ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO IR MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES

PASLAUGAS ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠO

PATVIRTINIMO

2011 m. kovo 31 d. Nr. K-95

Alytus

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (Žin., 2006, Nr. 17- 589) 13 straipsniu, 26 straipsnio 3 dalimi, 28 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 68-2510) ir vykdydama Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje 2011 m. vasario 23 d. teikimą Nr. 1-1 (1.18) „Dėl Socialinių paslaugų organizavimo ir mokėjimo už socialines paslaugas Alytaus rajono savivaldybėje tvarkos aprašo pakeitimo“, Alytaus rajono savivaldybės taryba nusprendžia:

1.  Patvirtinti Socialinių paslaugų organizavimo ir mokėjimo už socialines paslaugas Alytaus rajono savivaldybėje tvarkos aprašą (pridedama).

2.  Pripažinti netekusiu galios Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. K-242 „Dėl Socialinių paslaugų organizavimo ir mokėjimo už socialines paslaugas Alytaus rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Savivaldybės meras                                                                           Algirdas Vrubliauskas

PATVIRTINTA

Alytaus rajono savivaldybės tarybos

2011 m. kovo 31d.

sprendimu Nr. K-95

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO IR MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.   Socialinių paslaugų organizavimo ir mokėjimo už socialines paslaugas Alytaus rajono savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja socialinių paslaugų organizavimą, mokėjimą už socialines paslaugas bei pagalbos pinigų skyrimą ir mokėjimą.

2.   Aprašo nuostatos taikomos toms socialinėms paslaugoms, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Alytaus rajono savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšų ar Alytaus rajono savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti.

3.   Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (Žin., 2006, Nr. 17-589) ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose socialines paslaugas, apibrėžtas sąvokas.

4.   Alytaus rajono savivaldybėje gali būti teikiamos Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. Al-93 (Žin., 2006, Nr. 43-1570), nustatytos socialinės paslaugos pagal gyventojų poreikį.

5.   Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau – Socialinės paramos skyrius) pagal gyventojų poreikius planuoja socialines paslaugas (kasmet sudaro ir teikia tvirtinti Alytaus rajono savivaldybės tarybai socialinių paslaugų planą), administruoja socialinių paslaugų organizavimą ir kontroliuoja bendrųjų socialinių paslaugų bei socialinės priežiūros kokybę.

II.   SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ORGANIZAVIMAS

6.   Savivaldybėje socialinės paslaugos teikiamos:

6.1.    vaikams, likusiems be tėvų globos, ir jų šeimoms;

6.2.    socialinės rizikos vaikams ir jų šeimoms;

6.3.    vaikams su negalia ir jų šeimoms;

6.4.    senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms;

6.5.    suaugusiems asmenims su negalia ir jų šeimoms;

6.6.    socialinės rizikos šeimoms;

6.7.    kitiems asmenims ir jų šeimoms, atsižvelgiant į individualius asmens (šeimos) interesus ir nustatytus socialinių paslaugų poreikius.

7.   Dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusiųjų šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas kreipiasi į gyvenamosios vietos seniūnijos socialinį darbuotoją ir pateikia šiuos dokumentus:

7.1.   užpildytą Prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti (toliau - prašymas), kurio formą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras;

7.2.   asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiams);

7.3. pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba pažymą, patvirtinančią, kad jis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (tik tuo atveju, kai nėra duomenų gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose);

7.4. informaciją (pažymas) apie asmens (šeimos narių) gaunamas pajamas (išskyrus informaciją, kurią Alytaus rajono savivaldybės administracija gauna pagal asmens duomenų teikimo sutartis);

7.5. kitus dokumentus, patikslinančius socialinių paslaugų poreikį.

8.  Asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo, rūpintojo prašymas nebūtinas, kai kreipiamasi dėl informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo bei kitų bendrųjų socialinių paslaugų gavimo.

9.    Kai asmuo dėl sveikatos, neįgalumo ar kitų objektyvių priežasčių negali kreiptis dėl socialinių paslaugų skyrimo į gyvenamosios vietos seniūnijos socialinį darbuotoją, veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, prašymą dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui (šeimai) gali pateikti bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.

10.  Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį nustato seniūnijų socialiniai darbuotojai. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintu Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu.

11.  Seniūnijos socialinis darbuotojas, nustatęs asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, išvadas ir sprendimo dėl socialinių paslaugų skyrimo projektą pateikia Socialinės paramos skyriaus vedėjui, priimančiam sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo.

12.  Išskirtiniais atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą ar kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, Socialinės paramos skyriaus vedėjas gali priimti sprendimą dėl socialinių paslaugų skyrimo, nenustačius socialinių paslaugų poreikio. Tokiu atveju socialinių paslaugų poreikis turi būti nustatytas suteikus (arba jau teikiant) socialines paslaugas.

13.  Socialinių paslaugų, kurios teikiamos papildomai asmens (šeimos) pageidavimu, poreikis nevertinamas. Taip pat poreikio vertinti nebūtina, jei asmuo (šeima) pageidauja gauti bendrąsias socialines paslaugas.

14.  Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu, pasikeitus aplinkybėms ar asmens sveikatos būklei, peržiūri socialinių paslaugų įstaigos socialinis darbuotojas ir pateikia išvadas socialinių paslaugų įstaigos vadovui.

15.  Socialinių paslaugų įstaigos vadovas dėl socialinių paslaugų nutraukimo ir kitų socialinių paslaugų skyrimo asmeniui, kuris gauna socialines paslaugas socialinių paslaugų įstaigoje ir kuriam reikia keisti paslaugų rūšį, kreipiasi į savivaldybę, kuri priėmė sprendimą dėl socialinių paslaugų asmeniui skyrimo.

16.  Socialinės paramos skyrius sprendimo dėl socialinių paslaugų skyrimo kopiją per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikia (išsiunčia) asmeniui. Sprendimo originalas įsegamas į asmens bylą.

17.  Priėmus sprendimą skirti asmeniui ilgalaikę, o vaikui, kuriam nustatyta laikinoji globa, ar socialinės rizikos vaikui - trumpalaikę socialinę globą globos namuose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija ar dalininku (savininku) yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinės paramos skyrius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčia šio sprendimo kopiją Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

18.  Informacijai apie asmenį (šeimą), gaunantį socialines paslaugas, kaupti seniūnijų socialiniai darbuotojai užveda asmens (šeimos) registracijos kortelę, kurios formą ir galiojimo terminą nustato savivaldybės administracijos direktorius, ir suveda socialinių paslaugų duomenis į Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).

19.    Asmeniui (šeimai) pakeitus gyvenamąją vietą, registracijos kortelės bei dokumentų kopijos persiunčiamos naujos gyvenamosios vietos savivaldybei.

20.    Socialinių paslaugų įstaigoje informacija apie asmenį (šeimą), gaunantį socialines paslaugas, kaupiama ir saugoma asmens byloje.

21.    Asmeniui (šeimai) socialinių paslaugų teikimas sustabdomas arba nutraukiamas šiais atvejais:

21.1. asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo ar rūpintojo raštišku prašymu;

21.2. pasibaigus sutarties dėl socialinių paslaugų teikimo terminui;

21.3. grubiai pažeidus socialinių paslaugų įstaigos vidaus tvarkos taisykles;

21.4. paaiškėjus, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas sąmoningai pateikė neteisingą informaciją socialinių paslaugų poreikiui nustatyti arba dirbtinai pablogino sąlygas, norėdamas gauti socialines paslaugas;

21.5. išvykus nuolat gyventi į kitą savivaldybę, užsienio valstybę;

21.6. atsisakius mokėti už socialines paslaugas;

21.7. nesudarant sąlygų teikti socialines paslaugas (neįsileidžiant į namus darbuotojo, nepriimant teikiamos pagalbos ir pan.);

21.10.                     asmeniui mirus;

21.11.                     kitais atvejais, kai paslaugų gavėjas netenka teisės gauti socialines paslaugas.

22.    Dėl socialinių paslaugų teikimo sustabdymo ar nutraukimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas ar paslaugas teikianti įstaiga raštu kreipiasi į socialinį darbuotoją, nustačiusį asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Prašyme turi būti nurodytos visos aplinkybės ir priežastys, dėl kurių turi būti sustabdytas ar nutrauktas socialinių paslaugų teikimas. Socialinis darbuotojas, įvertinęs visas aplinkybes, teikia savo išvadas Socialinės paramos skyriui.

23.    Sprendimą sustabdyti ar nutraukti socialinių paslaugų teikimą, atsižvelgdamas į socialinio darbuotojo siūlymą, Socialinės paramos skyriaus vedėjas priima nuo tos dienos, kai gauna informaciją apie Aprašo 20 punkte nurodytų aplinkybių atsiradimą.

24.    Išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo sustabdytas socialinių paslaugų teikimas, Socialinės paramos skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į socialinio darbuotojo siūlymą, priima sprendimą tęsti socialinių paslaugų teikimą.

25.    Socialinės paramos skyrius sprendimo dėl socialinių paslaugų sustabdymo, nutraukimo ar pratęsimo kopiją per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikia (išsiunčia) asmeniui. Sprendimo originalas įsegamas į asmens bylą.

III.         MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINES PASLAUGAS

Bendrosios nuostatos

26.    Mokėjimas už socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Alytaus rajono savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšų ar savivaldybei skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu ir šiuo Aprašu.

27.    Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimų.

28.    Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, teikiamų socialinių paslaugų rūšį ir kainą.

29.   Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.

30.   Jei asmuo (šeima) neturi finansinių galimybių mokėti už teikiamas socialines paslaugas, už jas moka (dalinai moka) asmens artimieji giminaičiai, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo jais rūpintis ir juos išlaikyti, arba kiti suinteresuoti asmenys.

31.   Jei asmuo (šeima) socialines paslaugas gauna ne visą mėnesį, už socialines paslaugas moka proporcingai teikiamų paslaugų trukmei.

32.   Socialinių paslaugų įstaigos socialinių paslaugų kainas apskaičiuoja vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika.

Mokėjimas už bendrąsias socialines paslaugas

33.   Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugos teikiamos nemokamai.

34.   Už kitas bendrąsias socialines paslaugas (transporto, skalbimo, aprūpinimo drabužiais ir avalyne, maitinimo organizavimo, asmeninės higienos ir priežiūros, sociokultūrines paslaugas ir kt.) nemoka:

34.1.  asmuo (šeima), teisės aktų nustatyta tvarka gaunantis socialinę pašalpą;

34.2.  asmuo (šeima), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų (toliau - VRP) dvigubą dydį.

35.   Asmuo (šeima), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra nuo 2 VRP dydžio iki 3 VRP dydžio, už šio aprašo 34 punkte nurodytas socialines paslaugas moka 20 procentų socialinės paslaugos kainos, bet ne daugiau kaip 5 procentus asmens (šeimos) pajamų.

36.   Asmuo (šeima), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra nuo 3 VRP dydžio iki 4 VRP dydžio, už šio aprašo 34 punkte nurodytas socialines paslaugas moka 50 procentų socialinės paslaugos kainos.

37.   Asmuo (šeima), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra nuo 4 VRP dydžio iki 5 VRP dydžio, už šio aprašo 34 punkte nurodytas socialines paslaugas moka 80 procentų socialinės paslaugos kainos.

38.   Asmuo (šeima), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra 5 VRP dydžio ir didesnės, už šio aprašo 34 punkte nurodytas socialines paslaugas moka visą socialinės paslaugos kainą.

39.   Asmuo (šeima) moka visą bendrųjų socialinių paslaugų kainą ir tuo atveju, kai išnaudoja nustatytą socialinių paslaugų teikimo normą ir (ar) pageidauja socialinių paslaugų papildomai.

40.   Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už VRP dvigubą dydį.

Mokėjimas už socialinės priežiūros paslaugas

41.   Už socialinę priežiūrą (pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo bei kitas socialinės priežiūros paslaugas) nemoka:

41.1.  asmuo (šeima), teisės aktų nustatyta tvarka gaunantis socialinę pašalpą;

41.2.  asmuo (šeima), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų (toliau - VRP) dvigubą dydį.

41.3.  asmuo (šeima) 7 pirmąsias kalendorines dienas krizių atvejais, kai jis patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei.

42.   Asmuo (šeima), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra nuo 2 VRP dydžio iki 3 VRP dydžio, už šio Aprašo 41 punkte nurodytas socialines paslaugas moka 20 procentų socialinės paslaugos kainos, bet ne daugiau kaip 5 procentus asmens (šeimos) pajamų.

43.   Asmuo (šeima), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra nuo 3 VRP dydžio iki 4 VRP dydžio, už šio Aprašo 41 punkte nurodytas socialines paslaugas moka 50 procentų socialinės paslaugos kainos, bet ne daugiau kaip 20 procentų asmens pajamų.

44.   Asmuo (šeima), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra nuo 4 VRP dydžio iki 5 VRP dydžio, už šio Aprašo 41 punkte nurodytas socialines paslaugas moka 80 procentų socialinės paslaugos kainos, bet ne daugiau kaip 20 procentų asmens pajamų.

45.   Asmuo (šeima), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra 5 VRP dydžio ir didesnės, už šio Aprašo 41 punkte nurodytas socialines paslaugas moka visą socialinės paslaugos kainą, bet ne daugiau kaip 20 procentų asmens pajamų.

46.   Asmuo (šeima) moka visą socialinės priežiūros kainą ir tuo atveju, kai išnaudoja nustatytą socialinių paslaugų teikimo normą ir (ar) pageidauja socialinių paslaugų papildomai.

47.   Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už VRP dvigubą dydį.

Mokėjimas už dienos socialinę globą

48.   Vienas gyvenantis asmuo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą moka 20 procentų asmens pajamų.

49.   Asmuo, gyvenantis šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija VRP trigubo dydžio, už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą moka 20 procentų asmens pajamų.

50.   Asmuo, gyvenantis šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija VRP trigubą dydį, už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą moka 50 procentų asmens pajamų.

51.   Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei.

Mokėjimas už trumpalaikę socialinę globą

52.   Už trumpalaikę socialinę globą nemoka:

52.1.  likęs be tėvų globos vaikas;

52.2.  socialinės rizikos vaikas;

52.3.  socialinės rizikos suaugęs asmuo krizių atvejais 30 kalendorinių dienų, kai patiria fizinį ar psichologinį smurtą ar kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei.

53.   Kiti asmenys už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą moka 80 procentų asmens pajamų.

54.   Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.

Mokėjimas už ilgalaikę socialinę globą

55.   Už ilgalaikę socialinę globą nemoka:

55.1.  likęs be tėvų globos vaikas;

55.2.  socialinės rizikos vaikas.

56.  Kiti asmenys už ilgalaikę socialinę globą moka 80 procentų asmens pajamų.

57.  Jeigu suaugusio asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.

58.  Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą.

59.  Asmenys, laikinai teisės aktų tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Išvykus ne ilgiau kaip trims paroms, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.

Asmens (šeimos narių) finansinių galimybių vertinimas

60.  Asmens (šeimos narių), pageidaujančio gauti socialines paslaugas, finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos seniūnijos socialinis darbuotojas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu ir šiuo Aprašu.

61.  Duomenis apie asmens (šeimos) pajamas ir turimą turtą pateikia pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas), išskyrus duomenis, kuriuos Socialinės paramos skyrius gauna pagal duomenų teikimo sutartis.

IV.       PAGALBOS PINIGŲ SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS

62.  Kai vaikus globoja (jais rūpinasi) vaikus globojanti šeima arba bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka - pagalbos pinigai.

63.  Esant lėšų, pagalbos pinigai gali būti skiriami:

63.1.    suaugusiam asmeniui su negalia, senyvo amžiaus asmeniui (šeimai) susimokėti už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, kurią asmeniui (šeimai) gali suteikti kiti asmenys, šias atvejais:

63.1.1. kai paslaugų gavėjas gyvena atokioje rajono savivaldybės vietovėje;

63.1.2. kai šeimos narys, globėjas, rūpintojas ar kitas asmuo laikinai dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų, mokymosi ir kt.) negali prižiūrėti asmens, kuriam reikalinga priežiūra;

63.2.    vaiką ar vaikus globojančiai šeimai už vaikų globą (rūpybą).

64.  Socialinės paslaugos keičiamos į pagalbos pinigus tik esant asmens (šeimos) sutikimui.

65.  Aprašo 63.1 punkte nurodytais atvejais pagalbos pinigai neskiriami, jei asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją.

66.  Aprašo 63.1 punkte nurodytais atvejais asmuo (šeima) gautus pagalbos pinigus sumoka kitam asmeniui už suteiktą pagalbą namuose ir kasdieniniame gyvenime. Pagalbos pinigų negalima mokėti socialinių paslaugų įstaigos darbuotojui, šeimos nariui ar artimam giminaičiui.

67.  Sprendimą dėl pagalbos pinigų skyrimo ir nutraukimo priima Socialinės paramos skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į socialinio darbuotojo, nustačiusio asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, siūlymą.

68.  Aprašo 63.1 punkte nurodytais atvejais pagalbos pinigų suma vienam asmeniui per mėnesį – 1 bazinės socialinės išmokos dydžio, bet ne didesnė už bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros paslaugų, kurioms asmeniui (šeimai) nustatytas poreikis, kainą.

69.  Aprašo 63.2 punkte nurodytais atvejais pagalbos pinigų suma per mėnesį – 1 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieno vaiko globą (rūpybą).

70.  Pagalbos pinigai skiriami ne ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Esant poreikiui, mokėjimo terminas gali būti pratęstas.

71.  Pagalbos pinigus išmoka Socialinės paramos skyrius.

72.  Pagalbos pinigų naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja seniūnijų socialiniai darbuotojai.

73.  Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, socialinio darbuotojo teikimu Socialinės paramos skyriaus vedėjas priima sprendimą dėl pagalbos pinigų mokėjimo nutraukimo ir pagalbos pinigų pakeitimo į socialines paslaugas, kurioms asmeniui (šeimai) nustatytas poreikis.

V.  BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

74.  Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos teisės aktų nustatyta

tvarka.

75.  Socialinių paslaugų įstaigos atsako už lėšų, skirtų socialinėms paslaugoms, tinkamą panaudojimą.

76.  Ginčai dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos priimtų sprendimų nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka.