LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL DARBO UŽMOKESČIO, PENSIJŲ IR KITŲ IŠMOKŲ PADIDINIMO

 

1991 m. gruodžio 20 d. Nr. 576

Vilnius

 

Siekdama apsaugoti Lietuvos Respublikos ūkį nuo išorinės infliacijos poveikio spartesniu pajamų ir kainų didinimu negu kitose valstybėse, kur piniginis vienetas yra rublis, ir operatyviai reaguoti į kainų kitimą užtikrinti, kad darbo užmokestis, pensijos ir kitos išmokos didėtų tolygiai su kainomis, bei vykdydama kainų liberalizavimo programą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti:

1.1. indeksuotą (pagal prognozuojamą bendro kainų indekso pasikeitimą) minimalų gyvenimo lygį 1991 m. gruodžio 15 d. kainomis – 500 rublių per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui;

1.2. minimalią mėnesinę algą – 500 rublių ir minimalų valandinį atlygį – 2,94 rublio;

1.3. valstybės remiamas pajamas – 375 rublius vienam šeimos nariui ir pajamų garantiją – 200 rublių per mėnesį.

Nurodytuosius minimalius dydžius taikyti nuo 1991 m. gruodžio 1 dienos.

2. Mokėti nuo 1991 m. gruodžio 1 d., atsižvelgiant į indeksuotą minimalų gyvenimo lygį, valstybės remiamas pajamas ir pajamų garantiją:

Lietuvos Respublikos įstatymų (Paramos šeimai valstybinių pašalpų įstatymo, Gyventojų užimtumo įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo) numatytas su nurodytais dydžiais susijusias išmokas;

darbo užmokestį atostogų, suteikiamų ryšium su mokymusi vakarinėse ir neakivaizdinėse aukštosiose bei aukštesniosiose mokyklose, metu;

laikinąją pašalpą nepilnamečiams vaikams, kai negalima išieškoti alimentų iš jų tėvų; minimalius alimentus;

socialinę stipendiją aukštųjų mokyklų studentams ir aukštesniųjų mokyklų moksleiviams.

Pagal nurodytus dydžius mokamos ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę, nuo 1991 m. sausio 11–13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių“ reglamentuotos pensijos bei jų priedai.

3. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo“, nustatyti šiuos pagrindinėje darbovietėje gaunamų pajamų, susijusių su darbo santykiais, neapmokestinamuosius minimumus:

3.1. I grupės invalidams – 535 rublius;

3.2. II grupės invalidams – 485 rublius;

3.3. III grupės invalidams – 435 rublius;

3.4. asmenims, turintiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, – 485 rublius;

3.5. motinai arba tėvui, neturintiems sutuoktinio ir auginantiems vieną vaiką iki 18 metų, – 435 rublius, auginantiems du ar daugiau vaikų iki 18 metų, – 485 rublius;

3.6. žemės ūkio produkciją gaminančių įmonių, kurių įplaukos už realizuotą žemės ūkio produkciją bendrosiose realizavimo įplaukose sudaro daugiau kaip 80 procentų, darbuotojams – 435 rublius;

3.7. kitiems asmenims, nenurodytiems Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1–6 punktuose, – 385 rublius.

Šiuos dydžius taikyti apmokestinant fizinių asmenų pajamų mokesčiu pajamas, gautas nuo 1992 m. sausio 1 dienos.

4. Nustatyti, kad nuo 1991 m. gruodžio 1 d.:

4.1. biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokestis didinamas 40 procentų.

Ryšium su tuo iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 250 „Dėl gyventojų papildomų išlaidų, susijusių su kai kurių prekių kainų padidėjimu, kompensavimo ir biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo didinimo“ (Žin., 1991, Nr. 21-558):

1 ir 5–7 priedėliuose patvirtintų mėnesinių tarnybinių atlyginimų ir valandinių atlygių schemų, priedų bei skaičiuotinų vidurkių, kuriais vadovaujamasi nustatant darbo apmokėjimo fondą, dydžius padidinant 2,74 karto (suapvalinant tarnybinius atlyginimus iki dešimčių, valandinius atlygius už mokomuosius užsiėmimus – iki vienetų, darbininkams valandinius tarifinius atlygius – iki šimtųjų rublio dalių), išskyrus 1 ir 7 priedėliuose nurodytą tarnautojų ir darbininkų minimalų tarnybinį atlyginimą (255 rubliai), kuris didinamas iki 500 rublių, ir 6 priedėlyje – I kategorijos darbininkų valandinį tarifinį atlygį (1,5 rublio), kuris didinamas iki 2,94 rublio.

Toliau lieka galioti kitos darbo apmokėjimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarime Nr. 250.

Šiais reikalavimais vadovaujamasi didinant kitais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintų iš biudžeto finansuojamų įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokestį, išskyrus valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėtvarkos organų vadovus bei kitus pareigūnus, kurių darbo apmokėjimas reguliuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“, taip pat mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojus ir pedagogus, kurių darbo apmokėjimas reguliuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 483 „Dėl mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų ir pedagogų darbo apmokėjimo“;

4.2. valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių bei organizacijų, gaminančių prekes ir teikiančių paslaugas, darbuotojų darbo užmokestis didinamas 30 procentų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 411 „Dėl darbo užmokesčio, pensijų ir kitų socialinių išmokų padidinimo bei prekių ir paslaugų kainų (tarifų) patikslinimo pereinant prie rinkos ekonomikos“ 4.3 punkte reglamentuoti valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių vadovų (direktorių, valdybų pirmininkų, administracijos vadovų) maksimalūs tarnybiniai atlyginimai, kurių mokėjimo išlaidos įtraukiamos į produkcijos (paslaugų) savikainą, didinami 70 procentų;

4.3. už kasmetines atostogas apmokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 482 „Dėl darbo užmokesčio, pensijų ir kitų socialinių išmokų didinimo padidėjus prekių kainoms“ 4.3 punkte nustatyta tvarka, papildomai pridedant šio nutarimo 4.1–4.2 punktuose nustatytą darbo užmokesčio padidinimo sumą, padaugintą iš tiek mėnesių, kiek per skaičiuojamąjį 12 mėnesių laikotarpį nebuvo nustatytas padidintas darbo užmokestis.

Darbuotojams, kuriems darbo užmokestis mokamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 499 ir 1991 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 483, už kasmetines atostogas apmokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 482 4.3 punkte nustatyta tvarka, papildomai pridedant nurodytuose nutarimuose nustatytą darbo užmokesčio padidinimo sumą, padaugintą iš tiek mėnesių, kiek per skaičiuojamąjį 12 mėnesių laikotarpį nebuvo nustatytas padidintas darbo užmokestis.

Ši tvarka taikoma ir apskaičiuojant kompensaciją už neišnaudotas atostogas.

5. Nustatyti, kad:

5.1. nuo 1992 m. sausio 1 d. visiems pensininkams prie gaunamų (iš jų minimalių senatvės ir socialinių) pensijų pradedama mokėti papildomai 200 rublių per mėnesį;

5.2. nuo 1991 m. gruodžio 1 d. 40 procentų didinamos stipendijos (išskyrus socialines) aukštųjų mokyklų studentams ir aukštesniųjų bei profesinių mokyklų moksleiviams;

5.3. nuo 1991 m. gruodžio 1 d. 30 procentų didinamos pašalpos asmenims, gaunantiems laikinojo nedarbingumo pašalpas; bedarbiams, gaunantiems bedarbio pašalpas (išskyrus minimalią ir maksimalią); esančioms nėštumo bei gimdymo atostogose ir gaunančioms nėštumo bei gimdymo pašalpas dirbančioms moterims; atleistiems iš darbo asmenims, gaunantiems išeitines bei įsidarbinimo laikotarpiui skirtas pašalpas.

Ši tvarka taikoma, jeigu nurodytosios pašalpos, išskyrus bedarbio pašalpas, buvo paskirtos iki 1991 m. gruodžio 1 dienos.

Bedarbiams ši tvarka taikoma, jeigu bedarbio pašalpos paskirtos iki 1992 m. sausio 1 dienos;

5.4. nuo 1991 m. gruodžio 1 d., apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį (kompensuojamąjį uždarbį), kuriuo remiantis skaičiuojamos laikinojo nedarbingumo, nėštumo bei gimdymo, bedarbio, išeitinės ir įsidarbinimo laikotarpiui skirtos pašalpos, prie 3 mėnesių darbo užmokesčio pridedama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 411 4.1–4.2 punktuose, 1991 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 482 4.1–4.2 punktuose, šio nutarimo 4.1–4.2 punktuose ir – darbuotojams, kuriems darbo užmokestis mokamas pagal žemiau nurodytus du Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus – 1991 m. lapkričio 29 d. nutarime Nr. 499 bei 1991 m. lapkričio 23 d. nutarime Nr. 483 nustatyta darbo užmokesčio padidinimo suma, padauginta iš tiek mėnesių, kiek per skaičiuojamąjį 3 mėnesių laikotarpį nebuvo nustatytas padidintas darbo užmokestis;

5.5. nuo 1991 m. gruodžio 1 d. iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų numatytas kompensuoti darbo užmokestis ir kitos darbo pajamos už laiką, išbūtą laisvės atėmimo vietose pagal 1989 m. liepos 24 d. Lietuvos Ministrų Tarybos nutarimą Nr. 160 „Dėl žalos atlyginimo reabilituotiems asmenims, suimtiems arba nuteistiems nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1981 m. birželio 1 d.“ (Žin., 1989, Nr. 21-299) indeksuojamos koeficientu 4;

5.6. nuo 1992 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos pensija – 2000 rublių.

6. Padidinti nuo 1991 m. gruodžio 1 d. šeimoms mokamą socialinę pašalpą ir nustatyti, kad ši pašalpa kiekvienam vaikui iki 16 (moksleiviui – iki 18) metų sudaro 40 procentų skirtumo tarp 625 rublių ir vidutinių pajamų, tenkančių vienam šeimos nariui. Šią pašalpą skirti ir mokėti šeimoms, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (t. y. 375 rublius per mėnesį).

Pilnamečiams pašalpos gavėjams – vyresniems kaip 18 metų ir negaunantiems stipendijų (iš jų socialinių) dieninių mokymo įstaigų studentams ir moksleiviams; studentų šeimos sutuoktiniams; motinoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų iki 16 (moksleivių – iki 18) metų; nedirbantiems motinai arba tėvui, slaugantiems sergantį šeimos narį, I ar II grupės invalidą arba vaiką invalidą; vienam iš nedirbančių tėvų, jeigu jie yra I arba II grupės invalidai ir turi vaikų iki 16 (moksleivių – iki 18) metų, ir nedirbančioms motinoms, auginančioms iki 3 metų vaikus be tėvo arba kai tėvas dėl svarbių priežasčių nedirba (yra studentas, moksleivis, pensininkas, bedarbis, ligonis – jeigu yra medicininė išvada – arba nuteistas laisvės atėmimu), mokėti socialinę pašalpą, sudarančią 40 procentų skirtumo tarp 500 rublių ir vidutinių pajamų, tenkančių vienam šeimos nariui, jeigu jos yra mažesnės kaip 375 rubliai per mėnesį.

Mokėti nuolat gyvenančioms Lietuvos Respublikoje šeimoms, negaunančioms šiame punkte numatytos socialinės pašalpos, minimalią socialinę pašalpą – po 100 rublių per mėnesį kiekvienam vaikui iki 16 metų, o dieninės bendrojo lavinimo mokyklos moksleiviams – iki jie baigs mokyklą, laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 250 nustatytos tvarkos.

7. Pavesti:

7.1. Finansų ministerijai skirti lėšas iš Lietuvos valstybės 1991 metų biudžeto šio nutarimo 4.1 punkte numatytam biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti, skaičiuojant kiekvienam etatiniam vienetui, buvusiam skiriant papildomus asignavimus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 250, bei kitoms šiuo nutarimu padidintoms socialinėms išmokoms. Per 5 dienas paskirstyti numatytas lėšas ministerijoms, departamentams, kitoms valstybinėms tarnyboms bei savivaldybėms;

7.2. Valstybinio socialinio draudimo valdyba turi skirti lėšas iš Lietuvos valstybinio socialinio draudimo 1991 metų biudžeto šio nutarimo 4.1 punkte numatytam valstybinio socialinio draudimo ir kitų iš valstybinio socialinio draudimo biudžeto finansuojamų įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti. Šiame nutarime numatytoms socialinio draudimo išmokoms padidinti panaudoti ir Valstybinio socialinio draudimo valdybos veiklos pajamas, iš jų ir sukauptus dividendus už depozitinius indėlius.

8. Rekomenduoti įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, suderinus su banko įstaigomis, darbo užmokestį mokėti keturis kartus per mėnesį.

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRAS PIRMININKAS                               G. VAGNORIUS