ANYKŠČIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO ANYKŠČIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1-AĮ-762

Anykščiai

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290; 2009, Nr. 159-7206) 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2012, Nr. 122- 6126) 3 straipsnio 10 dalies 2 punktu ir Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 (Žin., 2013, Nr. 48-2427), 6 punktu,

t v i r t i n u Gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles (pridedama).

 

 

 

Administracijos direktorius                                                                                         Vilius Juodelis


 

PATVIRTINTA

Anykščių rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1-AĮ-762

 

 

GYVŪNŲ LAIKYMO ANYKŠČIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės (toliau – taisyklės) nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, gyvūnų augintinių, ūkinių gyvūnų, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse.

2. Taisyklių nuostatos taikomos gyvūnų laikymui Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje esančiose kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse.

3. Mėgėjų sodų sklypuose, kurie yra sodininkų bendrijos teritorijoje, leidžiamų laikyti smulkių gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos gali būti nustatomos sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse, kurių nuostatos neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2012, Nr. 122-6126) ir šių taisyklių nuostatoms.

4. Taisyklių privalo laikytis visi Anykščių rajono savivaldybės gyventojai ir kiti Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje esantys subjektai.

5. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 (Žin., 2013, Nr. 48-2427), ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais gyvūnų laikymą ir priežiūrą.

6. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraše ir kituose teisės aktuose.

 

II. GYVŪNO LAIKYTOJO PAREIGOS

 

7. Gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad šunys, katės, šeškai bei kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11d. įsakymu Nr. B1-463 (Žin., 2007, Nr. 55-2165), ir turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas gyvūno vakcinavimas nuo pasiutligės.

8. Gyvūnų laikytojai turi siekti, kad jų laikomi gyvūnai būtų sveiki. Ligotų gyvūnų laikytojai privalo apriboti šių gyvūnų kontaktą su sveikais gyvūnais.

9. Gyvūno laikytojas turi nedelsiant pranešti apie, jo nuomone, užkrėstą, užsikrėtusį ar sergantį pasiutlige ar kita užkrečiamąja liga gyvūną Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Anykščių valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – Anykščių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) arba privačiam veterinarijos gydytojui.

11. Gyvūnui priteršus viešosiose vietose, gyvūnų vedžiojimo vietose, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, kito asmens žemės valdoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, kitiems asmenims priklausančiose ar visuomeninio transporto priemonėse, gyvūno laikytojas privalo nedelsdamas surinkti ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus.

12. Vedant ar vadeliojant ūkinius gyvūnus (arklius, karves ir kt.) viešojoje vietoje ir jiems priteršus, asmenys, vedantys ar vadeliojantys ūkinius gyvūnus, privalo nedelsdami surinkti ekskrementus ir kitus teršalus.

13. Gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad iš nuolatinės gyvūnų laikymo vietos vežamus ar kitu būdu perkeliamus gyvūnus lydėtų Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštis, kurio forma patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. B1-207 „Dėl Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščio ir Leidimo paskersti gyvūną skerdykloje formų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 31-1102; 2009, Nr. 13-527), išskyrus atvejus, kai gyvūnai pervežami ar kitu būdu perkeliami į kitą to paties gyvūno laikytojo gyvūnų laikymo vietą Lietuvos Respublikoje ar gyvūno laikytojas nekomerciniais tikslais vežasi gyvūnus augintinius.

14. Gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai būtų tvarkomi pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES (OL 2010 L 276, p. 33). Gyvūnų augintinių gaišenos gali būti tvarkomos vadovaujantis Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11d. įsakymu Nr. B1-459 (Žin., 2005, Nr. 101 -3784).

15. Gyvūno laikytojas privalo apie gyvūno augintinio dingimą per 10 dienų pranešti Uždarajai akcinei bendrovei Anykščių komunaliniam ūkiui ir apie tai viešai paskelbti (pavyzdžiui, internete, spaudoje).

 

III. BENDRIEJI REIKALAVIMAI GYVŪNŲ LAIKYMUI IR PRIEŽIŪRAI

 

16. Visiems gyvūnams laikyti turi būti suteikiamos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo patalpos, aplinka, priežiūra, pašaras (lesalas) ir vanduo.

17. Gyvūnai turi būti reguliariai apžiūrimi, o prireikus jiems nedelsiant turi būti suteikiama veterinarinė pagalba.

18. Gyvūnų laikytojai turi imtis priemonių, kad lauke ne pastatuose laikomi gyvūnai augintiniai būtų apsaugoti nuo laukinių gyvūnų, nepalankių oro sąlygų ir pavojų.

19. Laikant gyvūnus pastatuose, juose turi būti tinkamai įrengtos grindys, atitinkančios laikomų gyvūnų fiziologinius poreikius ir nekeliančios pavojaus gyvūnų sveikatai ir gerovei, konstrukcijos gyvūnams miegoti ar pakreikta tinkamų pakratų.

20. Gyvūnams naudojami pakratai turi būti sausi, sugeriantys drėgmę, netoksiški ir be užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, kenkėjų ar kito užkrato.

21. Gyvūnai turi būti šeriami jų poreikius atitinkančiais pašarais (lesalais). Pašaro (lesalo) kiekis, sudėtis, forma ir jo pateikimas turi atitikti gyvūnų mitybos ir elgesio poreikius. Visi gyvūnai turi gauti pašaro (lesalo) jų fiziologines reikmes atitinkančiais laiko tarpais.

22. Gyvūnams prieinamoje vietoje nuolat turi būti tinkamo vandens arba jie, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius, turi būti reguliariai girdomi.

23. Gyvūnų laikymo vietoje turi būti pakankamas kiekis gyvūnams šerti ir girdyti naudojamų indų arba pakankamas plotas, kad vienu metu be konkurencijos galėtų maitintis visi gyvūnai.

24. Gyvūnų laikymo vietoje gyvūnai neturi būti laikomi nuolatinėje tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be atitinkamos poilsio pertraukos. Jei gyvūnų laikymo vietoje gyvūnų fiziologinėms ir etologinėms reikmėms tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas dirbtinis apšvietimas.

25. Parenkant gyvūnus laikyti grupėmis, turi būti atsižvelgiama į jų tarpusavio konkurencijos galimybę. Gyvūnai, kuriems reikia skirtingų aplinkos sąlygų, neturi būti laikomi kartu.

26. Gyvūnus, kurie negali būti laikomi kartu (pvz., paukščiai ir katės), rekomenduojama laikyti taip, kad jie neturėtų sąlyčio, išskyrus atvejus, kai gyvūnai yra pripratinti būti kartu.

27. Gyvūnų laikymo vietos, ypač aptvarų, voljerų, įrengimui naudojamos medžiagos, laikymui ir priežiūrai naudojama įranga, prie kurių gyvūnai gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos gyvūnams ir turi būti pritaikytos taip, kad jas būtų galima valyti ir dezinfekuoti. Gyvūnų laikymo vietos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir prireikus dezinfekuojamos.

28. Nugaišinti gyvūnus gali tik veterinarijos gydytojas, turintis veterinarijos praktikos licenciją, ar jo pavedimu veterinarijos felčeris. Kai būtina nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias ar kai gresia realus pavojus žmogui ar kitam gyvūnui ir veterinarijos gydytojo pagalba nėra galima arba kitais įstatymuose numatytais ypatingais atvejais, gyvūnus gali nužudyti kitas asmuo.

29. Gyvūno savininkas, nebegalintis daugiau suteikti gyvūnui reikiamos priežiūros, privalo perduoti gyvūną naujam savininkui (įskaitant gyvūno augintinio perdavimą gyvūnų globėjui ir ūkinio gyvūno perdavimą galinčiam laikinai globoti ūkinį gyvūną ūkinių gyvūnų laikytojui). Gyvūno savininkas, nebegalintis suteikti gyvūnui reikiamos priežiūros ir išnaudojęs visas galimybes perduoti gyvūną kitam savininkui ir išsaugoti jo gyvybę, gali kreiptis į veterinarijos gydytoją dėl nugaišinimo.

30. Voljerai ar kiti gyvūnams laikyti skirti nesudėtingi statiniai statomi vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 (Žin., 2010, Nr. 115-5903).

 

IV. DRAUDŽIAMI VEIKSMAI

 

31. Asmenims, be Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų draudžiamų veiksmų, draudžiama:

31.1. vesti, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, atlikdami jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ir šunis vedlius. Draudžiamasis ženklas turi būti ne mažesnio kaip 8 cm pločio ar skersmens ir pakabintas matomoje vietoje prie įėjimo į tokias teritorijas, patalpas ar vietas;

31.2. vedžioti gyvūnus kapinėse, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, vaikų žaidimų aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose (išskyrus, specializuotų gyvūnų parodų metu), paplūdimiuose;

31.3. gyvūnams pasiekiamoje vietoje sąmoningai padėti ar kitaip pateikti nuodų arba jais apdoroto maisto, pašaro ar lesalo;

31.4. palikti gyvūnus be priežiūros viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose;

31.5. gyvūnus laikyti ir veisti parduotuvėse, mėsos, kulinarijos cechuose, skerdyklose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose, dviejų butų ir daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose;

31.5. gyvūnus laikyti ir veisti parduotuvėse, mėsos, kulinarijos cechuose, skerdyklose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose, dviejų butų ir daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose;

31.6. gyvūnų priežiūrai semti smėlį iš vaikams žaisti skirtų smėlio dėžių, vaikų žaidimų aikštelių, į jas pilti smėlį, užterštą gyvūnų ekskrementais ar kitais gyvūnų paliktais teršalais;

31.7. vedžioti (vesti) gyvūnus su jiems nepritaikytais antsnukiais, antkakliais ar pavadėliais;

31.8. prekiauti atskirų rūšių gyvūnais kitose negu Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytose vietose;

31.9. šerti bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus viešosiose vietose (išskyrus, Anykščių rajono savivaldybės administracijos nustatytas vietas), bendrojo naudojimo patalpose, mėtyti maistą jo likučius iš balkonų, per langus;

31.10. gyvūną sąmoningai padaryti bešeimininkiu ar bepriežiūriu;

31.11 naikinti bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus, išskyrus, įstatymuose numatytus atvejus.

 

V. GYVŪNŲ AUGINTINIŲ LAIKYMAS

 

32. Dviejų butų namo bute, daugiabučio namo bute ar individualiame gyvenamajame name leidžiama laikyti šunis, kates ir kitus ne ūkinius gyvūnus, išskyrus roplius ir kitus gyvūnus, kurie dėl biologinių savybių gali kelti pavojų žmonių ar kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai.

33. Dviejų butų namo bute, daugiabučio namo bute ar individualiame gyvenamajame name leidžiamų laikyti šunų ar kačių skaičius nustatomas atsižvelgiant į vienam šuniui ar katei reikalingą minimalią ploto normą, nurodytą šių taisyklių 1 priede, ir šių gyvūnų vados dydį.

34. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai laikomi vadovaujantis Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-290 (Žin., 2013, Nr. 41-2032), nustatyta tvarka.

35. Asmenys, norintys įvežti, įsigyti, laikyti, veisti pavojingus šunis ir jais prekiauti, privalo turėti savivaldybės, kurios teritorijoje nuolat gyvena (fizinis asmuo) arba laikys (juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialai) pavojingą šunį, administracijos direktoriaus nustatyta tvarka išduotą leidimą.

36. Voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti.

37. Patalpos, voljero, narvo ar kitos laikymo įrangos, kuriuose laikomi šunys ar katės, plotas turi atitikti šių taisyklių 1 priede nustatytas normas.

38. Kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos.

39. Šuniui prieinamoje vietoje turi būti įrengta būda ar kita vieta, kurioje šuo galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų ir kurios dydis, priklausomai nuo šuns dydžio, būtų toks, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Šuns poilsio vieta turi būti pakelta nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo ar kitu būdu apsaugota nuo vandens.

40. Uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.

42. Katės bendrojo naudojimo patalpose, viešosiose vietose turi būti nešamos ant rankų arba specialiuose narveliuose, kuprinėse, jas galima vesti (vedžioti) laikant už pavadėlio.

43. Šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešosiose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu, išskyrus, šiose taisyklėse nustatytus atvejus.

44. Šunys, išskyrus, pavojingus ir kovinius šunis bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus, bendrojo naudojimo patalpose, viešosiose vietose gali būti be antsnukio, esant bent vienai iš šių sąlygų:

44.1. asmuo turi Lietuvos kinologų draugijos ar kitos kompetentingos įstaigos ar organizacijos išduotą pažymėjimą, liudijantį apie išlaikytą šuns elgsenos testą. Pažymėjimas turi būti išduotas ne vėliau kaip prieš trejus metus;

44.2. šuo yra specialiame narvelyje, kuprinėje ar kitoje taroje;

44.3. šuo yra priskiriamas prie mažų šunų, sveriančių ne daugiau kaip 10 kg.

45. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.

46. Šunis rekomenduojama vedžioti gyvūnų vedžiojimo vietose (2 priedas), laukymėse, parkuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Gyvūnų vedžiojimo vietose Anykščių rajono savivaldybės administracija gali įrengti gyvūnų vedžiojimo aikšteles. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės žymimos aiškiai matomais, ne mažesniais kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklais su užrašu „Gyvūnų vedžiojimo aikštelė“. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės aptveriamos, jose įrengiama kieta danga (gali būti žolė), pastatomos urnos ekskrementams, suolai, smėlio dėžės. Įrengtos gyvūnų vedžiojimo aikštelės dezinfekuojamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį, vasarą – kas 10 dienų, ekskrementai išvežami kas savaitę. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus.

47. Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio. Šuo turi būti su antsnukiu, jeigu gyvūnų vedžiojimo aikštelėje yra dar bent vienas šuo ir šio šuns laikytojas nesutinka, kad šuo būtų be antsnukio.

48. Neapšviestose vietose tamsiu paros metu šunį vedžiojantis (vedantis) asmuo privalo būti su įjungtu žibintuvėliu.

49. Gyvūnų, nurodytų Konvencijos dėl nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 11 skyrius, 15 tomas, p. 48) I priedėlyje ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 136) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. vasario 6 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 101/2012 (OL 2012 L 39, p. 133), laikytojai turi turėti teisėtą jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus.

 

VI. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI ŪKINIŲ GYVŪNŲ LAIKYMUI

 

50. Ūkiniai gyvūnai turi būti laikomi nepažeidžiant Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 (Žin., 2002, Nr. 51-1974).

51. Ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.

52. Ūkinių gyvūnų laikytojai turi laikytis specialiųjų, tam tikroms ūkinių gyvūnų rūšims laikyti taikomų reikalavimų.

53.Ūkinių gyvūnų laikytojas, vykdydamas gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevenciją, turi užtikrinti, kad:

53.1. į ūkinių gyvūnų laikymo patalpą nepatektų pašaliniai asmenys, laukiniai, bešeimininkiai ir (ar) bepriežiūriai gyvūnai, graužikai ir kiti kenkėjai, kurie gali pernešti gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus;

53.2. ūkinių gyvūnų laikymo vietoje reguliariai būtų atliekamas graužikų ir kitų kenkėjų naikinimas, naudojant tam skirtus metodus ir priemones;

53.3. ūkinių gyvūnų laikymo vieta, gardai, loviai, ėdžios ir kita laikymui ir priežiūrai naudojama įranga būtų reguliariai valoma ir prireikus, dezinfekuojama. Mėšlas, srutos ir nesuėsti ar išbarstyti pašarai būtų reguliariai šalinami;

53.4. ūkinių gyvūnų laikymo vietoje pagal poreikį būtų atliekama deratizacija, dezinsekcija, dezinfekcija;

53.5. ūkiniai gyvūnai būtų šeriami ar lesinami tik saugiais pašarais ar lesalais ir girdomi tinkamu vandeniu;

53.6. ūkiniams gyvūnams susirgus ar įtarus ūkinius gyvūnus sergant, būtų sudaromos sąlygos veterinarijos gydytojui juos tinkamai apžiūrėti, diagnozuoti jiems ligas ir juos gydyti;

53.7. įtarus, kad laikomi gyvūnai serga užkrečiamąja liga, būtų nedelsiant pranešama Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar privačiam veterinarijos gydytojui ir būtų imamasi būtiniausių priemonių, kad liga neplistų.

54. Ūkinių gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad mėšlas ir srutos būtų tvarkomos vadovaujantis Aplinkosaugos reikalavimais mėšlui tvarkyti, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434).

55. Kiekvienas galvijų, kiaulių, avių, ožkų ar arklių laikytojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pildo laikomų ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalą arba daro įrašus kompiuterinėje laikmenoje, atsako už turimų ūkinių gyvūnų ženklinimą, informacijos apie ūkinių gyvūnų skaičiaus pokytį pateikimą.

56. Ūkiniai gyvūnai gali būti ganomi tik šių gyvūnų laikytojui nuosavybės teise priklausančiame ar kitais teisėtais pagrindais valdomame žemės ūkio paskirties žemės sklype.

57. Draudžiama ūkinius gyvūnus laikyti skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose viešosiose vietose, dviejų butų ir daugiabučių namų butuose bei bendrojo naudojimo patalpose.

58. Bitynuose turi būti laikomos ir (ar) veisiamos sveikos bitės.

59. Bičių laikytojas turi laikytis Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. BĮ-180 (Žin., 2005, Nr. 38-1266; 2011, Nr. 13-593).

60. Kiekvienas bitynas turi turėti bityno pasą, kurio forma nurodyta Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 1 priede. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo bityno paso išdavimo bičių laikytojas turi suženklinti ir sunumeruoti visus bityno avilius, kurie bus laikomi Anykščių rajono savivaldybės gyvenamojoje teritorijoje.

61. Prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje turi būti ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, bitės!“ Ant ar prie įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris ir kontaktinis telefono numeris.

62. Bitynai turi būti įrengiami, kaip numatyta Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 7 punkte. Veisliniai bitynai, be Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 7 punkto reikalavimų, turi atitikti ir 8 punkto reikalavimus.

63. Siekiant užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą, medingųjų augalų žydėjimo metu bičių laikytojui leidžiama atvežti ir pastatyti avilius su bičių šeimomis ne arčiau kaip:

63.1. 2,5 km atstumu nuo kito bičių laikytojo žemės valdos, kurioje šis bičių ganyklų pagerinimui pasėjo ne mažiau kaip 1 ha medingųjų augalų ar pasodino ne mažiau kaip 0,5 ha medingųjų medžių ar krūmų;

63.2. 1 km atstumu nuo kito bičių laikytojo žemės valdos, kurioje natūraliai auga medingieji augalai.

64. Atvežti ir pastatyti avilius su bičių šeimomis arčiau pasėtų medingųjų augalų ar pasodintų medingųjų krūmų ar medžių, nei nurodyta šių taisyklių 63.1 ir 63.2 punktuose galima tik tuo atveju, jei bičių laikytojas turi sklypo savininko raštišką sutikimą.

65. Siekiant užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą, asmenys, apdorojantys žemės sklypus augalų apsaugos priemonėmis, turi laikytis Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 (Žin., 2004, Nr. 15-481; 2012, Nr. 100-5108).

66. Prieš atliekant avilių apžiūrą, medkopį ar kitus bityno priežiūros darbus medunešio laikotarpiu, turi būti žodžiu įspėjami asmenys, esantys žemės valdoje, kurioje laikomi aviliai su bitėmis, ir už jos ribų, kurie tikėtina, kad gali nukentėti nuo bičių.

67. Bičių laikytojas, turintis bityną Anykščių rajono savivaldybės gyvenamojoje vietovėje, aktyvios bičių veiklos metu turi užtikrinti, kad:

67.1. nuo jo įrengtų avilių, esančių bityne, būtų ne mažesnis kaip 100 m atstumas iki rekreacinių teritorijų, ne mažesnis kaip 10 m atstumas iki kelio, pėsčiųjų ar dviračių tako, ne mažesnis kaip 5 m atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra gyvenamieji namai, ne mažesnis kaip 50 m atstumas iki statinių, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, arba žemės valdų, kuriose ganomi ūkiniai gyvūnai. Minimalių atstumų reikalavimas aviliams netaikomas, kai teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta tvora arba apsodinta gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m aukščio;

67.2. avilių lakos būtų atgręžtos į bičių laikytojo žemės valdos vidurį, išskyrus atvejus, kai avilių lakos yra ne žemiau kaip 2 m aukštyje virš žemės;

67.3. būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeima 1 are žemės valdos, išskyrus atvejus, kai bičių laikytojas turi visų besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų rašytinius sutikimus, kuriais patvirtinama, kad žemės valdos savininkai ar naudotojai leidžia bičių laikytojui laikyti daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės valdos.

 

VII. BEŠEIMININKIŲ IR BEPRIEŽIŪRIŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 

68. Gyvūnų globėjai turi laikytis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 15 straipsnyje nurodytų ir kitų gyvūnų gerovę ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

69. Asmuo, radęs ir (ar) priglaudęs bepriežiūrį gyvūną, privalo apie tai pranešti (žodžiu ar raštu) gyvūno savininkui ir grąžinti jam gyvūną. Jei asmeniui, radusiam ir (ar) priglaudusiam bešeimininkį ar bepriežiūrį gyvūną augintinį, gyvūno savininkas ar jo gyvenamosios vietos adresas yra nežinomi, asmuo apie rastą ir (ar) priglaustą gyvūną per tris dienas turi pranešti Uždarajai akcinei bendrovei Anykščių komunaliniam ūkiui. Jeigu gyvūnas yra registruotas, Uždaroji akcinė bendrovė Anykščių komunalinis ūkis pagal išorinio ženklinimo žymeklį nustato gyvūno savininką ir nedelsdamas jam praneša apie surastą gyvūną.

70. Asmuo, atsiimdamas surastą gyvūną, privalo pateikti galiojančius gyvūno registracijos dokumentus ar kitus įrodymus, kurie patvirtintų, kad asmuo yra gyvūno savininkas.

 

VIII. PROGRAMINIAMS IR KITIEMS RENGINIAMS NAUDOJAMŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 

71. Bendruosius reikalavimus renginių su gyvūnais organizavimui, sveikatos reikalavimus gyvūnams, naudojamiems renginiams su gyvūnais, reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, prašymų išduoti leidimą organizuoti renginį su gyvūnais nagrinėjimo ir leidimų organizuoti renginį su gyvūnais išdavimo tvarką nustato Veterinarijos reikalavimai pramoginiams ir kitiems renginiams naudojamiems gyvūnams, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 2d. įsakymu Nr. B1-2 (Žin., 2013, Nr. 9-414).

72. Renginių su gyvūnais, numatomų rengti Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, organizatoriai privalo informuoti Anykščių rajono savivaldybės administraciją.

73. Informacijos apie renginius su gyvūnais keitimasis tarp Anykščių rajono savivaldybės administracijos ir Anykščių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyksta šių įstaigų suderinta tvarka.

 

IX. ATSAKOMYBĖ

 

74. Gyvūnų padarytą žalą atlygina jų savininkas (laikytojas) įstatymų nustatyta tvarka.

75. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

76. Anykščių rajono savivaldybės administracijos, Vietinio ūkio ir turto valdymo skyrius kontroliuoja, kaip yra įgyvendinamos šios taisyklės. Anykščių rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus, bendradarbiauja su Anykščių valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba ir policija.

77. Jei šuo, katė ar kitas pasiutligei imlus gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones ar gyvūnus, gyvūno savininkas, laikytojas ar nukentėjęs asmuo nedelsdamas turi pranešti Anykščių valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar sveikatos priežiūros įstaigai.

78. Asmenys turi pasirūpinti arba pranešti kompetentingoms institucijoms, gyvūnų globėjams apie sužeistus, sergančius, bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus ir apie jiems žinomus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus.

79. Taisyklės gali būti pildomos ir keičiamos Anykščių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

 

______________


 

Gyvūnų laikymo Anykščių rajono

savivaldybės teritorijos gyvenamosiose

vietovėse taisyklių

1 priedas

 

 

MINIMALIOS GYVŪNAMS AUGINTINIAMS (ŠUNIMS, KATĖMS) SKIRIAMO

PLOTO NORMOS

 

Gyvūno augintinio rūšis ir svoris, kg

Gyvūnui augintiniui skiriamas minimalus plotas, m2

Minimalus plotas, skiriamas gyvūno augintinio vadai (8 savaičių amžiaus ir vyresniems jaunikliams), m2

 

Bute / name

patalpoje, laikymo įrangoje**

Iki 4 jauniklių

daugiau kaip 4 jaunikliai

 

 

vienam

kiekvienam

papildomam

 

Katės

10

4

2

2

3

Šunys:

iki 10 kg

 

10

 

4/8***

 

2/4***

 

2

 

3

10-20 kg

15

4/15***

2/7***

3

6

20-40 kg

20

6/25***

2/12***

4

8

per 40 kg

30

6/30***

3/15***

4

12

 

___________________

* – dviejų butų namo bute, daugiabučio namo bute ar individualiame gyvenamajame name;

** – gyvūnų augintinių laikymui skirtoje patalpoje, išskyrus dviejų butų namo butą, daugiabučio namo butą ar individualų gyvenamąjį namą, voljere, narve ar kitoje įrangoje;

*** – pirma ploto norma taikoma šunims, kurie yra laikomi gyvūnų augintinių laikymui skirtoje patalpoje, išskyrus dviejų butų namo butą, daugiabučio namo butą ar individualų gyvenamąjį namą, voljere, narve ir kitoje įrangoje ir išvedami pasivaikščioti ne rečiau kaip 1 kartą per dieną ne trumpesniam kaip 1 valandos laikotarpiui arba ne rečiau kaip 2 kartus per dieną ne trumpesniems kaip 30 minučių laikotarpiams. Antra ploto norma taikoma šunims, kurie yra laikomi gyvūnų augintinių laikymui skirtoje patalpoje, išskyrus dviejų butų namo butą, daugiabučio namo butą ar individualų gyvenamąjį namą, voljere, narve ir kitoje įrangoje, tačiau nė karto per dieną neišvedami pasivaikščioti.

______________


 

Gyvūnų laikymo Anykščių rajono

savivaldybės teritorijos gyvenamosiose

vietovėse taisyklių

2 priedas

 

GYVŪNŲ VEDŽIOJIMO VIETŲ ANYKŠČIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE SĄRAŠAS

 

1. Ramybės g. nuo Liudiškių g. po dešine puse, palei griovį (prie Ramybės ir Žiburio gatvių, Anykščių m.) (1 priedas).

2. Žiburio g. 1 namo kitoje gatvės pusėje, pievelė (prie Ramybės ir Žiburio gatvių, Anykščių m.) (1 priedas).

3. S. Neries ir J. Basanavičiaus g. sankirtoje, pievelė šalia miško (prie J. Basanavičiaus gatvės, Anykščių m.) (2 priedas).

4. Vairuotojų g. 5 namo kitoje gatvės pusėje, pievelė (prie Vairuotojų gatvės, Anykščių m.) (3 priedas).

5. Anykščių miesto parke nuo Anykštos g., parko teritorijoje (4 priedas).

______________