VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS TRANSPORTO KOMPETENCIJŲ AGENTŪROS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIŲ VISO KELIŲ TINKLO SAUGUMo VERTINIMO PROCEDŪROS PATVIRTINIMO
2022 m. vasario 24 d. Nr. 2-22
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalies 6 punktu ir perkeldamas bei įgyvendindamas 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1936, 5, 6a ir 11a straipsnius:
PATVIRTINTA
Viešosios įstaigos Transporto
kompetencijų agentūros direktoriaus
2022 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 2-22
VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIŲ VISO KELIŲ TINKLO SAUGUMO VERTINIMO PROCEDŪRA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinės reikšmės kelių viso kelių tinklo saugumo vertinimo procedūra (toliau − Procedūra) nustato valstybinės reikšmės magistralinių kelių tinklo saugumo vertinimo (toliau – vertinimas) reikalavimus ir tvarką.
2. Procedūra yra skirta viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros (toliau – Agentūra) darbuotojams, atliekantiems vertinimą.
3. Vertinimas pirmą kartą turi būti atliktas ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d., o vėliau ne rečiau kaip kas 5 metai.
4. Procedūroje vartojamos sąvokos:
4.1. Avaringumo koeficientas – įskaitinių eismo įvykių (toliau – eismo įvykis) skaičius, tenkantis 1 milijonui transporto priemonių, pravažiuojančių 1 kilometro ilgio kelio ruožu per 1 metus;
4.2. Kitos Procedūroje vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, ir Juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo reikalavimų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-51 „Dėl Juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“.
II SKYRIUS
VERTINIMO TVARKA
5. Vertinimas atliekamas suklasifikuojant kelių tinklo ruožus į penkias kelių ruožų saugumo kategorijas (toliau – saugumo kategorijos) pagal avaringumo koeficiento dydį. Saugumo kategorijų ribos nustatomos visų ruožų avaringumo koeficientų diapazoną padalinant į penkias lygias dalis. Kelių tinklo ruožai su mažiausiu avaringumo koeficientu priskiriami I saugumo kategorijai, kelių tinklo ruožai su didesniu avaringumo koeficientu priskiriami II saugumo kategorijai ir t. t.
6. Kelio ruožo avaringumo koeficientas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
A·106
AK = –––––––––– (1 formulė)
365·N·L·m
čia:
AK – avaringumo koeficientas;
A – eismo įvykių skaičius nagrinėjamame kelio ruože (per 4 metus);
N – vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, transp. pr./parą;
L – nagrinėjamo kelio ruožo ilgis, km;
m – metų skaičius (4 m.).
7. Apskaičiuojant kelio ruožo avaringumo koeficientą nevertinami sankryžose su magistraliniais, krašto ir rajoniniais keliais bei A, B ir C kategorijų gatvėmis įvykę eismo įvykiai.
8. Atsižvelgiant į eismo įvykių pasekmes kelio ruožo avaringumo koeficientas yra dauginamas:
8.2. iš 3, jeigu eismo įvykių metu žuvusiųjų nebuvo, tačiau bent vienas žmogus buvo sunkiai sužeistas;
10. Kelių tinklas į atskirus ruožus skaidomas per šiuos kelių tinklo taškus:
10.1. per sankryžas su magistraliniais, krašto ir rajoniniais keliais bei A, B ir C kategorijų gatvėmis;
10.2. per vietas, kur reikšmingai pasikeičia kelio skerspjūvis, pavyzdžiui, vienos važiuojamosios dalies kelias tampa dviejų važiuojamųjų dalių keliu;
12. Atliekant viso kelių tinklo saugumo vertinimą, atsižvelgiama į eismo įvykių riziką ir sunkumą, remiantis ir kelio konstrukcijos charakteristikų (konstrukcinio saugumo) vizualiniu ištyrimu vietoje arba elektroninėmis priemonėmis pagal Europos Komisijos pateiktas gaires dėl sistemingų viso kelių tinklo saugumo vertinimų atlikimo ir saugumo reitingų nustatymo metodikos.
III SKYRIUS
TIKSLINIAI KELIŲ SAUGUMO PATIKRINIMAI
13. Turi būti atlikti visų V saugumo kategorijos kelių ruožų tiksliniai kelių saugumo patikrinimai ir nustatytos reikalingos inžinerinės eismo saugumo priemonės (toliau – eismo saugumo priemonės). Esant poreikiui tiksliniai kelių saugumo patikrinimai gali būti atlikti ir kitų saugumo kategorijų kelių ruožuose.
14. Tikslinius kelių saugumo patikrinimus atlieka asmenų grupės, susidedančios ne mažiau kaip iš dviejų narių, iš kurių bent vienas narys privalo atitikti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 112 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytus reikalavimus, taip pat 112 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus arba turėti ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo atliekant poveikio kelių saugumui vertinimą patirtį, arba turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį juodųjų dėmių nustatymo ir tyrimo srityje.
15. Tikslinio kelių saugumo patikrinimo metu reikia išsiaiškinti, kokie kelio infrastruktūros saugumo trūkumai turėjo ar galėjo turėti įtakos eismo įvykiams ar jų pasekmėms:
15.2. atliekant kelio arba gatvės apžiūrą nustatyti eismo įvykiams ar jų pasekmėms įtakos turėjusius ar galėjusius turėti kelių infrastruktūros saugumo trūkumus;
16. Jeigu eismo įvykių priežastys nesusijusios su kelio infrastruktūros saugumo trūkumais (pavyzdžiui, visi eismo įvykiai yra skirtingų rūšių ir neturi bendrų požymių), rekomenduojama apsvarstyti bendrojo pobūdžio eismo saugumo priemonių panaudojimą (leidžiamo važiavimo greičio ribojimą, greičio kontrolės prietaisus ar kt.).
IV SKYRIUS
EISMO SAUGUMO PRIEMONIŲ PARINKIMAS
17. Tikslinių kelių saugumo patikrinimų metu turi būti nustatytos reikalingos eismo saugumo priemonės, kurios galėtų sumažinti arba panaikinti kelio ruože įvykusių eismo įvykių pasikartojimo riziką.
18. Eismo saugumo priemonės turi būti parenkamos remiantis teisės aktais, normatyviniais dokumentais ir gerąja eismo saugumo praktika. Eismo saugumo priemonės turi būti techniškai ir ekonomiškai racionalios.
19. Parinkta eismo saugumo priemonė turi būti priskirta vienai iš dviejų eismo saugumo priemonių rūšių, pagal įgyvendinimo sudėtingumą:
19.1. nesudėtinga eismo saugumo priemonė – įgyvendinama kelio priežiūra arba statinio paprastuoju remontu;
V SKYRIUS
PRIORITETINIŲ VEIKSMŲ PLANAS
21. Atsižvelgiant į tikslinių kelių saugumo patikrinimų rezultatus turi būti sudarytas ir su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija suderintas prioritetinių veiksmų, t. y. eismo saugumo priemonių įgyvendinimo, planas (toliau – planas).
22. Planas turi būti sudarytas pagal didžiausią eismo įvykių sukeltų nuostolių (eismo dalyvių žūčių, sužeidimų ir kt.) sumažinimo galimybę, nustatytą remiantis teisės aktais, normatyviniais dokumentais, tyrimų duomenimis ir kitų šalių gerąja praktika.
23. Plane turi būti pateikta informacija apie kelio ruožo vietą, eismo įvykius, per pastaruosius 4 metus ir per einamuosius metus kelio ruože nustatytas juodąsias dėmes, parinktas eismo saugumo priemones ir jų rūšis pagal sudėtingumą, prognozuojamų nuostolių dėl eismo įvykių sumažėjimą. Plane gali būti pateikta ir daugiau informacijos.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24. Agentūra ne vėliau kaip 2025 m. spalio 31 d. pateikia Europos Komisijai ataskaitą apie kelių tinklo ruožų klasifikavimą į saugumo kategorijas. Jei taikytina, ataskaitoje taip pat pateikiamas atnaujintos Procedūros, įskaitant visų pirma patobulinimus, susijusius su technologine pažanga ir pažeidžiamų eismo dalyvių apsauga, nuostatų sąrašas. Nuo 2025 m. spalio 31 d. tokios ataskaitos teikiamos kas penkerius metus.