ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL LAIDOJIMO IR KAPINIŲ LANKYMO ALYTAUS MIESTE TAISYKLIŲ TVIRTINIMO
2012 m. rugpjūčio 30 d. Nr. T-176
Alytus
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2007, Nr. 72-2832; 2011, Nr. 52-2504) 6 straipsnio 41 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Žmonių palaikų laidojimo įstatymu (Žin. 2007, Nr. 140-5763; 2010, Nr. 123-6259) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis (Žin. 2008, Nr. 137-5411; 2011, Nr. 120-5654), Alytaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Pripažinti netekusiais galios Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. T-145 „Dėl Laidojimo ir kapinių lankymo Alytaus mieste taisyklių tvirtinimo“ 1 punktą ir 2011 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. T-196 „Dėl Laidojimo ir kapinių lankymo Alytaus mieste taisyklių 12.4 punkto pakeitimo“.
PATVIRTINTA
Alytaus miesto savivaldybės tarybos
2012 m. rugpjūčio 30 d.
Sprendimu Nr. T-176
LAIDOJIMO IR KAPINIŲ LANKYMO ALYTAUS MIESTE
TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Laidojimo ir kapinių lankymo Alytaus mieste taisyklės (toliau – taisyklės) nustato kapinių statusą, laidojimo leidimų išdavimo, laidojimo ir kapinių lankymo tvarką Alytaus mieste.
2. Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis.
3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Kapas – vieta, kurioje palaidoti žmogaus (žmonių) palaikai.
Kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti ar kremuoti.
Kapinės – žemės plotas žmogaus palaikams, taip pat kremuotiems ar balzamuotiems, laidoti kapuose, rūsiuose, kolumbariumų nišose ar kitose vietose, kuriose išbarstomi arba užkasami kremuoti žmogaus palaikai.
Kapo ramybės laikotarpis – laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai. Konkrečią kapo ramybės laikotarpio trukmę kapinėse, atsižvelgdamas į grunto sudėtį ir į tai, ar kape palaidotas asmuo sirgo pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, nustato kapinių prižiūrėtojas, remdamasis hidrogeologinio tyrimo rezultatais ir visuomenės sveikatos centro apskrityje išvada. Kapo ramybės laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 25 metai.
Kapinių prižiūrėtojas – juridinis asmuo, savivaldybės paskirtas prižiūrėti kapines – Alytaus miesto savivaldybės administracija (Komunalinio ūkio skyrius).
Veikiančios kapinės – kapinės, kur gali būti formuojamos naujos kapavietės, formuojami nauji kapai, pakartotinai laidojama esamuose kapuose.
Riboto laidojimo kapinės – kapinės, kuriose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau galima laidoti esamose (kur jau palaidota) kapavietėse, formuojant naujus kapus arba pakartotinai laidojant į jau esamus.
Neveikiančios kapinės – kapinės, kuriose negalimi nauji laidojimai dėl nustatytų visuomenės sveikatos saugos ir aplinkosaugos reikalavimų. Apie kapinių priskyrimą neveikiančioms savivaldybė praneša vietinėje spaudoje, be to, informacija skelbiama kapinių informacinėje lentoje.
II. ALYTAUS MIESTO KAPINIŲ STATUSAS
III. LEIDIMŲ IŠDAVIMO IR LAIDOJIMO TVARKA
7. Leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui, pateikusiam rašytinį prašymą, mirties liudijimą ir asmens dokumentą, arba laidojančio asmens įgaliotam fiziniam ar juridiniam asmeniui pateikus įgaliojimą arba paslaugų sutartį su juridiniu asmeniu šiam veiksmui atlikti:
7.1. Palaikams laidoti (įskaitant balzamuotus ir kremuotus), atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, skiriama kapavietė. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. m (1,5x2,5), keliems kapams (šeimos kapavietei) – 7 kv. m (2,8x2,5). Kremuotiems palaikams urnoje gali būti skiriama mažesnių matmenų kapavietė kapinėse numatytose vietose.
8. Už kapavietės priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas.
8.1. Kapavietėje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje laikantis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų.
8.2. Kai neįmanoma nustatyti kapavietę prižiūrinčio asmens, leidimas laidoti į turimą šeimos kapavietę išduodamas asmeniui įrodžius giminystės ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, raštiškus sutikimus. Pakartotinai laidoti kape galima pasibaigus nustatytam kapo ramybės periodui.
8.3. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui bei nurodyti žurnale keistinus duomenis.
9. Leidimas perlaidoti išduodamas iš Alytaus miesto ir kitų vietovių pervežtiems palaikams palaidoti į turimas ir prižiūrimas kapavietes, laikantis šių taisyklių. Palaikus galima perlaidoti tik gavus atitinkamo visuomenės sveikatos centro rašytinį sutikimą bei pateikus mirusiojo mirties liudijimą.
10. Viešosios kapinėse gali būti laidojami:
10.1. Užupių kapinėse – Alytaus miesto ir su kapinių teritorija besiribojančių Užupių ir Balninkų kaimų, taip pat Miklusėnų kaimo ir kitų su Alytaus miesto savivaldybės teritorija besiribojančių kaimų gyventojų palaikai ir Alytaus miesto gyventojų artimųjų palaikai; Alytaus miesto nusipelnę piliečiai gali būti laidojami Užupių kapinių antrajame kvartale;
10.2. Daugų gatvės kapinėse – tik į turimas ir prižiūrimas kapavietes, Dainavos apygardos kovotojų memorialo teritorijoje gali būti laidojami kariai savanoriai ir jų sutuoktiniai;
10.4. Savanorių gatvės kapinėse į turimas ir prižiūrimas kapavietes gali būti palaidotas tik mirusiojo sutuoktinis (sutuoktinė) arba tėvai, jei mirusysis neturėjo sutuoktinio, taip pat Alytaus mieste dirbę kunigai bei Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino (OFS) Vilkaviškio vyskupijos brolijos Alytaus Šv. Angelų Sargų brolijos vienišos seserys pranciškonės, šios OFS brolijos turimoje ir prižiūrimoje kapavietėje. Šiuo atveju laidojant brolijos narę prašymą išduoti leidimą laidoti turi pateikti OFS atstovas, kartu pateikdamas pažymą, kad laidojamas asmuo priklauso šiai brolijai. Kitų mirusiųjų palaikai į turimas ir prižiūrimas kapavietes gali būti palaidoti tik kremuoti. Šiuo atveju Komunalinio ūkio skyriaus atsakingas darbuotojas leidimą laidoti išrašo tada, kai laidojantis asmuo kartu su rašytiniu prašymu pateikia kremavimo paslaugų įmonės išduotą mirusiojo kremavimo faktą patvirtinančią pažymą.
IV. KAPAVIEČIŲ PRIEŽIŪROS TVARKA
13. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, informuojamas kapinių prižiūrėtojas, kuris žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas. Statant, keičiant ar rekonstruojant kapavietės statinius, paminklų ar betoninių aptvėrimų atliekas atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo privalo išsivežti arba išmesti į tam tikslui įrengtas aikšteles kapinių prieigose. Į kapinėse esančius buitinių atliekų konteinerius, taip pat rūšiuojamų atliekų konteinerius, statybines atliekas mesti ar sudėti šalia jų griežtai draudžiama.
14. Pradėti darbus įrengiant naują stacionarų ar rekonstruoti esamą kapavietės aptvėrimą galima tik suderinus su kapinių prižiūrėtoju. Rekonstruojant kapavietės aptvėrimą privaloma išlaikyti tas pačias kapavietės ribas, kapavietę praplėsti galima tik gavus raštišką kapinių prižiūrėtojo pritarimą.
15. Praėjimo takai tarp kapaviečių gali būti išklojami betoninėmis trinkelėmis, akmenimis ar pan. (t. y. statybinėmis medžiagomis, pritaikytomis kloti šaligatvius ir takus, kurios būtų neslidžios bet kokiomis meteorologinėmis sąlygomis) tik tuo atveju, jeigu tai netrukdo greta esantiems kapams arba kapinėse tvarkymo darbus atliekančioms įmonėms, ir tik gavus kapinių prižiūrėtojo leidimą. Stacionariai įrengtų praėjimo tarp gretimų kapaviečių takų visas plotis privalo būti viename aukštyje. Užupių kapinėse, kai kapavietė yra šlaite, atsižvelgiant į šalia esančių kapaviečių padėtį, galima formuoti iki 0,5 metro aukščio atraminę sienelę.
V. KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMO NEPRIŽIŪRIMOMIS IR
JŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO TVARKA
16. Kapinių prižiūrėtojas parengia ir teikia administracijos direktoriui tvirtinti Neprižiūrimos kapavietės aprašą. Vadovaudamasis Neprižiūrimos kapavietės aprašu kapinių prižiūrėtojas nustato neprižiūrimą kapavietę ir raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Jeigu neįmanoma nustatyti atsakingo asmens, kapavietėje paliekama lentelė, kurioje nurodyta reikalinga informacija. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija išnagrinėja situaciją ir pripažįsta šią kapavietę neprižiūrima. Komisija sudaro visų pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių sąrašą ir teikia tvirtinti administracijos direktoriui.
17. Pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja savivaldybės administracija. Pagal 16 punkte nurodytos komisijos sudarytą sąrašą kapavietės gali būti skiriamos:
17.1. eilės tvarka laidoti mirusiuosius pagal laidojančių asmenų pageidavimą, jeigu jose yra pasibaigęs kapo ramybės laikotarpis;
17.2. asmenims, pageidaujantiems prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, jeigu nepasibaigęs kapo ramybės laikotarpis. Asmenys raštu kreipiasi į savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyrių su prašymu įrašyti kapavietės prižiūrinčiuoju asmeniu. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, turi prižiūrėti nurodytą kapavietę ir gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas šiose taisyklėse ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintoje Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
VI. KAPINIŲ LANKYMO TVARKA
18. Kapinės lankomos visais metų laikais šviesiu paros metu. Lapkričio 1 d. – Visų šventųjų dieną ir lapkričio 2 d. – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną – lankymo laikas neribojamas.
19. Kapinėse draudžiama:
19.1. važinėti motorinėmis transporto priemonėmis (išskyrus specialiųjų tarnybų transportą, norint atvežti paminklą, žemės ar pan., taip pat atvežti neįgalumo pažymėjimą turintį asmenį transportui skirtais takais);
19.2. palikti transporto priemonę tarp kapų, atvežus sunkų krovinį (paminklą, žemes, betoną), kol bus baigti darbai, t. y. iškrovus krovinį automobilis turi būti paliktas už kapinių tvoros;
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
20. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuri buvo padaryta kapinėms ar kitoms kapavietėms, įrengiant kapo paminklą, antkapį ar atliekant kitus priežiūros darbus.
21. Kitus šiose taisyklėse nenumatytus kapinių tvarkymo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės.