KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL JAUNIMO PROBLEMŲ SPRENDIMO KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖJE 2013–2018 METŲ PLANO IR JAUNIMO PROBLEMŲ SPRENDIMO KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖJE 2013–2015 METŲ PRIEMONIŲ PLANO PATVIRTINIMO
2013 m. vasario 7 d. Nr. TS-2
Kupiškis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832; 2008 Nr. 113-4290) 16 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgdama į Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-12-06 raštą Nr. 2S-883-(5.21) „Dėl jaunimo problemų sprendimo plano tvirtinimo Kupiškio rajono savivaldybės taryboje“, Kupiškio rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Jaunimo problemų sprendimo Kupiškio rajono savivaldybėje 2013–2018 metų planą (pridedama).
2. Patvirtinti Jaunimo problemų sprendimo Kupiškio rajono savivaldybėje 2013–2015 metų priemonių planą (pridedama).
PATVIRTINTA
Kupiškio rajono savivaldybės tarybos
2013 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. TS-2
JAUNIMO PROBLEMŲ SPRENDIMO KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖJE 2013–2018 METŲ PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Jaunimo problemų sprendimo Kupiškio rajono savivaldybėje planas (toliau – Planas) skirtas Kupiškio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) ir Savivaldybės teritorijoje veikiančioms įstaigoms ir institucijoms, formuojančioms jaunimo politiką Kupiškio rajone. Planu siekiama spręsti jaunimo problemas, kurti darnią aplinką ir prielaidas plėtoti tęstinę jaunimo politiką užtikrinant esamų priemonių plėtojimą, naujų priemonių atsiradimą ir šių priemonių efektyvų veikimą, sudarant palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei integruojantis į visuomenės gyvenimą.
2. Planas parengtas remiantis Europos jaunimo strategija 2010–2018 (Briuselis, 2009-04-27, KOM (2009) 200 galutinis), Europos jaunimo paktu (Briuselis, 2005 m. kovo 23 d. (04.05) 7619/1/05 REV 1), Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa (Žin., 2005, Nr. 139-5019), Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymu (Žin., 2003, Nr. 119-5406), Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programa (Žin., 2010-12-04, Nr. 142-7299), Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. TS-69 „Dėl Kupiškio rajono plėtros iki 2020 metų strateginio plano patvirtinimo“, Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. TS-138 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės jaunimo politikos koncepcijos ir Kupiškio rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos nuostatų ir sudėties patvirtinimo“, 2011–2012 m. Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atlikto Jaunimo politikos įgyvendinimo Savivaldybėje kokybės vertinimo[1] bei Savivaldybės jaunimo problematikos tyrimo[2] duomenimis.
4. Plane analizuojama Savivaldybės jaunimo politikos situacija, vertinama išorinė ir vidinė aplinka ir pateikiami jaunimo problemų medžiai (II skyrius), nustatomos prioritetinės veiklos kryptys (III skyrius), pateikiami pagrindiniai tikslai ir uždaviniai (IV skyrius), kurie būtini siekiant sukurti palankią erdvę jauno žmogaus visapusiškam tobulėjimui, bei pateikiamas plano įgyvendinimo priežiūros modelis (V skyrius).
5. Plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme (Žin., 2003, Nr. 119-5406).
II. ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ
6. Skyriuje analizuojama ir vertinama Savivaldybės jaunimo situacija bei identifikuojamos problemos.
7. Atliekant analizę įvertinti Savivaldybės jaunimo problematikos tyrimo (toliau – Jaunimo problematikos tyrimas), atlikto 2011 m. vasario 3 d. – kovo 23 d. duomenys, 2011 m. rugsėjo – vasario mėn. atlikto Jaunimo politikos įgyvendinimo Savivaldybėje kokybės vertinimo (toliau – Jaunimo politikos kokybės vertinimas) duomenys, Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus raštu bei žodžiu pateikta informacija, taip pat Savivaldybėje 2012 m. balandžio – gegužės mėn. organizuotose diskusijose su jaunimo organizacijų bei su jaunimu dirbančių organizacijų atstovais (toliau – Diskusijos) išsakytos mintys ir pastebėjimai. Naudotasi Lietuvos Respublikos statistikos departamento, Lietuvos ir teritorinių darbo biržų, Juridinių asmenų registro, Savivaldybės administracijos ir kitų institucijų statistiniais duomenimis.
8. Situacijos analizė atliekama pateikiant minėtų tyrimų statistiką ir pagal galimybes juos palyginant apskrities ir nacionaliniu mastu. Naudojant PEST analizės techniką pateikiama politinių–teisinių, ekonominių, socialinių–kultūrinių bei technologinių veiksnių analizė. Apibendrinant svarbiausias jaunimo problemas pateikiami problemų medžiai.
Išorinės aplinkos analizė
9. Politiniai – teisiniai veiksniai.
9.1. Lietuvoje yra sukurta teisinė bazė ir institucinė sistema jaunimo politikai formuoti ir įgyvendinti. Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme (toliau – JPPĮ) nustatyti jaunimo politikos įgyvendinimo principai, sritys, jaunimo politikos organizavimas ir valdymas. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas jauniems žmonėms aktyviai dalyvauti atviroje ir demokratinėje visuomenėje, įgyvendinamos įvairios programos, kuriomis skatinamas jaunimo nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas ir įsitraukimas formuojant jaunimo politiką, stiprinami jų ryšiai su valstybės ir savivaldybių institucijomis, kaimo bei miesto bendruomenėmis, teikiama Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų ir kitų ES programų parama jaunimo politikos plėtrai.
9.2. Savivaldybės veikla planuojama ir vykdoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio planavimo metodiką, vadovaujantis Kupiškio rajono plėtros iki 2020 metų strateginiu planu (toliau – Rajono plėtros strateginis planas).
9.3. Kaip pažymėta Jaunimo politikos kokybės vertinimo ataskaitoje, Rajono plėtros strateginis planas nenumato atskirų programų, skirtų jaunimui, tačiau jame yra numatytos tam tikros priemonės, visiškai ar iš dalies skirtos jaunimo gerovei užtikrinti (pvz., švietimo būklės gerinimas, mokyklų aprūpinimas įvairiomis ugdymo priemonėmis, prevencinių, edukacinių programų ir projektų rengimas švietimo ir mokslo įstaigose, vaikų ir jaunimo užimtumo įvairovės didinimas, sąlygų saviraiškai sudarymas ir pan.).
9.4. Savivaldybė, formuodama ir įgyvendindama jaunimo politiką, vadovaujasi nacionaliniu lygmeniu priimtais teisės aktais jaunimo politikos klausimais ir Savivaldybės tarybos sprendimais bei kitais Savivaldybės administracijos priimtais teisės aktais. Pagrindinis dokumentas, skirtas jaunimo politikai Savivaldybėje formuoti ir įgyvendinti – Jaunimo politikos koncepcija, patvirtinta Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. TS–138. Tačiau nei šiame, nei kituose dokumentuose nėra numatyta nuosekli jaunimo situacijos stebėsena, jaunimo poreikių tyrimai, politikos vertinimas.
9.5. Jaunimo politikos kokybės vertinimo ataskaitoje pažymima, kad Savivaldybės institucijos formuoja ir įgyvendina Savivaldybės jaunimo politiką pagal JPPĮ nuostatas. Šią funkciją padeda įgyvendinti Savivaldybės jaunimo reikalų taryba (toliau – JRT) ir Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius (toliau – JRK). Savivaldybėje jaunimo klausimus sprendžia pakankamai darbuotojų (11) iš skirtingų skyrių, tačiau nėra tarnautojų, kurie šiems klausimams skirtų visą darbo laiką.
9.6. Jaunimo politikos kokybės vertinimo ataskaitoje teigiama, kad JRK turi galimybę kelti kvalifikaciją darbo su jaunimu klausimais, tačiau įvairių mokymų labai trūksta kitiems su jaunimu dirbantiems Savivaldybės įstaigų ir kitų organizacijų atstovams.
9.7. Jaunimo atstovavimas Savivaldybėje užtikrinamas jaunimui dalyvaujant JRT veikloje. Tačiau, remiantis Jaunimo politikos kokybės vertinimo ataskaita, nuo 2008 m. vykusiame 71 posėdyje jaunimui aktualiomis temomis dalyvavo tik 24 jaunimo atstovai.
9.8. Kupiškio rajone veikia pakankamai jaunimo organizacijų, kurios prisideda prie jaunimo politikos įgyvendinimo ir turi galimybę daryti įtaką politikos formavimui: Kupiškio jaunimo centras, jaunimo organizacija „Darbas“, ateitininkai, jaunimo centrai „Po laiptais“ ir „Alsja“, įvairios neformalios jaunimo grupės. Savivaldybėje su jaunimu dirba Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centras, Viešoji biblioteka, Etnografijos muziejus, Socialinių paslaugų centras, Švietimo pagalbos tarnyba, Meno mokykla. Savivaldybėje susibūrusios 24 bendruomenės, kurių veikloje ir savivaldoje taip pat gali dalyvauti jaunimas.
9.9. Savivaldybėje veikia 14 formaliojo ir 2 neformaliojo ugdymo įstaigos. Visose formaliojo ugdymo įstaigose veikia jaunimo savivalda. Tačiau, remiantis Jaunimo politikos kokybės vertinimo ataskaita, nuo 2008 m. diskusijų ar mokymų, skirtų savivaldos stiprinimui, buvo suorganizuota tik 2.
9.10. Apibendrinimas:
Ø Savivaldybėje jaunimo politika pakankamai gerai reglamentuota. Savivaldybė, formuodama ir įgyvendindama jaunimo politiką, vadovaujasi nacionaliniu lygmeniu jaunimo politikos klausimais priimtais teisės aktais ir Savivaldybės tarybos sprendimais bei kitais Savivaldybės administracijos priimtais teisės aktais. Tačiau be jaunimo politikos koncepcijos Savivaldybėje nėra jokių strateginio planavimo ar įgyvendinimo dokumentų jaunimo politikos srityje.
Ø Savivaldybėje paskirtas JRK ir veikia JRT, jaunimo klausimus sprendžia pakankamai darbuotojų, tačiau nėra tarnautojų, kurie šiems klausimams skirtų visą darbo laiką, o JRT ir jaunimo koordinatoriaus veiklos planai ir ataskaitos, sprendimai, susiję su jaunimu, nėra viešai prieinami.
Ø Savivaldybėje sudarytos sąlygos jaunimui dalyvauti Savivaldybės jaunimo politikos formavime ir įgyvendinime įsitraukiant į JRT ir jaunimo organizacijų veiklą. Tačiau Savivaldybėje nepakankamai išnaudojami jaunimo informacijos sklaidos kanalai, jaunimas pažymi informacijos trūkumą apie galimybes dalyvauti jaunimo politikoje.
Ø Jaunimo poreikių tyrimai, situacijos stebėsena, jaunimo politikos vertinimas bei inovacijų taikymas neišplėtoti ir neplėtojama jaunimo politikos įgyvendinimo sritis Savivaldybėje.
Ø Savivaldybėje trūksta neformaliojo švietimo, konsultacijų ir mokymų jaunimui bei specialistams, dirbantiems su jaunimu. Taip pat Savivaldybė netiria mokymų ir konsultavimo poreikių tarp jaunimo, todėl nėra gerai žinomi jaunimo mokymo ir neformaliojo ugdymo poreikiai.
10. Ekonominiai veiksniai.
10.1. Lietuvos statistikos departamento duomenimis[3] 2012 m. Panevėžio apskrityje gyveno 265.973 gyventojai, iš jų Savivaldybės teritorijoje – 21184 gyventojai (tai sudaro 0,66 proc. visų Lietuvos gyventojų). Savivaldybėje 8750 (41 proc.) gyventojų gyveno mieste ir 12434 (59 proc.) kaime.
10.2. 2012 m. Savivaldybėje 14–29 m. gyventojų grupę (toliau – jaunimas) sudarė 5028 asmenys, tai yra 23,7 proc. visų Savivaldybės gyventojų, arba 0,7 proc. viso Lietuvos jaunimo. Jaunimo skaičius Lietuvoje ir Panevėžio apskrityje nežymiai skiriasi nuo Savivaldybės rodiklio – Lietuvoje 22,5 proc., Panevėžio apskrityje – 22,9 proc. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, pastaruosius keletą metų Savivaldybėje, kaip ir visoje Lietuvoje, pastebimas jaunimo skaičiaus mažėjimas. Dėl šios priežasties ir mažėjančio gimstamumo rajone (Civilinės metrikacijos skyriuje 2009 m. įregistruota 175, o 2011 m. – tik 141 naujagimis, iš kurių 26 gimė užsienyje) didėja pensinio amžiaus gyventojų – nuo 240,2 (2008 m.) iki 251,09 (2012 m.) tūkstančiui rajono gyventojų.
10.3. „Eurostat“ duomenimis[4] 2012 m. vasario mėn. euro zonoje nedarbo lygis buvo 10,8 proc., Europos Sąjungos (toliau – ES) nedarbo lygio vidurkis buvo 10,2 proc. Pagal Lietuvos darbo biržos duomenis, nedarbo lygis Lietuvoje šiuo laikotarpiu siekė 11,8 proc., Panevėžio apskrityje – 13,3 proc., o Kupiškio rajone – net 15,2 proc.
10.4. „Eurostat“ duomenimis 2012 m. vasario mėn. visų 27 ES valstybių narių jaunimo (iki 25 m.) nedarbo lygio vidurkis buvo 22,4 proc., euro zonos šalių – 21,6 proc. Lietuvoje šiuo laikotarpiu jaunimo (iki 25 m.) nedarbo lygis buvo 34 proc. (nedarbo lygis nustatomas apskaičiuojant bedarbių ir darbo jėgos santykį, kur darbo jėgą sudaro užimti (dirbantys bet kokį darbą, gaunantys darbo užmokestį ar turintys pajamų ar pelno) ir bedarbiai).
10.5. Vadovaujantis Lietuvos darbo biržos duomenimis, kuomet nedarbo lygis nustatomas apskaičiuojant bedarbių ir jaunuolių (iki 25 m.) santykį, jaunimo nedarbo rodiklis 2012 m. vasario pabaigoje Lietuvoje buvo 7,5 proc., Panevėžio apskrityje – 7,8 proc.
10.6. Kaip rodo tyrimai[5], Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, aukštojo išsilavinimo įgijimas nebeapsaugo jaunimo nuo nedarbo. Visoje ES didėja NEET (nedirbantis, nestudijuojantis ir nesimokantis) grupei priskiriamo jaunimo – beveik 8 proc. (arba nuo 5 iki 7,5 mln.[6]) ES 15–24 m. jaunuolių nedirba, nestudijuoja ir nesimoko. Visoje ES jų dalis padidėjo nuo 11 proc. 2008 m. iki 13 proc. 2010 m. Lietuvoje šis rodiklis siekia beveik 12 proc.
10.7. Jaunimo problematikos tyrimo duomenimis Kupiškio rajone dauguma dirbančių jaunuolių yra samdomi darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną, tačiau tik 37 proc. apklaustųjų dirba pagal specialybę. Didesnis sąmoningumas, renkantis profesiją, tiesiogiai lemia darbo pasirinkimą ir pasitenkinimą juo: dažniau dirbama pagal specialybę, lengviau susidorojama su užduotimis. Atitinkamai, kuo lengviau įveikiamos problemos darbe, tuo mažiau svarstoma keisti darbovietę. Dažniausiai (74 proc.) ieškotis darbo kitame mieste planuojama dėl didesnių galimybių pasirinkti darbą. Kupiškio rajone darbo rasti negali 29 proc. respondentų, Lietuvoje – 37 proc. Pagrindinė (95 proc.) įvardyta darbo užsienyje paieškos priežastis – galimybė daugiau užsidirbti (41 proc. jaunimo Kupiškio rajone pajamos neviršija 500 litų per mėnesį).
10.8. Vadovaujantis Jaunimo problematikos tyrimo duomenimis, jaunimas taip pat pasigenda informacijos apie esamas priemones verslumui skatinti ir sąlygas verslui pradėti. Tik 17 proc. apklaustųjų yra susipažinę su jaunimo verslumo skatinimo politika Lietuvoje ir tik 9 proc. apklaustųjų rajone nurodė turintys savo verslą, esantys verslo partneriais arba dalyvaujantys šeimos versle.
10.9. Žemas investicijų lygis tiek vietiniu, tiek šalies, tiek užsienio investuotojų požiūriu ir mažas veikiančių ūkio subjektų skaičius daro įtaką jaunų šeimų ir specialistų migracijai. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos Respublikoje 2011 m. migravo 106062 asmenys, iš kurių 53863 emigravo iš šalies. Kupiškio rajone migravo 747 asmenys (tai sudaro 9 proc. visų migravusių Panevėžio apskrityje asmenų), iš kurių 267 emigravo iš šalies (tai sudaro 8 proc. visų emigravusių iš šalies Panevėžio apskrityje asmenų). Migracija jaunimo tarpe itin didelė, ji sudaro apie 40 proc. visų migravusių piliečių.
10.10. Apibendrinimas:
Ø Savivaldybėje jaunimo skaičius yra nežymiai didesnis nei šalies ir apskrities rodikliai.
Ø Tik maždaug kas trečias dirbantis jaunuolis dirba pagal specialybę. Tai iš dalies lemia ir itin mažas jaunuolių domėjimasis profesija.
Ø Dėl noro gauti didesnį atlyginimą apie pusė dirbančių jaunuolių ketina keisti darbo vietą (41 proc. jaunimo savivaldybėje pajamos neviršija 500 litų per mėnesį).
Ø Dauguma dirbančiųjų yra samdomi darbuotojai, o su verslumo skatinimo politika susipažinusi tik maža dalis Savivaldybės jaunimo.
Ø Jaunimo nedarbas, mažos pajamos, investuotojų trūkumas ir verslumo skatinimo priemonių nežinojimas/nebuvimas daro įtaką Kupiškio rajone gyvenančio jaunimo skaičiaus mažėjimui, didelius migracijos rodiklius ir bendruomenės senėjimą.
11. Socialiniai - kultūriniai veiksniai.
11.1. Darbingo amžiaus gyventojų ir ypatingai jaunimo migracija šiuo metu yra viena didžiausių Lietuvos problemų. Neto migracija Lietuvoje yra didžiausia Europos Sąjungoje (-23,7 proc. ES vidurkis +1,7 proc.[7]). Dėl emigracijos Lietuva praranda daug jaunų ir darbingo amžiaus gyventojų (77 proc. emigrantų yra 15–44 m.). Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis iš Kupiškio yra emigravę 16,7 proc. gyventojų. Dėl šios priežasties daugėja vaikų, kurių tėvams išvykus dirbti ir/ar gyventi į užsienį, niekas nesprendžia ir nesvarsto vaiko juridinio atstovavimo klausimų bei neinformuoja atitinkamų institucijų apie trečiųjų asmenų globai paliekamus vaikus. Diskusijų dalyviai kaip vis ryškėjančią tėvų emigracijos pasekmę nurodė susilpnėjusį kartų dialogą ir nepakankamą suaugusiųjų skiriamą laiką šeimos vertybių puoselėjimui.
11.2. 2011 m. Kupiškio rajono vaikų globos institucijose augo 31 vaikas, šeimose globojami 55 vaikai. 2011 m. Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje yra 137 šeimos, jose auga 319 vaikų (Lietuvoje – 10608 šeimos, auginančios 22.073 vaikus). Pagrindinė įrašymo į apskaitą priežastis – alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimas.
11.3. Remiantis Jaunimo problematikos tyrimu, Jaunimo politikos kokybės vertinimu bei Diskusijų rezultatais, Savivaldybėje pastebimas ir nepakankamas vaikų ir jaunimo užimtumas, jaučiama jaunimo laisvalaikio klubų ir kitų nevyriausybinių organizacijų stoka, ypač kaimo vietovėse. Savivaldybėje gyvenantys jaunuoliai yra pakankamai žemo aktyvumo lygio ir stokoja iniciatyvos (70 proc. respondentų yra žemo politinio–pilietinio aktyvumo, 63 proc. žemo pilietiško–labdaringo lygio ir vidutinio negatyvaus požiūrio į politiką lygio). Tik 8 proc. apklaustųjų dalyvauja nevyriausybinių organizacijų veikloje, o 53 proc. nėra dalyvavę savanoriškoje veikloje apskritai. Nors savanoriška veikla, esanti vienu iš pilietinės visuomenės pagrindų, įgauna vis didesnę reikšmę, tačiau Kupiškio rajone savanorystės sistema nėra pakankamai išvystyta.
11.4. Jaunimo problematikos tyrimo duomenimis pastebimas poreikis stiprinti jaunimo profesinį orientavimą visuose lygmenyse, ypatingą dėmesį skiriant moksleiviams. Specialūs užsiėmimai turėtų skatinti moksleivius pažinti savo pomėgius, patrauklias veiklos sritis, taip pat analizuoti ir atrasti savąsias kompetencijas.
11.5. Savivaldybėje taip pat jaučiamas su jaunimu dirbančių specialistų kompetencijų stygius – trūksta žinių apie jauno žmogaus psichologiją, darbo su juo metodus ir būdus. Didžioji dalis naudojamų metodų nėra pritaikyti darbui su dabartiniu jaunimu. Pasigendama specialistų, dirbančių su socialiai pažeidžiamomis grupėmis ir sudėtingus charakterio bruožus turinčiais, nemotyvuotais jaunais žmonėmis.
11.6. Alkoholio vartojimas yra labiausiai paplitęs jaunimo žalingas įprotis. Vartoję alkoholį bent 1–2 kartus per 12 mėnesių iki apklausos[8] Lietuvoje nurodė 85 proc. paauglių. Kupiškio rajone 29 proc. jaunuolių alkoholį vartojo kartą per mėnesį ar rečiau, 38 proc. – du, keturis kartus per mėnesį, 19 proc. tai daro dažniau. Paauglių alkoholio prieinamumo Lietuvoje vertinimas nuo 2007 metų nepakito ir išlieka artimas ES vidurkiui: 80 proc. paauglių nurodė, kad jiems būtų labai lengva ir gana lengva įsigyti kokio nors alkoholio.
11.7. 2011 m. Lietuvoje bent 1–2 kartus gyvenime vartojusių kokius nors nelegalius narkotikus paauglių buvo šiek tiek daugiau negu vidutiniškai Europos šalyse (18 proc.) – 21 proc., Kupiškio rajone – 13 proc. Tarp 36 Europos šalių Lietuvos paaugliai pagal rūkymo per 30 dienų rodiklį yra 9-oje vietoje. 2011 m. Lietuvoje bent kartą gyvenime surūkiusių cigaretę buvo 74 proc. paauglių, Kupiškio rajone – 45 proc.
11.8. Kupiškio rajone nusikalstamų veikų skaičius išlieka mažesnis už Lietuvos vidurkį. Respublikoje nusikalstamų veikų skaičius 100 tūkstančių gyventojų yra 2468 (pagal sunkius nusikaltimus 135), Kupiškio rajono savivaldybėje – 1628 (pagal sunkius nusikaltimus 28). Analizuojant nepilnamečių padarytas nusikalstamas veikas matomas jų mažėjimas tiek Kupiškio rajone, tiek visoje Lietuvoje. 2010 m. Lietuvoje buvo užregistruota 3260 nusikalstamų veikų, padarytų nepilnamečių, 2011 m. – 2951 (Kupiškio rajone: 2010 m. – 20, 2011 m. – 15).
11.9. Apibendrinimas:
Ø Rajone dėl nedidelių galimybių susirasti darbą yra didžiulė jaunimo migracija į didesnius miestus bei iš Lietuvos.
Ø Per ilgą laiką nusistovėję stereotipai didina atotrūkį tarp jaunimo ir suaugusiųjų. Jaučiamas su jaunimu dirbančių specialistų kompetencijos stygius – trūksta žinių apie jauno žmogaus psichologiją, darbo su juo metodus ir būdus.
Ø Savanorystės sistema rajone nėra pakankamai išvystyta.
Ø Savivaldybėje pastebimas nepakankamas vaikų ir jaunimo užimtumas bei darnių šeimos vertybių puoselėjimas, ypatingai kaimo gyvenamosiose vietovėse.
Ø Pagrindinės jaunimo akcentuojamos problemos gyvenamojoje vietovėje yra užterštumas, kultūros stoka, žalingi įpročiai, infrastruktūros problemos, laisvalaikio praleidimo vietų stygius, nepakankamas saugumas.
Ø Policijos ir teisėsaugos institucijų veikla ne visuomet užtikrina aplinkos saugumo ir žalingų įpročių vartojimo kontrolę, o tai daro įtaką neigiamo laisvalaikio leidimo formų plėtrai.
Ø Finansų trūkumas yra pagrindinis faktorius, ribojantis jaunimo laisvalaikio realizavimo galimybes.
Ø Alkoholio vartojimas yra labiausiai paplitęs žalingas jaunų žmonių įprotis.
Ø Kupiškio rajone, ypač kaimo vietovėse, yra daug asocialių šeimų. Dideliam socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičiui įtakos turi augantis emigrantų skaičius ir žalingų įpročių vartojimo plėtra.
12. Technologiniai veiksniai.
12.1. Pagal Jaunimo problematikos tyrimą, technologijos jaunimui yra svarbios, jauni žmonės yra pagrindiniai naujų technologijų naudotojai. Internetas yra prieinamas daugeliui jaunų žmonių. Internetu kasdien mokykloje, darbe ar namuose naudojasi 74 proc. jaunuolių. Dar 24 proc. tai daro bent kartą per savaitę.
12.2. Didelis ir lengvai prieinamas informacijos elektroninėje erdvėje srautas suteikia jaunimui galimybę rasti atsakymus į rūpimus klausimus, tačiau tuo pačiu sumažina galimybes pasirinkti teisingą ir tinkamą informaciją.
12.3. Socialiniai tinklai ir kitos priemonės padeda jaunimui bendrauti, tačiau taip prarandamas noras bendrauti bei turiningai leisti laisvalaikį realiame gyvenime. Kaip teigia Jaunimo problematikos tyrimo dalyviai, dėl per ilgo naudojimosi internetu (45 proc. respondentų juo naudojasi 1–3 val. per dieną, o 20 proc. – net 3–5 val.) mažiau sportuojama, nebesirūpinama sveika mityba, prarandami bendravimo realybėje įgūdžiai.
12.4. Įgyvendinant naująją Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų strategiją (Žin., 2008, Nr. 6-220), Lietuvos švietimo sistema pradeda intensyviai naudoti informacines technologijas ugdymo procese, tačiau vis dar pastebima, kad švietimo sistemoje pasigendama metodų ir priemonių, padedančių jaunimui mokytis bendrauti tiek realiame gyvenime, tiek internetinėje erdvėje. Mokytojai ir kiti suaugusieji lėčiau prisitaiko prie kintančių socialinio bendravimo formų, naujųjų technologijų naudojimo, kurias jaunimas ypatingai greitai įsisavina[9].
12.5. Apibendrinimas:
Ø Informacinės technologijos yra neatskiriama šiuolaikinio jaunimo gyvenimo dalis, turinti teigiamos ir neigiamos įtakos kiekvieno jaunuolio gyvenimui. Tačiau švietimo ir jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos nėra pakankamai pasirengusios prisitaikyti prie naujovių ir jaunimo poreikių.
Ø Kupiškio rajone sudarytos galimybės naudotis kompiuteriais, internetu ir viešojoje erdvėje.
Jaunimo situacija
13. Savivaldybės teritorijoje veikia 14 formaliojo ugdymo įstaigų: 2 gimnazijos, progimnazija, 10 pagrindinių ir pradinė mokykla. Statistikos departamento duomenimis mokyklas 2011–2012 m. lankė 2705 moksleiviai. Rajone yra ir Kupiškio technologijos ir verslo mokykla, kurioje mokosi 452 moksleiviai[10].
14. Statistikos departamento duomenimis 2011–2012 m. mokyklos nelankė 63 Savivaldybės mokyklinio amžiaus vaikai, kurių 61 išvykęs iš šalies, 2 dėl socialinių, psichologinių ar kitų priežasčių.
15. Kupiškio rajone jaunimo nusikalstamumas yra mažesnis nei Lietuvoje – 2010 m. Lietuvoje buvo užregistruota 3260 nusikalstamų veikų, padarytų nepilnamečių, 2011 m. – 2951 (Kupiškio rajone: 2010 m. – 20, 2011 m. – 15).
16. Alkoholio vartojimas yra labiausiai paplitęs jaunimo žalingas įprotis. Kupiškio rajone 29 proc. jaunuolių alkoholį vartojo kartą per mėnesį ar rečiau, 38 proc. – du, keturis kartus per mėnesį, 19 proc. tai daro dažniau.
16. Remiantis Jaunimo problematikos tyrimu, Jaunimo politikos kokybės vertinimu ir Diskusijų rezultatais (nors jaunimas įvardijo keletą Savivaldybės patrauklumą lemiančių priežasčių – graži gamta, veikiantis jaunimo centras, veiklus jaunimas, geri gyventojai), Kupiškio rajoną jaunimas vertina gana neigiamai. Pagrindinės jaunimo įvardijamos problemos yra užimtumo (laisvalaikio), darbo ir švietimo srityse.
17. Vertindamas pagrindines su laisvalaikiu susijusias problemas, jaunimas išskiria:
17.1. laisvalaikio vietų trūkumą ir siūlo įkurti daugiau vietų savirealizacijai, renovuoti jaunimo centrą (T1);
17.2. įdomios veiklos ir renginių trūkumą ir siūlo organizuoti daugiau sporto, kultūrinių ir pramoginių renginių, seminarų, lavinančios veiklos užsiėmimus, jaunimo klubų mainus (T1, T4, T5);
18. Vertindamas pagrindines su darbu susijusias problemas, jaunimas išskiria:
18.4. sunkumus įsidarbinti neturint patirties ir siūlo megzti glaudesnį dialogą su darbdaviais, Darbo birža (T3);
19. Vertindamas pagrindines su švietimu susijusias problemas, jaunimas išskiria:
19.2. mokytojų abejingumą ir siūlo skirti daugiau dėmesio mokinių poreikių išsiaiškinti, artimesniam bendravimui (T1);
19.3. popamokinės veiklos trūkumą ir siūlo organizuoti įvairesnes laisvalaikio veiklas, steigti neformaliojo ugdymo skyrius (T1);
19.5. žalingus įpročius ir siūlo griežtinti tvarką mokyklose, stiprinti prevencines ir informacines priemones, propaguoti sveiką gyvenimo būdą, drausti rūkymą viešose vietose, įkurti priklausomybės ligų centrą (T5);
III. PRIORITETINIŲ VEIKLOS KRYPČIŲ NUSTATYMAS
21. Atsižvelgus į atliktos esamos situacijos analizes ir jaunimo problematikos tyrimo rezultatus, taip pat įvertinus suformuluotą Savivaldybės plėtros viziją, pateikiamos prioritetinės kryptys, kurioms svarbu skirti daugiau dėmesio sprendžiant Kupiškio rajono jaunimo problemas:
21.1. laisvalaikio užimtumo ir neformaliojo ugdymo paslaugų pasiūlos ir prieinamumo jaunimui didinimas;
IV. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
22. Planu nustatomi penki tikslai ir numatomi uždaviniai jiems įgyvendinti:
22.1. Pirmas tikslas – užtikrinti jaunimo poreikius atitinkančią neformaliojo ugdymo paslaugų pasiūlą, prieinamumą ir kokybę skatinant jaunimo ir suaugusiųjų dialogą. Uždaviniai šiam tikslui pasiekti:
22.2. Antras tikslas – užtikinti jaunimo poreikius atitinkančią infrastruktūros plėtrą ir viešųjų erdvių prieinamumą. Uždaviniai šiam tikslui pasiekti:
22.3. Trečias tikslas – didinti jaunimo įsidarbinimo galimybes skatinant jaunimo verslumą ir ugdant vadybines kompetencijas. Uždaviniai šiam tikslui pasiekti:
22.4. Ketvirtas tikslas – skatinti jaunimo savanorystę ir pilietiškumą sudarant sąlygas aktyviam jaunimo dalyvavimui jaunimo politikos įgyvendinime. Uždaviniai šiam tikslui pasiekti:
22.4.2. ugdyti jaunimo pilietiškumo ir dalyvavimo sprendžiant jam aktualius klausimus kompetencijas;
22.5. Penktas tikslas – skatinti jaunimo sveiką gyvenseną ir ekologinį sąmoningumą. Uždaviniai šiam tikslui pasiekti:
V. PLANO ĮGYVENDINIMAS
23. Plano įgyvendinimo laikotarpis – 2013–2018 m. Plano priemonių įgyvendinimo laikotarpiai – 2013–2015 m. ir 2016–2018 m. Planas bus peržiūrimas ir esant poreikiui koreguojamas, tikslinami tikslai, uždaviniai ir vertinimo kriterijai rengiant 2016–2018 m. priemonių planą. Tikslams, uždaviniams ir priemonėms nustatomi įgyvendinimo vertinimo kriterijai.
24. Pirmojo tikslo „Užtikrinti jaunimo poreikius atitinkančią neformaliojo ugdymo paslaugų pasiūlą, prieinamumą ir kokybę skatinant jaunimo ir suaugusiųjų dialogą“ vertinimo kriterijai ir jų reikšmės:
| Eil. Nr. |
Vertinimo kriterijai |
2012 m. |
2015 m. |
2018 m. |
| 1. |
Neformalaus ugdymo paslaugas jaunimui teikiančių fizinių/ juridinių asmenų savivaldybėje teritorinis pasiskirstymas (santykinė dalis) |
18 |
18 |
20 |
| 2. |
Atvirų jaunimo centrų ir erdvių skaičius (skaičius, didėjimas) |
1 |
3 |
5 |
| 3. |
Jaunimo, dalyvaujančio atvirų jaunimo centrų ir erdvių veikloje (procentas, didėjimas) |
10 |
20 |
30 |
| 4. |
Jaunimo darbuotojų sertifikatus gavusių darbuotojų skaičius (skaičius, didėjimas) |
0 |
10 |
20 |
25. Antrojo tikslo „Užtikinti jaunimo poreikius atitinkančią infrastruktūros plėtrą ir viešųjų erdvių prieinamumą“ vertinimo kriterijai ir jų reikšmės:
| Eil. Nr. |
Vertinimo kriterijai |
2012 m. |
2015 m. |
2018 m. |
| 1. |
Mokyklų ar kitų viešųjų patalpų, kuriose jaunimas gali laisvai naudotis esama laisvalaikio praleidimo baze darbo dienomis, savaitgaliais ir vasarą skaičius (skaičius, didėjimas) |
24 |
30 |
36 |
| 2. |
Savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų kurti jaunimui palankią laisvalaikio infrastruktūrą, dalis nuo bendrai infrastruktūros vystymui skiriamų lėšų (procentais, didėjimas) |
0,2 |
0,21 |
0,22 |
26. Trečiojo tikslo „Didinti jaunimo įsidarbinimo galimybes skatinant verslumą ir ugdant vadybines kompetencijas“ vertinimo kriterijai ir jų reikšmės:
| Eil. Nr. |
Vertinimo kriterijai |
2012 m. |
2015 m. |
2018 m. |
| 1. |
Jaunimo nedarbo lygis (procentais, mažėjimas) |
14 |
12,5 |
10 |
| 2. |
Savo verslą inicijuojančių jaunų žmonių (18–29 m.) dalis (procentais, didėjimas) |
9 |
12 |
15 |
| 3. |
Pagal įgytą profesinę kvalifikaciją per metus po jos įgijimo įsidarbinusio jaunimo (20–29 m.) dalis (procentais, didėjimas) |
5 |
7 |
10 |
27. Ketvirtojo tikslo „Skatinti jaunimo savanorystę ir pilietiškumą sudarant sąlygas aktyviam jaunimo dalyvavimui jaunimo politikos įgyvendinime“ vertinimo kriterijai ir jų reikšmės:
| Eil. Nr. |
Vertinimo kriterijai |
2012 m. |
2015 m. |
2018 m. |
| 1. |
Savanoriškoje veikloje dalyvaujančių jaunų žmonių (14–29 m.) dalis nuo bendro savivaldybės jaunų žmonių skaičiaus (procentais, didėjimas); |
10 |
20 |
30 |
| 2. |
Savanoriškoje veikloje dalyvaujančių jaunų žmonių (16–29 m.), kurie nesimoko ir nedirba, dalis nuo nesimokančių ir nedirbančių (procentais, didėjimas); |
5 |
7 |
10 |
| 3. |
Jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų veiklose dalyvaujančių jaunų žmonių (14–29 m.) dalis nuo bendro jaunu žmonių skaičiaus (procentais, didėjimas); |
8 |
9 |
10 |
| 4. |
Socialinę atskirtį patiriančio jaunimo (14–29 m.), dalyvaujančio jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų veikloje dalis nuo viso šioje veikloje dalyvaujančio jaunimo (procentais, didėjimas); |
30 |
40 |
50 |
| 5. |
Jaunimo organizacijų įgyvendintų projektų skaičius (skaičius, didėjimas); |
7 |
15 |
20 |
| 6. |
Savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų jaunimo politikos įgyvendinimui finansuojant jaunimo projektus, vienam toje savivaldybėje gyvenančiam jaunam žmogui (14–29 m.) tenkanti dalis (litais, didėjimas); |
0 |
10 000 |
20 000 |
| 7. |
Periodiškai atliekamų jaunimo (14–29 m.) padėties savivaldybėje tyrimų skaičius; |
0 |
1 |
1 |
| 8. |
Periodiškai atliekamų jaunimo politikos kokybės savivaldybėje vertinimų skaičius; |
0 |
1 |
1 |
28. Penktojo tikslo „Ugdyti jaunimo sveikos gyvensenos ir ekologinio sąmoningumo kompetencijas“ vertinimo kriterijai ir jų reikšmės:
| Eil. Nr. |
Vertinimo kriterijai |
2012 m. |
2015 m. |
2018 m. |
| 1. |
Savarankiškai sportuojančio ir besimankštinančio jaunimo skaičius (procentais, didėjimas); |
40 |
45 |
50 |
| 2. |
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas tarp jaunų asmenų (procentais, mažėjimas); |
0,5 |
0,5 |
0,5 |
| 3. |
Jaunimo, įtariamo (kaltinamo) padarius nusikalstamą veiką, skaičius (skaičius, mažėjimas). |
70 |
60 |
50 |
29. Vertinimo kriterijų duomenų rinkimo lentelė:
| Eil. Nr. |
Kriterijus |
Duomenų šaltinis |
| 1. |
Jaunimo (14–29 m.), dalyvaujančio atvirų jaunimo centrų ir erdvių veikloje, dalis nuo bendro savivaldybės jaunų žmonių skaičiaus (procentais, didėjimas) |
Organizacijų, kurios gauna finansavimą iš JRD ar Savivaldybės, LiJOT narių, pateikiami duomenys Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriui |
| 2. |
Akredituotų jaunimo darbuotojų skaičius (skaičius, didėjimas) |
Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus duomenys |
| 3. |
Neformaliojo ugdymo paslaugas jaunimui teikiančių fizinių/ juridinių asmenų Savivaldybėje teritorinis pasiskirstymas: santykinė dalis |
Savivaldybės administracijos, Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus duomenys |
| 4. |
Atvirų jaunimo centrų ir erdvių skaičius (skaičius, didėjimas) |
Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus duomenys |
| 5. |
Mokyklų ar kitų viešųjų patalpų, kuriose jaunimas gali laisvai naudotis esama laisvalaikio praleidimo baze darbo dienomis, savaitgaliais ir vasarą skaičius (skaičius, didėjimas) |
Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus duomenys |
| 6. |
Savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų kurti jaunimui palankią laisvalaikio infrastruktūrą, dalis nuo bendrai infrastruktūros vystymui skiriamų lėšų (procentais, didėjimas) |
Savivaldybės administracijos, Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus duomenys |
| 7. |
Jaunimo nedarbo lygis (procentais, mažėjimas) |
Darbo biržos duomenys |
| 8. |
Pagal įgytą profesinę kvalifikaciją per metus po jos įgijimo įsidarbinusio jaunimo (20–29 m.) dalis (procentais, didėjimas) |
Darbo biržos duomenys, Statistikos departamento duomenys |
| 9. |
Savo verslą inicijuojančių jaunų žmonių (18–29 m.) dalis (procentais, didėjimas) |
Statistikos departamento duomenys |
| 10. |
Jaunimo, dalyvaujančio savanoriškoje veikloje, skaičius (procentas, didėjimas) |
Organizacijų, kurios gauna finansavimą iš JRD ar savivaldybės, LiJOT narių, pateikiami duomenys Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriui |
| 11. |
Jaunimo, priklausančio jaunimo organizacijoms, NVO, skaičius (procentas, didėjimas) |
Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus duomenys |
| 12. |
Jaunimo organizacijų įgyvendintų projektų skaičius (skaičius, didėjimas) |
Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus duomenys |
| 13. |
Socialinę atskirtį patiriančių jaunų žmonių (14–29 m.), įsitraukusių į jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų veiklas dalis nuo visu įsitraukusių į jaunimo ir su jaunimu dirbančiu organizacijų veiklas (procentais, didėjimas) |
Organizacijų, kurios gauna finansavimą iš JRD ar savivaldybės, LiJOT narių, pateikiami duomenys Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriui |
| 14. |
Savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų jaunimo politikos įgyvendinimui finansuojant jaunimo projektus, vienam toje Savivaldybėje gyvenančiam jaunam žmogui (14–29 m.) tenkanti dalis (litais, didėjimas) |
Organizacijų, kurios gauna finansavimą iš JRD ar Savivaldybės, LiJOT narių, pateikiami duomenys Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriui |
| 15. |
Savarankiškai sportuojančio ir besimankštinančio jaunimo skaičius (procentais, didėjimas) |
Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus duomenys |
| 16. |
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas tarp jaunų asmenų (procentais, mažėjimas) |
Rokiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro duomenys |
| 17. |
Jaunimo, įtariamo (kaltinamo) padarius nusikalstamą veiką, skaičius (skaičius, mažėjimas) |
Kupiškio rajono policijos komisariato duomenys |
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
31. Kasmet iki kovo 1 d. atsakingi Savivaldybės administracijos skyriai ir suinteresuotos institucijos pateikia Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriui priemonių įgyvendinimo ataskaitas.
32. Savivaldybės jaunimo reikalų taryba kasmet atlieka Plano analizę, rengia ir teikia Savivaldybės tarybai, administracijai ir jos padaliniams pasiūlymus dėl Plano įgyvendinimo.
PATVIRTINTA
Kupiškio rajono savivaldybės tarybos
2013 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. TS-2
JAUNIMO PROBLEMŲ SPRENDIMO KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖJE
2013–2015 METŲ PRIEMONIŲ PLANAS
| Tikslas / Uždavinys / Priemonė* |
Vertinimo kriterijus |
Terminas |
Vykdytojas |
Finansavimas |
Suinteresuotos šalys |
|||
| I. Tikslas – užtikrinti jaunimo poreikius atitinkančią neformaliojo ugdymo paslaugų pasiūlą, prieinamumą ir kokybę, skatinant jaunimo ir suaugusiųjų dialogą |
||||||||
| 1. Uždavinys – plėtoti jaunimo poreikius atitinkančią neformaliojo ugdymo paslaugas. |
||||||||
| 1.1.1. Parengti centralizuotą jaunimo užimtumo Kupiškio rajone programą |
1.1.1.1. Parengta ir įgyvendinta centralizuota jaunimo užimtumo programa |
2013 m. |
Kupiškio jaunimo centras, Savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyrius |
Valstybės biudžetas, ES parama |
Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius, neformaliojo švietimo, kultūros ir sporto įstaigos |
|||
| 1.1.1.2. Programos dalyvių skaičius per metus 600 |
2014–2015 m. |
|||||||
| 1.1.2. Įkurti jaunimui atviras erdves mokyklose bei kitose viešosiose įstaigose
|
1.1.2.1. Įkurtų ir veikiančių atvirų erdvių jaunimui skaičius - 3
|
2013–2015 m. |
Savivaldybės švietimo, neformaliojo švietimo, kultūros ir sporto įstaigos |
Savivaldybės įstaigų biudžetai, valstybės biudžetas, ES parama |
Savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyrius, Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius |
|||
| 2. Uždavinys – sudaryti sąlygas jaunimui skirtos informacijos prieinamumui. |
||||||||
| 1.2.1. Sisteminti ir didinti informacijos apie Savivaldybės teritorijoje vykstančius renginius prieinamumą |
1.2.1.1. Įrengtas 1 interaktyvus stendas; 1.2.1.2. Informacija pateikiama internete ir kas mėnesį atnaujinama
|
2013–2015 m. |
Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras; Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama, privačios lėšos |
Kupiškio rajono savivaldybės administracija, švietimo, kultūros ir sporto įstaigos |
|||
| 1.2.2. Užtikrinti informacijos apie įvairių fondų teikiamas galimybes prieinamumą |
2.2.1. Susisteminta ir pagal poreikį atnaujinama informacija apie įvairias finansavimo galimybes Savivaldybės interneto svetainėje |
2013 m. |
Kupiškio rajono savivaldybės administracija |
Papildomų lėšų nereikia |
Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras |
|||
| 3. Uždavinys – ugdyti su jaunimu dirbančių darbuotojų, vietos bendruomenių narių kompetencijas. |
||||||||
| 1.3.1. Surengti atviro darbo su jaunimu klausimus nagrinėjančią ir atviras erdves, centrus pristatančią konferenciją |
1.3.1.1. Surengta 1 konferencija; 1.3.1.2. Konferencijos dalyvių skaičius – 100 |
2013 m. |
Kupiškio jaunimo centras, Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, švietimo, kultūros ir sporto įstaigos |
|||
| 1.3.2. Apmokyti atviro darbo su jaunimu metodų su jaunimu dirbančius specialistus |
1.3.2.1. Surengti 2 mokymai; 1.3.2.2. Jaunimo darbuotojų sertifikatus gavusių specialistų skaičius – 20 |
2013-2015 m. |
Savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyrius, jaunimo reikalų koordinatorius |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, švietimo, kultūros ir sporto įstaigos |
|||
| 1.3.3. Kelti neformaliojo ugdymo įstaigų darbuotojų vadybines (projektų valdymo, užsienio kalbos ir kt.) kompetencijas |
1.3.3.1. Surengti 3 mokymai. 1.3.3.2. Mokymų dalyvių skaičius – 30 |
2013–2015 m. |
Savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyrius, jaunimo reikalų koordinatorius |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, švietimo, kultūros ir sporto įstaigos |
|||
| 1.3.4. Organizuoti mokymus kaimo bendruomenių atstovams apie darbą su jaunimu |
1.3.4.1. Surengti 2 mokymai; 1.3.4.2. Mokymų dalyvių skaičius – 20 |
2013–2015 m. |
Jaunimo centras; Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Kupiškio jaunimo centras, kaimo bendruomenės |
|||
| 4. Uždavinys – skatinti glaudesnį jaunimo ir suaugusių dialogą. |
||||||||
| 1.4.1. Organizuoti šeimoms skirtus nemokamus renginius, orientuotus į šeimos vertybių puoselėjimą |
1.4.1.1. Suorganizuoti 2 renginiai kasmet; 1.4.1.2. Kiekvieno renginio dalyvių skaičius – 50. |
2013–2015 m. |
Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Socialinės paramos skyrius, jaunimo reikalų koordinatorius |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyrius, Kupiškio bendruomenė, Kupiškio socialinių paslaugų centras |
|||
| II. Tikslas – užtikrinti jaunimo poreikius atitinkančią infrastruktūros plėtrą ir viešųjų erdvių prieinamumą. |
||||||||
| 1. Uždavinys – pritaikyti rajono infrastruktūrą ir viešąsias erdves jaunimo, vaikų ir šeimų poreikiams. |
||||||||
| 2.1.1. Plėsti dviračių takų infrastruktūrą |
2.1.1.1. Įrengta ir rekonstruota 10 km dviračių takų Savivaldybės teritorijoje |
2013–2015 m. |
Savivaldybės administracija |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
|
|||
| 2.1.2. Parengti Kupiškio rajono pažintinius ir dviračių takų maršrutus |
2.1.2.1. Parengtų dviračių maršrutų Savivaldybės teritorijoje skaičius – 5
|
2013–2014 m. |
Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Savivaldybės Urbanistikos ir ekologijos skyrius |
|||
| 2.1.3. Įrengti dviračių stovus ir/ar saugiam dviračių parkavimui pritaikytas vietas su jaunimu dirbančiose įstaigose |
2.1.3.1. Įrengtų dviračių stovų skaičius Savivaldybės teritorijoje – 10 |
2013–2015 m. |
Savivaldybės administracija |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras |
|||
| 2.1.4. Sutvarkyti esančias ir įrengti naujas atviras sporto aikšteles vietos bendruomenei ir jaunimui |
2.1.4.1. Įrengta 1 riedučių rampa ir sutvarkyta jos aplinka. 2.1.4.2. Renovuota 1 slidinėjimo trasa. 2.1.4.3. Sutvarkyti ir naujai įrengti 2 sporto aikštynai. |
2013–2015 m. |
Savivaldybės administracija |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Kupiškio rajono bendruomenė |
|||
| 2.1.5. Renovuoti esančias ir įrengti naujas žaidimų aikšteles. |
1.5.1. Renovuotos ir/ar įrengtos 5 žaidimo aikštelės. |
2013–2015 m. |
Savivaldybės administracija |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Kupiškio rajono bendruomenė |
|||
| 2.1.6. Pritaikyti viešąsias erdves (parkus ir kt.) jaunimo laisvalaikiui ir aktyviam poilsiui |
2.1.6.1. Sutvarkytos ir laisvalaikiui pritaikytos 2 teritorijos |
2013–2015 m. |
Savivaldybės administracija |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Kupiškio rajono bendruomenė |
|||
| 2.1.7. Sutvarkyti veikiančias ir įrengti naujas poilsiavietes, pritaikant jas vaikų ir jaunimo vasaros poilsiui |
2.1.7.1. Sutvarkytos ir įrengtos 2 poilsiavietės |
2013–2015 m. |
Savivaldybės administracija |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Kupiškio rajono bendruomenė |
|||
| 2. Uždavinys – modernizuoti mokyklų ir kitų viešųjų įstaigų materialinę bazę. |
||||||||
| 2.2.1. Atnaujinti Kupiškio jaunimo centro infrastruktūrą ir materialinę bazę |
2.2.1.1. Sutvarkyta 1 įstaigos infrastruktūra, modernizuota materialinė bazė |
2013–2014 m. |
Savivaldybės administracija |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Kupiškio jaunimo centras |
|||
| 2.2.2. Pritaikyti švietimo įstaigų sporto ir kitą infrastruktūrą jaunimo poreikiams
|
2.2.2.1. Atnaujinta 5 mokyklų sporto bazė; 2.2.2.2. Įsigytas 1 autobusas; 2.2.2.3. Atnaujinta 10 mokyklų materialinė bazė |
2013–2015 m. |
Savivaldybės administracija |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Kultūros ir švietimo skyrius, Savivaldybės švietimo įstaigos |
|||
| 2.2.3. Atnaujinti Kupiškio viešosios bibliotekos infrastruktūrą ir materialinę bazę |
2.2.3.1. Sutvarkyta 1 įstaigos infrastruktūra, modernizuota materialinė bazė |
2013–2015 m. |
Savivaldybės administracija, Kupiškio viešoji biblioteka |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama
|
Kupiškio rajono bendruomenė |
|||
| 2.2.4. Įrengti atliekų rūšiavimo konteinerius prie formaliojo ir neformaliojo švietimo, kultūros ir kitų su jaunimu dirbančių įstaigų |
2.2.4.1. Įrengti atliekų rūšiavimo konteineriai prie 5 formaliojo ir neformaliojo švietimo, kultūros ir kitų su jaunimu dirbančių biudžetinių įstaigų |
2013–2015 m. |
Savivaldybės administracija |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Formaliojo ir neformaliojo švietimo, kultūros įstaigos, su jaunimu dirbančios organizacijos |
|||
| III. Tikslas – didinti jaunimo įsidarbinimo galimybes, skatinant verslumą ir ugdant vadybines kompetencijas. |
||||||||
| 1. Uždavinys – užtikrinti jaunimo profesinio orientavimo paslaugų prieinamumą. |
||||||||
| 3.1.1. Organizuoti jaunimo susipažinimą su skirtingų profesijų atstovais |
3.1.1.1. Mokyklose surengtas bent 1 renginys (susitikimas, diskusija) kasmet. |
2013–2015 m. |
Panevėžio teritorinės darbo biržos Kupiškio skyrius, švietimo įstaigos
|
|
Kupiškio r. švietimo pagalbos tarnyba |
|||
| 3.1.2. Organizuoti mokymus, konsultacijas ir teikti kitas profesinio orientavimo paslaugas |
3.1.2.1. Suorganizuoti bent 1 mokymai apie CV pildymą, pasirengimą darbo pokalbiui kasmet |
2013–2015 m. |
Panevėžio teritorinės darbo biržos Kupiškio skyrius, Kupiškio r. švietimo pagalbos tarnyba |
|
Švietimo įstaigos
|
|||
| 3.1.3. Sudaryti sąlygas moksleiviams dalyvauti kituose miestuose organizuojamuose su profesiniu orientavimu susijusiuose renginiuose |
3.1.3.1. Dalyvavimas parodoje „Studijos. Mokymasis. Karjera.“ ir kituose renginiuose kasmet bent po 100 moksleivių. |
2013–2015 m. |
Savivaldybės Kultūros ir švietimo skyrius, švietimo įstaigos
|
|
Kupiškio r. švietimo pagalbos tarnyba |
|||
| 2. Uždavinys – skatinti profesinio ir aukštojo mokslo įstaigų, verslo ir Savivaldybės bendradarbiavimą. |
||||||||
| 3.2.1. Organizuoti jaunimo ir profesinio bei aukštojo mokslo susitikimus Kupiškio rajone – Karjeros diena
|
3.2.1.1. Organizuotas 1 profesinio ir aukštojo mokslo atstovų susitikimas gimnazijose su jaunimu kasmet |
2013–2015 m. |
Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius, Savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyrius
|
|
Švietimo įstaigos |
|||
| 3.2.2. Organizuoti susitikimus dėl moksleivių praktikų organizavimo |
3.2.2.1. Organizuoti 2 susitikimai, kuriuose dalyvavo mokslo, verslo ir Savivaldybės atstovai |
2013–2015 m. |
Kupiškio r. švietimo pagalbos tarnyba, Kupiškio verslo ir technologijos mokykla |
|
Savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyrius, verslo atstovai, Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras |
|||
| 3. Uždavinys – sudaryti palankias sąlygas jaunimo verslumo ir vadybinių kompetencijų ugdymui. |
||||||||
| 3.3.1. Organizuoti jaunimo verslumo projektų konkursą
|
3.3.1.1. Paremta bent 1 jaunimo verslumo idėja kasmet (pateikimas) |
2013–2015 m. |
Jaunimo centras, Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras |
Savivaldybės biudžetas, privačios lėšos, ES parama |
Kupiškio rajono bendruomenė, verslo atstovai, jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos |
|||
| 3.3.2. Plėtoti švietimo įstaigose mokinių mokomųjų bendrovių tinklą |
3.3.2.1. Mokinių mokomosios bendrovės veikia 70 proc. rajono mokyklų |
2013–2015 m. |
Kupiškio r. švietimo pagalbos tarnyba |
|
Švietimo įstaigos |
|||
| 3.3.3. Suburti verslininkų - mentorių tinklą, galintį konsultuoti jaunimą, norintį pradėti verslą |
3.3.3.1. Veikiantis verslininkų tinklas, konsultuojantis moksleivius ir jaunimą, norintį pradėti savo verslą |
2013–2015 m. |
Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras |
Savivaldybės biudžetas, privačios lėšos |
Verslo atstovai, Kupiškio rajono bendruomenė, Kupiškio darbdavių klubas |
|||
| 3.3.4. Organizuoti mokymus jaunimui apie verslo pradžią |
3.3.4.1. Suorganizuoti bent 1 mokymai apie verslumą ir alternatyvas kaime kasmet; 3.3.4.2. Mokymų dalyvių skaičius – 30 |
2013–2015 m. |
Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Verslo atstovai, Kupiškio rajono bendruomenė |
|||
| 3.3.5. Organizuoti projektų valdymo, komandinio darbo ir kitus vadybinius mokymus jaunimui |
3.3.5.1. Suorganizuoti bent 1 mokymai kasmet; 3.3.5.2. Mokymų dalyvių skaičius –30 |
2013–2015 m. |
Jaunimo centras, Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Verslo atstovai, Kupiškio rajono bendruomenė |
|||
| IV. Tikslas – skatinti jaunimo savanorystę ir pilietiškumą, sudarant sąlygas aktyviam jaunimo dalyvavimui jaunimo politikos įgyvendinime. |
||||||||
| 1. Uždavinys – remti jaunimo iniciatyvas, dalyvavimą visuomeninėje ir savanoriškoje veikloje. |
||||||||
| 4.1.1. Organizuoti tarptautinės savanorio dienos minėjimą |
4.1.1.1. Suorganizuota 1 konferencija apie savanorišką veiklą jaunimui; 4.1.1.2. Konferencijos dalyvių skaičius – 100 |
2013 m. |
Kupiškio jaunimo centras |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius, Kupiškio rajono bendruomenė |
|||
| 4.1.2. Skleisti informaciją apie jaunimo savanoriškos veiklos galimybes |
4.1.2.1. Parengta informacija apie savanoriškos veiklos galimybes; 4.1.2.2. Sukurta duomenų bazė apie savanoriškos veiklos vietas Savivaldybės teritorijoje |
2013–2014 m. |
Kupiškio jaunimo centras, Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius, Kupiškio rajono bendruomenė |
|||
| 4.1.3. Remti jaunimo iniciatyvas, skatinančias dalyvavimą savanoriškoje ir visuomeninėje veikloje |
4.1.3.1. Kasmet paremtos ne mažiau kaip 3 iniciatyvos, skatinančios jaunimą dalyvauti visuomeninėje ir savanoriškoje veikloje |
2014–2015 m. |
Savivaldybės administracija |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Kupiškio jaunimo centras, Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras |
|||
| 4.1.4. Skatinti Kupiškio rajono jaunimo organizacijų bendrus projektus su kitų Lietuvos savivaldybių jaunimu |
4.1.4.1. Kasmet finansuotas ne mažiau kaip 1 bendras projektas |
2014–2015 m. |
Savivaldybės administracija, jaunimo reikalų koordinatorius, jaunimo centras |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos |
|||
| 4.1.5. Į kultūrinių renginių organizavimą įtraukti jaunimo organizacijas |
4.1.5.1. Organizuoti 2 kultūriniai renginiai per metus, prie kurių organizavimo prisidėjo jaunimo organizacijos |
2013–2015 m. |
Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius, Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centras |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos |
|||
| 2. Uždavinys – ugdyti jaunimo pilietiškumo ir dalyvavimo sprendžiant jam aktualius klausimus kompetencijas. |
||||||||
| 4.2.1. Įtraukti jaunimo atstovus į dokumentų, susijusių su jaunimo politikos įgyvendinimu, planavimą |
4.2.1.1. Dokumentų, į kurių rengimą įtraukti jaunimo atstovai – ne mažiau kaip 50 proc. nuo visų aktualių jaunimo politikai darbo grupių, komisijų ir planavimo dokumentų |
2014 m. |
Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius
|
Papildomų lėšų nereikia |
Savivaldybės jaunimo reikalų taryba, jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos |
|||
| 4.2.2. Rengti mokymus moksleivių savivaldos lyderiams
|
4.2.2.1. Kiekvienais metais surengti 2 mokymai pradedantiems ir pažengusiems moksleivių savivaldos lyderiams; 4.2.2.2. Mokymų dalyvių skaičius – 25 |
2013–2015 m. |
Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyrius |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Švietimo įstaigos |
|||
| 3. Uždavinys – Vykdyti jaunimo padėties bei jaunimo politikos kokybės vertinimus, aktualių jaunimui programų ir priemonių stebėseną Savivaldybėje. |
||||||||
| 4.3.1. Surengti rajono politikų, specialistų ir jaunimo atstovų diskusiją dėl jaunimo informavimo ir konsultavimo paslaugų |
4.3.1.1. Surengta 1 diskusija |
2013 m. |
Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Savivaldybės jaunimo reikalų taryba, jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos |
|||
| 4.3.2. Viešinti Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos veiklą |
4.3.2.1. Kiekvienais metais Savivaldybės puslapyje jaunimui publikuojama Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos metų veiklos ataskaita |
2013–2015 m. |
Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Savivaldybės jaunimo reikalų taryba, jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos |
|||
| 4.3.3. Vykdyti jaunimo problematikos tyrimą Savivaldybėje |
4.3.3.1. Atliktas Savivaldybės jaunimo problematikos tyrimas kasmet |
2015 m. |
Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Savivaldybės jaunimo reikalų taryba, jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos |
|||
| 4.3.4. Vykdyti jaunimo politikos kokybės vertinimą Savivaldybėje |
4.3.4.1. Atliktas Savivaldybės jaunimo politikos kokybės vertinimas kasmet |
2015 m. |
Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Savivaldybės jaunimo reikalų taryba, jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos |
|||
| V. Tikslas – skatinti jaunimo sveiką gyvenseną ir ekologinį sąmoningumą. |
||||||||
| 1. Uždavinys – ugdyti jaunimo sveikos gyvensenos kompetencijas ir didinti sportinį aktyvumą. |
||||||||
| 5.1.1. Rengti švietėjiškas akcijas, renginius, informuojančius jaunimą apie sveiką gyvenseną |
5.1.1.1. Organizuotas 1 renginys kasmet; 5.1.1.2. Renginio dalyvių skaičius – 100 |
2013–2015 m. |
Savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyrius, jaunimo reikalų koordinatorius |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Rokiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras |
|||
| 5.1.2. Organizuoti masinius neprofesionalaus sporto renginius |
5.1.2.1. Organizuotas 1 renginys kasmet; 5.1.2.2. Renginio dalyvių skaičius – 100 |
2013–2015 m. |
Savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyrius, Kūno kultūros ir sporto centras |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Kupiškio rajono bendruomenė |
|||
| 2. Uždavinys – vykdyti efektyvią žalingų įpročių prevenciją. |
||||||||
| 5.2.1. Rengti stovyklas, įvairaus sporto turnyrus, kultūrinius renginius nusikalsti linkusiam jaunimui |
5.2.1.1. Organizuotas 1 renginys kasmet; 5.2.1.2. Renginio dalyvių skaičius – 50 |
2013–2015 m. |
Savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyrius, Kūno kultūros ir sporto centras |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Kupiškio rajono policijos komisariatas |
|||
| 5.2.2. Parengti ir įgyvendinti socialinių įgūdžių stiprinimo programą jaunimui |
5.2.2.1. Patvirtinta socialinių įgūdžių stiprinimo programa; 5.2.2.2. Programos dalyvių skaičius kasmet – 50 |
2013–2015 m. |
Savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyrius, jaunimo reikalų koordinatorius |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Rokiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos centras |
|||
| 5.2.3. Remti projektus, kuriuose į organizuotą veiklą įtraukiami socialiai pažeidžiami ir nusikalsti linkę jauni žmonės |
5.2.3.1. Organizuotas ir paremtas 1 projektas kasmet |
2014–2015 m. |
Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyrius, Vaiko teisių apsaugos skyrius, Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Kupiškio rajono policijos komisariatas |
|||
| 3. Uždavinys – ugdyti jaunimo ekologinio sąmoningumo kompetencijas. |
||||||||
| 5.3.1. Įgyvendinti ekologinio turinio programas ir projektus |
5.3.1.1. Įgyvendintas 1 projektas kas metus |
2014–2015 m. |
Savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyrius, Urbanistikos ir ekologijos skyrius |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Švietimo įstaigos, jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos |
|||
| 5.3.2. Organizuoti informacinius švietėjiškus renginius ekologijos tema |
5.3.2.1. Suorganizuotas 1 renginys kasmet; 5.3.2.1. Renginio dalyvių skaičius - 100 |
2013–2015 m. |
Savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyrius, Urbanistikos ir ekologijos skyrius |
Savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas, ES parama |
Kupiškio jaunimo centras, Kupiškio rajono bendruomenė |
|||
* Priemonių plano įgyvendinimo gairės pateikiamos priede.
Jaunimo problemų sprendimo Kupiškio rajono
savivaldybėje 2013–2015 metų priemonių plano
priedas
PRIEMONIŲ PLANO ĮGYVENDINIMO GAIRĖS
| Priemonė |
Įgyvendinimo gairės |
| I. Tikslas – užtikrinti jaunimo poreikius atitinkančią neformaliojo ugdymo paslaugų pasiūlą, prieinamumą ir kokybę, skatinant jaunimo ir suaugusiųjų dialogą. |
|
| 1. Uždavinys – plėtoti jaunimo poreikius atitinkančias neformaliojo ugdymo paslaugas. |
|
| 1.1.1. Parengti centralizuotą jaunimo užimtumo Kupiškio rajone programą |
Rekomenduotina atlikti jaunimo poreikio užimtumo analizę ir atsižvelgiant į rezultatus parengti jaunimo užimtumo programą, įgyvendinamą Kupiškio jaunimo centre ir kitose įstaigose. Programa turėtų apimti įvairias laisvalaikio praleidimo, socialinių gebėjimų ugdymo, sporto, kultūros ir kitas veiklas. Programos rengime ir įgyvendinime turėtų dalyvauti kiek įmanoma daugiau neformaliojo švietimo, sveikatos, saugumo ir kitas jaunimo užimtumo paslaugas teikiančių organizacijų. |
| 1.1.2. Įkurti jaunimui atviras erdves mokyklose bei kitose viešosiose įstaigose |
Inicijuoti atvirų erdvių jaunimui kūrimą. Atlikti jaunimo poreikių ir jiems patrauklių erdvių analizę. Nustatyti, kuriose vietose tikslinga sudaryti sąlygas atviram darbui su jaunimu ir kur jaunimui būtų patogu lankytis. |
| 2. Uždavinys – sudaryti sąlygas jaunimui skirtos informacijos prieinamumui. |
|
| 1.2.1. Sisteminti ir didinti informacijos apie Savivaldybės teritorijoje vykstančius renginius prieinamumą |
Kas mėnesį rinkti informaciją apie įvairius Savivaldybėje planuojamus renginius ir dėti ją Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centro tinklalapyje rajono renginiams skirtoje skiltyje. Atsiradus anksčiau neplanuotiems renginiams, įtraukti juos į organizuojamų renginių sąrašą. Rekomenduotina viešinti kuo įvairesnius renginius, neformalių grupių susitikimus ir pan. |
| 1.2.2. Užtikrinti informacijos apie įvairių fondų teikiamas galimybes prieinamumą |
Savivaldybės interneto svetainės skiltį „ES parama“ papildyti susisteminta informacija apie ES paramą ir aktualiomis nuorodos į finansavimą teikiančių fondų tinklapius, kad suinteresuotiesiems asmenims būtų lengviau rasti informaciją apie įvairias finansavimo galimybes. |
| 3. Uždavinys – ugdyti su jaunimu dirbančių darbuotojų, vietos bendruomenių narių kompetencijas. |
|
| 1.3.1. Surengti atviro darbo su jaunimui klausimus nagrinėjančią ir atviras erdves, centrus pristatančią konferenciją |
Inicijuoti konferenciją apie atvirą darbą su jaunimu bei atvirus jaunimo centrus. Į konferencijos rengimą įtraukti jaunimo organizacijas. Kviesti pranešėjus iš kitose savivaldybėse veikiančių jaunimo centrų, Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. |
| 1.3.2. Apmokyti atviro darbo su jaunimu metodų su jaunimu dirbančius specialistus |
Iniciuoti mokymus neformalaus ugdymo įstaigų darbuotojams arba stengtis deleguoti savivaldybės neformalaus ugdymo įstaigų darbuotojus į kitų institucijų rengiamus mokymus. Savivaldybei rengiant kvalifikacijos kėlimo mokymus pačiai atsižvelgti į Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patirtį ir įgyvendintas iniciatyvas rengiant jaunimo darbuotojus. |
| 1.3.3. Kelti neformaliojo ugdymo įstaigų darbuotojų vadybines (projektų valdymo, užsienio kalbos ir kt.) kompetencijas |
Atlikti Savivaldybės įstaigų darbuotojų vadybinių kompetencijų poreikių analizę ir vadovaujantis analizės rezultatais organizuoti arba deleguoti atitinkamų įstaigų darbuotojus į kitose savivaldybėse vykstančius mokymus. Skatinti organizacijas kooperuotis ir teikti paraiškas žmogiškųjų išteklių tobulinimo projektus finansuojančioms institucijoms. |
| 1.3.4. Organizuoti mokymus kaimo bendruomenių atstovams apie darbą su jaunimu |
Inicijuoti už jaunimo reikalus atsakingų asmenų kaimo bendruomenėse skyrimą ir organizuoti jiems darbo su jaunimu mokymus, teikti konsultacijas. |
| 4. Uždavinys – skatinti glaudesnį jaunimo ir suaugusių dialogą. |
|
| 1.4.1. Organizuoti šeimoms skirtus nemokamus renginius, orientuotus į šeimos vertybių puoselėjimą |
Organizuojant renginius, skatinti dalyvavimą juose šeimomis, bent dalį jų orientuoti į šeimos vertybių puoselėjimą. Renginių metu skleisti turimą informaciją apie kartų dialogą, inicijuoti įvairias diskusijas, žaidimus. Pagal galimybes organizuoti mokomuosius seminarus soc. rizikos šeimoms. |
| II. Tikslas – užtikinti jaunimo poreikius atitinkančią infrastruktūros plėtrą ir viešųjų erdvių prieinamumą. |
|
| 1. Uždavinys – pritaikyti rajono infrastruktūrą ir viešąsias erdves jaunimo, vaikų ir šeimų poreikiams. |
|
| 2.1.1. Plėsti dviračių takų infrastruktūrą |
Atrinkti tinkamiausias vietas dviračių takams, parengti ir įgyvendinti projektą. |
| 2.1.2. Parengti Kupiškio rajono pažintinius ir dviračių takų maršrutus |
Inicijuoti viešą pažintinių takų maršrutų konkursą, į maršrutų rengimą įtraukti rajono jaunimą. |
| 2.1.3. Įrengti dviračių stovus ir/ar saugiam dviračių statymui pritaikytas vietas su jaunimu dirbančiose įstaigose |
Atrinkti tinkamiausias vietas dviračių stovams vietose, kur buriasi daugiausia jaunimo, parengti ir įgyvendinti projektą. |
| 2.1.4. Sutvarkyti esančias ir įrengti naujas atviras sporto aikšteles vietos bendruomenei ir jaunimui |
Atrinkti tinkamiausias vietas, parengti ir įgyvendinti projektą. |
| 2.1.5. Renovuoti esančias ir įrengti naujas žaidimų aikšteles. |
Atrinkti tinkamiausias vietas, parengti ir įgyvendinti projektą. |
| 2.1.6. Pritaikyti viešąsias erdves (parkus ir kt.) jaunimo laisvalaikiui ir aktyviam poilsiui |
Atrinkti tinkamiausias vietas, parengti ir įgyvendinti projektą. |
| 2.1.7. Sutvarkyti veikiančias ir įrengti naujas poilsiavietes, pritaikant jas vaikų ir jaunimo vasaros poilsiui |
Atrinkti tinkamiausias vietas, parengti ir įgyvendinti projektą. |
| 2. Uždavinys – modernizuoti mokyklų ir kitų viešųjų įstaigų materialinę bazę.
|
|
| 2.2.1. Atnaujinti Kupiškio jaunimo centro infrastruktūrą ir materialinę bazę |
Parengti ir įgyvendinti projektą. |
| 2.2.2. Pritaikyti švietimo įstaigų sporto ir kitą infrastruktūrą jaunimo poreikiams |
Parengti ir įgyvendinti projektą/us. |
| 2.2.3. Atnaujinti Kupiškio viešosios bibliotekos infrastruktūrą ir materialinę bazę |
Parengti ir įgyvendinti projektą. |
| 2.2.4. Įrengti atliekų rūšiavimo konteinerius prie formaliojo ir neformaliojo švietimo, kultūros ir kitų su jaunimu dirbančių įstaigų |
Atrinkti tinkamiausias vietas, parengti ir įgyvendinti projektą. |
| III. Tikslas – didinti jaunimo įsidarbinimo galimybes, skatinant jaunimo verslumą ir ugdant vadybines kompetencijas. |
|
| 1. Uždavinys – užtikrinti jaunimo profesinio orientavimo paslaugų prieinamumą. |
|
| 3.1.1. Organizuoti jaunimo susipažinimą su skirtingų profesijų atstovais |
Inicijuoti mokyklų aktyvesnį bendradarbiavimą su verslo įmonėmis. Skatinti mokyklų administracijas aktyviai ieškoti partnerystės, rengti bendrus projektus, iniciatyvas su verslu. Mokyklų ir verslo įmonių bendrų iniciatyvų pagalba sudaryti sąlygas mokiniams susipažinti su skirtingų specialybėmis, pamatyti skirtingų profesinių asmenų darbine veikla. |
| 3.1.2. Organizuoti mokymus, konsultacijas ir teikti kitas profesinio orientavimo paslaugas |
Sudaryti metinį konsultacinių renginių planą rajone ir paviešinti jį mokyklose. Į renginius kviesti teritorinės darbo biržos, Švietimo mainų paramos fondo („Euroguidance“ projektas), kitų savivaldybių sėkmingai veikiančių profesinio informavimo centrų atstovus. |
| 3.1.3. Sudaryti sąlygas moksleiviams dalyvauti kituose miestuose organizuojamuose su profesiniu orientavimu susijusiuose renginiuose |
Pagal galimybes organizuoti moksleivių nuvežimą į įvairius kitose savivaldybėse vykstančius su profesiniu orientavimu, karjeros planavimu, studijomis susijusius renginius. |
| 2. Uždavinys – skatinti profesinio ir aukštojo mokslo įstaigų, verslo bei Savivaldybės bendradarbiavimą. |
|
| 3.2.1. Organizuoti jaunimo ir profesinio bei aukštojo mokslo susitikimus Kupiškio rajone |
Kviesti į rajono mokyklas aukštųjų ar profesinių mokyklų atstovus pristatyti tolesnio mokslo ir studijų galimybes moksleiviams. |
| 3.2.2. Organizuoti susitikimus dėl moksleivių praktikų organizavimo |
Kasmet organizuoti savivaldos, verslo ir mokslo institucijų atstovų susitikimus, kurių metu būtų ieškoma galimybių sėkmingoms jaunimo praktikoms rajone. Skatinant verslą priimti praktikantus, rekomenduotina skleisti informaciją apie geruosius pavyzdžius rajone ir kitose savivaldybėse. |
| 3. Uždavinys – sudaryti palankias sąlygas jaunimo verslumo ir vadybinių kompetencijų ugdymui. |
|
| 3.3.1. Organizuoti jaunimo verslumo projektų konkursą
|
Susipažinti ir išanalizuoti kitų savivaldybių patirtį rengiant jaunimo verslumo konkursus. Parengti konkurso koncepciją ir inicijuoti savivaldybės sprendimą rengti konkursą kasmet. |
| 3.3.2. Plėtoti švietimo įstaigose mokinių mokomųjų bendrovių tinklą |
Išanalizuoti gerąsias švietimo įstaigų patirtis ir pradėti mokomųjų bendrovių tinklą rajono mokyklose. |
| 3.3.3. Suburti verslininkų – mentorių tinklą, galintį konsultuoti jaunimą, norintį pradėti verslą |
Burti Savivaldybės teritorijoje gyvenančius ir verslą kuriančius verslininkus į mentorių tinklą. Kuriant tinklą į jo veiklą įtraukti tuos verslininkus, kurie nori neatligintinai ugdyti jaunimo verslumą. Savivaldybės darbuotojams prisiimti atsakomybę kuruoti ir palaikyti tinklo veiklą. |
| 3.3.4. Organizuoti mokymus jaunimui apie verslo pradžią |
Inicijuoti verslumo ir kitų alternatyvų kaimo vietovėse mokymus jaunimui. |
| 3.3.5. Organizuoti projektų valdymo, komandinio darbo ir kitus vadybinius mokymus jaunimui |
Jaunimo lyderiams organizuoti įvairias vadybines kompetencijas ugdančius mokymus, patirtimi pasidalinti kviečiant sėkmingus jaunus verslininkus ir iš kitų savivaldybių. |
| IV. Tikslas – skatinti jaunimo savanorystę ir pilietiškumą, sudarant sąlygas aktyviam jaunimo dalyvavimui jaunimo politikos įgyvendinime. |
|
| 1. Uždavinys – remti jaunimo iniciatyvas, dalyvavimą visuomeninėje ir savanoriškoje veikloje. |
|
| 4.1.1. Organizuoti Tarptautinės savanorio dienos minėjimą |
Perimant kitų savivaldybių gerąją patirtį, inicijuoti savanorystės idėjų plėtrą ir organizuoti renginį, skirtą savanorystės esmės pristatymui ne tik jaunimui, bet visai vietos bendruomenei. |
| 4.1.2. Skleisti informaciją apie jaunimo savanoriškos veiklos galimybes |
Inicijuoti informacijos apie galimas savanorystės vietas rinkimą rajone ir parengti duomenų bazę, kurioje informacijos galėtų rasti savanoriai ir ieškantys savanorių. |
| 4.1.3. Remti jaunimo iniciatyvas, skatinančias dalyvavimą savanoriškoje ir visuomeninėje veikloje |
Organizuoti projektų konkursus, kurių prioritetas savanoriškos veiklos skatinimas ir plėtra. |
| 4.1.4. Skatinti Kupiškio rajono jaunimo organizacijų bendrus projektus su kitų Lietuvos savivaldybių jaunimu |
Organizuoti susitikimus su vietos jaunimo organizacijomis ir pagelbėti joms užmegzti kontaktus su kitų savivaldybių jaunio organizacijomis, suteikti paramą inicijuojant ir rengiant projektus. |
| 4.1.5. Į kultūrinių renginių organizavimą įtraukti jaunimo organizacijas |
Kviesti jaunimo organizacijas atstovus prisijungti prie renginių organizavimo. Rengiant kultūrinius renginius arba juo remiant savivaldybės lėšomis numatyti reikalavimus įtraukti jaunimo atstovus į renginių organizavimą. |
| 2. Uždavinys – ugdyti jaunimo pilietiškumo ir dalyvavimo sprendžiant jam aktualius klausimus kompetencijas. |
|
| 4.2.1. Įtraukti jaunimo atstovus į aktualių dokumentų planavimą |
Į Savivaldybėje vykstančias diskusijas dėl dokumentų, susijusių su jaunimu, rengimo, kviesti aktyviau dalyvauti jaunimo reikalų tarybos atstovus. |
| 4.2.2. Rengti mokymus pradedantiems ir pažengusiems moksleivių savivaldų lyderiams
|
Burti jaunimo lyderius ir organizuoti jiems įvairius mokymus ir užsiėmimus, į pagalbą pasitelkiant parengtas savivaldos stiprinimo metodikas ir geruosius pavyzdžius. |
| 3. Uždavinys – Vykdyti jaunimo padėties bei jaunimo politikos kokybės vertinimus, aktualių jaunimui programų ir priemonių stebėseną Savivaldybėje. |
|
| 4.3.1. Surengti rajono politikų, specialistų ir jaunimo atstovų diskusiją dėl jaunimo informavimo ir konsultavimo paslaugų |
Inicijuoti suinteresuotųjų šalių diskusiją jaunimo informavimo ir konsultavimo klausimais. Diskusijoje turėtų dalyvauti ir jaunimo organizacijų atstovai. |
| 4.3.2. Viešinti Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos veiklą |
Savivaldybės interneto svetainėje išskirti jaunimo reikalams skirtą skiltį, kurioje be informacijos apie jaunimo situaciją rajone būtų talpinami aktualūs sprendimai, jaunimo reikalų tarybos posėdžių protokolai, veiklos ataskaitos. |
| 4.3.3. Vykdyti jaunimo problematikos tyrimą savivaldybėje |
Inicijuoti jaunimo problematikos tyrimo atlikimą Savivaldybėje kiekvienais metais. Rekomenduotina remtis gerąja kitų savivaldybių patirtimi. |
| 4.3.4. Vykdyti jaunimo politikos kokybės vertinimą Savivaldybėje |
Inicijuoti jaunimo politikos kokybės vertinimo atlikimą Savivaldybėje kiekvienais metais. Rekomenduotina remtis gerąja kitų savivaldybių patirtimi. |
| V. Tikslas – skatinti jaunimo sveiką gyvenseną ir ekologinį sąmoningumą. |
|
| 1. Uždavinys – ugdyti jaunimo sveikos gyvenseną kompetencijas ir didinti sportinį aktyvumą. |
|
| 5.1.1. Rengti švietėjiškas akcijas, renginius, informuojančius jaunimą apie sveiką gyvenseną |
Pasitelkiant įvairius specialistus, žinomus žmones ir vietos politikus, savo pavyzdžiu diegti jaunimui sveikos gyvensenos pagrindus ir skleisti susijusią informaciją. |
| 5.1.2. Organizuoti masinius neprofesionaliojo sporto renginius |
Siekiant į sporto veiklas įtraukti kuo didesnį skaičių jaunimo, rekomenduotina sporto organizacijoms skirti dėmesio sporto populiarinimo renginiams. |
| 2. Uždavinys – vykdyti efektyvią žalingų įpročių prevenciją. |
|
| 5.2.1. Rengti stovyklas, įvairaus sporto turnyrus, kultūrinius renginius nusikalsti linkusiam jaunimui |
Pasitelkiant socialinius darbuotojus ir policijos pareigūnus, organizuoti probleminiam jaunimui skirtus renginius, siekiant puoselėti krašto vertybes ir diegti atsakomybės jausmą |
| 5.2.2. Parengti ir įgyvendinti socialinių įgūdžių stiprinimo programą jaunimui |
Įvertinti kitų savivaldybių gerąją patirtį ir parengti bei įgyvendinti programą, skirtą socialinių problemų turinčiam jaunimui. |
| 5.2.3. Remti projektus, kuriuose į organizuotą veiklą įtraukiami socialiai pažeidžiami ir nusikalsti linkę jauni žmonės |
Remiantis kitų savivaldybių patirtimi, inicijuoti projektus, kuriuose aktyviai dalyvautų nusikalsti linkęs ar įvairių socializacijos problemų turintis jaunimas. |
| 3. Uždavinys – ugdyti jaunimo ekologinio sąmoningumo kompetencijas. |
|
| 3.1. Įgyvendinti ekologinio turinio programas ir projektus |
Inicijuoti ekologiškų idėjų konkursą, kurio nugalėtojams būtų skirta parama projektui įgyvendinti. |
| 3.2. Organizuoti informacinius švietėjiškus renginius ekologijos tema |
Kasmet suorganizuoti bent po vieną masinį renginį jaunimo ekologijos sąmoningumui didinti. |