pareiškėjas F. J. su žemės sklypų ribomis sutiko.
13. Teismas taip pat nustatė, kad F. J. kreipėsi į Šalčininkų žemėtvarkos skyrių 2005 m. spalio 27 d. su prašymu pagal Išvadą suteikti nuosavybėn neatlygintinai mišką (duomenys neskelbtini), o žemę – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 2.3-14504-85, pagal Išvadą suprojektuotas pasirinktas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn 0,48 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 806-4), esantis (duomenys neskelbtini). VAVA 2010 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. S43-55 F. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,55 ha miško (0,75 ha miško + 0,8 ha žemė apaugusi mišku) (vertė – 1 189 Lt), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,48 ha ploto (vertė – 1 189 Lt) žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai, esantį (duomenys neskelbtini). Minėto sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusią F. J. tenkančią žemės valdos dalį 2,56 ha žemės bus atkurtos vėliau. Suprojektuotas žemės sklypas vietovėje paženklintas ir 2010 m. birželio 2 d. surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, abrisas, kuriuose F. J. pasirašydamas sutiko su šio žemės sklypo ribomis.
14. Teismas nustatė, kad NŽT 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 43S-171 F. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 2,04 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,9161 ha ploto (vertė – 3 078 Lt) žemės ūkio sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėto sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusią F. J. tenkančią žemės valdos dalį 0,52 ha žemės (vertė – 787 Lt) bus atkurtos vėliau.
15. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-126, pagal Išvadą suprojektuoti pasirinkti perduodami neatlygintinai nuosavybėn 0,1722 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 2102-1) ir 0,3423 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 2102-2), esantys (duomenys neskelbtini) (bendras žemės sklypų plotas – 0,5145 ha, vertė 228 Eur (787 Lt)). NŽT 2016 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 43S-97 F. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,52 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 0,5145 ha ploto (vertė – 228 Eur) žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).
16. Teismas rėmėsi ginčui aktualiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ patvirtinta Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarka, Lietuvos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodiką.
17. Teismas, atsižvelgęs į minėtą ginčui aktualų teisinį reguliavimą, sprendė, kad rengiant išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, žemės, miško, vandens telkinio, kurių pilietis nepageidauja grąžinti natūra ir pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kitoje vietoje, turi būti apskaičiuota ir nustatoma buvusio savininko turėtos žemės vertė išvados parengimo metu. Pažymėjo, kad apskaičiuota ir nustatyta buvusio savininko turėtos žemės vertė nesikeičia visame nuosavybės teisių atkūrimo procese.
18. Teismas nurodė, kad pareiškėjui buvusio savininko F. J. turėtos žemės vertė buvo apskaičiuota, pareiškėjas pastabų, pretenzijų dėl Išvadoje apskaičiuotos grąžintinos žemės, miško vertės Vilniaus apskrities Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui nepateikė, taigi su Išvadoje nustatyta grąžintinos žemės ir miško verte sutiko. Teismas, atsižvelgdamas į Žemės įvertinimo tvarkos 2.1.3 papunktį ir Metodikos 113 punktą, sprendė, kad kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą, pagrindinis kriterijus projektuojant grąžintinus žemės sklypus yra ne turėtos žemės plotas, o Išvadoje apskaičiuota turėtos žemės vertė.
19. Teismas, remdamasis byloje pateiktais duomenimis, nurodė, kad pareiškėjas F. J. pagal Išvadą turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,35 ha žemės ir 0,75 ha miško, iš kurių 4,55 ha priskirta grąžintinai žemei (vertė – 6 880 Lt), o 1,55 ha – grąžintinam miškui (0,8 ha žemė apaugusi mišku) (vertė – 1 189 Lt), todėl bendra grąžintino turto vertė yra 8 069 Lt. VAVA 2004 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 2.8-85-9772, 2010 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. S43-55, NŽT 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 43S-171 ir 2016 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 43S-97 F. J. atkurtos nuosavybės teisės vietoj turėtos (6,1 ha) mažesniu plotu (4,82 ha), tačiau atkurtos nuosavybės vertė atitinka Išvadoje nustatytą atkurtinos nuosavybės vertę (8 069 Lt). Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad NŽT pagrįstai nurodė, jog F. J. perduotų neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų ir miško sklypo bendra vertė atitinka Išvadoje nurodytą vertę. Teismas sprendė, kad atsakovas, atkurdamas nuosavybės teises pareiškėjui, nepažeidė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą grąžinti likusią nacionalizuotą žemę ir mišką atmetė kaip nepagrįstą.
20. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti NŽT neteisėti veiksmai atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises, t. y. NŽT nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad nenustačius NŽT neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip būtinos, privalomos sąlygos turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės pasisakyti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo NŽT viešoji atsakomybė negalima, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
III.
21. Pareiškėjas F. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
22. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje esantys įrodymai patirtina, kad pareiškėjas pagal Išvadą turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,35 ha žemės ir 0,75 ha miško, iš kurių 4,55 ha priskirta grąžintinai žemei (vertė – 6 880 Lt), o 1,55 ha – grąžintinam miškui (0,8 ha žemė apaugusi mišku) (vertė – 1 189 Lt), taigi bendra grąžintino turto vertė 8 069 Lt. VAVA 2004 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 2.8-85-9772, 2010 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. S43-55, NŽT 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 43S-171 ir 2016 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 43S-97 pareiškėjui F. J. atkurtos nuosavybės teisės vietoj turėto 6,1 ha ploto mažesniu plotu (4,82 ha), tačiau atkurtos nuosavybės vertė neatitinka Išvadoje nustatytą atkurtinos nuosavybės vertę (8 069 Lt). Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepagrįstai nurodė, jog F. J. perduotų neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų ir miško sklypo bendra vertė atitinka Išvadoje nurodytą vertę.
23. Pareiškėjas nurodo, kad jis prašė grąžinti žemės sklypą, apaugusį subrendusiu pušų mišku, o ne 0,8 ha žeme, apaugusia mišku. Teismas privalėjo nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, kodėl grąžinamas miškas įkainotas kaip kokybiškas, subrendęs miškas, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė tyrimo ir betarpiškumo principą. Teismas deklaratyviai nustatė, kad atsakovas NŽT nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir netenkino pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą grąžinti likusią nacionalizuotą žemę ir mišką.
24. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė įrodymų, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnį.
25. Atsakovas NŽT, atstovaujantis ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
26. NŽT atsiliepime nurodo, kad pateiktas apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino visus į bylą pateiktus įrodymus, juos tinkamai ištyrė. Iš teismo sprendimo yra visiškai aišku, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė pareiškėjo skundą. Pažymi, kad pareiškėjas ir jo atstovas dalyvavo teismo posėdyje ir jų paaiškinimai buvo išklausyti, teisės užduoti klausimus nebuvo suvaržytos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, kokių konkrečiai įrodymų teismas neištyrė ir kokią teisinę reikšmę jie turi skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė išsamų ir teisingą sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų ABTĮ, nepažeidė..
27. NŽT nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad atkurtos nuosavybės vertė neatitinka Išvadoje nustatytą atkurtinos nuosavybės vertę. Pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir mišką, F. J. perduotų neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų ir miško sklypo bendra vertė atitinka Išvadoje nurodytą vertę. Kaip teisingai nurodė teismas skundžiamame sprendime, pareiškėjas pagal Išvadą turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,35 ha žemės ir 0,75 ha miško, iš kurių 4,55 ha priskirta grąžintinai žemei (vertė - 6 880 Lt), o 1,55 ha - grąžintinam miškui (0,8 ha žemė apaugusi mišku) (vertė - 1 189 Lt), taigibendra grąžintino turto vertė 8 069 Lt. VAVA 2004 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 2.8- 85-9772 ir 2010 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. S43-55, NŽT 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 43S-171 ir NŽT 2016 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 43S-97 F. J. atkūrė nuosavybės teises vietoj turėto 6,1 ha ploto mažesniu plotu (4,82 ha), tačiau atkurtos nuosavybės vertė atitinka Išvadoje nustatytą atkurtinos nuosavybės vertę (8 069 Lt).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
29. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
30. Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir mišką, tačiau teigia, kad grąžintas mažesnis žemės ir miško plotas nei patvirtintas Išvadoje.
31. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo.
32. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Žemėtvarkos projektai rengiami ir įgyvendinami vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“.
33. Metodikos 113 punkte nurodyta, kad Žemėtvarkos projektą rengiantis autorius arba matininkas nustato kiekvieno paženklinto žemės sklypo kadastro duomenis ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo“, apskaičiuoja kiekvieno žemės sklypo vertę. Miško žemės vertė ir miško medynų vertė apskaičiuojama naudojant naujausius miškų valstybės kadastro duomenis. Kai nustatoma, kad perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo vertė yra didesnė arba mažesnė, nei pretendentas turi teisę atkurti nuosavybės teises, žemės sklypo ribos patikslinamos žemėtvarkos projekte šios Metodikos 104 punkte nustatyta tvarka ir paženklinamos vietovėje, arba išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn padaromas (patikslinamas) įrašas apie šios išvados tenkinimą iš dalies šios Metodikos 41 punkte nustatyta tvarka. Perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas laikomas lygiaverčiu turėtajam, jeigu perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo ploto, nurodyto aro tikslumu, vertė atitinka turėto žemės sklypo vertę.
34. Išvados parengimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 2.1.4 papunktyje buvo numatyta, kad šiuo nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika taikoma apskaičiuojant žemės, miško sklypų, kurių piliečiai nepageidauja susigrąžinti buvusioje vietovėje, vertę, o 2.1.3 papunktyje numatyta, kad šiuo nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika taikoma apskaičiuojant valstybės išperkamų turėtos žemės, miško sklypų ir vandens telkinių vertę, kai atlyginant už juos perduodami piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai kitoje vietoje (išskyrus šios nutarimo 4.2.2 ir 4.2.3 punktuose nurodytus atvejus).
35. Įvertinus ginčui aktualų teisinį reglamentavimą matyti, kad rengiant išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, žemės, miško, vandens telkinio, kurių pilietis nepageidauja grąžinti natūra ir pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kitoje vietoje, turi būti apskaičiuota ir nustatoma buvusio savininko turėtos žemės vertė išvados parengimo metu. Kaip pagrįstai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą, pagrindinis kriterijus projektuojant grąžintinus žemės sklypus yra ne turėtos žemės plotas, o Išvadoje apskaičiuota turėtos žemės vertė.
36. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius dėl to, kad atkurtos nuosavybės vertė neatitinka Išvadoje nustatytą atkurtinos nuosavybės vertę (8 069 Lt), pažymi, kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, pareiškėjas Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui 2000 m. balandžio 10 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini), todėl 2000 m. gegužės 4 d. buvo parengta išvada Nr. 2260 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodyta, kad F. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,35 ha žemės ir 0,75 ha miško (iš viso 6,1 ha), iš kurių 4,55 ha priskirta grąžintinai žemei (vertė – 6 880 Lt), o 1,55 ha - grąžintinam miškui (0,8 ha žemė apaugusi mišku) (vertė – 1 189 Lt). Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuoti keturi 1,91 ha bendro ploto žemės sklypai. VAVA 2004 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 2.8-85-9772 F. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,99 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius bendro 1,91 ha ploto (vertė- 3015 Lt) žemės sklypus žemės ūkio veiklai. Sprendime taip pat nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusią F. J. tenkančią žemės valdos dalį - 3,36 ha žemės ir 0,75 ha miško - bus atkurtos vėliau.
37. Pareiškėjas 2005 m. spalio 27 d. Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriame prašė pagal Išvadą suteikti nuosavybėn neatlygintinai mišką (duomenys neskelbtini), o žemę - (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 2.3-14504-85, pagal Išvadą suprojektuotas pasirinktas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn 0,48 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 806-4), esantis (duomenys neskelbtini). VAVA 2010 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. S43-55 F. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 1,55 ha miško (0,75 ha miško bei 0,8 ha žemė apaugusi mišku), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,48 ha ploto (vertė – 1 189 Lt) žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-580, pagal Išvadą suprojektuotas pasirinktas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn 1,9161 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). NŽT 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 43S-171 F. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 2,04 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,9161 ha ploto (vertė - 3078 Lt) žemės ūkio sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-126, pagal Išvadą suprojektuoti pasirinkti perduodami neatlygintinai nuosavybėn 0,1722 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 2102-1) ir 0,3423 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 2102-2), esatys (duomenys neskelbtini) (bendras žemės sklypų plotas - 0,5145 ha, vertė - 228 Eur (787 Lt)). NŽT 2016 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 43S-97 F. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,52 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,5145 ha ploto (vertė - 228 Eur) žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes bei ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui F. J. atkūrtos nuosavybės teisės vietoj turėto 6,1 ha ploto mažesniu plotu (4,82 ha), tačiau atkurtos nuosavybės vertė atitinka Išvadoje nustatytą atkurtinos nuosavybės vertę (8 069 Lt), atitinkamai NŽT, vykdydama nuosavybės atkūrimo pareiškėjui į žemę ir mišką procedūrą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
39. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinę žalą, pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
40. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
41. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti NŽT neteisėti veiksmai vykdant nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjui, nėra vienos iš būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą atlyginti 3 000 Eur neturtinę žalą atmetė pagrįstai.
42. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
43. ABTĮ 56 straipsnyje nustatyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.). Minėti faktiniai duomenys nustatomi proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.).
44. Betarpiškumo principas reikalauja, kad teismas, nagrinėdamas bylą, ištirtų byloje esančius įrodymus: išklausytų proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažintų su rašytiniais įrodymais, apžiūrėtų daiktinius įrodymus. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas bylai reikšmingų faktinių aplinkybių buvimą, gali savo išvadas pagrįsti tik tiesiogiai teismo posėdžio metu ištirtais ir pagal procesiniame įstatyme nustatytas taisykles įvertintais įrodymais (ABTĮ 10, 78 straipsniai).
45. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne tik pareiškėjo nurodomas aplinkybes, bet ir visus byloje surinktus įrodymus, iš jų ir atsakovo teikiamus atsikirtimus. Šiuo atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teisiškai reikšmingos aplinkybės bylai išspręsti buvo nustatytos būtent įvertinus visus įrodymus ir šių įrodymų visumą bei vadovaujantis minėtais principais ir kriterijais. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes įvertino tinkamai, nepažeisdamas įrodymų vertinimą nustatančių taisyklių toje apimtyje, kiek tai yra reikšminga teisingam bylos išsprendimui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Abstraktūs argumentai, jog pareiškėjo netenkina įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, o padarytos išvados yra neteisingos.
46. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė.
47. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl to, kad teismas nevertino grąžinamo miško vertės nustatymo teisingumo, šiuo atvu nereikšmingi, kadangi nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.
48. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl to, kad pareiškėjo nuosavybės vertė atitinka Išvadoje nustatytą atkurtinos nuosavybės vertę, o NŽT, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjui, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija