Administracinė byla Nr. A-735-602/2019
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00819-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija 36
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Telšių AVPK) 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 17-IL-86-00230-C „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus bei neterminuoto leidimo laikyti ir įsigyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas. Paaiškino, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kuriame nustatyta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukti du ikiteisminiai tyrimai, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės reabilituojančiais pagrindais bei jam paskirta administracinė nuobauda, o tai, atsakovo vertinimu, suponuoja išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis ateityje, turėdamas ginklą, gali kelti realią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tačiau iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas bei administracinės nuobaudos paskyrimas lemia minėto teisinio pagrindo taikymą, t. y. priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Taip pat atsakovo pareigūnai nerinko ir nevertino pareiškėjo asmenybę apibūdinančių duomenų.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas pradėjo galioti nuo 2011 m. kovo 1 d. Iki tol galiojusiame Įstatymo 17 straipsnyje (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija), kuriame taip pat buvo nustatyti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai, analogo nagrinėjamam ginčui taikytinam Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktui (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-447 redakcija) nebuvo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 nurodė, jog pareiškėjo atžvilgiu gali būti taikomos nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusios Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatos ir ta apimtimi, kuri paliečia pareiškėjo iki šios datos padarytus nusižengimus, įvertinant juos pagal „kokybinį“ bei aktualumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas Nr. 73-1-00617-06 pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2006 m. rugpjūčio 28 d., o nutrauktas 2007 m. balandžio 4 d. Taigi, atsakovas, vertindamas pareiškėjo asmenybę ir jo pavojingumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto atžvilgiu, negalėjo vertinti jo ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsnį, t. y. procesinio sprendimo iki minėto Įstatymo straipsnio pakeitimo, ir vertinti tai kaip pareiškėją neigiamai apibūdinančius duomenis. Pareiškėjas niekada neginčijo ir neginčija sprendimo, kuriuo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio nuostatas, 2015 m. gruodžio 8 d. ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nutraukiant, bei administracinio teisės pažeidimo, už kurį jis buvo nubaustas 2015 m. balandžio 8 d. Nurodytos aplinkybės negali turėti esminės įtakos jo pavojingumo ir grėsmingumo konstatavimui. Pagal BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalis, jeigu asmuo per laidavimo terminą nepadarė baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo, jo atžvilgiu negali būti taikomos jokios poveikio priemonės, asmuo laikomas visiškai reabilituotu. Pareiškėjas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo atleistas 2016 m. sausio 1 d. įsiteisėjusiu nutarimu, laidavimo terminas baigėsi 2017 m. sausio 1 d. Pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 194 straipsnio 3 dalį. Mažeikių rajono policijos komisariatas 2015 m. balandžio 8 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 73N‑28648948-15 ir paskyrė pareiškėjui 150 Eur dydžio baudą. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 20 d. nutartimi skundžiamą nutarimą pakeitė ir konfiskavo iš pareiškėjo 2 vnt. šovinių. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 10 d. Vadovaujantis tuo metu galiojusio ATPK 36 straipsnio nuostata, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda, tai reiškia, kad ginčijamo sprendimo metu pareiškėjas neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų.
4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog ginčijamame sprendime atsakovas nepaminėjo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarties, kas rodo, jog toks procesinis sprendimas atsakovui nebuvo žinomas, taigi, nebuvo surinkta ir tuo pačiu įvertinta visa medžiaga, turinti esminės reikšmės ginčijamo sprendimo priėmimui. Atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę būti laikomam reabilituotu. Priimtas sprendimas yra ne tik neproporcingas, bet ir priimtas jau pasibaigus visiems įpareigojimams ir suėjus visiems terminams. Be to, Telšių AVPK Veiklos skyriaus pareigūnai 2016 m. sausio 1 d. priėmė priešingą sprendimą Nr. 16-IL-86-00060-e „Dėl ginklų grąžinimo“, todėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir šiuo aspektu.
6. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. balandžio 9 d., vadovaujantis Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1V-693 patvirtinto Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo aprašo (toliau – Aprašas) 35 punktu, buvo priimtas sprendimas Nr. 15‑IL‑86‑00244-e „Dėl ginklų ir šaudmenų paėmimo“, kurio pagrindu iš pareiškėjo buvo paimti ginklai, nes jam buvo pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.01-1-12369-15 pagal BK 290 ir 286 straipsnius. Ikiteisminis tyrimas pradėtas, nes pareiškėjas, būdamas neblaivus, 2015 m. vasario 28 d., apie 20.40 val., Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini), nevykdydamas teisėtų policijos pareigūno reikalavimų bei siekdamas išvengti sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino Telšių AVPK Kriminalistinių tyrimų poskyrio vyriausiajam patruliui, vykdžiusiam tarnybos pareigas, taip pat įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus. Vadovaujantis Aprašo 37 punktu, Telšių AVPK 2016 m. sausio 21 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 16-IL-86-00060-e „Dėl paimtų iš E. K. ginklų grąžinimo“, kurio pagrindu pareiškėjui grąžinti ginklai nutraukus ikiteisminį tyrimą Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimu, kaltininką (pareiškėją) atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant R. K.. 2017 m. balandžio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 86-IS-25 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriuje atliekamų licencijavimo funkcijų įvertinimo“ (toliau – ir Išvada) nustatyta, jog buvo nesiimta priemonių, kad būtų neišduoti arba panaikinti leidimai laikyti (nešiotis) ginklus asmenims (tarp jų ir pareiškėjui), kai buvo turima duomenų, kad tokie asmenys kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ar tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginklai buvo grąžinti neatsižvelgiant į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatų taikymą. Ištaisant Išvadoje nustatytus trūkumus, 2017 m. balandžio 27 d. Telšių AVPK buvo priimtas sprendimas Nr. 17‑IL‑86-00230-e panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000989 bei neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000989, išduotus pareiškėjui. Leidimo panaikinimą lėmė gauti duomenys apie pareiškėjo veiksmus (Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimas), kai jis 2015 m. vasario 28 d., apie 20.40 val., Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini), nevykdydamas teisėtų policijos pareigūno reikalavimų bei siekdamas išvengti sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino vyriausiajam patruliui, vykdžiusiam tarnybos pareigas, taip pat įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus. 2015 m. liepos 20 d. pareiškėjas buvo baustas administracine tvarka pagal ATPK 194 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2015 m. vasario 28 d. Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato patalpose, tuo metu dirbusiems pareigūnams atliekant jo dalinę apžiūrą, jo striukės vidinėje kišenėje buvo rasti ir išimti 2 vnt. neiššautų medžioklinių 12 kalibro šovinių, taip pat pareiškėjas atsisakė tikrintis neblaivumą (girtumą). Paminėti faktai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Be to, 2006 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 73-1-00617-06 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros 2007 m. balandžio 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. 2017 m. balandžio 12 d. pareiškėjas padarė administracinį pažeidimą, viršijo greitį 29 km/h, už kurį baustas administracine tvarka. Tai, kad dėl pareiškėjo veiksmų nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nutraukus bylą pagal laidavimą ar jam susitaikius su nukentėjusiuoju, nėra reikšminga. Paminėti faktai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardintiems gėriams. Nustatytų faktų pagrindu neigiamai įvertintinas pareiškėjo elgesys, jo polinkis nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamos nuostatos į valstybėje nustatytą tvarką, pareiškėjas charakterizuojamas kaip negerbiantis valstybėje galiojančių įstatymų, pažeidinėjantis teisės normų reikalavimus, tai rodo jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams, moralės normoms.
II.
7. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nustatė, kad atsakovas, taikydamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, rėmėsi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie du pradėtus ikiteisminius tyrimus, kurių vienas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (2007 m.), o kitas – atleidžiant pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2015 m.). 2006 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 73-1-00617-06 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros 2007 m. balandžio 4 d. nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Be to, Mažeikių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2015 m. gruodžio 11 d. rezoliucija patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12369-15 pareiškėjo atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 286 ir 290 straipsniuose, padarymo (įvykio metu buvo neblaivus) ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant R. K.. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras 2015 m. gruodžio 8 d. nutarime nurodė, jog pareiškėjas 2015 m. vasario 28 d., apie 20.40 val., Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini), nevykdydamas teisėtų policijos pareigūno reikalavimų bei siekdamas išvengti sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino vyriausiajam patruliui, vykdžiusiam tarnybos pareigas, taip pat įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus; pareiškėjas dėl pateikto pranešimo apie įtarimą kaltu prisipažino ir dėl to gailėjosi. Taip pat atsakovas įvertino ir aplinkybę, jog pareiškėjas 2015 m. liepos 20 d. baustas administracine tvarka pagal ATPK 194 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2015 m. vasario 28 d. Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato patalpose, tuo metu dirbusiems pareigūnams atliekant jo dalinę apžiūrą, jo striukės vidinėje kišenėje rado ir išėmė 2 vnt. neiššautų medžioklinių 12 kalibro šovinių bei vengė patikrinimo (atsisakė tai atlikti) dėl neblaivumo (girtumo), be to, 2017 m. balandžio 12 d. pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, t. y. viršijo greitį 29 km/val., už kurį baustas administracine tvarka.
9. Teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktų duomenų visumą, sprendė, kad ginčijamame sprendime nurodytos ir nagrinėjant administracinę bylą nepaneigtos faktinės aplinkybės neabejotinai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį (galintį) kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą sprendimą, t. y. atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo reikalavimus. Ginčijamas sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytų asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros. Pareiškėjo argumentai apie ginčijamo sprendimo nemotyvuotumą yra nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju priešingai nei teigia pareiškėjas, atsakovas pateikė pakankamai reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios nulėmė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto tinkamą taikymą. Iš ginčijamo sprendimo turinio galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas yra aiškus, todėl sprendimas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
10. Teismas pritarė atsakovo išvadai, jog padaryti pažeidimai liudija apie pareiškėjo polinkį nesilaikyti teisinio reguliavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, o tai pareiškėją charakterizuoja kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, linkusį pažeisti teisės aktais nustatytas taisykles, leidžia pagrįstai spręsti apie galimą tokio elgesio keliamą pavojų asmenų sveikatai ir gyvybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Toks pareiškėjo elgesys akivaizdžiai yra nesuderinamas su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui.
11. Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362, 93 punkte nustatyta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Teismas, išanalizavęs Taisyklių XIII skyriaus nuostatas, padarė išvadą, kad įstatymų leidėjas nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, tačiau jo priėmimo momentas yra siejamas su objektyvių įrodymų (medžiagos) apie aplinkybes, dėl kurių jis gali būti panaikintas, surinkimu.
12. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovas objektyvius įrodymus turėjo 2016 m. sausio 1 d. priimdamas sprendimą „Dėl ginklo grąžinimo“, o ginčijamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu priėmė 2017 m. balandžio 27 d., šios aplinkybės nesudarė pagrindo teismui pripažinti šį sprendimą neteisėtu. Ginčijamas sprendimas atitinka materialinės teisės normų reikalavimus, todėl jį panaikinti nėra jokio pagrindo.
13. Teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktų duomenų visumą, padarė išvadą, jog atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl, vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo bei Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo reikalavimus. Ginčijamas sprendimas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą administracinį aktą.
III.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
16. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas neteisingai įvertinus visas jį apibūdinančias aplinkybes, t. y. neįvertinus surinktų duomenų visumos, įrodymus įvertinus selektyviai (tik nepalankias pareiškėjui). Atsakovas turėjo įvertinti, kokias teisines ir socialines pasekmes sukėlė pareiškėjo atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai Įstatymo prasme. Pareiškėjo vertinimu, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad jo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti vadovaujantis jį reabilituojančiais pagrindais (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius bei pagal laidavimą), taip pat į ikiteisminių tyrimų metu nustatytas aplinkybes. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu visi teisiniai padariniai, kuriuos sukėlė atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, jau buvo pasibaigę, pareiškėjas per nustatytus terminus naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Procesiniuose sprendimuose yra nurodyta, kad pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, juo galima tikėti, nusikaltimai nesukėlė sunkių padarinių, jie nebuvo planuoti, o kitos veikos buvo padarytos dėl skaudžios nelaimės šeimoje. Taigi, jau buvo nuspręsta, jog pareiškėju galima pasitikėti, todėl jo patikimumas Įstatymo taikymo kontekste nebegali būti pakartotinai nagrinėjamas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vertino tik pareiškėją neigiamai apibūdinančias aplinkybes, tačiau atsisakė vertinti jį teigimai apibūdinančias aplinkybes (veikų padarymo priežastys, charakteristikos, kurių teismas neišreikalavimo iš baudžiamųjų bylų). Pareiškėjas nesutinka su Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 83 punkto taikymu, nes asmens teisių suvaržymas negali būti neterminuotas. Pareiškėjas pažymi, kad nuo 2016 m. sausio 1 d., kai pareiškėjui buvo grąžinti ginklai, iki ginčijamo sprendimo priėmimo 2017 m. balandžio 27 d., jis jokio grubaus teisės pažeidimo nepadarė, nustatytas administracinis nusižengimas – greičio viršijamas, neturi esminės reikšmės jo asmenybės vertinimui. Pareiškėjo nuomone, jis savo elgesiu nuo 2016 m. sausio 1 d. įrodė, jog atitinka Įstatymo keliamus reikalavimus.
17. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
k o n s t a t u o j a :
IV.
19. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 17-IL-86-00230-C „Dėl leidimo laikyti (nešioti) ginklus bei neterminuoto leidimo laikyti ir įsigyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumas.
20. Ginčijamu sprendimu atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92.3, 95 ir 104 punktais, nusprendė panaikinti Telšių AVPK 2016 m. sausio 1 d. sprendimą Nr. 16‑IL‑86‑00060-e „Dėl ginklo grąžinimo“; panaikinti pareiškėjui 2013 m. liepos 10 d. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000989 ir 2013 m. gruodžio 2 d. išduotą neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000989; paimti laikinam saugojimui iš pareiškėjo šaunamuosius ginklus, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000989, neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000989, šaudmenis, ginklų pažymėjimus; įpareigoti pareiškėją realizuoti turimus šaunamuosius ginklus ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000989, neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus Nr. 0000989 panaikinimo įstatymo nustatyta tvarka; apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją ir suinteresuotus asmenis.
21. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.
22. Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362, (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.) 92.3 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms; 93 punkte – kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga; ja remiantis ir priimamas sprendimas; sprendimas dėl leidimo panaikinimo surašomas laisva forma, jį tvirtina teritorinės policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo; sprendimas turi būti įkeltas į LVP; 104 punkte nurodyta, jog jeigu leidimas laikyti (nešiotis) ginklus yra panaikintas ar pasibaigęs jo galiojimas ir yra priimtas teritorinės policijos įstaigos sprendimas realizuoti ginklus, šaudmenis, ginklas paimamas Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Ginklų fondui ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka ir nedelsiant perduodamas įvertinti jo būklę ginklų tinkamumo naudoti nustatymo komisijai, kuri teritorinėje policijos įstaigoje sudaroma iš ne mažiau kaip 3 pareigūnų; Komisija ginklo tinkamumą saugiai naudoti turi įvertinti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų; sudėtingais atvejais komisijos sprendimu ginklas įvertinti jo būklę gali būti perduotas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ar jo padalinių ekspertams; ginklas, kartu su aktu, dėl jo tinkamumo naudoti per 10 dienų turi būti grąžintas teritorinei policijos įstaigai, davusiai ginklą įvertinti; jeigu leidimas laikyti (nešiotis) ginklus yra panaikintas ir komisija nustatė, kad ginklą reikia taisyti, ginklo savininkas per komisijos nustatytą terminą savo lėšomis privalo organizuoti ginklo pristatymą ginklų dirbtuvei; ginklų dirbtuvei ginklus su lydraščiu pristato policijos įstaigos, panaikinusios leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pareigūnas (-ai) kartu su ginklo savininku ar jo įgaliotu asmeniu (jei ginklo savininkas to pageidauja).
V.
23. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą vertino, ar viešojo administravimo subjektas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialinės teisės normas, sprendė, ar viešojo administravimo subjektas padarė pagrįstas išvadas, kad ginčijamame sprendime nurodytos faktinės aplinkybės neabejotinai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį (galintį) kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, taigi teismas sprendė, ar atsakovas turėjo teisinį bei pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą sprendimą.
24. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, kvestionavo ne vien minėtas viešojo administravimo subjekto padarytas išvadas ir priimtą sprendimą, taigi kvestionavo ne vien teisinio ir faktinio pagrindo priimti ginčijamą administracinį sprendimą buvimą. Pareiškėjas viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo neteisėtumą motyvavo taip pat ir tuo, kad buvo pažeisti teisės principai, nors jų aiškiai ir neįvardino, bet tai buvo matyti iš paduoto skundo turinio. Būtent pareiškėjas nurodė, kad atsakovas negalėjo panaikinti savo priimto sprendimo – Telšių AVPK 2016 m. sausio 1 d. sprendimo Nr. 16‑IL‑86‑00060-e „Dėl ginklo grąžinimo“. Taigi, pareiškėjo vienas iš skundo argumentų buvo susijęs su teisėtų lūkesčių apsaugos principo galimu pažeidimu.
25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LRKT) yra išaiškinęs, jog teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., LRKT 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d. ir 2003 m. kovo 4 d. nutarimus). Šie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1660/2014; 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje A143-1660/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015).
26. Vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo galimo pažeidimo aspektų yra susijęs su tuo, ar viešojo administravimo subjektas gali panaikinti savo priimtą sprendimą (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017). Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas paprastai negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.).
27. Sprendžiant klausimą dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo laikymosi viešojo administravimo srityje ir vertinant, ar viešojo administravimo subjektas galėjo panaikinti savo priimtą sprendimą, svarbu nustatyti, ar asmuo konkretaus administracinio sprendimo pagrindu įgijo tam tikras teises ir pareigas, ar priimant kitą administracinį sprendimą (dėl administracinio sprendimo panaikinimo) nebus paneigtos asmenų administracinio sprendimo pagrindu įgytos teisės, taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, ar nepriėmus sprendimo dėl galiojančio administracinio sprendimo panaikinimo, nebus pažeisi kiti teisės principai ar viešas interesas, ar įgytos teisės panaikinimas bus proporcinga priemonė. Taigi sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo laikymosi svarbu nustatyti, ar asmuo įgijo tam tikras teises sprendimo, kurį vėliau viešojo administravimo subjektas naikina, pagrindu; sprendžiant šį klausimą gali būti svarbu nustatyti, kokio pobūdžio sprendimas naikinamas (kaip yra nagrinėjamoje byloje), ar tai yra sprendimas nustatantis materialines teises, ar tai yra sprendimas laikinai sureguliuojantis padėtį ir nustatantis teises ar pareigas asmeniui.
28. Pirmosios instancijos teismas šio pareiškėjo iškelto argumento nenagrinėjo (išskyrus tai, kad pacitavo teisės normas). Apeliacinės instancijos teismas šio trūkumo negali ištaisyti, nes byloje nėra Telšių AVPK 2016 m. sausio 1 d. sprendimo Nr. 16‑IL‑86‑00060-e „Dėl ginklo grąžinimo“. Šiame kontekste pastebėtina, kad administracinis teismas nagrinėdamas bylą dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo, kaip tai yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnyje, gali tinkamai išnagrinėti klausimą, jeigu teismui yra pateikti visi dokumentai (viešojo administravimo subjekto išnagrinėta administracinė byla), kurių pagrindu buvo priimtas administracinis sprendimas. Teismo reikalavimas viešojo administravimo subjektui pateikti tik su ginču susijusius dokumentus, nėra tinkamas pasiruošimas bylos nagrinėjimui. Nagrinėjamoje byloje dėl to susidarė tokia situacija, kad teismas išnagrinėjo bylą net neturėdamas visų pareiškėjo skunde minimų dokumentų, kuriais pareiškėjas motyvavo ginčijamo administracinio sprendimo neteisėtumą.
29. Administracinis teismas, nagrinėdamas bylą dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo, neturėtų apsiriboti viešojo administravimo subjekto jau išnagrinėtų klausimų vertinimu (kurie paprastai atkartojami atsiliepime į skundą), bet taip pat administracinis teismas turėtų atkreipti dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį sprendimą, nepažeidė teisės principų. Nėra jokių abejonių, kad šis klausimas turi būti išnagrinėtas, kai pareiškėjas administraciniam teismui paduodamą skundą motyvuoja tuo, kad priimant administracinį sprendimą buvo pažeisti teisės principai. Minėta, kad nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas ir neįvardino aiškiai principo, kuris buvo pažeistas, tačiau nurodė aplinkybes dėl sprendimo neteisėtumo šiuo požiūriu. Pareiškėjui kreipiantis į pirmosios instancijos teismą nėra nustatytas reikalavimas nurodyti teisinį skundo pagrindą, teismas sprendžia dėl viešojo administravimo subjekto taikytos teisės ir atliktų procedūrų teisėtumo, tai išplaukia iš principo iura novit curia (teisėjas žino įstatymus ir supranta jų prasmę). Tai yra taikytina ir teisės principams, kaip vienam iš teisės šaltinių.
30. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo minėtų bylos aspektų, kurie turi esminę reikšmę bylos išsprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo neišnagrinėti esminiai bylos klausimai negali būti nagrinėjami vien apeliacinės instancijos teisme. Teismas tinkamai neįvertino administracinio akto teisėtumo, kaip tai yra įtvirtinta ABTĮ 3 straipsnyje. Remiantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl minėto proceso teisės normų pažeidimo, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d., 145 str., 144 str. 1 d. 4 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
| Teisėjai |
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius
|