Administracinė byla Nr. eA-1595-662/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00630-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 11.1; 32
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašė: 1) panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA, Agentūra) 2020 m. sausio 20 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, nustatytą projekte Nr. 05.4.1-CPVA-R-302-01-0002 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti CPVA grąžinti Administracijai 8 397,65 Eur dydžio išskaičiuotą projektui skirti finansavimo lėšų dalį.
2. Pareiškėjas nurodė, kad įgyvendinamas projektą „Vilniaus istorinių Rasų kapinių koplyčių, tvorų, atskirų paminklų tvarkyba“, projekto Nr. 05.4.1-CPVA-R-302-01-0002 (toliau – ir Projektas), įgaliojo uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Vilniaus vystymo kompanija“ (toliau – ir Įgaliotoji organizacija) įvykdyti Vilniaus istorinių Rasų kapinių centrinės koplyčios vidaus tvarkybos darbų viešąjį pirkimą. Įgaliotoji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) 2018 m. spalio 2 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Vilniaus istorinių Rasų kapinių centrinės koplyčios vidaus tvarkybos darbai“, pirkimo Nr. 402669. Vėliau, t. y. 2018 m. lapkričio 23 d., pareiškėjas su pirkimo laimėtoju MB „Virmalda“ sudarė pirkimo sutartį. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų lėšomis. Pirkimo dokumentai 2019 m. birželio 3 d. buvo pateikti atsakovui patikrai. CPVA, įvertinusi pirkimo dokumentus, Įgaliotosios organizacijos teiktus paaiškinimus, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatas ir šiuo pagrindu pritaikė finansinę korekciją (5 proc.) nuo tinkamos finansuoti pirkimo sutarties vertės. Iš projektui skirto finansavimo lėšų sumos, vadovaudamasi skundžiamu sprendimu, CPVA išskaičiavo grąžintinų ES fondo lėšų sumą – 8 397,65 Eur.
3. Pareiškėjas nesutiko su skundžiamajame Sprendime nurodytu vertinimu dėl pirkimo dokumentų 32.1 papunktyje nustatyto kvalifikacijos reikalavimo (atsakovas nustatė, kad šis reikalavimas nėra pagrįstas jokiu teisės aktu ir nebuvo būtinas tinkamam pirkimo sutarties įgyvendinimui) (toliau – ir Reikalavimas Nr. 1). Pareiškėjas teigė, kad atsakovas formaliai įvertino pirkimo dokumentus ir formaliai taikė materialinės teisės normų reikalavimus bei visiškai nesigilino į perkamų darbų specifiką bei visuomeninę reikšmę; be to, skundžiamasis sprendimas nėra nuoseklus ir aiškus. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuota praktika, nustatyti aukšti arba pernelyg aukšti specifiniai reikalavimai gali būti pateisinami, pateikiant argumentuotą pagrindimą. Įgaliotoji organizacija, vykdydama pirkimą, įvertino visas pirkimo objekto savybes, visuomeninę reikšmę, specifiškumą bei nustatė, jos nuomone, būtinus, pagrįstus tikslus bei kvalifikacijos reikalavimų nustatymo principus, atitinkančius kvalifikacinius reikalavimus. Įgaliotoji organizacija aktyviai dalyvavo aiškinant pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, kryptingai, aiškiai ir nedviprasmiškai grindė jų būtinumą bei reikšmę pirkimo objektui; teikė paaiškinimus CPVA.
4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pirkimo objekto specifiškumas ir visuomeninė reikšmė taip pat buvo vieni iš kriterijų, kuriais vadovavosi, siekdamas gauti ES finansavimą. Tačiau visi Įgaliotosios organizacijos paaiškinimai CPVA buvo įvertinti kaip nepagrįsti. Nustatytas kvalifikacijos reikalavimas yra proporcingas, kadangi būtinas numatytam pirkimo tikslui pasiekti, todėl negali būti laikomas ribojančiu konkurenciją. Atsakovo išvada, kad pirkimo sąlygos ribojo konkurenciją, nėra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, o tik prielaidomis bei formaliu teisės aktų nuostatų taikymu. Pirkimui pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, kas įrodo, jog pirkimo sąlygos buvo nediskriminuojančios bei konkurencija buvo užtikrinta, nebuvo pateikta pretenzijų, taip pat nebuvo atmestų pasiūlymų pirkime. CPVA paaiškinimas, jog kvalifikacijos reikalavimas, t. y. Reikalavimas Nr. 1, gali būti siejamas tik su būtinybe patikrinti, ar atitinkamam tiekėjui norminiais teisės aktais yra suteikta arba pagal juos yra įgyta atitinkama teisė verstis veikla, kuri yra būtina sutarčiai tinkamai įvykdyti, yra prieštaraujantis tiek teisės aktų nuostatoms, tiek LAT praktikai.
5. Pareiškėjas taip pat teigė, kad pirkimų dokumentų 32.2.2 papunkčio 5 dalyje buvo nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, kuriame nurodyta, jog atlikti numatytiems darbams reikalingas atitinkamos kvalifikacijos specialistas, t. y. turintis teisę atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus molio konstrukcijų, keramikos gaminių darbus ir pan. (toliau – ir Reikalavimas Nr. 2). Pareiškėjas nesutiko su CPVA vertinimu, jog toks specialistas nebūtinas ir pažymėjo, kad nors Projekto dokumentacijoje ir nebuvo išskirtą darbų, kuriems atlikti reikalingas atitinkamos kvalifikacijos specialistas, tačiau tokie darbai faktiškai buvo numatyti ir tą faktą pripažįsta CPVA. Faktas, jog Projekto dokumentacijoje nebuvo išskirta papildomų keramikos gaminių ir konstrukcijų darbų reikalavimų, nors tokie darbai buvo Projekto rėmuose, – nesudaro prielaidos konstatuoti, kad šis kvalifikacijos reikalavimas yra per aukštas ar neproporcingas pirkimo objektui.
6. Pareiškėjas taip pat nesutiko su CPVA vertinimu, kad minėtiems darbams buvo reikalingas kito pobūdžio specialistas, t. y. akmens mūro, natūralaus akmens, plytų mūro darbų specializacijos specialistas. Tokia CPVA nuomonė yra subjektyvi. Projektas itin reikšmingas tiek visuomeniniu, tiek tarpvalstybiniu aspektu, todėl pirkimu buvo siekiama maksimaliai atstatyti autentiškumą bei istorinę vertę ir tai padaryti kuo kokybiškiau bei tiksliau, todėl buvo būtina užtikrinti Reikalavimo Nr. 2 nustatymą. CPVA išvada, kad pareiškėjas nesilaikė VPĮ 47 straipsnio 1 dalies ir taip pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo ir nediskriminavimo principus, yra nepagrįsta, nes siekiant kuo kokybiškiau bei tiksliau atlikti pirkimo objekto darbus, siekiant užtikrinti visuomeninį interesą, buvo būtina atlikti anksčiau minėtus veiksmus.
7. Pareiškėjas teigė, kad Įgaliotoji organizacija pateikė pakankamai aiškų kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą, o reikalavimai yra proporcingi, susiję su tiekėjo gebėjimu įvykdyti sutartį, pirkimo objekto specifine paskirtimi, viešuoju interesu. Sprendimas išskaičiuoti 8 397,62 Eur sumą yra nesąžiningas, priimtas itin skubotai, per anksti, nesuėjus skundžiamajame Sprendime nurodytų lėšų grąžinimo terminui. CPVA ignoravo savo paties nustatytą 90 dienų terminą ir, nepaisydama įstatymo numatyto apskundimo termino, išskaičiavo sumą. Mokėjimo prašymo dalis patvirtinta 2020 m. sausio 16 d. pranešimu, tačiau nepaisant to, 2020 m. vasario 10 d. suma išskaičiuota. Kvalifikaciniai reikalavimai buvo nustatyti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, atsižvelgiant į pirkimo objektą bei siekiant atlikti tokius pasirinkimus, kurie geriausiai pagrįstu tiekėjo galimybes įvykdyti pirkimo sutartį numatytomis sąlygomis.
9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti, nemotyvuoti ir deklaratyvaus pobūdžio, o pareiškėjo pateikiama CPVA priskirtų vykdyti funkcijų interpretacija ir teisės aktų aiškinimas prieštarauja teisiniam reguliavimui, faktinei situacijai ir klaidina tiek teismą, tiek proceso dalyvius. Teigė, kad pagal teisės aktų reikalavimus pareiškėjo vykdytame pirkime tiek tvarkomuosius paveldosaugos, tiek tvarkomuosius statybos darbus galėjo vykdyti ir neatestuotas rangovas. Todėl CPVA Sprendime nustatė, kad pareiškėjo Reikalavimas Nr. 1, kuris reiškia, jog teisę atlikti pirkime nurodytus darbus turi tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro (toliau – ir SPSC) atestuotas rangovas, buvo nepagrįstas ir neproporcingas pirkimo objektui. Pareiškėjas siekia suklaidinti teismą neteisingai interpretuodamas sprendimo argumentus ir remdamasis netinkama ginčui LAT praktika, nepateikia nei vieno reikšmingo teisinio argumento, kuris pateisintų nustatytą reikalavimą.
10. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas numatė perteklinius reikalavimus tiekėjams, kurie neatitiko teisės aktų nuostatų, tačiau nepateikė jokio objektyvaus ir pagrįsto įrodymo, kad jo reikalavime nustatyti aukštesni nei būtina tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai buvo pagristi ir proporcingi pirkimo objektui, neribojo tiekėjų konkurencijos ir buvo pateisinami. Pareiškėjo dėstomi teiginiai neatitinka tikrovės, jis cituoja skirtingas sprendimo dalis ir pastraipas, kuriose nuosekliai buvo dėstomi CPVA motyvai. Pareiškėjo cituotoje LAT praktikoje išskirta, kad siekdama pateisinti ypatingą pirkimo objekto svarbą dėl teisės nustatyti galimai aukštesnius nei minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, perkančioji organizacija privalo įrodyti akivaizdų priežastinį ryšį. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokių šį argumentą pagrindžiančių teiginių nepateikė nei pažeidimo tyrimo metu, nei prašyme teismui.
11. Atsakovas teigė, kad Reikalavimo Nr. 1 nustatymas negalėjo būti grindžiamas pirkimo objekto svarba, o siejamas tik su būtinybe patikrinti, ar atitinkamam tiekėjui norminiais teisės aktais yra suteikta arba pagal juos įgyta atitinkama teisė verstis veikla, kuri bus būtina tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. CPVA, įvertinusi pirkimo objektą ir tai, kad tvarkomieji paveldosaugos darbai ir tvarkomieji statybos darbai turėjo būti vykdomi pagal Tvarkybos projektą, parengtą ir patvirtintą pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (toliau – ir NKPAĮ), pažymėjo, jog NKPAĮ nustato reikalavimus tik tvarkomųjų paveldosaugos darbų specialistams, o ne tvarkomųjų paveldosaugos darbų rangovams.
12. Atsakovas, atsižvelgęs į LAT 2017 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, suformuluotą aiškinimą dėl teisės verstis veikla reikalavimų nustatymo, tvirtino, kad pareiškėjo suformuluoti teisės verstis veikla reikalavimai nepagrįsti nei bendrosiomis, nei specialiosiomis teisės aktų normomis. Pareiškėjo teiginys, jog CPVA neatsakė, kodėl reikalavimas nepagrįstai apribojo konkurenciją, yra nepagrįstas. Skundo argumentai pasikartojantys, daromos išvados nesusietos su CPVA dėstomais motyvais, nepaneigiančiais pareiškėjo Reikalavimo Nr. 1 neteisėtumo. Konkrečiu atveju dėl nustatytų perteklinių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų tiekėjų buvo prašoma pateikti daugiau nei buvo reikalaujama įvertinus pirkimo objektą konkretizuojančioje techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus. Kuo daugiau reikalavimų tiekėjams bus iškeliama, tuo mažiau jų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio ir nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lemia didesnę pasiūlymų kainą. Pareiškėjas neįrodė, jog Reikalavimas Nr. 1 nebuvo nepagrįstai apribojantis tiekėjų konkurenciją.
13. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių teisinių įrodymų dėl CPVA skundžiamo sprendimo prieštaravimo tiek LAT, tiek Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (toliau – ir Metodika), nuostatoms. Sprendimas grįstas ne prielaidomis, o konkrečiais teisės aktais, jų nuostatomis, LAT formuojama praktika.
14. Atsakovas nurodė, kad, atsižvelgdamas į Reikalavimą Nr. 2, įvertino techninę specifikaciją ir nustatė, kad joje nebuvo numatyta atlikti tvarkomųjų paveldosaugos darbų, susijusių su molio konstrukcijų, keramikos gaminių ir konstrukcijų darbais. Pareiškėjas selektyviai aiškina sprendime išdėstytus CPVA motyvus. CPVA aiškiai pasisakė, kad neprieštarauja Įgaliotosios organizacijos teiginiui, jog Tvarkybos projekte laiptinės į balkoną pakopų tvarkybos darbų sudėtyje buvo įtrauktas iškritusių, sudūlėjusių mūro fragmentų restauravimas keramikinėmis autentą atitinkančiomis ar restauracinėmis plytomis, tačiau nesutiko, kad darbams atlikti buvo būtinas Reikalavime Nr. 2 nurodytas specialistas. Minėti darbai savo pobūdžiu priskiriami prie plytų mūro darbų, todėl jiems atlikti būtinas akmens mūro, natūralaus akmens, plytų mūro darbų specializacijos specialistas. Tvarkybos projekte numatytuose laiptinės į balkoną tvarkybos darbuose nėra darbų, susijusių su molio konstrukcijų, keramikos gaminių ir konstrukcijų darbais. CPVA savo Sprendimą grindė ne savo subjektyvia nuomone, o konkrečiais teisės aktais, šių teisės aktų nuostatomis ir kultūros paveldo tvarkybą reglamentuojančiu teisinės sistemos aiškinimu, ir galiausiai, paties pareiškėjo pateiktais pirkimo dokumentų reikalavimais.
15. Atsakovas pabrėžė, kad už viešojo pirkimo dokumentų rengimą yra atsakinga perkančioji organizacija; ji privalo užtikrinti, kad dokumentai būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Situacija, kai Perkančioji organizacija iki galo neapibūdina viešojo pirkimo objekto, taip pat nenustato tinkamų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, kurie yra nepertekliniai, o tiesiogiai kylą iš pirkimo objekto, nesuderinami su tokiomis situacijomis, kurias pareiškėjas pats pripažįsta, kad techninę specifikaciją sudarančioje dokumentacijoje (Tvarkybos projekte) jis nebuvo išskyręs papildomų keramikos gaminių ir konstrukcijų darbų reikalavimų.
16. Atsakovas vadovavosi LAT praktika ir teigė, kad perkančiosios organizacijos turi įdėmiai vertinti statybą bei tvarkybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir tik pagal juos, įdėmiai įvertinus pirkimo objektą, iš kurio kyla specialiosios teisės reikalavimai, nustatyti kvalifikacijos reikalavimus; priešingu atveju, viešųjų konkursų sąlygos, dėl kurių tiekėjas negali pagrįsti teisės sudaryti ir vykdyti viešojo pirkimo sutarties, nors tokia jo teisė išplaukia iš bendrųjų ar specialiųjų teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo, – ex lege (pagal įstatymą) neteisėtos, neproporcingos, nepateisinamos jokiais pagrindais. Pareiškėjas, rengdamas pirkimo dokumentus, buvo neatidus, tinkamai neįvertino Tvarkybos projekto sudėties, teisės aktų nuostatų ir todėl nustatė nepagrįstą Reikalavimą Nr. 2. Pareiškėjas nepateikė nei vieno įrodymo dėl CPVA taikytos finansinės korekcijos neteisėtumo.
17. Atsakovas akcentavo, kad vadovavosi teisės aktais, tame tarpe Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, taip pat Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT), ir nepriėmė sprendimo, pažeidžiančio pareiškėjo teises ir interesus, bei aiškiai, pateikdamas tikslius bei išsamius argumentus, konstatavo, kokio pobūdžio pažeidimus padarė pareiškėjas; taip pat kokio dydžio finansinė sankcija taikoma pareiškėjui. CPVA priėmė sprendimą dėl pažeidimo, kuriuo nustatė pareiškėjo padarytus pažeidimus ir atitinkamai nustatė netinkamų finansuoti išlaidų sumą, kuri, atsižvelgiant į tai, kad buvo išmokėta pareiškėjui, privalo būti sugrąžinta. CPVA, įgyvendindama PAFT nuostatas, iš pareiškėjo teikiamų mokėjimo prašymų susigrąžino netinkamomis pripažintas sumas. Grąžintinų lėšų formoje nustatytas 90 kalendorinių dienų terminas yra galutinis terminas, iki kurio turi būti įvykdytas netinkamų finansuoti išlaidų susigrąžinimas. Todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad susigrąžinimai vykdomi suėjus tik šiam terminui.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsiliepime į prašymą sutiko su pareiškėjo reikalavimais ir nurodė iš esmės analogiškus argumentus, kurie nurodyti pareiškėjo prašyme.
II.
19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą.
20. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl CPVA 2020 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. IT01, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjo įgaliotas trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, įvykdęs viešojo pirkimo procedūras, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus viešųjų pirkimų principus ir 47 straipsnio 1 bei 2 dalies nuostatas ir nuspręsta susigrąžinti dalį sumokėtų lėšų, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Teismas iš bylos duomenų nustatė:
21.1. Pareiškėjas, įgyvendinamas Projektą, įgaliojo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įvykdyti Vilniaus istorinių Rasų kapinių centrinės koplyčios vidaus tvarkybos darbų viešąjį pirkimą. Įgaliotoji organizacija CVP IS 2018 m. spalio 2 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Vilniaus istorinių Rasų kapinių centrinės koplyčios vidaus tvarkybos darbai“, pirkimo Nr. 402669;
21.2. Vėliau, t. y. 2018 m. lapkričio 23 d., Perkančioji organizacija (pareiškėjas) su pirkimo laimėtoju MB „Virmalda“ sudarė pirkimo sutartį Nr. A62-216/18(3.10.21-TD2). Projektas finansuojamas ES fondų lėšomis;
21.3. Pirkimo dokumentai 2019 m. birželio 3 d. buvo pateikti atsakovui patikrai. CPVA, atlikusi paskesnę pirkimo dokumentų patikrą, nustatė, kad juose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai galimai neatitinka VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų principų ir 47 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų;
21.4. Įgaliotoji organizacija 2019 m. liepos 15 d. raštais Nr. 10-BP-(130.3) ir Nr. 10-BP-(130.4) pateikė paaiškinimus, kuriuose išdėstė aplinkybes, kodėl, jos nuomone, CPVA neturėtų pradėti pažeidimo tyrimo, taip pat grindė, jos nuomone, svarbias aplinkybes dėl savo priimtų sprendimų įvykdant pirkimą ir priežastis, kodėl pareiškėjas per suteiktą įgaliojimą nepadarė grubių viešųjų pirkimų pažeidimų;
21.5. CPVA, išanalizavusi trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus paaiškinimus, nenustatė faktinių aplinkybių, kurios paneigtų, kad pareiškėjas nepadarė grubių viešųjų pirkimų pažeidimų, todėl 2019 m. liepos 18 d. buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėtas pažeidimo tyrimas;
21.6. CPVA 2019 m. liepos 23 d. raštu Nr. 2019/2-4693 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte“ informavo pareiškėją dėl pradėto pažeidimo tyrimo bei, vadovaudamasi PAFT 303 punktu, suteikė pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus dėl įtarimą sukėlusių aplinkybių;
21.7. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. A51-73975/19 (2.8.3.129E-UK) pateikė paaiškinimus;
22. Teismas nurodė, kad Pirkimų dokumentų 32.1 papunktyje buvo nustatytas kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai kartu, subtiekėjai ar kiti asmenys, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, turi teise būti ypatingojo statinio statybos rangovu. Statiniai: negyvenamieji pastatai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ir kultūros paveldo vietovėje. Statybos darbų sritis: statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas, apdailos darbai“. Iš to seka, kad šio reikalavimo atitikimui patvirtinti tiekėjas turėjo pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ar SPSC išduotą atestatą arba teisės pripažinimo dokumentą. Atsakovas nustatė, kad šis reikalavimas nėra pagrįstas jokiu teisės aktu ir nebuvo būtinas tinkamam pirkimo sutarties įgyvendinimui. Pareiškėjas su tokiais argumentais nesutinka, nes, pareiškėjo įsitikinimu, nustatytas kvalifikacijos Reikalavimas Nr. 1 yra proporcingas, kadangi būtinas numatytam pirkimo tikslui pasiekti, atsižvelgiant į objekto visuomeninę reikšmę bei specifiškumą; negali būti laikomas ribojančiu konkurenciją ir kt.
23. Teismas, akcentuodamas VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir vadovaudamasis LAT išaiškinimais, pateiktais 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, pažymėjo, kad nėra ginčo, jog objekte buvo planuojama atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus ir tvarkomuosius statybos darbus, kurių rūšis – paprastasis remontas. Pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį ir NKPAĮ 231 straipsnio 19 dalį reikalavimas būti atestuotu ypatingojo statinio statybos rangovu netaikomas ypatingųjų statinių paprastojo remonto atveju.
24. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai vertino, jog atitinkami teisės aktai nenustatė reikalavimo, kad rangovas kultūros paveldo statinyje atlikdamas tvarkomuosius paveldosaugos darbus ar tvarkomuosius statybos darbus, kurių rūšis – paprastasis remontas, turėjo būti atestuotas Statybos įstatymo nustatyta tvarka; todėl pareiškėjo vykdytame pirkime minėtus statybos darbus galėjo atlikti ir neatestuotas rangovas.
25. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad atsakovas neįvertino pirkimo objekto svarbos, neatsižvelgė į jo visuomeninę reikšmę bei specifiškumą. Akcentavo, kad iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad atsakovas pateikė pakankamus argumentus, t. y. nurodė, jog pirkimo objektą iš esmės sudaro tvarkomieji paveldosaugos darbai (apytiksliai 89,34 proc.), todėl reikalavimas tiekėjui turėti atestatą, suteikiantį teisę atlikti statybos darbus ypatingame statinyje, neįrodo jo aukštos kvalifikacijos atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus minėtame objekte; pažymėjo, kad Reikalavimą Nr. 1 galėtų atitikti tiekėjas, turėdamas tik tvarkomųjų statybos darbų patirtį ir jokios tvarkomųjų paveldosaugos darbų patirties, nes Reikalavime Nr. 1 nurodytas atestatas suteikia teisę būti ypatingojo statinio statybos, o ne tvarkomųjų paveldosaugos darbų rangovu.
26. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo cituojamų LAT 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011 ir 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-690/2017 akivaizdu, kad perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai gali būti pateisinami tik kaip išimtis ir turi būti įtikinamai pagrindžiamas tokių reikalavimų nustatymas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas to nepadarė. Jo motyvai iš esmės yra bendri ir deklaratyvūs, neįrodo akivaizdaus priežastinio ryšio. Atsakovas savo Sprendime tinkamai argumentavo ir atmetė tokius pareiškėjo paaiškinimus kaip netinkamus.
27. Teismas, vadovaudamasis LAT išaiškinimais, pažymėjo, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą dėl pirkimo objekto iškelti aukščiau už viešąjį interesą dėl tiekėjų sąžiningo varžymosi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai bei išimtinai.
28. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, nurodė, kad tai, jog pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, savaime niekaip nepatvirtina fakto, jog konkurencija nebuvo ribojama. Taip pat pretenzijų nepateikimas ar pasiūlymų neatmetimas irgi nereiškia, kad pareiškėjo kvalifikacijos reikalavimas yra teisėtas. LAT yra pažymėjęs, kad teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus – subjektinė teisė, kurios naudojimasis nepriklauso nuo kitų subjektų naudojimosi ja; pirkimo sąlyga, dėl kurios nėra kilęs teisinis ginčas, per se (savaime) nėra teisėta.
29. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo Reikalavimas Nr. 1 dėl atestuoto rangovo buvo nepagrįstas ir neproporcingas pirkimo objektui; pareiškėjas pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. nustatė pirkimo objektui neproporcingą kvalifikacijos reikalavimą, kuris dirbtinai ribojo konkurenciją, ir tuo pačiu neužtikrino VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų proporcingumo ir nediskriminavimo principų laikymosi.
30. Teismas nurodė, kad Pirkimo dokumentų 32.2.2 papunkčio 5 dalyje buvo nustatytas kvalifikacijos reikalavimas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistui, turinčiam teisę atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus šioje specializacijoje: „molio konstrukcijų ir keramikos gaminių darbai (jeigu atestatas išduotas nuo 2017 m. sausio 1 d.) arba molio konstrukcijų, keramikos gaminių ir konstrukcijų darbai ne žemesnės nei 2 kategorijos (jeigu atestatas išduotas iki 2017 m. sausio 1 d.)“. CPVA, įvertinusi Reikalavimą Nr. 2, nustatė, kad šis reikalavimas nebuvo pagrįstas, nes pirkimo objekte nebuvo numatyti tvarkomieji paveldosaugos darbai, susiję su molio konstrukcijų, keramikos gaminių ir konstrukcijų darbais. Pareiškėjo teigimu, Tvarkybos projekte laiptinės į balkoną pakopų tvarkybos darbų sudėtyje buvo įtrauktas iškritusių, išdūlėjusių mūro fragmentų restauravimas keraminėmis autentą atitinkančiomis ar restauracinėmis plytomis.
31. Teismas pažymėjo, kad Tvarkybos projekte nurodyta: a) sienų, lubų tvarkyba – plytų mūro valymas, plovimas vandeniu šepečiais (ne metaliniais), siūlių sutvirtinimas specialiomis konservacinėmis priemonėmis – 100 proc.; b) pakopų tvarkyba – mūro pakopų valymas, plovimas vandeniu šepečiais (ne metaliniais), siūlių sutvirtinimas specialiomis konservacinėmis priemonėmis – 100 proc.; iškritusių, išdūlėjusių mūro fragmentų restauravimas keraminėmis autentą atitinkančiomis ar restauracinėmis plytomis, prisitaikant prie autentiško mūro eiliavimo ir plytų rišimo būdo – 10 proc.; medinių antpakopių valymas, tvirtinimas, padengimas cheminėmis priemonėmis – 50 proc.; prarastų antpakopių atkūrimas pagal išlikusį autentišką pavyzdį išklijuotos ąžuolo medienos, padengimas cheminėmis priemonėmis – 50 proc. CPVA vertinimu, minėti darbai savo pobūdžiu yra priskiriami prie plytų mūro darbų, todėl jiems atlikti būtinas akmens mūro, natūralaus akmens, plytų mūro darbų specializacijos specialistas. Tai patvirtina ir Tvarkybos projekto: a) Aiškinamasis raštas, kuriame pateiktame pagrindinių normatyvinių dokumentų, LR įstatymų, paveldo tvarkybos reglamentų, į kuriuos atsižvelgta rengiant projektą, sąraše nėra nurodytas Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 2.09.01:2006 „Keramikos gaminiai ir konstrukcijos. Bendrieji reikalavimai; b) techninėje specifikacijoje pateiktame bendrųjų normatyvinių dokumentų ir standartų sąraše taip pat nėra nurodytas minėtas reglamentas“. Be to, Tvarkybos projekto techninėje specifikacijoje pateiktuose tvarkybos darbų ir jų atlikimui naudojamų medžiagų aprašymuose nėra pateikta informacija apie molio konstrukcijų, keramikos gaminių ir konstrukcijų darbus. Taigi, Tvarkybos projekte nėra nustatyti jokie reikalavimai minėtiems darbams, todėl atsakovas darė išvadą, kad Tvarkybos projekte numatytuose laiptinės į balkoną tvarkybos darbuose nėra darbų, susijusių su molio konstrukcijų, keramikos gaminių ir konstrukcijų darbais.
32. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu ir padarytomis išvadomis. Teismas sprendė, kad atsakovas pakankamai išsamiai pasisakė dėl Reikalavimo Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo; priešingai, nei teigia pareiškėjas, atsakovas savo sprendimą grindė ne subjektyvia nuomone, o konkrečiais teisės aktais, taip pat nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
33. Teismas, vadovaudamasis VPĮ 35 straipsnio 4 dalimi ir LAT išaiškinimais, nurodė, kad situacija, kai perkančioji organizacija iki galo neapibūdina viešojo pirkimo objekto, taip pat nenustato tinkamų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, kurie yra ne pertekliniai, o tiesiogiai kyla iš pirkimo objekto, nesuderinami su tokiomis situacijomis, kurias pareiškėjas pats pripažįsta, kad techninę specifikaciją sudarančioje dokumentacijoje (Tvarkybos projekte) jis nebuvo išskyręs papildomų keramikos gaminių ir konstrukcijų darbų reikalavimų.
34. Teismas vertino, kad CPVA pagrįstai konstatavo, jog Reikalavimas Nr. 2 nebuvo pagrįstas; pareiškėjas nesilaikė VPĮ 47 straipsnio 1 dalies, t. y. nenustatė su pirkimo objektu susijusio proporcingo ir reikalingo pirkimo sutarčiai įgyvendinti kvalifikacijos reikalavimo, kuris dirbtinai neribotų konkurencijos, ir pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo ir nediskriminavimo principus.
35. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, nustatęs pareiškėjo pažeidimą, netinkamų finansuoti išlaidų dydį pripažino vadovaudamasis PAFT nuostatomis, t. y. šių taisyklių 25 skirsnyje nustatyta tvarka (7 priedu). Byloje ginčo dėl sumos dydžio nėra. CPVA, įgyvendindama PAFT nuostatas, iš pareiškėjo teikiamų mokėjimo prašymų susigrąžino netinkamomis pripažintas sumas.
36. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas neteisingai aiškina skundžiamo Sprendimo priede „Grąžintinos lėšos“ nurodymą „Grąžinimo terminas: 90“. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad šioje formoje nustatytas 90 kalendorinių dienų terminas yra galutinis, iki kurio turi būti įvykdytas netinkamų finansuoti išlaidų susigrąžinimas. Todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad susigrąžinimai vykdomi tik suėjus šiam terminui. Atsakovas teisingai pastebi, kad suėjus šiam terminui, būtų sprendžiama, jog susigrąžinimas vėluoja, todėl galimas palūkanų skaičiavimas. Teisės aktai nenustato, kad apskundus sprendimą dėl padaryto pažeidimo ir finansinės sankcijos taikymo, – jos išieškojimas yra stabdomas. Todėl esamoje situacijoje atsakovas turėjo teisę išskaičiuoti atitinkamą sumą iš Projektui skirto finansavimo lėšų sumos, nelaukiant kol įsiteisės ginčijamas Sprendimas ar sueis 90 kalendorinių dienų terminas.
37. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo sprendimas išskaičiuoti 8 397,65 Eur sumą iš Projektui skirto finansavimo lėšų sumos buvo priimtas savalaikiai ir jokie teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo.
38. Teismas nenustatė, kad atsakovas, atlikdamas skundžiamus veiksmus, būtų pažeidęs pagrindines procedūras, kurios galėtų lemti jo atliktų veiksmų pripažinimą neteisėtais.
III.
40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti Administracijos prašymą.
41. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas visapusiškai neįvertinus šalių pateiktų argumentų bei įrodymų, grindžiamas iš esmės atsakovo pozicija. Teismas neįsigilino į pareiškėjo prašyme išsamiai išdėstytas aplinkybes dėl ginčo objekto specifikos bei visuomeninės reikšmės, neįvertino, jog Įgaliotoji organizacija pateikė atsakovui aiškų ir pagrįstą nustatytų kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą, jog pirkime nustatyti reikalavimai buvo proporcingi, susiję su tiekėjo gebėjimu įvykdyti sutartį, pirkimo objekto specifine paskirtimi, o taip pat su viešuoju interesu.
42. Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis teismo pozicija, paremta LAT 2011 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011 ir 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-690/2017 pateiktais išaiškinimais, perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai gali būti pateisinami, pateikiant argumentuotą pagrindimą. Nagrinėjamu atveju Įgaliotoji organizacija, vykdydama pirkimą, įvertino visas pirkimo objekto savybes, visuomeninę reikšmę, specifiškumą bei nustatė būtinus, pagrįstus, tikslą bei kvalifikacijos reikalavimus nustatymo principus, numatytus Metodikoje. Kvalifikacijos reikalavimų pagrindimas buvo pateiktas atsakovui vykdant pirkimų dokumentų patikrą, t. y. Įgaliotoji organizacija aktyviai dalyvavo aiškinant pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, kryptingai aiškiai ir nedviprasmiškai grindė jų būtinumą bei reikšmę pirkimo objektui, teikė atsakovui paaiškinimus. Teismas nepagrįstai pareiškėjo argumentus dėl pirkimo objekto svarbos įvertino kaip deklaratyvius.
43. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pirkimo objekto specifiškumas ir visuomeninė reikšmė nagrinėjamu atveju buvo vieni iš kriterijų, kuriais pareiškėjas vadovavosi dar siekdamas gauti Projektui ES finansavimą bei paraiškoje apibūdindamas pirkimo objektą. Pirkimo dokumentų 32.1 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas buvo proporcingas ir būtinas numatytam pirkimo tikslui pasiekti, todėl tokio reikalavimo nebuvo pagrindo laikyti ribojančiu konkurenciją. Teismo sprendimo dalis dėl Pirkimo dokumentų 32.1 papunktyje nustatyto reikalavimo neatitinka teismų formuojamos praktikos dėl aukštų, specifinių reikalavimų nustatymo galimybės, pirkimo objektui esant išskirtiniam bei visuotinai reikšmingam.
44. Pareiškėjo teigimu, faktas, kad Projekto dokumentacijoje nebuvo išskirta papildomų keramikos gaminių ir konstrukcijų darbų reikalavimų, nors tokie darbai buvo Projekto rėmuose (ką CPVA pripažįsta), nesudaro prielaidos konstatuoti, kad kvalifikacijos Reikalavimas Nr. 2 yra per aukštas ar neproporcingas pirkimo objektui. Pareiškėjas 2019 m. liepos 15 d. atsakovui teiktuose paaiškinimuose, kurių teismas neįvertino, akcentavo, kad Reikalavimas Nr. 2 yra susijęs su pirkimo objektu tiesiogiai, yra proporcingas bei būtinas pirkimo sutarčiai įgyvendinti.
45. Pareiškėjas LAT praktikos kontekste pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pirkimo dokumentų kvalifikaciniai reikalavimai buvo nustatyti vadovaujantis Metodikos reikalavimais, atsižvelgiant į pirkimo objektą bei siekiant pasirinkti tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie geriausiai pagrįstų tiekėjo galimybes įvykdyti pirkimo sutartį joje numatytomis sąlygomis. Pirkimu buvo siekiama maksimaliai atstatyti objekto autentiškumą bei istorinę vertę, kuri yra svarbi ne tik Lietuvos Respublikai, bet ir kitoms valstybėms, o suinteresuotumą Projekto rėmuose vykstantiems darbams atspindi didelis tarpvalstybinis dėmesys 2019 m. lapkričio 22 d. vykstant 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių ceremonijai, kuriame dalyvavo Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos vyskupai ir valstybės valdymo atstovai bei kiti užsienio delegacijos nariai. Akivaizdu, jog Projektas itin reikšmingas tiek visuomeniniu, tiek tarpvalstybiniu aspektu, todėl siekiant užtikrinti visuomeninį interesą, siekiant kuo kokybiškiau bei tiksliau atlikti pirkimo objekto darbus, buvo būtina užtikrinti aukštų kvalifikacinių reikalavimų nustatymą.
46. Atsakovas CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
47. Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia iš esmės analogiškais pirmosios instancijos teismui atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodytais argumentais, akcentuodamas, kad apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai yra nepagrįsti, deklaratyvūs bei nepatvirtinti jokiais konkrečiais įrodymais, faktais bei teismų praktika.
48. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad teismo sprendime nurodyti argumentai dėl Reikalavimo Nr. 1 neatitinka teismų formuojamos praktikos. Atsakovo teigimu, LAT, formuodamas teismų praktiką ginčui aktualiu klausimu, yra konstatavęs, kad visuomenei svarbių viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos savaime neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų pirkimų, tiekėjų sąžiningas varžymasis tokiuose pirkimuose neturi būti vertinamas mažiau palankiai. Galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai.
49. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo akcentuojami paaiškinimai CPVA buvo išsamiai išnagrinėti ir įvertinti. Be to, Bendrovė, teikdama papildomus paaiškinimus, pripažino, kad vadovaujantis NKPAĮ 231 straipsnio, kuris nustato reikalavimus asmenims, siekiantiems vykdyti su nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba susijusią veiklą, 19 dalimi, būti kultūros paveldo statinių statybos, statinių projektų ekspertizės, statinio ekspertizės rangovu turi teisę Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti asmenys.
50. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas, apibendrintai cituodamas LAT praktiką, iš esmės nepateikė jokių Reikalavimo Nr. 1 teisėtumą pagrindžiančių įrodymų. LAT praktikoje išskirta, kad siekdama pateisinti ypatingą pirkimo objekto svarbą dėl teisės nustatyti galimai aukštesnius nei minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, perkančioji organizacija privalo įrodyti akivaizdų priežastinį ryšį. Jokių šį argumentą pagrindžiančių teiginių pareiškėjas nepateikė. Be to, pareiškėjas tokių argumentų teisiškai net negali pateikti, todėl bet koks vertinimas, susijęs su specifinių ar aukštesnių reikalavimų nustatymo pagrįstumu, netenka prasmės.
51. Atsakovas pabrėžia, kad tai, jog Perkančioji organizacija nustato tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime apribojančią tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų sąlygą, negali būti grindžiama deklaratyviais teiginiais, kurie nėra pagrįsti konkrečiu, tokių ribojančių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, pagrįstumu. Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai turi būti vertinami ryšium su tiekėjų galimybę dalyvauti viešajame pirkime ir atitikti nustatytas ribojančias sąlygas. Konkrečiu atveju susiklostė tokia situacija, kad dėl nustatytų perteklinių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų tiekėjų buvo prašoma pateikti daugiau nei buvo reikalaujama, įvertinus pirkimo objektą konkretizuojančioje techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus.
52. Atsakovo teigimu, konstatavus, kad vykdant pirkimo procedūras buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti proporcingumo ir nediskriminavimo principai bei 47 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nustatyti kvalifikacijos reikalavimai atitiko Metodikoje įtvirtintas nuostatas.
53. Atsakovas akcentuoja, kad skundžiamame Sprendime išsamiai pasisakė, kodėl pareiškėjo paaiškinimuose dėstomi argumentai dėl Reikalavimo Nr. 2 teisėtumo pažeidimo tyrimo metu nebuvo pripažinti tinkamais. CPVA argumentus grindė ne savo subjektyvia nuomone, o konkrečiais teisės aktais, šių teisės aktų nuostatomis ir kultūros paveldo tvarkybą reglamentuojančiu teisinės sistemos aiškinimu ir pareiškėjo pateiktais pirkimo dokumentų reikalavimais.
54. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsiliepime į apeliacinį skundą, pritardamas apeliacinio skundo argumentams, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą.
55. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės nesigilino į byloje iškilusį ginčą bei neatliko jo teisinio vertinimo. Teismas neteisingai sutapatino objekte vykdytus tvarkomuosius paveldosaugos darbus su tvarkomaisiais statybos darbais, kurių rūšis – paprastasis remontas. Be to, neteisingai aiškino NKPAĮ 231 straipsnio 19 dalį, kurioje nėra, kaip teigiama teismo sprendime, nurodyta, kad reikalavimas būti atestuotu ypatingojo statinio statybos rangovu netaikomas ypatingųjų statinių paprastojo remonto atveju.
56. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad nors nei pareiškėjas, nei Bendrovė, teikdami paaiškinimus atsakovui nenurodė tikslesnio įstatymo nuostatos aiškinimo, tai nesudaro pagrindo neobjektyviai vertinti kilusį ginčą. Teismas nenagrinėjo teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei neanalizavo jų taikymo ypatumų, nevertino, kad objekte be tvarkomųjų statybos darbų, kurių rūšis paprastasis remontas, buvo vykdomi ir tvarkomieji paveldosaugos darbai (taikomieji tyrimai).
57. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas pagrįstai nustatė Reikalavimą Nr. 1, nes ypatingo statinio statybos rangovu gali būti tik atestuotas asmuo. Tuo tarpu statybos darbai vyko ypatingajame statinyje. Reikalavimas Nr. 1 nustatytas atsižvelgiant į statinio statybos rūšį – ypatingas statinys bei vykdomų darbų pobūdį – tvarkybos darbai, visuomeninę objekto svarbą, tačiau nei atsakovas, nei teismas neanalizavo perkamų darbų specifikos bei pobūdžio, susikoncentravo į Statybos įstatymo 18 straipsnio 10 dalyje numatytą išimtį ir nustatė nesamą pažeidimo faktą. Be to, paveldo tvarkybos reglamentai yra specialieji teisės aktai, todėl teismas turėjo išanalizuoti šių teisės aktų turinį, o ne remtis išimtinai atsakovo pateikta pozicija.
58. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad atsakovo vertinimas dėl nustatyto Reikalavimo Nr. 2 nėra patvirtintas kompetentingos institucijos, specialisto, ar projekto autoriaus, o yra subjektyvi CPVA nuomonė. CPVA, gavusi paaiškinimus ir žinodama, kad pirkimo sutartis yra įvykdyta, patikrino ar aptariami darbai faktiškai buvo ar galėjo būti vykdomi. Tačiau be jokio pagrindo nustatė, kad tokių darbų (t. y. susijusių su molio konstrukcijų, keramikos gaminių ir konstrukcijų darbais) pirkimo objekte nėra ir negali būti. Teismas aptariamu aspektu vadovavosi išimtinai atsakovo pateikta nuomone, kuri nėra ekspertinė.
59. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad vadovaujantis Metodikos reikalavimais, keliami kvalifikaciniai reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir objektyviai patikrinami. Įvertindamas, ar pasirinkti kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti ne tik į atskirus kvalifikacijos reikalavimus, o ir į šių reikalavimų visumą, keliamą atitinkamam pirkimo objektui. Pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį.
60. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pirkimu buvo siekiama maksimaliai atstatyti objekto autentiškumą bei istorinę vertę, kuri yra svarbi ne tik Lietuvos Respublikai, bet ir kitoms valstybėms.
k o n s t a t u o j a:
IV.
62. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros sprendimo, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotas trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pažeidė VPĮ nuostatas ir dėl to nuspręsta pritaikyti 5 proc. dydžio finansinę korekciją nuo tinkamos finansuoti pirkimo sutarties vertės, pagrįstumo ir teisėtumo.
63. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, pripažinęs, kad skundžiamas CPVA sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
64. Pareiškėjas apeliacinį skundą motyvuoja iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir pradinį skundą, akcentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino šalių pateiktų argumentų bei įrodymų, skundžiamas teismo sprendimas grindžiamas iš esmės tik atsakovo pozicija. Teismas neįsigilino į pareiškėjo prašyme išsamiai išdėstytas aplinkybes dėl ginčo objekto specifikos bei visuomeninės reikšmės, neįvertino, jog Įgaliotoji organizacija pateikė atsakovui aiškų ir pagrįstą nustatytų kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą, jog pirkime nustatyti reikalavimai buvo proporcingi, susiję su tiekėjo gebėjimu įvykdyti sutartį, pirkimo objekto specifine paskirtimi, o taip pat su viešuoju interesu.
65. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
66. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, įvertinusi visumą byloje surinktų faktinių duomenų bei byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimu, todėl pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų nekartoja, tačiau juos papildo, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus.
67. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl, jo nuomone, pagrįstai Pirkimų dokumentų 32.1 papunktyje ir 32.2.2 papunkčio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, visų pirma, pažymėtina, kad VPĮ (Pirkimo metu galiojusi aktuali redakcija) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Vadovaujantis VPĮ 47 straipsnio 1 dalimi, perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti VPĮ nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams (17 str. 3 d.). Taigi nors perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti, kokius minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus nustatyti pirkimo sąlygose, tačiau ši jos pasirinkimo laisvė nėra neribota ir ji privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų, taip pat negali nustatyti perteklinių, neproporcingų, su pirkimo objektu ir kitais teisės aktais nesuderinamų reikalavimų, todėl 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta būtent minimalių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų sąvoka, suponuojanti atitinkamos (pakankamos pirkimo sutarčiai įvykdyti) kvalifikacijos tiekėjams lygias galimybes dalyvauti pirkime.
68. Dėl Pirkimų dokumentų 32.1 papunktyje nustatyto reikalavimo, jog tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai kartu, subtiekėjai ar kiti asmenys, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, turi būti ypatingojo statinio statybos rangovu, akcentuotina, kad pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog objekte buvo planuojama atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus ir tvarkomuosius statybos darbus, kurių rūšis – paprastasis remontas. Atitinkamai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Pirkimo dokumentų 32.1 papunktyje nustatytas reikalavimas būti atestuotu ypatingojo statinio statybos rangovu nesuderinamas su kitais teisės aktais, t. y. šis reikalavimas Statybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir NKPAĮ 231 straipsnio 19 dalies kontekste netaikomas ypatingųjų statinių paprastojo remonto atveju.
69. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl viešojo pirkimo sąlygų proporcingumo buvo ne kartą pasisakyta ir LAT teismo praktikoje, kuria apžvelgė ir pirmosios instancijos teismas, akcentuojant, jog pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (žr., pvz., LAT 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; kt.).
70. Pareiškėjas Pirkimo dokumentų 32.1 papunktyje nustatyto reikalavimo pagrįstumą grindžia pirkimo objekto specifine paskirtimi, viešuoju interesu.
71. Šiuo aspektu LAT yra išaiškinęs, kad viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis; kasacinio teismo pozicija šiuo klausimu palaipsniui griežtėjo; be to, plėtojama praktika dėl viešojo intereso sudėtinių elementų (pirkimo objekto ir tiekėjų varžymosi) konkurencijos, taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (žr., pvz., LAT 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).
72. Skundžiamo CPVA sprendimo turinys patvirtina, kad atsakovas vertino Pirkimo dokumentų 32.1 papunktyje nustatytą reikalavimą pareiškėjo akcentuojamos pirkimo objekto svarbos, visuomeninės reikšmės aspektu ir nėra pagrindo nesutikti su atsakovo išvada, kad pareiškėjas nepateikė jokio objektyvaus ir pagrįsto įrodymo, kad jo reikalavime nustatyti aukštesni nei būtina tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai buvo pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, neribojo tiekėjų konkurencijos ir buvo pateisinami. Atsakovas sprendė ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė atsakovo išvadai, kad šis reikalavimas nėra pateisinamas teisiniu reglamentavimu ir nebuvo būtinas tinkamam pirkimo sutarties įgyvendinimui.
73. Vertinant apeliacinio skundo argumentų dėl Pirkimo dokumentų 32.2.2 papunkčio 5 dalyje nustatyto kvalifikacijos reikalavimo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistui turėti teisę atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus molio konstrukcijų, keramikos gaminių darbus pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys, kad VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras; perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis; pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 str. 4 d.).
74. LAT yra išaiškinęs, kad perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą (žr., pvz., LAT 2013 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013; kt.). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., LAT 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; kt.).
75. Perkančiųjų organizacijų valios ir ketinimų dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei šios pirkimo sąlygose juos (valią ir ketinimus) netinkamai ir nesuprantamai išreiškia; konkurso sąlygų turinys turi būti nustatomas iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka perkančiajai organizacijai; su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami skirtingo pobūdžio dokumentus, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą; teismui konstatavus ginčo konkurso sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą, ši negali būti pripažinta teisėta (žr., pvz., LAT 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).
76. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad Projekto dokumentacijoje nebuvo išskirta papildomų keramikos gaminių ir konstrukcijų darbų reikalavimo, teigdamas, kad aplinkybė, jog šis reikalavimas yra susijęs su pirkimo objektu tiesiogiai, yra proporcingas, būtinas pirkimo sutarčiai įgyvendinti, buvo nurodyta atsakovui teiktuose paaiškinimuose. Atsižvelgiant į tai, bei minėtos LAT praktikos kontekste pagrįsta CPVA išvada, kad Tvarkybos projekte nesant nustatytiems reikalavimams minėtiems darbams, nesilaikyta VPĮ 47 straipsnio 1 dalies reikalavimo ir tokiu būdu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti principai.
77. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.
78. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).
79. Įvertinus šioje byloje apeliacinės instancijos teismui bylos šalių išsakytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, byloje pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, darytina išvada, kad priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo laikomasi ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų.
80. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas.
81. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija