LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2005 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. D1-665 „DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS ATRANKOS METODINIŲ NURODYMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2014 m. gruodžio 16 d. Nr. D1-1026

Vilnius

 

1. P a k e i č i u Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinius nurodymus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų patvirtinimo“ (toliau – Nurodymai):

1.1. papildau Nurodymus 31 punktu:

31. Tais atvejais, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinkloNatura 2000“ teritorijoms, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas teisės aktų nustatyta tvarka turi pateikti atsakingai institucijai institucijos, atsakingos už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo“;

1.2. pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:

7. Atranką atlieka atsakinga institucija, remdamasi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą, ir institucijos, atsakingos už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, priimta išvada apie planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą“;

1.3. pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:

9. Atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, turi teisę apžiūrėti ir vizualiai įvertinti planuojamos ūkinės veiklos vietą, pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos Atrankai atlikti“;

1.4. pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:

10. Atsakinga institucija, remdamasi pagal 8 ir 9 punktus pateikta planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo informacija ir atsakingos institucijos vizualiu vietos įvertinimu, jei toks buvo, užpildo 2 priedą. Pildant 2 priedą, pirma išsiaiškinama, ar antrojoje skiltyje nurodytas kriterijus, į kurį būtina atkreipti dėmesį atliekant atranką, yra reikšmingas konkrečiu atveju, ir pagal tai užpildoma kriterijaus reikšmingumo skiltis. Argumentų skiltyje pateikiama atranką atliekančio (-ių) specialisto (-ų) argumentuota nuomonė, ar kriterijus gali sąlygoti poveikio aplinkai vertinimą. Šioje skiltyje taip pat pateikiama nuomonė dėl kriterijaus reikšmingumo konkrečiu atveju ir informacija apie kriterijų ir, jei tai įmanoma, – skaitinė kriterijaus išraiška. Apsisprendžiant dėl kriterijaus reikšmingumo konkrečiu atveju, būtina atsižvelgti ne tik į atskirus kriterijus, bet ir į jų tarpusavio sąveiką, ypač derinant planuojamos ūkinės veiklos ir galimo jos poveikio aplinkai kriterijus su numatomos planuojamos ūkinės veiklos vietos kriterijais“;

1.5. pakeičiu 13 punktą ir jį išdėstau taip:

13. Atsakinga institucija, rengdama galutinę Atrankos išvadą, pakartotinai išnagrinėja planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą Atrankos informaciją, 2 priedą ir prireikus jį patikslina, įvertina Atrankos išvados persvarstymo išvadas ir poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas (jeigu tokios pateiktos)“;

1.6. pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:

14. Atsakinga institucija, siekdama užtikrinti Atrankos objektyvumą ir išvados aiškumą bei vykdyti poveikio aplinkai vertinimo sistemos kontrolę, pasilieka planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą informaciją“;

1.7. išdėstau 1 priedą nauja redakcija (pridedama);

1.8. išdėstau 2 priedą nauja redakcija (pridedama).

2. Šis įsakymas įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d. Iki 2015 m. gegužės 1 d. pradėtos poveikio aplinkai vertinimo procedūros baigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią tvarką.

 

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                   Kęstutis Trečiokas


 

Planuojamos ūkinės veiklos

atrankos metodinių nurodymų

1 priedas

 

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS ORGANIZATORIAUS (UŽSAKOVO)

AR POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO DOKUMENTŲ RENGĖJO

PATEIKIAMA INFORMACIJA

 

 

I. INFORMACIJA APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS ORGANIZATORIŲ (UŽSAKOVĄ)

1. Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė; įmonės pavadinimas; adresas, telefonas, faksas, el. paštas).

2. Tais atvejais, kai informaciją atrankai teikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pasitelktas konsultantas, papildomai pateikiami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumento rengėjo kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė; įmonės pavadinimas; adresas, telefonas, faksas, el. paštas).

II. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS APRAŠYMAS

3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas, nurodant kurį(-iuos) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo punktą(-us) atitinka planuojama ūkinė veikla arba nurodant, kad atranka atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, nurodomas atsakingos institucijos raštas (data, Nr.), kad privaloma atranka.

4. Planuojamos ūkinės veiklos fizinės charakteristikos: žemės sklypo plotas ir planuojama jo naudojimo paskirtis ir būdas (būdai), funkcinės zonos, planuojamas užstatymo plotas, numatomi statiniai, įrenginiai ir jų paskirtys, numatomi įrengti giluminiai gręžiniai, kurių gylis viršija 300 m, numatomi griovimo darbai, reikalinga inžinerinė infrastruktūra (pvz. inžineriniai tinklai (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, energijos ir kt.) susisiekimo komunikacijos).

5. Planuojamos ūkinės veiklos pobūdis: produkcija, technologijos ir pajėgumai (planuojant esamos veiklos plėtrą nurodyti ir vykdomos veiklos technologijas ir pajėgumus).

6. Žaliavų naudojimas; cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) naudojimas, įskaitant ir pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų naudojimą (nurodant jų pavojingumo klasę ir kategoriją); radioaktyviųjų medžiagų naudojimas; pavojingų (nurodant pavojingų atliekų technologinius srautus) ir nepavojingų atliekų (nurodant atliekų susidarymo šaltinį arba atliekų tipą) naudojimas; planuojamos ūkinės veiklos metu numatomas naudoti ir laikyti tokių žaliavų ir medžiagų preliminarus kiekis.

7. Gamtos išteklių (natūralių gamtos komponentų), visų pirma vandens, žemės, dirvožemio, biologinės įvairovės naudojimo mastas ir regeneracinis pajėgumas (atsistatymas).

8. Energijos išteklių naudojimo mastas, nurodant kuro rūšį.

9. Pavojingų, nepavojingų ir radioaktyviųjų atliekų susidarymas, nurodant, atliekų susidarymo vietą, kokios atliekos susidaro (atliekų susidarymo šaltinis arba atliekų tipas), preliminarų jų kiekį, jų tvarkymo veiklos rūšis.

10. Nuotekų susidarymas, preliminarus jų kiekis, jų tvarkymas.

11. Cheminės taršos susidarymas (oro, dirvožemio, vandens teršalų, nuosėdų susidarymas, preliminarus jų kiekis) ir jos prevencija.

12. Fizikinės taršos susidarymas (triukšmas, vibracija, šviesa, šiluma, jonizuojančioji ir nejonizuojančioji (elektromagnetinė) spinduliuotė) ir jos prevencija.

13. Biologinės taršos susidarymas (pvz., patogeniniai mikroorganizmai, parazitiniai organizmai) ir jos prevencija.

14. Planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių (pvz., gaisrų, didelių avarijų, nelaimių (pvz., potvynių, jūros lygio kilimo, žemės drebėjimų)) ir (arba) susidariusių ekstremaliųjų situacijų, įskaitant tas, kurias gali lemti klimato kaita; ekstremalių įvykių ir ekstremalių situacijų tikimybė ir jų prevencija.

15. Planuojamos ūkinės veiklos rizika žmonių sveikatai (pvz., dėl vandens ar oro užterštumo).

16. Planuojamos ūkinės veiklos sąveika su kita vykdoma ūkine veikla ir (arba) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos (pvz., pramonės, žemės ūkio) plėtra gretimose teritorijose (pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus).

17. Veiklos vykdymo terminai ir eiliškumas, numatomas eksploatacijos laikas.

III. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS VIETA

18. Planuojamos ūkinės veiklos vieta (adresas) pagal administracinius teritorinius vienetus, jų dalis ir gyvenamąsias vietoves (apskritis, savivaldybė, seniūnija, miestas, miestelis, kaimas, viensėdis, gatvė); teritorijos, kurioje planuojama ūkinė veikla, žemėlapis su gretimybėmis ne senesnis kaip 3 metų (ortofoto ar kitame žemėlapyje, kitose grafinės informacijos pateikimo priemonėse apibrėžta planuojama teritorija, planų mastelis pasirenkamas atsižvelgiant į planuojamos teritorijos ir teritorijos, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, dydžius); informacija apie teisę valdyti, naudoti ar disponuoti planuojamos teritorijos žemės sklypą (privati, savivaldybės ar valstybinė nuosavybė, sutartinė nuoma); žemės sklypo planas, jei parengtas.

19. Planuojamos ūkinės veiklos sklypo ir gretimų žemės sklypų ar teritorijų funkcinis zonavimas ir teritorijos naudojimo reglamentas (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai), nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vyraujančių statinių ar jų grupių paskirtis) pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Informacija apie vietovės infrastruktūrą, urbanizuotas teritorijas (gyvenamąsias, pramonines, rekreacines, visuomeninės paskirties), esamus statinius ir šių teritorijų ir (ar) statinių atstumus nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos).

20. Informacija apie eksploatuojamus ir išžvalgytus žemės gelmių telkinių išteklius (naudingas iškasenas, gėlo ir mineralinio vandens vandenvietes), įskaitant dirvožemį; geologinius procesus ir reiškinius (pvz., erozija, sufozija, karstas, nuošliaužos), geotopus, kurių duomenys kaupiami GEOLIS (geologijos informacijos sistema) duomenų bazėje (https://epaslaugos.am.lt/)

21. Informacija apie kraštovaizdį, gamtinį karkasą, vietovės reljefą, vadovautis Europos kraštovaizdžio konvencijos, Europos Tarybos ministrų komiteto 2008 m. rekomendacijomis CM/Rec (2008-02-06)3 valstybėms narėms dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo gairių nuostatomis, Lietuvos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašu (http:www.am.lt/VI/index.php#a/12929) ir Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija (http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=13398), kurioje vertingiausios estetiniu požiūriu Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės struktūros išskirtos studijoje pateiktame Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės struktūros žemėlapyje ir pažymėtos indeksais V3H3, V2H3, V3H2, V2H2, V3H1, V1H3, jų vizualinis dominantiškumas yra a, b, c.

22. Informacija apie saugomas teritorijas (pvz., draustiniai, parkai ir kt.), įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas, kurios registruojamos STK (Saugomų teritorijų valstybės kadastras) duomenų bazėje (http://stk.vstt.lt) ir šių teritorijų atstumus nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos). Pridedama Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Poveikio reikšmingumo „Natura 2000“ teritorijoms išvada, jeigu tokia išvada reikalinga pagal teisės aktų reikalavimus.

23. Informacija apie biotopus – miškus, jų paskirtį ir apsaugos režimą; pievas, pelkes, vandens telkinius ir jų apsaugos zonas, juostas, jūros aplinką ir kt.; biotopų buveinėse esančias saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes, kurių informacija kaupiama SRIS (saugomų rūšių informacinė sistema) duomenų bazėje (https://epaslaugos.am.lt/), jų atstumą nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos) ir biotopų buferinį pajėgumą (biotopų atsparumo pajėgumas).

24. Informacija apie jautrias aplinkos apsaugos požiūriu teritorijas – vandens pakrančių zonas, potvynių zonas, karstinį regioną, gėlo ir mineralinio vandens vandenvietes, jų apsaugos zonas ir juostas ir pan.

25. Informacija apie teritorijos taršą praeityje (teritorijos, kuriose jau buvo nesilaikoma projektui taikomų aplinkos kokybės normų), jei tokie duomenys turimi.

26. Informacija apie tankiai apgyvendintas teritorijas ir jų atstumą nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos).

27. Informacija apie vietovėje esančias nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurios registruotos Kultūros vertybių registre (http://kvr.kpd.lt/heritage), ir jų atstumą nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos).

IV. GALIMO POVEIKIO APLINKAI RŪŠIS IR APIBŪDINIMAS

28. Galimas reikšmingas poveikis aplinkos veiksniams, atsižvelgiant į dydį ir erdvinį mastą (pvz., geografinę vietovę ir gyventojų, kuriems gali būti daromas poveikis, skaičių); pobūdį (pvz., teigiamas ar neigiamas, tiesioginis ar netiesioginis, sąveikaujantis, trumpalaikis, vidutinės trukmės, ilgalaikis); poveikio intensyvumą ir sudėtingumą (pvz., poveikis intensyvės tik paukščių migracijos metu); poveikio tikimybę (pvz., tikėtinas tik avarijų metu); tikėtiną poveikio pradžią, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą (pvz., poveikis bus tik statybos metu, lietaus vandens išleidimas gali padidinti upės vandens debitą, užlieti žuvų nerštavietes, sukelti eroziją, nuošliaužas); bendrą poveikį su kita vykdoma ūkine veikla ir (arba) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimose teritorijose (pvz., kelių veiklos rūšių vandens naudojimas iš vieno vandens šaltinio gali sumažinti vandens debitą, sutrikdyti vandens gyvūnijos mitybos grandinę ar visą ekologinę pusiausvyrą, sumažinti ištirpusio vandenyje deguonies kiekį); galimybę veiksmingai sumažinti poveikį:

28.1. poveikis gyventojams ir visuomenės sveikatai, įskaitant galimą neigiamą poveikį gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai, gyventojų saugai ir visuomenės sveikatai dėl fizikinės, cheminės, biologinės taršos (atsižvelgiant į foninį užterštumą) ir kvapų (pvz., vykdant veiklą, susidarys didelis oro teršalų kiekis dėl kuro naudojimo, padidėjusio transporto srauto, gamybos proceso ypatumų, statybų metu ir pan.); galimą poveikį vietos darbo rinkai ir vietovės gyventojų demografijai;

28.2. poveikis biologinei įvairovei, įskaitant galimą poveikį natūralioms buveinėms dėl jų užstatymo ar suskaidymo, hidrologinio režimo pokyčio, želdinių sunaikinimo ir pan.; galimas natūralių buveinių tipų plotų sumažėjimas, saugomų rūšių, jų augaviečių ir radaviečių išnykimas ar pažeidimas, galimas neigiamas poveikis gyvūnų maitinimuisi, migracijai, veisimuisi ar žiemojimui;

28.3. poveikis žemei ir dirvožemiui, pavyzdžiui, dėl numatomų didelės apimties žemės darbų (pvz., kalvų nukasimas, vandens telkinių gilinimas ar upių vagų tiesinimas); gausaus gamtos išteklių naudojimo; pagrindinės tikslinės žemės paskirties pakeitimo;

28.4. poveikis vandeniui, pakrančių zonoms, jūrų aplinkai (pvz., paviršinio ir požeminio vandens kokybei, hidrologiniam režimui, žvejybai, navigacijai, rekreacijai);

28.5. poveikis orui ir vietovės meteorologinėms sąlygoms (pvz., aplinkos oro kokybei, mikroklimatui);

28.6. poveikis kraštovaizdžiui, pasižyminčiam estetinėmis, nekilnojamosiomis kultūros ar kitomis vertybėmis, rekreaciniais ištekliais, ypač vizualinis, įskaitant poveikį dėl reljefo formų keitimo (pažeminimas, paaukštinimas, lyginimas);

28.7. poveikis materialinėms vertybėms (pvz., nekilnojamojo turto (žemės, statinių) paėmimas, poveikis statiniams dėl veiklos sukeliamo triukšmo, vibracijos, numatomi apribojimai nekilnojamajam turtui);

28.8. poveikis kultūros paveldui, (pvz., dėl veiklos sukeliamo triukšmo, vibracijos, šviesos, šilumos, spinduliuotės).

29. Galimas reikšmingas poveikis 28 punkte nurodytų veiksnių sąveikai.

30. Galimas reikšmingas poveikis 28 punkte nurodytiems veiksniams, kurį lemia planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių (pvz., didelių avarijų) ir (arba) ekstremaliųjų situacijų (nelaimių).

31. Galimas reikšmingas tarpvalstybinis poveikis.

32. Planuojamos ūkinės veiklos charakteristikos ir (arba) priemonės, kurių numatoma imtis siekiant išvengti bet kokio reikšmingo neigiamo poveikio arba užkirsti jam kelią.

 


 

Planuojamos ūkinės veiklos

atrankos metodinių nurodymų

2 priedas

 

ATSAKINGOS INSTITUCIJOS ATRANKOS INFORMACIJOS ARGUMENTUOTAS ĮVERTINIMAS, PAGAL KURĮ PRIIMAMA ATRANKOS IŠVADA (GALUTINĖ ATRANKOS IŠVADA) DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

 

PLANUOJAMA ŪKINĖ VEIKLA

Eil. Nr.

 

Kriterijus

 

Ar kriterijus reikšmingas?

(+/–)

 

Nurodomi motyvai, ar kriterijus sąlygoja (nesąlygoja) poveikio aplinkai vertinimą, įvertinant tiesioginį ir netiesioginį reikšmingą poveikį aplinkos veiksniams(1)

 

 

Nurodomi papildomi motyvai apie kriterijaus aktualumą, ar sąlygoja (nesąlygoja) poveikio aplinkai vertinimą priimant galutinę atrankos išvadą

1

2

3

4

5

6

1.

Planuojama ūkinė veikla pagal mastą (apimtį, dydį, pajėgumą) artima analogiškai veiklai, kuri įrašyta į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą

 

 

 

 

2.

Planuojamos ūkinės veiklos sąveika su kita vykdoma ūkine veikla ir (arba) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos (pvz., pramonės, žemės ūkio) plėtra gretimose teritorijose (pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus)

 

 

 

 

 

3.

Gamtos išteklių (natūralių gamtos komponentų), naudojimo mastas, visų pirma vandens, žemės, dirvožemio, biologinės įvairovės

 

 

 

 

4.

Ūkinės veiklos planuojamoje vietoje aplinkos oro, vandens foninio užterštumo atitikimas kokybės normoms

 

 

 

 

5.

Planuojamos ūkinės veiklos fizikinės, cheminės, biologinės taršos mastas ir atitikimas normoms

 

 

 

 

6.

Radioaktyviųjų medžiagų naudojimas, saugojimas; cheminių medžiagų ir preparatų naudojimas, įskaitant ir pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų naudojimą; planuojamos ūkinės veiklos metu numatomas naudoti ir laikyti tokių medžiagų mastas

 

 

 

 

7.

Pavojingų, nepavojingų ir radioaktyviųjų atliekų susidarymas (kokios atliekos susidaro, preliminarus jų kiekis, susidarymo vieta) ir tvarkymo veiklos rūšys

 

 

 

 

8.

Planuojamos ūkinės veiklos rizika žmonių sveikatai dėl fizikinės, cheminės, biologinės taršos (atsižvelgiant į foninį užterštumą) ir kvapų

 

 

 

 

9.

Planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių (didelių avarijų) ir (arba) susidariusių ekstremaliųjų situacijų (nelaimių)

 

 

 

 

 

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS VIETA

Eil.Nr.

 

Kriterijus

 

Ar kriterijus reikšmingas?

(+/–)

 

Nurodomi motyvai, ar kriterijus sąlygoja (nesąlygoja) poveikio aplinkai vertinimą, įvertinant tiesioginį ir netiesioginį reikšmingą poveikį aplinkos veiksniams(1)

 

 

Nurodomi papildomi motyvai apie kriterijaus aktualumą, ar sąlygoja (nesąlygoja) poveikio aplinkai vertinimą priimant galutinę atrankos išvadą

1

2

3

4

5

6

1.

Planuojamos ūkinės veiklos sklypo ir gretimų žemės sklypų ar teritorijų funkcinis zonavimas ir teritorijos naudojimo reglamentas (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai), nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vyraujančių statinių ar jų grupių paskirtis) pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Informacija apie vietovės infrastruktūrą, urbanizuotas teritorijas (gyvenamąsias, pramonines, rekreacines, visuomeninės paskirties), esamusstatinius ir šių teritorijų ir (ar) statinių atstumus nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos)

 

 

 

 

 

2.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta natūralių biotopų (pvz., miškai, parkai, pievos, pelkės, vandens telkiniai), kraštovaizdžio, vietovės reljefo, biotopų buveinėse esančios biologinės įvairovės ir jų apsaugos atžvilgiu

 

 

 

 

3.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta rekreacinių, gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijų atžvilgiu

 

 

 

 

4.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta saugomų teritorijų (pvz., draustiniai, parkai, gamtinis karkasas), įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų, jų biologinės įvairovės atžvilgiu

 

 

 

 

5.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta jautrių aplinkos apsaugos požiūriu teritorijų (pvz., vandens pakrančių zonos, potvynių zonos, karstinis regionas, gėlo ir mineralinio vandens vandenvietės, jų apsaugos zonos ir juostos) atžvilgiu

 

 

 

 

6.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta eksploatuojamų ir išžvalgytų žemės gelmių išteklių telkinių atžvilgiu

 

 

 

 

7.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta vietovių, kurios kelia avarijų riziką planuojamai veiklai ir gali sukelti poveikį aplinkai, žmonių sveikatai (pvz., dėl potvynių, jūros lygio kilimo, žemės drebėjimų, gaisringumo, praeities taršos, geologinių procesų ir reiškinių: žemės drebėjimų, erozijos, sufozijos, karsto, nuošliaužų), atžvilgiu

 

 

 

 

8.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta materialinių vertybių ir nekilnojamųjų kultūros vertybių atžvilgiu

 

 

 

 

 

GALIMO POVEIKIO RŪŠIS IR APIBŪDINIMAS

Eil.Nr.

 

Kriterijus

 

Ar kriterijus reikšmingas?

(+/–)

 

Nurodomi motyvai, ar kriterijus sąlygoja (nesąlygoja) poveikio aplinkai vertinimą, įvertinant tiesioginį ir netiesioginį reikšmingą poveikį aplinkos veiksniams(1)

 

 

Nurodomi papildomi motyvai apie kriterijaus aktualumą, ar sąlygoja (nesąlygoja) poveikio aplinkai vertinimą priimant galutinę atrankos išvadą

1

2

3

4

5

6

1.

Galimas poveikis gyventojams ir žmonių sveikatai, gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai dėl fizikinės (triukšmas, vibracija, šviesa, šiluma, jonizuojančioji ir nejonizuojančioji (elektromagnetinė) spinduliuotė) taršos, cheminės (oro, dirvožemio ir vandens tarša), biologinės (patogeniniai mikroorganizmai, parazitiniai organizmai) taršos ir kvapų

 

 

 

 

2.

Galimas poveikis biologinei įvairovei, natūralių buveinių tipų plotų sumažėjimas, saugomų rūšių, jų augaviečių ir radaviečių pažeidimas ar išnykimas dėl jų užstatymo, suskaidymo, užpylimo, nukasimo ir pan.

 

 

 

 

3.

Galimas neigiamas poveikis natūralioms buveinėms dėl vandens tėkmės ar hidrologinio režimo pokyčio (pvz., bus užlietos sausumos teritorijos, pakenkta žuvų nerštavietėms, sukelta krantų erozija)

 

 

 

 

4.

Galimas poveikis gyvūnų maitinimuisi, migracijai, veisimuisi ar žiemojimui dėl hidrologinio režimo pokyčio, želdinių sunaikinimo, triukšmo, vibracijos ir pan.

 

 

 

 

5.

Galimas poveikis žemei ir dirvožemiui dėl numatomų didelės apimties žemės darbų (pvz., kalvų nukasimas, vandens telkinių gilinimas ar upių vagų tiesinimas, praeityje užterštų teritorijų valymas, užlietos sausumos teritorijos), kurie gali sukelti eroziją, nuošliaužas, dirvožemio teršimą ir pan.

 

 

 

 

6.

Galimas poveikis dėl gausus gamtos išteklių naudojimo (pvz., miškų kirtimas, vandens naudojimas, numatoma įrengti vieną ar daugiau giluminių gręžinių, dėl to galimas šių išteklių stygius)

 

 

 

 

7.

Galimas poveikis paviršinio ir (ar) požeminio vandens kokybei atsižvelgiant į vandens foninį užterštumą dėl veiklos vykdymo metu išleidžiamo didelio nuotekų kiekio (pvz., dėl gamybinių ar buitinių nuotekų, žemės ūkio objektų taršos)

 

 

 

 

8.

Galimas poveikis paviršinio ir (ar) požeminio vandens kiekiui ar tėkmei (pvz., keisis vandens debitas)

 

 

 

 

9.

Galimas poveikis vandens telkinių naudojimo žvejybai, navigacijai, rekreacijai ir pan.

 

 

 

 

10.

Galimas poveikis aplinkos orui, atsižvelgiant į aplinkos oro foninį užterštumą (pvz., dėl numatomo didelio energijos poreikio, didelio kuro kiekio naudojimo ar padidėjusio transporto srauto)

 

 

 

 

11.

Galima tarša dėl veiklos vykdymo metu didelio kiekio atliekų susidarymo, tarp jų pavojingų, radioaktyviųjų

 

 

 

 

12.

Galimas didelis oro teršalų kiekis dėl kuro naudojimo, padidėjusio transporto srauto, gamybos proceso ypatumų, statybų metu ir pan.

 

 

 

 

13.

Galimas poveikis materialinėms vertybėms (pvz., nekilnojamojo turto (žemės, statinių) paėmimas, poveikis statiniams dėl veiklos sukeliamo triukšmo, vibracijos, numatomi apribojimai nekilnojamajam turtui)

 

 

 

 

14.

Galimas poveikis kultūros paveldui (pvz., dėl veiklos sukeliamo triukšmo, vibracijos ir pan.)

 

 

 

 

15.

Galimas poveikis kraštovaizdžiui, pasižyminčiam estetinėmis, nekilnojamosiomis kultūros ar kitomis vertybėmis, rekreaciniais ištekliais, ypač vizualinis, įskaitant dėl reljefo formų keitimo (pažeminimas, paaukštinimas, lyginimas)

 

 

 

 

16.

Planuojama ūkinė veikla gali turėti tarpvalstybinį poveikį dėl savo pobūdžio, masto ar vietos

 

 

 

 

17.

Ekstremalių įvykių tikimybė dėl numatomų cheminių medžiagų ir preparatų, įskaitant ir pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, gamybos, naudojimo ar saugojimo. Dėl veiklos gali padidėti avarijų, gaisrų tikimybė

 

 

 

 

18.

Planuojamos ūkinės veiklos galimų poveikių visumos sąveika

 

 

 

 

19.

Planuojama ūkinė veikla gali sąlygoti kitos veiklos, susijusios su planuojama ūkine veikla, planavimą, t. y. galimas papildomas poveikis aplinkai

 

 

 

 

(1) atsižvelgiant į poveikio dydį ir erdvinį mastą; pobūdį, įskaitant ir tarpvalstybinio poveikio pobūdį, poveikio intensyvumą ir sudėtingumą, poveikio tikimybę; tikėtiną poveikio pradžią, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą; bendrą poveikį su kita ūkine veikla ir (arba) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimose teritorijose, galimybes reikšmingai sumažinti poveikį.