ANYKŠČIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS
ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL ANYKŠČIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ASIGNAVIMŲ VALDYTOJŲ APSKAITOS POLITIKOS, ANYKŠČIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS IŽDO APSKAITOS POLITIKOS IR IŽDO SĄSKAITŲ PLANO TVIRTINIMO
2010 m. kovo 24 d. Nr. AĮ-160
Anykščiai
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu (Žin., 2007, Nr. 77-3046; 2008, Nr.137-5370) ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr.99-3515,: 2008, Nr.137-5372) 7 ir 9 straipsniais:
1. T v i r t i n u pridedamus:
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. AĮ-708 „Dėl Anykščių rajono savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus sąskaitų plano patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Anykščių rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus
2010 m. kovo 24 d. įsakymo
Nr. AĮ-160
1 priedas
Anykščių rajono savivaldybės asignavimų valdytojų apskaitos politika
I. Bendrosios nuostatos
Apskaitos politikos rengimo prielaidos
1. Ši Anykščių rajono savivaldybės asignavimų valdytojų (toliau – AV) apskaitos politika (toliau – Apskaitos politika) parengta, siekiant užtikrinti, kad AV finansinė būklė (turtas, grynasis turtas, finansavimo sumos ir skolos), taip pat surenkamos pajamos ir patiriamos sąnaudos būtų tiksliai ir teisingai parodytos finansinėje apskaitoje ir ataskaitose, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktai bei Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų (toliau – VSAFAS) nuostatos. Apskaitos vadovas parengtas, siekiant detalizuoti VSAFAS nuostatas ir jas pritaikyti AV apskaitos ir finansinių ataskaitų specifikai.
Apskaitos politikos tikslas ir apimtis
2. Šios Apskaitos politikos tikslas – reglamentuoti ir detalizuoti AV apskaitą, finansinių ir kitų ataskaitų sudarymą. Apskaitos politika – tai bendrųjų apskaitos principų, apskaitos metodų ir taisyklių, skirtų AV apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms parengti bei pateikti, visuma.
Apskaitos politikos nuostatų galiojimas ir taikymas
4. Šios Apskaitos politikos galiojimo terminus, už Apskaitos politikos nuostatų įgyvendinimą atsakingus asmenis, keičiančius, keičiamus ir papildančius Savivaldybės vidaus teisės aktus nustato Savivaldybės Administracijos direktorius savo įsakymu. Apskaitos vadovą tvirtina kiekvieno AV vadovas.
5. Savivaldybės Apskaitos politikos visumą sudaro 2 Apskaitos politikos:
II. APSKAITOS POLITIKA
7. AV taiko tokią apskaitos politiką, kuri užtikrina, kad finansinių ataskaitų duomenys atitiktų kiekvieno taikytino VSAFAS reikalavimus. Jeigu nėra konkretaus VSAFAS reikalavimo, AV vadovaujasi bendraisiais apskaitos principais, nustatytais 1-ajame VSAFAS „Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas“.
8. Ši Apskaitos politika užtikrina, kad finansinėse ataskaitose pateikiama informacija yra:
8.2. patikima, nes:
10. Apskaitos politika keičiama tik vadovaujantis 7-uoju VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“ ir taikoma vienodai visiems finansinių ataskaitų straipsniams, kuriems turi įtakos apskaitos politikos keitimas. Detaliau apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimai ir klaidų taisymas aprašyti šio apskaitos vadovo 118–130 punktuose.
11. Apskaitos politika apima ūkinių operacijų ir įvykių pripažinimo, įvertinimo ir apskaitos principus, metodus ir taisykles.
Bendrieji apskaitos principai, metodai ir taisyklės
13. AV apskaitoje ūkinės operacijos ir įvykiai registruojami ir finansinės ataskaitos rengiamos taikant šiuos bendruosius apskaitos principus:
14. AV, sudarydami biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį, vadovaujasi šiais bendraisiais apskaitos principais:
15. Pagal subjekto principą kiekvienas AV laikomas apskaitos vienetu: atskirai tvarkoma jo apskaita, sudaromi ir teikiami atskiri finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai. AV apskaitoje registruojamas tik jo patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas turtas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos. Turtas, valdomas ir naudojamas kitomis teisėmis, registruojamas nebalansinėse sąskaitose.
16. AV leidžiamos vykdyti ūkinės operacijos nustatytos teisės aktuose. VSAFAS nustatyti faktiškai įvykusių ūkinių operacijų apskaitos metodai ir taisyklės. Pagal turinio viršenybės prieš formą principą AV apskaitos politikoje ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos vertinami ir pripažįstami pagal jų ekonominę prasmę ir turinį, nepriklausomai nuo to, ar tokią ūkinę operaciją vykdyti, sandorį sudaryti AV leidžia jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
17. Visos ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje registruojami litais ir centais, apvalinant iki šimtųjų lito dalių (dviejų skaitmenų po kablelio).
18. Visos ūkinės operacijos ir įvykiai registruojami AV sąskaitų plano sąskaitose, taikant AV apskaitos politiką, parengtą pagal VSAFAS reikalavimus (nurodytus principus, metodus ir taisykles) atskiroms ūkinėms operacijoms ir įvykiams, finansinių ataskaitų elementams arba straipsniams ir apskaitos procedūroms.
Nematerialusis turtas
20. Nematerialiojo turto apskaitos politika nustatyta 13-ajame VSAFAS „Nematerialusis turtas“, nematerialiojo turto nuvertėjimo apskaičiavimo ir apskaitos metodai ir taisyklės – 22-ajame VSAFAS „Turto nuvertėjimas“.
21. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei atitinka 13-ajame VSAFAS pateiktą sąvoką ir nematerialiajam turtui nustatytus kriterijus.
22. Nematerialusis turtas pirminio pripažinimo metu apskaitoje yra registruojamas įsigijimo savikaina. Išlaidos, patirtos po pirkto ar susikurto nematerialiojo turto pirminio pripažinimo, didina nematerialiojo turto įsigijimo savikainą tik tais atvejais, kai galima patikimai nustatyti, kad patobulintas nematerialusis turtas teiks didesnę ekonominę naudą, t.y. kad atliktas esminis nematerialiojo turto pagerinimas.
23. Išankstiniai apmokėjimai už nematerialųjį turtą apskaitoje registruojami nematerialiojo turto sąskaitose.
24. Po pirminio pripažinimo nematerialusis turtas, kurio naudingo tarnavimo laikas ribotas, finansinėse ataskaitose yra parodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuvertėjimą, jei jis yra.
25. Nematerialiojo turto amortizuojamoji vertė yra nuosekliai paskirstoma per visą nustatytą turto naudingo tarnavimo laiką tiesiogiai proporcingu metodu. Nematerialiojo turto vieneto amortizacija pradedama skaičiuoti nuo kito mėnesio, kai turtas pradedamas naudoti, pirmos dienos ir nebeskaičiuojama nuo kito mėnesio, kai naudojamo nematerialiojo turto likutinė vertė sutampa su jo likvidacine verte, kai turtas perleidžiamas, nurašomas arba kai apskaičiuojamas ir užregistruojamas to turto vieneto nuvertėjimas, lygus jo likutinės vertės sumai, pirmos dienos.
26. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas, nustatytas atsižvelgiant į sutartis ar kitas juridines teises, neturi būti ilgesnis už juridinių teisių galiojimo laikotarpį. Kitam nematerialiajam turtui AV taiko nematerialiojo turto amortizacijos normatyvus, patvirtintus teisės aktų nustatyta tvarka.
Ilgalaikis materialusis turtas
28. Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos metodai ir taisyklės nustatyti 12-ajame VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“, ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimo apskaičiavimo ir apskaitos metodai ir taisyklės – 22-ajame VSAFAS „Turto nuvertėjimas“.
29. Ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas ir registruojamas apskaitoje, jei jis atitinka ilgalaikio materialiojo turto sąvoką ir VSAFAS nustatytus ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijus.
31. Įsigytas ilgalaikis materialusis turtas pirminio pripažinimo momentu apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina.
32. Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą apskaitoje registruojami tam skirtose ilgalaikio materialiojo turto sąskaitose.
33. Po pirminio pripažinimo ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus žemę ir kultūros vertybes, finansinėse ataskaitose rodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir nuvertėjimą, jei jis yra. Žemė ir kultūros vertybės po pirminio pripažinimo finansinėse ataskaitose rodomi tikrąja verte (išskyrus kultūros vertybių rekonstravimo, konservavimo ir restauravimo išlaidas, kurios yra laikomos esminiu turto pagerinimu ir apskaitoje registruojamos 12-ajame VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“ nustatyta tvarka didinant šio ilgalaikio materialiojo turto vertę).
34. Ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė yra nuosekliai paskirstoma per visą turto naudingo tarnavimo laiką. Ilgalaikio materialiojo turto vieneto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio, kai turtas pradedamas naudoti, pirmos dienos. Nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio, kai naudojamo ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė sutampa su jo likvidacine verte, kai turtas perleidžiamas, nurašomas arba kai apskaičiuojamas ir užregistruojamas to turto vieneto nuvertėjimas, lygus jo likutinės vertės sumai, pirmos dienos.
35. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą pagal konkrečius materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvus, patvirtintus teisės aktų nustatyta tvarka.
36. Kai turtas parduodamas arba nurašomas, jo įsigijimo savikaina, sukauptas nusidėvėjimas ir, jei yra, nuvertėjimas nurašomi. Pardavimo pelnas ar nuostoliai parodomi atitinkamame veiklos rezultatų ataskaitos straipsnyje. Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos ypatumai detaliai nustatomi AV Ilgalaikio turto pripažinimo, perkėlimo ir apskaitos tvarkos apraše, Ilgalaikio turto nuvertėjimo įvertinimo ir apskaitos tvarkos apraše, Ilgalaikio turto likvidavimo ir nurašymo tvarkos apraše, Ilgalaikio turto minimalios vertės nustatymo ir nusidėvėjimo skaičiavimo tvarkos apraše ir Ilgalaikio turto remonto ir statybos darbų apskaitos tvarkos apraše.
37. Ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas, remontas ar kiti darbai pripažįstami esminiu turto pagerinimu, jei padidina turto funkcijų apimtį arba pailgina turto naudingo tarnavimo laiką, arba iš esmės pagerina jo naudingąsias savybes. Šių darbų verte didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir (arba) patikslinamas likęs turto naudingo tarnavimo laikas. Jei atlikti darbai nepagerina naudingųjų ilgalaikio materialiojo turto savybių ar nepadidina turto funkcijų apimties, arba nepailgina jo naudingo tarnavimo laiko, jie nepripažįstami esminiu pagerinimu, o šių darbų vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis.
Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai
38. Biologinio turto ir mineralinių išteklių apskaitos metodai ir taisyklės nustatyti 16-ajame VSAFAS „Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai“.
40. Pirminio pripažinimo metu ir kiekvieno vėlesnio vertinimo metu ne žemės ūkio paskirties biologinis turtas apskaitoje registruojamas tikrąja verte. Kai tikroji vertė negali būti patikimai įvertinta, turtas apskaitoje registruojamas ir finansinėse ataskaitose parodomas taip:
40.1. verte, kuri yra nustatoma remiantis tą turtą valdančio subjekto atliekamo vertinimo duomenimis;
40.2. įsigijimo savikaina, jei ji gali būti patikimai įvertinta (po pirminio pripažinimo turtas finansinėse ataskaitose yra rodomas įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius);
41. Kitas biologinis turtas pirminio pripažinimo momentu apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina. Po pirminio pripažinimo kitas biologinis turtas finansinėse ataskaitose yra rodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir nuvertėjimą.
42. Jei AV valdo mineralinius išteklius ir apytiksliai žino mineralinių išteklių kiekį, juos apskaitoje registruoja nebalansinėse sąskaitose natūrine išraiška. Jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta, nebalansinėse sąskaitose registruojama ir mineralinių išteklių vertė. Mineralinių išteklių vertė nustatoma remiantis AV atliekamo vertinimo duomenimis.
Atsargos
45. Pirminio pripažinimo metu atsargos įvertinamos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o sudarant finansines ataskaitas – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina ar grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė.
46. Strateginės atsargos vertinamos įsigijimo savikaina, išskyrus VSAFAS nustatytus atvejus. Apskaičiuodami atsargų, sunaudotų teikiant paslaugas, ar parduotų atsargų savikainą, AV taiko atsargų įkainojimo būdą „pirmas į – pirmas iš“ (FIFO) arba konkrečių kainų būdą.
47. Atsargos gali būti nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės tam, kad jų balansinė vertė neviršytų būsimos ekonominės naudos ar paslaugų vertės, kurią tikimasi gauti šias atsargas pardavus, išmainius, paskirsčius ar panaudojus. Kai atsargos (taip pat ir nebaigtos vykdyti sutartys) parduodamos, išmainomos ar perduodamos, jų balansinė vertė pripažįstama sąnaudomis to laikotarpio, kuriuo pripažįstamos atitinkamos pajamos arba suteikiamos viešosios paslaugos. Atsargų sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje registruojamas pagal nuolat apskaitomų atsargų būdą, kai buhalterinėje apskaitoje registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu arba pardavimu susijusi operacija.
48. Prie atsargų priskiriamas neatiduotas naudoti ūkinis inventorius. Atiduoto naudoti inventoriaus vertė iš karto įtraukiama į sąnaudas. Naudojamo inventoriaus kiekinė ir vertinė apskaita turi būti tvarkoma nebalansinėse sąskaitose AV Ūkinio inventoriaus apskaitos tvarkos apraše nustatyta tvarka.
Finansinis turtas
50. Finansinio turto apskaitos metodai ir taisyklės nustatyti 14-ajame VSAFAS „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“ ir 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“
52. Ilgalaikiam finansiniam turtui priskiriama:
53. Trumpalaikiam finansiniam turtui priskiriama:
Investicijos į vertybinius popierius
54. Investicijos į kontroliuojamus subjektus (kuriuose AV turi 50 proc. ir daugiau balsavimo teisių), asocijuotuosius subjektus (kuriuose AV turi nuo 20 proc. iki 50 proc. balsavimo teisių) ir kitus subjektus (kuriuose AV turi mažiau nei 20 proc. balsavimo teisių) AV apskaitoje pirminio pripažinimo momentu ir vėliau registruojamos ir finansinėse ataskaitose parodomos įsigijimo savikaina.
55. Investicijos į kontroliuojamus ir asocijuotuosius subjektus, išskyrus viešąsias įstaigas, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinyje parodomos taikant nuosavybės metodą. Iš kontroliuojamų ir asocijuotųjų subjektų gauti dividendai sumažina investicijos balansinę vertę.
56. Investicijas registruojant apskaitoje savikainos metodu, po įsigijimo jų vertė nėra koreguojama priklausomai nuo įmonės ar viešosios įstaigos veiklos rezultato, tačiau koreguojama įvertinant investicijų nuvertėjimą
57. Dividendų pajamos yra registruojamos finansinės ir investicinės veiklos pajamų sąskaitose. Paskelbus dividendus, AV pripažįsta apskaitoje dividendų pajamas ir pervestinas dividendų pajamas, atitinkamai gautinas dividendų sumas ir mokėtinas į biudžetą dividendų sumas.
58. Investicijos į kitus nuosavybės vertybinius popierius ir skolos vertybinius popierius pirminio pripažinimo metu įvertinamos įsigijimo savikaina. Vėliau šis finansinis turtas įvertinamas taip:
58.1. ilgalaikis finansinis turtas, laikomas galimam pardavimui, – tikrąja verte. Investicijos į vertybinius popierius, kurių kaina aktyviojoje rinkoje neskelbiama ir kurių tikrosios vertės negalima nustatyti 17-ajame VSAFAS nurodytais būdais, finansinėse ataskaitose turi būti įvertintos įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius;
Gautinos sumos
61. Vėliau ilgalaikės gautinos sumos ataskaitose parodomos amortizuota savikaina, o trumpalaikės gautinos sumos ataskaitose parodomos įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius. Gautinų sumų nuvertėjimo apskaičiavimo principai ir gautinų sumų apskaitos ypatumai aprašomi AV Gautinų ir mokėtinų sumų apskaitos tvarkos apraše ir Gautinų sumų ir išankstinių mokėjimų nuvertėjimo įvertinimo ir apskaitos tvarkos apraše.
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
Finansavimo sumos
65. Finansavimo sumos – AV iš valstybės arba Savivaldybės biudžeto, kitų išteklių fondų, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų gauti arba gautini pinigai arba kitas turtas, skirtas AV tikslams ir programoms įgyvendinti. Finansavimo sumos apima ir AV gautus arba gautinus pinigus, ir kitą turtą pavedimams vykdyti, kitas lėšas AV išlaidoms dengti ir paramos būdu gautą turtą.
66. AV gautos (gautinos) finansavimo sumos pagal paskirtį skirstomos į:
67. Finansavimo sumos nepiniginiam turtui yra gaunamos kaip nemokamai gautas ilgalaikis arba atsargos, įskaitant paramą, arba kaip pinigai, skirti įsigyti ilgalaikį arba trumpalaikį nepiniginį turtą.
68. Finansavimo sumos kitoms išlaidoms dengti yra skirtos ataskaitinio laikotarpio išlaidoms (negautoms pajamoms) kompensuoti. Taip pat finansavimo sumomis, skirtomis kitoms išlaidoms kompensuoti, yra laikomos visos likusios finansavimo sumos, nepriskiriamos nepiniginiam turtui įsigyti.
69. Gautos (gautinos) ir panaudotos finansavimo sumos arba jų dalis pripažįstamos finansavimo pajamomis tais laikotarpiais, kuriais patiriamos su finansavimo sumomis susijusios sąnaudos.
70. Gautos ir perduotos kitiems viešojo sektoriaus subjektams finansavimo sumos, AV sąnaudomis nepripažįstamos. Perdavus finansavimo sumas kitiems subjektams, mažinamos gautos finansavimo sumos.
71. Gautos ir perduotos privataus sektoriaus subjektams finansavimo sumos, įskaitant suteiktas subsidijas, registruojamos kaip AV sąnaudos, kartu pripažįstant finansavimo, kuris buvo skirtas šiam tikslui, pajamas.
72. AV apskaitoje finansavimo sąnaudomis perduotos sumos pripažįstamos tik tuomet, kai AV kitiems viešojo sektoriaus subjektams perduoda savo uždirbtų pajamų lėšas.
Finansiniai įsipareigojimai
74. Finansinių įsipareigojimų apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui“ ir 19-ajame VSAFAS „Finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“.
75. AV visi įsipareigojimai yra finansiniai ir skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius. Ilgalaikiams finansiniams įsipareigojimams priskiriama:
75.1. ilgalaikiai atidėjiniai (pvz., atidėjiniai dėl AV iškeltų teisminių ieškinių, kai tikėtina, kad dėl jų baigties AV turės sumokėti priteistas sumas);
76. Trumpalaikiams finansiniams įsipareigojimams priskiriama:
77. Pirminio pripažinimo metu finansiniai įsipareigojimai įvertinami įsigijimo savikaina. Vėliau šie įsipareigojimai įvertinami:
Atidėjiniai
78. Atidėjiniai pripažįstami ir registruojami apskaitoje tada ir tik tada, kai dėl įvykio praeityje AV turi dabartinę teisinę prievolę ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ištekliai, o įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta (pvz., jei Savivaldybei iškeltas ieškinys ir 90 proc. tikėtina, kad AV privalės sumokėti ieškovui priteistą sumą, turi būti suformuotas atidėjinys lygus tikėtinai sumokėti sumai). Jei patenkinamos ne visos šios sąlygos, atidėjiniai nėra pripažįstami, o tiktai informacija apie susijusį su tikėtina sumokėti suma neapibrėžtąjį įsipareigojimą yra pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Atidėjiniai yra peržiūrimi paskutinę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dieną ir koreguojami, atsižvelgiant į naujus įvykius ar aplinkybes, kad parodytų tiksliausią dabartinį įvertinimą.
Finansinė nuoma (lizingas)
79. Nuomos sutartims taikomas turinio viršenybės prieš formą principas. Ar nuoma bus laikoma veiklos nuoma, ar finansine nuoma, priklauso ne nuo sutarties formos, o nuo jos turinio ir ekonominės prasmės.
80. Nuomos sandoriai grupuojami į veiklos nuomos ar finansinės nuomos (lizingo) sandorius, atsižvelgiant į tai, kiek turto nuosavybės teikiamos naudos ir rizikos tenka nuomotojui ir kiek nuomininkui. Nuoma yra laikoma finansine nuoma, jei iš esmės visa su turto nuosavybe susijusi nauda ir didžioji dalis rizikos perduodama nuomininkui.
81. Apskaitoje registruojamos finansinės nuomos įmokos yra padalinamos, išskiriant turto vertės dengimo sumą, palūkanas ir kitas įmokas (kompensuotinas nuomos sumas, neapibrėžtus nuomos mokesčius ir pan., jei tokie yra numatyti finansinės nuomos sutartyje). Palūkanos priskiriamos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms ir apskaitoje yra registruojamos kaupimo principu t.y. registruojamos tą ataskaitinį laikotarpį už kurį apskaičiuojamos ateityje mokėtinos palūkanos. Finansinės nuomos būdu įsigyto ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė paskirstoma per visą jo naudingo tarnavimo laiką, kaip nurodoma AV Paskolų, faktoringo ir lizingo apskaitos tvarkos apraše.
Veiklos nuoma
Atgalinė finansinė nuoma (lizingas)
84. Jei parduotas turtas po pardavimo yra išsinuomojamas pagal atgalinės finansinės nuomos sutartį, pelnas, gautas pardavus turtą, tą laikotarpį, kurį turtas buvo parduotas, nepripažįstamas. AV pelną, gautą pardavus turtą, atideda (registruoja apskaitoje būsimųjų laikotarpių pajamas) ir amortizuoja per likusį atgalinės finansinės nuomos būdu įsigyto turto naudingo tarnavimo laiką, apskaičiuota nusidėvėjimo suma mažindama nusidėvėjimo sąnaudas. Atgalinės finansinės nuomos sutarties ekonominė prasmė prilyginama finansavimui už užstatą, kai finansinės nuomos davėjas skolina gavėjui pinigus, kaip užstatą naudodamas nupirktą ir išnuomotą turtą.
Pajamos
85. Pajamų apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 9 VSAFAS „Mokesčių ir socialinių įmokų pajamos“, 10 VSAFAS „Kitos pajamos“ ir 20 VSAFAS „Finansavimo sumos“.
86. Pajamų apskaitai taikomas kaupimo principas. Finansavimo pajamos pripažįstamos tuo pačiu laikotarpiu, kai yra patiriamos su šiomis pajamomis susijusios sąnaudos. Registruojant visas su finansavimo pajamų pripažinimu susijusias operacijas, būtina nurodyti, kokios valstybės funkcijos ir kurios programos ir priemonės vykdymui buvo pripažintos finansavimo pajamos, panaudojant detalizuojančius požymius.
87. Pajamos, išskyrus finansavimo pajamas, pripažįstamos, kai tikėtina, jog AV gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą ir kai AV gali patikimai įvertinti su pajamų uždirbimu susijusias sąnaudas. Pardavimų ir paslaugų pajamos registruojamos, atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.
88. Pajamomis laikoma tik pačių AV gaunama ekonominė nauda. AV pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, kadangi tai nėra AV gaunama ekonominė nauda. Jei AV yra atsakinga už tam tikrų sumų administravimą ir surinkimą, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka privalo pervesti surinktas sumas į biudžetą ir neturi teisės šių sumų ar jų dalies atgauti tą patį ar vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, tokios sumos ar jų dalis nėra AV pajamos ir apskaitoje registruojamos kaip gautinos ir mokėtinos sumos.
89. Pajamos registruojamos apskaitoje ir rodomos finansinėse ataskaitose tą ataskaitinį laikotarpį, kurį yra uždirbamos, t.y. kurį suteikiamos viešosios paslaugos, atliekami darbai ar parduodamos prekės ar kt., nepriklausomai nuo pinigų gavimo momento.
Sąnaudos
91. Sąnaudų apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 11-ajame VSAFAS „Sąnaudos“. Sąnaudų, susijusių su konkrečių turto, finansavimo sumų ir įsipareigojimų straipsnių apskaita, principai nustatyti šių straipsnių apskaitą reglamentuojančiuose VSAFAS.
92. Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginamumo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos neduos ekonominės naudos ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.
93. Sąnaudų dydis įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų arba jų ekvivalentų suma. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos iš bendros mokėtinos sumos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą taikant rinkos palūkanų normą.
Sandoriai užsienio valiuta
95. Sandorių užsienio valiuta apskaitos principai nustatyti 21-ajame VSAFAS „Sandoriai užsienio valiuta“.
96. Sandoriai užsienio valiuta pirminio pripažinimo metu registruojami apskaitoje pagal sandorio dieną galiojusį Lietuvos banko skelbiamą užsienio valiutos kursą. Pelnas ir nuostoliai iš sandorių užsienio valiuta bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų likučių perkainojimo dieną yra registruojami finansinės ir investicinės veiklos pajamų ar sąnaudų sąskaitose.
Turto nuvertėjimas
98. Turto nuvertėjimo apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 8-ajame VSAFAS „Atsargos“, 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ ir 22-ajame VSAFAS „Turto nuvertėjimas“.
99. Nuostoliai dėl turto nuvertėjimo apskaitoje pripažįstami pagal nuvertėjimo požymius. Sudarydama finansinių ataskaitų rinkinį, AV nustato, ar yra turto nuvertėjimo požymių. Jeigu yra vidinių ar išorinių nuvertėjimo požymių, AV nustato turto atsiperkamąją vertę ir palygina ją su turto balansine verte.
100. Nuostoliai dėl turto nuvertėjimo apskaitoje registruojami apskaičiuotų nuostolių suma mažinant turto balansinę vertę bei ta pačia suma registruojant ataskaitinio laikotarpio pagrindinės arba kitos veiklos sąnaudas.
101. Turto nuvertėjimas nėra tolygus turto nurašymui. Turto nuvertėjimo atveju yra mažinama turto vieneto balansinė vertė, tačiau išsaugoma informacija apie turto įsigijimo savikainą, t.y. turto vieneto įsigijimo savikaina apskaitoje lieka tokia pati kaip iki nuvertėjimo nustatymo, o nuvertėjimas registruojamas atskiroje sąskaitoje. Turto nuvertėjimas apskaitoje yra registruojamas ne didesne verte nei turto balansinė vertė.
102. Kai vėlesnį ataskaitinį laikotarpį, pasikeitus aplinkybėms, atstatoma anksčiau pripažinta turto nuvertėjimo suma, turto balansinė vertė po nuvertėjimo atstatymo negali viršyti jo balansinės vertės, kuri būtų buvusi, jeigu turto nuvertėjimas nebūtų buvęs pripažintas.
103. Pripažinus ilgalaikio materialiojo ar nematerialiojo turto nuvertėjimo nuostolį, perskaičiuojamos būsimiesiems ataskaitiniam laikotarpiams tenkančios turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sumos, kad turto nudėvimoji (amortizuojamoji) vertė po nuvertėjimo būtų tolygiai paskirstyta per visą likusį jo naudingo tarnavimo laiką, t.y. nuvertėjimo suma nudėvima per likusį naudingo tarnavimo laiką, mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.
Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas
105. Neapibrėžtųjų įsipareigojimų ir neapibrėžtojo turto apskaitos principai nustatyti 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui“.
106. AV nepripažįsta neapibrėžtųjų įsipareigojimų ir neapibrėžtojo turto, tačiau neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas registruojami nebalansinėse sąskaitose. Neapibrėžtieji įsipareigojimai nerodomi nei finansinės būklės ataskaitoje, nei veiklos rezultatų ataskaitoje, o informacija apie juos pateikiama aiškinamajame rašte. Kai tikimybė, kad reikės panaudoti turtą įsipareigojimui padengti yra labai maža, informacija apie juos aiškinamajame rašte nebūtina. Informacija apie neapibrėžtąjį turtą ir įsipareigojimus turi būti peržiūrima ne rečiau negu kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, siekiant užtikrinti, kad pasikeitimai būtų tinkamai atskleisti aiškinamajame rašte.
Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui
108. Įvykių, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose taisyklės pateiktos 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui“.
109. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie AV finansinę padėtį paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną (koreguojantys įvykiai), atsižvelgiant į jų įtakos reikšmę parengtoms finansinėms ataskaitoms, yra parodomi finansinės būklės, veiklos rezultatų ir pinigų srautų ataskaitose. Nekoreguojantys įvykiai, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui aprašomi aiškinamajame rašte, kai jie reikšmingi.
Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai
110. Sudarant finansinių ataskaitų rinkinį, turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai konkretus VSAFAS reikalauja būtent tokios užskaitos (pvz., dėl draudiminio įvykio patirtos sąnaudos yra užskaitomos su gauta draudimo išmoka).
Informacijos pagal segmentus pateikimas
112. Informacijos pagal segmentus pateikimo finansinėse ataskaitose reikalavimai nustatyti 25-ajame VSAFAS „Atsiskaitymas pagal segmentus“.
113. AV turi tvarkyti apskaitos veiklą pagal segmentus. Segmentai – AV veiklos dalys pagal vykdomas valstybės funkcijas, apimančios vienarūšes AV teikiamas viešąsias paslaugas pagal valstybės funkcijų klasifikaciją .
114. AV skiria šiuos segmentus:
115. Apie kiekvieną segmentą atskleidžiama tokia informacija:
116. AV turto, įsipareigojimų ir finansavimo sumų apskaitą pagal segmentus tvarko taip, kad galėtų teisingai užregistruoti pagal segmentus pagrindinės veiklos sąnaudas ir pagrindinės veiklos pinigų srautus.
Apskaitos politikos keitimas
118. Apskaitos politikos keitimo principai nustatyti 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“.
119. AV pasirinktą apskaitos politiką taiko nuolat arba gana ilgą laiką tam, kad būtų galima palyginti skirtingų ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Tokio palyginimo reikia AV finansinės būklės, veiklos rezultatų, grynojo turto ir pinigų srautų keitimosi tendencijoms nustatyti.
120. AV pasirenka ir taiko apskaitos politiką remdamasi nuostatomis, pateiktomis 1-ajame VSAFAS „Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas“. Ūkinių operacijų bei ūkinių įvykių pripažinimo, apskaitos ar dėl jų atsirandančio turto, įsipareigojimų, finansavimo sumų, pajamų ir (arba) sąnaudų vertinimo apskaitoje pakeitimas yra laikomas apskaitos politikos keitimu.
121. Apskaitos politika keičiama dėl VSAFAS pasikeitimo arba jei kiti teisės aktai to reikalauja. Apskaitos politikos keitimas finansinėse ataskaitose parodomas taikant retrospektyvinį būdą, t.y. nauja apskaitos politika taikoma taip, lyg ji visada būtų buvusi naudojama, todėl pakeista apskaitos politika yra pritaikoma ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams nuo jų atsiradimo. Poveikis, kurį daro apskaitos politikos keitimas einamojo ataskaitinio laikotarpio informacijai ir darytų ankstesnių ataskaitinių laikotarpių informacijai, registruojamas apskaitoje tą ataskaitinį laikotarpį, kurį apskaitos politika pakeičiama ir parodomas einamojo ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje „Apskaitos politikos keitimo bei esminių klaidų taisymo įtaka“. Šioje eilutėje yra parodoma apskaitos politikos keitimo poveikio dalis, susijusi su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais. Lyginamoji ankstesnio ataskaitinio laikotarpio informacija finansinėse ataskaitose pateikiama tokia, kokia buvo, t.y. nėra koreguojama.
Apskaitinių įverčių keitimas
122. Apskaitinių įverčių keitimo principai ir taisyklės nustatyti 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“.
123. Apskaitiniai įverčiai yra peržiūrimi tuo atveju, jei pasikeičia aplinkybės, kuriomis buvo remtasi atliekant įvertinimą arba atsiranda papildomos informacijos ar kitų įvykių.
124. AV apskaitinių įverčių pasikeitimams įvertinti yra sudaromos atitinkamos komisijos, kurios yra atsakingos už tinkamą aplinkybių ir informacijos, lemiančios apskaitinį įvertinimą, bei poveikio nustatymą ir parodymą finansinėse ataskaitose.
125. Apskaitinio įverčio pasikeitimo poveikis nustatant grynąjį perviršį ar deficitą priskiriamas:
126. AV apskaitinio įverčio pasikeitimo rezultatas įtraukiamas į tą veiklos rezultatų ataskaitos eilutę, kurioje buvo parodytas pirminis įvertis, nebent pasikeitimas ataskaitiniu laikotarpiu turi įtakos tik finansinės būklės ataskaitos straipsniams. Informacija, susijusi su apskaitinio įverčio pakeitimu, pateikiama aiškinamajame rašte.
Apskaitos klaidų taisymas
128. Apskaitos klaidų taisymo taisyklės nustatytos 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“.
129. Ataskaitiniu laikotarpiu gali būti pastebėtos apskaitos klaidos, padarytos praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose. Apskaitos klaida laikoma esmine, jei jos vertinė išraiška individualiai arba kartu su kitų to ataskaitinio laikotarpio klaidų vertinėmis išraiškomis yra didesnė nei 0,5 proc. per finansinius metus gautų finansavimo sumų vertės arba 0,25 proc. turto vertės.
130. Ir esminės, ir neesminės apskaitos klaidos taisomos einamojo ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose. Apskaitos klaidų taisymo įtaka finansinėse ataskaitose parodoma taip:
130.1. jei apskaitos klaida nėra esminė, jos taisymas registruojamas toje pačioje sąskaitoje, kurioje buvo užregistruota klaidinga informacija, ir parodomas toje pačioje veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje, kurioje buvo pateikta klaidinga informacija;
130.2. jei apskaitos klaida esminė, jos taisymas registruojamas tam skirtoje sąskaitoje ir parodomas veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje „Apskaitos politikos keitimo bei esminių apskaitos klaidų taisymo įtaka“. Lyginamoji ankstesniojo ataskaitinio laikotarpio finansinė informacija pateikiama tokia, kokia buvo, t.y. nekoreguojama. Su esminės klaidos taisymu susijusi informacija pateikiama aiškinamajame rašte.
III. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
Finansinių ataskaitų rinkinys
131. Finansinių ataskaitų rinkinio tikslas – pateikti informaciją vartotojams, kurie neturi galimybės pareikalauti konkrečius jų poreikius atitinkančių ataskaitų.
132. Finansinių ataskaitų informacijos vartotojai yra mokesčių mokėtojai, valstybės valdžios institucijų nariai, AV kreditoriai, tiekėjai ir pan. Finansinių ataskaitų rinkinyje pateikiama informacija apie AV finansinę būklę, veiklos rezultatus, grynąjį turtą bei pinigų srautus, kuria naudojasi vartotojai priimdami ir vertindami sprendimus dėl išteklių paskirstymo ir jų naudojimo teikiant viešąsias paslaugas.
Ataskaitinis laikotarpis
135. AV teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. AV finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tarpinis ataskaitinis laikotarpis sutampa su kalendoriniu ketvirčiu. Kai išskirtinėmis aplinkybėmis pateikiamas trumpesnio nei 12 mėnesių finansinių ataskaitų rinkinys (pavyzdžiui, steigimo arba reorganizavimo atvejais), be finansinių ataskaitų rinkinio laikotarpio AV turi atskleisti:
Finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas ir teikimas
Metinių finansinių ataskaitų rinkinys
136. AV metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios ataskaitos:
Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys
140. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys – tai finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu ataskaitinis laikotarpis (kalendoriniai metai), duomenis. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas kas ketvirtį.
141. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:
142. Tarpinių finansinių ataskaitų, išskyrus aiškinamąjį raštą, rengimui taikomi tie patys principai, reikalavimai ir formos, kaip ir metinių finansinių ataskaitų rinkiniui. Sutrumpinto aiškinamojo rašto rengimo reikalavimai pateikti 23 VSAFAS „Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys“.
Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys
145. Reikalavimai konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniui nustatyti 15-ajame VSAFAS“Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys“.
146. AV, sudarydami konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, vadovaujasi konsolidavimo taisyklėmis ir į jį įtraukia visų privalomų konsoliduoti pagal schemą viešojo sektoriaus subjektų bei kontroliuojamų akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių finansinių ataskaitų duomenis.
147. AV konsoliduojamieji subjektai tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį pateikia laikantis VSAFAS nustatytų terminų. Konsoliduojantys AV sudaro ir teisės aktuose nurodytam subjektui tarpinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį ir metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį pateikia laikantis VSAFAS nustatytų terminų.
Ataskaitų elementai ir jų vertinimas
148. AV ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pagal ekonominius kriterijus finansinėse ataskaitose grupuojami į grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitų elementais. Finansinių ataskaitų elementai, naudojami AV finansinei būklei ir veiklos rezultatams įvertinti, yra tokie:
148.1. finansinės būklės ataskaitoje pateikiami elementai – turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai ir grynasis turtas – apibūdina AV finansinę būklę;
149. Finansinių ataskaitų elementai įvertinami įvairiais metodais ir jų deriniais (pavyzdžiui, įsigijimo savikaina, tikrąja verte, realizavimo verte, grynąja galimo realizavimo verte, einamųjų išlaidų verte ir dabartine verte). Vertindama finansinių ataskaitų elementus, AV vadovaujasi VSAFAS reikalavimais ir taisyklėmis, aprašytomis VSAFAS ir apskaitos tvarkų aprašuose.
Pagrindiniai reikalavimai finansinių ataskaitų rinkiniui
150. Bendrieji finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo reikalavimai nurodyti 1-ajame VSAFAS „Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas“.
151. AV finansinių ataskaitų rinkinys rengiamas pagal VSAFAS. Finansinių ataskaitų rinkinio negalima apibūdinti kaip atitinkančio šiuos standartus, jeigu jis neatitinka bent vieno taikytino VSAFAS ar jo reikalavimo.
IV. APSKAITOS ORGANIZAVIMAS
Atsakomybė už apskaitos organizavimą
153. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą „Dėl biudžetinių įstaigų apskaitos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą laiku atsakingas kiekvieno AV direktorius.
154. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą AV vyriausiasis buhalteris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą.
Apskaitos tvarkytojas
156. AV buhalterinę apskaitą organizuoja pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytas buhalterinės apskaitos organizavimo taisykles.
158. Apskaitos tvarkytojams vadovauja vyr. buhalteris. Apskaitos tvarkytojai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintomis biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklėmis ir kitais teisės aktais, patvirtintais nuostatais ir apskaitos politika.
V. SĄSKAITŲ PLANAS
159. Savivaldybės sąskaitų planas parengtas vadovaujantis VSAFAS reikalavimais. Savivaldybės iždo apskaitai ir Savivaldybės asignavimų valdytojų apskaitai tvarkyti naudojamas vieningas sąskaitų planas.
PATVIRTINTA
Anykščių rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus
2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. AĮ-160
2 priedas
ANYKŠČIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS IŽDO APSKAITOS POLITIKA
I . BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Anykščių rajono savivaldybės iždo (toliau – savivaldybės iždas) apskaitai taikoma tokia apskaitos politika, kuri užtikrina, kad finansinių ataskaitų duomenys atitinka kiekvieno taikytino VSAFAS reikalavimus. Jeigu nėra konkretaus VSAFAS reikalavimo, tvarkant savivaldybės iždo apskaitą vadovaujamasi bendraisiais apskaitos principais, nustatytais 1-ajame VSAFAS „Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas“.
2. Šiame apskaitos vadove pateikta apskaitos politika ir ūkinių įvykių bei ūkinių operacijų registravimo tvarka užtikrina, kad finansinėse ataskaitose pateikiama informacija yra:
2.2. patikima, nes:
4. Apskaitos politika keičiama tik vadovaujantis 7-uoju VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“ ir taikoma vienodai visiems finansinių ataskaitų straipsniams, kuriems turi įtakos apskaitos politikos keitimas. Detaliau apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimai ir klaidų taisymas aprašyti šios Apskaitos politikos 73-85 punktuose.
II. BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI, METODAI IR TAISYKLĖS
6. Tvarkant savivaldybės iždo apskaitą ir sudarant finansines ataskaitas, vadovaujamasi VSAFAS. Savivaldybės iždo apskaitos ir finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo tvarką, sudėties bei turinio bendruosius reikalavimus nustato 26-asis VSAFAS „Išteklių fondo apskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys“. Atskiros finansinės ataskaitos sudaromos, tam tikros ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pripažįstami, įvertinami, registruojami apskaitoje ir pateikiami finansinėse ataskaitose pagal kitus viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus.
7. Apskaitoje ūkinės operacijos ir įvykiai registruojami ir finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas taikant šiuos bendruosius apskaitos principus:
8. Sudarant savivaldybės iždo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį, vadovaujamasi šiais bendraisiais apskaitos principais:
9. Pagal subjekto principą savivaldybės iždas laikomas apskaitos vienetu: atskirai tvarkoma jo apskaita, sudaromi ir teikiami atskiri finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai. Savivaldybės iždo apskaitoje registruojamas tik iždo finansinis turtas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos.
10. Leidžiamas atlikti savivaldybės iždo ūkines operacijas nustato teisės aktai. Pagal turinio viršenybės prieš formą principą ūkiniai įvykiai ir faktiškai atliktos ūkinės operacijos vertinami ir pripažįstami pagal jų ekonominę prasmę ir turinį, nepriklausomai nuo to, ar tam tikras sandoris leidžiamas pagal teisės aktus.
11. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami litais ir centais, apvalinant iki šimtųjų lito dalių (dviejų skaitmenų po kablelio).
12. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami savivaldybės iždo sąskaitų plano sąskaitose, taikant savivaldybės iždo apskaitos politiką, parengtą pagal VSAFAS reikalavimus (nurodytus principus, metodus ir taisykles) atskiroms ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams, finansinių ataskaitų elementams arba straipsniams ir apskaitos procedūroms.
13. Savivaldybės iždo apskaitoje taikomi visi VSAFAS, išskyrus:
14. Išvardinti 13 punkte VSAFAS netaikomi, nes savivaldybės iždo apskaitoje registruojamas tik finansinis turtas. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nematerialųjį, materialųjį ir biologinį turtą savo apskaitoje registruoja jį patikėjimo teise valdantys subjektai.
15. Toliau pateikiama taikytina savivaldybės iždo apskaitos politika, apimanti atskirus finansinių ataskaitų elementus arba straipsnius, ūkines operacijas ir ūkinius įvykius ir apskaitos procedūras.
Finansinis turtas
16. Finansinio turto apskaitos metodai ir taisyklės nustatyti 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“.
18. Ilgalaikiam finansiniam turtui priskiriama:
Investicijos į skolos vertybinius popierius
20. Savivaldybės iždo apskaitoje investicijomis į skolos vertybinius popierius laikomos investicijos į vertybinius popierius iki išpirkimo, t.y. investicijos į vertybinius popierius, kurie turi nustatytas mokėjimų sąlygas ir nustatytą išpirkimo datą, ir, jei savivaldybė ketina ir gali laikyti šią investiciją iki išpirkimo dienos. Investicijos, kurių laikymo terminas neapibrėžtas, nepriskiriamos šiai kategorijai. Investicijos į vertybinius popierius iki išpirkimo pirminio pripažinimo momentu registruojamos apskaitoje įsigijimo savikaina. Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas iki išpirkimo termino laikomas ilgalaikis finansinis turtas įvertinamas amortizuota savikaina, o iki išpirkimo termino laikomas trumpalaikis finansinis turtas – įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius.
Indėliai
21. Indėliais pripažįstami visi indėliai bankuose, kurių terminas ilgesnis nei 3 mėnesiai. Ilgalaikiai indėliai pirminio pripažinimo momentu apskaitoje registruojami įsigijimo savikaina (nominalia verte), o vėliau ilgalaikiai indėliai parodomi amortizuota savikaina, o trumpalaikiai indėliai – įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius.
Gautinos sumos
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
Finansavimo sumos
27. Savivaldybės iždas finansavimo sumas gali gauti iš valstybės biudžeto, tiesiogiai iš užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, Europos sąjungos, kitų išteklių fondų ar kitų šaltinių savivaldybės tikslams ir programoms įgyvendinti.
28. Gautos (gautinos) ir panaudotos finansavimo sumos arba jų dalis pripažįstamos finansavimo pajamomis tais laikotarpiais, kuriais patiriamos su finansavimo sumomis susijusios sąnaudos.
29. Gautos ir perduotos asignavimų valdytojams finansavimo sumos, kurios buvo gautos iš valstybės biudžeto, užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, Europos sąjungos, kitų išteklių fondų, savivaldybės iždo sąnaudomis nepripažįstamos. Gautos finansavimo sumos mažinamos perduotomis finansavimo sumomis.
Finansiniai įsipareigojimai
31. Finansinių įsipareigojimų apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui“.
32. Savivaldybės ižde visi įsipareigojimai laikomi finansiniais įsipareigojimais ir skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius. Ilgalaikiams finansiniams įsipareigojimams priskiriama:
33. Trumpalaikiams finansiniams įsipareigojimams priskiriama:
34. Pirminio pripažinimo metu finansiniai įsipareigojimai įvertinami įsigijimo savikaina. Kiekvieną kartą prieš sudarant finansinių ataskaitų rinkinį šie įsipareigojimai įvertinami:
Paskolos
35. Gautos paskolos (ilgalaikės arba trumpalaikės) pirminio pripažinimo momentu įvertinamos įsigijimo savikaina (nominalia verte). Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas ilgalaikės paskolos turi būti iš naujo įvertinamos:
36. Gautų paskolų amortizuota savikaina yra apskaičiuojama pritaikius rinkos palūkanų normą, buvusią įsipareigojimo pirminio pripažinimo momentu.
37. Rinkos palūkanų norma atitinka rinkoje taikomas paskolų palūkanų normas, už kurias savivaldybė galėtų gauti paskolą įsipareigojimo laikotarpiui. Jeigu paskolos palūkanų norma atitinka rinkos palūkanų normą, paskolos amortizuota savikaina sutampa su įsigijimo savikaina.
Atidėjiniai
39. Atidėjiniai pripažįstami ir registruojami apskaitoje tada ir tik tada, kai dėl įvykio praeityje savivaldybė turi dabartinę teisinę prievolę ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ištekliai, o įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jei patenkinamos ne visos šios sąlygos, atidėjiniai nėra pripažįstami, o tiktai informacija apie susijusį su tikėtina sumokėti suma neapibrėžtąjį įsipareigojimą yra pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Atidėjiniai yra peržiūrimi paskutinę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dieną ir koreguojami, atsižvelgiant į naujus įvykius ar aplinkybes, turinčiais įtakos dabartiniam įvertinimui.
Pajamos
40. Pajamų apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 9-ajame VSAFAS „Mokesčių ir socialinių įmokų pajamos“, 10-ajame VSAFAS „Kitos pajamos“ ir 20-ajame VSAFAS „Finansavimo sumos“.
41. Pajamų apskaitai taikomas kaupimo principas. Pajamos pripažįstamos, registruojamos apskaitoje ir rodomos finansinėse ataskaitose tą ataskaitinį laikotarpį, kurį yra uždirbamos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo momento.
42. Mokesčių pajamos pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį įvyksta mokestinis įvykis, jei mokesčių prievolės sumą galima patikimai įvertinti per 60 kalendorinių dienų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Tais atvejais, kai ataskaitiniu laikotarpiu, už kurį atsiranda mokesčių prievolė apskaičiuoti mokestį, mokesčių prievolės suma negali būti patikimai įvertinta, pajamos nėra pripažįstamos. Tokiu atveju pajamos pripažįstamos anksčiausią ataskaitinį laikotarpį, kurį mokesčių prievolės suma gali būti patikimai įvertinta.
43. Finansavimo pajamos pripažįstamos tik tuomet, jei patiriamos sąnaudos, kurioms finansavimo sumos gautos iš užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos, valstybės biudžeto, kitų išteklių fondų.
44. Finansinės ir investicinės veiklos pajamas savivaldybės ižde sudaro palūkanų pajamos už suteiktas paskolas, įsigytus vertybinius popierius, dividendų pajamos, baudų ir delspinigių pajamos, teigiama valiutų kurso įtaka.
45. Dividendų pajamos pripažįstamos savivaldybės iždo pajamomis, kai įmonės, kurių akcijų turi asignavimų valdytojai, paskelbia dividendus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pervesti į savivaldybės biudžetą.
46. Palūkanų pajamomis pripažįstamos pajamos, gaunamos už savivaldybės įsigytus skolos vertybinius popierius, suteiktas paskolas, už bankuose laikomus indėlius, lėšų teigiamą likutį einamojoje sąskaitoje ir kt.
47. Pajamomis laikoma tik savivaldybės iždo gaunama ekonominė nauda. Savivaldybės iždo pajamomis pripažįstamos asignavimų valdytojų surinktos pajamos, jei asignavimų valdytojas yra atsakingas už tam tikrų sumų administravimą ir surinkimą, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka privalo pervesti surinktas sumas savivaldybės biudžetui ir neturi teisės šių sumų ar jų dalies atgauti tą patį ar vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais. Taip pat savivaldybės iždo pajamomis pripažįstamos asignavimų valdytojų uždirbtos pajamos, kurias jie teisės aktų nustatyta tvarka turi neatlygintinai pervesti į savivaldybės biudžetą.
Sąnaudos
48. Sąnaudų apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 11 VSAFAS „Sąnaudos“. Sąnaudų, susijusių su finansiniu turtu, finansavimo sumomis ir įsipareigojimais, apskaitos principai nustatyti jų apskaitą reglamentuojančiuose VSAFAS.
49. Finansavimo sąnaudos savivaldybės iždo apskaitoje pripažįstamos tuomet, kai savivaldybės iždas registruoja asignavimų valdytojams pervestinas finansavimo sumas iš savivaldybės biudžeto (išskyrus specialiųjų programų lėšas).
50. Sąnaudų dydis įvertinamas tikrąja verte. Jeigu numatytas atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis arba lygus 12 mėn., tikroji vertė atitinka sumokėtą arba mokėtiną pinigų arba jų ekvivalentų sumą. Tais atvejais, kai numatytas ilgesnis nei 12 mėn. atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos iš bendros mokėtinos sumos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą, taikant rinkos palūkanų normą.
Sandoriai užsienio valiuta
52. Sandorių užsienio valiuta apskaitos principai nustatyti 21-ajame VSAFAS „Sandoriai užsienio valiuta“.
53. Sandoriai užsienio valiuta pirminio pripažinimo metu registruojami apskaitoje pagal sandorio dieną galiojusį užsienio valiutos kursą. Valiutinių straipsnių likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos Lietuvos banko skelbiamą Lietuvos Respublikos piniginio vieneto ir užsienio valiutos santykį.
Turto nuvertėjimas
55. Finansinio turto nuvertėjimo apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“.
56. Finansinio turto vertė yra sumažėjusi, jei jo balansinė vertė yra didesnė už tikėtiną atgauti už tą finansinį turtą sumą.
57. Nuostoliai dėl finansinio turto nuvertėjimo apskaitoje pripažįstami pagal nuvertėjimo požymius. Ar yra nuvertėjimo požymių nustatoma sudarant finansinių ataskaitų rinkinį. Jeigu tokių požymių yra, nustatoma tikėtina atgauti suma, kuri palyginama su turto balansine verte.
58. Nuostoliai dėl turto nuvertėjimo apskaitoje registruojami apskaičiuotų nuostolių suma mažinant turto balansinę vertę bei ta pačia suma registruojant ataskaitinio laikotarpio finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas, išskyrus gautinų sumų nuvertėjimo nuostolius, kurie yra priskiriami veiklos sąnaudoms.
59. Turto nuvertėjimas nėra tolygus turto nurašymui. Turto nuvertėjimo atveju yra mažinama turto vieneto balansinė vertė, tačiau išsaugoma informacija apie turto įsigijimo savikainą, t.y. turto vieneto įsigijimo savikaina apskaitoje lieka tokia pati kaip iki nuvertėjimo nustatymo, o nuvertėjimas registruojamas atskiroje sąskaitoje. Finansinio turto nuvertėjimo sumos neturi viršyti įsigijimo savikainos pirminio pripažinimo metu ar amortizuotos savikainos, kuri būtų buvusi, jei nuvertėjimas nebūtų buvęs pripažintas.
Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas
61. Neapibrėžtųjų įsipareigojimų ir neapibrėžtojo turto apskaitos principai nustatyti 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui“.
62. Savivaldybės iždo apskaitoje neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas registruojami nebalansinėse sąskaitose. Neapibrėžtieji įsipareigojimai nerodomi nei finansinės būklės ataskaitoje, nei veiklos rezultatų ataskaitoje, o informacija apie juos pateikiama aiškinamajame rašte. Kai tikimybė, kad reikės panaudoti turtą įsipareigojimui padengti yra labai maža, informacija apie juos aiškinamajame rašte nebūtina. Informacija apie neapibrėžtąjį turtą ir įsipareigojimus turi būti peržiūrima ne rečiau negu kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, siekiant užtikrinti, kad pasikeitimai bus tinkamai atskleisti aiškinamajame rašte.
63. Neapibrėžtasis turtas finansinėse ataskaitose neparodomas, kol nėra aišku, ar jis duos savivaldybei ekonominės naudos (pvz., baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą). Jei ekonominė nauda tikėtina, tačiau nėra tikra, kad ji bus gauta, informacija apie neapibrėžtąjį turtą pateikiama aiškinamajame rašte.
Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui
65. Įvykių pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose taisyklės pateiktos 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui“.
66. Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kurie suteikia papildomos informacijos apie savivaldybės iždo finansinę padėtį paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną (koreguojantys įvykiai), atsižvelgiant į jų įtaką, yra parodomi finansinės būklės, veiklos rezultatų ir pinigų srautų ataskaitose. Nekoreguojantys įvykiai, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui aprašomi aiškinamajame rašte, kai jie reikšmingi.
Tarpusavio užskaitos ir palyginamoji informacija
67. Sudarant finansinių ataskaitų rinkinį, finansinio turto ir įsipareigojimų, taip pat pajamų ir sąnaudų tarpusavio užskaita negalima, išskyrus atvejus, kai konkretus VSAFAS reikalauja būtent tokios užskaitos.
68. Finansinėse ataskaitose turi būti pateikiama ataskaitinių ir praėjusių mažiausiai vienų prieš ataskaitinius metus finansinių metų informacija. Jei buvo pakeisti finansinių ataskaitų straipsnių įvertinimo metodai, straipsnių pateikimas ar klasifikavimas, praėjusių finansinių metų sumos, kurias norima palyginti su ataskaitinių metų sumomis, turi būti pateikiamos 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“ nustatyta tvarka. Informacija apie apskaitos principų bei apskaitinių įverčių pasikeitimus, sudarant ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinį, pateikiama aiškinamajame rašte.
Pagrindiniai informacijos pagal segmentus pateikimo principai
69. Informacijos pagal segmentus pateikimo finansinėse ataskaitose principai nustatyti 25-ajame VSAFAS „Segmentai“.
70. Segmentas – savivaldybės iždo pagrindinės veiklos dalis, apimanti vieną valstybės valdymo funkcijų.
71. Segmentai išskiriami pagal atliekamas valstybės valdymo funkcijas:
Apskaitos politikos keitimas
73. Apskaitos politikos keitimo atvejai nustatyti 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“.
74. Pasirinkta savivaldybės iždo apskaitos politika taikoma nuolat arba gana ilgą laiką tam, kad būtų galima palyginti skirtingų ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų duomenis. Tokio palyginimo reikia savivaldybės iždo finansinės būklės, veiklos rezultatų, grynojo turto ir pinigų srautų keitimosi tendencijoms nustatyti.
75. Savivaldybės iždo apskaitos politika parenkama ir taikoma, remiantis nuostatomis, pateiktomis 1-ajame VSAFAS „Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas“. Apskaitos politikos keitimu laikomas ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių pripažinimo apskaitoje pakeitimas bei dėl šio pakeitimo atsirandantis turto, įsipareigojimų, finansavimo sumų, pajamų ir (arba) sąnaudų vertinimo apskaitoje pokytis.
76. Apskaitos politika keičiama dėl VSAFAS pasikeitimo arba jei kiti teisės aktai to reikalauja. Apskaitos politikos keitimas finansinėse ataskaitose parodomas taikant retrospektyvinį būdą, t.y. nauja apskaitos politika taikoma taip, lyg visada būtų buvusi taikoma, todėl pakeista apskaitos politika yra pritaikoma ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams nuo jų atsiradimo.
Apskaitinių įverčių keitimas
77. Apskaitinių įverčių keitimo principai ir taisyklės nustatyti 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“.
78. Apskaitiniai įverčiai yra peržiūrimi tuo atveju, jei pasikeičia aplinkybės, kuriomis buvo remtasi atliekant įvertinimą arba atsiranda papildomos informacijos ar kitų įvykių (pavyzdžiui, keičiasi palūkanų norma, pagal kurią skaičiuojama finansinių įsipareigojimų amortizuota savikaina).
79. Apskaitiniams įverčiams įvertinti ir juos keisti, jei reikia, sudaromos atitinkamos komisijos, kurios yra atsakingos už informacijos analizę, tinkamą aplinkybių ir jų poveikio nustatymą ir įverčių pakeitimą.
80. Apskaitinio įverčio pasikeitimo poveikis nustatant grynąjį perviršį ar deficitą priskiriamas:
81. Apskaitinio įverčio pasikeitimo rezultatas įtraukiamas į tą veiklos rezultatų ataskaitos eilutę, kurioje buvo parodytas pirminis įvertis, nebent pasikeitimas ataskaitiniu laikotarpiu turi įtakos tik finansinės būklės ataskaitos straipsniams. Informacija, susijusi su apskaitinio įverčio pakeitimu, pateikiama aiškinamajame rašte.
Apskaitos klaidų taisymas
83. Apskaitos klaidų taisymo taisyklės nustatytos 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“.
84. Ataskaitiniu laikotarpiu gali būti pastebėtos apskaitos klaidos, padarytos praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose. Apskaitos klaida laikoma esmine, jei jos vertinė išraiška individualiai arba kartu su kitų to ataskaitinio laikotarpio klaidų vertinėmis išraiškomis yra didesnė nei 0,5 procento per finansinius metus pripažintų pajamų vertės arba 0,25 procento turto vertės.
85. Ir esminės, ir neesminės apskaitos klaidos taisomos einamojo ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose. Apskaitos klaidų taisymo įtaka finansinėse ataskaitose parodoma taip:
85.1. jei apskaitos klaida nėra esminė, jos taisymas registruojamas toje pačioje sąskaitoje, kurioje buvo užregistruota klaidinga informacija, ir parodomas toje pačioje veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje, kurioje buvo pateikta klaidinga informacija;
85.2. jei apskaitos klaida esminė, jos taisymas registruojamas tam skirtoje sąskaitoje ir parodomas veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje „Apskaitos politikos keitimo bei esminių apskaitos klaidų taisymo įtaka“. Lyginamoji ankstesniojo ataskaitinio laikotarpio finansinė informacija pateikiama tokia, kokia buvo, t.y. nekoreguojama. Su esminės klaidos taisymu susijusi informacija pateikiama aiškinamajame rašte.
III. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS
Finansinių ataskaitų rinkinys
86. Finansinių ataskaitų rinkinio tikslas – pateikti informaciją vartotojams, kurie neturi galimybės pareikalauti jų poreikius atitinkančių ataskaitų.
87. Finansinių ataskaitų informacijos vartotojai yra visuomenė, mokesčių mokėtojai, valstybės ir savivaldybės valdžios institucijos, kreditoriai, tiekėjai ir pan. Finansinių ataskaitų rinkinyje pateikiama informacija apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, grynąjį turtą bei pinigų srautus, kuria naudojasi vartotojai, priimdami ir vertindami sprendimus dėl išteklių paskirstymo ir jų naudojimo viešosioms paslaugoms teikti.
88. Savivaldybės iždo finansinių ataskaitų rinkinį sudaro žemesniojo lygio ataskaitos, rengiamos remiantis 26-uoju VSAFAS „Išteklių fondo apskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys“.
89. Savivaldybės iždo ataskaitose visos sumos pateikiamos Lietuvos Respublikos piniginiais vienetais.
Ataskaitinis laikotarpis
90. Savivaldybės iždas teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Savivaldybės iždo finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tarpinis ataskaitinis laikotarpis sutampa su kalendoriniu ketvirčiu. Kai išskirtinėmis aplinkybėmis pateikiamas trumpesnio nei 12 mėnesių finansinių ataskaitų rinkinys (pavyzdžiui, steigimo arba reorganizavimo atvejais), be finansinių ataskaitų rinkinio laikotarpio savivaldybės iždas turi atskleisti:
Finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas ir teikimas
Metinių finansinių ataskaitų rinkinys
91. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios ataskaitos:
94. Metinių finansinių ataskaitų, įskaitant aiškinamojo rašto pastabų lenteles, formos gali būti pakeistos tik pakeitus VSAFAS nustatytas ataskaitų formas ir reikalavimus.
Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys
95. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys – tai finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu ataskaitiniai metai (kalendoriniai metai), duomenis. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas kas ketvirtį.
96. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:
97. Tarpinių finansinių ataskaitų, išskyrus aiškinamąjį raštą, rengimui taikomi tie patys principai, reikalavimai ir formos, kaip ir metinių finansinių ataskaitų rinkiniui. Sutrumpinto aiškinamojo rašto rengimo reikalavimai pateikti 23-ajame VSAFAS „Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys“.
Pagrindiniai finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo reikalavimai
Ataskaitų elementai ir jų vertinimas
100. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pagal ekonominius kriterijus finansinėse ataskaitose grupuojami į grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitų elementais. Finansinių ataskaitų elementai, naudojami finansinei būklei ir veiklos rezultatams įvertinti, yra tokie:
100.1. finansinės būklės ataskaitoje pateikiami elementai – turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai ir grynasis turtas – apibūdina savivaldybės iždo finansinę būklę;
101. Finansinių ataskaitų elementai įvertinami įvairiais metodais ir jų deriniais (pavyzdžiui, įsigijimo savikaina, tikrąja verte, realizavimo verte, grynąja galimo realizavimo verte, einamųjų išlaidų verte ir dabartine verte). Vertinant finansinių ataskaitų elementus vadovaujamasi VSAFAS reikalavimais ir taisyklėmis ir apskaitos tvarkų aprašais.
Pagrindiniai reikalavimai finansinių ataskaitų rinkiniui
102. Bendrieji finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo reikalavimai nurodyti 1-ajame VSAFAS „Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas“.
103. Savivaldybės iždo finansinių ataskaitų rinkinys rengiamas pagal VSAFAS. Finansinių ataskaitų rinkinio negalima apibūdinti kaip atitinkančio šiuos standartus, jeigu jis neatitinka bent vieno taikytino VSAFAS ar jo reikalavimo.
VI. APSKAITOS ORGANIZAVIMAS
Atsakomybė už apskaitos organizavimą
105. Už buhalterinės apskaitos įrašų teisingumą ir finansinių ataskaitų parengimą laiku atsako savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vedėjas.
106. Už savivaldybės iždo apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą laiku atsakingas savivaldybės administracijos direktorius.
107. Savivaldybės administracijos direktorius pasirašo savivaldybės iždo finansines ataskaitas bei savivaldybės konsoliduotąsias finansines ataskaitas.
Apskaitos tvarkytojas
108. Savivaldybės iždo apskaitą tvarko savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus specialistai, kuriems pavesta pareigybių aprašyme.
Apskaitos sistema
110. Apskaitai tvarkyti naudojamas kompiuterinės programinės įrangos paketas“Biudžetas“, kuris sukonfigūruotas taip, kad būtų galima tvarkyti savivaldybės iždo apskaitą remiantis teisės aktų ir šio Apskaitos vadovo reikalavimais. Apskaitos įrašai susisteminami apskaitos registruose (moduliuose). Apskaitos registru vadinama ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje registruojami, rūšiuojami, sumuojami ir apibendrinami apskaitos dokumentų duomenys. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami apskaitos registruose pagal apskaitos dokumentus chronologine, chronologine-sistemine arba sistemine tvarka. Kiekvienas iš registrų sistemina pasikartojančias vienarūšes ūkines operacijas.
111. Savivaldybės iždas pasirenka registrų formą, turinį ir skaičių. Pasirinktų registrų formos pateikiamos kaip apskaitos vadovo priedai arba, naudojant kompiuterinę apskaitos programinę įrangą, pateikiamas registrų sąrašas. Apskaitai tvarkyti yra naudojami šie pagrindiniai registrai (moduliai):
| Apskaitos sritis |
Registro pavadinimas |
| Investicijos į skolos vertybinius popierius |
Investicijos į skolos vertybinius popierius |
| Suteiktos paskolos |
Suteiktos paskolos |
| Gautinos sumos |
Gautinos sumos |
| Pinigai ir pinigų ekvivalentai |
Pinigai bankų sąskaitose |
| Finansavimo sumos |
Finansavimo sumos |
| Gautos paskolos |
Gautos paskolos |
| Kiti įsipareigojimai |
Kiti įsipareigojimai |
| Išvestinės finansinės priemonės |
Išvestinės finansinės priemonės |
| Pajamos |
Bendrasis registras |
| Sąnaudos |
Bendrasis registras |