LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJOS

NUTARIMAS

 

DĖL PRIVALOMŲ NURODYMŲ DRAUDIMO ĮMONĖS VIDAUS AUDITUI PATVIRTINIMO

 

2007 m. lapkričio 13 d. Nr. N-92

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 94-4246) 26 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija nutaria:

1. Patvirtinti Privalomus nurodymus draudimo įmonės vidaus auditui (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 69 „Dėl draudimo įmonės vidaus kontrolės metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 101-4540).

3. Nustatyti, kad draudimo įmonės privalo pertvarkyti vidaus audito sistemą pagal Privalomųjų nurodymų draudimo įmonės vidaus auditui nuostatas iki 2008 m. birželio 1 d.

 

DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJOS PIRMININKAS         MINDAUGAS ŠALČIUS

 

_________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimu
Nr. N-92

 

PRIVALOMI NURODYMAI DRAUDIMO ĮMONĖS VIDAUS AUDITUI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šie Privalomi nurodymai draudimo įmonės vidaus auditui (toliau – Nurodymai) nustato draudimo įmonės vidaus audito tikslus, funkcijas, vidaus audito veiklos organizavimo ir vidaus audito atlikimo principus.

2. Nurodymų nuostatos taikomos Lietuvos Respublikos draudimo įmonėms ir užsienio valstybių draudimo įmonių filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje (toliau – draudimo įmonė).

3. Nurodymai parengti atsižvelgiant į Tarptautinio vidaus auditorių instituto patvirtintus visuotinai priimtus vidaus audito profesinės praktikos standartus, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus.

4. Vidaus auditas – tai nepriklausoma ir objektyvi tikrinimo ir konsultavimo veikla, kurios tikslas – vertinti ir gerinti visos draudimo įmonės veiklą. Vidaus audito paskirtis – sistemingai ir visapusiškai vertinti ir skatinti gerinti draudimo įmonės rizikos valdymo, kontrolės ir priežiūros procesų veiksmingumą ir padėti įgyvendinti draudimo įmonei keliamus tikslus.

5. Šie Nurodymai nustato minimalius reikalavimus draudimo įmonių vidaus auditui. Draudimo įmonė, vykdydama Nurodymuose įtvirtintus reikalavimus, gali vidaus audito organizavimą reglamentuoti išsamiau.

 

II. VIDAUS AUDITO ORGANIZAVIMAS

 

6. Draudimo įmonė privalo turėti nuolat ir patikimai bei tinkamai veikiančią vidaus audito sistemą.

7. Draudimo įmonėje vidaus auditą atlieka vidaus audito tarnyba arba vidaus auditorius (toliau – vidaus audito tarnyba). Šias funkcijas gali atlikti ne tik draudimo įmonės padalinys ar darbuotojas, bet ir asmuo, su kuriuo draudimo įmonė sudarė sutartį dėl vidaus audito. Draudimo įmonės vidaus audito negali atlikti audito įmonė, su kuria draudimo įmonė yra sudariusi sutartį dėl draudimo įmonės metinės finansinės atskaitomybės patikrinimo.

8. Jei draudimo įmonėje vidaus audito tarnyba nesudaroma, šiuose Nurodymuose išdėstytos nuostatos, reglamentuojančios vidaus audito tarnybos vadovo ir auditorių funkcijas, teises ir pareigas, taikomos vidaus auditoriui, jei vidaus audito veiklą draudimo įmonėje jis vykdo vienas, arba asmeniui, su kuriuo draudimo įmonė sudarė sutartį dėl vidaus audito.

9. Vidaus audito tarnybos vadovą skiria ir atleidžia draudimo įmonės stebėtojų taryba. Jei draudimo įmonėje stebėtojų taryba nesudaroma, šiuose Nurodymuose nustatytas stebėtojų tarybos funkcijas, teises ir pareigas vykdo draudimo įmonės valdyba.

10. Draudimo įmonėje turi būti užtikrinta:

10.1. vidaus audito tarnybos vieta draudimo įmonės valdymo ir organizacinėje struktūroje, kuri sudarytų sąlygas vidaus audito tarnybos darbuotojams tinkamai atlikti jiems pavestas užduotis;

10.2. vidaus audito tarnybos darbuotojų nepriklausomumas nuo audituojamo objekto bei nevykdymas kitų, su vidaus auditu nesusijusių užduočių;

10.3. vidaus audito tarnybos galimybė netrukdomai nustatyti vidaus audito apimtį, atliekant vidaus auditą bei pateikiant jo rezultatus;

10.4. vidaus audito tarnybos vadovo teisė savo iniciatyva tiesiogiai kreiptis į draudimo įmonės stebėtojų tarybą, administracijos vadovą, taip pat, jei būtina, į Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisiją, jei nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai, kurie kelia grėsmę draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų interesams, saugiai ir patikimai draudimo įmonės veiklai;

10.5. pritarimas, pozityvus požiūris į vidaus audito veiklą draudimo įmonėje.

11. Draudimo įmonės vidaus audito tarnybos funkcijos:

11.1. sukurti vidaus kontrolės sistemos vertinimo metodus;

11.2. tikrinti ir vertinti draudimo įmonės vidaus kontrolės sistemos tinkamumą ir veiksmingumą, nustatyti silpnąsias draudimo įmonės veiklos puses ir pateikti rekomendacijas, kaip ištaisyti padėtį;

11.3. tikrinti, ar prisiimta rizika neviršija draudimo įmonės nustatytų rizikos limitų, nagrinėti ir vertinti, ar draudimo įmonės rizikos valdymo priemonės ir rizikos vertinimo metodai tinkami ir veiksmingi, ar užtenka kapitalo prisiimtai rizikai padengti;

11.4. tikrinti, kaip atpažįstami, įvertinami, stebimi ir kontroliuojami sandoriai, nurodyti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 50 straipsnyje;

11.5. tikrinti draudimo įmonės veiklos, strateginių tikslų ir priemonių pasiekti šiuos tikslus efektyvumą;

11.6. tikrinti ir vertinti visus draudimo įmonės struktūrinius padalinius bei veiklos sritis, įskaitant draudimo įmonės veiklą, kurios vykdymas yra perduotas kitiems asmenims, sudarius su jais sutartis;

11.7. vertinti, kaip laikomasi teisės aktų, draudimo įmonės įstatų, draudimo įmonės stebėtojų tarybos ir valdybos nutarimų, administracijos vadovo įsakymų, tarnybinės etikos normų, draudimo įmonės etinių reikalavimų ir kitų vidaus teisės aktų bei kaip jie įgyvendinami, kaip šalinami ankstesnio audito metu nustatyti trūkumai;

11.8. vertinti, ar draudimo įmonės finansinė atskaitomybė parodo tikrą draudimo įmonės būklę ir veiklos rezultatus, apskaitos duomenys, finansinės (pateikiamos Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijai, akcininkams ir visuomenei) ir priežiūrai skirtos (pateikiamos Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijai) ataskaitos tikslios, patikimos ir laiku pateikiamos;

11.9. vertinti informacinių valdymo sistemų patikimumą ir saugumą;

11.10. teikti stebėtojų tarybai ir valdybai pasiūlymus dėl jų nutarimų, rekomendacijas bendrovės valdybai ir administracijos vadovui draudimo įmonės valdymo ir veiklos, struktūrinių padalinių veiklos organizavimo ir jos veiksmingumo klausimais, informuoti bendrovės stebėtojų tarybą, kaip vykdomos šios rekomendacijos;

11.11. vertinti draudimo įmonės pirkimų procesą ir pirkimų efektyvumą;

11.12. vertinti, ar draudimo įmonės turtas saugomas, valdomas ir naudojamas taupiai, racionaliai, laikantis teisės aktų, sutarčių ir kitų reikalavimų;

11.13. teikti draudimo įmonės stebėtojų tarybai tvirtinti vidaus audito planus.

12. Vidaus audito tarnybos teises, pareigas ir atsakomybę nustato draudimo įmonės stebėtojų tarybos tvirtinamas vidaus audito tarnybos darbo reglamentas (toliau – audito darbo reglamentas). Audito darbo reglamente turi būti numatyta:

12.1. vidaus audito tarnybos tikslai, uždaviniai ir funkcijos;

12.2. vidaus audito tarnybos statusas bei vieta draudimo įmonės valdymo ir organizacinėje struktūroje;

12.3. vidaus audito tarnybos pavaldumas ir atskaitomybė;

12.4. vidaus audito tarnybos, įskaitant vidaus audito tarnybos vadovo, teisės ir pareigos;

12.5. bendrieji vidaus audito organizavimo draudimo įmonėje principai;

12.6. kvalifikaciniai, patirties, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai vidaus audito tarnybos darbuotojams;

12.7. atvejai ir sąlygos, kada vidaus audito tarnyba gali būti pasitelkta, kad būtų suteiktos konsultacijos, patarimai draudimo įmonės struktūriniams padaliniams arba atlikti kiti specialūs pavedimai;

12.8. biudžeto, skirto vidaus audito tarnybos tiesioginių funkcijų atlikimui, planavimo ir tvirtinimo tvarka;

12.9. vidaus audito tarnybos darbo dokumentavimo tvarka (pvz.: dokumentų struktūra, forma, turinys, sudarymo, pateikimo, saugojimo tvarka ir pan.);

12.10. ginčų dėl vidaus audito ataskaitose pateikiamų išvadų sprendimo tvarka;

12.11. vidaus audito veiklos kokybės vertinimo tvarka ir vidaus auditorių mokymų, kvalifikacijos kėlimo principai.

13. Vadovaudamasis audito darbo reglamentu, vidaus audito tarnybos vadovas vadovauja draudimo įmonės vidaus audito tarnybai, savarankiškai organizuoja bei tobulina jos darbą taip, kad vidaus audito veikla teiktų naudą draudimo įmonei, kuriant pridėtinę vertę ir taupant lėšas.

14. Audito darbo reglamentas turi būti aktualus. Visiems draudimo įmonės darbuotojams suteikiama teisė susipažinti su audito darbo reglamentu.

15. Vidaus audito tarnybos darbuotojams, atliekantiems jiems pavestas užduotis, audito darbo reglamente nustatyta tvarka turi būti suteikta teisė:

15.1. gauti visus su tikrinama veikla susijusius duomenis, informaciją, dokumentus, įskaitant ir konfidencialią, komercine paslaptimi laikomą informaciją, posėdžių protokolus, naudotis draudimo įmonės informacine sistema, taip pat pasitelkti į pagalbą draudimo įmonės darbuotojus, išorės auditorius, kitus asmenis, samdomus vidaus audito tikslinėms užduotims atlikti ar konsultacijoms suteikti, ir pan.;

15.2. stebėti draudimo įmonės priežiūros ir valdymo organų, struktūrinių padalinių susirinkimus, darbo grupių veiklą ir pan. Išimtiniais atvejais ši vidaus audito tarnybos darbuotojų teisė gali būti apribota tik draudimo įmonės stebėtojų tarybos motyvuotu sprendimu;

15.3. kreiptis į draudimo įmonės struktūrinių padalinių vadovus, kad tų padalinių darbuotojams būtų nurodyta atlikti konkrečias užduotis;

15.4. naudotis išorės auditorių, kitų asmenų atliktų tikrinimų informacija, stebėti jų atliekamus patikrinimus ir (ar) juose dalyvauti;

15.5. pateikti pagrįstas, objektyvias išvadas, vertinimus ir reikšti savo nuomonę draudimo įmonėje. Nuomonės pareiškimas vidaus audito tarnybos darbuotojams turi būti tik papildoma veikla ir neturi trukdyti pavestų užduočių atlikimui ar riboti vidaus auditorių nepriklausomumą.

16. Vidaus audito tarnybos darbuotojai savo veikloje privalo:

16.1. vadovautis vidaus audito veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, visuotinai priimtais vidaus auditorių profesinės praktikos ir etikos standartais, audito darbo reglamentu, pareigybės aprašymu, vidaus audito tarnybos vadovo nurodymais, vykdyti vidaus audito tarnybai priskirtas funkcijas;

16.2. būti pakankamos kvalifikacijos, patirties, nepriekaištingos reputacijos, nuolat tobulinti savo žinias, įgūdžius, kitas profesines savybes bei gebėjimus;

16.3. būti objektyvūs, nešališki, nuoseklūs, pavestas funkcijas ir užduotis vykdyti profesionaliai, laiku, nustatyta tvarka, susilaikyti nuo išankstinio atlikto audito viešo vertinimo;

16.4. neplatinti informacijos, gautos atliekant auditą, nenaudoti jos asmeniniams ir trečiųjų asmenų interesams tenkinti, išskyrus tokios informacijos naudojimą įstatymų numatytais atvejais;

16.5. aptarti parengtą vidaus audito ataskaitos projektą su audituojamų struktūrinių padalinių bei kitų audituojamų draudimo įmonės veiklos sričių vadovais;

16.6. esant poreikiui, atlikti vidaus audito tarnybos darbo plane nenumatytą vidaus auditą;

16.7. pateikti teisingas ir pagrįstas vidaus audito ataskaitas;

16.8. atsisakyti atlikti vidaus auditą ir pranešti apie tai vidaus audito tarnybos vadovui, jei, atliekant vidaus auditą, gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas;

16.9. vidaus audito metu nustačius Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, kurie kelia grėsmę draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesams, saugiai ir patikimai draudimo įmonės veiklai, apie tai nedelsiant pranešti vidaus audito tarnybos vadovui, draudimo įmonės administracijos vadovui, stebėtojų tarybai, o jei ši nedelsdama nesiima priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti, -Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijai.

17. Vidaus audito tarnyba atlieka:

17.1. finansinį auditą, kurio tikslas – patikrinti apskaitos sistemos tinkamumą, ar finansinės ataskaitos, rodikliai ir rezultatai pateikia tikrą ir teisingą informaciją;

17.2. atitikties auditą, kurio tikslas – patikrinti, kaip draudimo įmonės veikla atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos nutarimus, kitus teisės aktus, draudimo įmonės veiklos strategiją, politikas, procedūras, vidaus taisykles, vidaus dokumentus;

17.3. veiklos auditą, kurio tikslas – įvertinti politikas, procedūras, kontrolės priemones, siekiant nustatyti vidaus kontrolės sistemos, rizikos valdymo sistemos, informacinių sistemų ir pan. veiksmingumą;

17.4. valdymo auditą, kurio tikslas – įvertinti valdymo kokybę, siekiant draudimo įmonės tikslų ir užtikrinant tinkamą kontrolę ir rizikos valdymą;

17.5. informacinių sistemų auditą, kurio tikslas – įvertinti draudimo įmonės informacinių sistemų kontrolę, tikslumą, saugumą, ar jos atitinka draudimo įmonės poreikius ir pan.;

17.6. projektų auditą, kurio tikslas – įvertinti, ar projektų (vidinių ir išorinių), kuriuose draudimo įmonė dalyvauja, sąlygos, planai arba lėšos naudojamos tinkamai, įvertinti projektų riziką draudimo įmonei;

17.7. konsultacinio pobūdžio auditą, kurio tikslas – konsultuoti draudimo įmonės valdybą, stebėtojų tarybą, administracijos vadovą, darbuotojus konkrečiu, jų inicijuotu klausimu. Konsultuodama vidaus audito tarnyba turi išlaikyti objektyvumą ir neprisiimti administracijos vadovo atliekamų funkcijų.

18. Siekiant objektyvumo, vidaus audito tarnybos vadovas:

18.1. gali vykdyti rotaciją, tai yra periodiškai keisti vidaus auditorių tikrinimo sritį;

18.2. privalo naujai paskirtam auditoriui, jeigu jis anksčiau dirbo toje pačioje draudimo įmonėje, vienerius metus neskirti tikrinti veiklos, už kurią jis buvo atsakingas.

19. Draudimo įmonė turi užtikrinti, kad įsteigtame draudimo įmonės filiale bei dukterinėje įmonėje būtų vykdomos vidaus audito funkcijos.

 

III. VIDAUS AUDITO PROCESAS DRAUDIMO ĮMONĖJE

 

20. Vidaus audito procesas – tai:

20.1. vidaus audito planavimas;

20.2. vidaus audito atlikimas (informacijos rinkimas, tikrinimas ir vertinimas);

20.3. rezultatų pateikimas;

20.4. veikla po audito (vidaus audito metu nustatytų trūkumų šalinimo bei vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo kontrolė).

21. Vadovaujantis draudimo įmonės veiklos sričių rizikos vertinimu, vidaus audito tarnybos vadovas turi sudaryti vidaus audito tarnybos vienerių metų veiklos planą, apibrėžiantį vidaus audito tarnybos veiklos prioritetus ir atitinkantį draudimo įmonės veiklą, strateginius tikslus:

21.1. vidaus audito tarnybos veiklos planas turi būti grindžiamas draudimo įmonės veiklos sričių rizikos vertinimu, kuris turi būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per metus. Šio proceso metu turi būti papildomai atsižvelgta ir į draudimo įmonės valdybos, administracijos vadovo ir darbuotojų indėlį, vertinant draudimo įmonės veiklos sričių rizikas;

21.2. vidaus audito tarnybos vadovas gali įtraukti į vidaus audito tarnybos veiklos planą pasiūlytus konsultacinius patikrinimus, jei manytina, kad tokie patikrinimai galėtų pagerinti draudimo įmonės rizikų valdymą, sukurti pridėtinę vertę ir pagerinti draudimo įmonės veiklą.

22. Vidaus audito tarnybos vadovas turi pateikti vidaus audito tarnybos veiklos planą ir išteklių poreikius draudimo įmonės stebėtojų tarybos peržiūrai ir tvirtinimui. Jei, vykdant vidaus audito tarnybos veiklos planą, reikalingi reikšmingi plano pakeitimai, draudimo įmonės stebėtojų taryba taip pat turi peržiūrėti ir patvirtinti plano pakeitimus.

23. Prieš atliekant patikrinimą vidaus audito tarnyba turi parengti ir dokumentuoti patikrinimo planą, apimantį patikrinimo tikslus, apimtį, trukmę ir reikalingus išteklius.

24. Planuojant patikrinimą, vidaus audito tarnyba turi atsižvelgti į:

24.1. planuojamos audituoti veiklos srities (struktūrinio padalinio) tikslus ir priemones, kuriomis kontroliuojama veiklos sritis (struktūrinio padalinio veikla);

24.2. veiklos srities (struktūrinio padalinio) reikšmingas rizikas ir priemones, kuriomis galimas rizikos poveikis valdomas, ribojamas iki draudimo įmonei priimtino lygio;

24.3. veiklos srities (struktūrinio padalinio) rizikos valdymo ir kontrolės sistemų tinkamumą ir efektyvumą, lyginant su geriausia tos srities rizikos valdymo ir kontrolės praktika;

24.4. galimybes reikšmingai pagerinti veiklos srities (struktūrinio padalinio) rizikos valdymo ir kontrolės sistemas.

25. Vidaus audito tarnyba turi nustatyti kiekvieno patikrinimo tikslus.

26. Kiekvieno patikrinimo apimtis turi būti pakankama, kad būtų užtikrintas patikrinimo tikslų pasiekimas.

27. Vidaus audito tarnyba turi numatyti pakankamus išteklius patikrinimo tikslų pasiekimui. Darbuotojų, dalyvaujančių patikrinime, skaičius turi būti nustatomas, atsižvelgiant į patikrinimo pobūdį, sudėtingumą, turimą laiką ir išteklius.

28. Atliekant patikrinimą turi būti surinkta, išanalizuota, įvertinta ir dokumentuota pakankamai informacijos, reikalingos patikrinimo tikslams pasiekti.

29. Patikrinimo metu renkama informacija turi atitikti patikrinimo tikslus (pvz., informacija turi būti susijusi su tikrinimo objektu, patikima, naudinga).

30. Patikrinimo rezultatai ir išvados turi būti pagrįsti surinktų duomenų analize ir įvertinimais.

31. Patikrinimų atlikimas turi būti tinkamai prižiūrimas, siekiant užtikrinti, kad patikrinimų tikslai būtų pasiekti, užtikrinta kokybė, vidaus auditoriai būtų pakankamos kvalifikacijos.

32. Atlikus patikrinimą, vidaus audito tarnyba parengia patikrinimo ataskaitą.

33. Patikrinimo ataskaitoje turi būti nurodyti atlikto patikrinimo tikslai, apimtis, taip pat išvados, rekomendacijos.

34. Patikrinimo ataskaita turi būti tiksli, aiški, objektyvi, konstruktyvi, išsami.

35. Patikrinimo ataskaitos projektas pateikiamas struktūrinių padalinių, kuriuose buvo atliktas patikrinimas, pastaboms, į kurias atsižvelgus, surašoma galutinė ataskaita.

36. Vidaus audito tarnybos vadovas turi pateikti patikrinimo ataskaitą stebėtojų tarybos nustatyta tvarka paskirtiems asmenims, o ataskaitos kopiją (nuorašą) arba išrašą – struktūriniams padaliniams, kuriuose buvo atliktas patikrinimas.

37. Jei galutinėje patikrinimo ataskaitoje pastebimos reikšmingos klaidos ar praleista reikšminga informacija, vidaus audito tarnybos vadovas turi pateikti pataisytą ataskaitą visiems asmenims, kurie buvo gavę pirminę ataskaitą, jos kopiją (nuorašą) ar išrašą.

38. Stebėtojų tarybos nustatyta tvarka įgalioti asmenys, atsižvelgdami į vidaus audito metu nustatytus trukumus ir vidaus audito tarnybos pateiktas rekomendacijas, tvirtina audituotos srities (struktūrinio padalinio) veiksmų planą, nustatytiems trūkumams pašalinti ir rekomendacijoms įgyvendinti (toliau – veiksmų planas), nurodydami atsakingus asmenis ir trūkumų pašalinimo bei rekomendacijų įgyvendinimo terminus. Patvirtintas veiksmų planas pateikiamas vidaus audito tarnybos vadovui.

39. Audito darbo reglamente nustatyta tvarka turi būti atliekama vidaus audito metu nustatytų trūkumų šalinimo ir pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo kontrolė.

40. Jei vidaus audito tarnyba nustato, kad draudimo įmonės administracijos vadovas prisiėmė riziką, kuri gali kelti grėsmę saugiai ir patikimai draudimo įmonės veiklai ir draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų interesams, vidaus audito tarnybos vadovas turi apie tai nedelsdamas pranešti draudimo įmonės administracijos vadovui, jei nesutariama dėl bendro sprendimo, – stebėtojų tarybai, o jei ši nedelsdama nesiima priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti, – Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijai.

 

IV. VIDAUS AUDITO TARNYBOS ATSKAITOMYBĖ

 

41. Vidaus audito tarnyba, vykdydama pareigas, yra atskaitinga tik draudimo įmonės stebėtojų tarybai. Vidaus audito tarnybos vadovas atsiskaito stebėtojų tarybos nustatyta tvarka ir periodiškumu, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus apie:

41.1. draudimo įmonės vidaus kontrolės sistemos būklę, vidaus kontrolės sistemos adekvatumą rizikos valdymui;

41.2. vidaus audito tarnybos veiklos plano vykdymą bei, atsižvelgdamas į rizikos pasikeitimus, administracijos vadovo, valdybos, stebėtojų tarybos nuomonę, siūlo peržiūrėti vidaus audito tarnybos veiklos planą. Pateikiamoje ataskaitoje taip pat turi būti pažymėti reikšmingi rizikos, kontrolės, įmonės valdymo ir kiti svarbūs klausimai, iškelti stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovo;

41.3. tikslų, teisių ir funkcijų, numatytų audito darbo reglamente, pakankamumą tinkamam vidaus audito tarnybai pavestų užduočių įvykdymui;

41.4. išteklių apribojimų įtaką vidaus audito tarnybos veiklai;

41.5. vidaus audito veiklos kokybės vertinimo rezultatus;

41.6. patikrinimų, kuriuos atliko išorės auditoriai, kiti asmenys, samdomi vidaus audito tikslinėms užduotims atlikti ar konsultacijoms suteikti, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos darbuotojai, kiti kontroliuojančių institucijų pareigūnai, eigą ir rezultatus.

 

V. VIDAUS IR IŠORĖS AUDITAS

 

42. Ypatingoms tikslinėms užduotims, kurių draudimo įmonės vidaus audito tarnyba savo jėgomis atlikti negali, arba konsultacijoms suteikti gali būti samdomi išorės auditoriai, kiti asmenys (toliau – tretieji asmenys).

43. Draudimo įmonės vidaus audito tarnyba draudimo įmonės stebėtojų tarybai ar stebėtojų tarybos nustatyta tvarka paskirtiems asmenims pateikia informaciją apie planuojamų samdyti trečiųjų asmenų tinkamumą (pvz.: reputacijos nepriekaištingumą, kvalifikaciją, reikiama patirtį, veiklos specifiką ir pan.).

44. Vidaus audito tarnybos vadovas koordinuoja vidaus auditorių ir trečiųjų asmenų bendradarbiavimą, siekiant kuo efektyviau panaudoti draudimo įmonės lėšas, išvengti vidaus audito tarnybos ir trečiųjų asmenų darbo dubliavimo, skatinti jų bendradarbiavimą.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

45. Už šiuose Nurodymuose numatytų nuostatų įgyvendinimą atsakinga draudimo įmonės stebėtojų taryba.

 

_________________