LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR BALTARUSIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

SUSITARIMAS

DĖL LAIVYBOS VIDAUS VANDENŲ KELIAIS

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybė, toliau – Susitariančiosios Šalys,

atsižvelgdamos į tarptautinių susitarimų, kurių dalyvės yra abi Susitariančiosios Šalys, nuostatas;

siekdamos prisidėti prie abipusiškai naudingų ekonominių ir kultūrinių ryšių tarp abiejų šalių vystymo ir stiprinimo;

pripažindamos vidaus vandenų transporto svarbą šiems ryšiams užtikrinti,

susitarė:

1 straipsnis

Šiame Susitarime vartojamos sąvokos:

Susitariančiųjų Šalių vidaus vandenų keliai – Susitariančiųjų Šalių valstybių vidaus vandenų kelių ruožai, kuriuose vyksta laivyba;

Susitariančiosios Šalies laivas – bet kuris savaeigis arba nesavaeigis laivas, įrašytas į Susitariančiosios Šalies valstybės laivų registrą arba kitą tam tikrą oficialų sąrašą ir plaukiojantis su šios Susitariančiosios Šalies valstybės vėliava pagal jos įstatymus ir taisykles. Ši sąvoka neapima karo laivų;

įgulos narys – laivo vadovybės, laivo įgulos narys ir keleivius aptarnaujantis darbuotojas. Įgulos narys turi būti įrašytas į laivo įgulos sąrašą;

uostas – Susitariančiosios Šalies valstybės uostas ir kitos vietos, kuriose oficialiai yra leidžiama aptarnauti laivus, keleivius ir perkrauti krovinius;

laivybos organizacija – organizacija ar verslininkas, teikiantys krovinių ir (arba) keleivių vežimo vandens transportu paslaugas ir įregistruoti Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje;

asmeninio naudojimo laivas – Susitariančiosios Šalies laivas, skirtas naudoti tik keleivių susisiekimo tikslams;

nacionaliniai teisės aktai – abiejų Susitariančiųjų Šalių valstybių teisės aktų visuma. Lietuvos Respublikos nacionaliniai teisės aktai apima ir Lietuvos Respublikoje taikomus Europos Sąjungos teisės aktus;

Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos:

Lietuvos Respublikoje – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Baltarusijos Respublikoje – Baltarusijos Respublikos susisiekimo ministerija.

2 straipsnis

1. Šiame Susitarime nustatoma tvarka ir sąlygos, kuriomis Susitariančiųjų Šalių vidaus vandenų keliais Susitariančiųjų Šalių laivais vežami keleiviai ir (arba) kroviniai, gabenami plaukiojantys objektai, perplukdomi laivai ir plaukioja asmeninio naudojimo laivai.

2. Susitariančiųjų Šalių vidaus vandenų kelių ruožus, kuriuose vyksta laivyba, nustato Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos, vadovaudamosi abiejų Susitariančiųjų Šalių valstybių nacionaliniais teisės aktais.

3 straipsnis

1. Abiejų Susitariančiųjų Šalių laivai gali vežti keleivius ir (arba) krovinius iš vienos Susitariančiosios Šalies valstybės uosto į kitos Susitariančiosios Šalies valstybės uostą ir atgal, taip pat vežti keleivius ir (arba) krovinius tranzitu Susitariančiųjų Šalių vidaus vandenų keliais.

2. Vienos Susitariančiosios Šalies laivai gali vežti keleivius ir (arba) krovinius iš uostų, esančių kitos Susitariančiosios Šalies vidaus vandenų keliuose, į trečiųjų šalių uostus ir atgal Susitariančiųjų Šalių kompetentingų institucijų nustatytomis sąlygomis.

3. Keleivių ir (arba) krovinių kabotažas tarp uostų, esančių Susitariančiosios Šalies vidaus vandenų keliuose, vykdomas tik tos Susitariančiosios Šalies laivais. Kad kitos Susitariančiosios Šalies laivai galėtų būti naudojami tokiems vežimams, būtinas Susitariančiosios Šalies, kurios vidaus vandenų keliuose yra atitinkami uostai, kompetentingos institucijos leidimas.

4 straipsnis

Vienos Susitariančiosios Šalies laivais, kurie plaukioja kitos Susitariančiosios Šalies vidaus vandenų keliais, neleidžiama:

– vežti krovinius, taip pat ir tranzitu, kuriuos vežti ir įvežti į kitos Susitariančiosios Šalies valstybės teritoriją draudžia tos valstybės nacionaliniai teisės aktai;

– verstis ūkine, hidrografine, tiriamąja ir kita veikla, nesusijusia su laivų plaukiojimu vidaus vandenų keliais;

– trukdyti ryšio sistemoms ir komunikacijos priemonėms veikti.

5 straipsnis

1. Abi Susitariančiosios Šalys navigacijos laikotarpiu sudaro palankias sąlygas, kad kitos Susitariančiosios Šalies laivai galėtų be kliūčių plaukioti jos vidaus vandenų keliais, įskaitant saugaus vandens gylio palaikymą ir navigacinių kranto bei plūdriųjų laivybos signalinių ženklų užtikrinimą.

2. Techninių, eksploatacinių ir kitų klausimų, susijusių su normalių saugios laivybos sąlygų atkūrimu Susitariančiųjų Šalių vidaus vandenų kelių ruožuose, sprendimo tvarką reglamentuoja Susitariančiųjų Šalių kompetentingų institucijų tarpusavio susitarimai.

6 straipsnis

1. Kitos Susitariančiosios Šalies laivams nustatomos tokio pat dydžio uosto rinkliavos (laivo, kanalo, švartavimosi, locmano, inkaravimo) kaip ir saviems laivams, vadovaujantis Susitariančiųjų Šalių valstybių nacionaliniais teisės aktais.

2. Laivų įplaukimo į uostus ir jų aptarnavimo tvarka nustatoma vadovaujantis Susitariančiųjų Šalių valstybių nacionaliniais teisės aktais.

7 straipsnis

1. Vienos Susitariančiosios Šalies laivai, įplaukdami į kitos Susitariančiosios Šalies vidaus vandenų kelius ir iš jų išplaukdami, privalo būti patikrinti pasienio, muitinės ir kitų rūšių kontrolės valstybės sienos perėjimo punktuose, esančiuose upės uosto teritorijoje.

2. Siekdamos plėtoti vandens turizmą, Susitariančiosios Šalys gali atidaryti sezoninius valstybės sienos perėjimo punktus, per kuriuos tarp valstybių ne prekių vežimo tikslais galėtų vykti asmenys asmeninio naudojimo vandens transporto priemonėmis.

3. Vienos Susitariančiosios Šalies laivams, įplaukiantiems į kitos Susitariančiosios Šalies valstybės uostus, taikomos muitinės priežiūros priemonės tol, kol jie yra kitos Susitariančiosios Šalies valstybės muitų teritorijoje.

8 straipsnis

1. Vienos Susitariančiosios Šalies laivai, plaukdami kitos Susitariančiosios Šalies vidaus vandenų keliais, gali bet kuriuo paros metu sustoti uostuose ir kitose oficialiai leidžiamose stovėjimo vietose, esančiose laivo kelyje.

2. Avarijos, stichinės nelaimės ar kitais išimtiniais atvejais laivas gali sustoti bet kurioje tam tinkamoje vietoje. Kapitonas, laivo savininkas arba jų įgalioti asmenys privalo apie laivo sustojimą pranešti artimiausio uosto administracijai arba laivybą administruojančiai institucijai.

9 straipsnis

1. Vienos Susitariančiosios Šalies laivų plaukiojimas kitos Susitariančiosios Šalies vidaus vandenų keliais vykdomas laikantis kitos Susitariančiosios Šalies valstybės galiojančių teisės aktų, taisyklių, instrukcijų ir techninių sąlygų, reglamentuojančių plaukiojimą tais vidaus vandenų keliais, aplinkosaugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų.

2. Laivų įgulų nariai ir asmeninio naudojimo laivą valdantis asmuo privalo laikytis Susitariančiosios Šalies valstybės, kurios teritorijoje jie yra, galiojančių teisės aktų.

3. Vienos Susitariančiosios Šalies vidaus vandenų kelių priežiūros institucijos turi teisę tikrinti ir prižiūrėti, kaip kitos Susitariančiosios Šalies laivai laikosi nurodytų norminių teisės aktų ir reikalavimų, taip pat tirti transporto įvykius, į kuriuos patenka šie laivai, būdami šių priežiūros institucijų kontroliuojamoje teritorijoje.

10 straipsnis

Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos keičiasi informacija apie nacionalinius teisės aktus vidaus vandenų transporto srityje, jų pakeitimus ir naujų teisės aktų, apimančių Susitariančiųjų Šalių interesus, priėmimą.

11 straipsnis

Susitariančiosios Šalys pripažįsta viena kitos laivo dokumentus, išduodamus pagal Susitariančiųjų Šalių valstybių nacionalinius teisės aktus ir saugomus laive, taip pat įgulos narių kvalifikacijos pažymėjimus, diplomus ir asmens tapatybės dokumentus, jeigu nacionaliniuose teisės aktuose arba kituose atskiriems Susitariančiųjų Šalių vidaus vandenų kelių ruožams taikomuose normatyvuose nėra nustatyta kitaip.

Įgulos narių tapatybės dokumentai yra:

Lietuvos Respublikos piliečių ir užsienio piliečių, turinčių teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, – pasas arba kitas į užsienį vykti skirtas dokumentas;

Baltarusijos Respublikos piliečių ir užsienio piliečių, nuolat gyvenančių Baltarusijos Respublikoje, – nacionalinis jūrininko tapatybės pažymėjimas.

12 straipsnis

Į laivo įgulos sąrašą įrašyti asmenys, būdami kitos Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje, laikosi užsienio piliečiams galiojančių įvažiavimo, buvimo ir išvažiavimo taisyklių.

13 straipsnis

1. Abi Susitariančiosios Šalys suteikia būtiną pagalbą viena kitos laivams ir įgulos nariams laivų avarijų ir nelaimingų atsitikimų atvejais ir informuoja viena kitą apie tokių transporto įvykių tyrimo eigą ir rezultatus.

2. Vienos Susitariančiosios Šalies laivui, kurį ištiko nelaimė kitos Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje, suteikiamos tos pačios paslaugos, privilegijos ir lengvatos, kokias kita Susitariančioji Šalis tokiais atvejais teikia savo laivams.

14 straipsnis

Jeigu vienos Susitariančiosios Šalies laivo įgulos narys, būdamas kitos Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje, padaro nusikaltimą, tokio įgulos nario baudžiamasis persekiojimas vykdomas vadovaujantis Susitariančiųjų Šalių valstybių nacionaliniais teisės aktais.

15 straipsnis

Susitariančiosios Šalys skatina laivybos organizacijų, taip pat kitų organizacijų ir verslininkų bendradarbiavimą Susitariančiųjų Šalių valstybių vandens transporto srityje.

16 straipsnis

Šis Susitarimas neturi įtakos Susitariančiųjų Šalių teisėms ir įsipareigojimams, prisiimtiems pagal kitas anksčiau sudarytas tarptautines sutartis, kurių dalyvės yra abi Susitariančiosios Šalys arba viena jų.

17 straipsnis

1. Ginčai, galintys kilti dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo, sprendžiami Susitariančiųjų Šalių tarpusavio derybomis.

2. Klausimai, kurių nereglamentuoja šis Susitarimas, sprendžiami vadovaujantis Susitariančiųjų Šalių valstybių įstatymais ir kitais teisės aktais.

18 straipsnis

1. Siekdamos įgyvendinti šį Susitarimą, Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos pariteto pagrindais sudaro Bendrąją komisiją, įgaliotą nagrinėti klausimus, kylančius iš šio Susitarimo.

2. Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos tvirtina Bendrosios komisijos nuostatus.

19 straipsnis

1. Šis Susitarimas įsigalioja praėjus 90 dienų nuo tada, kai gaunamas paskutinis rašytinis pranešimas apie tai, kad Susitariančiosios Šalys atliko visas valstybės vidaus procedūras, būtinas šiam Susitarimui įsigalioti.

2. Šio Susitarimo pakeitimai ir papildymai įforminami atskiru protokolu, kuris yra neatskiriama šio Susitarimo dalis. Protokolas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos, jei jame nėra nustatyta kitaip.

3. Šis Susitarimas sudaromas neribotam laikui ir netenka galios praėjus 90 dienų nuo tada, kai viena Susitariančioji Šalis diplomatiniais kanalais gauna kitos Susitariančiosios Šalies pranešimą apie ketinimą nutraukti šio Susitarimo galiojimą.

SUDARYTA 2007 m. gegužės 25 d. Medininkuose dviem originaliais egzemplioriais lietuvių ir rusų kalbomis. Abu tekstai yra autentiški.

LIETUVOS RESPUBLIKOS	BALTARUSIJOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS VARDU	VYRIAUSYBĖS VARDU

______________