Baudžiamoji byla Nr. 2K-284-489/2018
Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00024-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Armano Abramavičiaus ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. gynėjo advokato Gintaro Petukausko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutarties.
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimu.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant R. G. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, skirtas turto (15 705,03 Eur) konfiskavimas. Iš R. G. Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteista 2977,04 Eur proceso išlaidų ir 12,21 Eur proceso išlaidų valstybei.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartimi nuteistojo R. G. gynėjo advokato Gintaro Petukausko apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. G. nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką (t. y. 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto, 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto ir 3.3 papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad „Fiziniams asmenims leidžiama <...> gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų“ (t. y. leidžiama gabenti ne daugiau kaip 10 pakelių cigarečių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2011 m. birželio 13 d.) patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8 punkto 8.1 ir 8.1.1 papunkčiai)) gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir asmenimis, nesuvokusiais nusikalstamų veikų pobūdžio, dėl kurių ikiteisminis tyrimas nutrauktas, turėdamas tikslą neteisėtai įgyti, laikyti ir gabenti akcizais apmokestinamas prekes, 2016 m. sausio mėnesio viduryje prekybos centre „Mega“, esančiame Islandijos pl. 32, Kaune, už 3000 Eur atlygį įkalbėjo UAB „T“ direktorių R. T., nesuvokusį nusikalstamų R. G. veiksmų pobūdžio, vilkiku MAN (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCHMITZ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos į Švediją nugabenti krovinį. 2016 m. vasario 6 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys akcizais apmokestinamas prekes – 14 padėklų su 3 359 600 vnt. cigarečių „WinstonBlue“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtintomis banderolėmis, iš sandėliavimo patalpų, esančių Prienų r., (duomenys neskelbtini), pakrovė į UAB „T“ priklausančią direktoriaus R. T. nurodymu į pakrovimo vietą atvykusio vilkiko MAN (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo G. K., nesuvokusio nusikalstamų R. G. veiksmų pobūdžio, puspriekabę SCHMITZ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), po to akcizais apmokestinamas prekes puspriekabėje SCHMITZ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2016 m. vasario 6 d. iki 2016 m. vasario 10 d. apie 11 val. laikė transporto priemonių saugojimo aikštelėje adresu: Giraitės k., Kaunas, kol R. G. nurodymu vairuotojas G. K. vilkiku MAN (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabę SCHMITZ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išgabeno į Klaipėdą ir taip akcizais apmokestinamas prekes gabeno, iki 2016 m. vasario 10 d. apie 15 val. 45 min. Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos centriniame terminale, esančiame Baltijos pr. 40, Klaipėdoje, muitinės pareigūnai 3 359 600 vnt. cigarečių „WinstonBlue“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 413 284,60 Eur ir viršija 250 MGL dydžio sumą, surado ir sulaikė.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo R. G. gynėjas advokatas G. Petukauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
3. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Kaltinimas R. G. nuosprendyje ir nutartyje paremtas išskirtinai liudytojų R. T. ir G. K. parodymais. Byloje medžiaga patvirtina, kad būtent R. T., kaip UAB „T“ vadovas, vilkiko savininkas ir vilkiko vairuotojo G. K. darbdavys, organizavo ir vykdė akcizais apmokestinamų prekių neteisėtą gabenimą.
3.2. R. T. parodymai nepatikimi, nelogiški. 2016 m. vasario 11 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu R. T. negalėjo prisiminti, su kokia įmone ketino sudaryti sutartį dėl puspriekabės tolesnio gabenimo Švedijoje, ar sudarė tokią sutartį ir t. t. R. T. tvirtino, kad užsakė bilietus transporto priemonei ir priekabai gabenti, bet iš krovinių gabenimo kompanijos „DFDS Seaways“ atsakymo Muitinės kriminalinei tarnybai matyti, kad bilietai nei užsakyti, nei atšaukti.
3.3. Nėra įrodymų, kad R. G. būtų susijęs su nusikalstamos veikos padarymu, kad prekės buvo gabenamos R. G. iniciatyva turint tikslą prekes nugabenti į Švediją. Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
3.4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo padarytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas, nes skundas išnagrinėtas formaliai, apsiribojant vien aplinkybių, nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, pakartojimu.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. G. gynėjo G. Petukausko kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Kasatorius, akcentuodamas prieštaravimus dėl įrodymų, remiasi išimtinai nuteistojo parodymais, kuriais nuteistasis kelia savo versijas dėl veikos, kitaip vertina apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes.
4.2. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasisakoma dėl R. G. parodymų ir tyčios jo veiksmuose. Subjektyviųjų požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir tiriant bei vertinant išorinius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriais esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kokie įrodymai paneigia R. G. versiją: liudytojų R. T. ir G. K. parodymai, mobiliojo ryšio telefonų abonentų įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės, specialisto išvada. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino R. G. paaiškinimus apie asmens, vardu Saulius, vaidmenį padarant nusikalstamą veiką ir šiek tiek kitaip vertino nuteistojo parodymus šioje dalyje, nei juos vertino pirmosios instancijos teismas, tačiau nurodė, kad tai nepaneigia nusikaltimo pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį.
4.3. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis neprašė atlikti įrodymų tyrimo, tik iš naujo įvertinti bylos įrodymus, teismas tai ir padarė, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo R. G. gynėjo advokato G. Petukausko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
6. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).
Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
Taigi, kasacinės instancijos teismas žemesniųjų instancijų teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Dėl to tie kasacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamos atskiros apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su šio teismo atliktu įrodymų vertinimu, jų pakankamumu nuteistojo kaltei nustatyti, prašoma, atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes, atskirų asmenų parodymų pagrindu daryti kitokias išvadas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimais bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
7. Kasaciniame nuteistojo gynėjo skunde nurodoma, jog apeliacinės instancijos teisme padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimai vertinant bylos įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir byla pagal paduotą nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą patikrinta formaliai, nesilaikyta bylos patikrinimo apeliacinės instancijos teisme ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
8. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu įrodymų vertinimo pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio
1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014).
9. BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-697/2017).
10. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir, jeigu skundas atmetamas, priimtoje nutartyje išdėstyti motyvuotas apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl apeliacinio skundo, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-492/2014, 2K-572-139/2015, 2K-118-746/2016, 2K-65-976/2017).
11. Patikrinusi nagrinėjamą bylą kasaciniame skunde nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacine tvarka apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje atliktas įrodymų vertinimo patikrinimas esminių įrodymų vertinimo pažeidimų neturi. Nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje nesilaikyta bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kad vadovautasi neleistinais BPK priemonėmis nepatikrintais įrodymais, jie vertinti šališkai, ignoruotos ir neaptartos kokios nors svarbios bylos aplinkybės, padarytos klaidos dėl įrodymų turinio ir pan.
12. Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas, nustatydami įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis).
13. Kasatorius įrodymų vertinimą, pažeidžiantį įstatymo reikalavimus, grindžia aplinkybe, kad nuosprendis R. G. iš esmės paremtas tik liudytojų R. T. ir G. K. parodymais, kurie, pasak jo, yra nepatikimi, nes būtent šie asmenys ir organizavo neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, kitų tiesioginių įrodymų, patvirtinančių R. G. kaltę, byloje nėra.
14. Iš priimto nuosprendžio ir nutarties turinio negalima daryti išvados, kad faktinės bylos aplinkybės byloje nustatytos pažeidžiant liudytojų parodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Teismai ištyrė kasaciniame skunde minimų liudytojų duotus parodymus ir atkreipė dėmesį į tai, kad šių asmenų parodymai dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaravo, buvo patvirtinti kitų bylos įrodymų. Liudytojų G. K. ir R. T. parodymų turinys patvirtina byloje atskleistą neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, gabenimo eigą.
15. Pagal teismų praktiką, vertinant atskirų įrodymų šaltinių savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, būtina atsižvelgti į subjektyviosios kilmės įrodymų šaltinio (asmens) santykį su kaltinamuoju, teikiamos informacijos svarbą paties liudytojo asmeniniams ar kitiems interesams (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-142-489/2018). Liudytojais byloje pripažinti G. K. ir R. T. patys tiesiogiai dalyvavo byloje nustatytose aplinkybėse, palaikė tiesioginį ryšį su R. G., davė tikslius parodymus apie kaltinimui reikšmingas esmines krovinio gabenimo aplinkybes, t. y. dėl to, kad būtent R. G. kreipėsi dėl krovinio pervežimo, kad šis asmuo lydėjo transporto priemonę pakrauti krovinio ir dalyvavo pakraunant, kad būtent jis atvežė krovinio dokumentus ir plombą.
16. Kasatoriaus nurodomos aplinkybės – kad R. T. negalėjo prisiminti, su kokia įmone ketino sudaryti sutartį dėl puspriekabės tolesnio gabenimo Švedijoje, kad parodymuose teigė užsakęs kelto bilietus ir vėliau juos atšaukęs, nors krovinių gabenimo kompanija nurodė, kad bilietai nei užsakyti nei atšaukti nebuvo – iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, nebuvo tirtos ir analizuotos proceso dalyvių iniciatyva kaip reikšmingos įrodinėjant R. G. kaltę ar nekaltumą. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde šios aplinkybės paminimos toje skundo dalyje, kurioje keliamos abejonės dėl R. T. parodymų patikimumo. Nors, pagal bylos duomenis tai, kad R. T. teigė užsakęs bilietus, o byloje pateikta informacija apie tai, kad nėra duomenų apie jo pirktus ir atšauktus kelto bilietus, rodo tam tikrą nesutapimą tarp atskirų bylos duomenų, tačiau kasaciniame skunde minimos aplinkybės nėra tokios reikšmingos, kad sudarytų prielaidas teismams visus R. T. parodymus laikyti nepatikimais. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje R. T. parodymai dar kartą vertinti ir pripažinti atitinkantys visus reikalavimus, keliamus įrodymams pagal BPK 20 straipsnį.
17. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką ir baudžiamojo proceso įstatymą klausimą, ar liudytojo parodymai laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nenustatyta, kad, norint pripažinti įrodymais liudytojų parodymus, juos reikia pagrįsti kokiais nors kitais įrodymais, kartu šis įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio pagrįsti vien tik liudytojo parodymais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110/2006).
18. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, atmestini. Visų pirma kasatorius, teigdamas, kad buvo padarytas šis pažeidimas, skunde nepateikia tą pažeidimą patvirtinančių konkrečių faktų, nenurodo, į kokius apeliacinio skundo argumentus buvo neatsakyta ir kaip tai padarė įtaką neteisėtam apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimui. Skunde pateikiami bendro pobūdžio teiginiai, kad apeliacinis nuteistojo gynėjo skundas buvo išnagrinėtas formaliai. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes kasacine tvarka skundžiamos nutarties turinys tokius kasatoriaus teiginius paneigia.
19. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, nesant poreikio bei proceso dalyvių prašymų, naujas įrodymų tyrimas neatliktas. Priimdamas sprendimą apeliacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismas nutartyje pateikė pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių teisinį vertinimą. Teismas atsakė į apeliacinio skundo klausimus dėl įrodymų pakankamumo konstatuojant R. G. kaltę, atliko liudytojų R. T. ir G. K. parodymų analizę ir vertinimą, motyvuotai pasisakė dėl R. T. parodymų patikimumo, taip pat atliko mobiliojo ryšio telefono abonentų įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių bei kitų įrodymų analizę ir jų palyginimą su liudytojų parodymais, nutartyje motyvuotai atmetė apeliacinio skundo versiją dėl R. G. nurodomo asmens, vardu Saulius, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką, kaip paneigiančio jo kaltę, atsakė į skundo argumentus dėl turto konfiskavimo.
20. Taigi skundžiamoje nutartyje į esminius nuteistojo R. G. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo grindžiant nuteistojo kaltę, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir padarytų išvadų pagrįstumo, taip pat jo padarytų veiksmų kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl apelianto tokie argumentai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nenustačius kasaciniame skunde nurodytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasatoriaus prašymas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,