Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. KOVO 22 D. NUTARIMO NR. 309 „DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2015 m. liepos 1 d. Nr. 683
Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“:

1.1. Pakeisti 3.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„3.3. profesinių mokyklų mokiniai, aukštųjų mokyklų studentai ir asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti profesiniam mokymui ar profesinei reabilitacijai, – jų profesinės veiklos praktikos įstaigoje ar įmonėje metu; asmenys, atliekantys savanorišką praktiką Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka, – savanoriškos praktikos sutarties galiojimo laikotarpiu;“.

1.2. Pakeisti 18 punktą ir jį išdėstyti taip:

„18. Tiriant lėtines profesines ligas, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė darbo inspekcija) teritorinio skyriaus kvietimu gali dalyvauti atitinkamo Fondo valdybos teritorinio skyriaus atstovai.“

1.3. Pakeisti 27 punktą ir jį išdėstyti taip:

„27. Kai Fondo valdyba ar Fondo valdybos teritorinis skyrius gauna papildomus dokumentus ar nustato naujas įvykio aplinkybes, kurios gali turėti įtakos nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimui draudiminiu įvykiu, jie turi teisę Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl papildomo ištyrimo.“

1.4. Pakeisti 28 punktą ir jį išdėstyti taip:

„28. Fondo valdybos ar Fondo valdybos teritorinio skyriaus atstovai turi teisę dalyvauti, o šių Nuostatų 27 punkte nustatytais atvejais privalo dalyvauti atliekant papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.“

1.5. Pakeisti 32 punktą ir jį išdėstyti taip:

„32. Sprendimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar nustatytos profesinės ligos pripažinimo draudiminiu arba nedraudiminiu įvykiu, kuriame turi būti nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, nuorašas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčiamas:

32.1. apdraustajam, kuriam įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar nustatyta profesinė liga, ir jo darbdaviui;

32.2. apdraustajam mirus:

32.2.1. sutuoktiniui (-ei) ir (ar) kitiems šeimos nariams, išvardytiems Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 straipsnyje ir 27 straipsnio 2 dalyje, kurių giminystę patvirtina Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau vadinama – Gyventojų registras) duomenys;

32.2.2. asmenims, kurie, teikdami prašymus skirti vienkartinę draudimo išmoką ir periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, pateikė dokumentus (civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimus, archyvų pažymas ar kitus), įrodančius santuokos ar giminystės ryšį su apdraustuoju ir galinčius patvirtinti jų teisę į vienkartinę ar periodinę draudimo išmokas apdraustajam mirus;

32.2.3. kitiems asmenims, kurie nurodyti kaip apdraustojo šeimos nariai asmenų pateiktuose prašymuose skirti vienkartinę ar periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus;

32.2.4. jeigu prašymų skirti vienkartinę draudimo išmoką nėra, – apdraustojo darbdaviui.“

1.6. Pakeisti 37 punktą ir jį išdėstyti taip:

„37. Ligos pašalpa mokama 100 procentų vidutinio dienos kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos pašalpoms skaičiuoti, dydžio nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) pripažins, kad asmuo nedarbingas ar iš dalies darbingas. Jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos pašalpa mokama iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.“

1.7. Pakeisti VII skyrių ir jį išdėstyti taip:

 

VII. VIENKARTINĖ DRAUDIMO IŠMOKA APDRAUSTAJAM MIRUS

 

85. Apdraustajam (šių Nuostatų 3.1–3.5 papunkčiai) mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirusiojo šeimos nariai, nurodyti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, turi teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kuri lygi 100 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl draudiminio įvykio mėnesį, dydžių. Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus lygiomis dalimis priklauso kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Apdraustojo šeimos narių skaičius nustatomas vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis, dokumentais, patvirtinančiais civilinės būklės aktų įrašus, ir asmenų, teikiančių prašymus skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, pateikta informacija apie jiems žinomus apdraustojo šeimos narius.

Jeigu apdraustojo šeimos nariai yra asmenys, vyresni kaip 18 metų, kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programas ar studijuoja pagal dieninių ar nuolatinių studijų programas iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai, jie pateikia Fondo valdybos teritoriniam skyriui arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui švietimo įstaigos, kurioje jie mokosi, išduotą pažymą apie mokymąsi, išskyrus tuos atvejus, kai duomenys apie mokymąsi gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartis. Asmenų, kurie iki 18 metų buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), teisei į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus nustatyti duomenys apie neįgalumą gaunami elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį arba turi būti pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduota pažyma.

86. Mirusiojo šeimos nariai, pateikdami prašymus skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, Fondo valdybos teritorinį skyrių arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių informuoja apie kitus jiems žinomus mirusiojo šeimos narius, draudiminio įvykio dieną turėjusius teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Jeigu tokie asmenys patys nėra pateikę prašymų skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir šių asmenų giminystės ryšio ar santuokos su apdraustuoju nepatvirtina Gyventojų registro duomenys, Fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius informuoja nurodytus asmenis apie galbūt egzistuojančią jų teisę į vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dalį ir nurodo šios teisės įgyvendinimo sąlygas, nustatydami ne ilgesnį kaip 3 mėnesių terminą Gyventojų registro duomenims patikslinti arba dokumentams, patvirtinantiems teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, pateikti.

87. Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama tik tada, kai teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus turinčių asmenų giminystės ryšį ar santuokos su apdraustuoju faktą patvirtina Gyventojų registro duomenys.

88. Jeigu teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus turintis mirusiojo šeimos narys per Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytus terminus nesikreipia dėl išmokos skyrimo arba jos neatsisako, jam priklausanti išmokos dalis nedalijama kitiems teisę į išmoką turintiems šeimos nariams ir lieka neišmokėta. Šeimos narys gali atsisakyti jam priklausančios vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dalies tik visų kitų šeimos narių naudai. Atsisakymas turi būti patvirtintas notaro. Tokiu atveju atsisakyta išmokos dalis lygiomis dalimis išdalijama likusiems mirusiojo šeimos nariams.

89. Teisė į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus po apdraustojo mirties gimusiam jo vaikui, kuris gimė po nelaimingo atsitikimo darbe arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu dienos, įgyvendinama šia tvarka:

89.1. Prašymas skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vaiko (vaikų) gimimo.

89.2. Moteris, kuri laukiasi mirusiojo apdraustojo vaiko (vaikų), iki vaiko (vaikų) gimimo gali pateikti prašymą skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią jos nėštumą, Fondo valdybos teritoriniam skyriui ar Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui, taip informuodama Fondo valdybos teritorinį skyrių ar Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių, kad į vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dalį pretenduoja ir apdraustojo vaikas (vaikai), gimsiantis (gimsiantys) po jo mirties.

89.3. Jeigu per šių Nuostatų 89.1 papunktyje nustatytą terminą vaiko (vaikų) vardu nepateikiamas prašymas (prašymai) skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir suėjus šiam terminui Gyventojų registro duomenys nepatvirtina, kad per 300 dienų nuo apdraustojo mirties moteriai, teigusiai, kad ji laukiasi apdraustojo vaiko, gimė vaikas, kurio gimimo įraše vaiko tėvu būtų įrašytas apdraustasis, palikta išmokos dalis lygiomis dalimis išmokama mirusiojo šeimos nariams, turintiems teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus.

89.4. Vaikui (vaikams), gimusiam (gimusiems) po apdraustojo mirties, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama tuo atveju, jeigu vaiko gimimo įraše vaiko tėvu įrašytas apdraustasis. Jeigu prašymas skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus po apdraustojo mirties gimusiam vaikui (vaikams) negali būti tenkinamas dėl to, kad teisme nebaigta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, sprendimo dėl išmokos skyrimo ar padalijimo kitiems šeimos nariams priėmimas atidedamas iki atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo arba tėvystės nustatymo įregistravimo.“

1.8. Pakeisti 96 punktą ir jį išdėstyti taip:

„96. Vienkartinė ir periodinė draudimo išmokos apdraustajam mirus skiriamos asmenims ir jų šeimos nariams, turintiems teisę gauti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus ir periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, jų gavėjams persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, mokamos tarptautinėse sutartyse ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Apdraustųjų asmenų šeimos nariai, gyvenantys trečiosiose šalyse ir turintys teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir periodines draudimo išmokas apdraustajam mirus, pateikia reikiamus dokumentus šių Nuostatų nustatyta tvarka.“

1.9. Pripažinti netekusiu galios 102 punktą.

1.10. Pakeisti 103.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„103.5. vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama mirusiojo šeimos nariui (-iams), turinčiam (-iems) teisę į šią išmoką, pagal jo (jų) prašymą (-us) skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kuris (-ie) pateikiamas (-i) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelaimingo atsitikimo darbe arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu. Sprendimas skirti ir mokėti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus priimamas per 10 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams nuo nelaimingo atsitikimo darbe arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu. Nustatant kiekvienam apdraustojo šeimos nariui priklausančios vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dalies dydį, atsižvelgiama į nustatytą apdraustojo šeimos narių skaičių.“

2. Iki šio nutarimo įsigaliojimo dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus pradėtos prašymų nagrinėjimo procedūros vykdomos ir sprendimai priimami vadovaujantis šiuo nutarimu keičiamų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 32, 85, 86, 87, 88, 89 punktų ir 103.5 papunkčio nuostatomis.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                      Algirdas Butkevičius

 

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                                             Algimanta Pabedinskienė