LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2012 M. BIRŽELIO 21 D. ĮSAKYMO NR. 3D-473

„DĖL PAUKŠTININKYSTĖS ŪKIŲ TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLIŲ ŽŪ TPT 04:2012 PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2021 m. lapkričio 29 d. Nr. 3D-764

Vilnius

1. P a k e i č i u Paukštininkystės ūkių technologinio projektavimo taisykles ŽŪ TPT 04:2012, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 3D-473 „Dėl Paukštininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 04:2012 patvirtinimo“:

1.1. Pakeičiu II skyrių ir jį išdėstau taip:

„II. TEISĖS AKTAI

9. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:

9.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu;

9.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“;

9.3. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu;

9.4. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 „Dėl Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“;

9.5. Statybos techniniu reglamentu STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309;

9.6. Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“;

9.7. Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklėmis ŽŪ TPT 03:2010, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 3D-472 „Dėl Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 03:2010 patvirtinimo“;

9.8. Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“;

9.9. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“;

9.10. Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-302 „Dėl Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašo patvirtinimo“;

9.11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“;

9.12. Specialiaisiais reikalavimais ratitae paukščiams, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. B1-571 „Dėl Specialiųjų reikalavimų ratitae paukščiams patvirtinimo“;

9.13. Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B1-690  „Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“; 

9.14. Viščiukų broilerių laikymo reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. B1-173 „Dėl Viščiukų broilerių laikymo reikalavimų patvirtinimo“;

9.15. Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“;

9.16. Vištų dedeklių gerovės reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. BI -685 „Dėl Vištų dedeklių gerovės reikalavimų patvirtinimo“.“

1.2. Pakeičiu 58 punktą ir jį išdėstau taip:

„58. Paukštidžių orientacija pasaulio šalių atžvilgiu ir vieta sklype parenkama pagal vietos sąlygas. Paukštidės statomos pavėjui vyraujančių vėjų pakaitinių jauniklių paukštidės ir peryklos atžvilgiu.“

1.3. Pakeičiu 148 punktą ir jį išdėstau taip:

„148. Amoniako išmetamas kiekis ir azoto nuostoliai iš mėšlo mažinami taikant kompleksines priemones dujų išmetamam kiekiui mažinti iš tvarto, mėšlo šalinimo sistemos, mėšlidės ir trešiant laukus.“

1.4. Pakeičiu 148.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„148.1. mažinant amoniako koncentraciją paukštidėse ir iš jų į aplinkos orą išmetamą amoniako kiekį, paukštininkystės tvartuose turi būti pasirinktinai taikomos kompleksinės priemonės, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:

- parinkti lesalus racione su mažesniu baltymų kiekiu;

- mažinti mėšlo pH. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 50 proc;

- į mėšlą įmaišyti cheminių ir biologinių preparatų, probiotikų, organinės anglies. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 30 proc;

- gausiau kreikti šiaudais arba durpėmis ir dažniau šalinti mėšlą iš tvarto;

- mažinti oro temperatūrą tvarte, jeigu ji ne žemesnė už minimalią rekomenduotiną;

- mažinti mėšlu užterštų paviršių plotą. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 25 proc.;

- mažinti betono higroskopiškumą, paviršių padengiant hidroizoliacinėmis medžiagomis ar įsiskverbiančia ir betono paviršiaus struktūrą pakeičiančia nano danga;

- mažinti šviežio mėšlo kontaktą su aplinkos oru ir mėšlą kuo mažiau maišyti;

- mažinti mėšlo paviršiaus drėgnumą ir temperatūrą. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja iki 45 proc;

- intensyvinti mėšlo paviršiaus džiūvimą ir plutos formavimąsi natūraliomis sąlygomis bei naudojant dirbtines priemones: šiaudus, šiaudų granules, durpes ir kt. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 40 proc.;

- iš paukštidės šalinamą orą valyti biofiltruose. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja iki 80 proc.;

- mėšlą džiovinti. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja iki 50 proc.“

1.5. Pakeičiu 148.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„148.2. mažinant išmetamo amoniako kiekį iš tirštojo mėšlo mėšlidės, paukštininkystės tvartuose turi būti pasirinktinai taikomos kompleksinės priemonės, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:

- uždengti mėšlidę stogo danga;

- uždengti mėšlo rietuvę šiaudais, durpėmis, plėvele arba kt. danga. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 60 proc.;

- mažinti mėšlo paviršiaus plotą (pvz., mėšlidę statyti su aukštesnėmis sienomis);

- palaikyti didelį sausųjų medžiagų kiekį mėšle (pvz., uždengiant stogą virš mėšlidės);

- mėšlo rietuvę krauti kūgio forma, kad nubėgtų krituliai;

- mėšlą džiovinti. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja iki 50 proc.“

1.6. Pakeičiu 148.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„148.3. mažinant išmetamo amoniako kiekį iš skystojo mėšlo (praskiesto vandeniu) mėšlidės, paukštininkystės tvartuose turi būti pasirinktinai taikomos kompleksinės priemonės, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:

- mažinti mėšlo paviršiaus plotą, įrengiant gilesnę mėšlidę;

- uždengti mėšlidę sandaria stogo danga. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 80 proc.;

- uždengti mėšlo paviršių smulkintais šiaudais, keramzito granulėmis, durpėmis, aliejumi, brezentu, sintetine plėvele arba kita danga. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 60 proc.;

- šviežią mėšlą tiekti į mėšlidės dugną, t. y. po mėšlo paviršiuje susiformavusia danga. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 40 proc.;

- mėšlą laikyti sandariose plastikinėse rankovėse-maišuose. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja iki 100 proc.;

- mėšlą uždengti plūduriuojančiais rutuliais. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja iki 60 proc.“

1.7. Papildau 148.4 papunkčiu:

„148.4. Mažinant išmetamo amoniako kiekį iš mėšlo tręšiant dirvą, paukštininkystės tvartuose turi būti pasirinktinai taikomos kompleksinės priemonės, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:

- naudoti skystojo mėšlo ir srutų tiesioginio įterpimo į ariamąją dirvą technologijas. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 60 proc.;

- kuo greičiau įterpti ant dirvos paviršiaus paskleistą mėšlą. Išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 30 proc.;

- mėšlą skleisti, kai drėgnas oras, mažas vėjo greitis ir nėra karšta.“

1.8. Pakeičiu 152 punktą ir jį išdėstau taip:

„152. Azoto suboksido N2O vidutinis išmetamas kiekis iš mėšlidės:“.

1.9. Papildau 152.3 papunkčiu:

„152.3. Išmetamo azoto suboksido kiekis mažinamas paukščius lesinant mažo baltymingumo pašarais, mažinant azoto nuostolius iš mėšlo, vengiant anaerobinio mėšlo laikymo.“

1.10. Pakeičiu 155 punktą ir jį išdėstau taip:

„155. Išmetamo metano kiekis mažinamas taikant kompleksines priemones:“.

1.11. Pakeičiu 155.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„155.1. iš ekskrementų išsiskiria metano vidutiniškai:

155.1.1. broilerių – 0,00172 kg/kg ekskrementų;

155.1.2. vištų pakaitinių jauniklių – 0,00144 kg/kg ekskrementų;

155.1.3. vištų dedeklių skystojo mėšlo – 0,00712 kg/kg ekskrementų;

155.1.4. vištų dedeklių tirštojo mėšlo – 0,00118 kg/kg ekskrementų;

155.1.5. ančių – 0,00071 kg/kg ekskrementų;

155.1.6. kalakutų – 0,00157 kg/kg ekskrementų.“

1.12. Pakeičiu 155.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„155.2. mažinant išmetamo metano kiekį, paukštininkystės tvartuose turi būti pasirinktinai taikomos kompleksinės priemonės, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:

- vengti anaerobinio mėšlo laikymo;

- didinti kraiko naudojimą ir mažinti mėšlo drėgnumą;

- uždengti skystojo mėšlo rezervuarus ir surinkti metano dujas.“

1.13 Papildau 156¹ punktu:

„156¹. Sieros vandenilis, labai nuodingos nemalonaus kvapo dujos (H2S; 1m³ dujų = 1,54 kg) išsiskiria pūvant mėšlo, pašarų baltymams. Sieros vandenilis išsiskiria maišant ilgai stovėjusį skystąjį mėšlą, todėl tokio mėšlo maišymo įrenginiai turi būti už tvarto ribų. Mažinant išmetamo sieros vandenilio kiekį, paukštininkystės tvartuose turi būti pasirinktinai taikomos kompleksinės priemonės, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:

- mažinti baltymų kiekį pašaruose;

- gausiai kreikti;

- separuoti mėšlą, atskiriant tirštąją ir skystąją frakcijas;

- dažniau šalinti skystąjį mėšlą iš tvartų.“

1.14. Pakeičiu 158 punktą ir jį išdėstau taip:

„158. Paukščiai išskiria į aplinką nemalonius kvapus. Kvapus sudaro daugiau kaip 200 organinių junginių. Ypač daug kvapų sudėtyje yra organinių rūgščių, amoniako, fenolio ir kitų medžiagų. Kvapų koncentracija matuojama kvapų vienetais (OU) 1 m³ oro. 1 OU – tai toks kvapas, kurį pradeda užuosti žmogus.“

1.15. Pakeičiu 158.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„158.1. vidutinis kvapų išskyrimas iš paukščio vietos:

158.1.1. vištų dedeklių, laikomų narve, – 0,37 OU/s (sekundę);

158.1.2. laisvai laikomų vištų – 0,22 OU/s;

158.1.3 broilerio – 0,22 OU/s. “

1.16. Pakeičiu 158.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„158.2. mažinant kvapų išskyrimą, naujai projektuojamuose paukštininkystės tvartuose turi būti pasirinktinai taikomos kompleksinės priemonės, išskyrus mažus ir labai mažus ūkius:

- neleisti skysčiams kauptis grindų paviršiuje;

- gerinti betono savybes priedais, mažinančiais betono higroskopiškumą, betono paviršių padengiant hidroizoliacinėmis medžiagomis ar įsiskverbiančia ir betono paviršiaus struktūrą pakeičiančia nano danga;

- gausiai kreikti sausais šiaudais;

- mažinti mėšlo pH;

- į mėšlą įmaišyti cheminių ir biologinių preparatų, organinės anglies;

- mažinti tvartų dulkėtumą;

- mažinti oro temperatūrą tvarte;

- iš tvarto orą šalinti per šiaudų, komposto, medžio drožlių ar kitų medžiagų biofiltrus;

- mėšlą uždengti šiaudais, durpėmis, keramzitu, plėvele ar kita danga;

- mėšlą separuoti: atskiriant tirštąją ir skystąją frakcijas;

- apdoroti mėšlą anaerobinėje aplinkoje.“

1.17. Pakeičiu 198 punktą ir jį išdėstau taip:

„198. Suaugusiųjų paukščių ir jų jauniklių, laikomų ant kraiko, ekskrementų drėgmė sumažėja: vištų ir kalakutų iki 50 proc., ančių – 35 proc. Apskaičiuojant mėšlidžių talpą, būtina įvertinti ekskrementų sudžiūvimą“.

1.18. Pakeičiu 199 punktą ir jį išdėstau taip:

„199. Paukščių bekraikio mėšlo vidutinis tankis yra 0,7–0,8 t/m3; drėgnis (bekraikio) – 55–60 proc.; kraikinio mėšlo tankis – 0,45–0,55 t/m3.“

1.19. Pakeičiu 205 punktą ir jį išdėstau taip:

„205. Tirštojo mėšlo arba skystojo mėšlo mėšlidės turi būti įrengtos vadovaujantis Aplinkosaugos reikalavimais mėšlui tvarkyti [9.6].“

1.20. Pakeičiu 206 punktą ir jį išdėstau taip:

„206. Nuotekos, susidarančios plaunant paukštides ir jų įrenginius, tvarkomos vadovaujantis Aplinkosaugos reikalavimais nuotekoms tvarkyti [9.8].“

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d.

Žemės ūkio ministras                                                                                                Kęstutis Navickas