PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709

SAUGOMŲ TERITORIJŲ STRATEGINIO PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMO IR

TVIRTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis Aprašas) nustato saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų (toliau vadinama – strateginio planavimo dokumentai) tikslus, objektus, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką.

2. Šio Aprašo nuostatos netaikomos paveldotvarkos planų rengimui.

3. Rengiant strateginio planavimo dokumentus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1944), Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2726; 2001, Nr. 110-3988), Lietuvos Respublikos miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 3-37), Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2001, Nr. 110-3987), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), kitais įstatymais, Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), Nacionaline darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), Saugomų teritorijų nuostatais ir apsaugos reglamentais, šiuo Aprašu ir kitais teisės aktais.

4. Saugomų teritorijų strateginis planavimas – ilgalaikių ir sudėtingų problemų sprendimo saugomose teritorijose procesas, per kurį atsakingos institucijos prognozuoja ir numato kryptis ir būdus, kaip tinkamiausiai naudoti turimus, planuojamus gauti finansinius, materialinius ir darbo išteklius misijai vykdyti ir užsibrėžtiems tikslams pasiekti.

5. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:

Biosferos rezervatų ir biosferos poligonų stebėsenos (monitoringo) programos – strateginio planavimo dokumentas, rengiamas biosferos būklei sistemingai stebėti, jos komponentų būklei ir tarpusavio sąveikai stebėti, antropogeniniam poveikiui vertinti ir prognozuoti.

Gamtosauginis auditas – procesas, per kurį vertinama, ar gamtotvarkos plane tinkamai nustatyti tikslai, uždaviniai, tvarkymo ir apsaugos priemonės, ar tvarkymo ir apsaugos priemonės tinkamai įgyvendinamos, ar gamtotvarkos plano vykdytojas tinkamai naudoja tvarkymo ir apsaugos priemonėms įgyvendinti skirtas lėšas ir kitus išteklius.

Gamtotvarkos planas – strateginio planavimo dokumentas, kuriame įvertinta ir apibūdinta saugomos teritorijos arba jos dalies ekologinė būklė, kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo problemos ir galimybės, saugomos nykstančių gyvūnų, augalų ir grybų rūšys, jų buveinės ir natūralios buveinės, nustatyti teritorijos tvarkymo tikslai, tvarkymo ir apsaugos priemonės, joms įgyvendinti reikalingos lėšos ir vykdytojai.

Saugomos nykstančių gyvūnų, augalų, grybų rūšys ir buveinės – Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos kontinentiniame šelfe ir Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje natūraliai gyvenančių ar augančių gyvūnų, augalų ir grybų rūšys, jų buveinės, kurios pažeidžiamos, nykstančios, retos, endeminės ir kurioms gresia išnykimas: tai rūšys ir (ar) buveinės, kurios Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymo nustatyta tvarka įrašytos į Lietuvos Respublikoje gyvenančių, augančių retų, nykstančių gyvūnų, augalų ir grybų ypač saugomų rūšių sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 2002 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 223 (Žin., 2002, Nr. 49-1911), į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506), Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976), ar teritorijos, kurios atitinka paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, patvirtintus aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 22 (Žin., 2001, Nr. 12-364; 2003, Nr. 108-4849), ir gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, patvirtintus aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2003, Nr. 108-4848).

Strateginio planavimo dokumentai – saugomų teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys prioritetinius tikslus ir veiksmus, saugomose teritorijose esančių objektų tvarkymo ir apsaugos priemones, jų įgyvendinimo eiliškumą, lėšų poreikį ir atsakingas institucijas. Yra šie strateginio planavimo dokumentai: gamtotvarkos planai, tikslinės programos, veiksmų planai, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų stebėsenos (monitoringo) programos.

Tikslinė programa – strateginio planavimo dokumentas, rengiamas tam tikrai aplinkos apsaugos problemai, dėsningai pasireiškiančiai daugelyje ar visose šalies saugomose teritorijose, spręsti.

Tvarkymo efektyvumo vertinimas – supaprastintas gamtosauginio audito procesas, per kurį vertinami tik gamtotvarkos plane nustatyti tikslai, uždaviniai, tvarkymo ir apsaugos priemonės ir tinkamas jų įgyvendinimas.

Veiksmų planas – strateginio planavimo dokumentas, kuriame nurodomos institucijos, atsakingos už saugomos teritorijos (saugomų teritorijų) apsaugą ir tvarkymą, strateginiai tikslai ir prioritetinės veiklos kryptys, vykdomos programos, finansiniai ir intelektualiniai ištekliai, kurių reikia strateginiams tikslams ir kiekvienai programai vykdyti.

Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme.

II. GAMTOTVARKOS PLANAI

6. Gamtotvarkos planai rengiami tais atvejais, kai norint pasiekti užsibrėžtus gamtotvarkos tikslus nebūtina pakeisti saugomos teritorijos ar jos dalies apsaugos ir naudojimo teisinio režimo. Jeigu norint pasiekti gamtotvarkos tikslus būtina papildyti saugomos teritorijos ar jos dalies apsaugos ir naudojimo teisinį režimą naujais reikalavimais, rengiami ir įgyvendinami gamtotvarkos projektai ar kiti teritorijų planavimo dokumentai.

7. Gamtotvarkos planų tikslai yra:

7.1. nustatyti pagrindines problemas ir veiksnius, darančius poveikį gamtotvarkos planų objektams, trūkstamą būtiną informaciją ir jos gavimo galimybes;

7.2. nustatyti tvarkomų objektų apsaugos ir tvarkymo priemones ir eiliškumą;

7.3. nustatyti gamtotvarkos planų vykdytojus, taip pat kitus fizinius ir (ar) juridinius asmenis, su kurių pagalba gali būti įgyvendintos gamtotvarkos planuose nurodytos apsaugos ir tvarkymo priemonės;

7.4. apskaičiuoti, kiek lėšų reikės apsaugos ir tvarkymo priemonėms įgyvendinti;

7.5. nustatyti tvarkymo ir apsaugos priemonių įgyvendinimo įvertinimo ir monitoringo tvarką.

8. Gamtotvarkos planų objektai – saugomos teritorijos ar jų dalys, kuriose yra:

8.1. saugomų nykstančių gyvūnų, augalų ir grybų rūšių (prioritetas teikiamas rūšims, įrašytoms į ypač saugomų rūšių sąrašą);

8.2. saugomų nykstančių gyvūnų, augalų ir grybų buveinių (prioritetas teikiamas paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms);

8.3. buveinių apsaugai svarbių teritorijų, kuriose yra prioritetinių Lietuvos gamtinių buveinių;

8.4. kraštovaizdžio kompleksų ir gamtos paveldo objektų.

9. Rengiamas konkrečios saugomos teritorijos arba jos dalies, kurioje yra gamtotvarkos plano objektų, nurodytų šio Aprašo 8 punkte, gamtotvarkos planas.

10. Gamtotvarkos planą sudaro:

10.1. teritorijos būklės aprašymas ir įvertinimas;

10.2. gamtotvarkos plano tikslai ir uždaviniai;

10.3. gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo planas;

10.4. gamtotvarkos priemones įgyvendinantys fiziniai ir juridiniai asmenys ir jų funkcijos, lėšų priemonėms įgyvendinti poreikis;

10.5. gamtotvarkos plano tikslinimo ir monitoringo tvarka.

11. Kitus gamtotvarkos plano turinio reikalavimus nustato Aplinkos ministerija.

III. TIKSLINĖS PROGRAMOS

12. Tikslinių programų tikslai yra:

12.1. nustatyti sprendžiamą problemą ir jos pasireiškimo dėsningumus;

12.2. nustatyti tikslus ir uždavinius, kurių siekiama tiksline programa;

12.3. nurodyti problemos sprendimo priemones;

12.4. apskaičiuoti, kiek reikia lėšų problemai spręsti;

12.5. nurodyti tikslinės programos įgyvendinimo priemones, vykdytojus, jų funkcijas ir atsiskaitymo tvarką;

12.6. nurodyti sėkmingo įgyvendinimo sąlygas ir laukiamą poveikį.

13. Tikslinių programų saugomose teritorijose objektai yra:

13.1. gamtos (rūšių, buveinių, ekosistemų) apsauga;

13.2. taršos prevencija;

13.3. poilsiautojų srautų valdymas;

13.4. gamtos paveldo apsauga;

13.5. kraštovaizdžio apsauga;

13.6. gamtos išteklių naudojimas ir atkūrimas;

13.7. saugomose teritorijose atliekami moksliniai tyrimai;

13.8. žemės ūkio ir kaimo plėtra;

13.9. etnokultūros tradicijų išsaugojimas;

13.10. turizmo plėtra;

13.11. kitos su saugomų teritorijų apsauga ir tvarkymu susijusios problemos.

14. Tikslinės programos gali būti rengiamos ir įgyvendinamos tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu mastu.

15. Tikslinės programos rengiamos ne ilgiau kaip 6 metams.

16. Tikslinę programą sudaro:

16.1. bendroji dalis, apibūdinanti programos objektą, pateikianti esamos būklės analizę, apibūdinanti poveikį darančius veiksnius, tikslinės programos tikslus ir uždavinius;

16.2. priemonių įgyvendinimo planas;

16.3. lėšų numatytoms priemonėms įgyvendinti poreikis;

16.4. tikslinę programą įgyvendinantys fiziniai ir juridiniai asmenys, jų funkcijos ir atsiskaitymo tvarka;

16.5. sėkmingo tikslinės programos įgyvendinimo sąlygų analizė ir laukiamas poveikis.

17. Rengiant tikslines programas, įgyvendinamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, turi būti atsižvelgta į Valstybės kapitalo investicijų planavimo metodiką, patvirtintą finansų ministro 2001 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 201 (Žin., 2001, Nr. 60-2172; 2002, Nr. 54-2139), ir Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 478 (Žin., 2001, Nr. 37-1251), kitus teisės aktus.

IV. VEIKSMŲ PLANAI

18. Veiksmų planai rengiami siekiant strategiškai suplanuoti valstybinio rezervato, biosferos rezervato, valstybinio parko direkcijos arba kitos institucijos, atsakingos už saugomos teritorijos apsaugą ir tvarkymą, veiklą artimiausiems 3 metams, racionaliai paskirstyti turimus finansinius ir intelektualinius išteklius, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai, įgyvendintos prioritetinės programos ir veiksmai.

19. Veiksmų planų tikslai yra:

19.1. nustatyti institucijos, atsakingos už saugomos teritorijos (saugomų teritorijų) apsaugą ir tvarkymą, strateginius tikslus, prioritetines veiklos kryptis ir veiksmus;

19.2. įvertinti institucijos veiklos aplinką ir rezultatus, pasiektus anksčiau;

19.3. nustatyti konkrečių veiksmų atlikimo ir programų įgyvendinimo etapus, grafiką ir atsakingus vykdytojus;

19.4. apskaičiuoti, kiek lėšų reikės kiekvienai prioritetinei veiklai ir veiksmams atlikti;

19.5. nustatyti, kiek intelektualinių ir kitokių išteklių reikės prioritetinei veiklai ir veiksmams atlikti;

19.6. nurodyti sėkmingo prioritetinių tikslų įgyvendinimo požymius.

20. Jeigu saugomos teritorijos ribojasi, jas prižiūrinčios institucijos gali rengti bendrus veiksmų planus.

21. Veiksmų planą sudaro:

21.1. bendroji dalis, nurodanti institucijos strateginius tikslus, vykdomas programas, finansinius ir intelektualinius išteklius, skirtus kiekvienai programai;

21.2. institucijos veiklai poveikį darančių veiksnių analizė, teigiamų ir neigiamų veiksnių apžvalga;

21.3. ankstesnės pažangos, siekiant strateginių tikslų, įvertinimas;

21.4. priemonių, kurios bus vykdomos prioritetinėse veiklos srityse, įgyvendinimo planas, atsakingi fiziniai ir juridiniai asmenys, jų funkcijos, lėšų poreikis;

21.5. laukiami rezultatai ir jų įvertinimo metodai.

V. BIOSFEROS REZERVATŲ IR BIOSFEROS POLIGONŲ STEBĖSENOS

(MONITORINGO) PROGRAMOS

22. Biosferos rezervatų ir biosferos poligonų stebėsenos (monitoringo) programų tikslai yra:

22.1. nustatyti konkrečius stebėsenos objektus;

22.2. nurodyti stebėsenos programos tikslus ir uždavinius;

22.3. nustatyti stebėsenos struktūrą ir atskirų jos dalių veiklos planus;

22.4. nustatyti stebėsenos objektų vertinimo kriterijus.

23. Biosferos rezervatų ir biosferos poligonų stebėsenos programų objektai yra:

23.1. kraštovaizdžio struktūros būklė;

23.2. paviršinio vandens būklė;

23.3. augalijos ir gyvūnijos būklė;

23.4. natūralių ir antropogenizuotų ekosistemų būklė;

23.5. dirvožemio būklė;

23.6. oro ir kritulių būklė;

23.7. taršos šaltiniai ir jų poveikis aplinkai;

23.8. biosferoje vykstantys procesai, jų kaita ir tendencijos.

24. Biosferos rezervatų ir biosferos poligonų stebėsenos programą sudaro:

24.1. bendroji dalis, apibūdinanti stebėsenos programos objektą;

24.2. programos tikslas ir uždaviniai;

24.3. programos finansavimo šaltiniai ir lėšų poreikis;

24.4. stebėsenos struktūra, jos dalių veiklos planai ir stebėsenos objektų vertinimo kriterijai;

24.5. stebėsenos rezultatų pateikimo atsakingoms institucijoms tvarka;

24.6. stebėsenos programos vykdymo eiga, už stebėsenos programos įgyvendinimą atsakingi fiziniai (juridiniai) asmenys.

25. Biosferos rezervatų ir biosferos poligonų stebėsenos programos rengiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 112-2824), Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 160 (Žin., 2002, Nr. 40-1514), Aplinkos monitoringo duomenų fondo nuostatais, patvirtintais aplinkos ministro 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 106 (Žin., 2002, Nr. 28-1008), ir kitais teisės aktais.

VI. STRATEGINIO PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMAS

26. Strateginio planavimo dokumentų rengimo organizatoriai – Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija ir kitos institucijos, kurioms teisės aktai suteikia teisę vykdyti veiklos strateginį planavimą.

27. Organizatoriaus teisės ir pareigos:

27.1. organizuoti strateginio planavimo dokumentų rengimą;

27.2. nustatyti strateginio planavimo dokumentų rengimo sąlygas, užduotis, parengimo ir įgyvendinimo terminą;

27.3. kontroliuoti strateginio planavimo dokumentų rengimą;

27.4. teikti pastabas ir pasiūlymus dėl strateginio planavimo dokumentų projektų, kai jie rengiami ir aptariami;

27.5. suteikti strateginio planavimo dokumento rengėjui visus turimus duomenis ir dokumentus, kurių reikia šiam dokumentui parengti;

27.6. informuoti suinteresuotas institucijas ar įstaigas apie strateginio planavimo dokumentų saugomoms teritorijoms rengimą;

27.7. pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl rengėjo pateikto parengto strateginio planavimo dokumento projekto;

27.8. pagal kompetenciją paskirti strateginio planavimo dokumentų vykdytojus.

28. Gamtotvarkos planus rengia:

28.1. saugomų teritorijų direkcijos;

28.2. nevalstybinės ir kitos organizacijos, turinčios saugomų teritorijų planavimo ir tvarkymo patirtį;

28.3. Aplinkos ministerija.

29. Tikslines programas rengia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

30. Veiksmų planus rengia:

30.1. saugomų teritorijų direkcijos;

30.2. savivaldybės – tarpusavio susitarimu su Aplinkos ministerija.

31. Biosferos rezervatų ir biosferos poligonų stebėsenos (monitoringo) programas rengia Aplinkos ministerija.

32. Visi strateginio planavimo dokumentų rengėjai turi gerai išmanyti strateginio planavimo dokumento objektą, turėti patirtį rengti strateginio planavimo dokumentus, būti susipažinę su naujausiais strateginio planavimo dokumentų turinio reikalavimais, jiems rengti būtinos informacijos šaltiniais, išmanyti aplinkos apsaugą organizuojančių ir vykdančių institucijų funkcijas, struktūrą ir įgaliojimus.

33. Strateginio planavimo dokumento rengėjas, atsižvelgdamas į strateginio planavimo dokumento objektą ir planuojamų priemonių mastą, turi bendradarbiauti ir derinti planuojamas įgyvendinti tvarkymo ir apsaugos priemones su teritorijos, kurioje yra strateginio planavimo dokumento objektas, savininkais, valdytojais ir naudotojais, taip pat suinteresuotais asmenimis, nacionalinio ar vietinio lygmens institucijomis ar įstaigomis.

34. Strateginio planavimo dokumentų rengimo organizatorius turi teisę organizuoti projekto aptarimą su potencialiais vykdytojais ar jų atstovais, regiono aplinkos apsaugos departamento atstovais ir kitais suinteresuotais asmenimis.

VII. STRATEGINIO PLANAVIMO DOKUMENTŲ DERINIMAS IR TVIRTINIMAS

35. Parengti valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose ar biosferos rezervatuose esančių objektų gamtotvarkos planai turi būti suderinti su šių saugomų teritorijų direkcijomis, jų steigėjais, atitinkamu Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu ir savivaldybių institucijomis. Parengti savivaldybės įsteigtose saugomose teritorijose esančių objektų gamtotvarkos planų projektai turi būti suderinti su atitinkamu regiono aplinkos apsaugos departamentu ir Aplinkos ministerija. Parengti paukščių ir (ar) buveinių apsaugai svarbių teritorijų, taip pat valstybiniuose draustiniuose esančių objektų gamtotvarkos planų projektai turi būti suderinti su atitinkamu regiono aplinkos apsaugos departamentu ir šios teritorijos apsaugą ir tvarkymą vykdyti ar organizuoti aplinkos ministro įgaliota institucija ar įstaiga, taip pat savivaldybių institucijomis.

36. Valstybinių parkų direkcijų veiksmų planų projektai turi būti aptarti šių parkų jungtinėse ir mokslinėse konsultavimo tarybose.

37. Biosferos rezervatų ir biosferos poligonų stebėsenos (monitoringo) programos turi būti suderintos su biosferos rezervato direkcija ir biosferos poligono apsaugą ir tvarkymą vykdyti ar organizuoti aplinkos ministro įgaliota institucija.

38. Tikslinių programų projektai turi būti suderinti su fiziniais ir juridiniais asmenimis, įtrauktais į šių programų įgyvendinimą, ir suinteresuotomis nacionalinio ar vietinio lygmens institucijomis ar įstaigomis.

39. Saugomų teritorijų direkcijų veiksmų planus tvirtina Aplinkos ministerija.

40. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos parengtas ir suderintas tikslines programas tvirtina Aplinkos ministerija.

41. Parengtus ir suderintus gamtotvarkos planus, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų stebėsenos (monitoringo) programas tvirtina Aplinkos ministerija.

42. Strateginio planavimo dokumentų, parengtų savivaldybės įsteigtose saugomose teritorijose esantiems objektams, projektus tvirtina savivaldybės institucijos įstatymų nustatyta tvarka.

43. Strateginio planavimo dokumentų rengimo organizatorius privalo per 10 dienų nuo strateginio planavimo dokumento patvirtinimo informuoti apie tai atitinkamų saugomų teritorijų direkcijas, savivaldybes, kitus suinteresuotus asmenis.

44. Jeigu įgyvendinant patvirtintus strateginio planavimo dokumentus paaiškėja naujų esminių aplinkybių, dėl kurių reikia keisti patvirtintus dokumentus, organizatoriaus arba vykdytojo iniciatyva patvirtinti dokumentai gali būti keičiami.

VIII. FINANSAVIMAS

45. Strateginio planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo finansavimo šaltiniai nustatomi vadovaujantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais.

46. Strateginio planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo finansavimas yra tikslinis – skirtas konkrečiam strateginio planavimo dokumentui rengti ir (ar) įgyvendinti.

47. Strateginio planavimo dokumentų rengimo organizatorius rūpinasi strateginio planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo finansavimu tarptautinių fondų, programų ir organizacijų lėšomis.

IX. GAMTOTVARKOS PLANŲ GAMTOSAUGINIS AUDITAS IR TVARKYMO

EFEKTYVUMO VERTINIMAS

48. Gamtotvarkos planų parengimo ir įgyvendinimo tinkamumui, tvarkymo efektyvumui nustatyti gali būti atliekamas gamtosauginis auditas arba tvarkymo efektyvumo vertinimas. Gamtosauginis auditas arba tvarkymo efektyvumo vertinimas atliekamas įgyvendinant gamtotvarkos planus.

49. Gamtosauginio audito ir tvarkymo efektyvumo vertinimo tvarką, įskaitant papildomus, detalizuojančius šio Aprašo 32 punkte nurodytus gamtosauginio audito ir tvarkymo efektyvumo vertinimo vykdytojų kvalifikacijos reikalavimus, nustato Aplinkos ministerija.

50. Gamtosauginis auditas privalomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

50.1. gamtotvarkos planai parengti ir įgyvendinami saugomoje teritorijoje ar jos dalyje, kurioje yra prioritetinių gamtotvarkos planų objektų;

50.2. gamtosauginį auditą atlikti reikalauja strateginio planavimo dokumento rengimą ir (ar) įgyvendinimą finansuojanti institucija;

50.3. gamtotvarkos planams įgyvendinti reikia daugiau kaip 300 tūkst. litų;

50.4. planuojama tvarkyti valstybinius rezervatus ir rezervatus, esančius valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, arba jų dalį.

51. Kitais, šio Aprašo 50 punkte nepaminėtais, atvejais gamtotvarkos planų parengimo ir įgyvendinimo tinkamumui nustatyti gamtosauginis auditas neprivalomas. Šiais atvejais atliekamas tvarkymo efektyvumo vertinimas.

52. Konkretaus objekto gamtotvarkos plano parengimo ir įgyvendinimo gamtosauginį auditą arba tvarkymo efektyvumo vertinimą atlieka asmenys, nesusiję su šio plano parengimu ar įgyvendinimu. Gamtosauginį auditą ar tvarkymo efektyvumo vertinimą gali užsakyti gamtotvarkos plano rengimo organizatorius arba jo rengimą ir (ar) įgyvendinimą finansuojanti institucija, kiti juridiniai asmenys ar visuomeninės organizacijos.

______________