Pasvalio rajono savivaldybės administracijos
direktorius
Įsakymas
DĖL Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių, auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo PASVALIO RAJONO savivaldybėje organizavimo, koordinavimo ir kontrolės tVarkos APRAŠO PATVIRTINIMO
2017 m. rugpjūčio 18 d. Nr. DV-586
Pasvalys
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo savivaldybėje organizavimo, koordinavimo ir kontrolės rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-555 „Dėl Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo savivaldybėje organizavimo, koordinavimo ir kontrolės rekomendacijų patvirtinimo“, 34 punktu,
1. T v i r t i n u Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių, auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo Pasvalio rajono savivaldybėje organizavimo, koordinavimo ir kontrolės tvarkos aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Pasvalio rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. DV-586
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių, auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo PASVALIO RAJONO savivaldybėje organizavimo, koordinavimo ir kontrolės tvarkos APRAŠAS
I SKYRIUS
BendrOSIOS NUOSTATOS
1. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių, auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo Pasvalio rajono savivaldybėje organizavimo, koordinavimo ir kontrolės tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato vaiko minimalios priežiūros priemonių taikymą, vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimą, vykdymo organizavimą ir priežiūrą, vaiko vidutinės priežiūros, auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimą Savivaldybėje, pagalbą vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės.
2. Vaikams, kuriems skirta auklėjamojo poveikio priemonė Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, Aprašo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui.
ii SKYRIUS
VAIKO MINIMALIOS PRIEŽIŪROS PRIEMONių TAIKYMAS
4. Vaiko minimalios priežiūros priemones (toliau – Priemonės) skiria Savivaldybės administracijos direktorius pagal Komisijos siūlymą Įstatymo 12 straipsnio nustatyta tvarka.
5. Svarstant Priemonių parinkimą identifikuojamos vaiko nepageidaujamo elgesio priežastys, parenkamos bei taikomos priemonės, nukreiptos į apsauginių veiksnių stiprinimą ir rizikos veiksnių įtakos mažinimą.
6. Svarstant Priemonės parinkimą įvertinama:
6.1. vaiko amžių ir brandą, psichikos ir fizines savybes, gebėjimus, turimus socialinius įgūdžius, poreikius, interesus, vaiko galias ir sunkumus;
6.2. šeimos gyvenimo sąlygas, tėvystės įgūdžius, paslaugų gavimą, kitus socialinės rizikos veiksnius ar aplinkybes;
6.3. vaiko mokymąsi, santykius su bendraamžiais, suaugusiais asmenims bei galimą jų įtaką vaiko elgesiui;
7. Nagrinėjama informacija apie vaiką, svarstant minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimą, pateikiama 1 priede.
8. Priemonių taikymas:
8.1. lankytis pas specialistą. Priemonės taikymo tikslas – teikti vaiko poreikius atitinkančią švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ar kitas paslaugas. Ją gali vykdyti švietimo pagalbos specialistas (psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas ar kitas specialistas), sveikatos priežiūros specialistas (gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichoterapeutas, psichologas, psichikos sveikatos specialistas, visuomenės sveikatos priežiūros specialistas ar kitas specialistas), socialinių paslaugų teikėjas, kiti pagalbą ir paslaugas teikiantys specialistai;
8.2 lankyti vaikų dienos centrą ar kitą švietimo, kultūros, sporto, socialines ar kitas paslaugas teikiančią arba darbinę veiklą bendruomenėje vykdančią įstaigą ar organizaciją, tarp jų – nevyriausybinę organizaciją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Priemonė orientuota į vaiko pažinimo, ugdymosi, saviraiškos poreikių tenkinimą, ugdant ir plėtojant jo bendrąsias kompetencijas, užtikrinant prasmingą, aktyvų dalyvavimą vietos bendruomenėje. Priemonė gali būti vykdoma vaikų dienos centre, neformaliojo vaikų švietimo, kultūros, sporto, socialines ar kitas paslaugas vykdančiose valstybinėse įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, kito švietimo teikėjo;
8.3. tęsti mokymąsi toje pačioje ar kitoje bendrojo ugdymo mokykloje arba profesinio mokymo įstaigoje pagal privalomojo švietimo programas. Priemonės skyrimas turi būti pagrįstas mokyklos nelankymu ar nesimokymu pagal privalomojo švietimo programas, keičiant mokyklą – problemomis ir susiklosčiusia situacija bei santykiais mokykloje, kurie reikalauja tokio sprendimo. Priemonės tikslas – mažinti anksti iš švietimo sistemos pasitraukusių vaikų skaičių, grąžinti vaiką į mokyklą, siekiant jam padėti atkurti mokymosi motyvaciją, tapti visaverčiu mokyklos bendruomenės nariu. Priemonė vykdoma bendrojo ugdymo mokyklose ar profesinio mokymo įstaigose;
8.4. dalyvauti sporto, menų ar kitoje terapijoje, konkrečiose Savivaldybės įstaigų, nevyriausybinių organizacijų vykdomose neformaliojo vaikų švietimo, elgesio keitimo, socialinio ugdymo, prevencijos programose, kuriomis siekiama įgyvendinti Įstatymo tikslus ir teigiamai veikti vaiko elgesį. Priemonės tikslas – ugdyti vaiko socialines ir emocines kompetencijas, didinti socialinį sąmoningumą, ugdyti gebėjimą kurti bendravimu ir bendradarbiavimu grįstus santykius, atsispirti socialiniam spaudimui, mokyti kritiškai mąstyti ir vertinti situaciją, priimti atsakingus sprendimus. Priemonė skiriama tais atvejais, kai yra galimybė vaikui pasiūlyti dalyvauti programoje, kurią sudaro sistemingų priemonių visuma, orientuota į vaiko asmenybės stiprinimą. Priemonė gali būti vykdoma Savivaldybės įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, kito švietimo teikėjo, kurie vykdo tokias programas;
8.5. gydytis psichikos ir elgesio sutrikimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, patologinį potraukį azartiniams lošimams, kitus įpročių ir potraukių sutrikimus. Priemonė skiriama vaikams, kurie turi psichologinį potraukį vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, turi organizmo funkcinės veiklos pakitimus ar socialinę priklausomybę. Ambulatorines ir stacionarias sveikatos priežiūros paslaugas, psichologinės socialinės reabilitacijos paslaugas vaikams, turintiems atitinkamą priklausomybę, patologinį potraukį, teikia pirminės psichikos sveikatos centrai ir vaikų ir paauglių psichiatrijos paslaugas teikiančios ambulatorinės ir stacionarinės (priklausomybių ligų centrai ir vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriai) asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Priemonė vaikui skiriama tais atvejais, kai vaikas yra motyvuotas, vaikas ir vaiko atstovai pagal įstatymą sutinka dėl gydymo įstatymų nustatyta tvarka;
8.6. dalyvauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) procese. Priemonė skiriama taikiam konflikto tarp vaiko ir kito asmens sprendimui, esant abiejų konflikto šalių laisvam sutikimui, jiems suteikus visapusišką informaciją apie jų teises, pareigas, tarpininkavimo (mediacijos) proceso turinį, šalių priimamo sprendimo pasekmes ir pan. Priemonės taikymo tikslas – ugdyti vaiko atsakomybę už savo veiksmus, skatinti aktyvų dalyvavimą sprendžiant savo veiksmais sukeltų padarinių sureguliavimo klausimus, išspręsti konfliktą. Mediacija gali būti vykdoma bendrojo ugdymo mokyklose, ar kitose įstaigose, kuriose dirba tam parengti asmenys, nešališki tarpininkavimo (mediacijos) šalims;
8.7. atlikti bendruomenei arba švietimo ar kitai įstaigai ar institucijai naudingą veiklą. Priemonės tikslas – skatinti vaikų socialiai prasmingą veiklą, padėti jiems ugdytis gyvenimo įgūdžius, savarankiškumą, integruotis į bendruomenę bei kurti pozityvius santykius su kitais. Vaikui skiriama nesudėtinga, jo brandą, amžių, fizines ir psichines savybes atitinkanti, nekelianti pavojaus sveikatai ir vystymuisi veikla, kuriai atlikti nereikalingas specialus pasirengimas. Priemonė gali būti vykdoma vietos bendruomenėje, švietimo, sveikatos priežiūros, globos, rūpybos ir kitose įstaigose ar organizacijose, kurios gali sudaryti tinkamas ir saugias sąlygas vaikui, laisvu nuo mokymosi laiku.
III SKYRIUS
PRIEMONIŲ KOORDINAVIMAS, VYKDYMO ORGANIZAVIMAS IR PRIEŽIŪRA
10. Priemonių įgyvendinimą koordinuoja ir prižiūri Administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas Koordinatorius .
11. Vaikui paskirtos Priemonės vykdymo pradžia organizuojama Įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka ir parengiamas individualus vaiko minimalios priežiūros vykdymo planas (toliau – Planas). Plane nustatomi vaiko minimalios priežiūros tikslas, uždaviniai, veiklos sritys, veiklos metodai/formos, pasiekti rezultatai, vykdymo laikotarpis, atsakingi asmenys. Individualaus vaiko minimalios priežiūros vykdymo plano forma pateikiama 2 priede.
12. Planas turi:
12.1. atitikti vaiko amžių, brandą, lytį, psichikos ir fizines savybes, sveikatą, ugdymosi poreikius, turimus socialinius įgūdžius;
12.2. apimti vaikui skirtas Priemones ir Įstatymo 9 straipsnyje numatytas pagalbos priemones vaiko atstovams pagal įstatymą, jei jos paskirtos;
12.3. numatytomis intervencijos priemonėmis spręsti identifikuotas problemas, mažinti su jomis susijusius rizikos veiksnius ir didinti apsauginių veiksnių įtaką;
13. Priemonę vykdantis asmuo dalyvauja rengiant Planą ir užtikrina tinkamą jo įgyvendinimą, fiksuojama su Priemonės vykdymu susijusius veiksmus, vaiko elgesio pokyčius ir vykdo jų stebėseną. Plano įgyvendinimo metu jo vykdymo eiga periodiškai aptariama su vaiku, vaiko atstovais pagal įstatymą, jiems teikiamos konsultacijos ir rekomendacijos. Esant poreikiui, kreipiamasi į Koordinatorių, kuris teikia konsultacijas, derina visų Priemonės vykdyme dalyvaujančiųjų asmenų tarpusavio veiksmus.
14. Pasibaigus Priemonės vykdymo terminui, Priemonę vykdantis asmuo kartu su Koordinatoriumi, vaiku, vaiko atstovais pagal įstatymą aptaria Priemonės vykdymo eigą ir rezultatus, vaiko elgesio pokyčius, išklauso vaiko nuomonę dėl Priemonės vykdymo veiksmingumo.
15. Vykdydamas Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą pareigą, Priemonę vykdantis asmuo, atsiskaitydamas raštu Koordinatoriui už Priemonės vykdymą, nurodo veiklos pobūdį ir darbo metodus, formas, dažnumą, vaiko elgesio pokyčius, identifikuotas vaiko stipriąsias puses ir galimus sunkumus, vaiko atstovų pagal įstatymą pareigų vykdymą, jiems teiktos pagalbos įvertinimą. Priemonę vykdančio asmens ataskaitos forma pateikiama 3 priede.
16. Jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą nedalyvauja vykdant Priemonę, nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas vaikui, Priemonę vykdantis asmuo apie tai raštu informuoja vaiko teisių apsaugą savivaldybėje užtikrinančią instituciją ir Koordinatorių.
IV SKYRIUS
VAIKO VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS AR AUKLĖJAMOJO POVEIKIO PRIEMONĖS ĮGYVENDINIMAS SAVIVALDYBĖJE
18. Vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo pradžia organizuojama Įstatymo 22 straipsnio nustatyta tvarka.
19. Koordinuodamas vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimą ir vykdydamas jo stebėseną Koordinatorius:
19.1. dalyvauja rengiant individualų vaiko vidutinės priežiūros arba auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo planą;
19.2. renka, analizuoja ir vertina Centro pateiktą informaciją apie vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo eigą, rezultatus ir veiksmingumą, konsultuoja ir teikia rekomendacijas vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinime dalyvaujantiems asmenims;
20. Koordinatorius, gavęs iš Centro informaciją, numatytą Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 13 punkte, organizuoja susitikimą su vaiku, vaiko atstovais pagal įstatymą, švietimo pagalbos, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų, seniūnijos atstovais ir kitais suinteresuotais asmenimis, galinčiais padėti vaikui integruotis, ir kartu su jais parengia vaiko socialinės integracijos planą. Vaiko socialinės integracijos plane nustatomi socialinės integracijos tikslai, uždaviniai, priemonės ir jų vykdytojai, laukiami rezultatai, terminai.
21. Koordinuodamas socialinės integracijos plano įgyvendinimą, Koordinatorius stebi ir kontroliuoja jo vykdymą, periodiškai organizuoja susitikimus su vaiku, jo atstovais pagal įstatymą, socialinės integracijos plano priemones vykdančiais asmenimis, aptaria vykdymo rezultatus, esant poreikiui, inicijuoja reikalingų paslaugų ar pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą teikimą savivaldybėje.
V SKYRIUS
pagalba vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros PRIEMONĖS
22. Sprendimą dėl pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui paskirta minimalios ar vidutinės priežiūros priemonė, numatytų Įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, skyrimo priima Savivaldybės administracijos direktorius.
23. Kai dėl vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą pozityviosios tėvystės, socialinių arba kitų įgūdžių stokos ar jų nebuvimo, kitų socialinės rizikos veiksnių ar aplinkybių gali būti (yra) neveiksmingas vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymas, vaikui ir šeimai koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo ir mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
24. Kai vaikui skiriama vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonė, vaiko atstovams pagal įstatymą (išskyrus vaikų globos įstaigą) gali būti siūlomos kitos pagalbos priemonės: lankytis pas specialistą; lankyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus; dalyvauti meno ar kitoje terapijoje, pozityviosios tėvystės ugdymo, elgesio keitimo, prevencijos, reabilitacijos, reintegracijos ir kitose programose, priemonėse ar mokymuose; dalyvauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) procese; gauti mobilios pagalbos grupės, kurią sudaro įvairių sričių specialistai, paslaugas; gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių psichotropinių medžiagų, kitos pagalbos priemonės, turinčios teigiamą įtaką minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės veiksmingam vykdymui, vaiko elgesio pokyčiams.
25. Vaikų globos įstaigai gali būti siūloma: tobulinti darbuotojų kvalifikaciją, dalyvauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) procese, inicijuoti prevencinių, socialinių įgūdžių ugdymo ar kitų programų įgyvendinimą įstaigoje, organizuoti darbuotojams konsultacijas ar teikti profesinio konsultavimo (supervizijų) paslaugas.
26. Skiriant pagalbos priemones, jos derinamos su vaiko atstovams pagal įstatymą koordinuotai teikiama švietimo pagalba, socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis, jei tokios teikiamos. Vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti paaiškintas skirtų pagalbos priemonių tikslas, turinys, laukiami rezultatai, jų teisės ir pareigos bei atsakomybė.
27. Kai vaiko atstovai pagal įstatymą nedalyvauja ar vengia dalyvauti jiems paskirtų pagalbos priemonių vykdyme, nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas vaikui, vaiko teisių apsaugą savivaldybėje užtikrinanti institucija sprendžia klausimą dėl įstatymuose numatytos atsakomybės ir (ar) kitų vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai užtikrinti būtinų priemonių taikymo.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
29. Savivaldybės taryba, siekdama užtikrinti vaiko, apgyvendinto Centre, teisę bendrauti su tėvais (atstatyti, palaikyti bei stiprinti vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą tarpusavio ryšį), gali priimti sprendimą dėl piniginės socialinės paramos arba transporto organizavimo paslaugos jiems skyrimo, atsižvelgdama į gyvenimo sąlygas, pajamas ar kitas aplinkybes.