LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ VETERINARINIO TIKRINIMO TVARKOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2003 m. birželio 30 d. Nr. B1-589
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2003 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 25-1019) patvirtintą Teisės derinimo priemonių 2003 metų planą:
2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2003 m. birželio
30 d. įsakymu Nr. B1-589
GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ VETERINARINIO TIKRINIMO TVARKOS NUOSTATAI
Gyvūninių produktų veterinarinio tikrinimo tvarkos nuostatai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl Bendrijos vidaus prekybos veterinarinių patikrinimų, siekiant sukurti vidaus rinką.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gyvūninių produktų veterinarinio tikrinimo tvarkos nuostatų (toliau – Nuostatai) tikslas – nustatyti gyvūninių produktų, skirtų prekybai Europos Sąjungoje, veterinarinio tikrinimo tvarką.
2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi užtikrinti, kad gyvūninių produktų, nurodytų 1 ir 2 priedų teisės aktuose, kurie skirti prekybai nepažeidžiant 18-19 punktuose nurodytų reikalavimų, veterinariniai tikrinimai būtų atliekami ne pasienio veterinarijos postuose, o pagal šiuos Nuostatus.
3. Vartojamos sąvokos:
Įmonė – įmonė, gaminanti, perdirbanti bei laikanti (sauganti) gyvūninius produktus.
Prekyba – prekybiniai mainai, kurie pagal Amsterdamo sutarties (toliau – Sutartis) 23 straipsnį vyksta tarp Europos Sąjungos šalių.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.
Valstybinis veterinarijos gydytojas – VMVT paskirtas ar įgaliotas veterinarijos gydytojas.
Veterinarinis tikrinimas – gyvūninių produktų dokumentų, atitikties ir fizinis patikrinimai, siekiant apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą.
II. VETERINARINIS TIKRINIMAS IŠSIUNTIMO VIETOJE
4. VMVT turi užtikrinti, kad tik 2 punkte nurodyti prekybai skirti gyvūniniai produktai, kurie buvo gauti, tikrinti ir ženklinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimu, būtų siunčiami į paskirties vietą bei galutiniam gavėjui, nurodytam sveikatos sertifikate, veterinarijos sertifikate ar kitame teisės aktus atitinkančiame prekybos dokumente.
5. Įmonės, gaminančios gyvūninius produktus ir vykdančios nuolatinę savikontrolę, turi užtikrinti, kad gyvūniniai produktai atitiktų 4 punkto reikalavimus.
6. VMVT nepriklausomai nuo valstybinio veterinarijos gydytojo atliekamos veterinarinės priežiūros turi reguliariai tikrinti įmones, kad įsitikintų, jog gyvūniniai produktai, skirti prekybai, atitinka Lietuvos Respublikos arba 10 ir 11 punktuose nurodytais atvejais – paskirties ES šalies reikalavimus.
7. Jei įtariama, kad įmonė nesilaiko nustatytų reikalavimų, VMVT turi patikrinti įmonę ir, pasitvirtinus įtarimui, imtis tinkamų priemonių, įskaitant veterinarinio patvirtinimo panaikinimą.
8. Jei gyvūniniai produktai gabenami į keletą paskirties vietų, jie turi būti sugrupuojami į tiek siuntų, kiek yra paskirties vietų. Kiekvienai gyvūninių produktų siuntai išduodamas 4 punkte nurodytas dokumentas.
9. Jei gyvūniniai produktai skirti eksportui į trečiąją šalį, kompetentinga muitinės įstaiga prižiūri jų gabenimą iki išvežimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
10. Apie gyvūninius produktus, retkarčiais importuojamus iš trečiųjų šalių, VMVT turi pranešti Europos Komisijai bei kitoms ES šalims.
11. Jei gyvūniniai produktai importuojami į ES šalis iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respubliką, Lietuvos Respublikos pasienio veterinarijos postas privalo patikrinti dokumentus, pateikiamus kartu su gyvūniniais produktais, nurodančius jų kilmę ir paskirties vietą, pagal 18 punkto reikalavimus.
12. VMVT turi užtikrinti, kad įmonės laikytųsi 2 punkte nurodytų reikalavimų ir kad:
12.1. gyvūniniai produktai, kurie gauti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų, nurodytų 1 priede, reikalavimus, būtų tikrinami nepriklausomai nuo to, ar produktai yra skirti prekybai Europos Sąjungoje, ar nacionalinėje rinkoje;
13. Jei gyvūniniai produktai, nurodyti lydinčiuose dokumentuose, neatitinka juose nurodytų reikalavimų arba sveikumo spaudai uždėti ant gyvūninių produktų, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų, VMVT turi imtis tinkamų administracinių, baudžiamųjų ar kitų teisės aktuose numatytų priemonių ir taikyti nuobaudas fiziniams ir juridiniams asmenims už veterinarijos teisės aktų pažeidimus.
III. VETERINARINIS TIKRINIMAS PASKIRTIES VIETOJE
14. VMVT turi imtis šių priemonių:
14.1. gyvūninių produktų paskirties vietoje gali atlikti veterinarinį tikrinimą, siekdama įsitikinti, kad laikomasi reikalavimų, nurodytų 4–11 punktuose, ir paimti gyvūninių produktų mėginius; be to, jei tranzito ES šalių kompetentingos institucijos ar VMVT turi informacijos, leidžiančios įtarti pažeidimus, jos gali atlikti tikrinimus vežant prekes jos teritorija, įskaitant ir transporto priemonės atitikimo tikrinimą;
14.2. jei gyvūniniai produktai, nurodyti 2 punkte ir pagaminti ES šalyje, yra skirti:
14.2.1. įmonei, kurią prižiūri valstybinis veterinarijos gydytojas, – turi užtikrinti, kad į tą įmonę būtų priimami produktai, atitinkantys 4–7 punkte nurodytus reikalavimus dėl žymėjimo ir lydinčiųjų dokumentų, arba būtų pateikti dokumentai, atitinkantys Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus,
14.2.2. oficialiai pripažintam tarpininkui, skirstančiam produktus į siuntas, ar komercine veikla užsiimančiai įmonei, turinčiai daug padalinių, arba bet kuriai kitai įmonei, kuri nuolat nėra kontroliuojama, – turi užtikrinti, kad prieš siuntos suskirstymą ar pardavimą būtų patikrinta, ar yra pateikti produktų prekiniai ženklai, pažymėjimas arba dokumentas, minimas 14.2.1 punkte, bei pranešta VMVT apie bet kokius neatitikimus ar pažeidimus,
15. Garantijos, kurias teikia gavėjai, nurodyti 14.2.2 ir 14.2.3 punktuose, patikslinamos sutartyje, kuri pasirašoma su VMVT prieš registraciją, nurodytą 17 punkte. VMVT atlieka tikrinimus atsitiktinės atrankos būdu, siekdama įsitikinti, kad laikomasi šių garantijų.
16. Nepažeisdama 12 punkto, jei Europos Sąjungos standartai, nurodyti teisės aktuose, dar neparengti ir jei taikomas 39 punktas, VMVT gali pareikalauti, atsižvelgdama į Sutarties nuostatas, kad gyvūninių produktų kilmės įmonė taikytų ES šalies teisės aktais patvirtintus standartus. Kilmės šalies kompetentingos institucijos turi užtikrinti, kad gyvūniniai produktai, siunčiami į Lietuvos Respubliką, atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
17. Ūkio subjektai, kurie gauna produktus iš kitos ES šalies arba išskirsto produktų siuntą:
17.3. VMVT pareikalavus, privalo pranešti apie gyvūninių produktų atvežimą iš kitos ES šalies, kad būtų atlikti tikrinimai, nurodyti 14 punkte;
18. VMVT turi užtikrinti, kad gyvūninių produktų, importuojamų iš trečiųjų šalių, tikrinimo vietose, tokiose kaip: jūrų uostuose, oro uostuose ar pasienio veterinarijos postuose, esančiuose pasienyje su trečiosiomis šalimis, būtų taikomos šios priemonės:
18.3. jei gyvūninių produktų kilmės šalis – trečioji šalis – tikrinimas pagal Maisto prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų nekenksmingumo bei kokybės kontrolės tvarkos (Žin., 1999, Nr. 85-2547; 2001, Nr. 61-2190; 2003, Nr. 5-181) ir Europos Sąjungos pasienio veterinarijos postų sąrašų sudarymo tvarkos (Žin., 2003, Nr. 66-3030) reikalavimus.
19. Nepaisant 18 punkto nuostatų, gyvūniniai produktai, kurie tarp dviejų ES šalių vežami reguliariai ir neperkraunami, turi būti tikrinami pagal 14–17 punktų reikalavimus.
20. Jei VMVT, atlikdama gyvūninių produktų siuntos veterinarinį tikrinimą paskirties vietoje ar gabenimo metu, nustato:
20.1. kad siunta užkrėsta patogenais, nurodytais Pranešimo apie gyvūnų ligas Lietuvos Respublikoje taisyklėse (Žin., 2003, Nr. 32-1357), zoonozės ar kitos ligos sukėlėjais, kurie yra pavojingi žmonių ir gyvūnų sveikatai, arba kad gyvūniniai produktai buvo atgabenti iš regiono, kuriame registruotos užkrečiamosios ligos, ir apdoroti vienu iš būdų, nurodytų Veterinarijos reikalavimuose mėsos gaminiams (Žin., 2002, Nr. 70-2966), atsižvelgusi į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, gali nurodyti juos sunaikinti ar kitaip panaudoti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus; išlaidas, susijusias su gyvūninių produktų siuntos sunaikinimu, turi padengti produktų siuntėjas arba jo atstovas; VMVT nedelsdama informuoja telefaksu gyvūninių produktų siuntėjos šalies kompetentingą instituciją bei Europos Komisiją apie nustatytus neatitikimus, priimtus sprendimus, nurodo priežastis, nulėmusias tokius sprendimus; gali būti taikomos apsaugos priemonės, nurodytos 32-34 punktuose;
20.2. kad gyvūniniai produktai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų arba kai nėra ES ar nacionalinių standartų, tačiau nekyla pavojus žmonių ir gyvūnų sveikatai, siuntos gavėjui arba jo atstovui gali leisti:
20.2.2. panaudoti gyvūninius produktus kitais tikslais, įskaitant jų sugrąžinimą, jeigu gyvūninius produktus siunčianti ES šalies kompetentinga institucija ir įmonė leidžia; jei veterinarijos sertifikate ar dokumentuose randama netikslumų, krovinio siuntėjui gali būti duotas laikotarpis trūkumams ištaisyti.
21. 20 punkte nurodytais atvejais VMVT nedelsdama susisiekia su gyvūninius produktus siunčiančios ES šalies kompetentinga institucija, kuri praneša apie atliktus patikrinimus, priimtus sprendimus, nurodo jų pagrįstumą.
22. Jeigu VMVT mano, kad pagal 21 punktą taikytos priemonės yra nepakankamos, VMVT ir ES šalies kompetentinga institucija turi kartu ieškoti būdų ir priemonių susidariusiai problemai išspręsti.
23. Jei 20 punkte nurodytų patikrinimų metu nustatomi pakartotiniai trūkumai, VMVT informuoja Europos Komisiją bei kitų ES šalių kompetentingas institucijas.
25. Nuostatai neturi įtakos ES šalyse galiojančioms teisėms apskųsti kompetentingų institucijų sprendimus, išskyrus 28 punkte nurodytą atvejį.
26. VMVT apie priimtus sprendimus ir jų motyvus turi pranešti siuntėjui ar jo atstovui ir produktus siunčiančios ES šalies kompetentingai institucijai.
27. Krovinio siuntėjui ar jo atstovui pareikalavus, 20 punkte nurodyti sprendimai bei jų motyvai, nulėmę tokius sprendimus, turi būti siunčiami jam raštu, kartu nurodant apeliacijos teises, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai.
28. Kilus ginčui, šalys gali ne vėliau kaip per vieną mėnesį pateikti prašymą Europos Komisijos ekspertui, kuris per 72 valandas turi atlikti tyrimą, kurio sąnaudas apmoka Europos Komisija. Dalyvaujančios ginče šalys vadovaujasi eksperto išvadomis.
29. Gyvūninių produktų siuntos sugrąžinimo, prekių sandėliavimo, jų tiekimo kitiems vartotojams ar sunaikinimo išlaidas turi padengti prekių gavėjas.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
31. VMVT turi nedelsdama informuoti kitas ES šalis bei Europos Komisiją apie protrūkį ligų, nurodytų Pranešimo apie gyvūnų ligas Lietuvos Respublikoje taisyklėse, taip pat apie bet kokias zoonozes, ligas ar kitas priežastis, keliančias pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai.
32. VMVT nedelsdama įgyvendina Europos Sąjungos teisės aktuose siūlomas kontrolės ir apsaugos priemones, kad nustatytų apsaugos zonas, arba imasi kitų tinkamų priemonių, kilus ligos protrūkiui.
33. VMVT tikrinimo, nurodyto 14–17 punktuose, metu nustačiusi vieną iš ligų ar priežasčių, minimų 31 punkte, įgyvendina apsaugos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
34. VMVT, jei yra pavojus žmonių ar gyvūnų sveikatai, gali taikyti apsaugos priemones įmonėse arba, esant epizootijos pavojui, apsaugos priemones teisės aktuose nustatyta tvarka. Apie apsaugos priemonių taikymą pranešama Europos Komisijai ir kitoms ES šalims.
35. Tikrinamos įmonės privalo bendradarbiauti su VMVT pareigūnais, kad jie galėtų vykdyti savo pareigas.
36. VMVT turi užtikrinti, kad valstybiniai veterinarijos gydytojai galėtų:
36.1. patikrinti patalpas, biurus, laboratorijas, instaliacinius įrenginius, transporto priemones, gamybos įrengimus ir įrangą, valymo bei tvarkymo priemones, elektros, švaros bei tvarkos palaikymo priemones, taip pat produktų gamybos bei apdorojimo technologinius procesus, produktų žymėjimą ir ženklinimą etiketėmis bei produktų tiekimą;
37. VMVT pateikia Europos Komisijai programą, kurioje nurodyti įmonėse pagal Nuostatus atliekami veterinariniai tikrinimai.
39. Prekybai gyvūniniais produktais, nurodytais 2 priede, kol laukiama ES reikalavimų patvirtinimo, turi būti taikomi reikalavimai, nurodyti Nuostatuose, įskaitant 17 punktą.
40. VMVT turi pranešti Europos Komisijai ir kitoms ES šalims apie reikalavimus, taikomus prekybai gyvūniniais produktais, nurodytais 39 punkte.
41. VMVT turi perduoti Europos Komisijai suderinta forma informaciją apie veterinarinius tikrinimus, atliktus pagal šiuos Nuostatus.
42. Išsamios 41 punkto taikymo taisyklės, įskaitant informacijos perdavimo dažnumą, formą ir pobūdį, turi būti patvirtintos pagal 43 punkte nurodytą tvarką.
43. Jeigu pateikiama nuoroda į šį punktą, Europos Komisijos atstovas Maisto saugos ir veterinarijos nuolatiniam komitetui, įkurtam Komisijos sprendimu 68/361/EEB, turi pateikti pasiūlymus dėl priemonių priėmimo. Maisto saugos ir veterinarijos nuolatinis komitetas priklausomai nuo klausimo skubos turi Europos Komisijai pateikti savo nuomonę, priimtą daugumos sprendimu, kaip numatyta Sutarties 148 straipsnyje.
Gyvūninių produktų veterinarinio tikrinimo
tvarkos nuostatų
1 priedas
VETERINARIJOS TEISĖS AKTAI
Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisyklės (Žin., 1999, Nr. 16-438) (pagal 1964 m. liepos 26 d. Tarybos direktyvą 64/433/EEB dėl sveikatos problemų, įtakojančių prekybą šviežia mėsa Bendrijos vidaus rinkoje).
Šviežios paukštienos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklės (Žin., 2001, Nr. 85-3009) (pagal 1971 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvą 71/118/EEB dėl sveikatos problemų, įtakojančių prekybą šviežia paukštiena Bendrijos vidaus rinkoje).
Gyvūnų šviežios mėsos prekybos su Europos Sąjungos šalimis veterinarijos reikalavimai (Žin., 2002, Nr. 3-90) (pagal 1972 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 72/461/EEB dėl sveikatos problemų, įtakojančių prekybą šviežia mėsa Bendrijos vidaus rinkoje).
Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklės (Žin., 2001, Nr. 1-26) (pagal 1976 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 77/99/EEB dėl sveikatos problemų, įtakojančių prekybą mėsos produktais Bendrijos vidaus rinkoje).
Veterinarijos reikalavimai mėsos gaminiams (Žin., 2002, Nr. 70-2966) (pagal 1980 m. sausio 22 d. Tarybos direktyvą 80/215/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos prekybai mėsos gaminiais Bendrijos viduje).
Kiaušinių produktų ir jų realizavimo veterinarijos reikalavimai (Žin., 2001, Nr. 16-517) (pagal 1989 m. birželio 20 d. Tarybos direktyvą 89/437/EEB dėl higienos ir sveikatos problemų, turinčių įtakos kiaušinių produktų gamybai ir tiekimui į rinką).
Šviežios triušienos ir fermose auginamos laukinės faunos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklės (Žin., 2001, Nr. 16-517) (pagal 1991 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 91/495/EEB dėl žmonių ir gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos triušienos ir ūkiuose augintų laukinių gyvūnų mėsos gamybai ir tiekimui į rinką).
Veterinarijos reikalavimai vandens gyvūnams ir jų produktams (Žin., 2002, Nr. 114-5122) (pagal 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyvą 91/67/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojant akvakultūros gyvūnų ir produktų teikimą rinkai).
Šviežios paukštienos prekybos su Europos Sąjungos šalimis ir importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimai (Žin., 2001, Nr. 92-3250) (pagal 1991 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 91/ 494/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių prekybą šviežia paukštiena Bendrijos viduje ir jos importą iš trečiųjų šalių).
Veterinarijos reikalavimai dvigeldžiams moliuskams (Žin., 2003, Nr. 55-2482) (pagal 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/ 492/EEB dėl veterinarijos reikalavimų auginant dvigeldžius moliuskus ir juos gyvus tiekiant į rinką).
Veterinarijos taisyklės žuvininkystės produktams (Žin., 2001, Nr. 16-517) (pagal 1991 m. liepos 22 d. Tarybos direktyvą 91/493/EEB, nustatančią sanitarines taisykles, reglamentuojančias žuvininkystės produktų gamybą ir jų pateikimą rinkai).
Veterinarijos ir higienos reikalavimai pieno ūkiui, pieno pardavimui ir transportavimui (Žin., 2001, Nr. 99-3593) (pagal 1992 m. birželio 16 d. Tarybos direktyvą 92/46/EEB dėl neapdoroto ir termiškai apdoroto pieno ir pieno produktų gamybos ir tiekimo į rinką).
1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 92/118/EEB, nustatanti prekybos ir importo į ES reikalavimus dėl gyvūnų ir visuomenės sveikatos produktams, kurie nenurodyti Tarybos direktyvos 89/662/EB A (I) priede.
Gyvūninių produktų veterinarinio tikrinimo
tvarkos nuostatų
2 priedas
PRODUKTŲ, KURIŲ PREKYBOS NEREGLAMENTUOJA EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI, BET KURIE TIKRINAMI PAGAL NUOSTATUS, SĄRAŠAS
Kiti gyvūniniai produktai, nenurodyti Nuostatų 1 priedo teisės aktuose ir nurodyti 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 90/425/EB priede.