Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1998 M. BALANDŽIO 1 D. NUTARIMO NR. 385 „DĖL ŽEMĖS REFORMOS VYKDYMO KAIMO GYVENAMOJOJE VIETOVĖJE“ PAKEITIMO
2012 m. sausio 11 d. Nr. 46
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (Žin., 1998, Nr. 33-882; 2011, Nr. 105-4924):
1.1. Išdėstyti 2.6 punktą taip:
„2.6. Laisvos žemės fondo žemė, dėl kurios nepateikti piliečių prašymai suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte grąžinamus natūra žemės sklypus, perduodama arba suteikiama nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodama asmenims arba nuomojama suformavus žemės sklypus žemės reformos žemėtvarkos projekte.
Teritorijose, kuriose pagal bendrojo teritorijų planavimo dokumentus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, laisvos žemės fondo žemėje žemės ūkio paskirties žemės sklypai asmenims neperduodami, nesuteikiami nuosavybėn neatlygintinai, taip pat neparduodami (išskyrus žemės sklypus žemės ūkio paskirties statiniams eksploatuoti ir žemės sklypus, už kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtos įmokos pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, taip pat žemės sklypus, kurie žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuoti iki 2011 m. rugpjūčio 24 d.). Ši žemė žemės ūkio veiklai nuomojama, kol jos prireikia kitoms reikmėms.
Teritorijose, kuriose yra religinių bendrijų, bendruomenių ir centrų, kurie veikė iki 1940 m. liepos 21 d., nuosavybės teise turėta žemė, kuri pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuota ar kitaip neteisėtai nusavinta, laisvos žemės fondo žemėje žemės sklypai asmenims neperduodami, nesuteikiami nuosavybėn neatlygintinai, taip pat neparduodami (išskyrus žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti perleidžiami nuosavybėn šioms religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams, taip pat žemės sklypus žemės ūkio paskirties statiniams eksploatuoti ir žemės sklypus, už kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtos įmokos pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis).“
1.2. Išdėstyti 2.7 punkto trečiąją pastraipą taip:
„Teritorijose, kuriose žemė pagal įstatymus buvo suteikta asmeninio ūkio poreikiams, žemės sklypai, suprojektuoti pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, gali būti perleidžiami privačion nuosavybėn ar nuomojami tik asmeninio ūkio poreikiams žemę naudojantiems piliečiams. Šiose teritorijose žemė gali būti parduodama, jeigu žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektuose buvo suprojektuoti iki 2011 m. rugpjūčio 24 d., grąžinama natūra, perduodama, suteikiama nuosavybėn neatlygintinai arba išnuomojama (išskyrus šio nutarimo 2.6 punkto antrojoje pastraipoje nurodytus atvejus) kitiems asmenims tik žemės reformos žemėtvarkos projekte patikslinus asmeninio ūkio teritorijos ribas.“
1.3. Papildyti nauju 2.8 punktu (ankstesnius 2.8–2.10 punktus laikyti 2.9–2.11 punktais):
„2.8. Jeigu asmuo iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2008, Nr. 93-3690), nustatyta tvarka pretendentų susirinkimo metu pasirinko žemės sklypą teritorijoje, kurioje pagal bendrojo teritorijų planavimo dokumentus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, arba asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje, tai patvirtindamas parašu žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje, laikoma, kad toks žemės sklypas suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte.“
2. Nustatyti, kad šio nutarimo 1.1 punktu keičiamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 2.6 punkto trečiosios pastraipos nuostatos netaikomos, jeigu asmuo iki šio nutarimo įsigaliojimo Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2008, Nr. 93-3690), nustatyta tvarka pretendentų susirinkimo metu pasirinko žemės sklypą teritorijoje, kurioje yra religinių bendrijų, bendruomenių ir centrų, kurie veikė iki 1940 m. liepos 21 d., nuosavybės teise turėta žemė, kuri pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuota ar kitaip neteisėtai nusavinta, tai patvirtindamas parašu žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje.