KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2005 M. GRUODŽIO 1 D. SPRENDIMO NR. T-622 „DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO KAUNO MIESTE“ PAKEITIMO
2009 m. lapkričio 5 d. Nr. T-595
Kaunas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 18 straipsnio 1 dalimi, Kauno miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
Pakeisti Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisykles, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-622 (kartu su 2008 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. T-507 pakeitimu), ir išdėstyti jas nauja redakcija (pridedama).
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Kauno miesto savivaldybės tarybos
2005 m. gruodžio 1 d.
sprendimu Nr. T-622
(Kauno miesto savivaldybės tarybos
2009 m. lapkričio 5 d.
sprendimo Nr. T-595
redakcija)
GYVŪNŲ LAIKYMO KAUNO MIESTE TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės (toliau – taisyklės) galioja Kauno mieste ir jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
2. Šios taisyklės netaikomos pavojingiems gyvūnams, kurie turi būti laikomi ir auginami tik pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įpareigotos institucijos, ir laboratoriniams gyvūnams, kurių veisimą, auginimą, laikymą ir naudojimą bandymams reguliuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintos taisyklės.
3. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:
3.1. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2000, Nr. 61-1808; 2001, Nr. 99-3521; 2003, Nr. 74-3418; 2004, Nr. 25-753);
3.2. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 164-5971);
3.3. Lietuvos higienos norma HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-555 ( Žin., 2007, Nr. 75-2990);
3.4. Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 519/449 (Žin., 2002, Nr. 100-4456; 2008, Nr. 6-227);
3.5. Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 56-2289);
3.6. Agresyvių šunų veislių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117 (Žin., 2002, Nr. 32-1241);
3.7. Agresyvių šunų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1V-217 (Žin., 2003, Nr. 62-2838);
3.8. Agresyvių šunų paėmimo ir realizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1V-219/B1-548 (Žin., 2003, Nr. 62-2839);
3.9. Prekybos naminiais gyvūnais taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 4-162 (Žin., 1999, Nr. 54-1757);
3.10. Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 (Žin., 2003, Nr. 60-2734; 2008, Nr. 120-4568);
3.11. Gyvūnų laikymo daugiabučių namų butuose, normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 4-341/19 (Žin., 1999, Nr. 108-3171).
4. Taisyklės reglamentuoja gyvūnų laikymo, priežiūros, gydymo, skerdimo, numarinimo, vežimo, prekybos, ženklinimo, registravimo, šunų vedžiojimo aikštelių įrengimo, sanitarijos, higienos ir veterinarijos, taip pat beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir jų karantinavimo reikalavimus.
5. Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius miesto poreikius, tarnybų, susijusių su gyvūnų priežiūra, struktūrą, veiklą ir kitus specifinius klausimus.
6. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Administravimas – administratoriaus arba bendrijos pirmininko atliekami visi veiksmai, būtini bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti.
Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Agresyvių šunų veislių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Anestezija – dalinis arba visiškas jutimo netekimas.
Aptvaras – aptverta teritorija gyvūnams laikyti.
Atsakingas asmuo – fizinis (sulaukęs 16 metų) ar juridinis asmuo, kuriam gyvūno savininkas laikinai patikėjo gyvūno laikymą ir priežiūrą, arba į kurio priežiūrą gyvūnas pateko kitais būdais. Agresyvaus šuns savininkas gyvūno laikymą ir priežiūrą gali laikinai patikėti fiziniam asmeniui, sulaukusiam 18 metų.
Atvira savininko valda – neaptverta žemės savininko valda.
Beglobis gyvūnas – be savininko priežiūros paliktas gyvūnas.
Benamiai gyvūnai – naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.
Bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kt. patalpos, kurios nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.
Bitynas – vieną epizootinį vienetą sudarančios bičių šeimos.
Butas – daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.
Daugiabutis namas – trijų ar daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kt.
Dekoratyviniai gyvūnai – visi prijaukinti (domestikuoti) ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius.
Deratizacija – graužikų naikinimas.
Dezinsekcija – vabzdžių (musių, uodų ir kt.) naikinimas.
Eutanazija – neskausmingas gyvūno numarinimas.
Gyvenamasis namas – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.
Gyvenamojo fondo administratoriai – fiziniai ir juridiniai asmenys, administruojantys gyvenamąjį fondą (uždarosios akcinės bendrovės, administruojančios gyvenamuosius namus, individualių bei daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos).
Gyvūnai – visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.
Gyvūno kastravimas – gyvūno lytinių liaukų (sėklidžių arba kiaušidžių) pašalinimas arba jų hormoninės veiklos nuslopinimas.
Gyvūno laikymo vieta – gyvūnui laikyti pritaikyta vieta (narvas, aptvaras, namelis ir kitos vietos).
Gyvūno paėmimas – laikinas arba visiškas atsakingo asmens teisės disponuoti gyvūnu apribojimas.
Gyvūno perleidimas – daiktinių teisių į gyvūną perėjimas kitam asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Gyvūno realizavimas – gyvūno perleidimas kitam asmeniui nuosavybės ar patikėjimo teise.
Gyvūno registravimas – duomenų apie gyvūną ir jo savininką fiksavimas viename iš gyvūnų registravimo žurnalų.
Gyvūno savininkas – kiekvienas fizinis (sulaukęs 16 metų) ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną. Agresyvaus šuns savininkas – kiekvienas fizinis (sulaukęs 18 metų) ar juridinis asmuo, kuris turi Kauno miesto savivaldybės išduotą leidimą ir nuolat ar laikinai augina agresyvų šunį.
Gyvūno sterilizavimas – gyvūno vaisingumo panaikinimas.
Gyvūno tapatybės nustatymas – gyvūno tapatybės nustatymas pagal tatuiruotės, ausų įsago, įdago arba standartinės elektroninės tapatybės nustatymo priemonės numerį arba kitu būdu.
Gyvūnų gaudymas – gyvūno laisvės suvaržymas naudojant specialias streso ar pavojaus gyvūnų sveikatai nesukeliančias gaudymo priemones arba jų nenaudojant.
Gyvūnų globa – asmens veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną – prieglobsčio suteikimas, rūpinimasis sveikata ir gerove.
Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba – įmonė (įmonės), pasirašiusi (pasirašiusios) su Kauno miesto savivaldybės administracija sutartį (sutartis) dėl benamių (beglobių) gyvūnų gaudymo, karantinavimo, naikinimo ir utilizavimo.
Gyvūnų globos namai – valstybinės veterinarijos priežiūros objektas, kuriame laikomi benamiai gyvūnai.
Gyvūnų vedimas – trumpalaikis vedimas iš vienos vietos į kitą.
Gyvūnų vedžiojimas – ilgalaikis buvimas, vaikščiojimas apibrėžtoje teritorijoje.
Įgaliotasis veterinarijos gydytojas – veterinarijos gydytojas, kompetentingos institucijos įgaliotas fiziniam ar juridiniam asmeniui teikti valstybinės veterinarijos priežiūros paslaugas.
Karantinas – priemonės, neleidžiančios plisti epidemijai ar epizootijai.
Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, skandinant, užkasant, dusinant, nuodijant, marinant badu, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai žalingus gyvūnui veiksmus.
Koviniai šunys – kovoms išvestų veislių šunys ir jų mišrūnai.
Laboratoriniai (eksperimentiniai) gyvūnai – visi gyvūnai, specialiai auginami laboratoriniams tyrimams ar eksperimentams.
Laukiniai gyvūnai – nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos.
Naminiai gyvūnai – visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai. Naminiai gyvūnai nepriskiriami ūkinės paskirties gyvūnams.
Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai – gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės gyvenimo sąlygos. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, cirke, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių laikinoje žmogaus priežiūroje atsiradę gyvūnai.
Patalpos – gyvenamosios patalpos (butai) ir negyvenamosios patalpos, esančios daugiabučiame name ir nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Pavojingi gyvūnai – gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ar sveikatai.
Registratorius – įmonė, pasirašiusi su Kauno miesto savivaldybės administracija sutartį dėl Kauno mieste laikomų gyvūnų registravimo ir vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir jų laikymą daugiabučiuose namuose rinkimo paslaugų teikimo.
Savininko valda – valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale įregistruoti žemės sklypas, gyvenamosios ar ūkinės paskirties pastatai.
Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais tikslais.
Uždara savininko valda – savininko valda, aptverta ne žemesne nei 1,5 m aukščio vielinio tinklo, mūro, lentų tvora ir kt.
Voljeras – inžinerinis statinys ar teritorija, aptverta tvora, sienomis ar vieliniu tinklu, kurioje gyvūnai gali laisvai judėti, atitinkanti jų etologinius ir fiziologinius poreikius. Jo konstrukcija turi užtikrinti, kad gyvūnas nepabėgtų.
Ženklinimas – gyvūnų žymėjimas atliekant tatuiruotę arba implantuojant integrinį grandyną po gyvūno oda ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti gyvūnų ženklinimo būdai.
Ženklintojas – asmuo, turintis teisę verstis gyvūnų ženklinimo paslaugų teikimu.
Žmogaus elgesys su gyvūnais – tiesioginiai ar netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui.
II. GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA
8. Gyvūnus laikyti ar juos prižiūrėti gali kiekvienas 16 metų (agresyvius šunis – 18 metų) fizinis asmuo.
10. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis.
11. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo ir eksploatavimo įrenginiais.
12. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo atlygina įstatymų nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala.
13. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad gyvūnas nekeltų triukšmo, viršijančio leidžiamus triukšmo ribinius dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme ir Lietuvos higienos normoje HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.
15. Gyvūnus rekomenduojama vedžioti gyvūnams vedžioti skirtose aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose retai žmonių lankomose vietose.
16. Vietos, kuriose draudžiama vedžioti šunis, turi būti pažymėtos ženklu „Vedžioti šunis draudžiama“ (25 cm skersmens skritulys, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas, su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į dešinę ženklo dalį).
17. Šunys bendrojo naudojimo patalpose vedami ir viešose vedžiojimo vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šuns savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo viešoje vietoje nebūtų paliktas be priežiūros.
18. Jeigu viešoje vietoje šalia nėra gyvūno savininko arba atsakingo asmens, gyvūnas laikomas beglobiu.
19. Jei gyvūnas pasimeta, gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai ir registratoriui.
20. Asmuo, radęs pasimetusį gyvūną, privalo apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai. Jeigu gyvūnas turi tatuiruotę, integrinį grandyną arba antkaklį su adresu, šios tarnybos darbuotojai turi nustatyti gyvūno savininką ir jam pranešti apie surastą gyvūną.
21. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo, negalintis prižiūrėti gyvūno ir rūpintis juo, gali jį parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti kitam asmeniui arba gali gyvūną atiduoti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri gyvūnui suras naują savininką, o nesuradusi atliks gyvūno eutanaziją.
22. Vagystės, smurto, pagrobimo, ginkluoto užpuolimo atvejais gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo turi teisę panaudoti gyvūną kaip gynybos priemonę.
23. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo pareigūnų pareikalavimu privalo pateikti gyvūno registravimo ir gyvūno skiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimus.
24. Gyvūnai savininko valdoje laikomi laikantis šių reikalavimų:
24.1. Savininkas arba atsakingas asmuo gyvūną gali laikyti savo nuosavoje valdoje arba gavęs raštišką nuosavos valdos savininko sutikimą. Savininko valdoje galima laikyti ūkinės paskirties (jeigu valda yra žemės ūkio paskirties žemėje) ir ne ūkinės paskirties gyvūnus (dekoratyvinius, naminius, pavojingus gyvūnus).
24.2. Savininko valdoje gyvūnams laikyti skirti statiniai, kuriems pastatyti nereikia rengti projektavimo dokumentų, įrengiami ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo, kelio ar šaligatvio ribos. Nurodytą atstumą galima pakeisti tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą.
24.3. Savininko valdoje gyvūnas gali būti pririšamas ne arčiau kaip 2 m nuo kaimyno pastatų. Šį atstumą galima pakeisti tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą.
24.4. Privačiame name, kuriame gyvena kelios atskiros šeimos, gyvūną laikyti leidžiama tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą.
24.5. Uždaroje savininko valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Prie vartų turi būti įrengtas skambutis valdos savininkui pakviesti, taip pat pakabintas perspėjamasis ženklas (baltas 25 cm skersmens apskritimas su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis ir užrašas „Nepririštas šuo“). Šis ženklas turi būti matomas tiek dieną, tiek naktį. Kai laikomas agresyvus šuo, valda turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,8 m aukščio tvora.
24.6. Atviroje savininko valdoje, sodininkų bendrijų atviruose soduose gyvūnai laikomi uždaryti aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams saugiuose ne žemesniuose kaip 2 m aukščio voljeruose.
24.7. Sarginiai šunys miesto įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose turi būti laikomi voljeruose arba pririšti. Teritorijos savininkas turi užtikrinti, kad laikomas šuo nekeltų grėsmės lankytojams.
24.8. Uždarose rakinamose patalpose (butuose, gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys gali būti laikomi nepririšti, o patalpos gali būti be perspėjimo ženklų.
25. Ūkinės paskirties gyvūnai laikomi laikantis šių reikalavimų:
25.1. Ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi tik nuosavoje ar nuomojamoje žemės ūkio paskirties žemėje tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą ir tik pagal suderintą projektą įrengtuose ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose ūkiniuose pastatuose (tvartuose).
25.2. Mėšlą galima kaupti uždarose iki 1 kub. m tūrio patalpose, nesudarant sąlygų nemalonių kvapų sklaidai aplinkoje. Mėšlas ir srutos turi būti tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo“.
25.3. Srutos turi būti surenkamos į sandarią srutų duobę, laikomos uždarius sandariais dangčiais ir išvežamos, kai pripildoma ne daugiau kaip 2/3 duobės tūrio.
25.4. Draudžiama nekompostuotais ekskrementais, srutomis, fekalijomis tręšti dirbamą žemę, daržus ar vaismedžius, užkasti juos namų valdų laisvuose plotuose ar vejose, taip pat valstybinėje žemėje.
25.5. Teritorija, kurioje laikomi ūkinės paskirties gyvūnai, turi būti valoma kasdien, periodiškai atliekant dezinsekciją ir deratizaciją.
26. Gyvūnai daugiabučiuose namuose laikomi laikantis šių reikalavimų:
26.1. Bute leidžiama laikyti tik ne ūkinės paskirties ir nepavojingus gyvūnus (išskyrus agresyvius šunis).
26.2. Laikyti gyvūnus bute, kuriame gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
26.3. Bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse, ant rankų arba vedami su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir antsnukiu. Gyvūną vedantis asmuo turi užtikrinti viešąją rimtį, nesukelti grėsmės aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams.
26.4. Vežti liftu gyvūnus daugiabučiuose namuose, kuriuose nėra įkurtų bendrijų, galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti žmonės, esantys lifte. Klausimą dėl gyvūnų vežimo liftu daugiabučiuose namuose, kuriuose įkurtos bendrijos, sprendžia bendrijų valdybos arba namo gyventojų visuotinis susirinkimas.
26.5. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnas nedarytų žalos aplinkai, neterštų laiptinės, lifto ir kitų bendrojo naudojimo vietų. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo nedelsiant išvalyti ir sutvarkyti gyvūno priterštas vietas.
26.6. Bute leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę, arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus.
26.7. Pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiame name galima tik gavus kaimynų, kurių butai ribojasi sienomis, lubomis ir grindimis, raštišką sutikimą.
27. Asmuo gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus, vadovaudamasis Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklėmis.
III. SANITARIJOS, HIGIENOS IR VETERINARIJOS REIKALAVIMAI
29. Gyvūnų savininkai arba atsakingi asmenys privalo laikytis sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimų.
31. Asmuo, kurio vedžiojamas gyvūnas viešoje vietoje priteršė, nedelsdamas turi surinkti išmatas ir išvalyti priterštą vietą.
32. Visi laikomi gyvūnai – potencialūs pasiutligės platintojai – privaloma tvarka kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Jaunus šunis pirmą kartą skiepyti nuo pasiutligės rekomenduojama 3 mėnesių amžiaus. Registratorius registruotų gyvūnų sąrašus perduoda Kauno miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri kontroliuoja, kad gyvūnai būtų paskiepyti. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, privaloma atlikti dehelmintizaciją.
33. Teikti veterinarijos paslaugas gali tik veterinarijos gydytojai, turintys atitinkamą išsilavinimą ir licenciją dirbti tą darbą.
34. Jei gyvūnas apkandžiojo, apdraskė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas ar atsakingas asmuo nedelsdamas turi pranešti Kauno visuomenės sveikatos centrui ir Kauno miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Tokį gyvūną savininkas arba atsakingas asmuo privalo izoliuoti 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti. Jei toks gyvūnas karantinuojamas gyvūnų globos namuose, visas išlaidas, susijusias su gyvūno karantinavimu, apmoka jo savininkas arba atsakingas asmuo.
35. Visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurias pateko žmogus, nukentėjęs nuo gyvūno (apkandžiotas, apdraskytas), nustatyta tvarka privalo informuoti Kauno visuomenės sveikatos centrą ir Kauno miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo suteikti nukentėjusiam ar jį lydinčiam asmeniui būtiną informaciją apie gyvūną, jo savininką ir kitus reikiamus duomenis.
36. Naminius ir ūkinės paskirties gyvūnus numarinti (atlikti eutanaziją) gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.
37. Jei gyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti gaišeną gyvūno savininko arba atsakingo asmens bute ar valdoje ir apie tai skubiai pranešti Kauno miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai ir registratoriui.
IV. GYVŪNŲ GYDYMAS
39. Laikomi gyvūnai turi būti sveiki. Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi. Draudžiamas jų kontaktas su sveikais gyvūnais.
40. Operuoti ir gydyti gyvūnus turi teisę veterinarijos gydytojai, turintys licenciją verstis veterinarine praktika.
V. GYVŪNŲ SKERDIMAS IR NUMARINIMAS (EUTANAZIJA)
42. Ūkinės paskirties gyvūnai skerdžiami ir iki skerdimo laikomi, šeriami ir girdomi vadovaujantis Skerdžiamų arba žudomų gyvūnų gerovės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 659 (Žin., 2002, Nr. 126-5747).
43. Skerdyklose gyvūnai turi būti apsvaiginami ir skerdžiami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintais būdais ir konkrečiai gyvūnų rūšiai pritaikytais instrumentais.
44. Gyvūnus apsvaiginti ir skersti skerdyklose turi teisę tik veterinarijos specialistų apmokyti asmenys.
45. Skersti (žudyti) gyvūnus pagal religinius ritualus be išankstinio apsvaiginimo leidžiama tik turint Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą.
VI. GYVŪNŲ VEŽIMAS
48. Gyvūnai vežami krepšiuose, pintinėse, narveliuose ir kt., kurių matmenys ne didesni kaip 60x40x20 cm. Krepšiuose ir pintinėse vežami šunys privalo būti su antsnukiais.
49. Krepšių, pintinių ir narvelių, kuriuose vežami gyvūnai, negalima dėti ant viešojo transporto priemonių sėdynių.
50. Asmuo, vežantis gyvūną, privalo:
50.1. užtikrinti, kad gyvūnas nebus žalojamas ir nepatirs streso. Ilgesnio vežimo metu gyvūnas turi būti reguliariai maitinamas ir girdomas;
VII. PREKYBA GYVŪNAIS
52. Prekiauti ūkinės paskirties sveikais gyvūnais, laikantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių reikalavimų, leidžiama turgavietėse, gyvūnų veislynuose ir gyvūnų savininkų privačiose valdose.
53. Prekiauti dekoratyviniais ir naminiais gyvūnais leidžiama turgavietėse, specializuotose gyvūnų parduotuvėse, gyvūnų veislynuose ir gyvūnų parodų metu.
VIII. GYVŪNŲ ŽENKLINIMAS IR REGISTRAVIMAS
56. Laikomi ūkinės paskirties gyvūnai privalo būti paženklinti ir užregistruoti vadovaujantis Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklėmis.
57. Visi laikomi šunys ir katės turi būti paženklinti ir užregistruoti Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
IX. BENAMIŲ (BEGLOBIŲ) GYVŪNŲ GAUDYMAS, GLOBA, KARANTINAVIMAS IR UTILIZAVIMAS
59. Benamius (beglobius) gyvūnus gaudo, karantinuoja, globoja, atlieka jų eutanaziją ir juos utilizuoja gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba.
60. Benamius (beglobius) gyvūnus pagal fizinių ar juridinių asmenų pranešimus gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba gaudo bet kuriuo paros metu, švenčių ar poilsio dienomis.
61. Kai sugaunamas gyvūnas, kurio savininką įmanoma nustatyti, apie sugautą gyvūną gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas praneša gyvūno savininkui. Jis, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo pateikti dokumentus, įrodančius gyvūno priklausomybę.
62. Kai sugaunamas gyvūnas, kurio savininko neįmanoma nustatyti, sugautasis gyvūnas laikomas 14 parų. Jei per tą laiką neatsiranda savininkas ar asmuo, norintis priglausti gyvūną, gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba tampa gyvūno savininku arba gyvūnas numarinamas.
63. Apie sugautus gyvūnus, kurių savininkų neįmanoma nustatyti, skelbiama benamių (beglobių) gyvūnų gaudymo, globos, karantinavimo ir utilizavimo paslaugas teikiančios įmonės interneto svetainėje.
64. Nugaišusius ar žuvusius gyvūnus pagal fizinių ar juridinių asmenų pranešimus gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba išveža ir utilizuoja.
65. Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba yra atsakinga už naikintinų gyvūnų eutanaziją ir gali būti įstatymų nustatyta tvarka patraukta atsakomybėn, jei nesilaiko jų karantino termino.
66. Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos darbuotojai, atidavę globoti gyvūną naujam savininkui, turi pranešti registratoriui naujojo savininko ir gyvūno duomenis, taip pat informuoti naująjį savininką apie privalomą gyvūno registravimą.
X. benamių kačių populiacijos mažinimas (REGULIAVIMAS)
68. Benamių kačių populiacijos mažinimą (reguliavimą) gali organizuoti ir vykdyti juridinis asmuo, kuris vykdo gyvūnų globos ir priežiūros veiklą, laikydamasis šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
69. Benamių kačių populiacijos mažinimas (reguliavimas) vykdomas tokiais etapais:
70. Juridinis asmuo, ketinantis vykdyti benamių kačių populiacijos mažinimą (reguliavimą), turi kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje bus atliekami populiacijos mažinimo veiksmai. Seniūnija, atsižvelgdama į pateiktus pasiūlymus, teritorijos ypatumus ir kitas aplinkybes, išrenka vietą, kurioje bus galima šerti kates. Kačių šėrimo vieta turi būti žmonių nelankoma ar mažai lankoma, kiek galima nuošalesnė, atokiau nuo gydymo, švietimo įstaigų, visuomeninių pastatų ir gyvenamųjų namų.
71. Išrinkusi vietą, seniūnija surašo kačių šėrimo vietos parinkimo aktą, kuriame nurodo: seniūnijos pavadinimą, akto surašymo datą, akto numerį, kačių šėrimo vietos adresą ar vietą, asmens, kuris šers kates, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą (jei turi). Akte turi būti nurodyta, kad asmuo susipažino su benamių kačių populiacijos mažinimo (reguliavimo) reikalavimais, nurodytais šiose taisyklėse, įsipareigoja jų laikytis ir teikti reikalingą informaciją juridiniam asmeniui, vykdančiam benamių kačių populiacijos mažinimą (reguliavimą). Aktą pasirašo seniūnas ir juridinis asmuo, kuris vykdys benamių kačių populiacijos mažinimą (reguliavimą). Prie akto pridedama kačių šėrimo vietos schema.
72. Benames kates galima šerti tik toje vietoje, kurią nustatė seniūnija. Benamės katės šeriamos turint tikslą jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su kačių populiacijos mažinimu (reguliavimu). Draudžiama šerti kates, jei tai nesusiję su jų populiacijos mažinimu (reguliavimu).
73. Asmuo, šeriantis kates, privalo nuolat prižiūrėti šėrimo vietą (valyti, tvarkyti, surinkti maisto likučius, šiukšles, indus ir panašiai) ir ją sutvarkyti pasibaigus šėrimui.
74. Gaudant benames kates turi būti užtikrinta, kad jos patirs kiek įmanoma mažesnį stresą ir nebus padaryta žalos jų sveikatai.
75. Benamių kačių skiepijimą, sterilizavimą ar kastravimą gali atlikti tik veterinarijos gydytojai, turintys veterinarinį išsilavinimą ir licenciją. Paskiepyta, sterilizuota ar kastruota katė prieš paleidimą turi būti pažymėta nukerpant vienos ausies kaušelio trečdalį.
76. Paskiepyta, sterilizuota ar kastruota katė paleidžiama toje pačioje vietoje, kurioje buvo sugauta. Asmenys, vykdantys benamių kačių populiacijos mažinimą, turi kaupti ir saugoti duomenis apie paskiepytas, sterilizuotas ar kastruotas kates ir jų skaičių. Šią informaciją asmenys privalo pateikti suinteresuotoms institucijoms pagal jų prašymus.
XI. ŠUNŲ VEDŽIOJIMO AIKŠTELIŲ ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA
78. Šunų vedžiojimo aikštelės (toliau – aikštelės) gali būti įrengiamos bendrojo naudojimo želdynuose, parkų, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose.
79. Žemės sklypas aikštelei įrengti skiriamas teisės aktų nustatyta tvarka pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.
80. Aikštelių skaičius ir vietos priklauso nuo užregistruotų šunų skaičiaus. Už šunų vedžiojimo aikštelių ir specialių dėžių šunų išmatoms įrengimą ir jų priežiūrą atsakingas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius.
81. Aikštelės turi būti aptvertos, turėti kietą arba žolės dangą. Jose turi būti šiukšliadėžės, suolai, šunų išmatų dėžės, gali būti įrengtas šunų dresūros inventorius.
82. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu „Šunų vedžiojimo aikštelė“ ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.
XII. ŠIŲ TAISYKLIŲ DRAUDŽIAMI VEIKSMAI
84. Šios taisyklės draudžia:
84.3. numarinti gyvūną skandinant, smaugiant, nušaunant (išskyrus atvejus, jei gyvūnas pasiutęs ir jo negalima pagauti, užpuolė ir nėra kito būdo apsiginti ar apginti kitą asmenį), užkasant, naudojant metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;
84.10. nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti susirgusiajam veterinarinės pagalbos, laikyti be ėdalo, vandens, kankinti;
84.11. naudoti benamius (beglobius) gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesilaikant šiose taisyklėse nurodytų reikalavimų;
84.12. laikyti šunis ir kates bendrabučiuose (išskyrus tuos bendrabučius, kurie yra be bendrų virtuvių arba jų vidaus taisyklėse numatyta kitaip);
84.13. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
84.15. naudoti gyvūnų priežiūrai smėlį iš vaikų žaidimo aikštelių smėlio dėžių, pilti į jas gyvūnų užterštą smėlį, vedžioti gyvūnus po vaikų smėlio dėžes;
84.16. vedžioti gyvūnus (išskyrus šunis vedlius) masinio žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštėse ir vietose, pažymėtose ženklu „Vedžioti šunis draudžiama“ (25 cm skersmens skritulys, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas, su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į dešinę ženklo dalį);
84.18. laikyti gyvūnus parduotuvėse, turgavietėse, mėsos gaminių, kulinarijos cechuose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose, mokyklų, lopšelių-darželių, sanatorijų, pensionatų teritorijose, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, neturint Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduoto leidimo;
84.19. prekiauti gyvūnais tam nenumatytose vietose ar nesilaikant Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų prekybos taisyklių;
84.20. vedžioti ir maudyti gyvūnus paplūdimiuose nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d., išskyrus tam tikslui įrengtas vietas;
84.21. laikyti daugiabučiame name ūkinės paskirties ir pavojingus gyvūnus (išskyrus agresyvius šunis);
84.23. vežti ne ūkinės paskirties gyvūnus viešuoju miesto transportu ne krepšiuose, pintinėse ar narveliuose;
84.24. išleisti gyvūnus vienus į daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpas, kiemą, gatvę, nepriklausomai nuo to, ar jie su antsnukiu, ar be jo;
84.26. ganyti ūkinės paskirties gyvūnus skveruose, parkuose, pakelėse, kitose bendrojo naudojimo teritorijose ar vietose;
84.28. šaudyti gyvūnus koviniais, medžiokliniais, žvejybos ir sportiniais šaunamaisiais, svaidomaisiais ginklais, išskyrus specialiai tam tikslui pritaikytus šaunamuosius įtaisus gyvūnui užmigdyti ir tik tais atvejais, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę žmogui ir kitaip jo neįmanoma sutramdyti;
84.29. skersti gyvūnus pagal religinius ritualus be išankstinio apsvaiginimo neturint Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimo;
XIII. BITYNAI
85. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą, kurį išduoda Kauno miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
86. Įsigijus bityno pasą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų, visi bityno aviliai turi būti sunumeruoti (numeris tvirtinamas bitininkui priimtinoje vietoje).
87. Nuvežtas bitynas ar jo dalis prie medingųjų augalų turi būti pažymėtas įspėjamuoju ženklu „Atsargiai, bitės“. Ant įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris ir savininko duomenys.
88. Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, turi būti įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo atidarius avilius.
89. Bityno savininkas turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus patvirtintų veterinarijos reikalavimų.
90. Bityno atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami žmonių poilsiui ir sportui, gyvuliams girdyti, turi būti ne mažesnis kaip 100 m, arba bitynas turi būti aptvertas tvora ar apsodintas gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m.
92. Sodininkų bendrijų teritorijose ir kitose gyvenamosiose vietovėse:
92.2. atstumas tarp bičių avilio ir tako, kuriuo vaikščioja žmonės, turi būti ne mažesnis kaip 10 m;
93. Jei bityno savininkas nesilaiko 92.1 punkte nurodyto reikalavimo, jis turi turėti visų besiribojančių žemės sklypų savininkų raštišką sutikimą.
94. Jei bityno savininkas nesilaiko 92.2 ir 92.3 punktuose nurodytų reikalavimų, bitynas turi būti aptvertas tvora arba apsodintas gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m.
95. Jei bityno savininkas nesilaiko 92.4 punkte nurodyto reikalavimo, jis turi turėti gretimų žemės sklypų savininkų raštišką sutikimą.
96. Vežiojamasis bitynas turi būti pastatomas ne arčiau kaip 50 m iki kaimyninių pastatų ar gyvulių ganyklų.
99. Bešeimininkio bičių spiečiaus nuosavybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.60 straipsniu.
100. Ginčai tarp asmenų sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiomis taisyklėmis ir kitais teisės aktais.
XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
102. Gyvūnų parodos ir varžybos gali būti rengiamos tik turint Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą. Parodų ir varžybų organizatoriai į šią tarnybą turi kreiptis ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki renginio.
103. Leidžiama steigti šunų ir kačių prieglaudas, viešbučius, kirpyklas ir kitas šių gyvūnų priežiūros įstaigas, suderinus su Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi ar jo įgaliotu asmeniu ir Kauno miesto valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
104. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paimti skersti, parduoti, perduoti kitam savininkui ar numarinti.
105. Už Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių vykdymo priežiūrą atsakingi Vyriausybės įgaliotų institucijų pareigūnai turi teisę:
105.1. įeiti į butą, kitas patalpas, teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, turėdami teismo sprendimą, jei įtariama, kad nesilaikoma Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių;
105.2. reikalauti iš gyvūnų savininkų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų gyvūno apsaugos klausimais;
105.3. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus;
106. Šių taisyklių kontrolę, pasitelkę Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešąją policiją, Kauno miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, vykdo Kauno miesto savivaldybės administracijos seniūnai ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnyba.