herbas_jb_sm

JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. T-92 „Dėl triukšmo Joniškio rajono viešosiose vietose prevencijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

 

2013 m. spalio 10 d. Nr. T-172

Joniškis

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832; 2008, Nr. 113-4290) 18 straipsnio 1 dalimi, Joniškio rajono savivaldybės taryba nusprendžia

pakeisti Triukšmo Joniškio rajono viešosiose vietose prevencijos taisykles, patvirtintas Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. T-92, ir išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                         Gediminas Čepulis


PATVIRTINTA

Joniškio rajono savivaldybės tarybos

2006 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. T-92

(2013 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. T-172 redakcija)

 

 

TRIUKŠMO JONIŠKIO RAJONO VIEŠOSIOSE VIETOSE PREVENCIJOS

TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.       Triukšmo Joniškio rajono viešosiose vietose prevencijos taisyklės (toliau – taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais triukšmo valdymą.

2.       Taisyklės nustato triukšmo prevencijos Joniškio rajono viešosiose vietose teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas ir triukšmo kontrolės tvarką.

3.       Taisyklių tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio ir užtikrinti žmonių gyvenimo kokybę.

4.       Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 164-5971), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (Žin., 2011, Nr. 75-3638), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. V-958/1v-408 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo „Dėl tarpžinybinio bendradarbiavimo vykdant valstybinę triukšmo kontrolę“ (Žin., 2013, Nr. 68-3431) ir kitais teisės aktais.

 

II. TAISYKLIŲ SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI

 

5.       Taisyklėse vartojamos sąvokos ir apibrėžimai:

5.1.    Triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla.

5.2.    Triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą.

5.3.    Stacionarus triukšmo šaltinis – triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama.

5.4.    Triukšmo šaltinio valdytojas – triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį.

5.5.    Triukšmo prevencija – priemonių, mažinančių triukšmo šaltinių įvairovę ir (ar) skaičių, užkertančių kelią viršyti triukšmo ribinius dydžius ir (ar) mažinančių triukšmo šaltinių garso slėgio, galios, stiprumo, energijos lygius, įgyvendinimas.

5.6.    Gamybinis komercinis  triukšmas – įmonių technologinių įrenginių, pastatų inžinerinių įrenginių keliamas triukšmas bei triukšmas, atsirandantis iš pastatų priežiūros veiklos (ventiliacijos, kondicionavimo įrenginiai, mėsmalės, šilumos punktai, transformatorinės, prekių pakrovimo-iškrovimo darbai ir panašiai).

5.7.    Transporto triukšmas – kelių, geležinkelių ir oro transporto keliamas triukšmas. Šiai grupei nepriskiriamas aptarnaujančio transporto (prekes pervežančio, atliekas išvežančio) keliamas triukšmas.

5.8.    Statybų triukšmas – statybų metu keliamas triukšmas nepriklausomai nuo to, kas jį sukelia (mechanizmai, statybų darbai ar statybas aptarnaujantis transportas).

5.9.    Laisvalaikio triukšmas – renginių, eisenų, ceremonijų ir kitos laisvalaikio veiklos (kavinių, barų, restoranų, klubų, viešbučių ir kt.) keliamas triukšmas: lankytojų šūkavimas, švilpimas, dainavimas, grojimas muzikiniais instrumentais ar kitais garso aparatais.

5.10.  Buitinis triukšmas – gyvenamosiose patalpose keliamas triukšmas, sklindantis
į kaimyninius butus ir viešąsias vietas.

5.11.  Viešoji vieta – tai gatvės, aikštės, stadionai, parkai, skverai, paplūdimiai, o taip pat valstybės ir savivaldybių institucijos, parodos, muziejai, prekybos, viešojo maitinimo, laisvalaikio leidimo ir kitos panašaus pobūdžio įstaigos jų darbo metu, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise (tarp jų išimtine) priklausantys objektai ir kitos teritorijos, statiniai ar patalpos, kuriose asmenys gali laisvai lankytis, leisti laiką ar užsiimti veikla.

5.12.  Diena – laikas nuo 6 iki 18 val.

5.13.  Vakaras – laikas nuo 18 iki 22 val.

5.14.  Naktis – laikas nuo 22 iki 6 val.

5.15.  Tylioji viešoji zona – urbanizuotų teritorijų zona, netrikdoma transporto, pramonės ar komercijos ir gamybinės veiklos triukšmo.

5.16.  Tylioji gamtos zona – zona, netrikdoma transporto, pramonės ar kitų mechanizmų skleidžiamo triukšmo ir buitinės veiklos, kaimynų ar lankytojų keliamo triukšmo ar rekreacinės veiklos triukšmo.

5.17.  Viešosios rimties trikdymas – šauksmai, švilpimai, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais, pastatų durų, transporto priemonių durelių trankymas, šunų lojimas, netvarkingos signalizacijos veikimas, transporto priemonių triukšmingas veikimas, jeigu tai trikdo viešąją rimtį.

6.       Kitos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme (Žin., 2004, Nr. 164-5971) vartojamas sąvokas.

 

III. TRIUKŠMO PREVENCIJA ir mažinimo priemonės

 

7.       Triukšmo prevencija įgyvendinama siekiant valdyti triukšmą ir jo poveikį žmonių sveikatai.

8.       Siekdama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, Joniškio rajono savivaldybės administracija (toliau – savivaldybės administracija) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija ir kitomis kompetentingomis įstaigomis  turi teisę laikinai:

8.1.    apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą;

8.2.    taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones;

8.3.    apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą nustatytoje teritorijoje, prieš tai suderinus su Susisiekimo ministerija.

9.  Triukšmo matavimai atliekami standartizacijos norminių dokumentų nustatyta tvarka.

10.     Vertinant gyvenamojoje aplinkoje statybų, laisvalaikio ir buitinį triukšmą, viešosios rimties trikdymą, triukšmo matavimai nėra privalomi, nes gali būti remiamasi ir kitais įrodymais (liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, garso, vaizdo įrašai ir panašiai).

 

IV. TRIUKŠMO PREVENCIJA RIBOJANT VEIKLĄ

 

11.     Viešosiose vietose organizuojamuose muzikiniuose, informaciniuose, reklaminiuose ir kituose renginiuose triukšmo šaltinis neturi viršyti triukšmo ribinių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (toliau – higienos norma HN 33:2011):

11.1. atvirose koncertų ir šokių salėse estradinių renginių metu sklindantis garsas dieną neturi viršyti 90 dBA, vakare – 85 dBA, naktį – 60 dBA;

11.2. gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje (veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo) sklindantis garsas dieną neturi viršyti 70 dBA, vakare – 65 dBA, naktį – 60 dBA.

12.     Viešosiose vietose renginiai gali būti organizuojami dienos ir vakaro metu (išskyrus Joninių šventės, kalėdinius, naujametinius, miestų ar valstybinius renginius). Organizatoriai, kurie nori renginį viešojoje vietoje vesti ilgiau, vadovaujasi savivaldybės tarybos patvirtintomis Renginių organizavimo Joniškio rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklėmis.

13.     Skleisti garsinę informaciją ar reklamą viešosiose vietose galima tik gavus leidimą iš savivaldybės administracijos.

14.     Maitinimo ir kultūrinės paskirties pastatų salėse renginių metu, kino filmų demonstravimo metu sklindantis garsas turi neviršyti 85 dBA.

15.     Atvirose patalpose ir teritorijose įrengti žaidimų, cirko ir kiti atrakcionai gali veikti dienos ir vakaro metu. Naktį jie gali veikti tik tuo atveju, jei nėra grojama muzika, naudojamų žaidimų, cirko ir kiti atrakcionų įrenginiai nekelia triukšmo.

16.     Stacionariose asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei jų aplinkoje draudžiama skleisti garsinę informaciją, nakties metu garsiai leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, garsiai dainuoti, švilpauti, rėkauti. Skleidžiamo triukšmo garso lygis negali viršyti 45 dBA.

17.     Draudžiama naudoti civilines pirotechnikos priemones arčiau kaip 75 m nuo gydymo ir reabilitacijos įstaigų, mokyklų, darželių, laidojimo paslaugų įmonių ir miesto prekyviečių.

18.     Jeigu renginio metu bus naudojamos pirotechnikos priemonės, organizatoriai privalo vadovautis Renginių organizavimo Joniškio rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklėmis.

19.     Triukšmo prevencijos ir savivaldybės nustatytose tyliosiose viešosiose zonose ir tyliosiose gamtos zonose draudžiama:

19.1.  naudoti fejerverkus, kitus rankinius prietaisus, keliančius triukšmą, draudžiamu paros metu ir draudžiamose vietose;

19.2.  mokyklose, neatsižvelgiant į jų steigėją, turi būti įrengtos poilsio nuo triukšmo patalpos.

20.     Planavimo organizatoriai, užsakovai, rengdami ir tvirtindami teritorijų planavimo dokumentus, planuodami ūkinę veiklą, privalo įvertinti planuojamos veiklos triukšmo lygį ir užtikrinti, kad nebus viršijami nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai.

21.     Statant naujus objektus, kurie gali tapti triukšmo šaltiniu, juos rekonstruojant, turi būti parinkti geriausi statybos (rekonstrukcijos) būdai, numatytos ir įgyvendintos priemonės triukšmo lygiams mažinti.

22.     Valyti, tvarkyti teritoriją (naudoti krūmapjoves, žoliapjoves), išvežti atliekas, krauti (iškrauti, perkrauti) prekes, medžiagas, produkciją ar kitus daiktus darbo dienomis nuo 22 val. iki 6 val. (savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 22 val. iki 9 val.) galima tik tokiais būdais, kurie nekelia triukšmo, trikdančio kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

23.     Teikiant paslaugas ar vykdant prekybą daugiabučiuose namuose įsikūrusiose įmonėse, parduotuvėse, baruose, kavinėse ir kitose įstaigose, kurių veikloje naudojami triukšmo šaltiniai sukelia aplinkinių gyvenamųjų patalpų gyventojams dirginimą, kontroliuojančių pareigūnų reikalavimu privaloma tikslinti ir keisti triukšmo šaltinio naudojimo trukmę ir laiką.

24.     Daugiabučių namų gyvenamosiose patalpose draudžiama vykdyti ūkinę, gamybinę veiklą, atlikti statybų, remonto, rekonstrukcijos darbus, groti muzikos instrumentais, šaukti, rėkauti ar kitais triukšmą keliančiais veiksmais trikdyti viešąją rimtį, jeigu tai neigiamai veikia žmonių sveikatą, darbą, poilsį arba miego kokybę.

25.     Garsinės informacijos ir įvairios paskirties apsauginės signalizacijos (pastatų, automobilių ir kt.) savininkai privalo užtikrinti, kad jų įranga būtų tvarkinga, netrikdytų viešosios rimties.

 

 

 

 

V. TRIUKŠMO KONTROLĖ

 

26.     Šių taisyklių reikalavimų vykdymą kontroliuoja savivaldybės administracija, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatas, Šiaulių visuomenės sveikatos centras.

27.     Savivaldybės administracija inicijuoja ilgalaikių triukšmo prevencijos ir mažinimo programų parengimą ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.

28.     Jeigu viršijami didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai, triukšmo šaltinių valdytojai privalo tikslinti ir keisti triukšmo šaltinių naudojimo trukmę, vykdomos veiklos laiką.

29.     Savivaldybės administracija, išduodama leidimą statyti, privalo reikalauti, kad statinių projektų sprendiniuose būtų numatytos teisės aktų nustatytos apsaugos nuo triukšmo priemonės, o užbaigtuose statiniuose būtų atliktos ekspertizės ir nustatyta, ar įgyvendinti visi triukšmo mažinimo reikalavimai.

30.     Savivaldybės administracija, gavusi rašytinę ar žodinę informaciją apie statybų keliamą triukšmą:

30.1.  tikrina gautą pranešimą ir reikalauja, kad triukšmo šaltinių valdytojai taikytų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką, nustato reikalavimo įvykdymo terminą;

30.2.  pradeda administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl Triukšmo valdymo įstatymo ir šių taisyklių pažeidimo, jei per nurodytą terminą savivaldybės administracijos reikalavimai nevykdomi.

31. Savivaldybės administracija, gavusi rašytinę ar žodinę informaciją apie galimai padidintą gyvenamųjų patalpų ar visuomeninės paskirties pastatų patalpų triukšmą dėl ūkinės-komercinės veiklos, ją persiunčia Šiaulių visuomenės sveikatos centrui.

32. Gavusi informaciją iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro apie padidintus triukšmo lygius gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų patalpose, savivaldybės administracija reikalauja, kad triukšmo šaltinių valdytojai taikytų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę, konkretų šių šaltinių veiklos pradžios bei pabaigos laiką ir nustato reikalavimo įvykdymo terminą.

33. Jei per nurodytą terminą savivaldybės administracijos reikalavimai nevykdomi, pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl Triukšmo valdymo įstatymo ir šių taisyklių pažeidimo.

34. Jei įsigaliojus nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje dėl triukšmo šaltinio valdytojo nubaudimo už Triukšmo valdymo įstatymo ar taisyklių pažeidimą vis dar nėra įvykdyti nurodyti reikalavimai, savivaldybės administracija nurodo laikinai apriboti stacionaraus triukšmo šaltinio veiklą arba taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones.

35. Savivaldybės administracija, gavusi rašytinę ar žodinę informaciją apie laisvalaikio veiklos (kavinių, barų, restoranų, klubų, viešbučių ir kt.) triukšmą:

35.1.  organizuoja keliamo triukšmo instrumentinius matavimus;

35.2.  reikalauja, kad fiziniai ir juridiniai asmenys taikytų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę, konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką, nustato reikalavimų įvykdymo terminus;

35.3.  pradeda administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl Triukšmo valdymo įstatymo ir šių taisyklių pažeidimo, jei per nurodytą terminą savivaldybės administracijos reikalavimai nevykdomi.

 

VI. TRIUKŠMO ŠALTINIO VALDYTOJO PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

 

36.     Triukšmo šaltinio valdytojas privalo laikytis šių taisyklių ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 75-3638) nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytiems triukšmo ribiniams dydžiams.

37.     Triukšmo šaltinio valdytojas, planuojantis statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės administracijai informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.

38.     Nepateikus informacijos apie numatomą triukšmingą veiklą, darbai negali būti pradėti. Jau pradėti darbai, raštu ar žodžiu perspėjus atsakingą asmenį, turi būti nedelsiant nutraukti.

39.     Triukšmo šaltinio valdytojas privalo per nustatytą terminą įvykdyti savivaldybės administracijos, Šiaulių visuomenės sveikatos centro, Sveikatos apsaugos ministerijos ar kito viešojo administravimo subjekto nustatytus reikalavimus mažinti triukšmą.

40.     Triukšmo šaltinio valdytojas atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius triukšmo valdymą.

41.     Triukšmo šaltinio valdytojas, padaręs žalą žmonių sveikatai, turtui ir aplinkai, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

 

VII. FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ TEISĖS

 

42.     Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę:

42.1.  nustatyta tvarka gauti iš savivaldybės administracijos ir kitų valstybės institucijų teisingą informaciją apie triukšmo lygius, triukšmo prevencijos ir triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą, leidžiamus triukšmo normatyvus ir planuojamų naudoti triukšmo šaltinių pavojingumą sveikatai;

42.2.  dalyvauti vertinant planuojamos ūkinės veiklos, kurioje numatoma naudoti triukšmo šaltinius, poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai;

42.3.  reikalauti, kad būtų nutrauktas triukšmo šaltinių poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai.

43.     Bet koks asmuo turi teisę pateikti savivaldybės administracijai motyvuotą pareiškimą dėl triukšmo šaltinių valdytojų veiklos ir dėl šioje veikloje atsirandančio triukšmo prevencijos ir mažinimo.

 

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

44.     Šios taisyklės gali būti keičiamos, pildomos ir naikinamos savivaldybės tarybos sprendimu.

45.     Šių taisyklių privalo laikytis visi savivaldybės teritorijoje veikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys.

_______________________