KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO

 

2010 m. liepos 9 d. Nr. T-351

Kaunas

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290; 2010, Nr. 25-1177) 6 straipsnio 9 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755) 7 ir 8 straipsniais, 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 57-2040; 2009, Nr. 158-7134), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-627 „Dėl ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“ (Žin., 2005, Nr. 52-1752), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-1478 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašo“ (Žin., 2003, Nr. 111-4970), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Žin., 2010, Nr. 50-2454), Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendžia:

1. Patvirtinti Kauno miesto savivaldybės įsteigtų švietimo įstaigų ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašą (pridedama).

2. Patvirtinti Kauno miesto savivaldybės įsteigtų švietimo įstaigų priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašą (pridedama).

3. Pavesti Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui patvirtinti kiekvienos švietimo įstaigos pasirinktų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelius ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugsėjo 1 dienos.

4. Įpareigoti švietimo įstaigų vadovus priešmokyklinį ugdymą organizuoti pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo patvirtintus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelius nuo kiekvienų metų rugsėjo 1 dienos.

5. Pripažinti netekusiais galios:

5.1. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. T-281 „Dėl priešmokyklinio ugdymo organizavimo“;

5.2. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. T-202 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. T-281 „Dėl priešmokyklinio ugdymo organizavimo“ pakeitimo“;

5.3. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. T-303 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų etatų normatyvų pakeitimo ir panaikinimo“.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) nustatyta tvarka.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                                Andrius Kupčinskas


PATVIRTINTA

Kauno miesto savivaldybės tarybos

2010 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T-351

 

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ĮSTEIGTŲ ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ IKIMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO MODELIŲ APRAŠAS

 

I. BENDRIEJI IKIMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO PRINCIPAI

 

1. Ikimokyklinio ugdymo organizavimo formos – lopšelio ir darželio grupės. Jų veiklos organizavimo variantus (trukmė, papildomos sąlygos, teikiamų paslaugų kiekis ir kt.) apibūdina septyni ikimokyklinio ugdymo organizavimo modeliai.

2. Vaikai iki 3 metų ugdomi lopšelio grupėse. Maksimalus vaikų skaičius grupėje – 15.

3. 3–5 metų vaikai ugdomi darželio grupėse. Maksimalus vaikų skaičius grupėje – 20. Darželio grupės sudaromos iš to paties arba įvairaus amžiaus vaikų. Jei grupės sudaromos iš to paties amžiaus vaikų, paprastai yra trys ugdymo ciklai: 3–4, 4–5 ir 5–6 metų vaikams. Mišriose pagal amžių grupėse ugdymo procesas diferencijuojamas, pritaikant skirtingo amžiaus vaikams.

4. Kiekvieno modelio grupėje vykstantį ugdymą reglamentuoja švietimo ir mokslo ministro patvirtintas Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas, pagal kurį kiekviena švietimo įstaiga pasirengia ikimokyklinio ugdymo programą. Ugdymas grupėje vyksta kaip vientisas procesas, jis neskaidomas į atskiras sritis (atskirus dalykus) ir vyksta integruotai.

5. Grupėje dirba ikimokyklinio ugdymo auklėtojas ir auklėtojo padėjėjas.

 

II. IKIMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO MODELIAI

 

6. I modelis – lopšelio, darželio grupė, kurios veiklos trukmė yra 4 val. per dieną. Ši grupė skiriama ankstyvajam instituciniam vaikų iki 1,5 metų ugdymui, trumpalaikei vaiko globai ir ugdymui. Lopšelio grupėje vienu metu su vaikais dirba du ikimokyklinio ugdymo auklėtojai.

7. II modelis – lopšelio, darželio grupė, kurios veiklos trukmė yra 7 val. per dieną.

8. III modelis – lopšelio, darželio grupė, kurios veiklos trukmė yra 9 val. per dieną.

9. IV modelis – lopšelio, darželio grupė, kurios veiklos trukmė – 10,5 val. per dieną.

10. V modelis – lopšelio, darželio grupė, kurios veiklos trukmė – 12 val. per dieną.

11. VI modelis – lopšelio, darželio grupė, kurios veiklos trukmė – 14 val. per dieną. Ši grupė skiriama vaikams, kurių tėvai, dirbantys pamaininį, vakarinį darbą, besimokantys ar dirbantys toli nuo savo gyvenamosios vietos, gali palikti vaikus ilgiau nei įprastai.

12. VII modelis – savaitinė lopšelio, darželio grupė. Grupės veiklos trukmė – visą parą penkias darbo dienas per savaitę. Ši grupė skiriama vaikams, kurių tėvai negali rūpintis vaikų ugdymu (jei vaiką augina vienas iš tėvų ir jo darbas yra pamaininis, vakarinis arba naktinis, jeigu tėvai daug laiko praleidžia komandiruotėse, išvykose ir pan.), arba šeimoje neprižiūrimiems, nemaitinamiems, skriaudžiamiems vaikams Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus siūlymu. Grupėje vaikų ugdymas derinamas su globa ir kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai teikimu. Dirba naktinė auklė, o esant vaikų iš socialinės rizikos šeimų, mažas pajamas gaunančių šeimų, pagalbą teikia socialinis pedagogas.

 

III. TAUTINIŲ MAŽUMŲ IR UŽSIENIEČIŲ, ATVYKSTANČIŲ DIRBTI Į KAUNĄ, VAIKŲ IKIMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

13. Kitakalbių vaikų (šeimoje bendraujančių ne valstybine kalba), ugdymas lopšelio, darželio grupėse vykdomas taikant tuos pačius bendruosius principus ir organizavimo modelius.

14. Rusakalbių vaikų, ketinančių mokytis nelietuviškoje mokykloje, ugdymas lopšelio, darželio grupėse vykdomas rusų kalba. Grupėje dirba ikimokyklinio ugdymo auklėtojas, gebantis ugdyti valstybine ir rusų kalba.

15. Kitakalbių vaikų, ketinančių mokytis lietuviškoje mokykloje, ugdymas lopšelio, darželio grupėse vykdomas lietuvių kalba, tačiau dalis laiko skiriama vaikų tautiniam tapatumui išsaugoti ir gimtajai kultūrai puoselėti.

16. Jeigu į lopšelio ar darželio grupę susirenka 2–3 vaikai iš kitakalbių šeimų, ugdymas vykdomas įprasta tvarka lietuvių kalba.

 

IV. SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ TURINČIŲ VAIKŲ IKIMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

17. Ikimokyklinio amžiaus vaikai, turintys raidos sutrikimų, ugdomi taikant tuos pačius bendruosius principus ir organizavimo modelius.

18. Vaikų skaičius bendrosiose lopšelio, darželio grupėse priklauso nuo į jas integruotų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičiaus. Vienas sutrikusio intelekto, kurčias, neprigirdintis, aklas, silpnaregis, turintis judesio ir padėties, kompleksinių, elgesio, žymių kalbos ar kitų komunikacijos sutrikimų vaikas prilyginamas dviem tos grupės, kurioje ugdomas, vaikams, todėl atitinkamai mažinamas nustatytas grupės vaikų skaičius. Tokiems vaikams turi būti teikiama kvalifikuota specialistų pagalba.

19. Vaikai, turintys intelekto, vidutinių ir žymių kalbos ir komunikacijos, regos, klausos, judesio ir padėties, kompleksinių sutrikimų, ugdomi tokių švietimo įstaigų specialiosiose lopšelio, darželio grupėse, kuriose jiems garantuojama kvalifikuota specialistų pagalba.

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

20. Esant bendruomenės poreikiui, finansiniams ir žmogiškiesiems ištekliams, steigėjas gali priimti sprendimus dėl kitokių ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelių.

 

_____________________________________


PATVIRTINTA

Kauno miesto savivaldybės tarybos

2010 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T-351

 

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ĮSTEIGTŲ ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO MODELIŲ APRAŠAS

 

 

I. BENDRIEJI PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO PRINCIPAI

 

1. Priešmokyklinio ugdymo organizavimo forma – priešmokyklinė grupė. Jos veiklos organizavimo variantus (trukmė, papildomos sąlygos, teikiamų paslaugų kiekis ir kt.) apibūdina aštuoni priešmokyklinio ugdymo organizavimo modeliai.

2. Minimalus vaikų skaičius priešmokyklinėje grupėje – 15, maksimalus – 20 vaikų.

3. Kiekvieno modelio grupėje vykstantį ugdymą reglamentuoja Priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi bendroji programa ir konkrečios grupės ugdymo (si) tikslai. Ugdymas grupėje vyksta kaip vientisas procesas, jis neskaidomas į atskiras sritis (atskirus dalykus) ir vyksta integruotai. Pabrėžiamas būtinų priešmokyklinio amžiaus vaikams kompetencijų ugdymas, o ne specifinės žinios ar mokėjimai.

4. Priešmokyklinis ugdymas teikiamas vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų prašymu ir jei tokį ugdymą rekomenduoja Kauno pedagoginė psichologinė tarnyba, teisės aktų nustatyta tvarka įvertinusi vaiko brandą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Priešmokyklinis ugdymas nėra teikiamas jaunesniam nei 5 metų vaikui ir vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai.

5. Priešmokyklinėje grupėje dirba priešmokyklinio ugdymo pedagogas, turintis aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir įgijęs ikimokyklinio ir (ar) pradinio ugdymo kvalifikaciją, papildytą priešmokyklinio ugdymo moduliu, arba papildomai išklausęs specialų priešmokyklinio ugdymo kursą kvalifikaciniuose seminaruose ar specialistų rengimo institucijose.

6. Priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbas apmokamas iš dviejų šaltinių: 20 priešmokyklinio ugdymo valandų per savaitę finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, kitos valandos, atsižvelgiant į pasirinktą priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelį, – iš Savivaldybės biudžeto lėšų.

7. Grupėje, kurios veiklos trukmė yra ilgesnė nei 4 val., priešmokyklinio ugdymo pedagogui talkina auklėtojo padėjėjas. Joje privaloma organizuoti vaikų maitinimą ir sudaryti sąlygas vaikų poilsiui.

II. PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO MODELIAI

 

8. I modelis – priešmokyklinė grupė, kurios veiklos trukmė yra 4 val. per dieną. Galima organizuoti vaikų atostogas pagal bendrojo lavinimo mokykloms nustatytą mokinių atostogų laiką.

9. II modelis – priešmokyklinė grupė, kurios veiklos trukmė yra 7 val. per dieną.

10. III modelis – priešmokyklinė grupė, kurios veiklos trukmė – 9 val. per dieną.

11. IV modelis – priešmokyklinė grupė, kurios veiklos trukmė – 10,5 val. per dieną.

12. V modelis – priešmokyklinė grupė, kurios veiklos trukmė – 12 val. per dieną.

13. VI modelis – priešmokyklinė grupė, kurios veiklos trukmė – 14 val. per dieną. Ši grupė skiriama vaikams, kurių tėvai, dirbantys pamaininį, vakarinį darbą, besimokantys ar dirbantys toli nuo savo gyvenamosios vietos, gali palikti vaikus ilgiau nei įprastai.

14. VII modelis – savaitinė priešmokyklinė grupė. Grupės veiklos trukmė – visą parą penkias darbo dienas per savaitę. Ši grupė skiriama vaikams, kurių tėvai negali rūpintis vaikų ugdymu (jei vaiką augina vienas iš tėvų ir jo darbas yra pamaininis, vakarinis arba naktinis, jeigu tėvai daug laiko praleidžia komandiruotėse, išvykose ir pan.), arba šeimoje neprižiūrimiems, nemaitinamiems, skriaudžiamiems vaikams Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus siūlymu, taip pat vaikams, turintiems žymių ir labai žymių judesio ir padėties sutrikimų. Grupėje vaikų ugdymas derinamas su globa ir kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai teikimu. Dirba naktinė auklė, o esant vaikų iš socialinės rizikos šeimų, mažas pajamas gaunančių šeimų, pagalbą teikia socialinis pedagogas.

15. VIII modelis – mišraus amžiaus vaikų grupė. Grupės veiklos trukmė – 4 val., 7 val., 9 val., 10,5 val. arba 12 val. per dieną ar visą parą penkias darbo dienas per savaitę. Grupė gali būti sudaroma, kai yra mažiau nei 15–20 priešmokyklinio amžiaus vaikų arba nėra galimybių sudaryti priešmokyklinę grupę dėl skirtingų ugdymo metodikų. Ugdymo procesas grupėje diferencijuojamas, pritaikant skirtingo amžiaus vaikams. Minimalus priešmokyklinio amžiaus vaikų skaičius grupėje – 10.

 

III. TAUTINIŲ MAŽUMŲ IR UŽSIENIEČIŲ, ATVYKSTANČIŲ DIRBTI Į KAUNĄ, VAIKŲ PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

16. Kitakalbių vaikų (šeimoje bendraujančių ne valstybine kalba), ugdymas priešmokyklinėje grupėje vykdomas, taikant tuos pačius bendruosius principus ir organizavimo modelius.

17. Rusakalbių vaikų, ketinančių mokytis nelietuviškoje mokykloje, ugdymas priešmokyklinėje grupėje vykdomas rusų kalba. Grupėje dirba priešmokyklinio ugdymo pedagogas, gebantis ugdyti valstybine ir rusų kalba.

18. Kitakalbių vaikų, ketinančių mokytis lietuviškoje mokykloje, ugdymas priešmokyklinėje grupėje vykdomas lietuvių kalba, tačiau dalis laiko skiriama vaikų tautiniam tapatumui išsaugoti ir gimtajai kultūrai puoselėti.

19. Jeigu į priešmokyklinę grupę susirenka 2–3 vaikai iš kitakalbių šeimų, ugdymas vykdomas įprasta tvarka lietuvių kalba.

 

IV. SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ TURINČIŲ VAIKŲ PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

20. Priešmokyklinio amžiaus vaikai, turintys raidos sutrikimų, ugdomi taikant tuos pačius bendruosius principus ir organizavimo modelius.

21. Vaikų skaičius bendrosiose priešmokyklinėse grupėse priklauso nuo į jas integruotų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičiaus. Vienas sutrikusio intelekto, kurčias, neprigirdintysis, aklas, silpnaregis, turintis judesio ir padėties, kompleksinių, elgesio, žymių kalbos ar kitų komunikacijos sutrikimų vaikas prilyginamas dviem tos grupės, kurioje ugdomas, vaikams, todėl atitinkamai mažinamas nustatytas grupės vaikų skaičius. Tokiems vaikams turi būti teikiama kvalifikuota specialistų pagalba.

22. Vaikai, turintys intelekto, vidutinių ir žymių kalbos ir komunikacijos, regos, klausos, judesio ir padėties, kompleksinių sutrikimų, ugdomi tokių švietimo įstaigų specialiosiose lopšelio, darželio grupėse, kuriose jiems garantuojama kvalifikuota specialistų pagalba.

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

20. Esant bendruomenės poreikiui, finansiniams ir žmogiškiesiems ištekliams, steigėjas gali priimti sprendimus dėl kitokių ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelių.

________________________________