LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJOS

 

Į S A K Y M A S

Dėl statybos techninio reglamento STR 3.01.01:1997 patvirtinimo

 

1997 m. gruodžio 17 d. Nr. Nr. 278

Vilnius

 

 

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788) nuostatas,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti resursų ir investicijų statybos techninį reglamentą STR 3.01.01:1997 „Statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“.

2. Pripažinti netekusiu galios RSN-149-92 „Darbo ir medžiaginių sąnaudų statyboje žiniaraščių sudarymo metodiniai nurodymai“.

 

 

 

Statybos ir urbanistikos ministras                                               Algis Čaplikas

 


 

Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos

ministerijos

1997 12 17 įsakymo Nr. 278

priedas

 

RESURSŲ IR INVESTICIJŲ REGLAMENTAS STR 3.01.01:1997

 

STATINIŲ STATYBOS RESURSŲ POREIKIO SKAIČIAVIMO TVARKA

 

1. TAIKYMO SRITIS IR BENDRIEJI NUOSTATAI

 

1.1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – reglamentas) nustato bendruosius reikalavimus statybos darbų kiekių ir resursų sąnaudų žiniaraščiams, kurie yra sudėtinė statybos projekto dalis. Reglamente nustatyta bendroji statybos resursų skaičiavimo tvarka bei dokumentų sudėtis, skirta taikyti tais atvejais, kai statyba yra vykdoma už lėšas, kurių naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymas [2].

1.2. Statybos resursų poreikio skaičiavimai yra skirti naudotis nustatant statybos objektų (darbų) skaičiuojamąją kainą, sudarant statybos sąmatas, rengiant statybos rangovo parinkimo (konkursų ar kitais būdais) dokumentus bei sutartis dėl statinių statybos (montavimo, tiesimo), remonto, rekonstrukcijos ar nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų.

1.3. Resursų poreikio žiniaraščiai sudaromi pagal darbo, medžiagų (gaminių) ir mechanizmų (mašinų ir kitos įrangos eksploatacijos) normatyvines sąnaudas bei projektuose apskaičiuotus darbų kiekius.

1.4. Statybos resursų normatyvinės sąnaudos – tai techniniu, apskaičiavimo bei ekspertiniu būdu įvertinta vidutinė darbo trukmė, medžiagų (gaminių) kiekiai, mechanizmų (mašinų ir kitos įrangos) naudojimo trukmė. Normatyvinės sąnaudos skaičiuojamos technologiškai apibrėžtam vienetiniam darbui ir išreiškiamos fiziniais matavimo vienetais.

1.5. Taikomi tik techniškai pagrįsti statybos resursų sąnaudų normatyvai, parengti Statybos ir urbanistikos ministerijos arba kitų ministerijų, departamentų bei įmonių, įstaigų ir organizacijų ir atitinkantys bendrąją normatyvų sistemą bei užregistruoti Statybos ir urbanistikos ministerijoje.

Jeigu registruojant normatyvus iškyla abejonių dėl jų pagrįstumo, normatyvų rengėjai (užsakovai) turi pasirūpinti, kad būtų atlikta tokių normatyvų ekspertizė ir atsižvelgta į ekspertizės rezultatus.

Jeigu kurie nors normatyvai reikalingi tik konkrečiam projektui įgyvendinti, juos parengia projektuotojas ir patvirtina užsakovas, tvirtindamas visą projektą. Tokių normatyvų nebūtina registruoti Statybos ir urbanistikos ministerijoje.

 

2. NUORODOS

 

[1] Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788).

[2] Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 84-200).

[3] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:1997 „Statinio projekto rengimo tvarka“ (Žin., 1997, Nr. 32-807).

[4] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.02:1997 „Statinio projekto sudėtis“ (Žin., 1997, Nr. 41-1023).

[5] Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 12 05 įsakymu Nr. 266 patvirtinti Statybos rangos sutarties nuostatai (Žin., 1997, Nr. 115-2937).

[6] Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir tvirtinimo tvarka“ (Žin., 1997, Nr. 101-2559).

 

3. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

 

3.1. Šiame reglamente naudojami terminai „statyba“, „statinys“, „statytojas (užsakovas)“, „projektuotojas“, „rangovas“, „statybinės medžiagos“, „statybos gaminiai“ atitinka apibrėžimus, pateiktus Statybos įstatyme [1].

3.2. KOMPLEKSAS – statybos ar architektūros prasme vientisų arba technologiškai susijusių ir greta statomų statinių grupė.

3.3. OBJEKTAS – atitinka „statinio“ apibrėžimą.

3.4. ŽINIARAŠTIS – statybos darbų ir jiems atlikti reikalingų resursų kiekių apskaičiavimai pagal statinio projekto dalis.

3.5. ŽINIARAŠČIO SKYRIUS – statybos darbų kiekių ir resursų poreikio apskaičiavimai, suskirstyti pagal vienarūšių ar technologine seka vykdomų darbų grupes ar dalis.

3.6. STATYBOS RESURSAI – statybinių medžiagų (gaminių), mechanizmų (mašinų ar kitos įrangos), darbo jėgos bei statinio įrenginių ištekliai, reikalingi jam pastatyti (sumontuoti, nutiesti), suremontuoti, rekonstruoti ar sutvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes.

3.7. SĄNAUDŲ NORMATYVAI – pagrįstas vidutinis statybos resursų poreikis, reikalingas vienetiniam statybos darbui atlikti.

 

4. STATYBOS RESURSŲ POREIKIO NORMATYVINĖ BAZĖ

 

4.1. Statybos resursų poreikio normatyvinę bazę sudaro darbo sąnaudų, mechanizmų eksploatacijos sąnaudų ir medžiagų poreikio normatyvai, apskaičiuoti tam tikram vienetiniam statybos darbui. Statybos resursų sąnaudų normatyvai nustatomi skaičiavimų, stebėjimų bei ekspertinio vertinimo būdu. Kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į gamintojų, technologų rekomendacijas, medžiagų ir gaminių technines charakteristikas, mašinų ir mechanizmų pajėgumus, jų našumą bei kitus duomenis.

4.2. Statybos resursų sąnaudų normatyvuose įvertinama konkreti darbų atlikimo technologija, darbininkų kvalifikacinė kategorija, būtini mechanizmai ir pagrindinės medžiagos. Tais atvejais, kai pagal darbų atlikimo technologiją gali būti naudojamos alternatyvios medžiagos ar gaminiai ir tai nekeičia darbo sąnaudų ir darbų sudėties, medžiagos ir gaminiai pateikiami atskirame sąraše, kur įvertinama šių medžiagų ar gaminių sunaudojimo norma, o jų konkretus aprašymas bei rodikliai pateikiami pagal projektą.

4.3. Statybos išteklių sąnaudų normatyvai grupuojami pagal rinkinius atskirai bendriesiems statybos darbams, statybos remonto, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, įrenginių paleidimo ir derinimo darbams.

4.4. Kiekvieną darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvų rinkinį sudaro techninė dalis, darbų apimčių skaičiavimo taisyklės, normų koeficientai, neįtrauktų į normatyvus medžiagų sąrašai, darbų sudėties aprašymai, vienetinių darbų aprašymai ir matavimo vienetai, vidutinės darbus atliekančių darbininkų kategorijos, darbo sąnaudų poreikiai, išreikšti vieno žmogaus darbo valandų (žm. val.) skaičiumi, mechanizmų eksploatavimo sąnaudų poreikiai, išreikšti rekomenduojamo pajėgumo mechanizmų eksploatavimo valandų (maš. val.) skaičiumi, bei medžiagų, reikalingų vienetiniam darbui atlikti, poreikiai, išreikšti matavimo vienetais.

4.5. Kiekvienam darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų vienetiniam normatyvui suteikiamas sąlyginis identifikacinis numeris pagal normatyvų kodavimo ir žymėjimo tvarką.

4.6. Darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvų kodavimo ir žymėjimo tvarka aprašyta A priede.

4.7. Darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvų rinkinių sąrašas pateiktas B priede.

 

5. STATYBOS RESURSŲ POREIKIO ŽINIARAŠČIŲ SUDĖTIS

 

5.1. Statinių statybos projektinėje dokumentacijoje sudaromų resursų poreikio žiniaraščių detalumas ir sudėtis priklauso nuo projekto stadijos, planuojamos statybos trukmės, finansavimo etapų bei kitų faktorių ir yra nustatomas pagal reglamentą „Statinio projekto sudėtis“ [4].

5.2. Bendruoju atveju statybos resursų poreikis apskaičiuojamas sudarant tokius dokumentus:

1) darbų kiekių žiniaraščius;

2) darbų santrauką;

3) detalųjį resursų poreikio žiniaraštį;

4) įrenginių poreikio žiniaraštį.

5.3. Vietoj detaliojo resursų poreikio žiniaraščio gali būti sudaromi atskiri žiniaraščiai pagal resursų rūšis:

1) medžiagų poreikio žiniaraštis;

2) mechanizmų poreikio žiniaraštis;

3) darbo sąnaudų poreikio žiniaraštis.

5.4. Statybos resursų poreikio žiniaraščiai gali būti grupuojami atskirai pagal požeminės statybos darbų dalį ir atskirai pagal antžeminės statybos darbų dalį.

5.5. Rekomenduojama žiniaraščių ir jų skyrių nomenklatūra pateikta pridedamuose C ir D informaciniuose prieduose.

5.6. Vienetiniai darbai žiniaraščiuose grupuojami į skyrius pagal darbų specializaciją bei darbų vykdymo etapus.

5.7. Užsakovui pageidaujant, vienetiniai darbai gali būti grupuojami į sustambintas darbų apimčių rūšis, pagal kurias apskaičiuojami darbų ir resursų kiekiai.

5.8. Spausdinamų dokumentų egzempliorių skaičius nustatomas atsižvelgus į užsakovo nurodymus. Vienas spausdintas egzempliorius laikomas dokumentacijos sudarytojo (projektuotojo) archyve, kitas – užsakovo archyve.

5.9. Užsakovui pageidaujant, jeigu resursų poreikio žiniaraščiai buvo įtraukti į kompiuterines laikmenas, projektuotojas jam privalo pateikti visą kompiuteriniame diskelyje esančią reikalingą informaciją.

5.10. Kiekvieną žiniaraštį pasirašo jį sudaręs vykdytojas. Atsakingas užsakovo asmuo žiniaraščius pasirašo rengdamas konkurso ar pirkimo kitu būdu dokumentus dėl rangovo parinkimo, o atsakingas rangovo asmuo – įkainodamas ir teikdamas pasiūlymą darbus atlikti pagal šiuos dokumentus.

5.11. Rekomenduojamos žiniaraščių formos pateiktos E priede.

Žiniaraščius užpildo ir atitinkamus duomenis juose įrašo: projektuotojas – projekto rengimo metu, užsakovas – rangovo parinkimo metu ir rangovas – pasiūlymo rengimo metu.

5.12. Tais atvejais, kai darbai atliekami savo jėgomis, projektuotojo parengtus žiniaraščius užpildo ir pasirašo statytojas ar jo įgaliotas asmuo.

 

6. STATYBOS RESURSŲ POREIKIO ŽINIARAŠČIŲ SUDARYMO TVARKA

 

6.1. Dokumento „Darbų kiekių žiniaraštis“ aprašymas:

6.1.1. darbų kiekių žiniaraštis sudaromas kiekvienam statybos komplekso objektui ar jo dalims;

6.1.2. darbų kiekių žiniaraštyje aprašomi visi statinių statybos, rekonstravimo ar remonto darbai bei apskaičiuojami jų kiekiai pagal kiekvieną vienetinį darbą. Kiekvienam darbui suteikiamas identifikacinis kodas, kuris taip pat yra ir nuoroda į darbo, medžiagų bei mechanizmų eksploatacijos sąnaudų normatyvus, kalkuliacijas, žinynus ar tiesioginius sąnaudų apskaičiavimus. Prie darbų aprašymo, šalia darbų kiekio, paliekamos skiltys vienetinio darbo kainai bei darbų vertei įrašyti;

6.1.3. aprašant statybos darbus pagal galiojančius normatyvus ar juos taikant, gali būti įvertintos konkrečios darbo atlikimo sąlygos ir tikslinamos normatyvinės resursų sąnaudos. Paprastai sąnaudų tikslinimo tvarka reglamentuojama atitinkamų normatyvų techninėse dalyse. Esant reikalui, įvertinamos ir papildomos resursų sąnaudos. Resursų normatyvinės sąnaudos tikslinamos naudojant koeficientus, kurie nurodomi šalia darbo kodo. Rekomenduojamas toks koeficientų žymėjimas:

K1 – darbo sąnaudų koeficientas;

K2 – mechanizmų eksploatacijos sąnaudų koeficientas;

K3 – medžiagų sąnaudų koeficientas;

6.1.4. darbų kiekių žiniaraštyje atskirai aprašomi visi į normatyvus neįtraukti gaminiai, konstrukcijos, medžiagos ar mechanizmai. Taip pat į jį įtraukiamos medžiagos ar mechanizmai, kurie bus taikomi vietoj normatyvuose numatytųjų. Visos tokios papildančios ar patikslinančios normatyvus eilutės turi būti įrašytos po šio vienetinio darbo aprašymo eilutės;

6.1.5. darbų kiekių žiniaraščiai sudaromi grupuojant darbus pagal statinių dalis. Žiniaraščiuose informacija grupuojama į skyrius.

6.2. Dokumento „Darbų santrauka“ aprašymas:

6.2.1. darbų santrauka sudaroma dėl kiekvieno statybos komplekso objekto ar jo dalies;

6.2.2. darbų santraukoje darbai yra grupuojami pagal atskiras statinio dalis, o žiniaraščiuose pateikiamas darbų sąrašas yra sugrupuotas į skyrius. Kiekviename skyriuje paliekama vieta pasiūlymo arba sutarties kainai įrašyti.

6.3. Dokumento „Detalusis resursų poreikio žiniaraštis“ aprašymas:

6.3.1. detalusis resursų poreikio žiniaraštis sudaromas kiekvienam statybos komplekso objektui bei jo dalims;

6.3.2. žiniaraščiai yra grupuojami pagal skyrius. Kiekviename skyriuje aprašomi vienetiniai statybos darbai, apskaičiuojami jų kiekiai;

6.3.3. detaliajame resursų poreikio žiniaraštyje turi būti pateikti visi darbo, medžiagų ir mechanizmų eksploatacijos sąnaudų poreikiai, reikalingi statybos darbams atlikti;

6.3.4. žiniaraštyje turi būti apskaičiuotas kiekvienam vienetiniam darbui reikalingas normatyvinis resursų poreikis. Be to, paliekamos skiltys resursų vieneto kainoms ir bendrajai vertei įrašyti;

6.3.5. visi darbai žiniaraštyje aprašomi labai detaliai, kad būtų galima tiesiogiai apskaičiuoti darbų kiekius ir atitinkamai nustatyti darbų kainas;

6.3.6. numatytus darbus aprašant projekte, vadovaujamasi darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais, kalkuliacijomis bei kitokiais pagrįstais resursų sąnaudų apskaičiavimais;

6.3.7. kiekvienam vienetiniam darbui nustatomi atskiri darbo sąnaudų, medžiagų ir mechanizmų eksploatacijos poreikiai, nurodant jų normą darbo vienetui ir visai darbo apimčiai;

6.3.8. neįtrauktos į normatyvus medžiagos bei gaminiai įrašomi atskiromis eilutėmis, nurodant jų projektinius kiekius;

6.3.9. kai atskiriems darbams normatyvuose numatytos medžiagos yra keičiamos kitomis, o darbo sąnaudos išlieka tos pačios, atitinkamas projekte numatytų medžiagų kiekis yra įtraukiamas į žiniaraštį;

6.3.10. jeigu normatyvinių medžiagų pakeitimas tiesiogiai susijęs su normatyvinių darbo sąnaudų pakeitimu, tai išsamiai aprašoma žiniaraštyje, t. y. kiekvienam darbui atskirai skaičiuojamos darbo sąnaudos, medžiagų ir mechanizmų poreikiai.

6.4. Dokumento „Medžiagų poreikio žiniaraštis“ aprašymas:

6.4.1. medžiagų poreikio žiniaraštis sudaromas kiekvienam statybos komplekso objektui bei jo dalims, grupuojant informaciją pagal žiniaraščių skyrius arba vienarūšius darbus;

6.4.2. medžiagų poreikis yra nustatomas sąnaudų normatyvų pagrindu pagal vienetinius darbus, taip pat apskaičiuojamas kiekvienos medžiagos poreikis į žiniaraščio skyrių įtrauktiems darbams. Prie kiekvienos medžiagos aprašymo paliekamos skiltys įrašyti medžiagos vieneto kainą ir vertę;

6.4.3. skaičiuojama pagal detaliąją arba sustambintą medžiagų nomenklatūrą;

6.4.4. perskaičiuojant medžiagų poreikį iš detaliosios nomenklatūros į sustambintąją ir keičiantis matavimo vienetams, kiekiai perskaičiuojami taikant atitinkamus koeficientus;

6.4.5. medžiagų poreikio apskaičiavimo detalumas turi būti pakankamas medžiagoms įkainoti;

6.4.6. užsakovui pageidaujant, gali būti sudaromi bendrieji medžiagų poreikio apskaičiavimai pagal žiniaraščius, objekto dalis arba objektus.

6.5. Dokumento „Mechanizmų poreikio žiniaraštis“ aprašymas:

6.5.1. mechanizmų poreikio žiniaraštis sudaromas kiekvienam statybos komplekso objektui bei jo dalims, grupuojant informaciją pagal žiniaraščių skyrius arba, užsakovui pageidaujant, sumuojant mechanizmų eksploatacijos sąnaudas pagal žiniaraščius, objektų dalis ir objektus;

6.5.2. žiniaraštyje pateikiamos mechanizmų, reikalingų darbams atlikti, eksploatacijos valandinės sąnaudos, apskaičiuotos normuojant mašinų ir mechanizmų eksploatacijos sąnaudas pagal kiekvieno vienetinio darbo apimtį;

6.5.3. neįtrauktų į sąnaudų normatyvus mechanizmų poreikis skaičiuojamas ir pagrindžiamas papildomai.

6.6. Dokumento „Darbo sąnaudų poreikio žiniaraštis“ aprašymas:

6.6.1. darbo sąnaudų poreikio žiniaraštis sudaromas kiekvienam statybos komplekso objektui ar jo dalims, grupuojant informaciją pagal žiniaraščių skyrius bei sumuojant pagal žiniaraščius ir objektus. Darbo sąnaudos skaičiuojamos pagal normatyvus. Bendras valandų poreikis kiekvienam darbui atlikti nustatomas įvertinus vidutinę darbininkų kategoriją. Statybos aikštelės darbuotojų (darbų vadovų, meistrų, geodezininkų, energetikų ir kt.) darbo sąnaudos į bendrąjį darbo valandų skaičių neįtraukiamos;

6.6.2. gali būti sudaromas statybos apimčių ir darbo sąnaudų žiniaraštis, kai bendras darbo valandų skaičius apskaičiuojamas pagal žiniaraščius, žiniaraščių skyrius arba vienarūšes sustambintas darbų apimtis.

6.7. Dokumento „Įrenginių poreikio žiniaraštis“ aprašymas:

Įrenginių poreikio žiniaraščiai sudaromi pagal atskiras projekto dalis. Žiniaraščiuose turi būti nurodomi pagrindiniai įrenginių techniniai duomenys, techninės specifikacijos (arba nuorodos į jas), matavimo vienetai ir jų kiekiai.

_____________

 


 

A priedas

 

DARBO, MEDŽIAGŲ IR MECHANIZMŲ SĄNAUDŲ NORMATYVŲ KODAVIMO IR ŽYMĖJIMO TVARKA

 

1.1. Bendroji statybos darbų, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvų kodų struktūra:

[žymuo] – XX – XXXX – XX

 

Žymenų reikšmės:

N – bendrieji statybos darbai

R – remonto darbai

A – restauravimo darbai

D – įrenginių paleidimo ir derinimo darbai

T – transportavimo darbai

 

Pvz.:

N15-150-3              Grindjuosčių lakavimas du kartus

R8-33                     Teraco plytelių pakeitimas

R8-59-2                  Stogo pagrindo gruntavimas, nuvalant šiukšles

A3-19                     Mūrinių sienų restauravimas T-3 tipo plytomis

D1-269                   Iki 10A srovės diodinis keitiklis

D2-36                     Mechaninė laiko relė iki 5 išėjimo grandinių

T1-5                        I grupės grunto transportavimas 10 t a/savivarčiais 1 km atstumu, pakraunant 0,65 m3 kaušo talpos ekskavatoriumi

 

1.2. Bendroji statybinių medžiagų, gaminių, konstrukcijų kodavimo ir žymėjimo struktūra:

[žymuo] – XX – XXXX – XX

 

Žymenų reikšmės:

G – gelžbetonio gaminiai

B – betono gaminiai

S – medžio gaminiai

K – metalo konstrukcijos

 

Pvz.:

G-2854                   Plokštės daugiatuštuminės PTK24-12K

B-10  Šaligatvių plytelės K2B

S-841                      Durys faneruotos DG21-7-F

K-1248                   Nejudančios vent. žaliuzės P-1

60-3                        Betonas M-100

57-159                    Plytos molio (skylėtos modulinės)

 

1.3. Statybos darbų, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvus sudaro visų tipų statybinių resursų poreikis, reikalingas konkrečiam vienetiniam darbui atlikti. Kiekvieno sąnaudų normatyvo sudarymo bei taikymo būtina sąlyga – užtikrinti, kad būtų išlaikytas kompleksinis ryšis tarp darbo aprašymo, tam darbui skirtų darbo sąnaudų poreikio, naudojamų mechanizmų eksploatacijos poreikio bei nustatyto normatyvinio medžiagų poreikio. Atliekant bet kokį dalinį esamo normatyvo koregavimą, tiek darbo aprašymo dalyje, tiek išteklių poreikio dalyje būtina įvertinti, ar tai neturės įtakos nustatytiems sąnaudų normų dydžiams.

 

Sąnaudų normatyvų pvz.:

 

N8-135         Stačiakampiai armuoti plytų stulpai, kai plytos keraminės     m3

Darbo sąnaudos                                                                                         9,80 žm. val.

Vidutinė kategorija                                                                                    3,89

489046          Bokštinis kranas                                                                   0,45 žm. val.

90029            Plienas armatūrinis (A-I klasės)                                           0,01 t

570101          Plytos molio (skylėtos modulinės 250x120x88 mm)           0,311 t vnt.

600010          Cemento ir kalkių skiedinys M50                                        0,23 m3

_____________

 


 

B priedas

 

DARBO, MEDŽIAGŲ IR MECHANIZMŲ SĄNAUDŲ NORMATYVŲ RINKINIŲ SĄRAŠAS

 

Bendrieji statybos darbų normatyvai

 

Rinkinio Nr.

Rinkinio pavadinimas

N1.

Žemės darbai

N4.

Gręžiniai

N5.

Poliai ir nuleidžiamieji šuliniai

N6.

Monolitinės betono ir gelžbetonio konstrukcijos

N7.

Surenkamos betono ir gelžbetonio konstrukcijos

N8.

Mūrinės konstrukcijos

N9.

Metalinės konstrukcijos

N10.

Medinės konstrukcijos

N11.

Grindys

N12.

Stogai

N13.

Statybinių konstrukcijų ir įrenginių apsauga nuo korozijos

N14.

Kaimo statybos konstrukcijos

N15.

Apdailos darbai

N16.

Vidaus vamzdynai

N17.

Vidaus vandentiekis ir kanalizacija

N18.

Vidaus šildymo įrenginiai

N19.

Vidaus dujotiekis

N20.

Vėdinimas ir oro kondicionavimas

N21.

Elektros apšvietimo įrenginių ir kabelinių linijų montavimo darbai

N22.

Vandentiekis – išorės tinklai

N23.

Kanalizacija – išorės tinklai

N24.

Šilumos ir dujų tiekimo lauko tinklai

N25.

Naftos – dujų magistraliniai vamzdynai

N26.

Šilumos izoliacijos darbai

N27.

Autokeliai

N28.

Geležinkeliai

N30.

Tiltai ir pralaidos

N33.

Elektros perdavimo linijos

N34.

Ryšių, radijo ir televizijos įrenginiai, akustinės konstrukcijos

N36.

Hidrotechninių statinių žemės konstrukcijos

N37.

Hidrotechninių statinių betono ir gelžbetonio konstrukcijos

N38.

Hidrotechninių statinių akmeninės konstrukcijos

N39.

Hidrotechninių statinių metalinės konstrukcijos

N40.

Hidrotechninių statinių medinės konstrukcijos

N41.

Hidrotechninių statinių hidroizoliacijos darbai

N42.

Krantų tvirtinimo darbai

N45.

Pramoninės krosnys ir dūmtraukiai

N46.

Pastatų ir įrenginių rekonstrukcijos darbai

N47.

Laikini surenkami ir išardomi pastatai ir įrenginiai

N48.

Apželdinimas

N49.

Liftų montavimas

N50.

Ryšių įrenginiai

N51.

Automatizacijos prietaisų ir priemonių montavimo darbai

N60.

Pastatų apšiltinimas

N70.

Technologiniai vamzdynai

T1.

Grunto transportavimas

 

Įrenginių paleidimo ir derinimo darbų normatyvai

 

Rinkinio Nr.

Rinkinio pavadinimas

D1.

Elektrotechninių įrenginių paleidimo ir derinimo darbai

D2.

Automatizacijos priemonių ir sistemų paleidimo ir derinimo darbai

 

Remonto darbų normatyvai

 

Rinkinio Nr.

Rinkinio pavadinimas

R1

Žemės darbai

R2

Pamatai

R3

Sienos

R4

Perdangos

R5

Grindys

R6

Pertvaros

R7

Angos

R8

Stogai ir stogų dangos

R9

Laiptai ir priebučiai

R10

Krosnys

R11

Tinkavimo darbai

R13

Aptaisymo darbai

R14

Dažymo darbai

R15

Stiklinimas ir apmušalų klijavimas

R16

Teritorijos tvarkymas

R17.

Centrinis šildymas

R18.

Vėdinimas

R19.

Vandentiekis ir kanalizacija

R20.

Dujotiekis

R21.

Elektros montavimo darbai

R22.

Izoliavimo darbai

R23.

Įvairūs darbai

R24.

Surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų montavimas

R25.

Stambiaplokščių pastatų išorės sienų sandūrų remontas

______________


 

C priedas (informacinis)

 

TIPINĖ ŽINIARAŠČIŲ NOMENKLATŪRA

 

1. Statybos aikštelės paruošimas

2. Laikini pastatai ir statiniai

3. Požeminės statinio dalies bendrieji statybiniai darbai

4. Antžeminės statinio dalies bendrieji statybiniai darbai

5. Apdaila

6. Vidaus santechnika

7. Vidaus elektros tinklai

8. Vidaus silpnųjų srovių tinklai

9. Apsauginė signalizacija ir priešgaisrinė apsauga

10. Automatika

11. Technologiniai vamzdynai

12. Liftai

13. Įrenginių montavimas

14. Kiti vidaus darbai

15. Išorės vandentiekis

16. Išorės kanalizacija

17. Kolektoriai

18. Išorės šiluminiai tinklai

19. Išorės dujotiekis

20. Išorės elektros tinklai

21. Išorės silpnųjų srovių tinklai

22. Kiti lauko komunikacijų darbai

23. Hidrotechniniai statiniai

24. Aplinkos tvarkymas

25. Keliai

26. Gręžiniai ir šuliniai

27. Kiti darbai

_____________

 


 

D priedas (informacinis)

 

TIPINĖ ŽINIARAŠČIŲ SKYRIŲ NOMENKLATŪRA

 

1. Teritorijos paruošimas

2. Vertikalusis planiravimas

3. Dirbtinis vandens lygio pažeminimas

4. Laikini pastatai ir statiniai

5. Žemės darbai

6. Pamatai ir rūsio sienos

7. Pamatai po įrenginiais

8. Požeminės dalies pertvaros

9. Požeminės dalies laiptai ir aikštelės

10. Požeminiai kanalai

11. Rūsio grindys

12. Kiti požeminės dalies darbai

13. Vidaus ir išorės sienos, pertvaros, ventiliacijos blokai

14. Antžeminės dalies laiptai ir aikštelės

15. Denginiai ir perdenginiai

16. Santechninės kabinos, liftų šachtos

17. Stogai

18. Langai, durys, vartai (angos)

19. Grindys

20. Išorės apdaila

21. Vidaus apdaila

22. Kiti antžeminės dalies darbai

23. Vidaus kanalizacija

24. Vidaus vandentiekis

25. Ventiliacija

26. Vidaus dujotiekis

27. Šildymas

28. Vidaus elektros tinklai ir įrenginiai

29. Vidaus silpnųjų srovių tinklai ir įrenginiai

30. Ryšių kanalizacija

31. Telefono tinklai

32. Radijo tinklai

33. Televizijos tinklai

34. Durų telefonas

35. Apsauginė signalizacija

36. Priešgaisrinė apsauga

37. Kontroliniai matavimo prietaisai ir automatika

38. Vidaus technologiniai vamzdynai ir įrenginiai

39. Išorės vandentiekis

40. Išorės kanalizacija

41. Kolektoriai

42. Išorės šilumos tinklai

43. Išorės dujotiekis

44. Išorės technologiniai vamzdynai ir įrenginiai

45. Išorės elektros tinklai

46. Išorės silpnųjų srovių tinklai

47. Kiti lauko komunikacijų darbai

48. Hidrotechniniai statiniai

49. Aplinkos tvarkymas

50. Keliai ir aikštės

51. Gręžiniai ir šuliniai

52. Kiti darbai

_____________

 

 

 

______________