KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL KAUNO MIESTO KAPINIŲ TVARKYMO IR ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2010 m. liepos 23 d. Nr. T-474
Kaunas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 6 straipsnio 41 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (Žin., 2007, Nr. 140-5763) 31 straipsniu ir Kapinių tvarkymo taisyklėmis, Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašu, Visuomenės ir kapinėse palaidotų asmenų artimųjų giminaičių informavimo apie kapinių panaikinimą tvarkos aprašu, Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašu ir Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (Žin., 2008, Nr. 137-5411), Kauno miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Kauno miesto valdybos 1999 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 576 „Dėl nežinomų ir vienišų asmenų laidojimo tvarkos“;
PATVIRTINTA
Kauno miesto savivaldybės tarybos
2010 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-474
KAUNO MIESTO KAPINIŲ TVARKYMO IR ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato Kauno miesto kapinių įrengimo ir jų panaikinimo, kapinių statuso suteikimo, keitimo ir draudimo laidoti, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, kapinių ir laidojimo vietų tvarkymo, leidimų laidoti ir leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietės išdavimo, laidojimo ir kapinių lankymo, neatpažintų ir vienišų asmenų laidojimo, kapinių priežiūros ir kitų su tvarkymu susijusių darbų atlikimo ir paslaugų teikimo tvarką. Šios Taisyklės privalomos laidojant žmonių palaikus ir tvarkant kapines, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai, įskaitant balzamuotus ir kremuotus žmonių palaikus.
2. Į Kultūros vertybių registrą įrašytų kapinių ir kapinėse esančių kultūros paveldo objektų tvarkymui šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkymą.
3. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Artimieji giminaičiai – asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 3.135 straipsnyje: tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys.
Balzamavimas – mirusio žmogaus kūno specialus paruošimas (žmogaus audinių cheminis fiksavimas ir konservavimas), turint tikslą išsaugoti mirusio žmogaus kūną ilgiau kaip vieną savaitę.
Identifikavimas – mirusiojo tapatybės nustatymas ir pripažinimas.
Kapas – vieta, kurioje užkasti žmogaus (žmonių) palaikai.
Kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti ar kremuoti.
Kapinės – žemės plotas žmogaus palaikams, taip pat kremuotiems ar balzamuotiems, laidoti kapuose, rūsiuose, kolumbariumų nišose ar kitose vietose, kuriose išbarstomi arba užkasami kremuoti žmogaus palaikai.
Kapinių perdavimo sutartis – šių Taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka su tradicine religine bendruomene ar bendrija sudaroma žemės panaudos sutartis arba kita įstatymų nustatyta tvarka sudaroma sutartis, suteikianti teisę juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti žmonių palaikus kapinėse ar kapinių dalyje ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą.
Kapinių prižiūrėtojas – juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens atstovybė, įregistruota Lietuvos Respublikoje, kurį Kauno miesto savivaldybė arba juridinio asmens teises turinti religinė bendruomenė, bendrija ar centras (toliau – religinė bendruomenė ar bendrija) paskiria prižiūrėti kapines, ar fizinis asmuo, kurį religinė bendruomenė ar bendrija pagal darbo sutartį paskiria prižiūrėti kapines.
Kapinių statusas – kapinių priskyrimas neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms.
Kapo ramybės laikotarpis – laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai. Konkrečią kapo ramybės laikotarpio trukmę kapinėse, atsižvelgdamas į grunto sudėtį ir į tai, ar kape palaidotas asmuo sirgo pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, nustato kapinių prižiūrėtojas, remdamasis hidrogeologinio tyrimo rezultatais ir Kauno visuomenės sveikatos centro išvada. Kapo ramybės laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 25 metai.
Karstas – iš tvirtų medžiagų pagaminta dėžė žmogaus palaikams laidoti kape, rūsyje ar kolumbariumo nišoje.
Kolumbariumas – statinys kapinėse karstams su žmonių palaikais ar urnoms su kremuotais žmonių palaikais laidoti.
Konfesinės kapinės – kapinės (ar kapinių dalis), pagal kapinių perdavimo sutartį suteiktos juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai.
Krematoriumas – pastatas su įrenginiu žmogaus palaikams kremuoti.
Kremavimas – žmogaus palaikų sudeginimas krematoriumo krosnyje. Kremavimu nelaikomas žmogaus kūno dalių ir medicininių atliekų deginimas.
Laidojantis asmuo – asmens, pareiškusio valią dėl savo palaikų laidojimo formos (palaikus palaidoti, palaikus kremuoti ir kt.), paskirtas šiai valiai įvykdyti asmuo arba, jeigu toks asmuo nepaskirtas, o valia pareikšta testamente, – testamentą vykdantis asmuo, arba veiksnūs mirusiojo asmens artimieji giminaičiai, sutuoktinis (-ė), kiti asmenys, organizuojantys palaikų laidojimą.
Laidojimas – žmogaus palaikų, taip pat kremuotų ar balzamuotų, užkasimas kape, padėjimas laidojimo rūsyje, kolumbariumo nišoje ar kitoje tam skirtoje vietoje.
Neprižiūrimos kapavietės – kapavietės, kurios šių Taisyklių 65 punkte nustatyta tvarka pripažintos neprižiūrimomis.
Pelenų barstymo laukas – kapinėse esantis plotas, kuriame kremuoti žmogaus palaikai išbarstomi ant dirvos paviršiaus.
Priešlaikinio gimdymo vaisius – gimdymo, įvykusio tarp 22-osios ir 37-osios nėštumo savaitės pabaigos, skaičiuojant nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos, vaisius, kurio masė ne mažesnė kaip 500 gramų.
Urna – dėžutė arba indas su tvirtos medžiagos kapsule kremuotiems žmogaus palaikams laidoti ar laikyti.
Viešosios kapinės – visos kapinės, išskyrus konfesines kapines.
Žmogaus palaikai – mirusio žmogaus kūnas, jo dalys ar priešlaikinio gimdymo vaisius.
Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (Žin., 2007, Nr. 140-5763), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
4. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (Žin., 2008, Nr. 137-5411) patvirtintais Kapinių tvarkymo taisyklėmis, Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašu, Visuomenės ir kapinėse palaidotų asmenų artimųjų giminaičių informavimo apie kapinių panaikinimą tvarkos aprašu, Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašu ir Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 714/153/562 (Žin., 2000, Nr. 2-53) patvirtinta Neatpažinto lavono, nežinomo ligonio ar nežinomo vaiko asmens tapatybės nustatymo instrukcija ir kitais teisės aktais.
II. KAPINIŲ ĮRENGIMAS IR JŲ PANAIKINIMAS
5. Žemės sklypas, skirtas kapinėms, įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Naujos kapinės įrengiamos ir esamų kapinių ribos keičiamos pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengtus teritorijų planavimo dokumentus. Parenkant naują plotą kapinėms, būtina patikrinti siūlomos teritorijos paminklosaugos statusą ir prireikus atlikti atitinkamus tyrimus.
7. Teritorijų planavimo dokumentai esamoms kapinėms plėsti pradedami rengti nustatytąja tvarka suformuotiems ir įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams.
8. Projektuojant naujas kapines gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena įvairioms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms priklausantys gyventojai, religinių bendruomenių ar bendrijų pageidavimu kapinių teritorija gali būti suskirstyta kvartalais, kurie, įrengus kapines, perduodami religinėms bendruomenėms ar bendrijoms šių Taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka.
9. Vieta kolumbariumui, laidojimo rūsiui statyti ir (ar) pelenų barstymo laukui įrengti kapinėse nustatoma rengiant teritorijų planavimo dokumentus.
10. Kapinės gali būti panaikinamos iškilus pavojui visuomenės sveikatai. Sprendimą dėl kapinių panaikinimo priima Kauno miesto savivaldybės taryba (toliau – Savivaldybės taryba), vadovaudamasi Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) siūlymu.
11. Kapines galima panaikinti ne anksčiau, negu baigiasi kapo ramybės laikas nuo paskutinių žmogaus palaikų palaidojimo kape, išskyrus atvejus, kai būtina panaikinti kapines iškilus pavojui visuomenės sveikatai.
12. Kai būtina panaikinti kapines prieš pasibaigiant kapo ramybės laikotarpiui, Kauno miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) privalo organizuoti ir apmokėti jose palaidotų žmogaus palaikų ekshumavimą ir pergabenimą, žemės ir žolinės pievų dangos, kurioje išbarstomi arba užkasami į žemę kremuoti žmogaus palaikai, perkėlimą į kitas kapines.
13. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą panaikinti kapines, apie priimtą sprendimą per 3 darbo dienas informuojamas kapinių prižiūrėtojas. Kapinių prižiūrėtojas per 15 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo privalo informuoti visuomenę, pateikdamas šių Taisyklių 14 punkte nurodytą informaciją šiais būdais:
13.1. paskelbti nacionaliniame laikraštyje, per nacionalinio transliuotojo radiją, esant galimybei, ir per televiziją;
14. Informacijoje nurodoma:
14.4. kapinės, į kurias bus perkeliami panaikinamose kapinėse palaidoti žmonių palaikai, žemė ir žolinė pievų danga, kurioje yra išbarstyti ar užkasti į žemę kremuoti žmonių palaikai. Šiame punkte nurodyta informacija skelbiama, jeigu kapines buvo būtina panaikinti nepasibaigus kapo ramybės laikotarpiui po žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kape;
15. Kapinėse, dėl kurių panaikinimo Savivaldybės taryba priėmė sprendimą, palaidotų asmenų sutuoktinius ir artimuosius giminaičius, kurie kapinių prižiūrėtojui yra nurodę savo adresus, kapinių prižiūrėtojas per 15 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo informuoja raštu (registruotu laišku), pateikdamas šių Taisyklių 14 punkte nurodytą informaciją.
III. KAPINIŲ SKIRSTYMAS PAGAL STATUSĄ, DRAUDIMAS LAIDOTI
17. Kapinės priskiriamos neveikiančioms, riboto laidojimo arba veikiančioms, išskyrus naujas kapines, kurios priskiriamos veikiančioms (ir tai nurodoma jų steigimo dokumentuose), Savivaldybės tarybos sprendimu, gavus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) Kauno teritorinio padalinio ir Kauno visuomenės sveikatos centro suderinimą. Jeigu kapinės priskiriamos neveikiančioms dėl nustatytų aplinkosaugos reikalavimų, reikia gauti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento suderinimą. Savivaldybės taryba, priėmusi sprendimą pakeisti kapinių statusą, per 7 darbo dienas raštu informuoja apie tai Kultūros paveldo departamentą.
18. Neveikiančioms kapinėms priskiriamos kapinės, kuriose negalimi nauji laidojimai dėl nustatytų visuomenės sveikatos saugos, kultūros paveldo apsaugos ar aplinkosaugos reikalavimų neatitikimo. Savivaldybės tarybai priskyrus kapines neveikiančioms, Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija) apie tai praneša vietinėje spaudoje, taip pat ši informacija skelbiama kapinių informacinėje lentoje.
19. Riboto laidojimo kapinėms priskiriamos kapinės, kuriose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau gali būti laidojama esamose kapavietėse, formuojant naujus kapus, arba pakartotinai laidojant į esamus kapus, taip pat laidojant kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose, arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke. Laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio pritarimo.
20. Veikiančioms kapinėms priskiriamos kapinės, kuriose gali būti formuojamos naujos kapavietės, formuojami nauji kapai, pakartotinai laidojama esamuose kapuose, laidojama kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke.
21. Draudžiama laidoti kapinėse, jei dėl tolesnio laidojimo jose galėtų kilti pavojus visuomenės sveikatai. Sprendimą dėl draudimo laidoti veikiančiose arba riboto laidojimo kapinėse arba jų dalyje Savivaldybės administracijos direktorius priima per 3 darbo dienas, gavęs Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos siūlymą. Apie priimtą sprendimą Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo skelbia kapinių informacinėje lentoje ir Savivaldybės interneto svetainėje. Jeigu priimamas sprendimas dėl draudimo laidoti visoje veikiančių ar riboto laidojimo kapinių teritorijoje, šių Taisyklių 17 punkte nustatyta tvarka joms turi būti nustatytas neveikiančių kapinių statusas.
IV. KONFESINĖS KAPINĖS
22. Juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ir bendrijos (toliau – religinė bendruomenė ar bendrija) pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą (Žin., 1995, Nr. 89-1985) gali turėti savo konfesines kapines arba savo teritoriją bendrose kapinėse.
23. Konfesinės kapinės suteikiamos su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis sudarant žemės panaudos sutartį Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) nustatyta tvarka, arba įstatymų nustatyta tvarka sudarant kitą sutartį, suteikiančią teisę religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti kapinėse (ar kapinių dalyje) ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą.
24. Religinės bendruomenės ar bendrijos prašymą sudaryti kapinių perdavimo sutartį pateikia Savivaldybės administracijai. Konfesinės kapinės religinei bendruomenei ar bendrijai perduodamos Savivaldybės tarybos sprendimu.
25. Kai konfesinių kapinių prižiūrėtoju juridinio asmens teises turinti religinė bendruomenė ar bendrija pagal darbo sutartį paskiria fizinį asmenį, ši religinė bendruomenė ar bendrija yra atsakinga už Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose kapinių prižiūrėtojui nustatytų reikalavimų laikymąsi.
V. KAPINIŲ IR LAIDOJIMO VIETŲ TVARKYMAS
26. Savivaldybės viešąsias kapines prižiūri įstatymų nustatyta tvarka Savivaldybės paskirtas kapinių prižiūrėtojas. Su paskirtu kapinių prižiūrėtoju sutartį sudaro Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Lėšas kapinių priežiūrai skiria Savivaldybės taryba. Konfesinių kapinių priežiūrą kapinių perdavimo sutartyje numatyta tvarka taip pat gali organizuoti ir (ar) finansuoti religinės bendruomenės ar bendrijos.
27. Savivaldybė įstatymų nustatyta tvarka paskiria kapinių prižiūrėtoją konfesinėms kapinėms prižiūrėti ir su juo sudaro kapinių priežiūros sutartį tuo atveju, kai kapinių perdavimo sutartyje nenumatyta, kad konfesinių kapinių prižiūrėtoją skiria religinė bendruomenė ar bendrija. Iki kapinių priežiūros sutarties sudarymo Savivaldybė supažindina pasirašytinai parinktą kapinių prižiūrėtoją su religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta konfesinėms kapinėms laidojimo ir kapinių lankymo tvarka ir apie supažindinimą pažymi kapinių priežiūros sutartyje. Jeigu pagal kapinių perdavimo sutartį konfesinių kapinių priežiūrą organizuoja ir kapinių prižiūrėtoją skiria religinė bendruomenė ar bendrija, kapinių priežiūros sutartį su paskirtu kapinių prižiūrėtoju sudaro religinė bendruomenė ar bendrija. Kai konfesinių kapinių prižiūrėtojas yra fizinis asmuo, su juo religinė bendruomenė ar bendrija sudaro darbo sutartį. Konfesinių kapinių prižiūrėtojas privalo laikytis religinės bendruomenės ar bendrijos konfesinėms kapinėms nustatytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.
28. Karių, sukilėlių, pasipriešinimo okupantams dalyvių ir kitas neveikiančias kapines, kapavietes ir pavienius kapus gali prižiūrėti (tvarkyti) Krašto apsaugos ministerijos įgalioti asmenys, asociacijos, kitos suinteresuotos organizacijos, sudariusios tokių kapų priežiūros sutartį su Savivaldybes administracija arba religine bendruomene ar bendrija, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija. Sutartyje numatoma, kokias priežiūros funkcijas atliks šie asmenys ar organizacijos.
29. Kapinių prižiūrėtojas kapinėse turi palaikyti švarą ir tvarką, organizuoti kapaviečių skyrimą, atlikti kitas šiose Taisyklėse ir kapinių priežiūros sutartyje su Savivaldybe, religine bendruomene ar bendrija numatytas funkcijas.
30. Kapinių prižiūrėtojas kontroliuoja transporto priemonių įvažiavimą į kapinių teritoriją. Į kapinių teritoriją darbo dienomis nuo 8 val. iki 16.30 val., poilsio dienomis − kapinių prižiūrėtojo nustatytu ir kapinių informacijos lentoje ir Savivaldybės interneto svetainėje paskelbtu laiku leidžiama įvažiuoti specialiosioms transporto priemonėms, kapinių priežiūros darbus atliekančios įmonės transporto priemonėms, transporto priemonėms, pažymėtoms skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ ar vežančioms neįgalųjį (-iuosius) asmenį (-is), transporto priemonėms, laidojimo procesijos metu įvežančioms palaikus (karstuose ar urnose), transporto priemonėms, įvežančioms paminklus, statybinius gaminius ir medžiagas, skirtas kapaviečių statiniams statyti, įrengti, kapavietėms sutvarkyti (pertvarkyti). Nurodytos transporto priemonės, išskyrus pažymėtas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ ar vežančias neįgalųjį (-iuosius) asmenį (-is), gali įvažiuoti į kapinių teritoriją tik leidus kapinių prižiūrėtojui.
31. Kapinių prižiūrėtojas užtikrina, kad kapinės būtų aprūpintos vandeniu (iš centralizuoto vandentiekio tinklų, vietinių gręžinių arba atvežamas vanduo cisternomis pagal nustatytą grafiką).
32. Kapinių prižiūrėtojas kapinėse susidarančias atliekas surenka ir šalina Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių nustatyta tvarka. Atliekos surenkamos į konteinerius ar atliekų sandėliavimo aikšteles. Konteineriai statomi kapinių prižiūrėtojo nustatytose vietose. Kapinių prižiūrėtojas organizuoja surinktų atliekų išvežimą į sąvartyną ir privalo prie atliekų konteinerių nuolat palaikyti švarą ir tvarką.
33. Kapinėse augantys želdiniai prižiūrimi ir tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3215) ir kitų želdinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Kapavietėse nerekomenduojama sodinti miškams įveisti skirtų ir kitų stambią šaknų ir šakų sistemą turinčių medžių (išskyrus jų svyruoklines ir žemaūges formas). Želdinius, augančius kapavietėse, prižiūri ir tvarko asmenys ir organizacijos, kurių vardu skirti kapavietės sklypai.
34. Prie įėjimo į kapines įrengiama informacinė lenta, kurioje užrašomas kapinių pavadinimas ir statusas, kapinių prižiūrėtojo duomenys (juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens atstovybės pavadinimas, buveinė, darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis informacijos, vardai, pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas; fizinio asmens vardas, pavardė, telefono numeris, darbo laikas), laikas, kada kapinėse galima laidoti ir jas lankyti, kapinių schema ir kita informacija. Jeigu kapinėse yra į Kultūros vertybių registrą įrašytų kultūros paveldo objektų, šie objektai nurodomi informacinėje lentoje, o kapinių schemoje pažymimos jų buvimo vietos.
35. Visi laidojimai, kapaviečių statiniai (pagal kapaviečių numerius) ir jų rekonstravimo darbai registruojami šių Taisyklių 2 priede nurodytame laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas). Žurnalą pildo, saugo ir suinteresuotiems fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją teikia kapinių prižiūrėtojas. Kapinių prižiūrėtojas žurnale registruoja šiuos duomenis:
35.1. asmens, kurio palaikai palaidoti kapinėse, vardą, pavardę, gimimo ir mirties vietas ir datas, asmens kodą, mirties liudijimo išdavimo datą ir numerį;
35.2. žmogaus palaikų palaidojimo datą ir vietą (kapinių kvartalas, kapavietės arba nišos kolumbariume numeris ir matmenys, pelenų barstymo laukas), laidojimo duobės gylį;
35.3. įrašus apie pavojingą arba ypač pavojingą užkrečiamąją ligą, įrašytą į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą, jeigu asmuo, kurio palaikai palaidoti kape arba laidojimo rūsyje, sirgo tokia liga arba buvo tokios ligos sukėlėjų nešiotojas;
35.5. unikalų kodą Kultūros vertybių registre, jeigu kapavietė įrašyta į Kultūros vertybių registrą;
35.6. laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar nišos priežiūrą, vardą, pavardę, adresą arba juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, buveinę, telefono numerį;
36. Kiekvienoms kapinėms pildomas atskiras žurnalas. Už žurnale įrašytų duomenų atitiktį pateiktiems dokumentams ir jų saugą atsako kapinių prižiūrėtojas. Žurnalas saugomas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka.
37. Žurnalas privalo būti tvarkomas taip, kad nebūtų įmanoma pakeisti jame esančių įrašų, pakeisti lapų, papildyti žurnalo naujais įrašais, pažeidžiančiais chronologinę tvarką.
38. Jeigu žurnalas pildomas elektronine forma, turi būti fiksuojama veiksmų istorija. Šiuo atveju kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje visi per praėjusius kalendorinius metus užregistruoti duomenys spausdinami, lapai numeruojami, o įrašas, nurodantis lapų skaičių, tvirtinamas kapinių prižiūrėtojo vadovo ar jo įgalioto asmens parašu ir kapinių prižiūrėtojo antspaudu, jeigu kapinių prižiūrėtojas antspaudą privalo turėti.
39. Savivaldybei paskyrus kitą kapinių prižiūrėtoją, buvęs kapinių prižiūrėtojas pagal perdavimo ir priėmimo aktą perduoda naujam prižiūrėtojui visus dokumentus, susijusius su kapinių priežiūra, leidimų laidoti išdavimu, laidojimų ir kapaviečių statinių registravimu. Perdavimo ir priėmimo aktą, pasirašytą buvusio ir naujai parinkto kapinių prižiūrėtojų, tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.
40. Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo žurnale. Kapinių prižiūrėtojas atsakingus už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmenis supažindina su šiomis Taisyklėmis arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Laidojantis asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
41. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbartiumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis. Kapinių prižiūrėtojas žurnale pataiso reikiamus įrašus.
42. Kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų.
43. Tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų kilę nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo jose sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
44. Kapavietes ar kolumbariumo nišas, įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, žymių Lietuvos visuomenės veikėjų ir Kauno miesto garbės piliečių, jei nėra už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens, vienišų ir neatpažintų mirusiųjų ir pripažintas neprižiūrimomis, prižiūri kapinių prižiūrėtojas arba religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija.
VI. LEIDIMO LAIDOTI IŠDAVIMAS. LAIDOJIMAS. KAPINIŲ LANKYMAS
45. Rašytinį leidimą laidoti pagal šių Taisyklių 1 priede nustatytą formą Kauno miesto veikiančiose ir riboto laidojimo kapinėse išduoda Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.
46. Leidimas laidoti išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui, pateikusiam rašytinį prašymą ir mirties liudijimą. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, gali būti skiriama kapavietė arba niša kolumbariume, arba kremuotus žmogaus palaikus gali būti leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5´2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,8´2,5) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke gali būti išduotas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai, jam esant gyvam, valiai.
47. Kauno miesto Petrašiūnų kapinėse laidojama vadovaujantis Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijos, sudarytos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, nutarimu. Rašytinį prašymą ir rekomendacijas dėl mirusiojo palaidojimo Petrašiūnų kapinėse juridinis ar fizinis asmuo pateikia Laidojimo vietų Petrašiūnų kapinėse skyrimo komisijai.
48. Aukštųjų Šančių karių kapinių laisvame sklype gali būti laidojami tik Lietuvos karių ir savanorių palaikai. Šiuo atveju skiriama kapavietė tik vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5´2,5).
49. Leidimai laidoti išduodami darbo dienomis nuo 8 val. iki 12 val. ir nuo 12.30 val. iki 16.30 val., poilsio dienomis − pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens nustatytą laiką, kuris skelbiamas kapinių informacijos lentoje ir Savivaldybės interneto svetainėje.
50. Leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui pateikus prašymą, mirties liudijimą ir kapavietę prižiūrinčio asmens prašymą ir (ar) rašytinį sutikimą. Tais atvejais, kai nėra kapavietę prižiūrinčio asmens raštiško sutikimo (dėl ligos, išvykęs, nežinoma buvimo ar gyvenamoji vieta ir pan.), leidimas laidoti turimoje šeimos kapavietėje išduodamas įrodžius giminystės ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytinius sutikimus.
53. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai, kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę, – ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kape įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui.
54. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos, jeigu toks pakeitimas galimas pagal kapinių planą. Kapavietės riboms pakeisti būtina gauti kapinių prižiūrėtojo leidimą. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
55. Kremuoti žmogaus palaikai pelenų barstymo lauke išbarstomi ant žemės paviršiaus. Pelenų barstymo lauke individualūs paminklai nestatomi ir kremuotų žmogaus palaikų išbėrimo vieta nežymima. Pelenų barstymo lauką prižiūri, švarą ir tvarką jame užtikrina, kremuotų žmogaus palaikų išbarstymą organizuoja kapinių prižiūrėtojas, laikydamasis šiose Taisyklėse nurodytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.
56. Žmogaus palaikus galima ekshumuoti ar perlaidoti, kai yra kapinių prižiūrėtojui pateiktas pareiškėjo prašymas, palaidoto žmogaus sutuoktinio (-ės), artimųjų giminaičių rašytinis sutikimas, Kauno visuomenės sveikatos centro leidimas ekshumuoti ar perlaidoti žmogaus palaikus, konfesinėse kapinėse – ir religinės bendruomenės ar bendrijos rašytinis sutikimas. Veikiančiose ar riboto laidojimo Kauno miesto kapinėse palaikai gali būti perlaidojami tik į esamas kapavietes, jeigu pagal šių Taisyklių 53 ir 54 punktų nuostatas galimi laidojimai.
57. Ekshumuojant palaikus, kai to reikalauja ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismas, kapinių prižiūrėtojui turi būti pateikiamas Kauno visuomenės sveikatos centro leidimas ekshumuoti palaikus. Atkasant kapą turi dalyvauti kapinių prižiūrėtojo įgaliotas asmuo. Apie kapo atkasimą informuojamas kapą prižiūrintis asmuo ir pažymima žurnale.
58. Į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse palaikus perlaidoti galima gavus Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio rašytinį sutikimą ir Taisyklių 56 punkte nurodytus rašytinius sutikimus.
59. Palaikai urnose gali būti laidojami kolumbariumų nišose arba kape pagal šių Taisyklių reikalavimus ir kapinių prižiūrėtojui pateikus pažymą apie palaikų kremavimą.
60. Kauno miesto kapinėse laidoti leidžiama darbo dienomis nuo 10 val. iki 16 valandos, poilsio dienomis − pagal kapinių prižiūrėtojo nustatytą ir kapinių informacijos lentoje ir Savivaldybės interneto svetainėje paskelbtą laiką.
62. Kapines rekomenduojama lankyti tik šviesiu paros metu. Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų dieną ir lapkričio 2 d. – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną lankymo laikas neribojamas.
63. Konfesinių kapinių laidojimo ir lankymo tvarką gali nustatyti atitinkama religinė bendruomenė ar bendrija. Religinė bendruomenė ar bendrija per 30 dienų nuo kapinių perdavimo sutarties pasirašymo, jeigu sutartyje nenustatytas kitoks terminas, raštu informuoja Savivaldybę apie konfesinėms kapinėms nustatytą laidojimo ir kapinių lankymo tvarką. Kol religinė bendruomenė ar bendrija nėra nustačiusi laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos ir nėra informavusi Savivaldybės, konfesinėse kapinėse laikomasi iki jų perdavimo buvusios laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos. Jeigu religinė bendruomenė ar bendrija per 30 dienų nuo kapinių perdavimo sutarties pasirašymo arba per kitokį šioje sutartyje numatytą terminą raštu neinformuoja Savivaldybės apie jos nustatytą laidojimo ir kapinių lankymo tvarką, konfesinėse kapinėse laikomasi šiose Taisyklėse nustatytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.
64. Asmenų, mirusių nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, palaikai laidojami ir perlaidojami pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 494 (Žin., 2002, Nr. 101-4522) patvirtintą tvarką. Privalomojo kremavimo atveju kremavimo išlaidas įstatymų nustatyta tvarka apmoka Savivaldybė, jeigu jos teritorijoje asmuo nuolat gyveno iki mirties. Jeigu asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, laidojimo išlaidas įstatymų nustatyta tvarka apmoka Savivaldybė, jeigu jos teritorijoje buvo nustatytas asmens mirties faktas.
VII. NEPRIŽIŪRIMŲ KAPAVIEČIŲ PRIEŽIŪRA. LEIDIMO LAIDOTI NEPRIŽIŪRIMOSE KAPAVIETĖSE IŠDAVIMAS
65. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu (registruotu laišku) įspėja atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Kai atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo nežinomas ar nežinoma jo gyvenamoji (buvimo) vieta, kapinių prižiūrėtojas įspėjimus dėl kapaviečių priežiūros skelbia spaudoje ir Savivaldybės interneto svetainėje. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojo iniciatyva Savivaldybė arba religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija, gali sudaryti komisiją, kuri pagal surašytą aktą pripažintų šią kapavietę neprižiūrima, kad jos priežiūra būtų organizuota šių Taisyklių 66 punkte nustatyta tvarka. Savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos komisijos surašytą aktą tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.
66. Šių Taisyklių 65 punkte nustatyta tvarka pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja kapinių prižiūrėtojas, konfesinėse kapinėse – religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu pagal kapinių perdavimo sutartį ji organizuoja konfesinių kapinių priežiūrą. Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, raštu kreipiasi į kapinių prižiūrėtoją, o jeigu neprižiūrima kapavietė yra konfesinėse kapinėse – į religinę bendruomenę ar bendriją, kuri organizuoja kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį. Kapinių prižiūrėtojas arba religinė bendruomenė ar bendrija priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros. Tokios kapavietės toliau prižiūrimos pagal šių Taisyklių 40 punktą.
67. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, gali gauti leidimą laidoti joje. Laidoti pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse galima Taisyklių 53 ir 54 punktuose nustatyta tvarka, jeigu galima formuoti atskirą (naują) kapą nenaikinant esamo kapo. Konfesinėse kapinėse laidojimo pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse tvarką ir sąlygas nustato religinė bendruomenė ar bendrija.
68. Šių Taisyklių 1 priede nustatytos formos rašytinį leidimą laidoti neprižiūrimose kapavietėse, jeigu jose galima laidoti, išduoda Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Leidimas laidoti gali būti išduotas praėjus ne mažiau kaip 25 metams po kapo ramybės laikotarpio pabaigos.
69. Leidimas laidoti išduodamas asmeniui, kuriam Taisyklių 66 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, pateikusiam mirties liudijimą ir rašytinį prašymą išduoti leidimą laidoti. Prašyme pažymima, kuriose kapinėse esančioje pripažintoje neprižiūrima kapavietėje pageidaujama gauti leidimą laidoti, ir nurodomas kapinių prižiūrėtojo sprendimas, konfesinėse kapinėse – religinės bendruomenės ar bendrijos sprendimas, suteikęs teisę prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę.
70. Mirus asmeniui, kuriam šių Taisyklių nustatyta tvarka buvo suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, leidimas jį palaidoti šioje kapavietėje gali būti išduotas laidojančiam asmeniui šių Taisyklių 67, 68, 69 punktuose nustatyta tvarka.
71. Duomenis apie kapinėse esančias neprižiūrimas kapavietes Savivaldybei teikia kapinių prižiūrėtojas per 5 darbo dienas nuo kapavietės pripažinimo neprižiūrima. Nurodomi šie duomenys: kapavietėje palaidotų asmenų vardai, pavardės, laidojimo datos, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje data, nustatytas kapo ramybės laikotarpis, kapavietės matmenys, palaidotų kapavietėje žmonių palaikų skaičius, kapavietės statiniai, jų pastatymo ir rekonstravimo datos.
VIII. Neatpažintų ir vienišų asmenų palaikų laidojIMAS
73. Vienišų asmenų palaikų laidojimą organizuoja Savivaldybė, jeigu jos teritorijoje asmuo iki mirties nuolat gyveno. Neatpažintų asmenų ir asmenų, neturėjusių nuolatinės gyvenamos vietos, laidojimą organizuoja Savivaldybė, jeigu jos teritorijoje buvo nustatytas mirties faktas.
74. Neatpažintų ir vienišų asmenų palaikų laidojimą organizuoja Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius (toliau – Miesto tvarkymo skyrius).
75. Neatpažintų ir vienišų asmenų palaikus laidoja ir šių asmenų kapų priežiūrą vykdo kapinių prižiūrėtojas.
77. Neatpažintų ir vienišų asmenų, neturinčių artimųjų, kitų asmenų ar organizacijų, galinčių apmokėti laidojimo išlaidas, laidojimas finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto.
78. Neatpažintų ir vienišų asmenų, palaidotų Savivaldybės lėšomis, mirties liudijimai saugomi Miesto tvarkymo skyriuje neribotą laiką.
79. Neatpažintų ir vienišų asmenų palaikų laidojimus registruoja kapinių prižiūrėtojas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (2 priedas), eilės tvarka kuris saugomas neribotą laiką.
80. Ant neatpažinto ar vienišo asmens karsto pritvirtinama nerūdijančio metalo lentelė su numeriu. Numeris įrašomas kapinių, kuriose laidojama, laidojimų registracijos žurnale.
81. Neatpažintų asmenų palaikai laidojami pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašytinį prašymą.
82. Neatpažintų asmenų palaikai į kapines vežami po vieną. Palaikus lydi ir laidojimo metu dalyvauja policijos, kapinių prižiūrėtojo ir laidojimo įmonės įgalioti atstovai.
83. Palaidojus neatpažinto asmens palaikus, surašomas aktas (du egzemplioriai), kuriame nurodoma kapinių pavadinimas, kapinių kvartalo, eilės, kapavietės, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus lavono priėmimo registracijos numeris, mirusiojo lytis, mirties laikas, radimo data ir vieta, mirties liudijimo registracijos numeriai, palaidojimo data. Aktą pasirašo asmenys, dalyvavę laidojime (policijos, kapinių prižiūrėtojo, laidojimo įmonės įgalioti atstovai). Pirmasis akto egzempliorius pridedamas prie baudžiamosios bylos arba neatpažinto asmens asmenybės nustatymo bylos, antrasis egzempliorius saugomas kapinių prižiūrėtojo laidojimų apskaitos dokumentuose. Neatpažinto asmens kapas ženklinamas neišblunkančiu užrašu, kuriame nurodoma asmens lytis, akto numeris ir palaidojimo data.
84. Vienišų asmenų palaikai laidojami pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar sveikatos priežiūros įstaigų rašytinius prašymus.
85. Vienišo asmens kapas ženklinamas neišblunkančiu užrašu, kuriame nurodoma mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos.
86. Savivaldybės lėšomis palaidojus vienišus pensininkus, Miesto tvarkymo skyrius per 10 dienų kreipiasi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių dėl mirusiojo pensijos pervedimo į Savivaldybės administracijos sąskaitą.
87. Jeigu nėra artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) ar kitų asmenų, galinčių įvykdyti asmens pareikštą valią dėl jo palaikų kremavimo, arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, kremavimą ir kremuotų žmogaus palaikų laidojimą organizuoja Savivaldybė, jeigu jos teritorijoje asmuo nuolat gyveno. Jeigu asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamos vietos, kremavimą ir laidojimą organizuoja Savivaldybė, jeigu jos teritorijoje buvo nustatytas mirties faktas.
IX. KAPINIŲ STATINIAI
88. Kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai statomi, rekonstruojami ir prižiūrimi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius minėtų statinių statybą. Kapo paminklo aukštis gali būti ne didesnis kaip 1,2 m nuo žemės paviršiaus (įskaitant cokolio aukštį), plotis – 1,5 m; dekoratyvinio stulpo – obelisko ar kryžiaus aukštis iki 2 m. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, kapavietę prižiūrintis asmuo privalo informuoti kapinių prižiūrėtoją ir pateikti jam kapo statinių schemą, kurioje nurodyti statinių pagrindiniai matmenys ir kapavietės informacija – kvartalas, eilė ir kapo numeris. Laidojant Kauno miesto Petrašiūnų kapinių panteone, statomų (rekonstruojamų) kapo statinių schema taip pat turi būti suderinta su Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miesto įvaizdžio ir turizmo skyriumi. Kapinių prižiūrėtojas žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas.
89. Fiziniai ar juridiniai asmenys, atliekantys kapo paminklų, antkapių, kapavietės tvoros ir kitų statinių statybą, rekonstravimą ir priežiūrą, privalo nepažeisti, negadinti kitų (gretimų) kapaviečių statinių, želdinių ir takų, o padarę pažeidimų juos pašalinti ar (ir) atlyginti žalą. Kapinių prižiūrėtojas privalo kontroliuoti, kad statant (rekonstruojant) kapaviečių statinius nebūtų pažeidžiami šių Taisyklių reikalavimai.
90. Asmenų ar organizacijų prižiūrimose kapavietėse pastatyti statiniai yra jų nuosavybė. Už statinių priežiūrą, jų būklę atsakingi statinių savininkai.
91. Kapaviečių ir kapinių statinius statantys (rekonstruojantys) asmenys visas šių darbų vykdymo metu susidariusias atliekas (nugriautus, išardytus senus statinius, statinių ir statybinių gaminių nuolaužas, nepanaudotas statybines medžiagas ir pan.) privalo išsivežti ir sutvarkyti teritoriją.
92. Norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio pritarimo. Taikomi šie kapo paminklų, antkapių ir kitų kapavietės statinių statymo, rekonstravimo ar remonto riboto laidojimo kapinėse, įsteigtose iki 1940 metų, ir neveikiančiose kapinėse apribojimai ir papildomi reikalavimai:
92.1. nauji kapo paminklai ir antkapiai jose gali būti statomi, jeigu jų nebuvo visai ar jie buvo laikini, jeigu seni susidėvi ar pripažįstami keliančiais avarijos grėsmę;
92.2. nauji statiniai jose gali būti statomi laikantis šių reikalavimų:
92.2.3. jeigu kapavietė yra šlaite, atsižvelgiant į šalia esančių kapaviečių padėtį, galima formuoti iki 0,5 metro aukščio atraminę sienelę, išskirtiniais atvejais dėl reljefo ypatumų atraminė sienelė gali būti aukštesnė;
X. DRAUDIMAI KAPINIŲ TERITORIJOJE
93. Kapinių teritorijoje draudžiama bet kokia reklama. Draudžiama klijuoti ar kitaip tvirtinti bet kokio turinio skelbimus, kitokią informaciją ant kapinių ir kapaviečių statinių, įrenginių, medžių, stulpų, tvorų, vartų ir ant kitų kapinių teritorijoje esančių objektų.
94. Kapinėse draudžiama važinėti bet kokiu transportu, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių 30 punkte, riedučiais ir riedlentėmis, žaisti bet kokius žaidimus, ganyti gyvulius, vaikščioti su gyvūnais (ar juos vedžioti), savavališkai bendrojo naudojimo vietose sodinti želdinius, genėti, kirsti ar kitaip pertvarkyti saugotinus želdinius, niokoti kapinėse esančius želdinius, statyti, rekonstruoti, išvežti kapaviečių statinius neinformavus kapinių prižiūrėtojo, šiukšlinti, skinti ar imti gėles ar kitus daiktus nuo kapaviečių, gadinti (bet kaip pažeisti, ištepti ir pan.) kapinių ir kapaviečių statinius, deginti šiukšles ar dėti (pilti) jas ne tam skirtoje vietoje, laikyti statybines ar kitas medžiagas ir daiktus, trikdyti rimtį ir pažeisti viešąją tvarką.
XI. KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) IDENTIFIKAVIMAS
95. Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, turi:
95.2. prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą);
95.3. pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnijų seniūnų išduoti mirties liudijimai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys duomenis.
96. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo priima Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo pagal pateiktą medžiagą ir patikrinęs kapavietę (kapą). Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami. Jeigu identifikuojama kapavietė (kapas) yra konfesinėse kapinėse, sprendimas priimamas gavus religinės bendruomenės ar bendrijos sutikimą. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu.
97. Priimtą sprendimą Miesto tvarkymo skyrius pateikia kapinių prižiūrėtojui, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo žurnale. Priimtą sprendimą identifikuoti kapavietę (kapą) konfesinėse kapinėse Miesto tvarkymo skyrius taip pat pateikia atitinkamai religinei bendruomenei ar bendrijai.
XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
98. Prie kapinių prekiauti gali fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys Savivaldybės administracijos išduotą leidimą prekiauti Kauno miesto viešosiose vietose. Esant paklausai kapinių prižiūrėtojas kapinių teritorijoje gali organizuoti gėlių bei kitų, kapaviečių tvarkymui skirtų, reikmenų pardavimą ir kapaviečių tvarkymo inventoriaus (kastuvai, grėbliai, kibirai, neštuvai, laistytuvai ir kt.) nuomą. Gėlių bei kitų kapaviečių tvarkymui skirtų reikmenų pardavimas ir kapaviečių tvarkymo inventoriaus (kastuvai, grėbliai, kibirai, neštuvai, laistytuvai ir kt.) nuoma vykdoma laikantis prekybos viešose vietose taisyklių.
Kauno miesto kapinių tvarkymo ir
žmonių palaikų laidojimo taisyklių
1 priedas
(Leidimo laidoti forma)
KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ
LEIDIMAS LAIDOTI
_______________ Nr. _________
(data)
Kaunas
Atsižvelgiant į ___________________ Nr. ___________________ gautą ________________
(prašymo gavimo data) (gavimo registracijos numeris) (laidojančio asmens:
________________________________________________________________________ prašymą ir
fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma)
pateiktą mirties ________________________________ liudijimą, leidžiama laidoti mirusįjį asmenį:
(mirties liudijimo data ir numeris)
Pavardė _______________________________
Vardas ________________________________
Asmens kodas __________________________
Gimimo data ___________________________
Mirties data ____________________________
Kapinių pavadinimas _____________________
Kvartalo numeris ________________________
Kapavietės numeris ______________________
Kapavietės dydis ________________________
Kolumbariumas _________________________
Nišos numeris __________________________
Pelenų barstymo laukas ___________________
____________________ _______________ ___________________
(leidimą išdavusio asmens (parašas) (vardas ir pavardė)
pareigų pavadinimas)
Pritariama leidimui laidoti riboto laidojimo kapinėse*.
_____________________________________________________________
(Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio pavadinimas)
_____________________ ________________ ____________________
(pritarimą išdavusio asmens (parašas) (vardas ir pavardė)
pareigų pavadinimas)