KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL klaipėdos „ŽEMYNOS“ GIMNAZIJOS pavadinimo pakeitimo, NUOSTATŲ IR VEIKLOS MODELIO PATVIRTINIMO
2021 m. liepos 22 d. Nr. T2-188
Klaipėda
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Pakeisti Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos pavadinimą ir vadinti ją Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazija.
2. Patvirtinti:
3. Įgalioti Ritą Podoliankienę, gimnazijos direktorę, pasirašyti nuostatus, įregistruoti juos Juridinių asmenų registre ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su pavadinimo pakeitimu.
4. Pripažinti netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. T2-297 „Dėl Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos nuostatų patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Klaipėdos miesto savivaldybės
tarybos 2021 m. liepos 22 d.
sprendimu Nr. T2-188
Klaipėdos UNIVERSITETO „ŽEMYNOS“ gimnazijos NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos (toliau – Gimnazija) teisinę formą, priklausomybę, savininką, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, buveinę, Gimnazijos grupę, tipą, pagrindinę paskirtį, mokymo kalbą ir mokymo formas, vykdomas programas, veiklos teisinį pagrindą, sritį, rūšis, tikslą, uždavinius, funkcijas, mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų išdavimą, Gimnazijos teises ir pareigas, veiklos organizavimą ir valdymą, savivaldą, darbuotojų priėmimą į darbą, jų darbo apmokėjimą, vertinimą, atestaciją, lėšų šaltinius ir jų naudojimo tvarką, finansinės veiklos kontrolę ir veiklos priežiūrą, Gimnazijos reorganizavimą, likvidavimą, pertvarkymą ar vidaus struktūros pertvarką.
2. Gimnazijos oficialusis pavadinimas – Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazija, trumpasis pavadinimas – KU „Žemynos“ gimnazija. Duomenys apie Gimnaziją, kaip juridinį asmenį, kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 190440267.
3. Gimnazija, kaip 12-oji vidurinė mokykla, įsteigta Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto 1965 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 549. Klaipėdos miesto tarybos 1998 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 97 jai suteiktas „Žemynos“ pavadinimas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. ISAK-2666 Gimnazijoje akredituota vidurinio ugdymo programa. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-141 Gimnazija pavadinta Klaipėdos „Žemynos“ gimnazija, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. T2-188 – Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazija.
5. Gimnazijos savininkė – Klaipėdos miesto savivaldybė, kodas 111100775, Liepų g. 11, 91502 Klaipėda, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, kuri sprendžia Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų, Lietuvos Respublikos švietimo ir kituose įstatymuose bei Nuostatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.
7. Gimnazijos grupė – bendrojo ugdymo mokykla, tipas ir pagrindinė paskirtis – gimnazijos tipo gimnazija. Kita paskirtis – savitos pedagoginės sistemos gimnazija, kurioje stiprinamos mokinių žinios ir praktiniai gebėjimai gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ir menų (toliau – STEAM) srityse, užtikrinama Gimnazijos ir Klaipėdos universiteto (toliau – Universitetas) bendruomenių partnerystė, ugdant vakarietiško mentaliteto išsilavinusį mokinį.
9. Gimnazijoje ugdymas vykdomas grupinio ir pavienio mokymosi formomis kasdieniu, savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.
10. Gimnazijoje vykdoma pagrindinio ugdymo programos antroji dalis, akredituota vidurinio ugdymo programa, neformaliojo vaikų švietimo programos, taikomi Klasikinio ugdymo sampratos elementai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įgyvendinamas Gimnazijos veiklos modelis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
11. Gimnazijoje išduodami pagrindinio išsilavinimo pažymėjimai, baigusiems pagrindinio ugdymo programą, brandos atestatai, baigusiems vidurinio ugdymo programą, mokymosi pasiekimų pažymėjimai, nebaigusiems pagrindinio, vidurinio ugdymo programų.
12. Gimnazija yra viešasis juridinis asmuo, turintis savo atributiką, antspaudą, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose. Ji savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir Nuostatais.
II SKYRIUS
GIMNAZIJOS VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS, TIKSLAS, UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS, MOKYMOSI PASIEKIMUS ĮTEISINANČIŲ DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS
14. Gimnazijos veiklos rūšys:
14.2. kitos švietimo veiklos rūšys:
14.3. kitos ne švietimo veiklos rūšys:
15. Gimnazijos veiklos tikslas – padėti mokiniams plėtoti savo fizines ir intelektines galias, įgyti bendrąjį išsilavinimą, STEAM mokslų srities kompetencijas ir pažinimo universalumo vertybines nuostatas, sudaryti sąlygas mokiniams pasiruošti ir toliau mokytis Universitete.
16. Gimnazijos veiklos uždaviniai:
17. Vykdydama jai pavestus uždavinius Gimnazija:
17.1. įgyvendina formaliojo švietimo programas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintomis bendrosiomis programomis, ir teikia pagrindinį, vidurinį išsilavinimą;
17.2. konkretina ir individualizuoja bendrojo ugdymo privalomą ir pasirenkamąjį ugdymo turinį, remiantis mokslinėmis įžvalgomis, atsižvelgdama į Klaipėdos miesto savivaldybės, Universiteto, Gimnazijos bendruomenės reikmes ir mokinių poreikius;
17.3. vykdo pagilintą STEAM mokslų srities mokymą, rengia bendrojo ugdymo dalykų programas papildančius modulius ir neformaliojo švietimo programas (pagal poreikį kartu su Universiteto mokslininkais);
17.4. ugdo mokinių vertybines nuostatas, integruodama klasikinio ugdymo turinį į bendrojo ugdymo dalykų programas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
17.5. vertina mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius ir skiria specialųjį ugdymą teisės aktų nustatyta tvarka;
17.6. teikia informacinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę, psichologinę pedagoginę pagalbą, užtikrina mokinių sveikatos priežiūrą;
17.7. vykdo prevencines programas, užtikrina vaiko minimalios priežiūros priemones ir taiko karjeros ugdymo kartu su Universitetu modelį, padedantį mokiniams sėkmingai pasirinkti studijas Universitete ir profesinės veiklos ateityje kryptis;
17.8. sudaro sąlygas veikti mokinių organizacijoms, skatinančioms mokinių dorovinį, tautinį, pilietinį sąmoningumą, patriotizmą, padedančioms tenkinti mokinių saviugdos ir saviraiškos poreikius;
17.11. kuria atvirus, pagarbius, bendradarbiavimą skatinančius mokinių, mokytojų, Universiteto dėstytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) santykius;
17.12. sudaro sąlygas darbuotojams tobulinti kvalifikaciją, dalytis gerąja patirtimi ir stiprinti profesinio bendradarbiavimo su Universiteto mokslininkais ryšius;
17.15. sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams dalyvauti Universiteto mokslininkų ar studentų vykdomose tiriamosiose veiklose, srautinėse Universiteto studentų paskaitose, baigiamųjų darbų pristatymuose, mokslinėse konferencijose, seminaruose, Jūrinio STEAM atviros prieigos centro organizuojamose edukacijose;
17.16. kuria ugdymo turiniui įgyvendinti reikiamą materialinę bazę ir edukacines aplinkas, vykdo mokinių praktinę-tiriamąją veiklą Universiteto ir verslo įmonėse;
17.17. draudžia Gimnazijos patalpose ir jos teritorijoje turėti, vartoti energinius gėrimus, tabaką (įskaitant elektronines cigaretes), alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, prekiauti jomis, platinti šia tema nelegalią literatūrą, spaudinius bei riboja pašalinių asmenų patekimą į Gimnaziją;
III SKYRIUS
GIMNAZIJOS TEISĖS IR PAREIGOS
19. Gimnazija, įgyvendindama jai pavestus tikslą ir uždavinius, atlikdama jai priskirtas funkcijas, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka:
19.1. parinkti pažangius ir inovatyvius mokymo metodus bei mokymosi veiklos būdus, konsultuojantis su Universiteto mokslininkais;
IV SKYRIUS
GIMNAZIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS
21. Gimnazijos veikla organizuojama pagal Gimnazijos strateginį, metinį veiklos, mokslo metų ugdymo planus, Gimnazijos veiklos modelį, patvirtintus teisės aktų nustatyta tvarka.
22. Gimnazijai vadovauja direktorius. Jo pareigybės aprašymas tvirtinamas, jis konkurso būdu į pareigas skiriamas ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Direktoriaus pavaldumą ir atskaitomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
23. Direktorius:
23.1. planuoja ir organizuoja Gimnazijos darbą, kad būtų įgyvendintas Gimnazijos tikslas ir atliekamos nustatytos funkcijos;
23.2. vadovauja Gimnazijos strateginio plano, metinių veiklos ir mokslo metų ugdymo planų, švietimo programų rengimui, juos tvirtina, užtikrina jų įgyvendinimą;
23.3. tvirtina Gimnazijos struktūrą teisės aktų nustatyta tvarka ir nustato savo pavaduotojų veiklos sritis;
23.4. skiria ir atleidžia darbuotojus, tvirtina jų pareigybių aprašymus, pareigybių sąrašą, neviršydamas nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, atlieka kitas su darbo santykiais susijusias funkcijas teisės aktų nustatyta tvarka;
23.5. rūpinasi pedagogų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų darbuotojų paiešką;
23.6. organizuoja pedagoginių darbuotojų metodinę veiklą, atestaciją Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
23.7. vykdo užduotis ir dirba su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima „RIBOTO NAUDOJIMO“ slaptumo žyma, teisės aktų nustatyta tvarka;
23.8. organizuoja ir vykdo mokinių pasiekimų tyrimus, patikrinimus, brandos egzaminus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
23.9. priima mokinius ir sudaro mokymo sutartis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;
23.10. bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbos, teritorinėmis policijos, socialinių paslaugų, sveikatos ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje;
23.11. tvirtina Gimnazijos vidaus ir darbo tvarką reglamentuojančius dokumentus, kuriuose nustatomos bendruomenės narių teisės, pareigos, atsakomybė, elgesio ir etikos normos;
23.15. sudaro Gimnazijos vardu sutartis ir atstovauja ar įgalioja atstovauti darbuotojus Gimnazijai kitose institucijose;
23.18. svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Gimnazijos lėšų ir turto naudojimu, disponavimu, teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaudamasis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principais;
23.19. analizuoja Gimnazijos veiklos ir valdymo išteklių būklę, kartu su Gimnazijos taryba sprendžia Gimnazijai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus;
23.20. kiekvienais metais teikia Gimnazijos bendruomenei ir Gimnazijos tarybai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą;
24. Direktorius atsako už:
24.2. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, Nuostatų laikymąsi, tinkamą funkcijų atlikimą;
24.3. demokratinį Gimnazijos valdymą, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą, personalo kvalifikacijos tobulinimą, sveiką ir saugią Gimnazijos aplinką;
24.4. asmens duomenų teisinę apsaugą, teikiamų ataskaitų rinkinių ir statistinių ataskaitų teisingumą;
25. Gimnazijos valdyme dalyvauja direktoriaus pavaduotojai, kurie:
25.2. teikia siūlymus dėl Gimnazijos metinių veiklos, mokslo metų ugdymo planų sudarymo, Gimnazijos struktūros, veiklos modelio, Nuostatų pakeitimų;
26. Gimnazijos valdyme dalyvauja Gimnazijos metodinė taryba ir metodinės grupės, kurios sprendžia pedagogų kvalifikacijos ir praktinės veiklos tobulinimo klausimus.
27. Metodinės grupės vienija mokytojus pagal ugdymo sritis ir mokomuosius dalykus. Susitarimai dėl metodinių grupių formavimo priimami metodinėje taryboje.
28. Metodinės grupės pirmininką renka metodinės grupės nariai atviru balsavimu dvejiems metams. Metodinės grupės pirmininko kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.
29. Metodinės grupės pirmininko įgaliojimai prasideda, užbaigus rinkimų procedūrą, ir nutrūksta, pradėjus pirmininko naujai kadencijai rinkimų procedūrą.
30. Metodinės grupės pirmininkas prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina arba kai jis savo elgesiu pažeidžia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto pedagogų etikos kodekso reikalavimus. Nutrūkus metodinės grupės pirmininko įgaliojimams pirma laiko, naują metodinės grupės pirmininką renka atitinkamos metodinės grupės nariai bendra tvarka naujai kadencijai.
31. Metodinės grupės pirmininkas organizuoja posėdžius ir apie posėdžio laiką, svarstyti parengtus klausimus narius informuoja ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių.
32. Nutarimai priimami metodinės grupės posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.
33. Metodinės grupės pirmininkas vieną kartą per metus pristato metodinės grupės veiklos rezultatus metodinėje taryboje.
34. Metodinė grupė:
34.1. derina ugdymo srities, dalyko ar toje pačioje klasėje dirbančių mokytojų ugdymo planavimą, ugdymo proceso organizavimą, vertinimą, vadovėlių ir mokymo priemonių pasirinkimą;
34.2. aptaria naujus dokumentus, metodikų naujoves, dalykų integraciją, ugdymo procese mokytojų sukauptą patyrimą;
34.3. tariasi dėl bendrojo ugdymo dalykų planų rengimo principų ir tvarkos, dalykų ir jų modulių pasiūlos;
34.4. nagrinėja ugdymo sėkmingumą, mokinių pasiekimus, pedagogines problemas, dalijasi gerąja patirtimi;
35. Metodinę tarybą sudaro metodinių grupių pirmininkai ir metodinės tarybos pirmininkas, išrinktas atviru balsavimu mokytojų tarybos posėdyje balsų dauguma. Metodinės tarybos pirmininkas nėra metodinės grupės pirmininkas.
36. Metodinės tarybos nariai atviru balsavimu pirmajame posėdyje renka metodinės tarybos sekretorių.
37. Metodinė taryba renkama dvejiems metams. Metodinės tarybos nario kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Metodinės tarybos nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti metodinės tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti metodinės tarybos nariai.
38. Metodinės tarybos narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina arba kai jis savo elgesiu pažeidžia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto pedagogų etikos kodekso reikalavimus. Nutrūkus metodinės tarybos nario įgaliojimams pirma laiko, naują metodinės tarybos narį deleguoja atitinkama metodinė grupė, pirmininką renka mokytojų taryba bendra tvarka metodinės tarybos esamos kadencijos likusiam laikotarpiui.
39. Metodinės tarybos posėdžius šaukia metodinės tarybos pirmininkas. Apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus pirmininkas informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių.
40. Nutarimai priimami metodinės tarybos posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.
41. Metodinės tarybos nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus mokytojų tarybos nariams.
42. Metodinė taryba:
42.1. koordinuoja metodinių grupių veiklą, siekdama ugdymo dermės, tęstinumo ir kokybės užtikrinimo;
42.3. dalyvauja ir teikia siūlymus mokytojų tarybai, planuojant ugdymo turinį, ugdymo proceso aprūpinimą ir inovacijų diegimą;
42.4. analizuoja mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimo rezultatus ir poreikius;
42.6. inicijuoja mokytojų, Universiteto mokslininkų ir švietimo pagalbos specialistų bendradarbiavimą ir pedagoginės patirties sklaidą;
43. Ugdymo turinio formavimo ir ugdymo proceso organizavimo klausimais Gimnazijos direktorius gali organizuoti mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų, kurių veikla susijusi su nagrinėjamu klausimu, pasitarimus.
V SKYRIUS
GIMNAZIJOS SAVIVALDA
45. Gimnazijos taryba (toliau – Taryba) yra aukščiausia Gimnazijos savivaldos institucija, renkama dvejiems metams. Taryba telkia Gimnazijos pedagogus, mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus) demokratiniam Gimnazijos valdymui, padeda spręsti Gimnazijai aktualius klausimus, atstovauti Gimnazijos direktoriui teisėtiems Gimnazijos interesams.
46. Tarybą sudaro 9 nariai, išrinkti atviru balsavimu savivaldos institucijų posėdžiuose balsų dauguma: tris pedagogus deleguoja mokytojų taryba, tris I–III klasių mokinius – mokinių senatas, tris tėvus (globėjus, rūpintojus) – tėvų taryba. Tarybos nario kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.
47. Tarybos nariu gali būti asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti Gimnazijos strateginių tikslų ir įgyvendinti Gimnazijos misiją.
48. Tarybos nariu negali būti Gimnazijos direktorius, valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
49. Tarybos nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti Tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti Tarybos nariai.
50. Tarybos narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina. Nutrūkus Tarybos nario įgaliojimams pirma laiko, naują Tarybos narį deleguoja atitinkama Gimnazijos savivaldos institucija bendra tvarka Tarybos esamos kadencijos likusiam laikotarpiui.
51. Tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas ir sekretorius renkami atviru balsavimu pirmajame Tarybos posėdyje.
52. Posėdžius šaukia tarybos pirmininkas. Apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus pirmininkas informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių. Į posėdžius gali būti kviečiami Universiteto atstovai, vietos bendruomenę atstovaujantis seniūnaitis ar kitas vietos bendruomenės deleguotas atstovas, susietas bendrais gyvenimo poreikiais ir interesais su Gimnazijos bendruomene. Posėdžiuose gali dalyvauti kitų Gimnazijos savivaldos institucijų atstovai, rėmėjai, socialiniai partneriai ir kiti kviestiniai asmenys.
53. Nutarimai priimami Tarybos posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.
54. Tarybos nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus juos rinkusiems Gimnazijos bendruomenės nariams.
55. taryba:
55.1. atlieka visuomeninę Gimnazijos valdymo priežiūrą, priima sprendimus ir daro įtaką Gimnazijos direktoriaus priimamiems sprendimams;
55.3. pritaria Gimnazijos strateginiam, metiniam veiklos, mokslo metų ugdymo planams, Gimnazijos veiklos modeliui, kitiems Gimnazijos darbo ir vidaus tvarką reglamentuojantiems dokumentams, teikiamiems Gimnazijos direktoriaus;
55.4. teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui dėl Nuostatų pakeitimo, Gimnazijos struktūros tobulinimo;
55.5. dalyvauja renkantis Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką, analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl Gimnazijos veiklos modelio tobulinimo;
55.6. vertina kiekvienais metais Gimnazijos direktoriaus metų veiklos ataskaitą ir teikia savo sprendimą dėl ataskaitos teisės aktų nustatyta tvarka;
55.7. teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui dėl saugių ugdymo(si) ir darbo sąlygų sudarymo, materialinio Gimnazijos aprūpinimo ir lėšų panaudojimo;
55.8. svarsto Gimnazijos bendruomenės narių ar juos atstovaujančių savivaldos institucijų iniciatyvas ir teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui;
56. Mokytojų taryba – nuolat veikianti Gimnazijos savivaldos institucija mokytojų profesiniams ir bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro visi Gimnazijoje dirbantys mokytojai.
57. Mokytojų tarybos nariai atviru balsavimu dvejiems metams renka mokytojų tarybos pirmininką ir sekretorių, kurių kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Gimnazijos direktoriaus narystę mokytojų taryboje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
58. Mokytojų tarybos pirmininko įgaliojimai prasideda, užbaigus rinkimų procedūrą, ir nutrūksta, pradėjus pirmininko rinkimo naujai kadencijai procedūrą.
59. Mokytojų tarybos pirmininkas prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina arba kai jis savo elgesiu pažeidžia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto pedagogų etikos kodekso reikalavimus. Nutrūkus pirmininko įgaliojimams pirma laiko, naujas mokytojų tarybos pirmininkas renkamas bendra tvarka naujai kadencijai.
60. Mokytojų tarybos posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai mokytojų tarybos narių.
61. Posėdžius šaukia mokytojų tarybos pirmininkas, kuris apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Pagal poreikį į posėdžius gali būti kviečiami Universiteto dėstytojai, kitų Gimnazijos savivaldos institucijų atstovai, rėmėjai, socialiniai partneriai ar kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.
62. Nutarimai priimami mokytojų tarybos posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.
63. Mokytojų tarybos pirmininkas vieną kartą per metus mokytojų tarybos nariams pristato mokytojų tarybos veiklos rezultatus.
64. Mokytojų taryba:
64.1. svarsto ugdymo programų įgyvendinimo, optimalių ugdymo sąlygų sudarymo, ugdymo turinio atnaujinimo, mokinių ugdymosi rezultatų gerinimo ir kitus pedagoginės veiklos tobulinimo klausimus;
64.2. priima nutarimus dėl Gimnazijos metinių veiklos, ugdymo planų įgyvendinimo, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, informacijos kaupimo ir panaudojimo tobulinimo;
64.3. analizuoja mokinių sveikatos, mokymosi, švietimo pagalbos, socialinės paramos, prevencinės veiklos, poilsio, mitybos, saugos Gimnazijoje būklę;
65. Gimnazijoje veikia mokinių savivaldos institucijos – mokinių komitetai klasėse ir mokinių senatas.
66. Mokinių komitetą sudaro seniūnas, jo pavaduotojas ir 1–3 nariai, išrinkti atviru balsavimu klasės mokinių susirinkime dvejiems metams.
67. Mokinių komiteto nario kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Mokinių komiteto nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti mokinių komiteto nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti mokinių komiteto nariai.
68. Mokinių komiteto narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina arba kai jis savo elgesiu pažeidžia Gimnazijoje nustatytas mokinių elgesio taisykles. Nutrūkus mokinių komiteto nario įgaliojimams pirma laiko, naują narį bendra tvarka renka klasės mokinių susirinkimas mokinių komiteto esamos kadencijos likusiam laikotarpiui.
69. Posėdžius šaukia seniūnas, kuris apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai mokinių komiteto narių. Nutarimai priimami mokinių komiteto posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia seniūno balsas. Jeigu seniūnas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams.
70. Mokinių komiteto nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus juos rinkusiam klasės mokinių susirinkimui.
71. Mokinių komitetas:
74. Mokinių prezidentas (I–III klasių mokinys) renkamas slaptu balsavimu balsų dauguma Gimnazijoje organizuojamų visuotinių mokinių rinkimų metu. Prezidento pavaduotoju skiriamas antrą vietą pagal balsų skaičių rinkimuose užėmęs kandidatas.
76. Mokinių senato nario kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Mokinių senato nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti mokinių senato nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti mokinių senato nariai.
77. Mokinių senato narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina arba kai jis savo elgesiu pažeidžia Gimnazijoje nustatytas mokinių elgesio taisykles. Nutrūkus mokinių senato nario įgaliojimams pirma laiko, naują narį bendra tvarka renka klasės ar visuotinis mokinių susirinkimas mokinių senato esamos kadencijos likusiam laikotarpiui.
78. mokinių senato posėdžius šaukia prezidentas. Apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus prezidentas informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip du kartus per metus. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai mokinių senato narių.
79. Nutarimai priimami mokinių senato posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia prezidento balsas. Jeigu prezidentas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.
80. mokinių senato nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus juos rinkusiems mokinių susirinkimams klasėse.
81. Mokinių senatas:
81.2. teikia siūlymus Tarybai ir Gimnazijos direktoriui dėl ugdymo organizavimo, neformaliojo švietimo programų plėtros, socialinės veiklos;
81.4. atstovauja mokinių interesams taryboje bei kitose savivaldos institucijose, tarpininkauja ginant mokinių teises Gimnazijoje;
82. Gimnazijoje veikia tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucijos – tėvų komitetai klasėse ir tėvų taryba.
83. Tėvų komitetą sudaro pirmininkas ir 2–4 nariai, išrinkti dvejiems metams atviru balsavimu klasės tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimo dauguma. Tėvų komiteto nario kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.
84. Tėvų komiteto nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti tėvų komiteto nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti tėvų komiteto nariai.
85. Tėvų komiteto narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina. Nutrūkus tėvų komiteto nario įgaliojimams pirma laiko, naują narį bendra tvarka renka atitinkamos klasės tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimas tėvų komiteto esamos kadencijos likusiam laikotarpiui.
86. Tėvų komiteto posėdžius šaukia pirmininkas, kuris apie posėdžių laiką, svarstyti parengtus klausimus informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tėvų komiteto narių.
87. Nutarimai priimami tėvų komiteto posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.
88. Tėvų komiteto nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus juos rinkusiems tėvams (globėjams, rūpintojams) susirinkimų klasėse metu.
89. Tėvų komitetas:
89.1. aptaria su klasės vadovu klasės mokinių lankomumo, elgesio ir pažangumo, saugumo, maitinimo, informacijos gavimo apie juos klausimus;
89.2. padeda organizuoti klasės renginius, išvykas, kurti edukacines aplinkas, vykdyti ugdymą karjerai, įgyvendinti prevencines programas;
90. Tėvų taryba – aukščiausia tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucija, renkama dvejiems metams. Ją sudaro klasių tėvų komitetų pirmininkai.
91. Tėvų tarybos nario kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Tėvų tarybos nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti tėvų tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti tėvų tarybos nariai.
92. Tėvų tarybos narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina. Nutrūkus tėvų tarybos nario įgaliojimams pirma laiko, naują tėvų tarybos narį deleguoja atitinkamos klasės tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimas bendra tvarka tėvų tarybos esamos kadencijos likusiam laikotarpiui.
94. Tėvų tarybos posėdžius kviečia pirmininkas, kuris apie posėdžių laiką, svarstyti parengtus klausimus informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tėvų tarybos narių.
95. Nutarimai priimami tėvų tarybos posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.
96. Tėvų tarybos nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus juos rinkusiam klasės tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimui.
97. Tėvų taryba:
97.4. nagrinėja tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymus, skundus ir teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui, sprendžiant iškilusias problemas;
VI SKYRIUS
DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, JŲ DARBO APMOKĖJIMAS, VEIKLOS VERTINIMAS IR ATESTACIJA
99. Darbuotojai į darbą Gimnazijoje priimami ir atleidžiami iš jo Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
100. Gimnazijos darbuotojams už darbą mokama ir jų veikla vertinama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
GIMNAZIJOS TURTAS, LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA, FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ ir veiklos priežiūra
102. Gimnazija valdo patikėjimo teise perduotą Klaipėdos miesto savivaldybės turtą, naudoja, disponuoja juo Lietuvos Respublikos įstatymų ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
103. Gimnazijos lėšos:
104. Gimnazijos lėšos ir turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti Gimnazijos bendruomenės interesų tenkinimą ir maksimalią naudą bendruomenei. Turtas tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas. Lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.
105. Gimnazija buhalterinę apskaitą organizuoja ir finansinę atskaitomybę tvarko teisės aktų nustatyta tvarka. Finansinė Gimnazijos veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka.
106. Gimnazijos veiklos priežiūrą atlieka Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka, prireikus pasitelkdama išorinius vertintojus.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
108. Gimnazija turi interneto svetainę, kurioje skelbiami vieši pranešimai ir informacija visuomenei apie Gimnazijos veiklą teisės aktų nustatyta tvarka.
109. Gimnazijos buveinė keičiama, Gimnazijos filialai steigiami ir jų veikla nutraukiama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu.
110. Gimnazija reorganizuojama, pertvarkoma, likviduojama ar vykdoma Gimnazijos struktūros pertvarka teisės aktų nustatyta tvarka.
111. Nuostatai keičiami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, Gimnazijos direktoriaus ar Tarybos iniciatyva. Nuostatų pakeitimus tvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.
Direktorė Rita Podoliankienė
SUDERINTA
Gimnazijos tarybos posėdžio
2021 m. birželio 22 d.
protokoliniu nutarimu
(protokolas Nr. V4-5)
PATVIRTINTA
Klaipėdos miesto savivaldybės
tarybos 2021 m. liepos 22 d.
sprendimu Nr. T2-188
KLAIPĖDOS UNIVERSITETO „ŽEMYNOS“ GIMNAZIJOS VEIKLOS MODELIS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos veiklos modelis (toliau – Modelis) nustato Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos (toliau – Gimnazija) veiklos ypatumus ir principus, tikslą ir uždavinius, Modelio įgyvendinimo prielaidas ir privalumus, apibrėžia pagrindines ugdymo organizavimo Gimnazijoje nuostatas, numato reikalavimus pedagogams.
2. Modeliu siekiama Klaipėdos miesto savivaldybėje (toliau – Savivaldybė) plėtoti inovatyvią ir ateities ekonomikos poreikius atitinkančią švietimo, mokslo ir studijų sistemą, stiprinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ir menų (toliau – STEAM) mokyklų tinklą, vadovaujantis Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijos įgyvendinimo veiksmų plano iki 2030 metų, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T2‑86, 2.2.2 ir 2.2.3 papunkčiais, Klaipėdos miesto savivaldybės 2021–2023 metų strateginio veiklos plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. T2-24, 10 programa.
3. Modelio paskirtis – sukurti Klaipėdos universiteto gimnaziją, kurioje prioritetine sritimi būtų pagilinti STEAM mokslai, užtikrinti Gimnazijos ir Klaipėdos universiteto (toliau – Universitetas) bendruomenių partnerystę, ugdant vakarietiško mentaliteto išsilavinusį mokinį, pasirengusį studijuoti Universitete miesto ekonomikos poreikius ir prioritetines plėtros sritis atitinkančias mokslų ir studijų programas.
II SKYRIUS
GIMNAZIJOS VEIKLOS YPATUMAI
5. Gimnazijos veikla orientuota į:
5.1. mokinių bendrąjį ugdymą, įgyvendinant Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro (toliau – LR ŠMSM) patvirtintas formaliojo ugdymo programas;
5.2. mokinių STEAM žinių ir praktinių gebėjimų stiprinimą pagal Gimnazijos pedagogų (pagal poreikį kartu su Universiteto mokslininkais) parengtas dalykų pasirenkamąsias programas, jas papildančius modulius, praktinę-tiriamąją veiklą Universiteto ir verslo įmonėse;
5.3. mokinių pažinimo ir saviraiškos poreikių tenkinimą, vadovaujantis Gimnazijos pedagogų (pagal poreikį kartu su Universiteto mokslininkais) parengtomis neformaliojo švietimo programomis;
6. Gimnazijos veiklos tikslas – padėti mokiniams įgyti bendrąjį išsilavinimą, STEAM mokslų srities kompetencijas ir pažinimo universalumo vertybines nuostatas, sudaryti sąlygas mokiniams pasiruošti ir toliau mokytis Universitete.
7. Gimnazijos veiklos uždaviniai:
7.1. teikti mokiniams šiuolaikiniu turiniu grindžiamą kokybišką ugdymą moderniomis technologijomis aprūpintose edukacinėse aplinkose;
7.2. tenkinti mokinių ugdymo(si), pažinimo, saviraiškos ir asmenybinio tobulėjimo poreikius, taikant tradicinius ir inovatyvius ugdymo metodus, vykdant klasikinį ugdymą;
8. Gimnazijos veikla grindžiama šiais principais:
8.1. nuoseklumo – veikla yra planinga ir logiškai organizuota, padedanti užtikrinti tarpdalykinius ryšius, ugdymo turinio perėjimą nuo paprasto prie sudėtingo;
8.3. darnos ir tvarumo – ugdomos mokinių vertybinės nuostatos, dalykinės ir bendrosios kompetencijos;
8.4. kūrybiškumo ir inovatyvumo – taikomi mokinių kūrybinį mąstymą ir praktinį veikimą, savęs pažinimą ir saviugdą (pagal Sokratą „Pažink pats save“, „Aš žinau, kad nieko nežinau“), žmogaus ir pasaulio visumos (universitas) suvokimą, verslumą ir lyderystę tobulinantys mokymo metodai;
8.5. pragmatiškumo ir taikomumo – mokiniai mokomi veikti realaus gyvenimo situacijose, ugdytis, planuoti ir nuosekliai įgyvendinti savo karjeros siekius;
III SKYRIUS
UGDYMO TURINYS
9. Gimnazijoje mokinių pasiekimų ir pažangos siekiama per bendrąjį ir STEAM ugdymą, asmenybinės brandos – per klasikinį ugdymą (1 priedas).
10. Bendrasis ugdymas įgyvendinamas I–II klasėse pagal pagrindinio ugdymo programos II dalį, III–IV klasėse – pagal akredituotą vidurinio ugdymo programą ir mokinių saviraiškos poreikius atitinkančias neformaliojo vaikų švietimo programas LR ŠMSM nustatyta tvarka.
11. STEAM ugdymo turinį I–IV klasėse sudaro:
11.1. pagilintas privalomų fizikos, chemijos, biologijos, matematikos, menų (dailė, muzika, šokis), technologijų dalykų mokymas, kurį vykdo Gimnazijos mokytojai;
11.2. pasirenkamųjų STEAM mokslų srities dalykų ar jų modulių, iš kurių ne mažiau kaip po vieną bus privalomi, mokymas: taikomoji fizika ir matematika, eksperimentinė chemija, įdomioji biologija, matematinė logika, ekonomika, bioinžinerija, mėlynoji technologija, geografinės informacinės sistemos, hidromechanika, vandens bioištekliai, laivo įranga ir techninė eksploatacija, biotechnologijos, verslumas ir ekonomika, medijų kūrimas, finansų kalba, kartografija, braižyba ir kiti. Pasirenkamųjų dalykų ar jų modulių mokys Gimnazijos mokytojai, padedant Universiteto dėstytojams (toliau – dėstytojams-mokytojams);
11.3. neformaliojo švietimo programų, stiprinančių mokinių STEAM kompetencijas, vykdymas, kurį organizuos Gimnazijos mokytojai ir, atsižvelgus į mokinių poreikius ir Savivaldybės finansines galimybes – dėstytojai-mokytojai;
12. Klasikiniu ugdymu I–IV klasėse, kurį vykdys Gimnazijos mokytojai:
12.1. kultūros istorijos dalyko programa integruojama į privalomų istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, dorinio ugdymo (etika, tikyba) mokomųjų dalykų ir visų STEAM srities mokomųjų dalykų (fizika, chemija, biologija, matematika, menai, technologijos) programas;
12.2. filosofijos dalyko programa integruojama į privalomų istorijos, dorinio ugdymo, fizikos ir menų mokomųjų dalykų programas;
IV SKYRIUS
MODELIU TEIKIAMO UGDYMO IR UGDYMOSI PRIVALUMAI
13. Įgyvendinant Modelį, Gimnazijos mokinių ugdyme(si) bus:
13.1. vykdomas pagilintas STEAM srities ugdymo turinys, kurio perteikime dalyvaus Gimnazijos mokytojai kartu su dėstytojais-mokytojais;
13.2. taikomi aktyvieji, moksliniais tyrimais ir klasikinio ugdymo turiniu grindžiami, mokėjimą mokytis, ugdymo individualizavimą ir diferencijavimą, teigiamų vertybinių nuostatų formavimąsi skatinantys metodai;
13.3. skiriama praktinei veiklai ir teorinių žinių įsisavinimui ne mažiau kaip 10 procentų valandų, numatytų STEAM srities mokomųjų dalykų mokymui per mokslo metus;
13.4. derinamos mokymosi pasiekimus gerinančios ugdymo organizavimo formos (pavienio ir grupinio, skirstymo klasėmis ir srautais);
13.5. naudojamos pamokoms ir praktiniams užsiėmimams Gimnazijos, Universiteto edukacinės erdvės (mokomieji kabinetai, auditorijos, laboratorijos, sporto salės, sporto aikštynai, botanikos sodas ir kitos), verslo įmonių aplinkos;
13.6. sudarytos galimybės dalyvauti Universiteto mokslininkų ar studentų vykdomose tiriamosiose veiklose, srautinėse Universiteto studentų paskaitose, baigiamųjų darbų pristatymuose, mokslinėse konferencijose, seminaruose, Jūrinio STEAM atviros prieigos centro organizuojamose edukacijose;
13.7. teikiama dėstytojų-mokytojų ir kitų Universiteto mokslininkų, verslo įmonių atstovų pagalba, rengiant brandos darbus;
13.8. sudaromos sąlygos praktinių-tiriamųjų veiklų metu suformuluotas mokslines įžvalgas pamatuoti praktikoje Universiteto aplinkose ar verslo įmonėse;
14. Įgyvendinant Modelį, Gimnazijos mokytojams bus:
14.1. sudarytos galimybės stiprinti profesinio bendradarbiavimo su Universiteto mokslininkais ryšius ir tobulinti savo pedagogines kompetencijas;
14.2. papildyti bendrojo ugdymo privalomų ir pasirenkamųjų dalykų ugdymo turinį, remiantis mokslinėmis įžvalgomis;
V SKYRIUS
MODELIO ĮGYVENDINIMO PRIELAIDOS
15. Susitarimai dėl Modelio įgyvendinimo įforminami dvišale Gimnazijos ir Universiteto bendradarbiavimo sutartimi.
16. Modelio įgyvendinimo ir dėstytojų-mokytojų darbo užmokesčio finansavimui užtikrinti:
16.2. vertinamas dėstytojų-mokytojų etatų skaičius ir išlaidų jų darbo užmokesčiui poreikis teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgus į formuojamų I–IV klasių ir skiriamų valandų per metus dalykų mokymui skaičių (etatų skaičiavimo principai pateikti 2 priede);
16.3. planuojamos Savivaldybės biudžeto tikslinės lėšos Savivaldybės strateginiame veiklos plane dėstytojų-mokytojų darbo užmokesčiui, pagal poreikį Gimnazijos mokomosios aplinkos gerinimui, mokymosi priemonių užsiėmimams Universiteto aplinkose įsigijimui ir skiriamos Gimnazijai teisės aktų nustatyta tvarka. Papildomais finansavimo šaltiniais gali būti Europos Sąjungos struktūrinių fondų, nacionalinių ir tarptautinių švietimo programų, verslo įmonių ir asociacijų, Gimnazijos paramos ir kitos lėšos.
17. Modelio vykdymui dėstytojai-mokytojai Gimnazijoje įdarbinami teisės aktų nustatyta tvarka, jiems sudaromos tinkamos darbo sąlygos.
18. Ugdymo proceso pagal Modelį organizavimas detalizuojamas Gimnazijos mokslo metų ugdymo plane, patvirtintame Gimnazijos direktoriaus įsakymu LR ŠMSM nustatyta tvarka. Jame apibrėžiamos nuostatos dėl:
18.2. mokinių mokymosi krūvio, pasiekimų ir pažangos vertinimo, ugdymo turinio integravimo, intensyvinimo, individualizavimo ir diferencijavimo;
18.6. mokomiesiems dalykams, įskaitant dalykus, kurie vykdomi dėstytojų-mokytojų ar kartu su dėstytojais-mokytojais, skiriamų pamokų per savaitę skaičiaus;
VI SKYRIUS
MOKINIAI. PEDAGOGAI
21. Gimnazijos mokytojai ir dėstytojai-mokytojai turi atitikti LR ŠMSM nustatytus kvalifikacinius reikalavimus bei turėti tokias profesines patirtis:
21.1. gebėti parinkti efektyvius mokymo(si) metodus, formas ir priemones, į privalomą ir pasirenkamą STEAM ugdymo turinį integruoti klasikinį ugdymą;
21.3. gerbti mokinių asmenines iniciatyvas ir riziką, stiprinti jų atsakomybę, dirbti su mokiniais komandoje ir asmeniniu pavyzdžiu formuoti jų socialiai atsakingas vertybines nuostatas;
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23. Modeliu stiprinamas Gimnazijos ir Universiteto prestižas, skatinamas ir palaikomas švietimo, mokslo ir verslo Savivaldybėje bendradarbiavimas.
Gimnazijos veiklos modelio
1 priedas
MODELIU ĮGYVENDINAMO UGDYMO TURINIO SCHEMA
|
|
BENDRASIS UGDYMAS (pažangos pagrindas) |
|
STEAM UGDYMAS (pažangos pagrindas) |
|
KLASIKINIS UGDYMAS (vertybinis pagrindas) |
|
| P R I V A L O M I |
Lietuvių kalba ir literatūra Istorija Geografija Fizinis ugdymas Užsienio kalbos Dorinis ugdymas (etika, tikyba) Informacinės technologijos |
|
Fizika Chemija Biologija Matematika Menai (dailė, muzika, šokis) Technologijos Ekonomika
|
|
Kultūros istorija (integruojama į istoriją, lietuvių kalbą ir literatūrą, dorinį ugdymą ir kitus dalykus pagal poreikį) Filosofija (integruojama į istoriją, dorinį ugdymą, fiziką ir menų dalykus) |
|
| PASIRENKAMIEJI DALYKAI, JŲ MODULIAI, NEFORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMOS |
|
Gamtos mokslų (biochemija, biofizika, molekulinė biologija, vandens bioištekliai, geodezija ar kt.) Matematikos (matematinis programavimas, taikomoji matematika, matematinė logika, GIS ar kt.) Technologijų (biotechnologijos, laivo įranga ir techninė eksploatacija, hidromechanika ar kt.) Tiriamoji-projektinė veikla |
|
– |
||
| Eksperimentinė chemija, įdomioji biologija, bioinžinerija, taikomoji fizika, verslumas ir ekonomika, mėlynoji technologija, medijų kūrimas, braižyba ar kt. |
|
Retorika Lotynų kalba Antikos kultūra Etnografija
|
||||
_______________________________
Gimnazijos veiklos modelio
2 priedas
DĖSTYTOJŲ-MOKYTOJŲ ETATŲ IR LĖŠŲ JŲ DARBO UŽMOKESČIUI POREIKIS
| Metai |
Rodikliai |
Praktinė-tiriamoji veikla / pagalba rengiant brandos darbus |
Pasirenkamieji dalykai |
Iš viso |
||
| Gamtos mokslų srities |
Matematikos srities |
Technologijų srities |
||||
| 2021 |
4 mėnesiai |
|||||
| Savaitinės valandos: |
23 |
17 |
10 |
– |
50 |
|
| I klasėms |
8 |
17 |
5 |
– |
30 |
|
| II klasėms |
7 |
– |
5 |
– |
12 |
|
| III klasėms |
8 |
– |
– |
– |
8 |
|
| Etatai |
0,84 |
0,61 |
0,37 |
– |
1,82 |
|
| Iš viso lėšų poreikis |
5,3 |
3,9 |
2,4 |
– |
11,6 |
|
| 2022 |
8 mėnesiai |
|||||
| Savaitinės valandos: |
24 |
17 |
10 |
– |
51 |
|
| I klasėms |
8 |
17 |
5 |
– |
30 |
|
| II klasėms |
8 |
– |
5 |
– |
13 |
|
| III klasėms |
8 |
– |
– |
– |
8 |
|
| Etatai |
0,88 |
0,62 |
0,37 |
– |
1,87 |
|
| Lėšos DU* |
11,2 |
7,9 |
4,7 |
– |
23,8 |
|
| 4 mėnesiai |
||||||
| Savaitinės valandos: |
36 |
35 |
14 |
4 |
89 |
|
| I klasėms |
12 |
17 |
5 |
– |
34 |
|
| II klasėms |
12 |
10 |
5 |
– |
27 |
|
| III klasėms |
12 |
8 |
4 |
4 |
28 |
|
| Etatai |
1,32 |
1,29 |
0,52 |
0,15 |
3,28 |
|
| Lėšos DU* |
8,4 |
8,2 |
3,3 |
1,0 |
20,9 |
|
| Iš viso lėšų poreikis |
19,6 |
16,1 |
8,0 |
1,0 |
44,7 |
|
| 2023 |
8 mėnesiai |
|||||
| Savaitinės valandos: |
36 |
35 |
14 |
4 |
89 |
|
| I klasėms |
12 |
17 |
5 |
– |
34 |
|
| II klasėms |
12 |
10 |
5 |
– |
27 |
|
| III klasėms |
12 |
8 |
4 |
4 |
28 |
|
| Etatai |
1,32 |
1,29 |
0,52 |
0,15 |
3,28 |
|
| Lėšos DU* |
16,8 |
16,4 |
6,6 |
1,9 |
41,7 |
|
| 4 mėnesiai |
||||||
| Savaitinės valandos: |
36 |
43 |
20 |
8 |
107 |
|
| I klasėms |
12 |
17 |
5 |
– |
34 |
|
| II klasėms |
12 |
10 |
5 |
– |
27 |
|
| III klasėms |
12 |
8 |
5 |
4 |
29 |
|
| IV klasėms |
– |
8 |
5 |
4 |
17 |
|
| Etatai |
1,32 |
1,58 |
0,74 |
0,29 |
3,93 |
|
| Lėšos DU* |
8,4 |
10,1 |
4,7 |
1,9 |
25,1 |
|
| Iš viso lėšų poreikis |
25,2 |
26,5 |
9,9 |
3,8 |
65,4 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2024 |
12 mėnesių |
|||||
| Savaitinės valandos: |
36 |
43 |
20 |
8 |
107 |
|
| I klasėms |
12 |
17 |
5 |
– |
34 |
|
| II klasėms |
12 |
10 |
5 |
– |
27 |
|
| III klasėms |
12 |
8 |
5 |
4 |
29 |
|
| IV klasėms |
– |
8 |
5 |
4 |
17 |
|
| Etatai |
1,32 |
1,58 |
0,74 |
0,29 |
3,93 |
|
| Iš viso lėšų poreikis |
25,1 |
30,0 |
14,1 |
5,5 |
74,7 |
|
*Dėstytojų-mokytojų darbo užmokestis su SODRA (tūkst. Eur), kai koeficientas – 8,27, apskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Keičiantis darbo užmokesčio skaičiavimo metodikai, gali keistis dėstytojų-mokytojų etatų skaičius ir lėšų darbo užmokesčiui poreikis
_________________________________