LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PAJŪRIO REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO
2016 m. rugsėjo 19 Nr. D1-623
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ 1.31 papunkčiu:
2. P a v e d u Pajūrio regioninio parko direkcijai pagal kompetenciją organizuoti Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano įgyvendinimą.
3. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
3.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. D1-282 „Dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“;
4. N u s t a t a u, kad Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano originalas su visais procedūriniais dokumentais saugomas Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623
PAJŪRIO REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI TEIGINIAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pajūrio regioninio parko (toliau – Regioninio parko) tvarkymo plano (toliau – Tvarkymo planas) sprendinius sudaro tekstinė dalis (aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai) bei grafinė dalis (Tvarkymo plano brėžinys).
2. Tvarkymo plano tikslai yra šie:
2.2. numatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonų priežiūros ir vystymo, pažeistų gamtos kompleksų bei objektų atkūrimo priemones;
2.3. nustatyti gamtos ir kultūros paveldo apsaugos, rekreacijos, gyvenamųjų vietovių vystymo kryptis bei priemones;
3. Vietovėms, atitinkančioms gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, taikomas Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“, nustatytas veiklos reglamentavimas.
II SKYRIUS
TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS
4. Tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“ (toliau – Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai), nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
4.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
4.1.1. rezervatinių miškų, pievų, pelkių ir smėlynų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – griežtos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona (KMn), absoliučios apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo pozonė (KMa) ir reguliuojamos apsaugos (KMr) kraštovaizdžio tvarkymo zona su pozonėmis smiltpievėms (KPvr) bei smėlynams (KSr);
4.1.2. rezervatinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – griežtos apsaugos vandenų (KVn) ir griežtos apsaugos pelkių (KPn) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
4.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
4.2.1. ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo miškų (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona su pozonėmis – (M(P)Ek) išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo pelkėms bei atkuriančio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona smėlynams (M(S)Er); taip pat išskiriamos pelkes išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (PEk) bei smėlynus išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (SEk) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
4.2.2. rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona bei jos ekstensyvaus pritaikymo atkuriamų smėlynų pozonė (M(S)Re) ir intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) (MRi) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
4.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
4.3.1. ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (ŽEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona bei pozonė išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo smiltpievėse (ŽEk1);
4.4. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
4.4.1. rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje išskiriama intensyvaus (formuojančio) (GRi) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona;
4.4.2. apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) ir sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
4.4.3. bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona (GŪe);
4.5. gynybinės (karinės) paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – subnatūralios (neurbanizuotos) aplinkos (NHn) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
4.6. vandens ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
4.6.1. ekosistemas saugančių vandenų grupėje – išsaugančio ūkininkavimo (VEk) ir atkuriančio ūkininkavimo (VEr) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
5. Papildomai Tvarkymo plane nustatoma sudėtinė išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo miškų ir ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (MEk-ŽEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje veikla vykdoma atsižvelgiant į žemės sklypo paskirtį: žemės ūkio paskirties sklypuose – pagal ekosistemas saugančių agrarinių teritorijų ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonos (ŽEk) apsaugos reglamentą; miškų ūkio sklypuose – pagal ekosistemų apsauginių miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonos (MEk) apsaugos reglamentą).
III SKYRIUS
GAMTOS APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
6. Pagrindinės gamtos apsaugos kryptys yra:
6.2. išsaugoti retų augalų ir gyvūnų rūšis, saugomas Europos bendrijos svarbos buveines, biologinę įvairovę;
7. Vertingiausi gamtiniai kompleksai saugomi rezervate, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose – Regioninio parko konservacinės paskirties funkcinio prioriteto zonose. Saugant ir atkuriant gamtines vertybes:
7.4. išlaikomos atviros smiltpievės, naudojant gamtotvarkines priemones (savaiminės, sumedėjusios augmenijos šalinimas) bei skatinant ekstensyvų jų naudojimą (ganymą, šienavimą);
7.5. Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės ir rūšių buveinės Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose „Natura 2000“ teritorijose tvarkomos pagal šių teritorijų gamtotvarkos planus, tvarkymo programas, rūšių apsaugos veiksmų planus;
7.6. klifinio kranto ir apsauginio kopagūbrio tvirtinimo darbai vykdomi vadovaujantis galiojančia Pajūrio juostos tvarkymo programa;
7.9. specialios paskirties transporto priemonėms privažiuoti prie jūros galima tik Tvarkymo plano brėžinyje numatytose ir tam įrengtose vietose;
8. Regioninis parkas yra pajūrio regioninėje geoekologinėje takoskyroje. Gamtiniams ryšiams geoekologinėje takoskyroje išlaikyti ir sustiprinti:
8.1. plynose agrarinėse teritorijose skatinamas miškų ir želdynų įveisimas, didinantis geoekologinės takoskyros vientisumą bei atliekantis ekologinio kompensavimo vaidmenį;
8.2. ekologinės apsaugos ir gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonose formuojama želdynų sistema – lokalūs gamtinio karkaso elementai;
9. Saugant ir atkuriant žemyninį pajūrio kraštovaizdį ir jo gamtinę ekosistemą:
9.3. atvirose agrarinėse teritorijose atkuriami natūralaus kraštovaizdžio elementai, formuojama tradicinė mozaikiška kraštovaizdžio struktūra;
9.4. miškuose palaikoma natūraliam miškui būdinga medynų rūšinė sudėtis ir medynų vertikalioji struktūra;
9.5. žemės ūkio paskirties specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonai, kurioje yra elnių aptvaras, rekomenduojama parengti teritorijos apsaugos ir tvarkymo programą, suderintą su Regioninio parko direkcija, pagal kurią būtų įvertinta ir apibūdinta teritorijos ekologinė būklė, kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo problemos ir galimybės, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo tikslai, tvarkymo ir apsaugos priemonės;
10. Gamtos pažinimui bei gamtamoksliniam švietimui skirta gamtos vertybių reprezentavimo sistema:
IV SKYRIUS
KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
12. Regioninio parko kultūros paveldo apsauga vykdoma vadovaujantis šiomis nuostatomis:
12.1. išsaugoti vertingąsias savybes autentiškoje aplinkoje ar autentiško pavidalo, užtikrinti kultūrinių raiškų ir tradicijų perdavimą ateinančioms kartoms;
12.3. vykdyti taikomąsias mokslinių tyrimų ir tvarkybos programas, sukurti optimalias sąlygas pažinti vertybes moksliniais, visuomenės ir kultūrinio turizmo tikslais;
12.4. integruoti kultūros paveldą į visuomenės gyvenimą – naudoti ar pritaikyti viešajai paskirčiai, kultūriniam ir pažintiniam turizmui;
13. Kultūros paveldo objektų apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas bei poįstatyminiai aktai.
14. Regioninio parko kultūros paveldo vertybių saugojimo būdai:
15. Kultūros paveldo vertybių tvarkymo būdai: tyrimas, remontavimas, avarijų grėsmių šalinimas, konservavimas, restauravimas, atkūrimas, pritaikymas.
16. Tvarkymo būdai ar jų deriniai parenkami taip, kad būtų maksimaliai išsaugotas autentiškumas ir apskaitos dokumentuose nurodytos vertingosios savybės. Tvarkymo būdai nustatomi objektų paveldotvarkos projektuose.
17. Anksčiau nustatytos ir Kultūros vertybių registre pažymėtos nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonos Tvarkymo planu nėra keičiamos.
18. Prioritetinės kultūros paveldo vertybių apsaugos ir pritaikymo priemonės:
18.1. didinama Regioninio parko teritorijos kultūrinė vertė atkuriant Karklininkų kaimo evangelikų liuteronų bažnyčią, restauruojant Nemirsetos laivų gelbėjimo stotį, Kalotės kaimo mokyklą, Karklininkų kaimo pradinės mokyklos pastatų kompleksą, pritaikant kultūros paveldo objektus lankymui ir pažinimui;
18.2. kultūros vertybių tvarkymas ir pritaikymas pažintiniam eksponavimui, tvarkant aplinką, gerinant privažiavimus prie jų, sukuriant vieningą vizualinės informacijos sistemą, integruojant į turistinių trasų tinklą. Prioritetas teikiamas kultūros paveldo objektams: Karklės (Kukuliškių) baterijai, Nemirsetos laivų gelbėjimo stočiai, Kalotės ir Karklininkų kaimų mokykloms.
19. Saugant, tvarkant ir pritaikant kultūros paveldą:
19.1. siūloma parengti Regioninio parko kultūros paveldo objektų paveldotvarkos projektus, numatančius jų tvarkymo priemones ir pritaikymo galimybes;
19.3. siūloma suformuoti Kalotės kaimo mokyklos žemės sklypą, kooperuoti savininkų lėšas kultūros paveldo objekto tvarkymui;
V SKYRIUS
REKREACINĖS PLĖTROS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
21. Rekreacinės plėtros kryptys:
21.2. pažintinis turizmas vystomas pritaikant lankymui Regioniniame parke esančias gamtos ir kultūros paveldo vertybes;
21.3. poilsiavimas vystomas plėtojant esamas bei įrengiant naujas poilsio vietas, rekreacinės infrastruktūros objektus Tvarkymo plano brėžinyje numatytose vietose;
22. Rekreacinis naudojimas vystomas laikantis šių nuostatų:
22.1. rekreacinė infrastruktūra ir poilsio objektai kuriami esamose urbanistinės infrastruktūros vietose arba Tvarkymo plano brėžinyje numatytose vietose, saugant gamtinį kraštovaizdį;
22.2. formuojama turistinių trasų (takų) sistema su reikalinga infrastruktūra, kurią sudaro įvairaus dydžio žiediniai bei tranzitiniai maršrutai į svarbiausius regioninio parko rekreacinius centrus (Karklę, Nemirsetą, Kalotę), įtraukiant lankytinus regioninio parko objektus;
22.5. skatinamas Karklės kaimo senųjų kelių struktūros atsikūrimas, neužtveriant praėjimų link jūros;
22.7. rekreacinės infrastruktūros plėtrai gyvenvietėse skatinama kultūros paveldo pastatų restauracija ir pritaikymas visuomeniniam rekreaciniam naudojimui;
22.8. skatinamas žirginis turizmas Šaipių kraštovaizdžio draustinyje bei Nemirsetoje, vietovėje pažymint žirginio turizmo trasas, įrengiant specializuotas žirgų išjojimo į paplūdimį vietas Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose vietose. Jodinėjimo trasų susikirtimo su pėsčiųjų-dviračių trasomis vietose įrengiama informacinė infrastruktūra;
23. Regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros priemonės:
23.1. vystant turizmą automobiliais:
23.1.1. kuriama infrastruktūra prie regioninį parką kertančių svarbiausių autoturizmo trasų „Gintaro kelias“, „Kuršių kelias“, „Lietuvos kultūros-istorijos vėrinys“, Lietuvos kurortų kelias“;
23.2. vystant dviračių ir pėsčiųjų turizmą:
23.2.1. kuriama infrastruktūra prie regioninį parką kertančių svarbiausių tarptautinių dviračių maršrutų Eurovelo10, Eurovelo13, Europos dviračių trasos „R1“, „Baltijos Gintaro kelias“ ir nacionalinių dviračių trasų „Gintarinis pajūris“, „Kuršių kelias“, Pajūrio dviračių trasa;
23.2.2. gerinamos esamų dviračių ir pėsčiųjų takų dangos, palaikoma gera jų būklė, įrengiama trūkstama infrastruktūra;
23.2.3. naudojamos įrengtos turistinės trasos (keliai) ir pritaikomi esami bendro naudojimo automobilių keliai, miško bei lauko keliai, Eurovelo10 tranzitinė dviračių turizmo trasa;
23.2.4. formuojama dviračių bei pėsčiųjų trasų (takų) sistema – rengiami trasų (takų) projektai Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtiems maršrutams ir takų atkarpoms, gerinama sunkiai praeinamų vietų danga, įrengiami informaciniai ženklai ir kita infrastruktūra, tinkamai tvarkoma trasų (takų) aplinka;
23.2.5. įrengiama dviračių turizmo trasa nuo Girulių link Kalotės (jungtis nuo esamos Eurovelo10 dviračių trasos) pro planuojamas atokvėpio vietas ir stovyklavietę šalia Kalotės ežero, Kalotės kaimo centrą, link vietinės reikšmės kelio Nr. 2245;
23.2.6. įrengiamas pėsčiųjų - dviračių takas iš centrinės Karklės dalies link Zeigių esamu keliu, įjungiant į regioninio parko rekreacinę infrastruktūrą buferinėje apsaugos zonoje esančias gyvenvietes;
23.3. vystant vandens turizmą siūloma įrengti mažųjų laivų prieplauką Karklės rekreacinio prioriteto zonoje ir organizuoti ekskursijas laivu po Baltijos jūrą, skatinti mėgėjišką žūklę; įrengti visą reikalingą infrastruktūrą prieplaukai aptarnauti ir pasiekti. Siekti, kad prieplaukos infrastruktūra derėtų pajūrio kraštovaizdyje bei vykdyti nuolatinę prieplaukos priežiūrą;
23.4. Tvarkymo plano brėžinyje numatytose vietose prie Kalotės ežero atnaujinama ir sukuriama rekreacinė infrastruktūra, įrengiant 2 atokvėpio aikšteles (paprasta ir pritaikyta žvejams) ir stovyklavietę;
23.5. Tvarkymo plano brėžinyje numatytose vietose įrengiami 3 paplūdimiai ir 1 rekonstruojamas nuo Kukuliškių iki šiaurinės Karklės kaimo dalies;
23.6. Tvarkymo planu numatoma vieta telekomunikacijų-apžvalgos bokšto su apžvalgos aikštele apie 30 m aukštyje, šiaurinėje Karklės dalyje, statybai;
23.7. Tvarkymo plano brėžinyje pažymimos maitinimo įstaigos ir viešbučio kūrimo galimybė atstatomame malūne;
23.8. Tvarkymo plano brėžinyje numatytose vietose siūlomas apžvalgos bokštų iki 15 m aukščio įrengimas;
23.9. apžvalgos bokštai turi derėti su pajūrio kraštovaizdžiu ir agresyviai neįtakoti panoramų. Bokštų konstrukcijos turėtų būti ažūrinės ir, jei yra galimybė, jie įrengiami iš natūralių pajūrio kraštui būdingų medžiagų ar imituojančių jas;
VI SKYRIUS
GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ, UŽSTATYTŲ TERITORIJŲ BEI INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
24. Regioninio parko teritorijoje palaikomas istoriškai susiformavęs užstatymas, gyvenamųjų vietovių išdėstymas, kuriama kompaktiškai užstatytų, urbanistinių teritorijų sistema, kurioje saugoma ar atkuriama pajūrio gyvenviečių urbanistinė struktūra, puoselėjama tradicinė architektūra.
25. Gyvenamojo prioriteto funkcinėse zonose žemės sklypus leidžiama dalinti ne mažesnėmis kaip 0,2 ha dalimis.
26. Naujų sodybų kūrimas galimas:
26.1. gyvenamosios paskirties prioriteto funkcinių zonų sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe), sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) ir ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zonose;
26.3. ekologinės apsaugos prioriteto funkcinės zonos bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) kraštovaizdžio tvarkymo zonose:
26.3.1. vienkieminių sodybų kūrimas galimas žemės sklypuose, kurių plotas ne mažesnis kaip 7 ha, sodybos vietą siejant su esamu užstatymu gretimuose sklypuose ar numatomu užstatymu. Galimas žemės sklypų stambinimas keičiant gretimų sklypų ribas;
27. Karklės etnokultūriniame draustinyje veikla vykdoma atsižvelgiant į suformuoto žemės sklypo paskirtį ir patvirtintus detaliuosius planus: kitos paskirties žemės sklypuose – pagal sugriežtinto vizualinio reguliavimo gyvenamosios paskirties kraštovaizdžio tvarkymo zonos (GAi) apsaugos reglamentą; žemės ūkio paskirties sklypuose – pagal apsauginių agrarinių teritorijų bendrojo apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonos (ŽAs) apsaugos reglamentą; miškų ūkio paskirties sklypuose – pagal apsauginių miškų specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonos (MAs) apsaugos reglamentą; kultūros paveldo objektų teritorijose – pagal kultūros paveldo objektų teritorijų reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zonos (KOr) apsaugos reglamentą.
28. Regioniniame parke esančios ir atstatomos sodybos, nepatenkančios į gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonas, tvarkomos pagal sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos reglamentą.
29. Sodybos vieta žemės sklype gali būti keičiama dėl aukšto gruntinio vandens lygio, neracionalaus inžinerinių tinklų išsidėstymo.
30. Statybų plėtrai Ekologinės apsaugos prioriteto funkcinėje zonoje itin smulkių žemės sklypų arealuose siūloma rengti atskirus specialiuosius planus. Specialiųjų planų teritorijos parodytos Tvarkymo plano brėžinyje sutartiniu ženklu. Šiose teritorijose esančiuose žemės sklypuose, kurių plotas ne mažesnis kaip 7 ha, vienkieminių sodybų kūrimas galimas vadovaujantis šių aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 26.3.1 punktu.
31. Draudžiama statyti sublokuotus gyvenamuosius namus, gyvenamuosius namus blokuoti su priklausiniais, išskyrus jų statybą kitos (gyvenamosios) paskirties funkcinio prioriteto zonose.
32. Plėtojant gyvenamąsias vietoves:
32.1. laikomasi šiam kraštui būdingo žemės sklypo planavimo, statinių išdėstymo, tradicinės architektūros, spalvų, medžiagų ir detalių;
33. Regioninio parko kelių tvarkymo tikslas – išsaugoti esamą kelių tinklą, gerinti jų dangas. Vidaus ūkinių bei privažiuojamųjų kelių nustatymo, tikslinimo ir statybos klausimai sprendžiami rengiant miškotvarkos ir žemėtvarkos projektus, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus bei specialiuosius planus.
34. Tvarkymo planu numatoma:
34.2. techniniu kelio Nr. 2217 rekonstrukcijos projektu išplatinus vieną kelio pusę, leisti automobilių statymą atkarpoje nuo Kukuliškių kaimo iki Olandų kepurės skardžio;
35. Svarbiausios smulkiųjų kraštovaizdžio elementų (tvorų, reklamos, inžinerinių įrenginių) statybos nuostatos:
35.1. draudžiama užtverti rekreacines teritorijas – apžvalgos aikšteles, privažiavimo kelius ar priėjimus prie jų, turistines trasas (takus) ir kelius, vaizdingas kraštovaizdžio erdves;
35.2. laikomasi istoriškai susiklosčiusių aptvėrimo tradicijų – tvoromis gali būti aptvertos sodybos, visuomeninių įstaigų ir specialių įrenginių sklypai, laukuose gali būti aptveriamos ganyklos, pasėliai, sodai, kt. Tvoros statomos iš natūralių medžiagų – medžio ir kitų tradicinių statybinių medžiagų, būdingų šiam regionui.
VII SKYRIUS
REGIONINIO PARKO BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS REGLAMENTAS
36. Regioninio parko buferinės apsaugos zonos tikslas – užtikrinti ekologinės sistemos stabilumą, išvengti neigiamo ūkinės veiklos poveikio paviršiniams ir požeminiams vandenims, nedidinti vizualinės (regimosios) kraštovaizdžio taršos.
38. Naujos statybos galimos bendruosiuose planuose numatytose teritorijose, detaliaisiais planais nustačius pastatų aukštį, užstatymo plotą bei tankį.
39. Išlaikomos atviros erdvės, kraštovaizdžio elementai, susiformavę vizualiniai ryšiai, naudojamos tradicinės arba joms artimos estetine kokybe bei spalvine gama statybinės medžiagos ir apdaila.
40. Draudžiama statyti naujus pavojingų atliekų saugojimo, rūšiavimo bei perdirbimo ir pramoninės paskirties pastatus bei gamybinius ir garažų kompleksus, statyti daugiabučius gyvenamuosius pastatus ir aukštybinius statinius.
41. Vizualinės apsaugos aspektu svarbiausias dėmesys skiriamas statyboms reguliuoti. Rekomenduojamas dviejų tipų užstatymas: vienkieminiai ir kupetiniai kaimai. Vienkiemiai kuriami ūkininkų ūkiuose, kupetiniai kaimai formuojami esamų kaimų vietose, centralizuotai įrengiant inžinerinius tinklus. Bendras užstatymo plotas vienkiemiuose negali viršyti daugiau nei 2% ūkio ploto, kupetiniuose kaimuose – nuo 2,5% iki 5,0%. Naujus statinius rekomenduojama neutralizuoti želdinių grupėmis prie sodybų ir apsauginiais kelių želdiniais. Žemės ūkio naudmenose turėtų dominuoti pievos ir ganyklos.