Kasacinio skundo Nr. DOK-5333/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00033-2018-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. B. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Nuteistojo A. B. gynėjas advokatas V. Martyšius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą ir paleisti A. B. iš laisvės atėmimo vietos iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, yra nepagrįsta ir neteisėta. Šis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka ir priimdamas nuosprendį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio, 20 straipsnio 4, 5 dalių, 44 straipsnio 5, 6, 7 dalių, 305 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 331 straipsnių nuostatų pažeidimus. Šie pažeidimai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, taip pat suvaržė įstatymais garantuotas nuteistojo teises. Nebuvo laikomasi ir BK 1, 2 straipsnių nuostatų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pateiktų išaiškinimų, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalies, 3 dalies d punkto nuostatų, teisingumo, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principų.
Abiejų instancijų teismai padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias, prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis grįstas išvadas, kad A. B. veikė organizuota grupe su kitais nuteistaisiais. Teismai suteikė prioritetinę reikšmę kaltinimą pagrindžiantiems įrodymų šaltiniams, jų nepatikimumą rodančias aplinkybes nutylėjo arba bandė jas pateisinti ir vertino A. B. nenaudai. Darant išvadas vadovautasi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo E. T. parodymais ir policijos darbuotojų A. Š. bei E. P. formaliais ir nenuosekliais parodymais. A. B. teisinantys įrodymai buvo nemotyvuotai atmesti. Byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kad A. B. dalyvavo konkrečios nusikalstamos organizuotos grupės veikloje. Šios aplinkybės nepatvirtina ir mobiliojo ryšio telefono išklotinėse užfiksuoti duomenys. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs vadovautis liudytojo E. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o ne šio liudytojo teisme kardinaliai pakeistais ir bylos medžiaga paremtais parodymais, pažeidė rungimosi principą ir nuteistojo teisę į teisingą teismą.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino organizuotos grupės požymius. A. B. bendravimas su V. D. nebuvo nulemtas siekio bendrai daryti sunkius nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo paprasto bendrininkavimo ir organizuotos grupės atribojimo taisyklėmis, suformuotomis teismų praktikoje, tinkamai neišnagrinėjo A. B. apeliacinio skundo, nepatikrino liudytojų E. T., policijos darbuotojų A. Š. ir E. P. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, patikimumo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje dėl didelės dalies skundo argumentų nepasisakyta.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai netenkino gynėjo prašymų skirti teismo medicinos ekspertizę nuteistojo A. B. klausos pakenkimo lygiui nustatyti, nevertino gynėjo pateiktų III-iojo lygio gydymo įstaigos medicinos specialistų išvadų ir klausos tyrimo rezultatų ir nesuteikė jiems jokios teisinės reikšmės. Dėl kurtumo A. B. viso bylos proceso metu buvo sukliudyta tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą (BPK 22 straipsnio 3 dalies pažeidimas). Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių ir selektyvaus bei šališko įrodymų vertinimo yra pagrindas teigti, kad bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo šališkas teismas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo R. B. gynėjas V. Martyšius nesutinka su abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad R. B. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų bei situacijos vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, be kita ko, pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą, dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytumo, liudytojų parodymų patikimumo savo nuosprendyje pasisakė ir tai išsamiai motyvavo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų aiškinimo ir taikymo klaidų. Nuteistojo A. B. gynėjo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, deklaratyviai nurodant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų, in dubio pro reo, kitų teisės principų, Konvencijos nuostatų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, EŽTT praktikos pažeidimus, yra grindžiami subjektyviu įrodymų ir įvykio situacijos vertinimu, todėl jie nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.
Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas, nesuteikdamas teisinės reikšmės gynėjo pateiktiems medicininiams dokumentams dėl nuteistojo A. B. klausos tyrimo rezultatų ir netenkindamas prašymo paskirti teismo medicinos ekspertizę nuteistojo A. B. klausos pakenkimo lygiui nustatyti, suvaržė nuteistojo teisę į gynybą yra deklaratyvaus pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiai pasisakė ir konstatavo, jog įvertinus gynėjo pateiktus duomenis, iš kurių matyti, kad A. B. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, diagnozuotas abipusis neurosensorinis prikurtimas, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo pažeistos nuteistojo A. B. procesinės teisės.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis ir jam atstovavę gynėjai ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių su šia negalia susijusių prašymų, A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo ne kartą apklaustas, į jam užduodamus klausimus atsakinėjo prasmingai, teismo posėdžiuose tiriant įrodymus buvo aktyvus, pats uždavė klausimus liudytojams. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismui nekilo abejonių dėl nuteistojo klausos, nes teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. B. taip pat jam užduotus klausimus girdėjo bei į juos atsakė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą nesvarstytinas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,