Administracinė byla Nr. A-746-756/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03344-2016-6
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas) 5 100 Eur, iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administraciją sudaryti galimybes laisvės atėmimo parduotuvėje įsigyti sausainių, bandelių, čiulpiamų saldainių, ledų ir pieštukinių klijų.
2. Pareiškėjas nurodė, jog nuolat jaučiasi alkanas, todėl jam reikia papildomų maisto produktų. Nuo 2016 m. liepos 1 d. Lukiškių TI-K parduotuvėje pareiškėjas negalėjo įsigyti sausainių, bandelių, pieštukinių klijų bei čiulpiamų saldainių, dėl ko patyrė dvasines kančias, sukrėtimą, emocinę depresiją. Pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas, nevertinamas, patyrė neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš Lukiškių TI-K (2 000 Eur) ir Kalėjimų departamento (2 000 Eur).
3. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 21 d. buvo laikomas su kitu asmeniu vienoje kameroje, kurioje sanitarinis mazgas įrengtas už betoninės pertvaros. Kadangi buvo matomas pareigūnų bei kito kalinamo asmens, buvo pažeistas jo privatumas. Be to nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas buvo laikomas vienas, tačiau buvo pažeistas jo privatumas naudojantis tualetu bei prausiantis duše, ar persirengiant apatinius drabužius. Dėl to pareiškėjas patyrė 600 Eur neturtinę žalą.
4. Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. liepos 21 d. pareiškėjas buvo laikomas vienoje kameroje su rūkančiu asmeniu, nors pats yra nerūkantis, dėl ko patyrė 2 500 Eur neturtinę žalą.
6. Nurodė, jog Lukiškių TI-K mažmeninės prekybos paslaugas teikia UAB „Lobby Baltic“. Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje yra leidžiama prekiauti tik galiojančių teisės aktų numatytomis prekėmis, įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Pareiškėjo skunde išvardintos prekės, t.y. pieštukiniai klijai, bandelės, sausainiai bei čiulpiami saldainiai, nėra įtraukti į nuteistiesiems leidžiamų įsigyti produktų sąrašą.
7. Atsakovas nurodė, jog tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Pažymėjo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančių asmenų. Lukiškių TI-K Administracijos skyriuje laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. liepos 21 d. nėra įregistruota pareiškėjo prašymų arba skundų dėl jo laikymo kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Teigė, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei vertinamas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti iš valstybės.
9. Nurodė, jog Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 18 priede išdėstytas Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Į šį sąrašą nėra įtraukti pareiškėjo reikalaujami daiktai. Teigė, jog sąraše, kaip leidžiami įsigyti daiktai, yra nurodyti vokai, pašto ženklai, proginiai atvirukai ir pan., todėl būtinybės klijuoti popierių, siekiant pasigaminti voką, nėra. Sudarant sąrašą buvo atsižvelgta į pataisos įstaigų saugumo reikalavimus, pačių nuteistųjų apklausų dėl jų dažniausiai vartojamų maisto produktų ir naudojamų daiktų rezultatai. Akcentavo, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems yra teikiamas pilnavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas, o papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigų parduotuvėje yra susijęs su nebūtinų suimtųjų ir nuteistųjų poreikių tenkinimu.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. buvo pažeista pareiškėjo R. N. teisė į privatumą. Pareiškėjo R. N. reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atmetė kaip nepagrįstus.
11. Teismas, spręsdamas dėl Lukiškių TI-K 2016 m. liepos 28 d. atsakymo Nr. 96-2625 ir Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 8 d. atsakymo Nr. 2S-4373 į pareiškėjo skundus teisėtumo, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju yra aktualios Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos. Pabrėžė, jog tiek Lukiškių TI-K, tiek Kalėjimų departamentas yra viešojo administravimo subjektai, kurie privalo laikytis VAĮ nuostatų, gero administravimo principo, kuris apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus.
12. Teismas nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K 2016 m. liepos 11 d. (b. l. 44), atsakymas jam buvo pateiktas 2016 m. liepos 28 d. (b. l. 43). Pareiškėjas į Kalėjimų departamentą kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 19-22), atsakymas jam pateiktas 2016 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 17-18). Teismas vertino, jog Lukiškių TI-K atsakymas ir Kalėjimų departamento atsakymas į pareiškėjo skundus yra individualaus pobūdžio, atsakymai motyvuoti, pasirašyti įgaliotų asmenų. Atsakymai yra išsamūs ir atitinkantys VAĮ numatytus individualaus administracinio akto požymius, todėl yra teisėti ir nepažeidžiantys pareiškėjo teisių.
13. Vertindamas Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento individualių administracinių aktų turinį, teismas pažymėjo, jog pateiktuose atsakymuose, pareiškėjui išsamiai paaiškinta, kokio įstatymo pagrindu yra formuojamas parduotuvėje esančių prekių asortimentas ir dėl kokių priežasčių pareiškėjo pageidaujamų produktų įsigyti galimybės nėra. Teismas vertino, jog pareiškėjui buvo pateikti teisės aktus atitinkantys atsakymai, bei teismui nenustačius Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, konstatavo, jog pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinę žalą. Taip pat teismas vertino, jog nėra pagrindo įpareigoti Lukiškių TI-K sudaryti galimybes pareiškėjui įsigyti pieštukinių klijų, bandelių, sausainių, čiulpiamų saldainių, ledų, todėl pareiškėjo skundą dalyje dėl Lukiškių TI-K įpareigojimo atliki veiksmus atmetė kaip nepagrįstą.
14. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas neužtikrinant jo privatumo, pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi būti: sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
15. Pareiškėjas skunde nurodė, jog sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo likusios kameros, todėl jam nebuvo užtikrintas tinkamas privatumas. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog sanitarinis mazgas yra įrengtas tinkamai, kadangi buvo atitvertas nuo likusios kameros 1,5 m aukščio pertvara.
16. Teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, į tai, jog iš atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių matyti, kad kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, vertino tai pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui. Dėl šių priežasčių teismas pripažino, jog visą ginčo laikotarpį (nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d.) buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą.
17. Teismas vertindamas pareiškėjo teiginį, kad jis nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. liepos 21 d. buvo laikomas kartu su rūkančiu asmeniu vienoje kameroje, nors pats tuo metu nerūkė, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas, ir vertino, jog atsakovui nėra pareigos kalinius uždarant į kameras juos skirtyti į rūkančius ir nerūkančius, kadangi tokio tipo patalpose yra draudžiama tiek turėti tabako gaminius, tiek rūkyti, tačiau atsakovas turi pareigą užtikrinti, kad minėtų įstatymų nuteistieji laikytųsi. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesiskundė, kad kartu su juo esantis kameroje asmuo rūkytų, t. y. darytų vidaus tvarkos pažeidimą, todėl pareiškėjo argumentus dėl jo laikymo kartu su rūkančiu asmeniu, atmetė kaip nepagrįstus.
18. Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima matyti kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu būtų kilusios sveikatos problemos, depresija. Byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Teismas konstatavo, jog dėl pareiškėjo skunde nurodytų nepatogumų negalėjo kilti tokio lygio išgyvenimai.
19. Teismas, vertindamas neturtinės žalos priteisimo klausimą, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką.
20. Teismas nustatė, jog byloje nėra įrodymų apie pareiškėjo kreipimąsi į gydytojus dėl depresijos, kitų psichinės sveikatos pablogėjimų ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl vertino, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
21. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu ir toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui tam tikrus neigiamus išgyvenimus, sukėlė pareiškėjo gyvenimo kokybės pablogėjimą. Taigi pareiškėjas patyrė papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
22. Pareiškėjas šioje byloje pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
23. Teismas, įvertinęs šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A424– 575/2015) bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Pabrėžė, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Teismas pripažino, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis (užtikrinant privatumą naudojantis sanitariniu mazgu), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 56 str.).
III.
24. Pareiškėjas R. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą.
25. Pareiškėjo nuomone, teismas aplaidžiai tyrė bylą, nevisapusiškai ir šališkai įvertino įrodymus, sprendimą priėmė pažeidžiant ABTĮ 56 ir 80 straipsnio nuostatas. Teigia, jog teismui pateikė leidžiamų įsigyti būtiniausių daiktų Kauno tardymo izoliatoriuje sąrašą, todėl nesutinka, kad vieniems nuteistiesiems leidžiama, o kitiems – neleidžiama įsigyti jų pageidaujamų prekių.
26. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nebuvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu. Nurodo, jog Lukiškių TI-K atsakyme į pareiškėjo skundą nurodoma, jog kamerose Nr. 94 ir Nr. 100, skiriamos pertvaros bus paaukštintos iki 1,5 metro, tad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad sienelių aukštis yra 1,5 m ir, kad pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo. Teigia, jog nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir prausiantis duše.
27. Pareiškėjui padaryta didelė ir nepataisoma žala, nuolat dėl to išgyveno, kreipėsi pagalbos pas psichologus, o nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. birželio 1 d. buvo per prievartą paguldytas į psichiatrijos skyrių, todėl nesutinka su teismo išvada, kad dėl to nekilo jokių sveikatos problemų.
28. Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti.
29. Pabrėžia, jog pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią turėtų įvertinti pinigais. Nėra pagrindo pripažinti, kad nepatogumai buvo tokio pobūdžio, jog pareiškėjo teisėms apginti nepakaktų konstatuoti paties pažeidimo fakto. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra patvirtintos įrodymais, darytina išvada, kad pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos.
30. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
31. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
32. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretūs dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas įrodymais, jis tiesiog pateikia samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių.
33. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus, išsamiai ištyrė aplinkybes ir objektyviai įvertino situaciją. Pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, nepateikė naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Lukiškių TI-K ir Kalėjimo departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), neužtikrinus pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais mazgais ir dušu bei nesudarius galimybės Lukiškių TI-K parduotuvėje įsigyti pareiškėjo pageidaujamų prekių.
35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas naudojosi tualetu, kuris nebuvo tinkamai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, o tai ribojo jo privatumą ir galėjo sukelti tam tikrų nepatogumų. Vertino, kad konkrečiu atveju pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjui. Atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktai nenumato nuteistųjų skirtyti į kameras rūkančiųjų ir nerūkančiųjų bei tai, kad pareiškėjas neteikė skundų, jog kartu su juo esantis kameroje asmuo rūkytų, teismas pareiškėjo teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nenustatė Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjui negalint įsigyti jo pageidaujamų prekių bei vertino, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti Lukiškių TI-K sudaryti galimybę pareiškėjui įsigyti pieštukinių klijų, bandelių, sausainių, čiulpiamų saldainių, ledų.
36. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant ABTĮ 56 ir 80 straipsnių nuostatas. Jo pažeistų teisių pažeidimo pripažinimas nėra pakankama satisfakcija patirtai neturtinei žalai atlyginti, neturtinė žala turi būti atlyginta pinigine išraiška. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos naudojantis tualetu ir dušu.
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant ABTĮ 56 ir 80 straipsnių nuostatas, t. y. pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles bei nevisapusiškai, neobjektyviai ištyrus bylos aplinkybes. Taip pat nurodo, kad teismo sprendimas yra šališkas. Šie pareiškėjo argumentai yra abstraktūs ir deklaratyvūs: kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, pareiškėjas teismo nešališkumą iš esmės siejo su jį netenkinančiu teismo sprendimu, priimtu įvertinus byloje esančius įrodymus. Tačiau pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma, todėl vien tik tai, kad teismas nekonstatavo buvus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nepatvirtina, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą ir nešališką teismą. Be to, iš skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo neobjektyvumo.
38. Apeliacinio skundo teiginys, kad teismas nevertino pareiškėjo pateikto įrodymo – maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašo, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, jog ABTĮ 81 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad <...> po baigiamųjų kalbų teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (nutarties). Apie tai posėdžio pirmininkas paskelbia esantiems posėdžių salėje. Šio straipsnio 9 dalyje nurodoma, jog teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės <...>.
39. Nagrinėjamu atveju matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėdamas administracinę bylą žodinio proceso tvarka, 2016 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas R. N., sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo iki 2016 m. gruodžio 12 d. (b. l. 66–67). Pareiškėjo prašymas, kuriame nurodoma, jog prie savo skundo prideda „Kauno tardymo izoliatoriaus maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašą“, teisme gautas 2016 m. gruodžio 12 d. (b. l. 76–80).
40. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei tai, jog pareiškėjo papildomi dokumentai (įrodymai) teismui pateikti po sprendimo priėmimo ir paskelbimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo pateiktų papildomų duomenų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, laikytinas nepagrįstu.
41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis Vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 194 (redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d.) 18 priede patvirtintame nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše nėra pareiškėjo pageidaujamų įsigyti prekių, todėl nagrinėjamu atveju Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo neteisėtų veiksmų (neveikimo) nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą sudaryti galimybę parduotuvėje įsigyti pareiškėjo išvardintas prekes.
42. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus teisinį reguliavimą dėl rūkymo uždaro tipo patalpose bei nesant pareiškėjo skundų ar prašymų dėl vidaus tvarkos pažeidimų laikant pareiškėją kartu su rūkančiu asmeniu, pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl šių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą, tinkamai taikė teisės normas bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo.
43. Vertinant apeliacinio skundo teiginius, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, teisėjų kolegija pažymi, jog EŽTT ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Glotovprieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).
44. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 21 d. buvo laikomas kartu su kitu asmeniu vienoje kameroje, kurioje sanitarinis mazgas įrengtas už betoninės pertvaros. Atsižvelgiant į nurodytą EŽTT praktiką, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimą.
45. Pažymėtina, jog laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas. Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Pareiškėjas neteikė jokių argumentų, jog gyvendamas kameroje vienas patyrė nepatogumus naudotis tualetu, kad buvo pažeista jo teisė į privatumą. Nenustatyta, kad Lukiškių TI-K pareigūnai pareiškėją būtų diskriminavę ar riboję jo privatumą, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas, duomenų, kad pareiškėjas galėjo būti stebimas kitų asmenų, byloje nėra, todėl teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas negalėjo privačiai naudotis tualetu ar persirengti apatinius drabužius ir dėl to būtų patyręs nepatogumus, diskomfortą, kas laikytina, jog minimu laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo pažeista.
46. Dėl pareiškėjo teiginio, jog nebuvo užtikrintas privatumas naudotis dušu, pažymėtina, jog tiek apeliaciniame skunde, tiek skunde pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas nedetalizavo kaip pasireiškė jo teisių pažeidimai naudojantis dušu, o tik pažymima, kad teisė buvo pažeista. Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjo nusiskundimai dėl pažeistos teisės prausiantis duše yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretūs, todėl atmestini.
47. Apeliacinio skundo argumentai, jog jis buvo priverstinai paguldytas į Psichiatrijos skyrių nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. birželio 11 d., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjui nekilo jokių sveikatos problemų, teisėjų kolegijos vertinimu, nesusiję su nagrinėjamo ginčo laikotarpiu ir nepatvirtina, kad dėl nustatyto privatumo ribojimo jis kreipėsi į medikus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje nėra duomenų kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui būtų kilusios sveikatos problemos ar depresija, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
48. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).
49. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, akcentuotina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniais mazgais sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).
50. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuotų pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, trukmę (21 diena) į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui 80 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma laikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.
51. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimas, konstatavus pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimus, keičiamas priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 80 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl ginčo laikotarpiu (2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 21 d.) neužtikrinto pakankamo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti R. N. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė