KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2011 m. lapkričio 24 d. Nr. T2-370
Klaipėda
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290, Nr. 137-5379; 2009, Nr. 77-3165; 2010, Nr. 25-1177, Nr. 51-2480, Nr. 86- 4525) 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) 31 straipsnio 1 dalimi, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Nustatyti, kad šiuo sprendimu patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 45 punktas įsigalioja nuo 2013 m. sausio 1 d.
3. Pripažinti netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. T2-81 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos
2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370
KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau - šios Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis ir kitais teisės aktais.
2. Šios Taisyklės reglamentuoja komunalinių atliekų surinkimo, rūšiavimo, tvarkymo ir apskaitos tvarką, nustato Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau - Savivaldybės administracija), atliekų tvarkytojo funkcijas bei atsakomybę, įgyvendinant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, bei atliekų turėtojų, atliekų surinkėjų teises ir pareigas ir yra skirtos užtikrinti Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau - savivaldybė) bei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą.
3. Šios Taisyklės yra privalomos visiems savivaldybės teritorijoje esantiems ir (ar) veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Šių Taisyklių reikalavimai, nustatyti juridiniams asmenims, taikomi ir jų filialams, atstovybėms bei bet kokio tipo atskirai esantiems struktūriniams ar ūkiniams padaliniams, esantiems savivaldybės teritorijoje. Lietuvos banko padaliniui šios Taisyklės taikomos su tam tikromis išlygomis (dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, komunalinių atliekų deklaravimo).
4. Šių Taisyklių paskirtis - savivaldybės teritorijoje plėtoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kuri užtikrintų saugų šių atliekų tvarkymą ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, tenkintų visuomenės poreikius bei nepažeistų gamtą tausojančios subalansuotos raidos principo.
5. Šios Taisyklės netaikomos gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekoms, netinkamoms eksploatuoti transporto priemonėms, farmacinėms atliekoms, medicininėms atliekoms, gyvūnines kilmės atliekoms, pakartotinio naudojimo pakuotėms, srutoms, nuotekoms ir kitoms atliekoms, kurių tvarkymo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
6. Atliekų surinkėjas - įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistravusi atliekų surinkimo ir vežimo veiklą bei yra sudariusi sutartį su operatoriumi.
7. Buityje susidarančios pavojingos atliekos - namų ūkiuose ir ūkio subjektų buityje susidarančios atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis: baterijos, akumuliatoriai, pasenę vaistai, buitinės chemijos produktų, dažų, lakų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, tepalų filtrai, panaudoti tepalai ir kitos naftos produktų atliekos, pavojingų medžiagų turinčios elektros ir elektronikos įrangos, dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio.
8. Didžiosios atliekos - stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, langai, durys, dviračiai ir kitos namų ūkyje susidarančios didelių matmenų atliekos, kurios dėl savo dydžio negali būti metamos į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Didžiosioms atliekoms nepriskiriamos statybos ir griovimo atliekos, buityje susidarančios pavojingos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos.
9. Individualus konteineris - atliekų surinkimo konteineris, kuriuo šiose Taisyklėse nustatytais atvejais naudojasi vieno individualaus namo (ar jame esančio buto) gyventojai arba vienas juridinis asmuo (išskyrus bendrijas ir administratorius).
10. Kolektyvinis konteineris — atliekų surinkimo konteineris, esantis konteinerių aikštelėje ar konteineriu stovėjimo vietoje, kuriuo naudojasi daugiau negu vienas komunalinių atliekų turėtojas.
11. Mišrios komunalinės atliekos — atliekų turėtojų neišrūšiuotos arba po pirminio rūšiavimo likusios komunalinės atliekos.
12. Operatorius - atliekų tvarkytojas, sudaręs sutartį su savivaldybe bei eksploatuojantis ir plėtojantis savivaldybės administruojamą ir organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.
13. Statybos ir griovimo atliekos - atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.
III. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS IR FINANSAVIMAS
15. Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima visą savivaldybės administruojamą teritoriją.
16. Savivaldybės teritorijoje surinktos mišrios komunalines ir didžiosios atliekos šalinamos Klaipėdos regioniniame Dumpių sąvartyne, žaliosios atliekos tvarkomos Glaudėnų žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje.
17. Savivaldybės teritorijoje surinktos antrinės žaliavos, gaminių ir pakuočių bei buityje susidarančios pavojingos atliekos perduodamos šias atliekas perdirbančioms įmonėms, atitinkančioms Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.
18. Siekiant pagerinti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų atskyrimą iš bendro komunalinių atliekų srauto, savivaldybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti diegiamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos (toliau - Papildanti atliekų surinkimo sistema). Savivaldybės gyventojai ir įmonės nemokamai arba gaudami papildomas pajamas perduoda gaminių ir (ar) pakuočių atliekas Papildančios atliekų surinkimo sistemos operatoriui. Apie šių atliekų surinkimo būdus ir vietas Papildančios atliekų surinkimo sistemos operatorius informuoja gyventojus vietinėje spaudoje, reklaminėse skrajutėse ar kitomis informavimo priemonėmis.
19. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizuojama, eksploatuojama ir plėtojama taip, kad būtų įgyvendintas principas „teršėjas moka“.
20. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau - Vietinė rinkliava) lėšomis. Vietinės rinkliavos apskaičiavimą, rinkimą, Vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą reglamentuoja savivaldybės tarybos patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau - Nuostatai).
21. Vietinės rinkliavos dydis nustatomas Nuostatuose ir turi būti toks, kad surenkamomis lėšomis būtų padengtos visos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo išlaidos.
22. Atliekų turėtojai į savivaldybės biudžetą moka nustatyto dydžio metinę Vietinę rinkliavą, įskaitant mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų, didžiųjų, biologiškai skaidžių, buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimą ir tvarkymą, regioninio sąvartyno eksploatavimą, uždarymą ir vėlesnę jo priežiūrą, netinkančių eksploatuoti sąvartynų uždarymą bei priežiūrą po uždarymo, Vietinės rinkliavos rinkimo organizavimą ir vykdymą.
IV. SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS FUNKCIJOS
24. Savivaldybės administracija, organizuodama ir administruodama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą:
24.1. apmoka operatoriui už savivaldybės teritorijoje surinktas ir sutvarkytas komunalines atliekas pagal faktiškai surinktą ir sutvarkytą komunalinių atliekų kiekį;
24.2. vykdo operatoriaus veiklos kontrolę pagal parengtą ir Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą tvarkos aprašą;
24.3. rengia savivaldybės atliekų tvarkymo planą, kartu su operatoriumi jį įgyvendina ir atlieka šio plano monitoringą;
24.4. rengia taisykles, nuostatus, Komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašą (toliau - Deklaravimo tvarkos aprašas) ir kitus norminius teisės aktus, reglamentuojančius atliekų tvarkymą savivaldybėje, bei jų pakeitimus;
24.5. nagrinėja skundus ir prašymus dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos kokybės, dėl galimo operatoriaus neveikimo ar netinkamo veikimo, dėl kolektyvinių konteinerių stovėjimo vietų pakeitimo;
24.6. priima sprendimus, kuriais paveda operatoriui taikyti kitą metinę Vietinę rinkliavą nei yra priskaičiuota pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis;
24.7. nustato kolektyvinių mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietas;
24.8. teikia operatoriui pastabas dėl Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygų ir sutarties projekto;
V. OPERATORIAUS FUNKCIJOS
26. Operatorius organizuoja savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų įskaitant antrinių žaliavų naudotų padangų, surinkimą ir tvarkymą, eksploatuoja regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną, rengia ir eksploatuoja didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę bei atlieka kitas funkcijas, nurodytas koncesijos ar kitoje su savivaldybe pasirašytoje sutartyje.
27. Operatorius privalo laikytis tų teisių ir pareigų, kurios yra numatytos koncesijos ar kitoje pasirašytoje su savivaldybe sutartyje, bei laiku ir tinkamai atlikti funkcijas, numatytas Nuostatuose, Deklaravimo tvarkos apraše ir kituose savivaldybės administraciniuose aktuose, reglamentuojančiuose komunalinių atliekų tvarkymą.
VI. MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ IR ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMAS
28. Savivaldybės teritorijoje mišrios komunalinės atliekos surenkamos antžeminiais ir požeminiais ar pusiau požeminiais konteineriais.
29. Savivaldybės teritorijoje antrinės žaliavos surenkamos specialiais popieriui ir kartonui, stiklui, plastikui ir metalui, tekstilei skirtais antžeminiais varpo arba kitos formos konteineriais ir požeminiais ar pusiau požeminiais konteineriais. Antrinės žaliavos iš atliekų turėtojų gali būti surenkamos ii apvažiavimo būdu, naudojant specialius maišus.
30. Individualiais mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais naudojasi įmonės, įstaigos, organizacijos, individualiame gyvenamajame name gyvenantys asmenys bei kiti atliekų turėtojai, turintys galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai. Atliekų turėtojai individualius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius šių atliekų išvežimo dieną atliekų surinkėjo nurodytu laiku turi išridenti į nurodytas vietas, prie kurių šiukšliavežis gali laisvai privažiuoti. Tie atliekų turėtojai, kurie neturi galimybės išsiridenti konteinerių dėl didelio atstumo nuo atliekų susidarymo vietos iki konteinerio ištuštinimo vietos, naudojasi kolektyviniais konteineriais kartu su kitais atliekų turėtojais. Sodininkų bendrijų nariai, turintys ir naudojantys individualius gyvenamuosius namus, individualiais mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais naudojasi tik operatoriui nustačius, kad atliekų surinkėjas gali privažiuoti prie atliekų turėtojo.
31. Kolektyviniais mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais naudojasi daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai, sodininkų ir garažų bendrijų nariai bei kiti atliekų turėtojai, neturintys galimybės kaupti komunalinių atliekų atskirai.
32. Konteineriai turi stovėti atliekų turėtojo teritorijoje. Jei atliekų turėtojas neturi privačios nuosavybės ar kita teise valdomo žemės sklypo, konteineriai gali stovėti Savivaldybės administracijos nustatytoje konteinerių stovėjimo vietoje ar aikštelėje. Konteineriai gali stovėti visuomeninės paskirties statinių, įrengtų pagal STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ reikalavimus, patalpose ir gyvenamųjų pastatų, įrengtų pagal STR. 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus, patalpose.
33. Mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo kolektyvinių konteinerių išdėstymas nustatomas Mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo vietų ir aikštelių išdėstymo schemoje.
34. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo kolektyvinių konteinerių stovėjimo vietos nustatomos ir aikštelės įrengiamos tokiu principu: ne arčiau kaip 10 m nuo daugiabučio pastato ir 3 m nuo vienbučio (dvibučio) namo langų ir durų bei ne tolimesniu nei 300 m atstumu iki atliekų turėtojo. Šio principo galima nesilaikyti senamiesčio teritorijoje tarp Danės upės, Jono kalnelio, Turgaus aikštės ir Pilies gatvės bei Žardupės ir Arimų gatvėse.
35. Sodininkų ir garažų bendrijų teritorijose mišrių komunalinių atliekų surinkimo kolektyvinių konteinerių stovėjimo vietos ar aikštelės parenkamos pagal susitarimą su bendrijos atstovais prie pagrindinio įvažiavimo ar išvažiavimo iš teritorijos ar teritorijos viduje taip, kad būtų patogu privažiuoti šiukšliavežiui. Žardupės ir Arimų gatvėse esantiems atliekų turėtojams mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai tuo laikotarpiu, kai komunalinių atliekų surinkimas ir išvežimas nėra įmanomas dėl šiukšliavežio privažiavimo, statomi asfaltuoto kelio pabaigoje.
36. Antrinių žaliavų surinkimo konteineriai gali būti statomi kartu su mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais arba atskirai gyventojams ir atliekų surinkėjams patogiose vietose. Vieną antrinių žaliavai surinkimo konteinerių komplektą sudaro trys konteineriai, skirti antrinėms žaliavoms rinkti: stiklui (žalios spalvos su užrašu „stiklas“), popieriui, kartonui ir kombinuotai pakuotei (mėlynos spalvos su užrašu „popierius“), plastiko ir metalo (geltonos spalvos su užrašu „plastikas, metalas“). Viename antrinių žaliavų surinkimo konteinerių komplekte gali stovėti ir tekstilės atliekų surinkimo konteineris. Požeminiai ar pusiau požeminiai antrinių žaliavų surinkimo konteineriai gali būti tos pačios spalvos su jų paskirtį nurodančia informacija.
37. Veiklą vykdančiam atliekų turėtojui ar individualių gyvenamųjų namų kvartaluose gyvenančiam atliekų turėtojui pageidavus, antrinės žaliavos gali būti surenkamos individualiais su atitinkamu užrašu apie konteinerio paskirtį konteineriais arba specialiais maišais. Viename individualių gyvenamųjų namų kvartale gali būti naudojamas tik vienas antrinių žaliavų surinkimo būdas.
VII. DIDŽIŲJŲ ATLIEKŲ, NAUDOTŲ PADANGŲ SURINKIMAS
38. Didžiosios atliekos ir naudotos padangos iš atliekų turėtojų surenkamos apvažiavimo būdu pagal iš anksto atliekų surinkėjo viešai paskelbtą grafiką ne rečiau nei kartą per savaitę. Didžiąsias atliekas ir naudotas padangas atliekų turėtojai tiesiogiai perduoda atliekų surinkėjui šių atliekų surinkimo dieną arba ne anksčiau nei vieną dieną prieš šių atliekų surinkimą tvarkingai jas padeda prie mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių.
39. Susikaupus didesniam didžiųjų atliekų ar naudotų padangų (daugiau nei 12 vnt. naudotų padangų) kiekiui, atliekų turėtojas turi paprašyti operatoriaus laikinai pastatyti specialų konteinerį didžiosioms atliekoms (naudotoms padangoms) surinkti su užrašu „didžiosios atliekos“ („naudotos padangos“). Laikino naudojimo konteineris negali stovėti ilgiau nei tris kalendorines dienas. Už šio konteinerio stovėjimo trukmę atsako atliekų surinkėjas. Konteineriai turi būti naudojami tik pagal paskirtį. Už konteinerio naudoj imą ne pagal paskirti atsako konteinerį užsakęs asmuo.
VIII. BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS
41. Žaliosios atliekos iš atliekų turėtojų surenkamos apvažiavimo būdu pagal iš anksto atliekų surinkėjo viešai paskelbtą grafiką ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (išskyrus žiemos laikotarpiu - pagal poreikį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį). Žaliąsias atliekas atliekų turėtojai tiesiogiai perduoda atliekų surinkėjui šių atliekų surinkimo dieną arba ne anksčiau nei vieną dieną prieš šių atliekų surinkimą tvarkingai padeda prie mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių. Atliekų turėtojai po medžių, krūmų kirtimo ir (ar) genėjimo susidariusias žaliąsias atliekas turi susmulkinti ne ilgesnėmis nei 1 m dalimis. Atliekų turėtojai sugriebtus medžių ir krūmų lapus turi sudėti į maišus.
42. Susikaupus didesniam žaliųjų atliekų kiekiui (po želdinių genėjimo, kirtimo, lapų grėbimo, šienavimo), atliekų turėtojas turi paprašyti operatoriaus laikinai pastatyti specialų konteinerį šioms atliekoms surinkti su užrašu „žaliosios atliekos". Laikino naudojimo konteineris negali stovėti ilgiau nei tris kalendorines dienas. Už šio konteinerio stovėjimo trukmę atsako atliekų surinkėjas. Konteineriai turi būti naudojami tik pagal paskirtį. Už konteinerio naudojimą ne pagal paskirtį atsako konteinerį užsakęs asmuo.
44. Žaliąsias atliekas draudžiama dėti į mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius.
45. Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro maisto ir virtuvės atliekų (viešbučiai, moteliai, restoranai, kitos viešojo maitinimo įstaigos (švietimo įstaigos ir kt.), susidariusias ir išrūšiuotas biologines (maisto ir virtuvės) atliekas turi perdirbti (pvz., kompostuojant įrenginiuose), kitaip panaudoti (pvz., energijai gauti) visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu patys arba perduoti jas sutartiniais pagrindais atliekų apdorojimo įmonei. Šioms įmonėms maisto ir virtuvės atliekas draudžiama dėti į mišrių komunalinių atliekų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius. Maisto ir virtuvės atliekoms skirti konteineriai turi stovėti ant kietos dangos.
IX. BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲ BEI ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ SURINKIMAS
46. Buityje susidarančios pavojingos bei elektros ir elektroninės įrangos atliekos iš atliekų turėtojų yra surenkamos apvažiavimo būdu specialiai pažymėtu automobiliu pagal iš anksto atliekų surinkėjo viešai paskelbtą grafiką ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
47. Atliekų turėtojai gali buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas perduoti gamintojams ir importuotojams ir gaminių platintojams.
X. STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS
49. Šios Taisyklės reglamentuoja statybos ir griovimo atliekų, susidarančių atliekant smulkius patalpų statybos (griovimo) ar remonto darbus, kuriems vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka nėra privalomas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui.
50. Statybos ir griovimo atliekų surinkimas ir tvarkymas nėra įskaičiuotas į Vietinę rinkliavą. Šios atliekos surenkamos ir (ar) apdorojamos sutartiniais pagrindais už papildomą mokestį.
51. Atliekų turėtojai statybos ir griovimo atliekas perduoda šias atliekas apdorojančiai įmonei patys arba per atliekų vežėją. Atliekų turėtojai, perdavę atliekas šias atliekas apdorojančiai įmonei, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (pvz.: sąskaitą faktūrą, atliekų perdavimo-priėmimo aktą). Atliekų turėtojai šiuos dokumentus turi saugoti ne trumpiau nei 3 metus.
52. Atliekų turėtojai, dėdami statybos ir griovimo atliekas į jiems skirtus konteinerius, privalo užtikrinti, kad pastato aplinka nebūtų veikiama triukšmo ir dulkių.
XI. ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
54. Atliekų turėtojai turi teisę:
54.2. kreiptis į operatorių su prašymu dėl kitos metinės Vietinės rinkliavos taikymo Kitos metinės vietinės rinkliavos taikymo tvarkos apraše nustatyta tvarka; dėl naujo ar papildomo (-ų) konteinerio (-ių) pastatymo ar nuėmimo;
55. Atliekų turėtojai privalo:
55.2. laiku mokėti savivaldybės tarybos patvirtintą nustatyto dydžio metinę Vietinę rinkliavą, laikytis kitų Nuostatų reikalavimų;
55.4. rūšiuoti susidarančias komunalines atliekas jų susidarymo vietoje, t. y. atskirti popierių ir kartoną, stiklą, plastiką, metalą, didžiąsias, žaliąsias, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektroninės įrangos, statybos ir griovimo atliekas, naudotas padangas ir nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis. Surūšiuotos ir į antrinių žaliavų surinkimo konteinerius metamos antrinės žaliavos turi būti be priemaišų (pvz., maisto, skysčio, kitų medžiagų likučių);
55.5. didžiąsias, žaliąsias atliekas, naudotas padangas, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas perduoti atliekų surinkėjui šių Taisyklių VII, VIII, IX skyriuose nustatyta tvarka;
55.7. prieš išmetant mišrias komunalines atliekas į konteinerį, jas tvarkingai sudėti į plastikinius (polietileninius) maišelius. Rekomenduojama naudoti savaime suyrančius maišelius;
55.8. užtikrinti, kad atliekų surinkėjas netrukdomai galėtų privažiuoti prie atliekų konteinerių. Atliekų turėtojai, naudojantys individualius konteinerius ar kolektyvinius konteinerius, esančius patalpose, konteinerių ištuštinimo dieną konteinerius turi išridenti į atliekų surinkėjo nurodytas vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti šiukšliavežis. Atliekų turėtojai, naudojantys kolektyvius konteinerius, stovinčius uždaroje teritorijoje, atliekų surinkimo metu turi užtikrinti šiukšliavežio privažiavimą prie atliekų konteinerių. Vykstant kelio remontui, individualius atliekų konteinerius atliekų turėtojai turi išridenti į artimiausią šiukšliavežiui privažiuojamą vietą.
56. Atliekų turėtojai, deklaruojantys komunalinių atliekų kiekį, privalo laikytis Deklaravimo tvarkos aprašo reikalavimų. Atliekų turėtojai, deklaruojantys komunalines atliekas, atsako už Komunalinių atliekų deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą.
57. Atliekų turėtojų, deklaruojančių komunalinių atliekų kiekį, naudojami konteineriai negali būti perpildyti, t. y. konteinerių dangčiai turi būti laisvai uždaromi. Jei atliekų surinkimo konteinerio (-ių) talpa neatitinka susidarančių mišrių komunalinių atliekų kiekio, šie atliekų turėtojai privalo kreiptis į operatorių dėl mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio (-ių) pakeitimo, papildomo (-ų) pastatymo ar konteinerių ištuštinimo dažnumo padidinimo.
58. Už aplinkos prie konteinerių aikštelės ar stovėjimo vietos nuolatinę priežiūrą bei švarą ir tvarką atsako atliekų turėtojai ir (ar) teritorijų valymo paslaugų teikėjai.
59. Atliekų turėtojai ir (ar) teritorijų valymo paslaugų teikėjai žiemos metu privalo užtikrinti, kad konteinerių aikštelėse ir (ar) konteinerių stovėjimo vietose būtų valomas sniegas ir ledas.
60. Daugiabučių namų savininkų bendrijos ir bendrojo naudojimo objektų administratoriai privalo užtikrinti, kad mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai, esantys daugiabučių namų patalpose, būtų išridenami iš patalpų pagal atliekų surinkėjo pateiktus mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo valandinius grafikus į atliekų surinkėjų nurodytas vietas, prie kurių gali laivai privažiuoti šiukšliavežiai, ir kontroliuoti, kad ištuštinti konteineriai nestovėtų lauke.
61. Atliekų turėtojams draudžiama:
61.3. užstatyti autotransporto priemonėmis komunalinių atliekų konteinerių aikštelių ar stovėjimo vietų aptarnavimo zonas;
61.5. dėti mišrias komunalines, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektronines įrangos atliekas, statybos ir griovimo atliekas, antrines žaliavas prie konteinerių:
61.6. dėti į konteinerius žemės gruntą, degančias ar karštas atliekas, farmacines, medicinines atliekas bei kitas nekomunalines atliekas; buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas; pilti į konteinerius chemines medžiagas, srutas, nuotekas bei skystas atliekas; dėti į tam neskirtus konteinerius naudotas padangas, didžiąsias, statybos ir griovimo bei žaliąsias atliekas;
XII. ATLIEKŲ SURINKĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
63. Atliekų surinkėjai vykdo savivaldybės bei operatoriaus reikalavimus ir užduotis, skirtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemai įgyvendinti.
64. Komunalinės atliekos renkamos į LST EN 840-1-6 ir Euro Norm DIN EN standartų, techniškai tvarkingus konteinerius. Atliekoms rinkti negali būti naudojami sulaužyti, sulankstyti, surūdiję, apdegę, neužsidarantys konteineriai. Ant kiekvieno konteinerio turi būti nurodyta konteinerių naudojimo paskirtis ir atliekų surinkėjo rekvizitai.
65. Atliekų surinkėjams draudžiama:
65.1. maišyti atskirai surinktas komunalines atliekas su kitomis atliekų rūšimis bei antrinėmis žaliavomis;
66. Atliekų surinkėjai privalo:
66.1. nemokamai pateikti atliekų turėtojams visą reikiamą komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių kiekį ir įvairovę, sudaryti galimybę atliekų turėtojams rūšiuoti komunalines atliekas ir antrines žaliavas;
66.2. vykdyti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir susidarymo vietoje išrūšiuotas atliekas surinkti atskirai;
66.3. užtikrinti, kad komunalinių atliekų bei antrinių žaliavų surinkimo konteineriai nebūtų perpildyti; mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio dangtis turi būti laisvai uždaromas, atliekų turėtojai turi turėti galimybę antrines žaliavas laisvai išmesti į antrinių žaliavų surinkimo konteinerius;
66.4. konteinerius tuštinti tokiu dažnumu, kad užtikrintų 66.3 papunkčio reikalavimus, bet ne rečiau kaip:
66.4.1. kolektyvinius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius, stovinčius senamiesčio teritorijoje (tarp Danės upės, Jono kalnelio. Turgaus aikštės ir Pilies gatvės) laikotarpiu nuo gegužės 1 dienos iki rugsėjo 31 dienos - vieną kartą per dieną, kitu laikotarpiu - penkis kartus per savaitę; kolektyvinius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius, esančius sodininkų, garažų bendrijų teritorijose - vieną kartą per savaitę; kitus kolektyvinius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius - tris kartus per savaitę;
66.4.3. požeminius ar pusiau požeminius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius - vieną kartą per savaitę;
66.5. kai vidutinė paros temperatūra aukštesnė negu +80 C, plauti ir dezinfekuoti konteinerius pagal atliekų surinkėjo sudarytą ir su Savivaldybės administracija suderintą grafiką pagal šias nuostatas:
66.5.1. mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius plauti ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, dezinfekuoti ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę;
66.6. konteinerių ištuštinimo metu užtikrinti konteinerių aikštelės ar konteinerių stovėjimo vietos tvarką ir švarią aplinką 3 m atstumu aplink konteinerių aikštelę ar stovėjimo vietą;
66.7. vykdyti antrinių žaliavų, naudotų padangų didžiųjų, biologiškai skaidžių, buityje susidarančių pavojingų bei elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą ir jų išvežimą iš atliekų turėtojų apvažiavimo būdu:
66.7.1. antrinių žaliavų - vietose, kur nėra antrinių žaliavų konteinerių - ne rečiau kaip kas dvi savaites;
66.7.3. biologiškai skaidžių atliekų - ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (išskyrus žiemos laikotarpiu - pagal poreikį, ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį);
66.8. ne rečiau nei kartą per ketvirtį informuoti atliekų turėtojus, Savivaldybės administraciją ir operatorių apie antrinių žaliavų, naudotų padangų bei kitų komunalinių atliekų, surenkamų apvažiavimo būdu, surinkimo ir išvežimo grafikus. Grafikus atliekų surinkėjai privalo skelbti įvairiomis informavimo priemonėmis, įskaitant ir spaudoje teikiamą informaciją bei teikiant informaciją daugiabučių ir individualių gyvenamųjų namų skelbimų lentose. Buityje susidarančių pavojingų bei elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo ir išvežimo grafikuose turi būti nurodyta šių atliekų surinkimo vieta, data ir laikas. Komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo, konteinerių dezinfekavimo ir plovimo grafikus nuolat skelbti interneto tinklalapyje. Atliekų surinkėjai tais pačiais kalendoriniais metais negali pasirinkti vieno ir to paties informacijos skleidimo būdo;
66.9. jei daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose yra įrengtos komunalinių atliekų surinkimo inžinerinės sistemos, kai komunalinės atliekos surenkamos specialiai įrengtu vamzdžiu ir mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius iš daugiabučių namų patalpų išridena daugiabučių namų savininkų bendrijų ar bendrojo naudojimo objektų administratorių atstovai, pateikti daugiabučių namų savininkų bendrijoms ar bendrojo naudojimo objektų administratoriams mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo valandinius grafikus ir šių grafikų laikytis;
66.10. informuoti atliekų turėtojus, naudojančius individualius konteinerius, apie mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir išvežimo grafikus;
66.11. pasibaigus pusmečiui, per 15 dienų Savivaldybės administracijai pateikti informaciją apie savivaldybės teritorijoje surinktų ir perduotų apdoroti visų komunalinių atliekų, naudotų padangų bei antrinių žaliavų kiekį;
66.13. tuštinant mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerius laikytis savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių;
66.14. ištuštinus konteinerius, uždaryti konteinerių dangčius ir konteinerius pastatyti į nustatytą konteinerių stovėjimo vietą ar aikštelę;
67. Atliekų surinkėjai turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius šiais atvejais:
67.1. jei atliekų turėtojai neišridena individualių konteinerių ar patalpose esančių kolektyvinių konteinerių jų ištuštinimo dieną į atliekų surinkėjo nurodytas vietas;
67.2. jei žiemos metu nuo konteinerių stovėjimo vietos ar konteinerių aikštelės nėra nuvalytas sniegas;
68. Jei atliekų surinkėjas dėl atliekų turėtojo kaltės negali ištuštinti konteinerio (-ių), atliekų surinkėjas šį faktą užregistruoja operatoriaus nustatyta tvarka ir apie tai informuoja atliekų turėtoją.
69. Papildančią atliekų sistemą diegiantis operatorius, pasirašęs sutartį su operatoriumi ir superkantis antrines žaliavas ar pakuotes iš atliekų turėtojų, atsako už antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, stovinčių dviejų kilometrų spinduliu apie supirkimo punktą, niokojimą (apvertimą, sulaužymą ar kitokį sugadinimą, siekiant paimti antrines žaliavas iš konteinerių). Papildančią atliekų sistemą diegiantis operatorius privalo per 1 darbo dieną nuo informacijos gavimo dėl antrinių žaliavų surinkimo konteinerio apvertimo sutvarkyti aplinką, pastatyti konteinerį į vietą, o sulaužytą ar kitaip sugadintą konteinerį, suderinęs su konteinerio savininku, sutaisyti arba pakeisti nauju ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų.
XIII. TAISYKLIŲ ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ, ATSAKOMYBĖ UŽ TAISYKLIŲ PAŽEIDIMUS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
70. Šių Taisyklių įgyvendinimą kontroliuoja Savivaldybės administracijos direktorius ir jo įgalioti asmenys. Savivaldybės administracijos direktorius Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka už šių Taisyklių įgyvendinimą atsiskaito savivaldybės tarybai.
71. Asmenys, pažeidę šių Taisyklių reikalavimus, baudžiami pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161(1) straipsnį ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
72. Teisę surašyti administracinius teisės pažeidimo protokolus už šių Taisyklių pažeidimus turi Savivaldybės administracijos direktorius ir jo įgalioti pareigūnai bei policijos pareigūnai.