LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL VILNIAUS REGIONO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2015 m. rugsėjo 3 d. Nr. 1V-685

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, 7.8.7 papunkčiu,

t v i r t i n u Vilniaus regiono integruotą teritorijų vystymo programą (pridedama).

 

 

 

Vidaus reikalų ministras                                                                                       Saulius Skvernelis


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1V-685

 

 

VILNIAUS REGIONO INTEGRUOTA TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vilniaus regiono integruotoje teritorijų vystymo programoje (toliau – Vilniaus regiono ITV programa) pateikiama Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizė, vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės, programos veiksmų planas.

2. Vilniaus regiono ITV programoje ir jos prieduose vartojami šie sutrumpinimai:

2.1. AM – Aplinkos ministerija;

2.2. BIVP – bendruomenės inicijuota vietos plėtra;

2.3. BVP – bendrasis vidaus produktas;

2.4. ERPF – Europos regioninės plėtros fondas;

2.5. ES – Europos Sąjunga;

2.6. EVRK 2 red. – Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, patvirtintas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“;

2.7. GIS – geografinės informacinės sistemos;

2.8. ITI – integruotos teritorinės investicijos;

2.9. KM – Kultūros ministerija;

2.10. KPPP – Kelių priežiūros ir plėtros programa;

2.11. LAKD – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos;

2.12. LAKIS – Lietuvos automobilių kelių informacinė sistema;

2.13. MVĮ – maža arba vidutinė įmonė;

2.14. SADM – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

2.15. SĮ – savivaldybės įmonė;

2.16. SM – Susisiekimo ministerija;

2.17. ŠMM – Švietimo ir mokslo ministerija;

2.18. TEN-T – transeuropinis transporto tinklas;

2.19. UAB – uždaroji akcinė bendrovė;

2.20. VRM – Vidaus reikalų ministerija;

2.21. VšĮ – viešoji įstaiga;

2.22. VVG – vietos veiklos grupė.

 

II SKYRIUS

VILNIAUS REGIONO ITV PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS SITUACIJOS ANALIZĖ

 

3. Atliekant Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizę analizuojama apie regioną (apskritį) ir savivaldybes pateikiama statistinė ir kita informacija, ir, jeigu tokia informacija prieinama, statistinė arba GIS informacija apie gyvenamąsias vietoves ar jų dalis (Vilniaus regiono ITV programoje nurodytas tikslines ir susietas teritorijas). Kartu analizuojama Vilniaus miesto savivaldybės situacija, nes susiformavusi Vilniaus miesto metropolinė zona ir teritorijos, kuriose vyksta Vilniaus miesto aglomeruotos urbanizacijos procesai, yra už Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribų, o situacija Vilniaus mieste turi lemiamą poveikį situacijai visuose Vilniaus regiono miestuose ir savivaldybėse.

4. Rengiant Vilniaus regiono ITV programą vadovaujamasi šių Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijai taikomų planavimo ir teritorijų planavimo dokumentų ir teisės aktų nuostatomis:

4.1. Lietuvos Respublikos partnerystės sutarties, patvirtintos 2014 m. birželio 20 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2014) 4234 (toliau – Partnerystės sutartis) 1.1 dalies „Teritorinė plėtra ir regioninė politika“, 3.1 dalies „Integruotas teritorinės plėtros požiūris“, 3.1.2 dalies „Integruotos teritorinės investicijos (ITI)“ nuostatomis;

4.2. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014) 6397 (toliau – Veiksmų programa), 4 skirsnio „Integruotos teritorinės plėtros aprašymas“, 7 ir 8 prioritetų „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ bei „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ nuostatomis;

4.3. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, nuostatomis;

4.4. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 172 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“, nuostatomis: tikslu „didinti teritorinę sanglaudą regionuose“; uždaviniu „spręsti tikslinėms teritorijoms (gyvenamosioms vietovėms) būdingas problemas, didinant konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą, skatinant ekonomikos augimą“;

4.5. Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ (toliau – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas);

4.6. Vilniaus apskrities teritorijos bendruoju (generaliniu) planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1310 „Dėl Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo“ (toliau – Vilniaus apskrities bendrasis planas);

4.7. Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1V- 480 „Dėl Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairių patvirtinimo“ (toliau – Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairės).

5. Socialinei, ekonominei, demografinei, aplinkos būklei ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimams (klimato kaitai) regione didžiausią įtaką daro šie veiksniai:

5.1. Vilniaus regiono centre yra išsidėsčiusi Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miestas – Lietuvos sostinė ir pagrindinis urbanistinis, administracinis ir ekonominis centras. Vilniaus mieste veikia pagrindinės centrinės valdžios institucijos, didžiausia dalis aukštųjų mokyklų, įsikūrusios visoje Lietuvoje veikiančių įmonių pagrindinės buveinės, atliekama didžioji dalis Lietuvai tenkančių tiesioginių užsienio investicijų (2013 m. 65,6 procento visų šalies tiesioginių užsienio investicijų). Vilniaus miesto savivaldybėje 2014 m. gyveno dauguma (67 procentai) Vilniaus regiono gyventojų ir veikė absoliuti dauguma Vilniaus regiono įmonių (2015 m. sausio 1 d. – 87 proc.), kuriose mokamas darbo užmokestis yra ženkliai konkurencingesnis lyginant su kitomis regiono savivaldybėmis, (2014 m. Vilniaus miesto savivaldybėje mokamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis siekė 789 eurus ir viršijo likusiose Vilniaus regiono savivaldybėse mokamą vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestį vidutiniškai 40 procentų). Todėl Vilniaus miesto savivaldybėje vykstantys procesai neišvengiamai veikia socialinę, ekonominę, demografinę ir aplinkos būklę ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus visame regione. Tačiau minėtas poveikis skirtingai pasireiškia skirtingose Vilniaus regiono dalyse:

5.1.1. Centrinei regiono daliai galima priskirti Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybes, kurių didžiausias miestas – Lentvaris ir Vilniaus apskrities bendrajame plane nurodyti pagrindiniai urbanistiniai centrai nuo Vilniaus miesto yra nutolę vidutiniškai 25 kilometrus (skaičiuojant svertinį vidurkį, atsižvelgus į atitinkamų urbanistinių centrų gyventojų skaičių). Šioje regiono dalyje vyksta aktyvūs aglomeruotos urbanizacijos procesai (Vilniaus miesto gyventojų išsikėlimas į priemiestines teritorijas, verslo plėtra Vilniaus miesto prieigose), būdingas aukštas tankus gyvenamųjų vietovių tinklas ir gyventojų tankumas (žr. 1 pav.), Vilniaus miesto plėtra turi ženklų neigiamą poveikį aplinkai.

5.1.2. Vidurinei regiono daliai galima priskirti savivaldybes, kuriose esantys Vilniaus apskrities bendrajame plane nurodyti pagrindiniai urbanistiniai centrai nuo Vilniaus miesto yra nutolę 25–50 km atstumu, t. y. Elektrėnų savivaldybė, Širvintų ir Šalčininkų rajono savivaldybės (Vilniaus miesto metropolinės įtakos zonos riba eina per šių savivaldybių administracinius centrus). Šiai regiono daliai būdingi aktyvios švytuoklinės migracijos procesai, vykstantys apie 40–50 km atstumu aplink Vilniaus miestą (palankiausios sąlygos tam susidaro ties pagrindiniais magistraliniais keliais) ir mažas vietinis ekonominis aktyvumas, slopinamas konkurencijos su Vilniaus miestu dėl darbo jėgos (bruto darbo užmokesčio skirtumai yra didesni, negu transporto sąnaudos) ir investicijų.

5.1.3. Periferinei regiono daliai galima priskirti Ukmergės ir Švenčionių rajonų savivaldybes, kurių pagrindiniai urbanistiniai centrai (išskyrus Pabradę) nuo Vilniaus miesto yra nutolę vidutiniu 75 kilometrų atstumu. Periferinei regiono daliai būdingi santykinai savarankiški regioniniai centrai: Ukmergė ir dviejų miestų – Švenčionių ir Švenčionėlių pagrindu susiformavęs regioninis centras. Šiose savivaldybėse tiek teigiama, tiek neigiama Vilniaus miesto įtaka pasireiškia silpniausiai, jų plėtrą labiau įtakoja veiksniai būdingi regionams, kuriuose nėra didžiųjų miestų.

 

1 pav. Gyventojų tankumas Vilniaus regione. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2011  m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenys

5.2. Vilniaus regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) ekonominis aktyvumas daug mažesnis lyginant ne tik su Vilniaus miestu, bet ir su daugeliu Lietuvos regionų:

5.2.1. Vilniaus regione (išskyrus Vilniaus miestą) 2015 m. sausio 1 d. veikė 4055 įmonės. Tūkstančiui gyventojų teko 15,3 veikiančios įmonės.

5.2.2. Veikiančių įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų Vilniaus regione (išskyrus Vilniaus miesto savivaldybę) nesiekia šalies vidurkio (26,2 įmonės 1000 gyventojų) ir yra panašus kaip regionuose, kuriose nėra didžiųjų miestų. Pavyzdžiui, Tauragės apskrityje, kurios BVP vienam gyventojui buvo mažiausias tarp visų regionų ir siekė 56,9 proc. šalies vidurkio (Vilniaus regione – 143,7 proc.), veikiančių įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų (15,7) buvo aukštesnis, negu Vilniaus regione (išskyrus Vilniaus miestą). 2015 m. sausio 1 d. duomenimis, tarp 10 Lietuvos regionų (neįskaitant jose esančių didžiųjų miestų savivaldybių) Vilniaus regionas (be Vilniaus miesto savivaldybės) užėmė tik 6 vietą pagal veikiančių įmonių skaičių, tenkantį 1000 gyventojų (lenkė tik Utenos, Marijampolės, Panevėžio (be Panevėžio miesto savivaldybės) ir Šiaulių (be Šiaulių miesto savivaldybės) regionus.

5.2.3. Lyginant 5 regionus, kuriuose yra didieji miestai, Vilniaus regionas pasižymėjo didžiausiais ekonominio aktyvumo netolygumais, lyginant veikiančių įmonių skaičių tenkantį 1000 gyventojų regiono centro savivaldybėje ir likusioje regiono dalyje. Minėtas santykis Vilniaus regione siekė 4,3 karto (t. y. Vilniaus miesto savivaldybės veikiančių įmonių skaičius 1000 gyventojų buvo 4,3 karto aukštesnis, negu regiono (be Vilniaus miesto savivaldybės)), tuo tarpu kituose regionuose, kuriuose yra didieji miestai, skirtumai tarp regiono centro ir likusių regiono savivaldybių buvo ženkliai mažesni ir siekė nuo 1,7 karto (Klaipėdos regione) iki 2,2 karto (Kauno ir Šiaulių regionuose).

5.2.4. Ypač mažas veikiančių įmonių skaičius stebimas vidurinėje ir periferinėje regiono dalyje esančiose Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių rajonų ir Elektrėnų savivaldybėse. Įmonių skaičius šiose savivaldybėse yra žemesnis už regiono (be Vilniaus miesto savivaldybės) vidurkį, o įmonių skaičiaus augimas (nuo 2011 m.) yra lėtesnis negu regione ir Vilniaus mieste, t. y. skirtumai toliau didėja.

5.2.5. Didžiausias veikiančių įmonių skaičius tiek absoliutine išraiška, tiek skaičiuojant 1000-čiui gyventojų regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) stebimas Vilniaus rajono savivaldybėje. 2015 m. sausio 1 d. šioje savivaldybėje veikė 1871 įmonė, 1000 gyventojų teko 19,6 įmonės, taip pat tai buvo vienintelė Vilniaus regiono savivaldybė, kurioje veikiančių įmonių skaičius augo sparčiau, negu vidutiniškai regione ir Vilniaus miesto savivaldybėje (nuo 2011 m. Vilniaus miesto savivaldybėje veikiančių įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų išaugo 27 procentais, Vilniaus regione (be Vilniaus miesto) – 29 procentais, Vilniaus rajono savivaldybėje – 47 procentais). Įmonių skaičiaus padidėjimas Vilniaus rajono savivaldybėje (absoliutine išraiška – 326 įmonės) lėmė apie 41 proc. viso regiono (be Vilniaus miesto) įmonių skaičiaus padidėjimo.

5.2.6. Santykinai gerą lyginant su likusiomis Vilniaus regiono savivaldybėmis 1000 gyventojų tenkančių įmonių rodiklį turėjo Trakų rajono savivaldybė (paprastai daug mažų įmonių veikia teritorijose, kur gerai išvystytas turizmo sektorius) ir Ukmergės rajono savivaldybė (tam turi įtakos Ukmergės miesto demografinis potencialas (22,5 tūkst. gyventojų) ir didesnis atstumas iki pagrindinių metropolinių centrų, kuris užtikrina ir įvairesnių paslaugų paklausą vietoje ir didesnę ūkinės veiklos įvairovę), šių dviejų savivaldybių rodikliai buvo artimi regiono (be Vilniaus miesto) vidurkiui, tačiau augo lėčiau (po 15 proc. nuo 2011 metų).

5.3. Materialinių investicijų vertinimas Vilniaus regione:

5.3.1. Šalyje ir daugelyje regionų materialinės investicijos ženkliau didėjo 2010–2011 metais, kuomet investicijų suaktyvėjimą lėmė besibaigianti finansinė krizė ir ekonominė recesija bei prasidėjęs intensyvesnis 2007–2013 m. laikotarpio ES finansinės paramos naudojimas. 2010–2011 metais materialinių investicijų apimtis Lietuvoje padidėjo 22 procentais (915 milijonų eurų) ir iki 2013 m. iš esmės nesikeitė (padidėjo dar 2 procentais). Vertinant visą Vilniaus regioną, neišskiriant Vilniaus miesto savivaldybės, pastebima, kad materialinių investicijų apimtis 2010–2011 metais padidėjo 17 procentų, o nuo 2011 iki 2013 m. – dar 5 procentais, t. y. pokyčiai vyko panašiu tempu, kaip ir visoje šalyje. Tačiau kartu galima konstatuoti ir tai, kad šią tendenciją labiausiai lėmė išaugusios materialinės investicijos Vilniaus miesto savivaldybėje (kurioje 2013 m. buvo atlikta 83,1 proc. visų Vilniaus regiono materialinių investicijų).

5.3.2. Vilniaus regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) materialinės investicijos mažėjo tiek 2010–2011 m. (-6 proc.), tiek 2011–2013 metais (-24 proc.). T. y. 2013 m. Vilniaus regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) buvo atliekama mažiau investicijų, negu ekonominio nuosmukio metu. Šiuos pokyčius Vilniaus regione galima paaiškinti pavieniais stambiais investiciniais projektais, kurie sukelia ženklius momentinius statistinių rodiklių svyravimus (pavyzdžiui, 2010 metais pagal EVRK 2 red. D_E veiklas „Elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymas“ Elektrėnų savivaldybėje buvo atlikta 180 mln. eurų investicijų, tuo tarpu 2013 m. tik – 53,5 mln. eurų; galima daryti prielaidą, kad šie svyravimai susiję su AB „Lietuvos energija“ vykdomais projektais. Atitinkamai Vilniaus rajono savivaldybėje pagal EVRK 2 red. H veiklą „Transportas ir saugojimas“ buvo investuota 69,8 mln. eurų, tuo tarpu 2012 m. – jau tik 15,8 mln. eurų, ir tai galėjo lemti didelių su TEN-T automobilių kelių ir geležinkelių plėtra susijusių projektų užbaigimas);

5.3.3. Pašalinus didelių projektų poveikį (t. y. materialinių investicijų pokytį skaičiuojant be elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymo veikloms skirtų investicijų Elektrėnų savivaldybėje ir transporto ir saugojimo veikloms skirtų investicijų Vilniaus rajono savivaldybėje), pastebima, kad ir Vilniaus regione (be Vilniaus miesto) materialinės investicijos 2010–2011 metais padidėjo apie 13,5 procento, o 2011–2013 m. galėjo sumažėti apie 4-5 procentus (apytiksliu įvertinimu, nes 2013 m. statistinė informacija apie materialinių investicijų pasiskirstymą tarp EVRK 2 red. veiklų Vilniaus regiono ITV programos rengimo metu nebuvo paskelbta). T. y. nors materialinės investicijos Vilniaus regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) pasibaigus ekonominei recesijai augo, augimo tempas buvo mažesnis už vidutinį šalyje beveik du kartus.

5.3.4. Vertinant materialines investicijas, tenkančias vienam gyventojui ir jų struktūrą pastebima, kad:

5.3.4.1. daugumoje Vilniaus regiono savivaldybių 2012 metais vienam gyventojui teko daug mažiau materialinių investicijų, negu vidutiniškai šalyje (materialinės investicijos vienam gyventojui Šalčininkų rajono savivaldybėje siekė – 34 proc., Širvintų rajono savivaldybėje – 41 proc., Švenčionių rajono savivaldybėje – 55 proc., Ukmergės rajono savivaldybėje – 41 proc. šalies vidurkio);

5.3.4.2. vienintelė savivaldybė regione (be Vilniaus miesto savivaldybės), kurioje buvo atliekama daugiau negu vidutiniškai šalyje materialinių investicijų buvo Elektrėnų savivaldybė. Materialinės investicijos tenkančios vienam gyventojui Elektrėnų savivaldybėje 2012 m. siekė 3417 eurų, arba 192 procentus šalies vidurkio (2013 m. sumažėjo iki 2284 eurų arba 131 procentų šalies vidurkio). Tačiau didesnes lyginant su kitomis Vilniaus regiono savivaldybėmis materialines investicijas Elektrėnų savivaldybėje (2012 m. viršijusias ir Vilniaus miesto savivaldybės rodiklį) iš esmės lemia energetikos ir komunalinių paslaugų sektoriaus veikla (įvertinus 2012 m. materialinių investicijų struktūrą pastebima, kad investicijos vykdant elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymo veiklą lėmė apie 63 procentus materialinių investicijų Elektrėnų savivaldybėje);

5.3.4.3. artima šalies vidurkiui materialinių investicinių tenkančių vienam gyventojui apimtis 2012 m. buvo stebima Vilniaus rajono savivaldybėje – 1772 eurų, arba beveik 100 proc. šalies vidurkio, (2013 m. materialinių investicijų apimtis vienam gyventojui sumažėjo iki 1428 eurų, arba 82 proc. šalies vidurkio) ir Trakų rajono savivaldybė, kurioje 2012 m. vienam gyventojui teko 1282 eurų, arba 72 procentai šalies vidurkio (2013 m.  materialinių investicijų apimtis vienam gyventojui padidėjo iki 1406 eurų, arba 81 proc. šalies vidurkio;

5.3.4.4. Vilniaus rajono savivaldybės 2012 m. materialinių investicijų struktūra rodo, kad šioje savivaldybėje vyrauja investicijos, susijusios su nekilnojamojo turto operacijomis (36,2 proc. visų materialinių investicijų), Trakų rajono savivaldybės investicijų struktūra labiau subalansuota – materialinės investicijos, susijusios su nekilnojamojo turto operacijomis, 2012 m. taip pat sudarė didžiausią dalį tarp ekonominės veiklos rūšims tenkančių investicijų ir siekė apie 20 procentų, tačiau panašiomis proporcijomis pasiskirstė materialinės investicijos tarp kitų 4 veiklų grupių: EVRK 2 red. B_C „Kasyba ir karjerų eksploatavimas; apdirbamoji gamyba“ (14,7 proc.); D_E „Elektros, dujų, vandens tiekimas ir atliekų tvarkymas“ (14,0 proc.); F „Statyba“ (15,5 proc.); O „Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas“ (14,3 proc.).

5.3.5. Įvertinus materialinių investicijų apimtis ir struktūrą galima konstatuoti, kad Vilniaus regiono savivaldybėms (be Vilniaus miesto savivaldybės) būdinga arba mažai diversifikuota investicijų struktūra (t. y. investicijos Elektrėnų rajono savivaldybėje nukreiptos didžiąja dalimi į energetiką, centrinėje regiono dalyje – į gyvenamąją statybą ir nekilnojamojo turto operacijas) arba maža materialinių investicijų apimtis, ir į naujos gamybos ir paslaugų plėtrą investuojama nedaug. Galima daryti išvadą, kad daugelyje Vilniaus regiono savivaldybių (esančių vidurinėje ir periferinėje regiono dalyje) naujų įmonių steigimąsi ir esamų augimą (su tam tikromis išimtimis) stabdo ribotos vietinių smulkaus ir vidutinio verslo subjektų investicijų į modernizavimą bei infrastruktūrą galimybės ir pralaimima konkurencinė kova su Vilniaus miestu pritraukiant išorines investicijas.

5.4. Daugeliui Vilniaus regione esančių savivaldybių (išskyrus Ukmergės rajono savivaldybę) būdingas santykinai žemas registruoto nedarbo lygis ir (ar) spartus registruoto nedarbo lygio mažėjimas:

5.4.1. Žemiausias registruotas nedarbas 2014 m. buvo stebimas Elektrėnų ir Trakų rajono savivaldybėse. Šiose savivaldybėse registruoto nedarbo lygis buvo mažesnis ne tik už šalies ir Vilniaus regiono, bet ir už Vilniaus miesto savivaldybės rodiklį. Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybėms būdingas santykinai aukštesnis negu šalyje ir regione registruoto nedarbo lygis, tačiau apie 1,5 karto spartesnis negu šalyje nedarbo mažėjimas (lyginat su 2011 metais). Su aukštu registruoto nedarbo lygiu nesusiduria ir Širvintų bei Švenčionių rajonų savivaldybės, kurioje kartu stebimas ir spartesnis negu vidutinis Lietuvoje registruoto nedarbo mažėjimas. Vienintelė savivaldybė, pasižyminti aukštu ir lėtai mažėjančiu registruoto nedarbo lygiu 2014 m. buvo Ukmergės rajono savivaldybė.

5.4.2. Registruoto nedarbo lygiui Vilniaus regione turi įtakos šios priežastys:

5.4.2.1. aktyvus gamybos ir transporto sektorių įmonių kūrimasis stebimas Vilniaus miesto priemiestinėse teritorijose, turinčiose gerą prieigą prie TEN-T tinklo automobilių kelių (ši prieiga gerėja vystant Vilniaus miesto aplinkkelius) ir pagrindinių geležinkelio transporto mazgų. Dėl santykinai nedidelio atstumo iki Vilniaus miesto ir didelio gyventojų tankumo (žr. 1 pav.) artimiausiose Vilniaus miesto prieigose esančios Vilniaus regiono dalys nesusiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, tačiau kartu pasižymi didesne žemės sklypų pasiūla ir mažesnėmis žemės kainomis, lyginant su Vilniaus miestu. Dėl šios priežasties nuo 2011 m. iki 2015 m. sausio 1 d. Vilniaus rajono savivaldybėje veikiančiose įmonėse darbuotojų padaugėjo 42,1 proc., arba 5,9 tūkst.;

5.4.2.2. aglomeruotos urbanizacijos procesai (išsikeliant į priemiesčius aukštesnes pajamas gaunantiems gyventojams, priemiestinėse teritorijose auga ir prekių bei paslaugų paklausa) kartu su darbo vietų skaičiaus augimu Vilniaus miesto savivaldybėje lemia spartų registruoto nedarbo lygio mažėjimą Vilniaus rajono savivaldybėje. Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2011 m. iki 2015 m. sausio 1 d. registruotose ir veikiančiose įmonėse darbuotojų padaugėjo 11,6 procento, arba 35,2 tūkst. (faktiškai apie 31,7 tūkst., nes 2012 m. Lietuvos statistikos departamento atliekamo verslo struktūros tyrimo duomenimis nustatomas Vilniaus miesto savivaldybės įmonių darbuotojų skaičius pagal faktinę veiklos vykdymo vietą siekė apie 90 proc. Vilniaus mieste registruotų ir veikiančiose įmonių darbuotojų skaičiaus). Išliekant šiai tendencijai, galima prognozuoti, kad artimiausiais metais registruoto nedarbo problema centrinėje regiono dalyje nebus esminė (Trakų rajono savivaldybė visą pastarąjį dešimtmetį pasižymėjo vienu žemiausių šalyje registruoto nedarbo lygiu);

5.4.2.3. švytuoklinės migracijos procesai, vykstantys apie 40-50 km atstumu aplink Vilniaus miestą (palankiausios sąlygos tam susidaro ties magistraliniais keliais), yra vienas iš žemą nedarbo lygį lemiančių veiksnių vidurinėje regiono dalyje. Vidurinėje regiono dalyje registruoto nedarbo lygį lemia ne tiek vietinė ekonominė plėtra, kiek Vilniaus mieste esanti didelė ir didėjanti darbo vietų pasiūla. Elektrėnų savivaldybės padėtis ypatinga tuo, kad šioje savivaldybėje pasireiškia ir ženkli Kauno miesto įtaka, taip pat veikia vienas iš didžiausių Lietuvos energetikos objektų – Lietuvos elektrinė.

5.4.3. Užimtumo galimybes ribojančiais aplinkos (geografiniais) veiksniais Vilniaus regione laikytina rytine regiono riba einanti išorinė ES siena (Šalčininkų rajono savivaldybėje esančią vadinamąją „Dieveniškių kilpą“ išorinė ES siena riboja beveik iš visų pusių) ir susiformavę labai retai gyvenami arealai, iš kurių didžiausi iš yra Trakų rajono savivaldybės pietuose ir Šalčininkų rajono savivaldybės šiaurės vakaruose (Rūdiškių giria), Švenčionių rajono savivaldybės vakaruose (Labanoro-Pabradės giria), Vilniaus rajono savivaldybės šiaurės rytuose ir Ukmergės rajono savivaldybės šiaurėje  (žr. 1 pav.). Valstybės siena ir gamtinės kliūtys riboja kasdienį darbo jėgos judėjimą, sunkiau suformuojami gyventojų aptarnavimo ir verslo ryšiai, pasienio teritorijoms ir retai gyvenamoms kaimo vietovėms įprastai būdingas ir didesnis šešėlinis užimtumas, didesnė nekvalifikuotų bedarbių dalis.

5.4.4. Dėl nepalankių aplinkos (geografinių) veiksnių Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybės, nepaisant santykinai nedidelio atstumo iki Vilniaus miesto ir augančio ekonominio aktyvumo, pasižymi aukštesniu už regiono vidurkį registruoto nedarbo lygiu. Tačiau registruotas nedarbas šiose savivaldybėse turi ženklią mažėjimo tendenciją, kuri gali būti susijusi ir su TEN-T tinklo jungčių plėtra – Vilniaus pietinio aplinkkelio statyba (2012–2013 m.), dėl kurios ženkliai pagerėjo į pietus nuo Vilniaus esančių Vilniaus rajono savivaldybės teritorijų pasiekiamumas ir investicinis patrauklumas, ir sėkminga Šalčininkų rajono savivaldybės viešojo transporto sistemos plėtra – nuo 2011 m. iki 2013 m. Šalčininkų rajono savivaldybėje autobusais pervežamų keleivių skaičius išaugo milijonu keleivių per metus (nuo 1,7 iki 2,7 mln. keleivių per metus (7,3 tūkst. keleivių per dieną)), o vienam Šalčininkų rajono savivaldybės gyventojui tenka po 82 keliones (tai beveik tris kartus daugiau, negu vidutiniškai Vilniaus regione (be Vilniaus miesto).

5.4.5. Periferinėje regiono dalyje esančios Ukmergės ir Švenčionių rajonų savivaldybės pasižymi ir darbo jėgos judumo galimybes ribojančiais aplinkos (geografiniais) veiksniais: didesniu atstumu iki Vilniaus miesto, retai gyvenamomis teritorijomis (abi savivaldybės), išorine ES siena (Švenčionių rajono savivaldybė), todėl jose registruoto nedarbo lygis priklauso nuo vidinių ekonominių išteklių ir savivaldybėje esančių miestų potencialo išnaudojimo. Ukmergės rajono savivaldybėje stebimas aukščiausias regione registruoto nedarbo lygis, 2014 m. siekęs 13,3 proc. (68 proc. aukštesnis už regiono vidurkį), Švenčionių rajono savivaldybėje registruoto nedarbo lygis siekė 9,8 proc., buvo artimas šalies vidurkiui ir apie 25 proc. aukštesnis už regiono vidurkį. Santykinai geresnius (lyginant su Ukmergės rajono savivaldybe) registruoto nedarbo rodiklius periferinėje regiono dalyje esančioje Švenčionių rajono savivaldybėje lemia spartus darbuotojų skaičiaus augimas Švenčionių rajono savivaldybėje registruotų didelių ir vidutinių įmonių grupėje (nuo 2011 m didelių ir vidutinių įmonių darbuotojų padaugėjo 529 darbuotojais). Didelėms įmonėms priskiriama viena Švenčionių rajono  įmonė – Pabradėje veikianti UAB „Intersurgical“, vien joje nuo 2011 m. iki 2015 m. vidutinis darbuotojų skaičius išaugo 321 darbuotoju, vidutinėse įmonėse per tą patį laikotarpį darbuotojų padaugėjo 208 darbuotojais. Bendras registruotų bedarbių skaičius per tą patį laikotarpį Švenčionių savivaldybėje sumažėjo 700 asmenų. Tai yra, galima daryti prielaidą, kad darbuotojų skaičius augimas vidutinėse ir didelėse įmonėse galėjo lemti apie 75 proc. absoliutinio registruotų bedarbių skaičiaus mažėjimo. Ukmergės rajono savivaldybėje per tą patį laikotarpį sparčiai augančių įmonių nebuvo, veikiančiose vidutinėse ir didelėse įmonėse darbuotojų skaičius sumažėjo 39 darbuotojais. Tai yra, lemiantis veiksnys, dėl kurio išaugo nedarbo lygio skirtumai tarp dviejų panašioje geografinėje padėtyje esančių savivaldybių, buvo pavienių vidutinių ir didelių įmonių ekonominė situacija.

5.4.6. Nepaisant santykinai žemo registruoto nedarbo lygio, dalis Vilniaus regiono savivaldybių susiduria su žemo registruoto nedarbo lygio ir žemo užimtumo paradoksu:

5.4.6.1. užimtųjų skaičius (nustatomas pagal Lietuvos statistikos departamento atliekamą užimtumo tyrimą) Vilniaus regione (išskyrus Vilniaus miestą) 2014 metais buvo 113,7 tūkst. asmenų, tai atitinka 68,3 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Šis rodiklis Vilniaus regione (išskyrus Vilniaus miestą) yra vidutiniškai 4,2 procentinio punkto žemesnis už šalies vidurkį (72,5 proc.);

5.4.6.2. ypač nedidelis užimtųjų skaičius, lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi, fiksuojamas Šalčininkų, Švenčionių ir Širvintų ir Trakų rajonų savivaldybėse, nors trys iš šių savivaldybių (Švenčionių ir Širvintų ir Trakų rajonų savivaldybės) nepasižymi santykinai aukštu registruoto nedarbo lygiu.

5.4.7. Net ir įvertinus tai, kad apie 10 proc. darbingo amžiaus gyventojų yra bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai, profesinių mokyklų moksleiviai, aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai ir kiti asmenys, nedirbantys ir neieškantys darbo dėl objektyvių priežasčių, didelis skirtumas tarp registruotų bedarbių ir užimtųjų skaičiaus sumos ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus rodo, kad Vilniaus regione yra susiformavusios teritorijos, kuriose daugiau neaktyvių (nedirbančių, nesimokančių ir neieškančių darbo) asmenų. Apytiksliu įvertinimu – Lietuvoje tokių asmenų dalis yra apie 12 proc. darbingo amžiaus gyventojų, Vilniaus regione (be Vilniaus miesto) – šis skaičius taip pat panašus (apie 11-12 procentų), tačiau dalyje Vilniaus regiono savivaldybių – Trakų, Švenčionių, Šalčininkų ir Širvintų rajonų savivaldybėse svyruoja apie 20 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Pastebėtina, kad didelė neaktyvių gyventojų dalis būdinga tiek žemu registruotu nedarbu pasižyminčioms savivaldybėms (pvz. Trakų rajono savivaldybei), tiek aukštesniu registruotu nedarbu pasižyminčioms savivaldybėms (pvz. Šalčininkų rajono savivaldybei).

5.4.8. Mažu darbo jėgos aktyvumu pasižyminčioms Trakų, Švenčionių, Šalčininkų ir Širvintų rajonų  savivaldybėms būdingi keletas bendrų požymių:

5.4.8.1. žemesnis urbanizacijos lygis (daugiau kaip 10 tūkst. gyventojų iš minėtose savivaldybėse esančių miestų buvo Lentvario mieste, kuris nuo Vilniaus miesto yra skiriamas tik administracinės (bet ne fizinės) ribos ir iš esmės yra tapęs priemiesčiu);

5.4.8.2. Širvintų, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų savivaldybėse didelė dalis gyventojų yra ar buvo užimti žemės ūkyje (2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis didžiausia regione užimtųjų žemės ūkyje dalis buvo šiose trijose savivaldybėse ir siekė atitinkamai 12, 10 ir 8 proc.);

5.4.8.3. dalis aptariamų savivaldybių teritorijos yra labai retai gyvenama ir (arba) yra netoli išorinės ES sienos (t. y. egzistuoja prielaidos šešėliniam užimtumui);

5.4.8.4. visoms minėtoms savivaldybėms būdingas mažas darbo vietų skaičius vietinėse įmonėse (visose nagrinėjamose savivaldybėse nesiekia 30 proc. visų užimtųjų skaičiaus, o Šalčininkų ir Širvintų rajono savivaldybėse – 20 proc.).

5.4.9. Pagal Vilniaus regiono ITV programos 5.4.8 papunktyje nurodytus požymius galima spręsti, kad švytuoklinės migracijos srautai regiono užimtumo problemas sprendžia tik iš dalies, mažiau esamomis mobilumo galimybėmis naudojasi gyventojai, priskirtini neaktyvių gyventojų grupei, gyvenantys atokesnėse centrinei ir vidurinei regiono zonoms priklausančių savivaldybių kaimo gyvenamosiose vietovėse. Taip pat pastebėtina ir tai, kad trijose iš aptariamų keturių savivaldybių kompaktiškai gyvena tautinių mažumų atstovai (daugiausiai – lenkų tautinė mažuma), t. y. kalbos barjeras ir mažesnė integracija į šalies visuomeninį gyvenimą ir kultūrinę aplinką  gali būti viena iš priežasčių, lemiančių mažesnį aktyvumą darbo rinkoje.

5.4.10. Mažiausia neaktyvių gyventojų dalis yra tose regiono savivaldybėse, kuriose daugiausiai darbo vietų (lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi) yra sukuriama jose registruotose ir veikiančiose (vietinėse) įmonėse. T. y. savivaldybėse, kurių gyventojai turi geresnes įsidarbinimo galimybes arčiau gyvenamosios vietos, – Vilniaus rajono, Elektrėnų ir Ukmergės rajono savivaldybėse; nepaisant registruoto nedarbo lygio tarp šių savivaldybių skirtumų, darbo jėgos aktyvumo lygis yra aukštas.

5.4.11. Augant šalies ir regiono ekonomikai ir registruoto nedarbo lygiui regione artėjant (dalyje savivaldybių jau pasiekus) prie natūralaus (frikcinio) 5-6 proc. registruoto nedarbo lygio, t. y. nedarbo lygio, kuris egzistuoja natūraliai, gyventojams keičiant darbus, persikvalifikuojant, įsidarbinant po studijų ir pan., pagrindinis neišnaudotas užimtumo didinimo potencialas Vilniaus regione (išskyrus aukštu registruoto nedarbo lygiu, tačiau ir pakankamai aukštu užimtumu ir darbo jėgos aktyvumu pasižyminčią Ukmergės rajono savivaldybę) bus neaktyvių gyventojų grupėje (t. y. tarp gyventojų, kurie šiuo metu nėra užimtieji, registruoti bedarbiai, nesimoko ir nestudijuoja).

5.5. Didelę įtaką Vilniaus regiono socialinei ir aplinkos būklei turi regiono spartūs ir netolygūs demografiniai pokyčiai ir regiono centrinėje dalyje vykstanti dispersiška urbanizacija:

5.5.1. Lietuvoje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius sumažėjo 7 procentais, sparčiausiai nagrinėjamu laikotarpiu gyventojų skaičius mažėjo 2010 metais (2,8 proc.), vėliau gyventojų skaičius mažėjo lėčiau, depopuliacijos tempas 2014 m. sumažėjo iki -0,8 proc. per metus, tačiau gyventojų skaičiaus pokytis išliko neigiamas. Vilniaus regione (įskaitant Vilniaus miesto savivaldybę) gyventojų skaičius nuo 2010 m. sumažėjo tik 2 procentais, stabilizavosi (nustojo mažėti) 2012 m., o 2014 m. jau nežymiai didėjo (0,2 proc.).

5.5.2. Vilniaus regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) neigiami demografiniai pokyčiai buvo lėtesni negu vidutiniškai šalyje (nuo 2010 m. gyventojų skaičius sumažėjo 5,7 procentais), tačiau skirtingu tempu vyko skirtingose Vilniaus regiono dalyse ir skirtingose gyvenamųjų vietovių grupėse:

5.5.2.1. Pagrindiniuose Vilniaus regiono miestuose, be Vilniaus miesto savivaldybėje esančių Vilniaus ir Grigiškių miestų, t. y. savivaldybių centruose – Elektrėnuose, Trakuose, Švenčionyse, Širvintose, Šalčininkuose ir Ukmergėje bei Lentvaryje (didžiausiame Trakų rajono savivaldybės mieste) (toliau – pagrindiniai miestai) gyventojų mažėjo sparčiausiai. Pagrindinių miestų gyventojų skaičius nuo 2010 metų sumažėjo 8 proc. Labiausiai gyventojų skaičius sumažėjo Ukmergėje ir Širvintose (po 12 proc.). Gyventojų skaičius padidėjo tik Šalčininkų mieste, tačiau tai lėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. Nr. 1292 nutarimu „Dėl Šalčininkų miesto teritorijos ribų pakeitimo“ pakeistos Šalčininkų miesto ribos, Šalčininkų miesto teritorijai priskiriant aplinkinių gyvenamųjų vietovių dalis. Be šio sprendimo, pagrindiniuose regiono miestuose (be Vilniaus miesto savivaldybėje esančių Vilniaus ir Grigiškių miestų) gyventojų skaičiaus sumažėjimas būtų dar ženklesnis ir siektų daugiau kaip 9 proc. nuo 2010 m. sausio 1 d. Tai yra gyventojų pagrindiniuose regiono miestuose mažėjo 1,6 karto sparčiau, negu vidutiniškai Vilniaus regione (be Vilnius miesto savivaldybės). Pastebėtina, kad sparčiau negu vidutiniškai regione (nors ir nevienodu tempu) gyventojų mažėjo tiek centrinės regiono dalies pagrindiniuose miestuose (-7 proc.), tiek vidurinės regiono dalies pagrindiniuose miestuose (-8,9 proc.), tiek periferinės regiono dalies pagrindiniuose miestuose (-10,4 proc.);

5.5.2.2. Vilniaus miesto savivaldybėje 2015 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius jau buvo atsistatęs iki buvusio 2010 m. sausio 1 d. (pokytis buvo apie 0 proc.). T. y. Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų skaičiaus pokyčiai neturėjo įtakos bendram regiono gyventojų skaičiaus pokyčiui vidutiniu laikotarpiu.

5.5.3. Vilniaus regiono teritorijos dalyse, kurios nepriklauso Vilniaus miesto savivaldybės ir pagrindinių miestų teritorijai gyventojų skaičius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. sumažėjo 4,9 proc. Gyventojų skaičiaus pokyčius lėmė du priešingomis kryptimis vykstantys procesai: gyventojų skaičiaus mažėjimas vidurinėje ir periferinėje regiono dalyje esančiose kaimo vietovėse ir centrinės regiono dalies teritorijų, besiribojančių su Vilniaus miestu apgyvendinimas (jose esančios kaimo gyvenamosios vietovės iš esmės tampa Vilniaus priemiesčiais):

5.5.3.1. Periferinėje regiono dalyje (be pagrindinių miestų) depopuliacija buvo ypač ženkli – per 5 metus pagrindiniams miestams nepriskiriamos gyvenamosios vietovės neteko apie 13 proc. gyventojų;

5.5.3.2. vidurinėje regiono dalyje pagrindiniams miestams nepriskirtose gyvenamosiose vietovėse gyventojų sumažėjo 8,6 proc. (t. y. beveik tiek pat, kaip ir šios regiono dalies pagrindiniuose miestuose);

5.5.3.3. centrinėje regiono dalyje (be pagrindinių miestų) gyventojų skaičius ženkliau nesikeitė (nuo 2010 m. sausio 1 d. sumažėjo 0,6 proc., 2014 metais pradėjo didėti), t. y. mažiausių miestų ir kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojų skaičius išliko stabilus, nors pagrindiniuose šios regiono dalies miestuose gyventojų skaičius mažėjo.

5.5.4. Dėl vykstančios Vilniaus plėtros į priemiesčius, gyventojų skaičius auga su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose teritorijose – Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano 17.4.3 papunkčiu siūloma numatyti gyvenamosios statybos plėtros galimybes ten, kur jau išplėtota infrastruktūra ir susisiekimo sistema, ir riboti gyvenamąją statybą neurbanizuotose teritorijose, neturinčiose nei darbo vietų, nei aptarnavimo infrastruktūros. Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano 29 punktu intensyvios urbanizacijos plėtros galimybė numatyta urbanistiniuose centruose, esančiuose Vilniaus aglomeruotos urbanizacijos zonoje, kuri šiaurėje siekia Maišiagalą ir Nemenčinę, rytuose – Bezdonis ir Mickūnus, pietuose – Pastrėvį, Salkininkus ir Marijampolį, vakaruose – Elektrėnus ir toliau sujungiama su Kauno aglomeruotos urbanizacijos zona išilgai magistralinio kelio ir geležinkelio Vilnius–Kaunas. Aglomeruotos urbanizacijos zonoje nustatyta 40 urbanistinių centrų (iš jų – 3 pagrindiniai urbanistiniai centrai), kurių daugelis yra miestų inžinerinių tinklų ir kitos infrastruktūros aptarnavimo zonoje.

5.5.5. Faktiškai intensyvi urbanizacija pastaruosius 15 metų intensyviai vyksta su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybių teritorijose. Palyginus 2001 ir 2011 m. visuotinių gyventojų ir būstų surašymų duomenis pastebima, kad su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančių šių dviejų savivaldybių seniūnijų teritorijose gyventojų skaičius padidėjo 16 procentų (8,8 tūkstančio). Daugiausiai tai lėmė intensyvi plėtra šiaurės vakarų kryptimi nuo Vilniaus (apie 80 procentų naujų gyventojų teko Avižienių, Riešės ir Zujūnų seniūnijų teritorijoms). Pastebėtina, kad plėtra vyko dispersiškai – urbanistiniuose centruose (16 centrų, išskyrus Lentvarį), esančiuose su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose seniūnijose gyventojų skaičius padidėjo 2,3 tūkstančio (tačiau daugelyje urbanistinių centrų gyventojų skaičius sumažėjo), Lentvario miesto gyventojų skaičius sumažėjo 650 gyventojų (6 procentais), tuo tarpu teritorijose, esančiose už urbanistinių centrų ribų, neturinčiose esminės inžinerinės ir socialinės infrastruktūros ir pakankamo gyventojų tankumo (30 gyv./ha), kad šios infrastruktūros kūrimas finansiškai atsipirktų, gyventojų padaugėjo 6,5 tūkstančio (t. y beveik tris kartus daugiau, negu susiformavusiuose urbanistiniuose centruose).

5.5.6. Dispersiška plėtra buvo pristabdyta 2010 m. finansinės krizės (sumažėjus gyventojų pajamoms ir pasikeitus bankų skolinimo politikai), tačiau 2013–2014 metais, sprendžiant iš vėl pradėjusio augti Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybių gyventojų skaičiaus, urbanizacija su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose teritorijose vėl tampa spartesnė. Tuo tarpu Lentvario mieste (daugiausiai gyventojų turinčiame urbanistiniame centre, tiesiogiai besiribojančiame su Vilniaus miesto savivaldybe) gyventojų skaičius mažėja didėjančiu tempu (2001–2011 m. gyventojų mažėjo vidutiniškai 0,6 proc. per metus, 2011–2015 m. vidutiniškai 1,4 proc. per metus).

5.5.7. Tai yra, gyventojų skaičius augimas vyksta dėl gyvenamosios statybos anksčiau neurbanizuotose teritorijose, esančiose Vilniaus apskrities teritorijos bendrajame plane nustatytame Vilniaus priemiesčio žaliajame žiede. Žaliojo žiedo paskirtis – atlikti intensyviai urbanizuotos teritorijos ekologinės atsvaros (žaliasis žiedas gerina miesto mikroklimatą ir mažina oro taršą), miesto ir priemiesčių gyventojų poilsio vietos vaidmenį. Mažiausiai 16 proc. žaliajame žiede išaugęs gyventojų skaičius reiškia, kad šioje ekologine prasme vienoje svarbiausių regiono dalių tiek pat išaugo antropogeninis poveikis – dėl vykdomos gyvenamosios statybos ir naujos infrastruktūros įrengimo neatkuriamai pažeidžiamas dirvožemis, didėja transporto srautai ir poreikis naujiems vietiniams keliams, vandens paėmimas gyventojų ir ūkio reikmėms, nuotekų ir atliekų susidarymas.

5.6. Intensyvūs transporto srautai, iš kurių tik nedidelę dalį sudaro visuomeninis transportas, yra lemiantis veiksnys šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) išmetimams:

5.6.1 Vilniaus regione ties Vilniaus miestu susijungia 7 magistraliniai keliai (daugiausiai iš visų Lietuvos regionų). 6 šių kelių ruožuose, prasidedančiuose ties Vilniaus miesto savivaldybės administracine riba, remiantis 2012 m. LAKD atlikto strateginio triukšmo kartografavimo informacija ir LAKIS duomenimis, automobilių srautas viršija 3 mln. automobilių per metus. 3 mln. automobilių per metus rodiklis viršytas ir krašto kelio Vilnius − Švenčionys − Zarasai 16,30 − 21,09 km ruože. Bendras metinis automobilių srautas didžiausio intensyvumo kelio ruožuose (kurie sutampa su kelio ruožais, jungiančiais Vilnių ir pagrindinius miestus) siekia 40,25 mln. automobilių per metus (111,6 tūkst. automobilių per parą). Didžiausią dalį šio srauto (daugiau kaip 90 proc.) sudaro lengvieji automobiliai. Viešojo transporto sistema didesnėje dalyje regiono (išskyrus Šalčininkų rajono savivaldybę, su Vilniaus miestu besiribojančias Vilniaus rajono savivaldybės dalis ir Lentvarį, turintį tiesioginį susisiekimą tiek Vilniaus miesto viešuoju transportu, tiek traukiniais) išvystyta menkai (perskaičiavus kelionių autobusais skaičių iš darbo dienų ir gyventojų skaičiaus, galima daryti išvadą, kad priemiestiniu viešuoju transportu nuolat naudojasi tik apie 5-6 proc. Vilniaus regiono (be Vilniaus miesto) gyventojų.

5.6.2. Svarbiausios intensyvių transporto srautų (o kartu ir šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų, kietųjų dalelių ir žmogui bei aplinkai kenksmingų cheminių junginių išmetimų) priežastys yra Vilniaus regionui (ypač centrinei ir vidurinei jo daliai) būdinga aktyvi švytuoklinė migracija, atsirandanti dėl nesubalansuoto gyvenamųjų ir darbo vietų išsidėstymo, taip pat gyventojų persikėlimas į gyvenamąsias vietoves, kuriose nėra teikiama daugelis miestuose prieinamų pagrindinių paslaugų (ikimokyklinio ugdymo, kultūros, finansinių ir pan.), arba jų infrastruktūra nepajėgi aptarnauti ženkliai išaugusio naudotojų skaičiaus (o persikeliant aukštesnes pajamas gaunantiems gyventojams – ir patenkinti subjektyvius paslaugų kokybės reikalavimus):

5.6.2.1 Apytikslis švytuoklinės migracijos mastas Vilniaus regione gali būti apskaičiuotas palyginus savivaldybių užimtumo (užimtųjų skaičiaus) ir ekonominio aktyvumo (vietinėse įmonėse sukuriamų darbo vietų skaičiaus) rodiklius (laikant kad darbo vietų skaičius viešojo valdymo ir viešųjų paslaugų srityse, kurių neapima Lietuvos statistikos departamento atliekamas verslo struktūros tyrimas, pasiskirstys panašiai). Taip nustatoma, kad apie 50 tūkst. Vilniaus regiono užimtųjų (40 proc. visų užimtųjų) dirba ne savo gyvenamoje savivaldybėje, bet Vilniuje arba artimiausiose Vilniaus miesto prieigose.

5.6.2.2. Su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose seniūnijose (be Lentvario miesto) gyventojų skaičius 2011 m. pasiekė 63,6 tūkst. gyventojų. Šių teritorijų gyventojai daugumą reguliariai reikalingų paslaugų gauna Vilniaus miesto savivaldybėje. 

5.6.3. Net ir laikant, kad Vilniaus regiono ITV programos 5.6.2.1. papunktyje nurodyta gyventojų grupė iš dalies sutampa su nurodyta Vilniaus regiono ITV programos 5.6.2.2 papunktyje, arba naudojasi tuo pačiu automobiliu (pvz., tėvai, vykdami į darbą, į mokyklą nuveža vaikus), transporto srautai, susidarantys dėl dispersiškai apgyvendintų Vilniaus miesto prieigų ir netolygaus darbo vietų pasiekiamumo, apytiksliu vertinimu lemia apie 500 tūkst. tonų išmetamo CO2 per metus. Toks CO2 kiekis išmetamas 50 tūkst. automobilių, kuriais per dieną nuvažiuojama vidutiniškai 60 km (minėti rodikliai įvertinti palyginus transporto srautus magistraliniuose keliuose ties Vilniaus regiono riba ir regiono viduje, apytikslį švytuoklinės migracijos mastą ir pagrindinių miestų geografinį išsidėstymą). Todėl CO2 išmetimai Vilniaus regione gali būti mažinami:

5.6.3.1. sumažinus kelionių būtinumą, pertvarkant pagrindinių miestų ir kitų svarbių urbanistinių centrų struktūrą taip, kad jose būtų galima kurti daugiau vietinių darbo vietų ir teikti daugiau paslaugų, taip pat sudarant sąlygas informacinių technologijų naudojimu pagrįstų darbo vietų kūrimui (sudarant sąlygas dirbti nuotoliniu būdu). Didžiausią galimybę kurti vietines darbo vietas turi pagrindiniai miestai – Ukmergė, Švenčionys, Elektrėnai, Trakai, Šalčininkai, Širvintos, taip pat kitos gyvenamosios vietovės, Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu priskiriamos pagrindinių lokalinių centrų kategorijai;

5.6.3.2. Plėtojant ekologiškesnes susisiekimo sistemas, pagrįstas viešojo transporto naudojimu ir skirtingų judėjimo būdų (pėsčiomis, automobiliu, traukiniu, dviračiu ir autobusu) sąveika.

6. Problemas ir vystymo galimybes lemia šie Vilniaus regiono ir jo tikslinių teritorijų urbanistinės struktūros ypatumai:

6.1. Vilniaus regionas, palyginti su ES valstybių narių sostinių regionais, pagal gyventojų skaičių yra 19-tas, pagal teritorijos dydį – 10-tas, o pagal gyventojų skaičių 1 kv. km – 25-tas. Remiantis šiais palyginimais, galima daryti išvadą, kad tiek Vilniaus regionas, palyginti su ES valstybių narių sostinių regionais, turi mažai gyventojų, užima didelę teritoriją ir yra labai retai apgyvendintas;

6.2. Vilniaus regionas yra pietrytinis Lietuvos pasienio regionas, kurio riba eina ES siena su Baltarusija. Ekonominių ir transporto ryšių plėtra su Baltarusija dažnai sunkiai prognozuojama ir susijusi su politinio pobūdžio rizikomis ir administracinio pobūdžio kliūtimis;

6.3. Vilniaus regionas pasižymi monocentrine urbanistinių centrų sistema, su aiškiai išreikštu regiono centru (ir šalies sostine) – Vilniumi.

6.4. Regiono urbanistinių centrų sistemą sudaro šalies masto centrai (numatytieji Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane) ir vietiniai – Vilniaus apskrities teritorijos bendrajame plane nustatyti urbanistiniai centrai (kiti apskrities urbanistiniai centrai). Visi pagrindiniai regiono miestai, išskyrus Lentvarį, ir dalis mažesnių gyvenamųjų vietovių priskirti šalies masto centrų kategorijai. Šalies masto centrų sistemą Vilniaus regione sudaro:

6.4.1. Valstybinio ir tarpvalstybinio masto centras. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas nurodo vieną pirmojo lygmens („T“ – tarptautinės, integruojamojo tipo metropolinio centro kategorijos) centrą – Vilnių.

6.4.2. Regioniniai centrai. Regione Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas nurodo du antrojo lygmens miestus:

6.4.2.1. „C“ kategorijos (nepakankamo potencialo, stiprinami vidutinio dydžio miesto pagrindu centras) – Ukmergė;

6.4.2.2. „D“ kategorijos (neatliekantis regioninės administracinės funkcijos centras, formuojamas jungiant keletą gyvenamųjų vietovių) – Švenčionys (su Švenčionėliais).

6.4.3. Pagrindiniai lokaliniai centrai. Regione Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas Vilniaus regiono teritorijoje nurodo 14 trečiojo lygmens centrų:

6.4.3.1. „a“ kategorijos (pakankamo potencialo savivaldybių centrai) – Šalčininkai, Širvintos, Trakai;

6.4.3.2. „b“ kategorijos (nepakankamo potencialo, stiprinami centrai) – Eišiškės, Elektrėnai, Nemenčinė, Pabradė, Rūdiškės, Švenčionėliai, Vievis;

6.4.3.3. „c“ kategorijos (nepakankamo potencialo, ypač aktyviai stiprinami centrai) – Aukštadvaris, Dieveniškės, Jašiūnai, Kalveliai.

6.5. Lentvaris (kartu su dar 111 gyvenamųjų vietovių) priskirtas kitų apskrities urbanistinių centrų kategorijai, tačiau iš kitų centrų išsiskiria gyventojų skaičiumi (gyventojų skaičius didesnis už bet kurio kito vietinio centro (kito apskrities urbanistinio centro) gyventojų skaičių bent 2,5 karto, ir yra išskirtinėje geografinėje padėtyje: Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytų 1 lygmens 1A ir 1B kategorijų šalies urbanistinės integracijos ašių sankirtoje ir ties fizine Vilniaus miesto riba. Po 2002 m. (kuomet buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas) įvykę reikšmingi Vilniaus regiono gyvenamųjų vietovių struktūros pokyčiai didina poreikį stiprinti Lentvario miestą, kurio vystymas (sudarant palankesnes sąlygas aglomeracijai ir veiklos koncentracijai, kuri įgalina taupyti regiono gamtinius išteklius, mažinti išlaidas inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai, racionaliai naudoti materialinius, laiko išteklius) gali suteikti atsvarą dispersiškai plėtrai su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose teritorijose.

7. Vilniaus regiono ITV programoje aptartiems miestams ir juos supančioms teritorijos būdingi šie funkciniai ryšiai ir tiesioginė sąveika:

7.1. Vilniaus miesto fizinė plėtra (daugiausiai dėl naujos gyvenamosios statybos periferinėje Vilniaus miesto dalyje) skatina intensyvų aglomeracijos procesą su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių seniūnijose. Šioje regiono dalyje nėra savivaldybės lygmens administracinę funkciją atliekančių centrų, ir kitų šalies masto centrų, jai būdingas bendras su Vilniaus miestu inžinerinės infrastruktūros ir socialinės infrastruktūros naudojimas (tiesioginė sąveika) ir silpni funkciniai ryšiai su kitais Vilniaus regiono miestais (Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje apskritai nėra savivaldybės lygmens administracinę funkciją atliekančių centrų, o pagrindiniai lokaliniai centrai nuo abiejose savivaldybėse nuo Vilniaus nutolę per 20–40 km., t. y daugelį paslaugų gyventojai gauna Vilniaus mieste).

7.2. Centrinei regiono daliai (išskyrus tiesiogiai su Vilniaus miestu besiribojančias seniūnijas), taip pat vidurinėje regiono dalyje esantiems pagrindiniams miestams būdinga aktyvi švytuoklinė darbo jėgos migracija, kuri susidaro ties pagrindinius regiono miestus jungiančiomis europinėmis magistralėmis, sutampančiomis su Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytomis šalies urbanistinės integracijos ašimis: E28 (Berlynas - Gdanskas - Karaliaučius (Kaliningradas) - Marijampolė - Prienai - Vilnius - Minskas), Vilniaus regiono teritorijoje jungianti Trakus, Lentvarį ir Vilnių, E272 (Vilnius - Panevėžys - Šiauliai - Palanga - Klaipėda), Vilniaus regiono teritorijoje jungianti Ukmergę, Širvintas ir Vilnių, E85 (Klaipėda - Kaunas - Vilnius - Lyda - Černovcai - Bukareštas - Aleksandropolis), Vilniaus regiono teritorijoje jungianti Elektrėnus, Vilnių ir Šalčininkus ir praeinanti ties Lentvariu (dėl nedidelio atstumo iki pagrindinių miestų, Vilniaus regione šios magistralės daugiausiai naudojamos vietiniam susisiekimui). Šioje regiono dalyje išsidėstę pagrindiniai lokaliniai centrai iš esmės atlieka aplinkinių gyvenamųjų vietovių administracinio ir socialinio aptarnavimo funkciją.

7.3. Periferinėje regiono dalyje išsidėstę regioniniai centrai Ukmergė ir Švenčionys (su Švenčionėliais) ir pagrindiniams lokaliniams centrams priskiriama Pabradė atlieka ne tik aplinkinių gyvenamųjų vietovių administracinio ir socialinio aptarnavimo, bet ir gamybos ir verslo aptarnavimo centrų funkcijas. Periferinėje regiono dalyje esančiuose centruose koncentruojasi tradicinė pramonė (dėl šios priežasties Ukmergės ir Švenčionių rajonų savivaldybių įmonių dirbančiųjų struktūroje EVRK 2 red. veiklas B_C „Kasyba ir karjerų eksploatavimas; apdirbamoji gamyba“ vykdančių įmonių darbuotojų dalis 2012 m. siekė atitinkamai 37,9 ir 47,4 proc. visų įmonių darbuotojų (palyginimui, šalyje ši dalis siekia 21,7 proc., Vilniaus regione – tik 14,9 proc.).

8. Vilniaus regiono ITV programa įgyvendinama šiose Vilniaus regiono tikslinėse teritorijose (žr. 2 pav.):

8.1. išskirtose vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr.1V-429 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš miestų, turinčių nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, ir mažesnių savivaldybių centrų“:

8.1.1. Elektrėnų mieste;

8.1.2. Lentvario mieste;

8.1.3. Širvintų mieste;

8.1.4. Ukmergės mieste;

8.2. 2007–2013 m. finansiniam laikotarpiui nustatytų tikslinių teritorijų savivaldybių centruose, kurie vadovaujantis Partnerystės sutarties 3.1.2 dalies „Integruotos teritorinės investicijos (ITI)“ nuostatomis yra laikomi pereinamojo laikotarpio tikslinėmis teritorijomis:

8.2.1. Švenčionių mieste;

8.2.2. Šalčininkų mieste.

9. Su Vilniaus regiono tikslinėmis teritorijomis susietomis teritorijomis, kuriose taip pat įgyvendinama Vilniaus regiono ITV programa, laikomos (žr. 2 pav.):

9.1. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. T3-376 „Dėl 2015 m. vasario 19 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-56 „Dėl pritarimo Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos projektui“ pakeitimo“, nustatytos susietos teritorijos, esančios Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje:

9.1.1. apskrities urbanistiniai centrai, kurie laikomi tikslinėmis teritorijomis įgyvendinant Veiksmų programos prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.2.1. uždavinį „Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus“, t. y. mažieji miestai, miesteliai ir kaimai (turintys nuo 1 iki 6 tūkst. gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus), užtikrinantys pagrindinių paslaugų teikimą ir užimtumo galimybes kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojams, miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių ryšius: Nemenčinės miestas, Juodšilių kaimas ir Maišiagalos miestelis;

9.1.2. pagrindinis lokalinis centras, kuris nenurodytas Vilniaus regiono ITV programos 9.1.1 papunktyje, tačiau būti aktyviai stiprinamas įgyvendinant Vilniaus apskrities teritorijos bendrąjį planą – Kalvelių kaimas;

9.1.3. konkretus geografinis objektas, kuriame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. sausio 14 d. protokoliniu sprendimu (protokolo Nr. 2, 4 klausimas) pasiūlyta įgyvendinti priemones, skirtas socialiniams ir ekonominiams skirtumams regionuose, kuriuose gausiai gyvena tautinių mažumų atstovai, mažinti – Glitiškių dvaras;

9.1.4. pagrindinių lokalinių centrų ir kitų urbanistinių centrų, priskirtų tikslinėms ir susietoms teritorijoms, įtakos zonos ir į jas patenkančios jungtys su valstybinės reikšmės keliais (atsižvelgus į regiono teritorijose esančių kelių išsidėstymą ir Vilniaus apskrities teritorijos bendruoju planu nurodomą urbanistinių centrų aptarnaujamą teritoriją) – teritorijos, esančios 10 km spinduliu (Lietuvos Respublikos teritorijoje) nuo atitinkamo urbanistinio centro.

9.2. Vilniaus regiono ITV programos projekte, kuriam pritarta Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-1369 „Dėl pritarimo Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos projektui“, nurodytos susietos teritorijos, esančios Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje:

9.2.1. apskrities urbanistiniai centrai, kurie laikomi tikslinėmis teritorijomis įgyvendinant Veiksmų programos prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.2.1 uždavinį „Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus“, t. y. mažieji miestai, miesteliai ir kaimai (turintys nuo 1 iki 6 tūkst. gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus), užtikrinantys pagrindinių paslaugų teikimą ir užimtumo galimybes kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojams, miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių ryšius: Baltosios Vokės ir Eišiškių miestai;

9.2.2. konkretūs geografiniai objektai, kuriuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. sausio 14 d. protokoliniu sprendimu (protokolo Nr. 2, 4 klausimas) pasiūlyta įgyvendinti priemones, skirtas socialiniams ir ekonominiams skirtumams regionuose, kuriuose gausiai gyvena tautinių mažumų atstovai, mažinti – Vilkiškių dvaras, Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla, Kalesninkų ir Tausiūnų kaimų pažeistos teritorijos, Dieveniškių istorinis regioninis parkas.

9.3. Vilniaus regiono ITV programos projekte, kuriam pritarta Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-28 „Dėl pritarimo 2014-2020 m. Švenčionių rajono tikslinės teritorijos vystymo programos projektui“, nurodytos susietos teritorijos, esančios Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje – apskrities urbanistiniai centrai, kurie laikomi tikslinėmis teritorijomis įgyvendinant Veiksmų programos prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.2.1. uždavinį „Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus“, t.y. mažieji miestai, miesteliai ir kaimai (turintys nuo 1 iki 6 tūkst. gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus), užtikrinantys pagrindinių paslaugų teikimą ir užimtumo galimybes kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojams, miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių ryšius: Pabradės ir Švenčionėlių miestai.

9.4. Vilniaus regiono ITV programos projekte, kuriam pritarta Elektrėnų savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. T-34 „Dėl pritarimo 2014-2020 m. Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos projekto Elektrėnų savivaldybės daliai“, nurodyta susieta teritorija, esanti Elektrėnų savivaldybės teritorijoje – apskrities urbanistinis centras, kuris laikomas tiksline teritorija įgyvendinant Veiksmų programos prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.2.1 uždavinį „Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus“, t. y. mažiau kaip 6 tūkst., gyventojų turintis ir nesantis savivaldybės centru miestas, užtikrinantis pagrindinių paslaugų teikimą ir užimtumo galimybes kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojams, miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių ryšius – Vievio miestas.

9.5. Vilniaus regiono ITV programos projekte, kuriam pritarta Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. S1-3 „Dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams, įrašytiems į Vilniaus regiono integruotą teritorijų vystymo programą“, nurodyta susieta teritorija, esanti Trakų rajono savivaldybės teritorijoje – apskrities urbanistinis centras, kuris laikomas tiksline teritorija įgyvendinant Veiksmų programos prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.2.1 uždavinį „Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus“, t. y. mažiau kaip 6 tūkst., gyventojų turintis ir nesantis savivaldybės centru miestas, užtikrinantis pagrindinių paslaugų teikimą ir užimtumo galimybes kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojams, miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių ryšius – Rūdiškių miestas.

10. Tikslinių teritorijų, kuriose įgyvendinama Vilniaus regiono ITV programa gyventojų skaičius, remiantis ITV programos rengimo metu paskutiniais paskelbtais Lietuvos statistikos departamento duomenimis – 61,7 tūkst. gyventojų; su Vilniaus regiono tikslinėmis teritorijomis susietų teritorijų gyventojų skaičius – 30,3 tūkst. gyventojų.

 

2 pav. Tikslinės ir susietos teritorijos. Šaltiniai: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Hnit-Baltic“, VĮ „Registrų centras“.

11. Vystymosi tendencijos ir problemos, į kurias atsižvelgus formuluojami tikslinių teritorijų ir su jomis susietų teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai, nurodomos 1 priede dėstomoje Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių lentelėje.

 

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

12. Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės dėstomi 2 priede, programos veiksmų planas dėstomas 3 priede.

13. Vilniaus regiono ITV programa įgyvendinama Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairių nustatyta tvarka.

 

___________________________

 

Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos

1 priedas

 

STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ LENTELĖ

 

 

Stiprybės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1. Daugeliui Vilniaus regione esančių savivaldybių (išskyrus Ukmergės rajono savivaldybę) būdingas santykinai žemas registruoto nedarbo lygis ir (ar) spartus registruoto nedarbo lygio mažėjimas

3

Daugelis Vilniaus regiono savivaldybių nesusiduria su aukšto nedarbo lygio problema, arba (vertinant registruoto nedarbo mažėjimo tendenciją) šią problemą gali artimiausiu metu išspręsti. Žemas registruoto nedarbo lygio (kaip teigiamo socialinio veiksnio) svarba Vilniaus regione vertintina kaip vidutinė, nes žemas registruotas nedarbas yra susijęs su aplinkai žalingais procesais (švytuokline migracija) ir nulemtas mažo darbo jėgos aktyvumo (kuomet į darbo biržą tiesiog nesikreipiama)

2. Gyventojų skaičius (vertinant viso regiono mastu) santykinai stabilus

3

Vilniaus regione (įskaitant Vilniaus miesto savivaldybę) gyventojų skaičius nuo 2010 m. sumažėjo tik 2 procentais, stabilizavosi (nustojo mažėti) 2012 m., o 2014 m. jau nežymiai didėjo (0,2 proc.). Vilniaus regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) neigiami demografiniai pokyčiai taip pat buvo lėtesni negu vidutiniškai šalyje. Veiksnys vertintinas kaip vidutinės svarbos, nes santykinai stabilų gyventojų skaičių palaikė Vilniaus miesto savivaldybė ir centrinėje regiono dalyje esančios kaimo gyvenamosios vietovės. Pagrindinių miestų gyventojų skaičius (o kartu ir ekonominis potencialas) sparčiai mažėjo.

3. Aukštas artimiausiose Vilniaus miesto prieigose esančių Vilniaus regiono dalių investicinis potencialas

4

Dėl nedidelio atstumo iki Vilniaus miesto, šios regiono dalys nesusiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, tačiau kartu pasižymi didesne žemės sklypų pasiūla, prieiga prie pagrindinių TEN-T tinklų ir mažesnėmis žemės kainomis. Tai svarbus veiksnys, tačiau jo svarba yra didesnė tiesiogiai su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančioms teritorijoms.

Silpnybės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1. Maža materialinių investicijų apimtis ir nediversifikuota šių investicijų struktūra

4

Įvertinus Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizėje aptartas materialinių investicijų apimtis ir struktūrą galima konstatuoti, kad Vilniaus regiono savivaldybėms (be Vilniaus miesto savivaldybės) būdinga arba mažai diversifikuota investicijų struktūra (pvz. investicijos Elektrėnų rajono savivaldybėje nukreiptos didžiąja dalimi į energetiką, centrinėje regiono dalyje – į gyvenamąją statybą ir nekilnojamojo turto operacijas) arba maža materialinių investicijų apimtis, ir į naujos gamybos ir paslaugų plėtrą investuojama nedaug. Veiksnys yra svarbus, nes daugelyje Vilniaus regiono savivaldybių (esančių vidurinėje ir periferinėje regiono dalyje) riboja naujų įmonių steigimąsi ir esamų augimą (su tam tikromis išimtimis) stabdo ribotos vietinių smulkaus ir vidutinio verslo subjektų investicijų į modernizavimą bei infrastruktūrą galimybės. Todėl veiksnys įvertintas kaip svarbus.

2. Dideli ekonominio aktyvumo netolygumai

5

Įvertinus Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizėje aptartus ekonominio aktyvumo netolygumus, galima konstatuoti, kad situacija Vilniaus regione yra išskirtinė (tokių, ar bent panašaus lygio netolygumų nėra nei viename regione). Veiksnys vertintinas kaip labai svarbus ir dėl to, kad yra tiesiogiai susijęs su kitomis Vilniaus regiono silpnybėmis. 

3. Žemas darbo jėgos aktyvumo lygis

4

Įvertinus Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizėje aptartas žemo darbo jėgos aktyvumo lygio priežastis ir galimas pasekmes, veiksnys vertintinas kaip svarbus. Nepašalinus šios silpnybės (problemos), gilės atokesnėse kaimo gyvenamosiose vietovėse gyvenančių gyventojų socialinė atskirtis, augant šalies ir regiono ekonomikai ir registruoto nedarbo lygiui regione artėjant prie natūralaus (frikcinio) 5-6 proc. registruoto nedarbo lygio, bus susidurta su darbo jėgos trūkumu.

4. Gyventojų skaičiaus mažėjimas miestuose (išskyrus Vilniaus miestą)

4

Veiksnys vertintinas kaip svarbus, nes pagrindiniuose Vilniaus regiono miestuose, (be Vilniaus miesto savivaldybėje esančių Vilniaus ir Grigiškių miestų) – Elektrėnuose, Trakuose, Švenčionyse, Širvintose, Šalčininkuose ir Ukmergėje bei Lentvaryje gyventojų skaičiui mažėjant sparčiau, negu gyventojų skaičiui šalyje, mažėja prielaidos veiklos koncentracijai urbanizuotose teritorijose (aglomeracijai) (didesnė veiklos koncentracija įgalina taupyti regiono gamtinius išteklius, išlaidas infrastruktūrai, racionaliai naudoti materialinius, laiko išteklius ir kt).

5. Aktyvi švytuoklinė migracija (lemia didelius CO2 išmetimus)

4

Veiksnys vertintinas kaip svarbus. Dėl netolygaus gyvenamųjų ir darbo vietų išsidėstymo, Vilniaus regiono gyventojų (be Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų) transporto priemonių poveikis  CO2 išmetimams (klimato kaitai) yra panašus, kaip Vilniaus miesto savivaldybės (atitinkamai 500 ir 720 tūkst. tonų CO2), nors regione (be Vilniaus miesto savivaldybės) gyvena 2 kartus mažiau gyventojų, negu Vilniaus miesto savivaldybėje.

6. Intensyvi ir dispersiška urbanizacija su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose teritorijose

4

Faktiškai intensyvi urbanizacija pastaruosius 15 metų intensyviai vyksta su Vilniaus miesto savivaldybe besiribojančiose Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybių teritorijose, tačiau susiformavusiems urbanistiniams centrams tenka tik nedidelė dalis naujų gyventojų. Veiksnys svarbus ekologiniu aspektu, nes kyla grėsmė Vilniaus priemiesčio žaliojo žiedo teritorijoms (žaliasis žiedas gerina miesto mikroklimatą ir mažina oro taršą), neracionaliai naudojami gamtiniai ištekliai, kuriant naują infrastruktūrą didėja antropogeninis poveikis.

Galimybės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1. TEN-T koridorių ir europinių magistralių jungčių plėtra šalyje

5

2014–2020 ES finansiniu laikotarpiu suplanuota įgyvendinti Vilniaus vakarinio aplinkkelio projekto III etapą, taip pat pagerinti infrastruktūrą magistralėje „Via Baltica“. Šis veiksnys labai svarbus tuo aspektu, kad gali padidinti Vilniaus regiono šiaurinėje ir pietinėje dalyje esančių teritorijų tarpusavio ryšius, taip pat pasiekiamumą iš priešingomis kryptimis išsidėsčiusių tarptautinių centrų – Minsko ir Rygos (o kartu ir regiono investicinį patrauklumą).

2. Paslaugų vartotojų suminės perkamosios galios augimas (dėl gyventojų pajamų augimo ir į Lietuvą atvykstančių turistų srauto augimo)

4

Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, Lietuvoje kiekvienais metais turistų skaičius turi augimo tendenciją. Vilniaus regione per 2013 m. turistų išaugo 11,7 proc. (2013 m. turistų skaičius siekė 958 tūkst.). Šis rodiklis kiekvienais metais stabiliai auga. Tuo pat metu yra didinama minimali mėnesinė alga ir (sparčiau negu infliacija) auga vidutinis bruto darbo užmokestis. Laikantis prielaidos, kad šis procesas išliks tvarus Vilniaus regiono ITV programos įgyvendinimo laikotarpiu, veiksnys gali būti svarbus ekonominio aktyvumo regione didinimui (pirmiausiai paslaugų sektoriaus).

3. Mažesnės nekilnojamojo turto kainos skatins rinktis gyvenamąją vietą ne regiono centre (Vilniaus mieste), o aplinkinėse teritorijose esančiose urbanistiniuose centruose

3

VĮ „Registrų centro“ atliekamo nekilnojamojo turto vertinimo duomenimis, būsto kainų skirtumai tarp Vilniaus mieste esančių verčių zonų ir kituose urbanistiniuose centruose ar Vilniaus miesto priemiestinėse teritorijose skiriasi po keletą kartų (ypač lyginant gyvenamųjų namų paskirties pastatus). Prielaidą nekilnojamojo turto rinkos suaktyvėjimui Vilniaus regione daro augančios gyventojų pajamos ir santykinai nedidelis daugelio urbanistinių centrų atstumas iki Vilniaus miesto (25-50 km.), tačiau ateityje jo svarba gali mažėti mažėjant būsto likvidumui (ir kainai) Vilniaus mieste.

Grėsmės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1. Vilniaus regiono ekonominį augimą sustabdys darbo jėgos trūkumas

5

Veiksnys vertinamas kaip labai svarbus, nes Vilniaus regionas lyginant su likusiais šalies regionais turi didžiausią ekonominę svarbą. Remiamasi prielaida, prastėjant šalies demografinei situacijai (gyventojų skaičiui mažėjant apie 1 proc. per metus), mažės į Vilniaus regioną atvykstančių gyventojų, Vilniaus miesto savivaldybėje užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis artėja prie maksimalaus įmanomo (2014 m. siekė siekia 79,5 proc. ir gali didėti daugiausiai iki 85 procentų), t. y. regiono bendrojo vidaus produkto augimas dėl darbui imlių sektorių plėtros gali ženkliai sulėtėti.

2. Aktyvus aukštas pajamas gaunančių Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų persikėlimas į gretimas savivaldybes lems gentrifikacijos procesus ir pažeis ekologine prasme svarbias teritorijas

4

Gyvenamosios teritorijos patrauklumo didėjimas ir aukštas pajamas gaunančių gyventojų persikėlimas į teritorijas, kurių gyventojai gauna žemas pajamas sąlygoja gentrifikacijos procesą. Mažiau uždirbantieji (pvz. darbininkai, žemdirbiai) palaipsniui būna priversti palikti savo gyvenamas vietoves (dėl šios priežasties gali didėti užsienio migracija), keičiasi ekonominė vietovių struktūra, auga socialinė įtampa. Įvertinus Vilniaus regiono tautinę sudėtį, gentrifikacijos procesas gali tapti ir įtampos tautiniu pagrindu augimo priežastimi.

 

________________________


 

Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos

2 priedas

 

VILNIAUS REGIONO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS VYSTYMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS

 

1. Tikslas: Padidinti užimtųjų skaičių Vilniaus regione, skatinant naujų vietinių darbo vietų kūrimą tikslinėse ir susietose teritorijose

1. Tikslas iškeltas siekiant spręsti SSGG analizėje nurodytas problemas: Vilniaus regiono savivaldybėms (be Vilniaus miesto savivaldybės) būdingą mažą materialinių investicijų apimtį ir nediversifikuotą investicijų struktūrą, Vilniaus regionui būdingus didelius ekonominio aktyvumo netolygumus, didelei regiono daliai regiono savivaldybių būdingą žemą darbo jėgos aktyvumo lygį ir gyventojų skaičiaus mažėjimą (ypač miestuose, išskyrus Vilniaus miestą). Siekiant spręsti šias problemas, numatoma pasinaudoti galimybėmis, kurias suteikia TEN-T koridorių ir europinių magistralių jungčių plėtra šalyje (ir Vilniaus mieste), paslaugų vartotojų suminės perkamosios galios augimas (tiek dėl vietos gyventojų pajamų augimo, tiek dėl į Lietuvą atvykstančių turistų srauto augimo), mažesnės nekilnojamojo turto kainos, kurios skatins rinktis gyvenamąją vietą ne regiono centre ir išvengti grėsmės, kad Vilniaus regiono ekonominį augimą sustabdys darbo jėgos trūkumas.

2. Svarstyti alternatyvūs tikslai: „Padidinti užimtųjų skaičių Vilniaus regione, skatinant naujų vietinių darbo vietų kūrimą tikslinėse ir susietose teritorijose“ ir „Prisitaikyti prie demografinių pokyčių regione, padidinant tikslinių teritorijų gyvenamosios aplinkos patrauklumą“. Tikslo alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: tikslas „Padidinti užimtųjų skaičių Vilniaus regione, skatinant naujų vietinių darbo vietų kūrimą tikslinėse ir susietose teritorijose“ yra optimalus.

3. Tikslui priskirtas programos efektas: Užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis savivaldybėse, kuriose yra tikslinių teritorijų, proc. Siekiama reikšmė 2023 m. – 70,9 proc.

 

Kodas

Efekto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Pradinė reikšmė (2013 m.)

Siekiama reikšmė (2020 m.)

Siekiama reikšmė (2023 m.)

1-E

Užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis savivaldybėse, kuriose yra tikslinių teritorijų, proc.

65,9

67,9

70,9

 

Kodas

Rezultato rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Pradinė reikšmė (2013 m.)

Siekiama reikšmė (2020 m.)

Siekiama reikšmė (2023 m.)

1-R-1

Materialinės investicijos Ukmergės, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse“, tūkst. Eur

73 723

77 000

78 883

1-R-2

Veikiančių MVĮ skaičius savivaldybėse, kuriose yra tikslinių teritorijų, vnt./1000 gyv.

12,7

14,1

14,1

1-R-3

Neaktyvių gyventojų dalis (nepriskirtų užimtiesiems ir registruotiems bedarbiams darbingo amžiaus gyventojų ir visų darbingo gyventojų santykis) Vilniaus regione (išskyrus Vilniaus miesto savivaldybę), proc.

23,4

22,4

22

1-R-4

Vilniaus regiono urbanizacijos lygis (be Vilniaus miesto savivaldybės)

35

36

36

 

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Siekiama reikšmė

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

1-E

Užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis savivaldybėse, kuriose yra tikslinių teritorijų, proc.

65,9

66,3

66,6

66,9

67,2

67,5

67,9

70,3

70,6

70,9

1-R-1

Materialinės investicijos Ukmergės, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse, tūkst. Eur

73 723

74 000

74 500

75 000

75 750

76 000

77 000

77 750

78 500

78 883

1-R-2

Veikiančių MVĮ skaičius savivaldybėse, kuriose yra tikslinių teritorijų, vnt./1000 gyv.

12,7

12,9

13,1

13,3

13,5

13,8

14,1

14,1

14,1

14,1

1-R-3

Nepriskirtų užimtiesiems ir registruotiems bedarbiams gyventojų ir darbingo gyventojų santykis Vilniaus regione (be Vilniaus miesto savivaldybės), proc.

23,4

23,4

23,2

22

22,8

22,6

22,4

22,2

22

22

1-R-4

Vilniaus regiono urbanizacijos lygis (be Vilniaus miesto savivaldybės), proc.

35

35

35

35

35

35

36

36

36

36

 

1.1. Uždavinys: pritraukti investicijas į Ukmergės, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse esančias tikslines ir susietas teritorijas

1. Uždavinys formuluotas siekiant spręsti SSGG analizėje nurodytą problemą – Vilniaus regiono savivaldybėms (be Vilniaus miesto savivaldybės) būdingą mažą materialinių investicijų apimtį. Ši problema gali būti išspręsta pasinaudojant galimybe, kuri atsiras šalyje vykdant TEN-T koridorių ir europinių magistralių jungčių projektus (Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapą, geležinkelių modernizavimo projektus, o už Vilniaus regiono ribų vystant magistralę „Via Baltica“ (kuri ties Panevėžiu susijungia su vienu svarbiausių Vilniaus regiono teritoriją aptarnaujančių magistralinių kelių (A2/E272); tai leistų pagerinti pietinėje ir šiaurinėje regiono dalyse esančių tikslinių teritorijų tarpusavio integraciją ir integraciją su anksčiau sunkiau pasiekiamomis užsienio valstybių sostinėmis (Ryga, Minsku) bei Klaipėdos uostu, ir (esant pakankamai investicijoms pritaikytų teritorijų ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlai) padidinti Ukmergės, Švenčionių ir Šalčininkų miestų investicinį patrauklumą.

2. Svarstytos uždavinio „Pritraukti investicijas į Ukmergės, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse esančias tikslines ir susietas teritorijas“, alternatyvos, kurias galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis (vykdant kompleksines investicijas į pramonines/verslo zonas bei gyvenamąją aplinką; pritaikant naujas teritorijas pramonės veiklai ir regeneruojant apleistas pramonės teritorijas; vystant viešąsias erdves ir didinant gyvenamosios aplinkos patrauklumą“. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys Pritraukti investicijas į Ukmergės, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse esančias tikslines ir susietas teritorijas“ (kuris būtų įgyvendinamas vykdant kompleksines investicijas į pramonines ir verslo zonas bei gyvenamąją aplinką) yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas programos rezultatas: Materialinės investicijos Ukmergės, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse, tūkst. Eur. Siekiama reikšmė 2023 m.: 78 883 tūkst. Eur.

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Siekiama reikšmė

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

1.1-P-1

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, m2

0

0

0

0

0

0

175 500

175 500

175 500

175 500

1.1-P-3

Renovuoti paviršinių nuotekų tinklai, km

0

0

0

0

0

0

1,1

1,1

1,1

1,1

1.1-P-4

Subsidijas gaunančių įmonių skaičius, vnt.

0

1

3

5

7

9

10

10

10

10

1.1-P-5

Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos, vnt.

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1.1-P-6

Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą įmonėms (subsidijos), Eur.

0

0

0

1 000 000

2 000 000

2 500 000

3 000 000

3 000 000

3 000 000

3 000 000

1.1-P-7

Investicijas gavusių inkubatorių infrastruktūros plotas, m2

0

0

0

0

0

0

5 000

5 000

5 000

5 000

1.1-P-8

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, km

0

0

0

0

0,6

0,6

0,6

0,6

0,6

0,6

1.1-P-9

Bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos profesinio mokymo įstaigos

0

0

0

1

1

1

1

1

1

1

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis tūkst. eurų

Iš jų viešosios lėšos, tūkst. eurų

Iš jų ES lėšos, tūkst. eurų

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1.1.1.(v) Viešųjų materialinių ir (ar) nematerialinių investicijų (ES, valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų viešųjų lėšų) lėšomis numatomos įgyvendinti priemonės (kurios programos veiksmų plane bus detalizuotos iki veiksmų) (toliau – viešųjų investicijų priemonės):

 

 

 

 

1.1.1.1. Buvusio karinio miestelio Ukmergės mieste konversija ir prieigų sutvarkymas, pritaikant teritoriją naujai komercinei veiklai ir gyvenamajai statybai: karinio miestelio teritorijos ir prieigų viešųjų erdvių infrastruktūros vystymas, inžinerinės infrastruktūros įrengimas ir modernizavimas

8 012

8 012

6 810,2

Modernizuoti lietaus nuotekų tinklai – 1,1 km.;

sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 175 500 m2.

1.1.1.2. Teritorijos paruošimas plyno lauko investicijoms Švenčionėlių mieste (transporto infrastruktūros sutvarkymas)

724

724

 

Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis – 0,6 km.

1.1.1.3. Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos materialinės ir mokymo bazės modernizavimas, pritaikant ją darbo jėgos perkvalifikavimui

300

300

255

Bent už 289 tūkst. eurų pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos profesinio mokymo įstaigos – 1 vnt.

1.1.2. Priemonės, siūlomos įgyvendinti per konkurso būdu atrenkamus veiksmus:

 

 

 

 

1.1.2.1. Inovatyvių technologijų verslo skatinimas Šalčininkuose, paruošiant teritoriją pramonės plėtrai (pramonės parką); Šalčininkų, Švenčionių ir Ukmergės rajonų savivaldybėse veikiančių įmonių modernizavimas, skatinant diegti inovatyvius gamybos metodus ir technologijas.

X

X

X

Subsidijas gaunančių įmonių skaičius – 10;

privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą įmonėms (subsidijos) – 3 000 000 Eur;

investicijas gavusių inkubatorių infrastruktūros plotas – 5 000 m2

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

9 036

9 036

7 065,2

 

 

1.2. Uždavinys: pagerinti sąlygas smulkiajam verslui Ukmergės, Šalčininkų, Švenčionių, Širvintų, Lentvario ir Elektrėnų miestuose bei susietose teritorijose

1. Uždavinys formuluotas siekiant spręsti SSGG analizėje nurodytą problemą – Vilniaus regionui būdingus didelius ekonominio aktyvumo netolygumus, lyginant veikiančių įmonių skaičių tenkantį 1000 gyventojų regiono centro savivaldybėje (Vilniaus miesto savivaldybėje) ir likusioje regiono dalyje (kurie yra viena iš aukšto registruoto nedarbo lygio priežasčių periferinėje regiono dalyje esančioje Ukmergės rajono savivaldybėje ir lemia didelius švytuoklinės migracijos srautus centrinėje ir vidurinėje regiono dalyje). Minėtą problemą galima išspręsti pasinaudojant galimybe, kad Vilniaus regiono (be Vilniaus miesto savivaldybės) paslaugų vartotojų suminė perkamoji galia augs dėl išorinių priežasčių – atskirų ūkio šakų (žemės ūkio, pramonės) modernizacijos dėl atsirandančių naujų technologijų (dėl to didėjančio darbo našumo ir dirbančiųjų šiuose sektoriuose pajamų augimo), aukštesnes pajamas gaunančių Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų persikėlimo į centrinę ir vidurinę regiono dalį, minimalaus darbo užmokesčio didėjimo ir į Lietuvą atvykstančių turistų skaičiaus didėjimo. Tam, kad problema būtų išspręsta pasinaudojus nurodyta galimybe, reikalingos investicijos į sąlygų paslaugas gyventojams ir atvykstantiems turistams teikiančiam verslui pagerinimą (šiam ūkio sektoriui būdingos vyraujančios mažos įmonės, didelis imlumas darbo jėgai, reikalingos aktyviai lankomos miestų viešosios erdvės ir traukos centrai).

2. Svarstytos uždavinio „Pagerinti sąlygas smulkiam verslui pagerinti sąlygas smulkiam verslui Ukmergės, Šalčininkų, Švenčionių, Širvintų ir Elektrėnų miestuose“ alternatyvos, kurias galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis (vykdant kompleksines viešojo sektoriaus investicijas, didinančias vietos gyventojų srautus ir sudarančias sąlygas smulkiam prekybos ir gyventojų aptarnavimo verslui viešosiose erdvėse; vykdant viešojo sektoriaus investicijas į sporto, rekreacijos, laisvalaikio sektorių; skatinat pažintinį ir kultūrinį turizmą). Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys „Pagerinti sąlygas smulkiam verslui pagerinti sąlygas smulkiam verslui Ukmergės, Šalčininkų, Švenčionių, Širvintų ir Elektrėnų miestuose“ (kuris būtų įgyvendinamas vykdant kompleksines viešojo sektoriaus investicijas, didinančias vietos gyventojų srautus ir sudarančias sąlygas smulkiam prekybos ir gyventojų aptarnavimo verslui viešosiose erdvėse) yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas programos rezultatas: veikiančių MVĮ skaičius tikslinėse teritorijose, vnt. / 1000 gyventojų. Siekiama reikšmė 2023 m. – 14,1 vnt. / 1000 gyv.

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Siekiama reikšmė

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

1.2-P-1

Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, m2

0

0

0

2 255

2 255

2 255

6 220

6 220

6 220

6 220

1.2-P-2

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, m2

0

0

7 000

7 000

253 264

253 264

253 264

253 264

253 264

253 264

1.2-P-3

Renovuoti vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklai, km

0

0

0

0

0

0

1

1

1

1

1.2-P-4

Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos

0

0

1

1

3

4

5

5

5

5

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis tūkst. eurų

Iš jų viešosios lėšos, tūkst. eurų

Iš jų ES lėšos, tūkst. eurų

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1.2.1.(v) Viešųjų investicijų priemonės:

 

 

 

 

1.2.1.1. Elektrėnų miesto viešųjų erdvių sistemos pertvarkymas didinant Elektrėnų savivaldybėje vykdomų veiklų įvairovę (skatinant veiklas, susijusias su smulkiąja prekyba, paslaugomis, rekreacija ir pramogų organizavimu): žaliosios infrastruktūros įrengimas šalia Atgimimo aikštės, buvusio „Vaikų pasaulio“ atrakcionų parko konversija į viešąją erdvę skirtą laisvalaikiui ir aktyviam poilsiui, Elektrėnų marių pakrančių, paplūdimio sutvarkymas ir bendruomeninės infrastruktūros įrengimas daugiabučių namų kiemuose; Elektrėnų miesto centrinės dalies ir jos prieigų (įvažiavimo į miestą žiedinės sankryžos, apleistos teritoriją šalia Rungos g. 18 A) sutvarkymas. Inžinerinės infrastruktūros, susijusios su kompleksiniu teritorijų tvarkymu, atnaujinimas ir įrengimas: vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atnaujinimas

7 153,48

7 153,48

6 080,708

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 16 000 m2;

išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai – 1 vnt.;

pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse – 1 500 m2;

renovuoti vandentiekio ir nuotekų  surinkimo tinklai – 1 km

1.2.1.2. Ukmergės miesto aikščių, parkų, skverų, kitų pagrindinių viešųjų erdvių su prieigomis atnaujinimas ir įrengimas, pastatų konversija, taip skatinant aktyvesnį miesto centro panaudojimą gyventojų ir verslo reikmėms: Ukmergės miesto piliakalnio teritorijos su prieigomis, Kęstučio aikštės, Draugystės skvero, Pilies parko su prieigomis, Vilniaus gatvės skvero ir Ligoninės parko su prieigomis infrastruktūros atnaujinimas bei įrengimas, Šventosios upės pakrantės pritaikymas aktyviam laisvalaikiui, renginiams, gyventojų aptarnavimui; Vilniaus gatvės atkarpos nuo Kęstučio a. iki Šventosios pakrantės rekonstravimas ir pėsčiųjų / dviračių tako įrengimas, sujungiant miesto centrą ir Šventosios pakrantę, Ukmergės dailės mokyklos pastato pritaikymas Tolerancijos centrui ir atvirų kūrybinių erdvių sukūrimas VšĮ Jaunimo laisvalaikio centre

8 618

8 618

7 325,3

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse - 94 500 m2;

pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse – 4 720 m2

1.2.1.3. Širvintų miesto viešųjų erdvių atnaujinimas ir pastatų konversija, kuriant naujus ir atgaivinant esamus traukos centrus: aktyvaus poilsio infrastruktūros sukūrimas aplink Širvintų mieste esantį tvenkinį, viešųjų erdvių (skvero prie skulptūros „Inta“ ir Jaunimo parko) modernizavimas, Jaunimo centro įrengimas ir laisvalaikio ir poilsio zonos suformavimas šalia kuriamo Jaunimo centro

2 723,8

2 723,8

2 315,2

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 54 764 m2

1.2.1.4. Daugiafunkcių poilsio ir laisvalaikio zonų sukūrimas prie Lentvario miesto Lentvario (Graužio) ir Bevardžio ežerų sutvarkymas, Lentvario miesto Eduardo Andre parko atnaujinimas, didinat teritorijų patrauklumą smulkiam verslui: prekybai, nuomos ir maitinimo paslaugoms teikti

3 232

3 232

2 747,2

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 88 000 m2;

.

išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai – 1 vnt.

1.2.1.5. Kultūros įstaigų, esančių tikslinėse teritorijose, funkcionalumo didinimas: Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos, Šalčininkų kultūros centro modernizavimas, Trakų rajono viešosios bibliotekos Lentvario filialo ir Lentvario kultūros rūmų įrengimas

1 608,1

1 608,1

1 366,9

Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse – 3214 m2

1.2.1.6. Vilniaus krašto paveldą reprezentuojančių teritorijų ir objektų aktualizavimas: Dieveniškių istorinio regioninio parko pritaikymas lankymui; Glitiškių dvaro atnaujinimas pritaikant kultūros paslaugų teikimui ir kitoms bendruomenės reikmėms

1 462,3

1 462,3

1 243

Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos – 2 vnt.

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

24 797,7

24 797,7

21 078,3

 

 

1.3. Uždavinys: Sumažinti neaktyvių gyventojų dalį savivaldybėse, kuriose yra tikslinės ir susietos teritorijos

 

1. Uždavinys formuluotas siekiant spręsti SSGG analizėje nurodytą problemą – didelei regiono daliai regiono savivaldybių būdingą žemą darbo jėgos aktyvumo lygį. Šią problemą būtina išspręsti siekiant išvengti grėsmės, kad Vilniaus regiono ekonominį augimą sustabdys darbo jėgos trūkumas (prastėjant šalies demografinei struktūrai, mažėjant į Vilniaus regioną atvykstančių gyventojų, Vilniaus miesto savivaldybėje užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykiui pasiekus teorinį maksimumą (2014 m. užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis siekia 79,5 proc. ir gali didėti iki 85 procentų (įvertinus, kad dalis gyventojų liks neužimti dėl to, kad mokysis ar studijuos, taip pat išliks natūralus (frikcinis) nedarbas).

2. Optimali uždavinio įgyvendinimo alternatyva (konkrečios viešųjų investicijų priemonės) bus pasirinkta įgyvendinus organizacinio pobūdžio priemones: atlikus transporto sistemos optimizavimo studijas (parengus darnaus judumo planus), skirtus peržiūrėti esamus transporto sistemos organizavimo ir veiklos principus.

3. Uždaviniui priskirtas programos rezultatas: Nepriskirtų užimtiesiems ir registruotiems bedarbiams gyventojų ir darbingo gyventojų santykis Vilniaus regione (išskyrus Vilniaus miesto savivaldybę), proc. Siekiama reikšmė 2023 m. – 20 proc.

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Siekiama reikšmė

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

1.3-P-1

Įgyvendintos darnaus judumo priemonės, vnt.

0

0

1

1

1

1

1

1

1

1

1.3-P-2

BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes)

0

0

0

50

100

150

200

200

200

200

 

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis tūkst. eurų

Iš jų viešosios lėšos, tūkst. eurų

Iš jų ES lėšos, tūkst. eurų

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1.3.1. Organizacinio ir administracinio pobūdžio priemonės:

 

 

 

 

1.3.1.1. Transporto sistemos optimizavimas Vilniaus regione (taip pat pritaikant transporto sistemą neįgaliesiems): bendros su Vilniaus miesto savivaldybe transporto sistemos optimizavimo studijos (darnaus judumo plano), skirto peržiūrėti esamus transporto sistemos veiklos principus parengimas ir įgyvendinimas.

30

30

-

Įgyvendintos darnaus judumo priemonės - 1 vnt.

1.3.2. Priemonės, siūlomos įgyvendinti per bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvą:

 

 

 

 

1.3.2.1. Pagal VVG parengtas vietos plėtros strategijas (bendradarbiaujant savivaldybei, įmonėms ir verslo asociacijoms, bendruomenėms ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms) įgyvendinti iniciatyvas skirtas: vietos bendruomenių socialinei integracijai didinti, diegiant inovatyvias socialines ir švietimo paslaugas; plėtoti kūryba paremtas partnerystes (taip pat ir susijiusias su tautinių bendrijų kultūra ir paveldu) skirtas atskirtį patiriančių grupių įtraukimui į visuomenės gyvenimą ir kitas socialinės įtraukties didinimo ir užimtumo skatinimo iniciatyvas

X

X

X

 

Iš viso uždaviniui įgyvendinti:

30

30

0

 

 

1.4. Uždavinys: Pagerinti funkcinį Vilniaus regiono balansą, skatinant rinktis gyvenamąją vietą darbo vietų kūrimo potencialą turinčiuose urbanistiniuose centruose (tikslinėse teritorijose ir susietoms teritorijoms priskirtuose urbanistiniuose centruose)

1. Uždavinys formuluotas siekiant spręsti SSGG analizėje nurodytą problemą – Vilniaus regiono miestų (išskyrus Vilniaus miestą) gyventojų skaičius mažėja sparčiau, lyginant su Vilniaus miestu ir Vilniaus regiono kaimo gyvenamosiomis vietovėmis (t .y. aglomeracija – gyventojų ir su gyventojų aptarnavimu susijusios ūkinės veiklos koncentracija urbanistiniuose centruose mažėja, vienu metu vykstant dviems procesams – dispersiškai Vilniaus miesto plėtrai į priemiesčius ir gyventojų skaičiaus mažėjimui vidurinėje ir periferinėje regiono dalyje). Sprendžiant šią problemą gali būti pasinaudota galimybe, kad mažesnės nekilnojamojo turto kainos skatins rinktis gyvenamąją vietą ne regiono centre, o aplinkinėse teritorijose esančiose urbanistiniuose centruose, tačiau tam vietinė socialinė ir inžinerinė infrastruktūra, viešųjų ir socialinių paslaugų kokybė ir gyvenamoji aplinka turi būti konkurencinga, lyginant su Vilniaus miesto savivaldybe (ypač infrastruktūra ir paslaugos, kurios yra svarbios jaunoms vaikus auginančioms šeimoms – ikimokyklinio ugdymo, neformaliojo švietimo ir bendrojo lavinimo infrastruktūra ir paslaugos, kokybiška ir saugi gyvenamųjų teritorijų aplinka).

2. Svarstyti uždaviniai: „Pagerinti funkcinį Vilniaus regiono balansą, skatinant rinktis gyvenamąją vietą darbo vietų kūrimo potencialą turinčiuose urbanistiniuose centruose“ (kurį numatoma įgyvendinti visose Vilniaus regiono savivaldybėse), Pagerinti funkcinį Vilniaus regiono balansą, skatinant rinktis gyvenamąją vietą Vilniaus miesto aglomeruotos urbanizacijos zonoje esančiuose urbanistiniuose centruose“, Pagerinti funkcinį Vilniaus regiono balansą, skatinant rinktis gyvenamąją vietą vidurinėje regiono dalyje esančiuose urbanistiniuose centruose“. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: uždavinys „Pagerinti funkcinį Vilniaus regiono balansą, skatinant rinktis gyvenamąją vietą darbo vietų kūrimo potencialą turinčiuose urbanistiniuose centruose (tikslinėse teritorijose ir susietoms teritorijoms priskirtuose urbanistiniuose centruose)“ yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas programos rezultatas: Vilniaus regiono urbanizacijos lygis (be Vilniaus miesto savivaldybės), proc. Siekiama reikšmė 2023 m. – 36 proc.

 

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas

Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai

Siekiama reikšmė

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

1.4-P-1

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, m2

0

0

0

0

181 863

181 863

181 863

181 863

181 863

181 863

1.4-P-2

Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, m2

0

0

0

0

7130

7130

7630

7630

7630

7630

1.4-P-3

Modernizuoti lietaus nuotekų tinklai, km

0

0

0

0

5,1

5,1

5,1

5,1

5,1

5,1

1.4-P-4

Renovuoti vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklai, km

0

0

0

0

21,9

21,9

21,9

21,9

21,9

21,9

1.4-P-5

Bendras rekonstruotų apšvietimo tinklų ilgis, km

0

0

0

0

10

10

10

10

10

10

1.4-P-6

Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, iš kurių: geležinkelių pervažose

0

0

0

0

0

0

1

1

1

1

1.4-P-7

Naujos atviros erdvės vietovėse nuo 1 iki 6 tūkst. gyv. (išskyrus savivaldybių centrus), m2

0

0

0

0

223 152

493 188

497 888

497 888

497 888

497 888

1.4-P-8

Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, iš kurių: geležinkelių pervažose, vnt.

0

0

0

0

0

0

0

0

1

1

1.4-P-9

Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai, skaičius

0

0

0

0

0

0

1

1

1

1

1.4-P-10

Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas

0

0

0

0

460

1 800

2 255

2 255

2 255

2 255

1.4-P-11

Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas, kWh/ per metus

0

0

0

0

0

0

497 240

497 240

497 240

497 240

 

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:

Lėšų poreikis tūkst. eurų

Iš jų viešosios lėšos, tūkst. eurų

Iš jų ES lėšos, tūkst. eurų

Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)

1.4.1.(v) Viešųjų investicijų priemonės:

 

 

 

 

1.4.1.1. Šalčininkų miesto (tikslinės teritorijos) daugiabučių namų gyvenamojo rajono tarp Mokyklos ir Pramonės gatvių kompleksinis infrastruktūros sutvarkymas (kvartalinės renovacijos principais); vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimas Šalčininkų miesto individualių gyvenamųjų namų kvartaluose (Naujojoje, Gėlių, Mėnulio, Saulės, M. Balinskio gatvėse), Šalčininkų miesto vandenvietės geležies šalinimo įrenginių renovacija, žaliosios infrastruktūros (gamtinio karkaso) teritorijų sutvarkymas prie Šalčios II tvenkinio

2 227,0

2 227,0

1 893,0

Renovuoti vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklai – 6,5 km.;

sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 127 000 m2;

išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai – 1 vnt.

1.4.1.2. Eišiškių ir Baltosios Vokės miestų (susietų teritorijų) gyvenamosios aplinkos pagerinimas: Baltosios Vokės mieste kompleksiškai sutvarkant daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų viešąsias erdves, Eišiškių mieste – atliekant Stanislovo Rapolionio gimnazijos „Vilties“ skyriaus pastato konversiją ir sukuriant daugiafunkcinę erdvę, skirtą Eišiškių seniūnijos gyventojų bendruomeninei veiklai

2 369,6

2 369,6

2 014,1

Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse - 4 775 m2;

naujos atviros erdvės vietovėse nuo 1 iki 6 tūkst. gyv. (išskyrus savivaldybių centrus – 143 000 m2;

 

1.4.1.3. Š (tikslinės teritorijos) Kalnalaukio gatvės daugiabučių gyvenamųjų namų viešosios infrastruktūros kompleksinis sutvarkymas: įvažiavimų į kiemus, stovėjimo aikštelių atnaujinimas, vaikų žaidimų zonų įrengimas, Kalnalaukio gatvės, jungiančios centrinę miesto dalį, kvartalą ir pramonės zoną ir besiribojančių Šiaurinės g., Liepų g., Kaštanėlių g., Atgimimo g. rekonstravimas; kvartale esančios Širvintų sporto mokyklos pastato dalies konversija, pritaikant bendruomenės centrui (įskaitant universalaus dizaino priemonių diegimą, pritaikant pastatą neįgaliesiems); ugdymo reikmėms naudojamų Širvintų sporto mokyklos vidaus patalpų (baseino) sutvarkymas

4 587,7

4 587,7

3 899,6

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 4 863 m2;

pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse  – 2 255 m2 G

1.4.1.4. Švenčionių miesto (tikslinės teritorijos), Švenčionėlių ir Pabradės miestų (susietų teritorijų) daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų kompleksinis sutvarkymas (kvartalinės renovacijos principais): sutvarkant viešąsias erdves ir inžinerinę infrastruktūrą (transporto, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą), gamtinio karkaso teritorijas

6 685,0

6 685,0

5 682,7

Renovuoti vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklai – 17,2 km.;

naujos atviros erdvės vietovėse nuo 1 iki 6 tūkst. gyv. (išskyrus savivaldybių centrus) – 70 000m2

 

1.4.1.5. Lentvario miesto (tikslinės teritorijos) gyvenamųjų teritorijų ir viešųjų erdvių sistemos kompleksinis sutvarkymas (kvartalinės renovacijos principais): sutvarkant viešąsias erdves, privažiavimus, pėsčiųjų ir dviračių takus, inžinerinius tinklus, bendruomeninę infrastruktūrą (vaikų žaidimo aikšteles, aikštynus) ir socialinę infrastruktūrą, želdinius ir kitą viešųjų erdvių infrastruktūrą, buvusios Lentvario bibliotekos patalpas pritaikant Lentvario jaunimo centro veiklai. Kartu bus atliekamas Lentvario miesto apšvietimo tinklų modernizavimas (taikant finansines priemones)

5 560,0

5 560,0

4 055,9

Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 50 000 m2;

renovuoti vandentiekio ir nuotekų  surinkimo tinklai – 4,7 km;

pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse – 100 m2

 

1.4.1.6. Lentvario miesto (tikslinės teritorijos) susisiekimo infrastruktūros ties geležinkelio pervaža įrengimas, automobilių tunelio statyba ir pėsčiųjų požeminės perėjos įrengimas, didinant gyventojų saugumą ir gyvenamosios aplinkos kokybę

12 598,5

12 598,5

9 673,3

Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, iš kurių: geležinkelių pervažose – 1 vnt.

1.4.1.7. Nemenčinės miesto, Juodšilių kaimo ir Maišiagalos miestelio (susietų teritorijų) viešųjų erdvių sistemos kompleksinis sutvarkymas (aikščių, skverų, turgaviečių, rekreacinių teritorijų), gerinant gyvenamosios aplinkos kokybę; Vilniaus sporto mokyklos pastato ir biatlono šaudyklos statyba Nemenčinės mieste

4 928,0

4 928,0

3 202,5

Naujos atviros erdvės vietovėse nuo 1 iki 6 tūkst. gyv. (išskyrus savivaldybių centrus) – 105 188 m2

 

1.4.1.8. Rūdiškių miesto (susietos teritorijos) viešųjų erdvių sistemos kompleksinis sutvarkymas ir neefektyviai naudojamo pastato konversija, pritaikant jį gyventojų bendruomeninei veiklai ir verslumo skatinimui

753,0

753,01

640,0

Naujos atviros erdvės vietovėse nuo 1 iki 6 tūkst. gyv. (išskyrus savivaldybių centrus) – 175 000 m2

1.4.1.9. Vievio miesto (susietos teritorijos) viešųjų erdvių sistemos kompleksinis sutvarkymas ir neefektyviai naudojamo pastato konversija, pritaikant jį gyventojų bendruomeninei veiklai ir verslumo skatinimui

690

690

587

Naujos atviros erdvės vietovėse nuo 1 iki 6 tūkst. gyv. (išskyrus savivaldybių centrus) – 4 700 m2;

atnaujinti ir pritaikyti naujai paskirčiai pastatai ir statiniai kaimo vietovėse – 500 m2

1.4.1.10. Neformaliojo švietimo edukacinių erdvių atnaujinimas: Ukmergės sporto centro paslaugų plėtra, Širvintų sporto mokyklos vidaus patalpų sutvarkymas

1 009,5

1 009,5

858,4

Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas – 400Širvintų

 

 

1.4.1.11. Bendrojo lavinimo mokyklų edukacinių erdvių atnaujinimas: Elektrėnų pradinės mokyklos ugdymo infrastruktūros atnaujinimas, Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos ugdymo aplinkos modernizavimas, Ąžuolyno pagrindinės mokyklos ugdymo aplinkos modernizavimas, Elektrėnų pradinės mokyklos Gilučių skyriaus žaidimų aikštelės įrengimas, Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos aikštyno rekonstrukcija, Širvintų Lauryno-Stuokos Gucevičiaus gimnazijos ugdymo erdvių modernizavimas, Šalčininkų „Santarvės“ vidurinės mokyklos remontas, aplinkos tvarkymas

2 490,7

2 490,7

2 117,1

Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas – 1 795

1.4.1.12. Ikimokyklinio ugdymo edukacinių erdvių atnaujinimas:  Šalčininkų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ ugdymo aplinkos modernizavimas, Elektrėnų mokyklos-darželio „Pasaka“ pastato ugdymo infrastruktūros gerinimas

357,8

357,8

304,2

Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas - 460

1.4.2. Priemonės, kurių įgyvendinimui numatomos naudoti finansinės priemonės:

 

 

 

 

1.4.2.1. Lentvario miesto apšvietimo tinklų modernizavimas

868,9

 

 

Bendras rekonstruotų apšvietimo tinklų ilgis – 10 km

1.4.2.2. Rūdiškių vaikų lopšelio-darželio „Pasaka" rekonstravimas, siekiant padidinti energetinį efektyvumą

434,4

 

 

Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas – 150 000 kWh per metus

Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:

43 560,0

43 560,08

32 927,8

 

 

 

 

_____________________________


 

Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos

3 priedas

 

 

 

VILNIAUS REGIONO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS VEIKSMŲ PLANAS

 

1 Tikslas: Padidinti užimtųjų skaičių Vilniaus regione, skatinant naujų vietinių darbo vietų kūrimą tikslinėse ir susietose teritorijose

1.1. Uždavinys: pritraukti investicijas į Ukmergės, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse esančias tikslines ir susietas teritorijas

 

1.1.1v Veiksmas: Ukmergės miesto buvusio karinio miestelio ir šalia esančių teritorijų viešųjų erdvių infrastruktūros vystymas (buvusioje SSRS armijos dislokacijos vietoje, vadinamajame kariniame miestelyje tarp Žiedo, Deltuvos ir A. Smetonos gatvių (toliau – karinis miestelis) numatoma pritaikyti naujai veiklai 22 ha plotą. Siekiant sudaryti palankias sąlygas verslui jame numatyta įkurti originalų verslo ir pramogų parko kompleksą, sutvarkyti Vasario 16-osios parką, Klaipėdos g. skverą, A. Smetonos g. ir Vasario 16-osios g. atkarpas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2020

Ukmergės rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.1.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

4 424 000

331 800

331 800

331 800

331 800

-

-

-

-

3 760 400

 

1.1.2v Veiksmas: Paviršinių lietaus nuotekų tinklų statyba ir rekonstrukcija Ukmergės mieste (tvarkant karinio miestelio viešąsias erdves ir A. Smetonos ir Vasario 16-osios gatvių atkarpas ir kitas kompleksiškai vystomas teritorijas, lygiagrečiai planuojama šiose gatvėse įrengti paviršinio lietaus nuotekų tinklus. Šie tinklai taip pat bus naudojami kaip magistralinė trasa lietaus nuotekoms iš karinio miestelio teritorijos nuvesti (apie 1,1 km))

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2020

“Ukmergės vandenys“

AM

5.1.1. Sumažinti dėl klimato kaitos atsirandančius nuostolius

R

1.1.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

2 658 800

 

 

1 329 400

1 329 400

-

-

-

-

1 329 400

 

1.1.3v Veiksmas: teritorijos paruošimas ir transporto infrastruktūros sutvarkymas plyno lauko investicijoms Švenčionėlių mieste (veiksmą atitinkantis projektas turės būti atrinktas vadovaujantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“, SM nustatyta tvarka).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Švenčionių rajono savivaldybės administracija

 

 

 

1.1.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos (KPPP)

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

724 000

 

 

 

 

724 000

-

-

-

 

 

 

1.1.4v Veiksmas: Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos materialinės ir mokymo bazės atnaujinimas, pritaikant ją darbo jėgos perkvalifikavimui

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2017

Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla

ŠMM

9.1.2. Padidinti kokybiško profesinio ir suaugusiųjų mokymo prieinamumą investuojant į infrastruktūrą

V

1.1.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

300 000

45 000

45 000

-

-

-

-

-

-

255 000

 

Iš viso pagal 1.1 uždavinį (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

8 106 800

376 800

376 800

1 661 200

1 661 200

724 000

724 000

 

 

5 344 800

 

 

1.2. Uždavinys: pagerinti sąlygas smulkiajam verslui Ukmergės, Šalčininkų, Švenčionių, Širvintų, Lentvario ir Elektrėnų miestuose bei susietose teritorijose

 

1.2.1v Veiksmas: centrinės Elektrėnų miesto dalies ir jos prieigų: įvažiavimo į miestą žiedinės sankryžos, apleistos teritorijos šalia Rungos 18 A sutvarkymas, pritaikant infrastruktūrą aktyvaus poilsio, fizinio tobulėjimo ir pramogų veiklai, didinant lankytojų srautus (planuojama sutvarkyti centrinę miesto dalį, šalia naujo savivaldybės administracijos pastato įrengiant miesto aikštę, sutvarkant šalia esančius skverus, įrengti mažosios architektūros elementus ir apšvietimą, rekonstruoti skersinius pėsčiųjų ir dviračių takus Rungos ir Taikos gatvėse, jungiančius miesto žiedinį dviračių taką, atnaujinti įvažiavimo į miestą žiedinės sankryžos bortus. Apleistoje teritorijoje Rungos g. 18 A planuojama įrengti universalią aikštę, takus, automobilių stovėjimo aikštelę (įrengus drenažą), lengvų konstrukcijų viešąjį lauko tualetą, prekybos paviljonus, stogines. Planuojamą vystyti teritoriją supa daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalai, profesinio mokymo centras, pagrindinė mokykla, miesto turgus, todėl teritorijos sutvarkymas gali pritraukti investicijas į šalia esančią teritoriją (butų pirkimas, verslo įmonių steigimasis pirmuosiuose gyvenamųjų namų aukštuose ir pan.). Tikimasi, kad po veiksmo įgyvendinimo bus pritrauktos investicijos viešojo maitinimo taškams (pvz., kavinės), smulkiosios prekybos vietoms įrengti)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2015

2016

Elektrėnų savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.2.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos:

Privačios lėšos:

ES lėšos:

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas:

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavi-

mas:

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavi-

mas:

3 012 149

225 911

225 911

225 911

225 911

-

-

-

-

2 560 327

 

1.2.2v Veiksmas: žaliosios infrastruktūros įrengimas šalia Elektrėnų miesto Atgimimo aikštės (sutvarkant vandens telkinio pakrantes ir želdinius bei įrengiant mažos apimties viešąją infrastruktūrą siekiama sutvarkyti pelke vandens telkinių „žaliąją“ infrastruktūrą, išlaikant susiformavusią ekosistemą ir sukuriant papildomą pasyvaus poilsio zoną mieste)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Elektrėnų savivaldybės administracija

AM

5.5.1. Pagerinti vietinės augalijos ir gyvūnijos rūšių, buveinių ir kraštovaizdžio arealų būklę

R

1.2.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

132 941,2

 

 

19 941,2

19 941,2

-

-

-

-

113 000

 

1.2.3v Elektrėnų marių pakrančių, paplūdimio ir daugiabučių namų kiemų sutvarkymas, šiose teritorijose įrengiant bendruomeninę, aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrą (planuojama praplėsti miesto poilsio zoną prie vandens ir daugiabučių kiemų, įrengiant bendruomeninę aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrą: sutvarkyti sporto ir vaikų žaidimo aikštynus, praplėsti miesto paplūdimio infrastruktūrą (įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, mažosios architektūros formas, sutvarkyti želdynus ir kraštovaizdį)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Elektrėnų savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.2.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

1 158 480

86 886

86 886

86 886

86 886

-

-

-

-

984 708

 

1.2.4v Veiksmas: buvusio „Vaikų pasaulio“ (atrakcionų ir pramogų parko) konversija į viešąją rekreacinę teritoriją (didinant teritorijos patrauklumą investicijoms ir verslo plėtrai) (planuojama demontuoti buvusio atrakcionų parko įrenginius, sutvarkytoje teritorijoje įrengti inžinerinius tinklus, sutvarkyti kraštovaizdį ir želdynus, suremontuoti esamus privažiavimus, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, įrengti mažosios architektūros elementus, apšvietimą)

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2015

2016

Elektrėnų savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.2.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos:

Kitos viešosios lėšos:

Privačios lėšos:

ES lėšos:

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavi-

mas

1 448 100

108 607

108 607

108 608

108 608

-

-

-

-

1 230 885

 

 

1.2.5v Veiksmas: vandentiekio ir nuotekų tinklų renovacija Elektrėnų mieste (planuojama renovuoti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus Rungos, Draugystės, Taikos ir Šviesos gatvėse, atsižvelgiant į kompleksiškai tvarkomas Elektrėnų miesto teritorijas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2020

Elektrėnų savivaldybės administracija

AM

5.3.2. Padidinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos

efektyvumą

R

1.2.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

579 240

 

 

 

 

 

 

289 620

289 620

289 620

 

1.2.6v Veiksmas: Ukmergės miesto centro viešųjų erdvių infrastruktūros sutvarkymas I etapas: Ukmergės miesto aikščių, parkų ir skverų su prieigomis atnaujinimas bei įrengimas (Kęstučio aikštė, Draugystės skveras ir Pilies parkas su prieigomis) (planuojama pagerinti miesto įvaizdį, verslo ir gyvenamąją aplinką. Bus sutvarkyta Ukmergės  miesto centre esanti Kęstučio aikštė (4500 m2) Draugystės skveras (2700 m2), Pilies parkas su prieigomis (20000 m2), jungiamosios Pilies (250 m.) ir Pakalnės (450 m.) gatvių atkarpos)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2020

Ukmergės rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.2.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

2 520 000

189 000

189 000

189 000

189 000

-

-

-

-

2 142 000

 

1.2.7v Veiksmas: Ukmergės miesto viešųjų erdvių infrastruktūros sutvarkymas II etapas: Ukmergės Vilniaus gatvės skvero ir Ligoninės parko su prieigomis infrastruktūros atnaujinimas bei įrengimas (bus tvarkomi Vilniaus g. skveras (1500 m2) ir Ligoninės parkas su prieigomis (24300 m2). Tvarkant Vilniaus g. skverą bus atnaujinta jo danga, sutvarkyta paminklo „Vilkmergė“ aplinka, atnaujinti  šaligatviai, įrengtas apšvietimas, mažosios architektūros elementai. Taip bus sutvarkyta ir aplinkui esanti daugiabučių namų aikštė, įrengti takai, apšvietimas, mažosios architektūros elementai, sutvarkyti seni ir įrengti nauji želdynai, sutvarkyta tvenkinio pakrantė)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017 m, projekto finansavimo sutarties pasirašymas

2020 m, galutinės ataskaitos patvirtinimas

Ukmergės rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.2.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

464 000

34 800

34 800

34 800

34 800

-

-

-

-

394 400

 

1.2.8v Veiksmas: Ukmergės miesto piliakalnio teritorijos su prieigomis sutvarkymas (numatyta įrengti taką ir laiptus į piliakalnį, nuo paties piliakalnio pašalinti želdynus, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Bus sutvarkyta šalia piliakalnio esanti Piliakalnio (230 m) gatvės atkarpa. Įrengtas apšvietimas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2020

Ukmergės rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.2.8v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

900 000

67 500

67 500

67 500

67 500

-

-

-

-

765 000

 

1.2.9v Veiksmas: Ukmergės miesto Šventosios upės pakrantės sutvarkymas (numatomos pagrindinės veiklos: teritorijos išvalymas, menkaverčių želdinių įrengimas, nuo potvynių apsaugančių pylimų, pėsčiųjų-dviračių tako, apšvietimo, mažosios architektūros elementų, poilsio aikštelių įrengimas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2020

Ukmergės rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.2.9v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

1 734 000

130 050

130 050

130 050

130 050

-

-

-

-

1 473 900

 

1.2.10v Veiksmas: Tolerancijos centro įkūrimas, rekonstruojant buvusios Ukmergės dailės mokyklos pastatą  (planuojama atlikti nenaudojamo buvusios Ukmergės dailės mokyklos  pastato (Vasario 16-osios g. 11) konversiją ir sutvarkyti aplinkinę teritoriją, įkuriant daugiafunkcę kultūrinę, edukacinę ir renginių ir bendruomeninės veiklos erdvę – Tolerancijos centrą)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2015

2020

Ukmergės rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

 

 

R

1.2.10v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

435 000

32 625

32 625

32 625

32 625

-

-

-

-

369 750

 

1.2.11v Veiksmas: atvirų kūrybinių erdvių Ukmergės jaunimui sukūrimas: (planuojama padidinti jaunimo užimtumą ir laisvalaikio praleidimo galimybes, sukuriant tam patrauklią erdvę Ukmergės Jaunimo laisvalaikio centre. Numatoma rekonstruoti pastatą ir sukurti atviras kūrybines erdves jaunimui)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2015

2018

Ukmergės rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

 

 

R

1.2.11v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

435 000

32 625

32 625

32 625

32 625

-

-

-

-

369 750

 

1.2.12v Veiksmas: Širvintų miesto aktyvaus poilsio infrastruktūros kūrimas ir plėtra, skatinant aktyvų poilsį prie vandens (aplink Širvintų mieste esantį tvenkinį)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Širvintų rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.2.12v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

507 353

38 051

38 051

38 051

38 051

-

-

-

-

431 251

 

1.2.13v Veiksmas: viešosios erdvės – skvero prie skulptūros „Inta“ infrastruktūros sutvarkymas (takelių, apšvietimo ir mažosios architektūros elementų įrengimas ir vasaros estrados statyba)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Širvintų rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.2.13v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

346 872

26 015

26 015

26 015

26 015

-

-

-

-

294 842

 

1.2.14v Veiksmas: Širvintų Jaunimo centro infrastruktūros sukūrimas (nenaudojamos pastato dalies konversija ir patalpų pritaikymas Jaunimo centrui)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Širvintų rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.2.14v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

184 921

13 869

13 869

13 869

13 869

-

-

-

-

157 183

 

1.2.15v Veiksmas: Širvintų miesto laisvalaikio ir poilsio zonos įrengimas šalia L. Stuokos Gucevičiaus gimnazijos ir kuriamo Jaunimo centro

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Širvintų rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.2.15v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

671 072

50 330

50 330

50 330

50 330

-

-

-

-

570 412

 

1.2.16v Veiksmas: Širvintų Jaunimo parko infrastruktūros sutvarkymas

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Širvintų rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.2.16v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

462 302

34 672

34 672

34 672

34 672

-

-

-

-

392 958

 

1.2.17v Veiksmas: poilsio ir rekreacijos zonos prie Lentvario (Graužio) ežero sukūrimas (takelių, aikštelių įrengimas, stovėjimo aikštelės, mažosios architektūros elementų, prieplaukos įrengimas. Įgyvendinus veiksmą teritorija bus pritaikyta kultūriniams renginiams, rekreacijai ir laisvalaikiui, smulkiam verslui: prekybai, nuomos ir maitinimo paslaugoms teikti)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Trakų rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.2.17v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

1 150 000

86 250

86 250

86 250

86 250

-

-

-

-

977 500

 

1.2.18v Veiksmas: daugiafunkcės laisvalaikio zonos Lentvario mieste prie Bevardžio ežero įrengimas, kartu rekonstruojant į teritoriją vedančius privažiavimus (Klevų alėjos skersgatvį ir Dzūkų gatvę)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Trakų rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.2.18v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

1 300 000

97 500

97 500

97 500

97 500

-

-

-

-

1 105 000

 

1.2.19v Veiksmas: Lentvario miesto Eduardo Andre parko žaliosios infrastruktūros sutvarkymas (želdinių, takelių ir kitos minimalios lankymui reikalingos infrastruktūros sutvarkymas)sutvarkymas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Trakų rajono savivaldybės administracija

AM

5.4.1. Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką

R

1.2.19v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

117 647

 

 

17 647

17 647

-

-

-

-

100 000

 

1.2.20v Veiksmas: Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos modernizavimas (planuojama sukurti daugiafunkcę erdvę, pritaikytą vietos bendruomenės poreikiams. Pastatas, kuriame įsikūrusi Vlado Šlaito viešoji biblioteka, statytas 1940 m., 1975 m. prie jo pristatytas priestatas. Turimos patalpos nepritaikytos bibliotekai, neatitinka bibliotekai keliamų reikalavimų. Todėl numatyta iš esmės rekonstruoti esamą bibliotekos pastatą, esantį Vytauto g. 30, ir jame sukurti šiuolaikišką, patogią, jaukią ir atvirą erdvę, pritaikytą inovatyvioms paslaugoms teikti)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2017

Ukmergės rajono savivaldybės administracija

KM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

 

 

R

1.2.20v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

706 431

 

 

105 965

105 965

 

 

 

 

600 466

 

1.2.21v Veiksmas: Šalčininkų kultūros centro modernizavimas (planuojama padidinti Šalčininkų kultūros centro patrauklumą, siekiant tenkinti visuomenės poreikius ir pritraukti naujus lankytojus. Šiuo metu pastatas yra renovuojamas, panaudojant lėšas iš įvairių galimų šaltinių. 2013 m. prasidėję pastato renovacijos darbai buvo finansuojami ES lėšomis ir Valstybės kapitalo investicijų programos lėšomis. Iš ES fondų projektui „Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centro pastato renovacija“ (VP3-3.4-ŪM-04-R-01-068) buvo skirta 617 tūkst. litų, projekto metu vykdomi renovacijos darbai, tiesiogiai susiję su energijos taupymo priemonių įdiegimu, siekiant pagerinti išorės atitvarų šilumines savybes buvo apšiltintos pastato sienos, pakeisti langai, durys, įrengtas naujas apšiltintas stogas. Iš valstybės biudžeto pastato renovacijos darbams 2013 m. buvo skirta 800 tūkst. litų, dar 800 tūkst. litų Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu projektui buvo skirta 2014 metais. 2015 m. LR Kultūros ministro įsakymu skirta 86 886 eurų. Įgyvendinant veiksmą siekiama prisidėti prie pradėtų darbų užbaigimo, atliekant kultūros centro patalpų remonto darbus, įsigyjant kultūros centrui reikalingą įrangą)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2015

2018

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija

KM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.2.21v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

154 117

 

 

23 117

23 117

 

 

 

 

131 000

 

1.2.22v Veiksmas: Trakų rajono viešosios bibliotekos Lentvario filialo ir Lentvario kultūros rūmų įrengimas rekonstruotame pastate (planuojama pastato rekonstrukcija ir pritaikymas Lentvario filialo ir Lentvario kultūros rūmų veiklai)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Trakų rajono savivaldybės administracija

KM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.2.22v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšo:

Savivaldybės biudžeto lėšos

 

lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

747 589

 

 

112 138

112 138

-

-

-

-

635 451

 

1.2.23v Veiksmas: Glitiškių dvaro atnaujinimas pritaikant kultūros paslaugų teikimui ir kitoms bendruomenės reikmėms (atnaujinat kultūros centro, bibliotekos patalpas, administracines patalpas, muziejaus patalpas ir ekspoziciją, dvaro sodybos parką, įrengiant patalpas naujoms veikloms: amatininkų dirbtuvėms, bendruomenės veiklai. Tai sudarys geresnes sąlygas gyventojų kultūriniam gyvenimui gerinti, tolerancijai kultūrų įvairovei ir tarpkultūriniam dialogui skatinti)

 

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2017

2019

Vilniaus rajono savivaldybės administracija

KM

5.4.1. Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką

 

R

1.2.23v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

988 235

 

148 235

148 235

 

 

 

 

840 000

 

1.2.24v Veiksmas: Dieveniškių istorinio regioninio parko pritaikymas lankymui (planuojamos veiklos: pėsčiųjų, dviračių takų įrengimas, mažosios architektūros elementų įrengimas, istoriškai susiformavusių parko kompozicijų, parko medžių, želdinių išsaugojimas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2015

2016

Dieveniškių istorinis regioninis parkas

AM

5.4.1. Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką

V

1.2.24v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

474 118

71 118

71 118

-

-

-

-

-

-

403 000

 

Iš viso pagal 1.2 uždavinį (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

20 629 567,2

1 325 809

1 325 809

1 681 735,2

1 681 735,2

 

 

289 620

289 620

17 332 403

 

1.3. Uždavinys: Sumažinti neaktyvių gyventojų dalį savivaldybėse, kuriose yra tikslinės ir susietos teritorijos

1.3.1v Veiksmas: parengti transporto sistemos optimizavimo Vilniaus rajone galimybių studiją (darnaus judumo planą) (planuojama parengti bendrą su Vilniaus miesto savivaldybe darnaus judumo planą, kurio sprendiniai iš esmės pakeistų esamos transporto sistemos veiklos principus aplink Vilniaus miestą esančiose teritorijose. Galimybių studijoje turėtų būti išanalizuota Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir aplinkinių savivaldybių transporto tinklo plėtra, esami maršrutai, pasiūlyti geriausi sprendiniai dėl maršrutų optimizavimo, darnaus judumo infrastruktūros vystymo, vieno bilieto sistemos ir kt., taip pat efektyvesni gyventojų (ypač turinčių specialių poreikių) aptarnavimo būdai)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2015

2017

Vilniaus rajono savivaldybės administracija

SM

4.5.1. Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus

 

 

R

1.3.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

30 000

-

-

30 000

-

-

-

-

-

 

 

1.3.2v Veiksmas: Specialiojo transporto priemonių, pritaikytų vežti neįgaliesiems įsigijimas

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Vilniaus rajono savivaldybės administracija

SADM

-

-

1.3.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

30 000

30 000

-

-

-

-

-

-

-

-

 

 

Iš viso pagal 1.3 uždavinį (Eur):

Valstybės biudžeto lėšos (Eur):

Savivaldybės biudžeto lėšos (Eur):

Kitos viešosios lėšos (Eur):

Privačios lėšos (Eur):

ES lėšos (Eur):

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

Iš viso:

iš jų BF:

60 000

30 000

30 000

30 000

30 000

 

 

 

 

-

 

1.4. Uždavinys: Pagerinti funkcinį Vilniaus regiono balansą, skatinant rinktis gyvenamąją vietą darbo vietų kūrimo potencialą turinčiuose urbanistiniuose centruose (tikslinėse teritorijose ir susietoms teritorijoms priskirtuose urbanistiniuose centruose)

 

1.4.1v Veiksmas: Šalčininkų miesto gyvenamojo rajono tarp Mokyklos ir Pramonės gatvių viešosios infrastruktūros sutvarkymas (planuojama investuoti į daugiabučių namų gyvenamosios aplinkos tvarkymo darbus, įrengiant vaikų žaidimų aikšteles, rekonstruojant ir atnaujinant šaligatvius, gatvių atkarpas, pėsčiųjų takus, automobilių stovėjimo aikšteles ir įvažiavimus į kiemus. Šių daugiabučių kvartalai pasirinkti, atsižvelgiant į didžiausią gyventojų koncentraciją, prastą daugiabučių namų ir jų aplinkos būklę, taip pat jau įvykdytus ar planuojamus vykdyti daugiabučių namų modernizavimo projektus.)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2015

2018

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.4.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

1 039 534

77 965

77 965

77 965

77 965

-

-

-

-

883 604

 

1.4.2v Veiksmas: vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šalčininkų mieste (veiksmo įgyvendinimo metu planuojama nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus dviejuose Šalčininkų miesto privačių gyvenamųjų namų kvartaluose (1 kvartalasGėlių, Naujoji, Malūno, Saulės, Mykolo Balinskio gatvės, 2 kvartalasŽalioji, Spalio 25-osios, Saulėtoji, Jubiliejinė, Karolio Vagnerio gatvės). Bendras planuojamų pakloti tinklų ilgis – 6,5 km. Darbai bus vykdomi pagal FIDIC (Federation Internationale Des Ingenieurs-Conseils abreviatūra) geltonąją knygą)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

UAB „Vilniaus vandenys“

AM

5.3.2. Didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos

efektyvumą

R

1.4.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavimas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavimas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavimas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavimas

579 240

 

 

 

 

-

-

289 620

289 620

289 620

 

1.4.3v Veiksmas: Šalčininkų miesto vandenvietės geležies šalinimo įrenginių renovacija

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2018

2020

UAB „Vilniaus vandenys“

AM

5.3.2. Didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos

efektyvumą

R

1.4.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (Eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavimas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavimas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavimas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavimas

173 772

 

 

 

-

-

86 886

86 886

86 886

 

1.4.4v Veiksmas: žaliosios infrastruktūros sukūrimas prie Šalčios II tvenkinio (planuojama sutvarkyti teritoriją prie Šalčios II tvenkinio, pritaikant ją rekreaciniams, poilsio ir sveikatinimo poreikiams. Numatomos pagrindinės veiklos: takų ir kelio įrengimas, tvenkinio išvalymas, pakrantės sutvarkymas, želdinių sutvarkymas, mažosios infrastruktūros (suoliukų, žaidimų aikštelės ir kt.) įrengimas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2018

2020

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija

AM

5.5.1. Pagerinti vietinės augalijos ir gyvūnijos rūšių, buveinių ir kraštovaizdžio arealų būklę

R

1.4.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

600 000

 

 

90000

90 000

-

-

-

-

510 000

 

1.4.5v Veiksmas: Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos „Vilties“ skyriaus pastato pritaikymas bendruomenės poreikiams (Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos „Vilties“ skyriaus pastate siekiama sukurti daugiafunkcę erdvę, kuri tenkintų Eišiškių seniūnijos gyventojų bendruomeninius poreikius. Taip pat numatoma sudaryti sąlygas verslo plėtrai, nuomojant sutvarkytas patalpas. Numatomos pagrindinės veiklos: planuojama perplanuoti pastato vidaus patalpas, numatant renginių salę ir kitas erdves, būtinas daugiafunkcio centro veiklai, atlikti šių patalpų remontą bei aprūpinti reikalinga įranga. Pastate yra įdiegtos energijos taupymo priemonės: apšiltintos išorės sienos, stogas, pakeisti langai, lauko durys, rekonstruoti vidaus elektros tinklai, šildymo sistema)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija

VRM

8.2.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.4.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

1 581 812

118 636

118 636

118 636

118 636

-

-

-

-

1 344 540

 

1.4.6v Veiksmas: Baltosios Vokės daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo viešosios infrastruktūros sutvarkymas (siekiama kurti patrauklią gyvenamąją aplinką Baltosios Vokės mieste, užtikrinant sveiką, saugią ir patogią aplinką daugiabučių gyvenamajame kvartale. Veiksmo metu planuojama investuoti į daugiabučių namų gyvenamosios aplinkos tvarkymo darbus, įrengiant vaikų žaidimų aikšteles, rekonstruojant ir atnaujinant šaligatvius, gatvių atkarpas, pėsčiųjų takus, automobilių stovėjimo aikšteles ir įvažiavimus į kiemus)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija

VRM

8.2.1. Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus

R

1.4.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso:

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

787 765

59 082

59 082

59 082

59 082

-

-

-

-

669 601

 

1.4.7v Veiksmas: automobilių stovėjimo aikštelių atnaujinimas, įvažiavimo į daugiabutį (Kalnalaukio gatvės šakinė gatvė), vaikų žaidimų zonų įrengimas prie daugiabučių šalia Širvintų sporto mokyklos (Kalnalaukio g.) (planuojama įrengti vaikų žaidimo kompleksą – bokštelį su čiuožykla, užlipimo rampa su virve, virviniu tiltu, gaisrininko stulpu ir kt., sutvarkyti automobilių stovėjimo aikšteles, įvažiavimus į daugiabučių kiemus).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Širvintų rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.4.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (Eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

540 628

40 547

40 547

40 547

40 547

 

 

 

 

459 534

 

1.4.8v Veiksmas: Širvintų sporto mokyklos pastato dalies pritaikymas bendruomenės centrui ir neįgaliesiems (planuojamas dalies vidaus patalpų sutvarkymas ir pritaikymas bendruomenės centrui, baldų ir įrangos įsigijimas bei pastato pritaikymas neįgaliesiems)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Širvintų rajono savivaldybės administracija

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.4.8v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

290 000

21 750

21 750

21 750

21 750

-

-

-

-

246 500

 

1.4.9v Veiksmas: Širvintų sporto mokyklos vidaus patalpų sutvarkymas (planuojamas vidaus patalpų sutvarkymas – sporto salės remontas (sienų dažymas, grindų tvarkymas (pakeitimas), apšvietimo pakeitimas, didžiojo baseino vonios ir grindų plytelių pakeitimas, persirengimo spintelių pakeitimas, laiptinių (2vnt.) perdažymas, ištrupėjusio fasado sutvarkymas, didžiojo baseino sienų perdažymas, moterų dušo durų pakeitimas ir tualeto remontas, sporto salės ir didžiojo baseino lubų perdažymas, dušų maišytuvų ir sietelių pakeitimas, didžiojo baseino ventiliacijos rekonstrukcija, didžiojo baseino patalpos laikančiųjų statybinių konstrukcijų būklės nustatymas ir jų stiprinimas (esant reikalui)).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2018

Širvintų rajono savivaldybės administracija

ŠMM

9.1.3. Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą

R

1.4.9v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

588 235

 

 

88 235

88 235

-

-

-

-

500 000

 

1.4.10v Veiksmas: kompleksinis Švenčionių miesto daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo, esančio tarp Taikos ir Švenčionėlių gatvių, sutvarkymas (planuojama sukurti patrauklią gyvenamąją aplinką daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo, esančio tarp Taikos ir Švenčionėlių gatvių, teritorijoje. Šiame kvartale buvo įgyvendinti daugiabučių gyvenamųjų namų energijos efektyvumo gerinimo projektai. Numatomos pagrindinės veiklos: privažiavimo kelių sutvarkymas; automobilių stovėjimo aikštelių sutvarkymas; vaikų žaidimų aikštelių, poilsio aikštelių, sporto infrastruktūros, bendruomenės poreikių tenkinimui, įrengimas, lauko treniruoklių, mažosios architektūros elementų ir pan. infrastruktūros objektų įrengimas; buitinių atliekų aikštelių įrengimas / atnaujinimas, atraminių sienelių įrengimas; apšvietimo sistemos atnaujinimo darbai,  pėsčiųjų takų, šaligatvių įrengimas / atnaujinimas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2015

2018

Švenčionių rajono savivaldybės administracija

 

VRM

7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)

R

1.4.10v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos:

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

936 880

70 257

70 257

70 257

70 257

-

-

-

-

796 366

 

1.4.11v Veiksmas: kompleksinis Pabradės miesto daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo, esančio Vilniaus gatvėje, sutvarkymas (planuojama sukurti patrauklią gyvenamąją aplinką Vilniaus g. daugiabučių gyvenamųjų namų kvartale. Šiame kvartale buvo įgyvendinti daugiabučių gyvenamųjų namų energijos efektyvumo gerinimo projektai. Numatomos pagrindinės veiklos: privažiavimo kelių sutvarkymas; automobilių stovėjimo aikštelių sutvarkymas; vaikų žaidimų aikštelių, poilsio aikštelių, sporto infrastruktūros, bendruomenės poreikių tenkinimui, įrengimas, lauko treniruoklių, mažosios architektūros elementų ir pan. infrastruktūros objektų įrengimas; buitinių atliekų aikštelių įrengimas / atnaujinimas, atraminių sienelių įrengimas; apšvietimo sistemos atnaujinimo darbai,  pėsčiųjų takų, šaligatvių įrengimas / atnaujinimas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2019

Švenčionių rajono savivaldybės administracija

VRM

8.2.1. Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus

R

1.4.11v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

1 257 129

94 285

94 285

94 285

94 285

-

-

-

-

1 068 559

 

1.4.12v Veiksmas: kompleksinis Švenčionėlių miesto daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo, esančio tarp Žemutinės ir Žilvičių gatvių, sutvarkymas (planuojama sukurti patrauklią gyvenamąją aplinką daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo, esančio tarp Žemutinės ir Žilvičių gatvių, teritorijoje. Šiame kvartale buvo įgyvendinti daugiabučių gyvenamųjų namų energijos efektyvumo gerinimo projektai. Numatomos pagrindinės veiklos: privažiavimo kelių sutvarkymas; automobilių stovėjimo aikštelių sutvarkymas; vaikų žaidimų aikštelių, poilsio aikštelių, sporto infrastruktūros, bendruomenės poreikių tenkinimui, įrengimas, lauko treniruoklių, mažosios architektūros elementų ir pan. infrastruktūros objektų įrengimas; buitinių atliekų aikštelių įrengimas / atnaujinimas, atraminių sienelių įrengimas; apšvietimo sistemos atnaujinimo darbai, pėsčiųjų takų, šaligatvių įrengimas / atnaujinimas)

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2016

2019

Švenčionių rajono savivaldybės administracija

 

VRM

8.2.1. Sumažinti geografinių sąlygų ir demografinių procesų sukeliamus gyvenimo kokybės netolygumus

R

1.4.12v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti

Valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

ES lėšos

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

Iš viso

iš jų bendrasis finansavi-

mas

1 257 129

94 285

94 285

94 285

94 285