KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS
ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS vietinės RINKLIAVOS už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2010 m. birželio 2 d. Nr. AD1-1027
Klaipėda
Vadovaudamasis 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“ 40 punktu:
1. Tvirtinu UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro parengtą Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiavimo metodiką (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios 2007 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. AD1-487 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo rinkliavos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus 2010 m. birželio 2 d.
įsakymu Nr. AD1-1027
KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiavimo metodika
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiavimo metodika (toliau – Metodika) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997 Nr. 65-1540; 2000, Nr. 39-1093, Nr. 90-2773; 2002 Nr. 2-49; 2003, Nr. 61-2763; 2004, Nr. 36-1179, Nr. 60-2121; 2005, Nr. 47-1558; 2008 Nr. 120-4550), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 2001, Nr. 85-2968; 2005, Nr. 86-3206; 2008, Nr. 71-2699), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 40-1499, 2003, Nr. 14-584, Nr.81-2898, Nr. 148-5363; 2005, Nr. 36-1180; 2006, Nr. 4-104, Nr. 5-145; 2007, Nr. 122-5003; 2009, Nr. 57-2236), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2001, Nr. 45-1604; 2002, Nr. 100-4461; 2004, Nr. 68-2381; 2007, Nr. 11-461; 2008, Nr. 55-2109, Nr. 26-942, Nr. 67-2541), kitais teisės aktais. Rengiant šią Metodiką taip pat buvo vadovaujamasi Aplinkos apsaugos ministerijos parengta Atliekų tvarkymo įkainių (tarifų) skaičiavimo metodika (rekomenduojama) ir komentarais.
2. Ši Metodika yra skirta Klaipėdos regiono Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos būtinųjų pajamų pagal atskiras veiklas, taip pat bendrųjų sąnaudų, kurias sudaro atskirų veiklų pajamų suma, apskaičiavimo principams ir metodams. Pagal Metodikos nuostatas apskaičiavus komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos bendrąsias sąnaudas, apskaičiuojamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydis Klaipėdos mieste. Pasibaigus veiklos finansiniams metams sąnaudos perskaičiuojamos atsižvelgiant į finansinį rezultatą, numatomus kuro, elektros, šiluminės energijos ir kitų. kainų bei mokesčių pokyčius ir į naujas komunalinių atliekų tvarkymo priemones, jeigu šios numatytos komunalinių atliekų tvarkymo planuose. Atsižvelgiant į šių perskaičiavimų rezultatus atliekami koregavimai.
3. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos būtinosios sąnaudos – tai atskirų veiklų, be kurių neįmanoma įgyvendinti tikslų ir uždavinių, keliamų Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, regioniniuose atliekų tvarkymo planuose ir savivaldybės atliekų tvarkymo plane, sąnaudų suma.
4. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos veiklos numatomos, atsižvelgiant į komunalinių atliekų tvarkymo planuose numatytas priemones. Šias veiklas sudaro:
4.2. komunalinių atliekų šalinimas (regioninio sąvartyno eksploatavimas, įskaitant jo uždarymą, rekultivavimą ir priežiūrą po uždarymo, netinkančių eksploatuoti sąvartynų uždarymą bei priežiūrą po uždarymo, bendrosios administracinės ir finansinės investicinės veiklos sąnaudos);
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Metodikoje naudojamos šios sąvokos:
5. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.
6. Atliekos – bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos atliekų įstatymo 1 priede, bei patenka į atliekų sąrašą, nurodytą Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2001, Nr. 45-1604; 2002, Nr. 100-4461; 2004, Nr. 68-2381; 2007, Nr. 11-461; 2008, Nr. 55-2109, Nr.26-942, Nr. 67-2541) 2 priede.
7. Būtinosios sąnaudos – tai pagrįstos mažiausios sąnaudos, reikalingos komunalinių atliekų tvarkymo veiklai aptarnaujamoje teritorijoje vykdyti optimaliu būdu. Į būtinąsias sąnaudas neįtraukiamos sąnaudos, skirtos kitoms veiklos sritims, tiesiogiai nesusijusioms su komunalinių atliekų tvarkymu.
8. Būtinosios pajamos – tai pajamos, kurias už teikiamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas turi gauti šią veiklą vykdantys subjektai, ir kurias sudaro būtinųjų sąnaudų, normatyvinio pelno ir pridėtinės vertės mokesčio suma.
10. Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.
11. Komunalinių atliekų turėtojas – komunalinių atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi komunalinių atliekų.
12. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrosios sąnaudos – tai atskirų veiklų būtinųjų sąnaudų ir normatyvinio pelno suma.
13. Normatyvinis pelnas – leistinas pelnas, būtinas šios veiklos motyvacijai užtikrinti ir veiklos rizikai sumažinti.
14. Buityje susidarančios pavojingos atliekos – galvaniniai elementai, akumuliatoriai, pasenę vaistai, buitinės chemijos produktai, lakų, dažų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos, pavojingų medžiagų turinčios elektros ir elektronikos įrangos bei kitos namų ūkiuose ir ūkio subjektų buityje susidarančios pavojingos atliekos.
15. Buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje, taip pat komerciniuose bei pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose šaltiniuose susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, savo pobūdžiu ar sudėtimi bei kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas.
18. Realiosios pajamos – tai prognozuojamų atliekų tvarkymo atitinkamos veiklos realiųjų sąnaudų, normatyvinio pelno suma ir pridėtinės vertės mokesčio suma.
20. Tarifas – mokėjimų norma; jų sąrašas: draudimo, pašto, transporto, muitų tarifas, darbo užmokesčio tarifas.
21. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) – tai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.
III. VIETINĖS RINKLIAVOS SKAIČIAVIMO BENDRIEJI PRINCIPAI
23. Vietinės rinkliavos, kurią moka atliekų turėtojai, dydis turi būti toks, kad surinktomis lėšomis būtų apmokėtos visos atliekų tvarkytojo veikloje susidarančių komunalinių atliekų sutvarkymo sąnaudos.
24. Veiksminga sąnaudų mažinimo priemonė – tai viešųjų pirkimų konkursai komunalinių atliekų tvarkymo sistemos objektų projektuotojams, rangovams, operatoriams, komunalinių atliekų surinkėjams ir kt. Vietinės rinkliavos dydis apskaičiuojamas pagal tam tikroje aptarnaujamoje teritorijoje vykdomų veiklų sąnaudas, atsižvelgiant į vykdytojų normatyvinį pelną bei rezervą, kuris yra būtinas galimoms neatitiktims tarp apskaičiuotųjų realiųjų sąnaudų bei faktinių sistemos bendrųjų sąnaudų suderinti. Komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo veiklos būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos pagal vežėjų konkurso rezultatus, o kitų veiklų (atliekų šalinimas, vietinės rinkliavos administravimas) – pagal sąnaudų prognozes, parengtas vadovaujantis šios Metodikos nuostatomis.
25. Savivaldybės taryba patvirtina vietinės rinkliavos dydį, apskaičiuotą pagal šią Metodiką. vietinės rinkliavos apskaičiavimo, mokėjimo, apskaitos tvarka ir numatyta Vietinės rinkliavos nuostatuose.
26. Vietinės rinkliavos dydžio nustatymo pradinis žingsnis yra atliekų tvarkymo atskirų veiklų būtinųjų sąnaudų nustatymas bei pagal jas apskaičiuotos būtinosios pajamos. Pagrindžiant atliekų šalinimo ir vietinės rinkliavos administravimo būtinąsias sąnaudas gali būti vadovaujamasi šiais atliekų tvarkymo veikloje dalyvaujančios įmonės turimais duomenimis, kitais dydžiais ar normatyvais:
26.1. praėjusių laikotarpių (ne trumpiau kaip 12 paskutiniųjų mėnesių) faktiniai duomenys. Šie duomenys gali būti naudojami dviem būdais – įvertinant jų kitimo tendencijas oficialiai skelbiamais rodikliais (pvz., Finansų ministerijos skelbiamos ekonominių rodiklių projekcijos, Statistikos departamento skelbiami kainų indeksai ir pan.) arba nevertinant šių tendencijų (tuo atveju, kai neprognozuojama pasikeitimų). Tuo atveju, kai atitinkamos rūšies sąnaudų per praėjusį laikotarpį nebuvo (per 12 paskutiniųjų mėnesių apie tokias sąnaudas nėra duomenų) arba atsiranda nauja rūšis sąnaudų, turi būti vadovaujamasi kitais žemiau pateikiamais duomenimis;
26.2. galiojančiose paslaugų, darbų atlikimo ar kitose sutartyse nustatytos kainos, tarifai ar užmokesčiai;
27. Apskaičiuojant orientacines atliekų surinkimo ir pervežimo veiklos sąnaudas gali būti vadovaujamasi šiais duomenimis, dydžiais ar normatyvais:
27.1. Finansų ministerijos skelbiamos ekonominių rodiklių projekcijos, Statistikos departamento skelbiami kainų indeksai ir pan.;
27.3. Uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro turimi duomenys apie atliekų surinkimą ir pervežimą (vežėjų GPS duomenų bazės, regioninio sąvartyno apskaitos duomenys ir pan.);
IV. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ATSKIRŲ VEIKLŲ SĄNAUDŲ IR PAJAMŲ SKAIČIAVIMAS
28. Komunalinių atliekų tvarkymo bendrąsias sąnaudas (realiąsias ir faktines) sudaro šių atskirų veiklų sąnaudos:
28.2. komunalinių atliekų šalinimas, į kurį įeina regioninio sąvartyno eksploatavimas įskaitant uždarymą, rekultivavimą ir priežiūrą po uždarymo, ir netinkančių eksploatuoti sąvartynų uždarymą bei priežiūrą po uždarymo ir bendrosios administracinės ir finansinės investicinės veiklos sąnaudos);
29. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos atskiros veiklos būtinųjų sąnaudų ir būtinųjų pajamų skaičiavimo nuostatos pateikiamos 4.3–4.5 skyriuose.
30. Komunalinių atliekų tvarkymo veiklos normatyvinis pelnas – tai apskaičiuotasis planuojamos veiklos pelnas, kuris numatomas kaip būsimojo veiklos vykdytojo leistinas pelnas, būtinas šiai veiklai motyvuotai vykdyti bei šios veiklos rizikai sumažinti. Regioninėje atliekų tvarkymo sistemoje veiklos vykdytojo normatyvinis pelnas yra priskiriamas atliekų tvarkymo sistemos bendrosioms sąnaudoms, kurias apmoka atliekų turėtojai.
31. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos atskiros veiklos normatyvinis pelnas apskaičiuojamas pagal formulę:
NPi = PNi x BSi, (Lt) (1)
kur:
NPi – komunalinių atliekų tvarkymo atskiros veiklos (komunalinių atliekų surinkimas ir pervežimas, komunalinių atliekų šalinimas, vietinės rinkliavos administravimas) normatyvinis pelnas (NPasp, NPaš, NPvra), Lt;
PNi –pelno normatyvas (PNasp, PNaš, PNvra), priklausantis nuo atliekų tvarkymo veiklos (komunalinių atliekų surinkimas ir pervežimas, komunalinių atliekų šalinimas; vietinės rinkliavos administravimas) pobūdžio, procentais;
BSi - komunalinių atliekų tvarkymo atskiros veiklos (komunalinių atliekų surinkimas ir pervežimas, komunalinių atliekų šalinimas, vietinės rinkliavos administravimas) būtinosios sąnaudos (BSasp, BSaš, BSvra), Lt.
32. Komunalinių atliekų tvarkymo atskiros veiklos būtinosios pajamos apskaičiuojamos kaip šios veiklos būtinųjų sąnaudų, normatyvinio pelno ir PVM suma pagal formulę:
BPi = BSi + NPi + PVMi, (Lt) (2)
kur:
BPi – komunalinių atliekų tvarkymo atskiros veiklos būtinosios pajamos, Lt;
BSi - komunalinių atliekų tvarkymo atskiros veiklos būtinosios sąnaudos, Lt;
NPi – komunalinių atliekų tvarkymo atskiros veiklos normatyvinis pelnas, Lt;
PVMi – pridėtinės vertės mokestis, Lt.
33. Komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo būtinųjų pajamų skaičiavimas pagal šio skyriaus 34–48 punktų nuostatas, kurį atlieka uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, yra skirtas šiems tikslams:
33.2. nustatyti ar konkurso metu pasiūlytos kainos nėra per didelės ir nepriimtinos perkančiajai organizacijai.
Skaičiuojant vietinės rinkliavos dydį, turi būti naudojama atliekų surinkimo ir pervežimo paslaugų sutartyje, sudarytoje su konkurso būdu parinktu vežėju, nustatyta paslaugų kaina. Teikti komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo paslaugas gali vienas ar keli vežėjai. Šiuo atveju, kai vežėjų paslaugų kainos yra skirtingos, skaičiuojant vietinės rinkliavos dydį turi būti atsižvelgta į kiekvienam iš jų prognozuojamą surinkti atliekų kiekio dalį bendro atliekų apimtyje, paskaičiuotą pagal prognozuojamus kiekvienam vežėjui tenkančius atliekų kiekius, įvertinus faktinius vežėjų duomenis už praėjusį laikotarpį, t. y. skaičiuojamas svertinis komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo paslaugų kainos vidurkis.
34. Komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo sąnaudas sudaro:
35. Kuro ir tepalų sąnaudos. Kuro sąnaudos apskaičiuojamos atsižvelgiant atitinkamos transporto priemonės kuro sąnaudų faktinius normatyvus (l/100 km) ir nuvažiuotą atstumą, surenkant ir pervežant komunalines atliekas. Atstumo apskaičiavimo ir kuro sąnaudų normatyvo nustatymo pagrindas – faktiniai praėjusių laikotarpių duomenys, gauti apibendrinant uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro turimą informaciją iš vežėjų GPS duomenų bazių. Tepalų sąnaudoms apskaičiuoti taikomas 8 proc. normatyvas nuo kuro sąnaudų.
36. Mašinų techninės priežiūros ir remonto sąnaudos apskaičiuojamus taikant 5 proc. normatyvą nuo transporto priemonių įsigijimo kainos.
37. Konteinerių remonto ir plovimo sąnaudos apskaičiuojamos taikant 2 proc. normatyvą nuo konteinerių įsigijimo kainos. Tuo atveju, kai konteinerių įsigijimo kainos nėra žinomos, skaičiavimuose naudojamos rinkos kainos. Konteinerių kiekis apskaičiuojamas pagal atliekų surinkimo ir pervežimo paslaugų pirkimo konkursui vežėjų pateiktus faktinius konteinerių, kuriuos aptarnauja konkretus vežėjas, kiekius.
38. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos skaičiuojamos vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotomis turto nusidėvėjimo normomis. Tuo atveju, kai atliekų surinkimo ir pervežimo veikloje naudojamo turto įsigijimo kainos (pradinės vertės) nėra žinomos, skaičiavimuose naudojamos rinkos kainos.
39. Draudimo sąnaudos apskaičiuojamos pagal prognozinius mokėjimus, apskaičiuotus atsižvelgiant į draudimo bendrovių taikomus normatyvus (pvz., proc. nuo draudžiamo turto vertės) ar įkainius (pvz., vairuotojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo atveju). Į draudimo sąnaudas gali būti įtraukiamas tik su atliekų surinkimo ir pervežimo veikla susijusio turto (transporto priemonės, konteineriai) draudimas ar su šia veikla susijęs kitos rūšies draudimas.
40. Darbo užmokesčio fondas apskaičiuojamas kaip darbo užmokesčio sąnaudų, socialinio draudimo įmokų ir įmokų garantiniam fondui suma. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro šiukšliavežių ekipažams (ne daugiau kaip 3 žmonės) prognozuojamas visų rūšių darbo užmokestis už atliktą darbą arba dirbtą laiką. Socialinio draudimo sąnaudos bei įmokos garantiniam fondui skaičiuojamos pagal įstatymų nustatytus šių įmokų tarifus.
41. Linijinio personalo kaštai apskaičiuojami taikant 17,3 proc. normatyvą nuo pagal 40 punkto nuostatas apskaičiuoto darbo užmokesčio fondo.
42. Komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo veiklos bendrosios ir administracinės sąnaudos apskaičiuojamos atsižvelgiant į vežėjų paėjusių laikotarpių apibendrintus duomenis (bendrųjų ir administracinių sąnaudų dalis pardavimų savikainoje ir pan.) esančius finansinės atskaitomybės dokumentuose, vežėjų pateiktuose Juridinių asmenų registrui.
43. Komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos apskaičiuojamos, įvertinus tai, kokia bus išmokama palūkanų ir įmokų už paskolų garantijas suma bei kokios kitos veikloje patiriamos finansinės veiklos sąnaudos. Duomenys šios rūšies sąnaudoms apskaičiuoti – finansinės atskaitomybės dokumentuose, kurie pateikti Juridinių asmenų registrui, esanti informacija.
44. Kitos įvairios sąnaudos apskaičiuojamos taikant 3 proc. normatyvą nuo aukščiau nurodytų sąnaudų sumos.
45. Komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo normatyvinis pelnas apskaičiuojamas taikant 8 proc. dydžio normatyvą nuo būtinųjų sąnaudų.
46. Komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo veiklos PVM mokestis skaičiuojamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai su vežėjais sudarytose sutartyse nurodyta komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo paslaugų kaina yra nurodyta neišskiriant PVM, dėl šio mokesčio padidėjimo yra mažinama paslaugų kaina (sąnaudos be PVM), tokiu būdu, kad sutartyje nurodyta kaina liktų nepakitusi.
47. Pagal sudarytas sutartis su vežėjais dėl komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo skaičiuojant būtinąsias pajamas vadovaujamasi šiais principais:
47.1. antrinių žaliavų surinkimo ir pervežimo sąnaudas padengia pajamos iš antrinių žaliavų pardavimo;
48. Skelbiant naują konkursą komunalinių atliekų surinkimui ir pervežimui turi būti įvertintos antrinių žaliavų surinkimo ir pervežimo sąnaudas bei pajamos, t. y. skaičiuojant šios veiklos būtinąsias sąnaudas yra įtraukiamos antrinių žaliavų surinkimo sąnaudos, paskaičiuotos atsižvelgiant į 35–44 punktuose pateiktas nuostatas, bei atimamos už antrines žaliavas gautos pajamos (pajamoms apskaičiuoti naudojami Klaipėdos regiono komunalinių atliekų plane nurodyti antrinių žaliavų kiekiai, esant būtinybei pakoreguoti pagal faktinius duomenis, ir antrinių žaliavų rinkos kainos).
4.4. Komunalinių atliekų šalinimo būtinųjų pajamų skaičiavimo principai
49. Komunalinių atliekų šalinimo sąnaudas sudaro šių rūšių sąnaudos:
50. Klaipėdos miestui tenkanti komunalinių atliekų šalinimo regioniniame sąvartyne sąnaudų dalis apskaičiuojama, atsižvelgiant į regiono savivaldybių 2005 m. gegužės 31 d. sudarytos sutarties nuostatas, kurios numato atliekų transportavimo sąnaudų skirtumo dėl atstumo nuo konkrečios savivaldybės iki regioninio sąvartyno kompensavimą, nustatant regioninio sąvartyno teikiamų paslaugų skirtingus tarifus, t. y. kiekvienai konkrečiai savivaldybei apskaičiuojant solidarų „vartų mokestį“. Tokiu būdu, pagal 4.4.4 skyriaus nuostatas Klaipėdos miestui apskaičiuoto solidaraus „vartų mokesčio“ ir Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plane nurodyto Klaipėdos miestui tenkančio atliekų kiekio (esant būtinybei, pakoreguoto pagal faktinius duomenis) sandauga sudaro komunalinių atliekų šalinimo sąnaudas Klaipėdos miestui.
51. Komunalinių atliekų šalinimo sąnaudos Klaipėdos miestui apskaičiuojamos tokia tvarka:
51.1. pagal 4.4.2–4.4.3 skyrių nuostatas apskaičiuojamos regioninio sąvartyno bendrosios būtinosios atliekų šalinimo sąnaudos, t. y. sąnaudos tenkančios visam Klaipėdos regionui;
51.2. pagal 4.4.4 skyriaus nuostatas apskaičiuojamos bendrosios būtinosios atliekų šalinimo pajamos (BBAŠP), nustatomas bazinis „vartų mokestis“ ir kiekvienai konkrečiai savivaldybei apskaičiuojamas solidarus „vartų mokestis“. Bazinio ir solidarių „vartų mokesčių“ apskaičiavimui naudojami Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plane nurodyti atliekų kiekiai (esant būtinybei, pakoreguoti pagal faktinius duomenis);
52. Regioninio sąvartyno eksploatavimo bendrosios sąnaudos (visam Klaipėdos regionui tenkančios sąnaudos), skaičiuojamos pagal šias grupes:
53. Atidėjiniai. Atidėjinius sudaro metinės atidėjimų sumos, skirtos regioninio sąvartyno uždarymui ir rekultivavimui. Atidėjinių regioninio sąvartyno uždarymui poreikis nustatomas remiantis sąmatinių skaičiavimų duomenimis – vidutine sąvartyno uždarymo normatyvine kaina (Lt/m2) ir prognozuojamu uždengimo plotu (m2). Sąvartyno uždarymui skirtų atidėjinių skaičiavimo terminas – 20 m. Atidėjinių sąvartyno rekultivavimui poreikis nustatomas remiantis sąmatinių skaičiavimų duomenimis – vidutine sąvartyno rekultivavimo normatyvine kaina (Lt/m2) ir prognozuojamu uždengimo plotu (m2). Sąvartyno rekultivavimo pirmojo etapo atidėjinių skaičiavimo terminas – 5 m.
54. Darbo užmokesčio fondas sąvartyno darbuotojams. Darbo užmokesčio fondas apskaičiuojamas kaip darbo užmokesčio sąnaudų, socialinio draudimo įmokų ir įmokų garantiniam fondui suma. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro sąvartyno personalo suskaičiuotas visų rūšių darbo užmokestis.. Pagrindas darbo užmokesčio skaičiavimui – patvirtintas sąvartyno darbuotojų etatų sąrašas, darbuotojų tarnybiniai atlyginimai ir planuojami mokėti priedai. Socialinio draudimo sąnaudos bei įmokos garantiniam fondui skaičiuojamos pagal įstatymų nustatytus įmokų tarifus.
55. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos sąvartyne yra skaičiuojamos vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka įmonės nustatytomis turto nusidėvėjimo normomis, įvertinant ir per einamuosius metus planuojamo įsigyti turto nusidėvėjimą. Į nusidėvėjimo sąnaudas neįtraukiamas už dotacijas, Europos Sąjungos fondų lėšas įsigytam turtui (ar šio turto daliai) tenkantis nusidėvėjimas.
56. Draudimo sąnaudos yra skirtos sąvartyne naudojamų mašinų, įrengimų, kitos technikos ir kito turto draudimui bei kitų rūšių draudimas (pvz., darbuotojų draudimas). Draudimo sąnaudos apskaičiuojamos pagal sudarytų draudimo sutarčių įkainius ar pagal planuojamų sudaryti draudimo sutarčių prognozinius mokėjimus, apskaičiuotus atsižvelgiant į draudimo bendrovių taikomus normatyvus (pvz., proc. nuo draudžiamo turto vertės) ar įkainius (pvz., civilinės atsakomybės draudimo atveju).
57. Kuro ir tepalų sąnaudos. Kuro sąnaudos apskaičiuojamos atsižvelgiant įmonės taikomus (patvirtintus) atitinkamos sąvartyne naudojamos technikos (mašinų ir įrengimų) kuro suvartojimo per vieną darbo valandą (l/moto h) normatyvus ir prognozuojamą darbo valandų skaičių. Tuo atveju, kai sąvartyne naudojama technikos kuro sąnaudos skaičiuojamos ir pagal darbo valandas ir pagal ridą, kuro sąnaudos apskaičiuojamos pagal kuro sąnaudų normatyvus bei prognozuojamus darbo valandų ir nuvažiuoto atstumo skaičius. Planuojamos įsigyti technikos kuro suvartojimo normos imamos pagal techninius duomenis (tuo atveju, kai technikos gamintojas nepateikia konkrečių kuro suvartojimo normų – pagal analogiškos technikos kuro suvartojimo normas). Sunaudoto kuro vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į prognozuojamas atitinkamos kuro rūšies kainas. Tepalų sąnaudoms skiriama 10 proc. nuo sunaudoto kuro vertės.
58. Mašinų ir įrengimų remonto ir eksploatacijos sąnaudos. Šias sąnaudas sudaro sąvartyne naudojamos technikos (mašinų ir įrengimų) techninės priežiūros išlaidos, remonto darbai kitos eksploatacijos sąnaudos. Šių sąnaudų dydis apskaičiuojamas pagal normatyvą nuo kuro sąnaudų. Normatyvas nustatomas pagal praėjusių laikotarpių faktinius duomenis – mašinų ir įrengimų remonto ir eksploatacijos sąnaudų ir kuro sąnaudų santykis.
59. Eksploatacijos sąnaudos sąvartyne. Šias sąnaudas sudaro elektros energijos, vandens ir nuotekų bei kitos eksploatacinės sąnaudos sąvartyne. Elektros sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgiant į jų suvartojimą (pagal faktinius ar prognozuojamus duomenis) ir akcinės bendrovės „VST“ paskelbtas elektros kainas. Vandens sąnaudas sąvartyne sudaro suvartoto vandens (buitinėms reikmėms ir techniniams poreikiams) kaina bei nuotekų (taip pat filtrato) šalinimo kaina. Vandens suvartojimas nustatomas, atsižvelgiant į praėjusių laikotarpių faktinius duomenis. Apskaičiuojant bendras nuotekų šalinimo sąnaudas reikia įvertinti tą aplinkybę, kad sąvartyno veiklos pradžioje susidarantys filtrato kiekiai yra santykinai nedideli, tačiau laikui bėgant jie neišvengiamai didėja, taip pat didėja ir filtrato užterštumas. Apskaičiuojant filtrato šalinimo sąnaudas, turi būti naudojami ne faktiniai praėjusių laikotarpių duomenys, bet projektiniai duomenys.
60. Medžiagų sąnaudos ir kitos sąnaudos sąvartyne. Šias sąnaudas sudaro apsaugos paslaugų, kompiuterinės priežiūros įrangos, monitoringo, aplinkos priežiūros paslaugų, valymo įrenginių priežiūros, metrologinės patikros ir kitos sąnaudos. Sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgiant į sudarytose sutartyse nustatytus paslaugų kainas ir įkainius, taip pat planuojamų sudaryti sutarčių prognozuojamas kainas ir įkainius. Kitos sąnaudos (trumpalaikio inventoriaus sąnaudos, kvalifikacijos kėlimo sąnaudos, kanceliarinės išlaidos ir pan.) skaičiuojamos, atsižvelgiant į faktinius praėjusių laikotarpių duomenis (pvz., sąnaudų dydis vienam darbuotojui ir pan.) ar įmonės patvirtintus sąnaudų normatyvus.
61. Ryšių sąnaudos. Šias sąnaudas sudaro sąvartyne naudojamos telekomunikacinės įrangos bei kitų ryšio paslaugų sąnaudos. Apskaičiuojamos pagal sudarytose sutartyse nustatytas paslaugų kainas ir įkainius, pagal praėjusių laikotarpių faktinius duomenis, arba pagal limitus, jeigu jie įmonės nustatyti.
62. Netinkančių eksploatuoti sąvartynų uždarymo bei priežiūros po uždarymo sąnaudos yra skirtos kitų sąvartynų (ne regioninio sąvartyno) uždarymui ir priežiūrai po uždarymo. Šių sąnaudų skaičiavimo principas – pagal sudarytas sąmatas ar sudarytas sutartis dėl uždarymo bei priežiūros po uždarymo darbų atlikimo. Prie šios grupės sąnaudų taip pat priskiriamos sąvartynų, įregistruotų Registrų centre kaip nekilnojamasis turtas, nusidėvėjimo sąnaudos.
4.4.3. Bendrųjų ir administracinių sąnaudų bei finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų skaičiavimo principai
63. Atliekų šalinimo veiklą vykdančios (regioninį sąvartyną eksploatuojančios) įmonės bendrosios ir administracinės sąnaudos, skaičiuojamos pagal šias grupes:
64. Remonto ir eksploatacijos sąnaudos. Šioms sąnaudoms priskiriamos administracijos reikmėms skirtos vandens, elektros šilumos taip pat patalpų einamojo remonto išlaidos. Elektros sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgiant į jų suvartojimą (pagal faktinius praėjusių laikotarpių duomenis) ir akcinės bendrovės „VST“ paskelbtas elektros kainas. Vandens sąnaudas, sudaro suvartoto vandens (buitinėms reikmėms) kaina bei nuotekų šalinimo kaina, apskaičiuojamos pagal praėjusių laikotarpių duomenis. Skaičiuojant šildymo sąnaudas vadovaujamasi faktiniais šilumos suvartojimo rodikliais (kWh/m2) ir akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS ENERGIJA“ nustatyta šilumos kaina. Patalpų remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal sudarytų sąmatinių skaičiavimų duomenis.
65. Draudimo sąnaudos. Šias sąnaudas sudaro administracijos naudojamo ilgalaikio turto (lengvieji automobiliai bei kitas turtas) draudimo sąnaudos bei kitų rūšių draudimas (pvz., sutartinių prievolių įvykdymo laidavimo draudimas ir pan.). Draudimo sąnaudos apskaičiuojamos pagal sudarytų draudimo sutarčių įkainius ar pagal planuojamų sudaryti draudimo sutarčių prognozinius mokėjimus, apskaičiuotus atsižvelgiant į draudimo bendrovių taikomus normatyvus (pvz., proc. nuo draudžiamo turto vertės) ar įkainius (pvz., vairuotojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo atveju).
66. Administracijos darbo užmokesčio fondas. Darbo užmokesčio fondas apskaičiuojamas kaip darbo užmokesčio sąnaudų, socialinio draudimo įmokų ir įmokų garantiniam fondui suma. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro administracijos personalo suskaičiuotas visų rūšių darbo užmokestis. Pagrindas darbo užmokesčio skaičiavimui – patvirtintas administracijos darbuotojų etatų sąrašas, nustatyti darbuotojų tarnybiniai atlyginimai ir planuojami mokėti priedai. Socialinio draudimo sąnaudos bei įmokos garantiniam fondui skaičiuojamos pagal įstatymų nustatytus įmokų tarifus.
67. Šiukšlynų sutvarkymo sąnaudos. Šioms sąnaudoms priskiriamos šiukšlynų (atliekomis užterštų teritorijų) sutvarkymo 2009–2010 m. išlaidos. Sąnaudos apskaičiuojamos pagal parengtus techninius projektus, pasirašytas sutartis. Šių projektų sąmatų vertę lemia atskiro šiukšlyno hidrogeologinė aplinka, paviršiaus plotas, sukauptų atliekų kiekis ir kiti veiksniai, sąlygojantys techninio projekto priemonių sudėtingumą. Po 2010 m. šios rūšies sąnaudos gali būti skaičiuojamos tik esant konkrečiam poreikiui ir būtinumui.
68. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos yra skaičiuojamos vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka įmonės nustatytomis turto nusidėvėjimo normomis, įvertinant ir per einamuosius metus planuojamo įsigyti turto nusidėvėjimą. Į nusidėvėjimo sąnaudas neįtraukiamas už dotacijas, Europos Sąjungos fondų lėšas įsigytam turtui (ar šio turto daliai) tenkantis nusidėvėjimas.
69. Lengvųjų automobilių remonto ir eksploatacijos sąnaudos. Šioms sąnaudoms priskiriamos kuro, padangų, tepalų keitimo, techninės priežiūros, remonto, automobilių nuomos ir kitos išlaidos. Kuro suvartojimas apskaičiuojamas pagal įmonės automobiliams patvirtintas kuro sąnaudų normas (l/100 km) ir prognozuojama vidutiniškai per mėnesį nuvažiuoti atstumą. Automobilių remonto ir eksploatacijos kitos sąnaudos (padangų, tepalų keitimo, techninės priežiūros, remonto ir kitos išlaidos) apskaičiuojamos taikant normatyvą nuo sunaudoto kuro vertės. Normatyvas nustatomas pagal praėjusių laikotarpių faktinius duomenis – lengvųjų automobilių remonto ir eksploatacijos sąnaudų ir kuro sąnaudų santykis.
70. Kanceliarinių ir ūkinių prekių sąnaudos. Šios sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgiant į faktinius praėjusių laikotarpių duomenis (pvz., sąnaudos vienam darbuotojui ir pan.), įvertinant prognozuojamus pokyčius, ar įmonės patvirtintus (taikomus) sąnaudų normatyvus.
71. Mokesčių sąnaudos. Mokesčiai (turto, žemės nuomos, kelių, už gamtos išteklius, už aplinkos teršimą, ir kiti) skaičiuojami vadovaujantis galiojančiais tarifais ir dydžiais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.
72. Ryšių sąnaudos. Šias sąnaudas sudaro administracijos reikmėms naudojamos telekomunikacinės įrangos bei kitų ryšio paslaugų sąnaudos. Apskaičiuojamos pagal sudarytose sutartyse nustatytas paslaugų kainas ir įkainius arba pagal praėjusių laikotarpių faktinius duomenis arba pagal limitus, jeigu jie įmonės nustatyti.
73. Kitos sąnaudos. Šioms sąnaudoms priskiriamos komandiruočių ir kvalifikacijos kėlimo sąnaudos, apsaugos ir kompiuterių priežiūros sąnaudos, išorinių konsultantų paslaugų, pašto paslaugų, visuomenės informavimo sąnaudos, taip pat kitos aukščiau nepriskirtos administracijos reikmių sąnaudos. Sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgiant į sudarytose sutartyse nustatytus paslaugų kainas ir įkainius, taip pat planuojamų sudaryti sutarčių prognozuojamas kainas ir įkainius. Kitos sąnaudos (kvalifikacijos kėlimo sąnaudos, komandiruočių išlaidos ir pan.) skaičiuojamos, atsižvelgiant į faktinius praėjusių laikotarpių duomenis, įvertinant prognozuojamus pokyčius, ar patvirtintus (taikomus) sąnaudų normatyvus.
74. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos yra skirtos finansinių ir investicinių įsipareigojimų įvykdymui. Jos apskaičiuojamos, įvertinus tai, kokia bus išmokama palūkanų ir įmokų už paskolas ir lizingą suma bei kitos veikloje patiriamos finansinės veiklos sąnaudos.
75. Atliekų šalinimo veiklos normatyvinis pelnas apskaičiuojamas taikant 8 proc. dydžio normatyvą nuo būtinųjų sąnaudų. Skaičiuojant normatyvinį pelną laikotarpiui iki 2010 m. gruodžio 31 d. turi būti taikomas 4 proc. dydžio pelno normatyvas. Perskaičiuojant vietinės rinkliavos dydį (jeigu yra pagrindai, nurodyti 5.2–5.3 skyriuose) 2011 m. ir vėlesniems metams taikomas 8 proc. dydžio pelno normatyvas. Atliekų šalinimo veiklos PVM mokestis skaičiuojamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.
76. Bendrosios būtinosios atliekų šalinimo regioniniame sąvartyne pajamos apskaičiuojamos pagal formulę:
BBAŠP = BSES + BAFIVS +NPaš + PVMaš, (Lt) (3)
kur:
BBAŠP – bendrosios būtinosios atliekų šalinimo regioniniame sąvartyne pajamos, Lt;
BSES – regioninio sąvartyno eksploatavimo bendrosios sąnaudos, Lt;
BAFIVS – regioninį sąvartyną eksploatuojančios įmonės bendrosios administracinės bei finansinės investicinės veiklos sąnaudos, Lt;
NPaš – regioninį sąvartyną eksploatuojančios įmonės normatyvinis pelnas, Lt;
PVMaš – atliekų šalinimo veiklos PVM, Lt.
77. Bendrosios būtinosios atliekų šalinimo pajamos (BBAŠP), tenkančios vienai tonai komunalinių atliekų, yra vienos tonos komunalinių atliekų šalinimo (deponavimo) regioniniame sąvartyne bazinis „vartų mokestis“. Kiekvienai konkrečiai savivaldybei tenkanti komunalinių atliekų šalinimo (deponavimo) regioniniame sąvartyne sąnaudų ir normatyvinio pelno dalis nustatoma vadovaujantis regiono savivaldybių 2005 m. gegužės 31 d. sudarytos sutarties nuostatomis, kurios numato atliekų transportavimo sąnaudų skirtumo dėl atstumo nuo konkrečios savivaldybės iki regioninio sąvartyno kompensavimą, nustatant regioninio sąvartyno teikiamų paslaugų skirtingus tarifus, t. y. kiekvienai konkrečiai savivaldybei apskaičiuojant solidaraus „vartų mokesčio“ dydį pagal formulę:
SVMn =(BBAŠP / Σ Qn) – (Tn - Tv), (Lt/t) (4)
kur:
SVMn – n savivaldybės solidaraus „vartų mokesčio“ dydis, Lt/t;
BBAŠP – bendrosios būtinosios atliekų šalinimo regioniniame sąvartyne pajamos, pagal uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atliktus skaičiavimus, Lt;
Qn – n savivaldybės į sąvartyną tiekiamų atliekų kiekis per metus pagal Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plane nurodytus atliekų kiekius (esant būtinybei, pakoreguotus pagal faktinius duomenis), t;
Tn – n savivaldybėje susidarančių vienos tonos atliekų transportavimo kaštai nuo savivaldybės iki regioninio sąvartyno, apskaičiuojami pagal (6) formulę, Lt/t;
Tv – vidutiniai vienos tonos atliekų, susidarančių visame Klaipėdos regione, transportavimo kaštai, apskaičiuojami pagal (5) formulę, Lt/t.
78. Vidutiniai vienos tonos atliekų, susidarančių visame Klaipėdos regione, transportavimo kaštai yra apskaičiuojami pagal formulę:
Tv = Ttr Σ (Qn × Ln) / Σ Qn, (Lt/t) (5)
kur:
Tv – vidutiniai vienos tonos atliekų, susidarančių visame Klaipėdos regione, transportavimo kaštai, Lt;
Ttr – uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro nustatyti vienos atliekų tonos transportavimo kaštai vienam kilometrui, kurie yra vienodi visoms savivaldybėms (Lt/t km), nustatomi remiantis vežėjų ir savivaldybių pateiktais duomenimis apie atliekų transportavimo kaštus, tenkančius 1 tonai komunalinių atliekų;
Qn – n savivaldybės į sąvartyną tiekiamų atliekų kiekis per metus pagal Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plane nurodytus atliekų kiekius (esant būtinybei, pakoreguotus pagal faktinius duomenis), Lt;
Ln – atstumas nuo savivaldybės centro iki regioninio sąvartyno, km.
79. Savivaldybėje susidarančių vienos tonos atliekų transportavimo kaštai Tn nuo savivaldybės iki regioninio sąvartyno yra apskaičiuojami pagal formulę:
Tn = Ttr ×Ln (Lt/t) (6)
kur:
Tn – n savivaldybėje susidarančių vienos tonos atliekų transportavimo kaštai nuo savivaldybės iki regioninio sąvartyno, Lt;
Ttr – uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro nustatyti vienos atliekų tonos transportavimo kaštai vienam kilometrui, kurie yra vienodi visoms savivaldybėms (Lt/t km), nustatomi remiantis vežėjų ir savivaldybių pateiktais duomenimis apie atliekų transportavimo kaštus, tenkančius 1 tonai komunalinių atliekų;
Ln – atstumas nuo savivaldybės centro iki regioninio sąvartyno, km.
80. Savivaldybių, kurių atliekų transportavimo iki regioninio sąvartyno atstumas Ln yra didesnis už vidutinį komunalinių atliekų transportavimo atstumą visame Klaipėdos regione (apskaičiuojamas pagal formulę – Lv = Σ (Qn × Ln) / Σ Qn), solidarus „vartų mokestis“ yra mažesnis už bazinį, ir atvirkščiai – savivaldybėms, kurių komunalinių atliekų transportavimo atstumas yra mažesnis už regiono vidurkį – solidarus „vartų mokestis“ yra didesnis už bazinį. Klaipėdos miestui tenkančios komunalinių atliekų šalinimo būtinosios pajamos apskaičiuojamos pagal formulę:
BPaš = SVMK * QKl , (Lt) (7)
kur:
BPaš – atliekų šalinimo sąnaudos Klaipėdos miestui, Lt;
SVMK – solidarus „vartų mokestis“ Klaipėdos miestui, (Lt/t);
QK – Klaipėdos savivaldybės į sąvartyną tiekiamų atliekų kiekis per metus, t.
81. Klaipėdos regiono visoms savivaldybėms pradėjus vežti komunalines atliekas į Klaipėdos regioninį sąvartyną (Dumpių k.), bet ne ankščiau kaip nuo 2011 m. sausio 1 d. (t. y. skaičiuojant sąnaudas 2012 m. ir vėlesniems metams), apskaičiuojant komunalinių atliekų šalinimo sąnaudas turi būti įvertintas nepavojingų pramonės atliekų kiekio poveikis. Poveikis įvertinamas tokiu būdu:
81.1. sąvartyno eksploatavimo sąnaudų dalis, kurią sudaro kintamosios sąnaudos sąvartyne proporcingai mažinamos ta kintamųjų sąnaudų dalimi, kuri tenka nepavojingoms pramonės atliekoms;
81.2. kintamas sąnaudas sąvartyne sudaro darbo užmokesčio fondas sąvartyno darbuotojams, draudimo sąnaudos, kuro ir tepalų sąnaudos, mašinų ir įrengimų remonto ir eksploatacijos sąnaudos, eksploatacijos sąnaudos sąvartyne, medžiagų sąnaudos ir kitos sąnaudos sąvartyne, ryšių sąnaudos;
81.3. mažinimo proporcija apskaičiuojama kaip prognozuojamų nepavojingų pramonės atliekų kiekis bendrame prognozuojamame komunalinių atliekų ir nepavojingų pramonės atliekų kiekyje.
82. Tais atvejais kai vietinės rinkliavos administravimo paslaugas teikia Uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, vietinės rinkliavos administravimo būtinosios sąnaudos, skaičiuojamos pagal grupes:
83. Patalpų nuomos ir remonto sąnaudos. Jei vietinės rinkliavos administravimas vykdomas nuomojamose patalpose, patalpų nuomos sąnaudos apskaičiuojamos pagal sudarytose nuomos sutartyse nustatytas kainas. Kitais atvejais (kai numatoma išsinuomoti patalpas arba bus pratęsiama ar sudaroma nauja patalpų nuomos sutartis), sąnaudos apskaičiuojamos pagal prognozines nuomos kainas, neviršijant tokių patalpų rinkos nuomos kainų. Patalpų remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal sudarytų sąmatinių skaičiavimų duomenis.
84. Eksploatacijos sąnaudos. Šioms sąnaudoms priskiriamos vandens, elektros ir šilumos išlaidos. Elektros sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgiant į jų suvartojimą (pagal faktinius ar prognozuojamus duomenis) ir akcinės bendrovės „VST“ paskelbtas elektros kainas. Vandens sąnaudas sudaro suvartoto vandens (buitinėms reikmėms) kaina bei nuotekų šalinimo kaina, kuri patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu. Skaičiuojant šildymo sąnaudas vadovaujamasi faktiniais šilumos suvartojimo rodikliais (kWh/m2) ir akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS ENERGIJA“ nustatyta šilumos kaina.
85. Darbo užmokesčio fondas apskaičiuojamas kaip darbo užmokesčio sąnaudų, socialinio draudimo įmokų ir įmokų garantiniam fondui suma. Darbo užmokesčio sąnaudas sudaro vietinės rinkliavos administravimo personalo suskaičiuotas visų rūšių darbo užmokestis Pagrindas darbo užmokesčio skaičiavimui – patvirtintas vietinės rinkliavos administravimo padalinio darbuotojų etatų sąrašas. Socialinio draudimo sąnaudos bei įmokos garantiniam fondui skaičiuojamos pagal įstatymų nustatytus įmokų tarifus.
86. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos yra skaičiuojamos vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka įmonės nustatytomis turto nusidėvėjimo normomis, įvertinant ir per einamuosius metus planuojamo įsigyti turto nusidėvėjimą. Į nusidėvėjimo sąnaudas neįtraukiamas už dotacijas, Europos Sąjungos fondų lėšas įsigytam turtui (ar šio turto daliai) tenkantis nusidėvėjimas.
87. Draudimo sąnaudos. Šias sąnaudas sudaro vietinės rinkliavos administravimui naudojamo ilgalaikio turto (lengvieji automobiliai bei kitas turtas) draudimo sąnaudos, taip pat kitų rūšių draudimas (pvz., sutartinių prievolių įvykdymo laidavimo draudimas ir pan.). Draudimo sąnaudos apskaičiuojamos pagal sudarytų turto draudimo sutarčių įkainius ar pagal planuojamų sudaryti draudimo sutarčių prognozinius mokėjimus, apskaičiuotus atsižvelgiant į draudimo bendrovių taikomus normatyvus (pvz., proc. nuo draudžiamo turto vertės) ar įkainius (pvz., vairuotojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo atveju).
88. Lengvųjų automobilių remonto ir eksploatacijos sąnaudos. Šioms sąnaudoms priskiriamos kuro, padangų, tepalų keitimo, techninės priežiūros ir remonto, automobilių nuomos ir kitos išlaidos. Kuro suvartojimas apskaičiuojamas pagal automobiliams patvirtintas kuro sąnaudų normas (l/100 km) ir prognozuojamą vidutiniškai per mėnesį nuvažiuoti atstumą. Automobilių remonto ir eksploatacijos kitos sąnaudos (padangų, tepalų keitimo, techninės priežiūros, remonto ir kitos išlaidos) apskaičiuojamos taikant apskaičiuotą normatyvą nuo sunaudoto kuro vertės. Normatyvas nustatomas pagal praėjusių laikotarpių faktinius duomenis – lengvųjų automobilių remonto ir eksploatacijos sąnaudų ir kuro sąnaudų santykis. Tuo atveju, kai duomenų už praėjusį laikotarpį nėra (pvz., vietinės rinkliavos administravimui nebuvo naudojami lengvieji automobiliai) sąnaudų normatyvas yra lygus dydžiui, apskaičiuojam pagal 69 punkto nuostatas.
89. Kanceliarinių ir ūkinių prekių nurašymo sąnaudos. Šios sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgiant į faktinius praėjusių laikotarpių duomenis (pvz., sąnaudų dydis vienam darbuotojui), įvertinant prognozuojamus pokyčius, ar įmonės patvirtintus (taikomus) normatyvus.
90. Ryšių sąnaudos. Šias sąnaudas sudaro naudojamos telekomunikacinės įrangos bei kitų ryšio paslaugų sąnaudos. Apskaičiuojamos pagal sudarytose sutartyse nustatytas paslaugų kainas ir įkainius arba pagal praėjusių laikotarpių faktinius duomenis arba pagal limitus, jeigu jie įmonės nustatyti.
91. Banko paslaugų sąnaudos paskaičiuojamos atsižvelgiant į bankų taikomų paslaugų vidutinį įkainį (proc. nuo surenkamos vietinės rinkliavos) pagal praėjusių laikotarpių duomenis, įvertinant prognozuojamus pokyčius.
92. Pranešimų spausdinimo ir pašto paslaugų sąnaudos. Pranešimų spausdinimo sąnaudos paskaičiuojamos atsižvelgiant į mokėjimo pranešimų, įvertinant papildomus lapus, taip pat mokėjimo priminimų apimtis ir lapų spausdinimo savikainą. Pašto paslaugų sąnaudos apskaičiuojamos pagal su akcine bendrove Lietuvos paštu ar su kitomis įmonėmis, teikiančiomis pranešimų įteikimo paslaugas, sudarytose sutartyse nurodytas paslaugų kainas.
93. Registrų centro paslaugų sąnaudos. Šias sąnaudas sudaro duomenų teikimo iš Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro duomenų bazių, Nekilnojamojo turto registro duomenų importo ir projektavimo bei kitų darbų, susijusių su duomenų parengimu paslaugos, apskaičiuojamos pagal faktinius paslaugų kiekius ir taikomus įkainius, atsižvelgiant į prognozuojamus pokyčius.
94. Įvairios kitos sąnaudos. Šias sąnaudas sudaro komandiruočių sąnaudos, kompiuterių priežiūros, programinės įrangos įsigijimo ir aptarnavimo (tobulinimo) sąnaudos, apsaugos paslaugų bei kitos sąnaudos, kurių apskaičiavimo pagrindas – sutartyse nurodyti paslaugų įkainių arba prognozinės paslaugų kainos, jei tokias sutartis planuojama sudaryti, taip pat įmonės patvirtinti (taikomi) normatyvai.
95. Vietinės rinkliavos administravimo veiklos normatyvinis pelnas apskaičiuojamas taikant nulinį tarifą nuo būtinųjų sąnaudų.
V. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS BENDRŲJŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS IR PERSKAIČIAVIMAS
97. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Klaipėdos mieste bendrąsias sąnaudas sudaro atskirų veiklų būtinųjų pajamų suma. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrosios sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:
SBS = BPasp + BPaš + BPvra, (Lt) (8)
kur:
SBS – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Klaipėdos mieste bendrosios sąnaudos, Lt;
BPasp – komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo būtinosios pajamos, paskaičiuotos pagal sudarytose su vežėjais sutartyse su vežėjais nurodytas kainas (Lt/t) ir Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plane nurodytus atliekų kiekius (esant būtinybei, pakoreguoti pagal faktinius duomenis), Lt;
BPaš – komunalinių atliekų šalinimo veiklos būtinosios pajamos, Lt;
BPvra – vietinės rinkliavos administravimo veiklos būtinosios pajamos, Lt.
98. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrosios sąnaudos apskaičiuojamos ir perskaičiuojamos, vadovaujantis šiais principais:
98.1. vietinės rinkliavos dydis turi būti toks, kad surinktomis lėšomis būtų apmokėtos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos faktinės bendrosios sąnaudos (SBSF);
98.2. atsižvelgiant į tai, kad atitinkamo finansinio laikotarpio faktinės sąnaudos paaiškėja tik pasibaigus šiam laikotarpiui, o pajamas faktinėms sąnaudoms apmokėti būtina užtikrinti veiklos pradžioje, siekiant laiku užtikrinti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudų apmokėjimą, rinkliavos dydis nustatomas iš anksto, pagal IV skyriuje nustatyta tvarka paskaičiuotas būtinąsias pajamas, pridedant rezervą.
5.2. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos realiųjų ir faktinių bendrųjų sąnaudų apskaičiavimas ir perskaičiavimas
99. Vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimo pagrindas – bendrosios realiosios sąnaudos, tenkančios 1 tonai komunalinių atliekų. Prie komunalinių atliekų tvarkymo sistemos atskiros veiklos, išskyrus surinkimo ir pervežimo veiklą, būtinųjų pajamų, apskaičiuotų pagal 4.4–4.5 skyrių nuostatas, pridedamas rezervas (Raš, Rvra), kuris gali sudaryti iki 5 % realiųjų būtinųjų pajamų. Komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo paslaugos kaina, tenkanti 1 tonai komunalinių atliekų – apskaičiuojama pagal sudarytose su vežėjais sutartyse nurodytas kainas. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos realiųjų sąnaudų, tenkančių 1 tonai komunalinių atliekų, skaičiavimai atliekami pagal formulę:
SBSR= (BPaš +(Raš x BPaš))/Qk + (BPvra + (Rvra x BPvra))/QK + Kasp, (Lt/t), (9)
kur:
SBSR – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos realiosios sąnaudos, tenkančios 1 tonai komunalinių atliekų, Lt/t;
BPaš, BPvra – atitinkamos veiklos būtinosios pajamos, Lt;
Raš, Rvra – atitinkamos veiklos rezervas, procentais;
QK – Klaipėdos savivaldybės į sąvartyną tiekiamų atliekų kiekis per metus, t;
Kasp – komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo paslaugų sutartinė kaina arba kainų svertinis vidurkis (apskaičiuotas pagal prognozuojamus kiekvienam vežėjui surinkti ir pervežti komunalinių atliekų kiekius), jeigu vežėjų yra daugiau kaip vienas, Lt/t.
100. Faktinės bendrosios sąnaudos SBSF, tenkančios 1 tonai komunalinių atliekų, apskaičiuojamos už pasibaigusį finansinį laikotarpį, remiantis faktiniais finansiniais duomenimis, pagal formulę:
SBSF = KFasp + (BPFaš/QKf ) +(BPFvra/QKf), (Lt/t), (10)
kur:
KFasp – komunalinių atliekų surinkimo ir pervežimo paslaugų sutartinė kaina arba sutartinių kainų faktinis svertinis vidurkis (apskaičiuotas pagal kiekvieno vežėjo faktiškai surinktus ir pervežtus komunalinių atliekų kiekius), jeigu vežėjų yra daugiau kaip vienas, su PVM, Lt/t;
BPFaš - komunalinių atliekų šalinimo veiklos faktinės būtinosios pajamos, kurias sudaro faktinės sąvartyno eksploatavimo sąnaudos, sąvartyną eksploatuojančios įmonės bendrosios administracinės ir finansinės investicinės veiklos sąnaudos bei faktinis pelnas, įskaitant PVM, Lt;
BPFvra – vietinės rinkliavos administravimo veiklos faktinės būtinosios pajamos, kurias sudaro faktinės vietinės rinkliavos administravimo sąnaudos, įskaitant PVM, Lt;
QKf – faktinis komunalinių atliekų kiekis Klaipėdos mieste, t.
101. SBSF skaičiavimai atliekami vadovaujantis faktiniais rezultatais, todėl rezervas negali būti taikomas. Šių sąnaudų skaičiavimo vienas iš tikslų yra palyginti faktines sąnaudas su realiosiomis, pagal kurias buvo paskaičiuotas vietinės rinkliavos dydis. Apskaičiuotosios SBSF gali būti didesnės ar mažesnės už anksčiau apskaičiuotąsias ir perskaičiuotas realiąsias sąnaudas (SBSR). Pagal gautus palyginimo rezultatus galimas vietinės rinkliavos dydžio perskaičiavimas pagal šias nuostatas:
101.1. jei SBSF>1,1 x SBSR, t. y. tuo atveju, kai faktinės sistemos sąnaudos daugiau kaip 10 proc. viršijo realiąsias sąnaudas, tai susidaręs skirtumas, įvertinus atliekų kiekio (tonomis) praėjusiais metais (Qi Kf) ir numatomo atliekų kiekio (tonomis) ateinančiais metais (Qi+1 k) santykį, turi būti pridedamas prie ateinančio laikotarpio realiųjų sąnaudų:
SBSR = SBSRi+1 + (SBSFi – SBSRi) x ((QiKf/Qi+1 K), (Lt/t); (11)
101.2. jei SBSF< 0,9 x SBSR, t. y. tuo atveju, kai faktinės sistemos sąnaudos yra daugiau kaip 10 proc. mažesnės už realiąsias sąnaudas, tai susidaręs skirtumas, įvertinus atliekų kiekio praėjusiais metais (Qi Kf) ir numatomo atliekų kiekio ateinančiais metais (Qi+1 k) santykį, turi būti atimamas iš ateinančio laikotarpio realiųjų sąnaudų:
SBSR = SBSRi+1–- (SBSRi – SBSFi) x ((QiKf/Qi+1 K), (Lt/t). (12)
102. Vietinės rinkliavos dydis ateinantiems metams nustatomas atsižvelgiant į apskaičiuotas komunalinių atliekų sistemos realiąsias sąnaudas pagal 5.2 skyriaus nuostatas, t. y. vietinės rinkliavos dydis skaičiuojant 1 tonai komunalinių atliekų turi padengti komunalinių atliekų sistemos realiąsias sąnaudas, tenkančias vienai tonai komunalinių atliekų. Iki kiekvienų metų liepos 1 d. turi būti atlikti tokie sąnaudų apskaičiavimai:
102.2. komunalinių atliekų tvarkymo sistemos praėjusių metų faktinių ir realiųjų bendrųjų sąnaudų skirtumo ir jų proporcijų apskaičiavimas pagal 101 punkto nuostatas;
103. Pagrindai, kuriems esant gali būti perskaičiuojamas naujas vietinės rinkliavos dydis:
103.1. kai skirtumas tarp ateinantiems metams apskaičiuotų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrųjų realiųjų sąnaudų SBSR , tenkančių 1 tonai komunalinių atliekų ir SBSR, tenkančių 1 tonai atliekų, pagal kurias buvo nustatytas tuo metu galiojantis vietinės rinkliavos dydis yra didesnis kaip 10 proc. (skaičiuojant nuo praėjusio laikotarpio SBSR), t .y. praėjusio laikotarpio realiųjų sąnaudų, pagal kurias buvo apskaičiuotas vietinės rinkliavos dydis, ir ateinančių metų realiųjų sąnaudų neatitikimas yra didesnis kaip 10 proc.;
103.2. kai skirtumas tarp skaičiavimuose naudoto komunalinių atliekų kiekio (pvz., apskaičiuojant 1 t komunalinių atliekų šalinimo sąvartyne realiąsias sąnaudas ir pan.) ir faktinio atliekų kiekio yra didesnis kaip 10 proc., skaičiuojant nuo skaičiavimuose naudoto komunalinių atliekų kiekio. Ši sąlyga taikoma tuo atveju, jei praėjo daugiau kaip 12 mėn. nuo to momento, kai Klaipėdos regiono visos savivaldybės pradėjo vežti komunalines atliekas į Klaipėdos regioninį sąvartyną (Dumpių k.).