KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE NUOTEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ TVIRTINIMO
2013 m. balandžio 25 d. Nr. T-139
Kelmė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 ir 30 punktais, 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 4 straipsniu, 5 straipsnio 6 punktu ir 11 straipsnio 1 punktu, Kelmės rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a patvirtinti Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje nuotekų tvarkymo taisykles (pridedama).
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Kelmės rajono
savivaldybės tarybos
2013 m. balandžio 25 d.
sprendimu Nr. T-139
KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE, NUOTEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kelmės rajono savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato kaupimo rezervuaruose ir mažuose valymo įrenginiuose (toliau – vietiniai nuotekų šalinimo įrenginiai) susidarančių nuotekų tvarkymo tvarką, nuotekų turėtojų (fizinių ir juridinių asmenų), nuotekų vežėjų, nuotekų tvarkytojų ir Kelmės rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teises, pareigas ir tarpusavio santykius tvarkant nuotekas.
2. Taisyklės galioja Savivaldybės teritorijoje ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie eksploatuoja vietinius nuotekų šalinimo įrenginius ir tvarko juose susidarančias nuotekas, nuotekų vežėjams, nuotekų tvarkytojams ir Savivaldybės institucijoms.
3. Taisyklės netaikomos fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems išduotuose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose (toliau – TIPK leidimas) nustatyti individualūs nuotekų tvarkymo reikalavimai.
II. TEISĖS AKTAI
5. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:
5.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1325; 1997, Nr. 65-15-0; 2000, Nr. 39-1093; 2002, Nr. 2-49; 2003, Nr. 61-2763; 2004, Nr. 36-1179, Nr. 60-2121);
5.2. Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544; 2004, Nr. 73-2528);
5.3. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu (Žin., 2006, Nr. 82-3260);
5.4. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2000, Nr. 90-2776; 2002, Nr. 72-3016);
5.5. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 1995, Nr. 30-683, Nr. 59-1486, Nr. 79-1820; 1996, Nr. 33-804, Nr. 35-869, Nr. 50-1196; 1997, Nr. 11-206, Nr. 20-446, Nr. 53-1228, Nr. 62-1465, Nr. 106-2669; 1998, Nr. 51-1393, Nr. 105-2900, Nr.108-2955; 2000, Nr. 91-2832; 2001, Nr. 64-2323, Nr.71-2515, Nr. 85-2969, Nr. 99-3519, Nr. 110-3984; 2002, Nr. 33-1256, Nr. 43-1604, Nr. 68-2765, Nr. 96-4171, Nr. 103-4605,Nr. 112-4976, Nr.127-5749; 2003, Nr. 12-439, Nr. 17-704, Nr. 28-1124, Nr. 38-1694, Nr. 42-1918. Nr. 54-2371, Nr. 73-3357, Nr. 104-4636, Nr. 115-5193; 2004, Nr. 4-33, Nr. 73-2537, Nr. 134-4839; 2005, Nr. 57-1941, Nr. 121-4329, Nr. 143-5170, Nr. 153-5641; 2006, Nr. 17-590, Nr. 46-1647, Nr. 73-2756, Nr. 80-3140, Nr. 82-3251; 2007, Nr. 12-496, Nr. 72-2832, Nr. 77-3053, Nr. 80-3219; 2008, Nr. 15-508, Nr. 113-4290, Nr. 137-5379; 2009, Nr. 77-3165);
5.6. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 832 (Žin., 2008, Nr. 104-3975);
5.7. Respublikinėmis statybos normomis „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ RSN 151-92, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 276 (Žin., 1999/Nr. 1-32; 2004, Nr. 50-1683; 2004, Nr.126 (atitaisymas);
5.8. Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652);
5.9. Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522);
5.10. Nuotekų kaupimo rezervuarų bei septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės rekomendacijomis ir Nuotekų kaupimo rezervuarų bei septikų eksploatavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 400 (Žin., 2000, Nr. 82-2499);
5.11. Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. Dl-412 (Žin., 2006, Nr. 99-3852; 2009, Nr. 103-4337);
5.12. Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. D1-735/3D-700;
5.13. Miestų nekanalizuotų gyvenamųjų kvartalų nuotekų tvarkymo rekomendacijomis R 19-00, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 222 (Žin., 2000, Nr. 46-1331, Nr. 98-3125);
5.14. Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis 1999 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2001, Nr. 45-1604: 2002, Nr. 100-4461; 2004, Nr. 68-2381; 2007, Nr. 11-461; 2008, Nr. 26-942, Nr. 55-2109, Nr. 67-2541);
5.15. Aplinkosauginėmis buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo gamtinėmis sąlygomis taisyklių, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 252 (Žin., 2001, Nr. 41-1438);
5.16. Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. Dl-376 (Žin., 2004, Nr. 116-4346);
5.17. Statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. D1-390 (Žin., 2003, Nr. 32-3804; 2009, Nr. 35-1348);
III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
6. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Atskiroji (individuali) nuotekų tvarkymo sistema – ne daugiau kaip dviejų gyvenamųjų (individualių) namų ar kitų objektų nuotekoms tvarkyti skirta sistema, iš kurios nuotekos išleidžiamos į aplinką arba kaupiamos ir periodiškai išvežamos mobiliosiomis transporto priemonėmis.
Centralizuotasis nuotakynas (centralizuotoji nuotekų surinkimo sistema) – nuotakynas, į kurį patenkančios nuotekos nukreipiamos į aglomeracijos nuotekų valymo įrenginius arba į galutinę išleidimo vietą ir kurį naudojant teikiamos viešosios nuotekų tvarkymo paslaugos bei surenkama ne mažiau kaip 30 procentų aglomeracijoje susidarančių nuotekų.
Gyvenamasis namas (pastatas) – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.
Gyventojų ekvivalentas (GE) – sąlyginis vienetas nuotekų (taršos) šaltinio dydžiui išreikšti. Vienas GE reiškia nuotekų šaltinį, kuriame per parą susidarančiose (surenkamose) nuotekose yra 70 g BDS7 ir/arba 12 g N ir/arba 2,7 g P (taršos šaltinio dydis nustatomas pagal tą parametrą, pagal kurį apskaičiuojamas GE yra didžiausias).
Grupinė nuotekų tvarkymo sistema – grupės (daugiau kaip dviejų) objektų nuotekoms tvarkyti skirta sistema, valdoma nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais, iš kurios nuotekos išleidžiamos į aplinką arba kaupiamos ir periodiškai išvežamos nuotekų vežimo priemonėmis.
Individualus nuotekų šalinimas – savo nuotekų tvarkymas ir šalinimas į gamtinę aplinką naudojant nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
Mažieji nuotekų valymo įrenginiai – buitinių ir/arba pagal sutartį jiems analogiškų nuotekų srautams (iki 400 m*/d ), kurie pagal juose esantį organinių teršalų kiekį neviršija 2000 GE, bei paviršinių nuotekų srautams iki 50 l/s valyti skirti įrenginiai.
Nuotekų vežimo priemonės – asenizacinės mašinos ir kitos specialiosios transporto priemonės, skirtos nuotekoms surinkti iš nuotekų kaupimo rezervuarų bei septikų ir joms išvežti į nuotekų priėmimo punktus.
Necentralizuota nuotekų tvarkymo sistema – atskiroji (individualioji) arba grupinė nuotekų tvarkymo sistema, kurios nuotekos išleidžiamos į aplinką arba kaupiamos ir periodiškai išvežamos nuotekų vežimo priemonėmis.
Necentralizuotoji savivaldybės nuotekų tvarkymo sistema – atskirųjų (individualiųjų) ir grupinių nuotekų tvarkymo sistemų visuma savivaldybės teritorijoje.
Nuotekos – žmogaus buityje, ūkinėje ir (arba) gamybinėje veikloje panaudotas vanduo, kuriuo naudotojas atsikrato nuotekų surinkimo sistema išleisdamas jį į aplinką arba į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas.
Nuotekų kaupinio rezervuaras – sandari talpa laikinai nuotekoms kaupti, iš kurios nuotekos periodiškai išsiurbiamos ir nuotekų vežimo priemonėmis išgabenamos į kitas nuotekų tvarkymo sistemas.
Nuotekų tvarkymas – veikla, susidedanti iš visų ar dalies šių priemonių: nuotekų surinkimas, kaupimas, transportavimas, valymas ir išleidimas bei valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) pirminis tvarkymas.
Nuotekų tvarkymo įrenginiai – nuotekoms tvarkyti skirti inžineriniai įrenginiai (vamzdynai, siurblinės, nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai, naftos produktų atskirtuvai ir kt.).
Nuotekų tvarkymo sistema – inžinerinių įrenginių, statinių ir technologinių procesų kompleksas (visuma) nuotekoms surinkti, kaupti, transportuoti, apskaityti, valyti ir išleisti bei valymo metu susidarančioms atliekoms (dumblui) tvarkyti.
Nuotekų tvarkytojas – įmonė, įregistruota Atliekas tvarkančių įmonių registre, kuri nuotekas tvarko laikydamasi reikalavimų, nustatytų teisės aktuose bei šiose Taisyklėse.
Nuotekų turėtojas – asmuo, naudojantis arba valdantis objektą (taršos/nuotekų šaltinį) ir pagal teisės aktus turintis teisę spręsti objekto eksploatavimo ir techninio funkcionavimo klausimus bei atsakantis už objekto daromą poveikį aplinkai.
Nuotekų vežėjas – nuotekų tvarkymo įmonė, įregistruota Atliekas tvarkančių įmonių registre, galinti teikti nuotekų surinkimo ir vežimo (transportavimo) paslaugas šiose Taisyklėse nustatyta tvarka.
Objektas – statinys arba statinių grupė, esanti viename sklype, kuriuose susidarančias nuotekas surenka viena nuotekų surinkimo sistema.
TIPK leidimas – Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, išduodamas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, suteikiantis teisę jame nustatytomis sąlygomis vykdyti ūkinę veiklą arba eksploatuoti įrenginį ar jo dalį.
Vietiniai nuotekų šalinimo įrenginiai – tai nuotekų kaupimo rezervuarai ir maži nuotekų valymo įrenginiai.
Kelmės rajono nuotekų sistemą eksploatuojanti įmonė – UAB „Kelmės vanduo“, kuri nustatyta tvarka eksploatuoja nuotekų tvarkymo įrenginius Kelmės rajone.
IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
7. Vietiniai nuotekų Šalinimo įrenginiai Savivaldybės teritorijose įrengiami vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais ten, kur nėra įrengtų centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos tinklų.
8. Vietiniai nuotekų šalinimo įrenginiai gali būti įrengiami kaip:
9. Atskirąsias (individualias) buitinių nuotekų tvarkymo sistemas su nuotekų valymu ir valytų nuotekų išleidimu į aplinką, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galima įrengti:
9.2. atskiriems objektams, esantiems dešimties objektų ir didesnėse grupėse, kuriose objektai išsidėstę taip, kad įrengiant centralizuotąsias nuotekų surinkimo arba grupines nuotekų tvarkymo sistemas vienam GE reikėtų pakloti daugiau kaip po 15 m gatvės tinklų (neskaičiuojant įvadų) arba vienam butui reikėtų pakloti daugiau kaip po 45 m gatvės tinklų (neskaičiuojant įvadų) ir (arba) vidutinis atstumas tarp įvadų būtų didesnis kaip 45 m;
9.3. kaip laikiną nuotekų tvarkymo sprendimą atskiruose objektuose, didesnėse kaip dešimties objektų grupėse ar sodininkų bendrijų teritorijose, kai centralizuotasis nuotakynas arba grupinė nuotekų tvarkymo sistema nėra įrengta. Atsiradus centralizuotajam nuotakynui ar grupinei nuotekų tvarkymo sistemai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir Statybos įstatymu, privaloma jungtis prie centralizuotojo nuotakyno arba grupinės nuotekų tvarkymo sistemos;
10. Atskirosios (individualios) nuotekų tvarkymo sistemos su nuotekų valymu ir valytų nuotekų išleidimu į aplinką projektuojamos ir įrengiamos vadovaujantis Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentu (5.11 punktas).
11. Atskirąsias (individualias) nuotekų tvarkymo sistemas su reikalavimus atitinkančiais nuotekų kaupimo rezervuarais pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus galima įrengti:
11.1. nurodytais 9.1 ir 9.2 punktuose atvejais, kai nėra galimybių pagal reikalavimus įrengti nuotekų valymo įrenginius ir išleisti nuotekas į aplinką;
12. Grupines buitinių nuotekų tvarkymo sistemas su nuotekų valymu ir valytų nuotekų išleidimu į aplinką galima įrengti:
13. Grupines nuotekų tvarkymo sistemas su reikalavimus atitinkančiais nuotekų kaupimo rezervuarais pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus galima įrengti:
13.1. 12.1 punkte nurodytu atveju, kai nėra galimybių pagal reikalavimus įrengti nuotekų valymo įrenginius ir išleisti nuotekas į aplinką:
14.Projektuojant ir įrengiant Savivaldybės teritorijoje nuotekų tvarkymo sistemas su nuotekų išleidimu į aplinką, privaloma:
14.1. įvertinti konkretaus objekto specifiką ir išvalytų nuotekų priimtuvo gebėjimą priimti valytas nuotekas ir pagal tai parinkti bei apskaičiuoti reikiamą išvalymo efektyvumą, kuris atitiktų ne tik minimalias nuotekų užterštumo normas, bet ir užtikrintų, kad įrenginio veikimo laikotarpiu nebus viršyti leistini aplinkos užterštumo rodikliai (ypač geriamojo vandens šaltiniuose);
14.2. numatyti tokius projektinius sprendimus, kad konkrečiomis sąlygomis būtų įmanoma tinkamai eksploatuoti suprojektuotą nuotekų tvarkymo sistemą (dumblo tvarkymas, tinkamas techninis aptarnavimas, energijos tiekimas ir pan.);
14.3. projekto dokumentuose pateikti informaciją apie parinktą tipinį arba suprojektuotą netipinį valymo įrenginį pagal Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente (5.11 punktas) nustatytus reikalavimus;
15. Užstatytame, tačiau neturinčiame inžinerinės infrastruktūros kvartale įrengiant vietinius nuotekų šalinimo įrenginius kiekvienam statomam objektui būtina numatyti galimybę ateityje prisijungti prie centralizuotojo nuotakyno.
16. Atsiradus centralizuotajam nuotakynui ne toliau kaip 45 m nuo arčiausio iki šio nuotakyno sklypo, kuriame yra įrengta individuali nuotekų tvarkymo sistema, ribos artimiausio taško, ne vėliau kaip per vienerius metus nuo raštiško centralizuotojo nuotakyno valdytojo pranešimo apie galimybę objektą prijungti prie centralizuotojo nuotakyno išsiuntimo registruotu laišku ar įteikimo dienos, objekto savininkas ar teisėtas jo valdytojas privalo savo valdomame sklype įrengtus nuotekų tinklus prijungti prie centralizuotojo nuotakyno, jeigu kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai ir Tarybos sprendimai nenustato kitaip.
V. VIETINIUOSE NUOTEKŲ ŠALINIMO ĮRENGINIUOSE SUSIDARANČIŲ NUOTEKŲ TVARKYMAS
18. Šiose Taisyklėse nuotekų tvarkymas apima nuotekų surinkimą, transportavimą, perdavimą tolesniam apdorojimui, apskaitą, visuomenės švietimą ir administravimą.
19. Nuotekų turėtojai yra skirstomi į šias grupes: fiziniai asmenys (gyventojai); juridiniai asmenys (įmonės, įstaigos, organizacijos), kurių veikloje susidaro buitinės nuotekos, kurios šalinamos kaupimo rezervuaruose ar vietiniuose valymo įrenginiuose.
20. Nuotekoms surinkti įrengiami kaupimo rezervuarai, o joms kaupti ir iš dalies valyti – septikai su kaupimo rezervuarais.
21. Nuotekoms valyti įrengiami nuotekų valymo įrenginiai. Reikalavimai nuotekų valymo įrenginių projektavimui ir įrengimui bei eksploatavimui nustatyti Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente (5.11 punktas).
22. Nuotekų turėtojas sukauptas nuotekas tolesniam apdorojimui turi perduoti nuotekų vežėjui pagal galiojančią nuotekų išvežimo paslaugos sutartį.
23. Nuotekų turėtojui (fiziniam ar juridiniam asmeniui) draudžiama:
23.3. buitines nuotekas prijungti prie lietaus nuotekų ar drenažinės sistemos, išleisti į griovius, atvirus vandens telkinius;
24. Surinktos nuotekos privalo būti apskaitomos. Už surinktų nuotekų apskaitą yra atsakingas nuotekų vežėjas.
VI. VIETINIAI NUOTEKŲ ŠALINIMO ĮRENGINIAI
26. Įrengiant nuotekoms šalinti nuotekų kaupimo rezervuarus turi būti laikomasi šių reikalavimų:
26.1. nuotekų kaupimo rezervuaras yra statinys, kuris turi būti įrengiamas pagal statybos techninį reglamentą „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ (5.16 punktas) detaliojo teritorijų planavimo dokumente numatytoje vietoje (jeigu yra galiojantis teritorijos detalusis planas);
26.2. nuotekų kaupimo rezervuaras turi būti įrengtas atsižvelgiant į numatomą nuotekų kiekį ir rekomenduojamą nuotekų išvežimo dažnį;
26.3. nuotekų kaupimo rezervuaras turi būti sandarus (gelžbetoninis, stiklaplasčio, plastmasinis), privalo būti įrengta kokybiška hidroizoliacija, apsauganti nuo galimo nuotekų patekimo į aplinką;
26.5. prie nuotekų kaupimo rezervuaro turi būti patogu privažiuoti, kad būtų galima saugiai išsiurbti ir išvežti nuotekas;
27. Nuotekų kaupimo rezervuarų eksploatavimo reikalavimai:
27.2. išvežamų nuotekų kiekis turi būti ne mažesnis kaip sunaudoto vandens kiekis, atėmus vandens kiekį, sunaudotą gyvuliams girdyti ir daržams laistyti pagal įrengtą apskaitą arba patvirtintas normas.
27.3. nuotekų turėtojas privalo periodiškai tikrinti nuotekų kaupimo rezervuaro sandarumą ir pastebėjęs, kad nuotekų kaupimo rezervuaro turinys tirštėja ir/ar nedidėja sukauptų nuotekų kiekis (proporcingai sunaudotam geriamojo vandens kiekiui), turi skubiai patikrinti rezervuaro sandarumą:
28. Draudžiama mesti į nuotekų sistemą kietas atliekas (higieninius paketus, sauskelnes, popierinius rankšluosčius ir kt.), kurios gali mechaniškai sutrikdyti septikų darbą, koncentruotas chemines medžiagas ir preparatus (rūgštis ir šarmus, valiklius, tirpiklius, riebalus, alyvas ir pan.), skystas atliekas ir gamybines nuotekas (naudotus tepalus, akumuliatorių rūgštį, dažus, netinkamus vartoti vaistus, fotoskiediklius, pesticidus ir kt.).
29. Gamybiniuose pastatuose susidarančios nuotekos turi būti surenkamos ir tvarkomos vadovaujantis šiais principais:
29.1. buitinės ir kitos artimos jų sudėčiai nuotekos turi būti tvarkomos vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu arba:
29.2. išvalytos buitinės ir kitos artimos jų sudėčiai nuotekos gali būti kaupiamos srutų kauptuvuose ar srutų surinkimo ir kaupimo įrenginiuose;
VII. NUOTEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
30. Už tinkamą ir saugų vietinių nuotekų šalinimo įrenginių eksploatavimą ir jų turinio tvarkymą atsako jų savininkas arba naudotojas.
31. Vietinių nuotekų šalinimo įrenginių savininkai arba naudotojai privalo su nuotekų vežėju sudaryti nuotekų išvežimo paslaugos sutartį.
32. Nuotekos iš vietinių nuotekų šalinimo įrenginių turi būti išvežamos laikantis šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų.
33. Nuotekų turėtojas už nuotekų tvarkymo paslaugas moka nuotekų vežėjui pagal faktinį išvežtų ir sutvarkytų nuotekų kiekį.
34. Nuotekų turėtojas turi saugoti apmokėjimą patvirtinančius dokumentus ir važtaraščius (jų kopijas) – 1 metus po apmokėjimo ir važtaraščio surašymo dienos. Dokumentus privaloma pateikti, jei jų pareikalauja kontroliuojantys pareigūnai.
VIII. NUOTEKŲ VEŽĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
36. Nuotekų vežėjai, teikiantys paslaugas Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, turi atitikti šiuos reikalavimus:
36.1. turėti teisę verstis nuotekų surinkimo ir išvežimo veikla, t. y. turi būti įtraukti į Atliekas tvarkančių įmonių registrą, vadovaujantis Taisyklių 5.14 punktu;
37. Nuotekų vežėjas, neatitinkantis šių Taisyklių 36 punkte nurodytų reikalavimų, negali teikti nuotekų surinkimo ir vežimo paslaugų Savivaldybės teritorijoje.
38. Kelmės rajono nuotekų sistemą eksploatuojanti įmonė privalo nedelsdama nutraukti sutartį su nuotekų vežėju, jei pastarasis:
38.1. netenka teisės teikti nuotekų tvarkymo paslaugas ir išbraukiamas iš Atliekas tvarkančių įmonių registro;
39. Nuotekų surinkimo, vežimo ir perdavimo tolesniam apdorojimui darbai turi būti atliekami taip, kad į aplinką patektų kuo mažiau nemalonių kvapų, nuotekų užterštumas atitiktų nuotekų priėmėjo keliamus reikalavimus;
39.2. vietinių nuotekų šalinimo įrenginių turinį draudžiama transportuoti atvirose, nesandariose ar šiam tikslui nepritaikytose talpose;
40. Nuotekos gali būti vežamos tik užpildžius važtaraštį, kuris yra griežtos apskaitos dokumentas:
40.1. pildomi du važtaraščio egzemplioriai: pirmasis egzempliorius paliekamas nuotekų turėtojui, antrasis lieka nuotekų vežėjui;
41. Vietinių nuotekų šalinimo įrenginių turinys gali būti šalinamas tik tam tikslui miesto centralizuotai įrengtame nuotakyne.
43. Kartu su nuotekomis draudžiama šalinti:
43.1. daiktus ir/arba medžiagas, galinčias užkimšti arba sugadinti nuotekų surinkimo sistemos ir nuotekų valymo įrenginių elementus, sutrikdyti jų veiklą;
IX. SAVIVALDYBĖS TEISĖS IR PAREIGOS
45. Savivaldybės administracija organizuoja ir kontroliuoja nuotekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje.
46. Savivaldybės administracija įpareigoja seniūnijas informuoti vietinių nuotekų šalinimo įrenginių savininkus ir naudotojus apie prievolę sudaryti nuotekų išvežimo paslaugos sutartį ir saugoti apmokėjimą už suteiktas paslaugas patvirtinančius dokumentus.
47. Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus darbuotojai kartu su ŠRAAD Kelmės agentūros darbuotojais ir policija atlieka patikrinimus, ar vietinių nuotekų šalinimo įrenginių savininkai ir naudotojai turi apmokėjimą už nuotekų išvežimą patvirtinančius dokumentus, ar tinkamai eksploatuoja vietinius nuotekų šalinimo renginius.