LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL BENDROSIOS IR SPECIALIOSIOS PASKIRTIES FORMUOČIŲ SUDĖTIES, JŲ FORMAVIMO IR APRŪPINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

 

2000 m. balandžio 7 d. Nr. 400

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230) 25 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 116-2695; 1998, Nr. 61-1730) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Bendrosios ir specialiosios paskirties formuočių sudėtį, jų formavimo ir aprūpinimo tvarką (pridedama).

2. Apskričių viršininkai, miestų (rajonų) merai ir ūkio subjektų vadovai turi, vadovaudamiesi šiuo nutarimu patvirtinta tvarka ir gyventojų saugumo užtikrinimo poreikiais vietose, įsteigti atitinkamas formuotes ir organizuoti jų parengimą:

2.1. ūkio subjektuose – iki 2001 metų;

2.2. apskrityse ir savivaldybėse – 2001–2010 metais.

3. Pavesti Civilinės saugos departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos numatyti investicinėse programose lėšas, taip pat sudaryti civilinės saugos priemonių valstybinį rezervą, kurių reikia apskričių ir savivaldybių formuočių materialiniam techniniam aprūpinimui užtikrinti.

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                        Andrius Kubilius

 

Krašto apsaugos ministras                                               Česlovas Stankevičius

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 400

 

BENDROSIOS IR SPECIALIOSIOS PASKIRTIES FORMUOČIŲ sudėtis, jų FORMAVIMO IR APRŪPINIMO TVARKA

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Ši tvarka reglamentuoja bendrosios ir specialiosios paskirties formuočių (toliau vadinama – formuotė) sudėtį, jų formavimą ir aprūpinimą.

2. Formuotė – organizuota žmonių grupė, aprūpinta transportu, specialia technika, prietaisais, apsaugos priemonėmis, inventoriumi ir skirta atlikti civilinės saugos užduotis esant ekstremaliai situacijai.

3. Pagal paskirtį formuotės yra bendrosios ir specialiosios, pagal pavaldumą – apskričių, savivaldybių bei ūkio subjektų.

4. Bendrosios paskirties formuotės skirtos gelbėjimo ir kitiems neatidėliotiniems darbams atlikti, žmonėms ieškoti esant ekstremaliai situacijai. Jos gali būti: apskričių gelbėjimo rinktinės, gelbėjimo rinktinės, komandos, grupės, grandys, mechanizavimo komandos ir grupės.

5. Specialiosios paskirties formuotės skirtos specialioms užduotims atlikti gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų metu, kad būtų sustiprintas ir visapusiškai aprūpintas bendrosios paskirties formuočių darbas. Specialiosios paskirties formuotės gali būti: apskričių specialiosios rinktinės, žvalgybos, ryšių, pirmosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės, inžinerinės, avarinės–techninės, radiacinės ir cheminės apsaugos, transporto, maitinimo, viešosios tvarkos palaikymo komandos, grupės, grandys, stotys ir punktai. Jeigu reikia ir yra galimybė, gali būti steigiamos ir kitokios formuotės.

6. Formuočių, sudaromų apskrityse ir savivaldybėse mobilizacijos pagrindu, organizacines struktūras bei jų aprūpinimo materialinėmis techninėmis priemonėmis normas tvirtina krašto apsaugos ministras.

7. Apskričių gelbėjimo rinktinės gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus atlieka karinės apygardos teritorijoje (apskrities specialioji rinktinė – Ignalinos atominės elektrinės avarijos zonoje). Ekstremalių situacijų valdymo centro sprendimu jos gali būti pasitelktos atlikti darbus kitose vietose.

8. Savivaldybių ir ūkio subjektų formuotės gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus atlieka jas įsteigusių savivaldybių, ūkio subjektų teritorijose. Sąveikos planų pagrindu jos gali būti pasitelktos atlikti darbus kitose vietose.

 

II. Formuočių steigimas ir aprūpinimas

 

9. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių viršininkai sudaro po dvi gelbėjimo rinktines, o Panevėžio apskrities viršininkas – specialiąją rinktinę.

10. Rajonų (miestų) savivaldybėse, atsižvelgiant į gyventojų skaičių savivaldybėje, steigiamos:

10.1. gelbėjimo grupė – kai gyventojų iki 10 tūkstančių;

10.2. dvi gelbėjimo grupės – kai gyventojų nuo 10 iki 25 tūkstančių;

10.3. gelbėjimo komanda – kai gyventojų nuo 25 iki 40 tūkstančių;

10.4. gelbėjimo komanda ir gelbėjimo grupė – kai gyventojų nuo 40 iki 60 tūkstančių;

10.5. dvi gelbėjimo komandos – kai gyventojų nuo 60 iki 90 tūkstančių;

10.6. dvi gelbėjimo ir viena mechanizavimo komandos – kai gyventojų nuo 90 iki 150 tūkstančių;

10.7. trys gelbėjimo ir viena mechanizavimo komandos – kai gyventojų daugiau kaip 150 tūkstančių.

Rajonų (miestų) savivaldybėse gali būti steigiamos papildomos gelbėjimo komandos (grupės) tik šiai savivaldybei būdingiems uždaviniams spręsti.

11. Ūkio subjektuose, atsižvelgiant į jų pavojingumą, darbuotojų skaičių bei Krašto apsaugos ministerijos parengtas formuočių organizacinių struktūrų ir jų aprūpinimo materialinėmis techninėmis priemonėmis normų rekomendacijas, paprastai steigiamos šios formuotės:

11.1. gelbėjimo grupė – kai darbuotojų yra nuo 200 iki 500;

11.2. speciali gelbėjimo grupė arba jungtinė gelbėjimo grupė – kai darbuotojų yra nuo 500 iki 1000;

11.3. jungtinė gelbėjimo komanda – kai darbuotojų yra daugiau nei 1000;

11.4. radiacinės ir cheminės apsaugos grupė – objektuose, naudojančiuose pavojingas chemines ir radiacines medžiagas ir priskirtuose prie pavojingųjų.

12. Mobilieji maitinimo punktai, kenksmingumo pašalinimo komandos ir grupės, kenksmingų medžiagų šalinimo nuo transporto bei drabužių stotys, sanitarinio švarinimo punktai steigiami atitinkamuose ūkio subjektuose, atsižvelgiant į galimų ekstremalių situacijų pobūdį, pagal rajonų (miestų) merų ir atitinkamų ūkio subjektų sutartis.

13. Specialiosios paskirties formuotės ūkio subjektuose steigiamos ūkio subjekto vadovo sprendimu.

14. Avarines–technines formuotes esamų struktūrinių padalinių pagrindu steigia energetikos ir komunalinių tinklų avarinės tarnybos. Jų organizacines struktūras, materialinio techninio aprūpinimo normas nustato steigėjai.

15. Paskelbus visišką civilinės saugos parengtį, visuotinę arba dalinę mobilizaciją, įstatymų nustatyta tvarka iš mobilizacinio rezervo į formuotes telkiami Lietuvos Respublikos piliečiai: vyrai nuo 18 iki 60 metų, moterys nuo 18 iki 55 metų, išskyrus nėščias moteris ir moteris, turinčias vaikų iki aštuonerių metų, taip pat asmenis, priskirtus krašto apsaugos sistemos kariniams daliniams formuoti.

16. Ūkio subjektai civilinės saugos formuotes steigia iš darbuotojų – savanorių arba pasitelktų pagal darbo sutartis.

17. Apskričių ir savivaldybių formuotės sudaromos teritoriniu principu mobilizacijos pagrindu. Šių formuočių vadus skiria steigėjai.

18. Apskričių ir savivaldybių formuotės materialinėmis techninėmis priemonėmis aprūpinamos pagal aprūpinimo technika ir įranga normas iš joms skirto civilinės saugos priemonių valstybinio rezervo.

19. Ūkio subjektų formuotes materialinėmis techninėmis priemonėmis aprūpina steigėjas.

20. Formuočių apskaitą, vadovaudamiesi Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos parengtomis rekomendacijomis, tvarko apskričių civilinės saugos departamentai, savivaldybės, ūkio subjektai. Formuočių apskaitą valstybės mastu ir joms skirtų materialinių priemonių valstybinį rezervą tvarko Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

 

III. Formuočių pasirengimas ir jų patikrinimas

 

21. Pagal pasirengimo atlikti civilinės saugos užduotis esant ekstremaliai situacijai trukmę formuotės gali būti nuolatinės, sustiprintosios ir įprastosios parengties.

22. Nuolatinės parengties yra energetikos ir komunalinių tinklų avarinės–techninės formuotės, kurios 24 valandas per parą pasirengusios atlikti užduotis esant ekstremaliai situacijai.

23. Sustiprintosios parengties formuotės sudaromos subjektuose, naudojančiuose pavojingas chemines ir radiacines medžiagas ir priskirtuose prie pavojingųjų. Atlikti užduotis esant ekstremaliai situacijai jos pasirengia per 4–6 valandas.

24. Formuotės, nenurodytos 22 ir 23 punktuose, yra įprastosios parengties. Atlikti užduotis jos pasirengia per 12–24 valandas.

25. Civilinės saugos formuotės pradeda rengtis atlikti užduotis:

25.1. kilus ekstremalios situacijos pavojui ar jai ištikus – steigėjo sprendimu;

25.2. paskelbus šalyje visišką civilinės saugos parengtį, visuotinę arba dalinę mobilizaciją. Jeigu paskelbiama visiška civilinės saugos parengtis arba visuotinė mobilizacija, parengiamos visos civilinės saugos formuotės, o jeigu dalinė – formuotės, esančios šioje šalies dalyje.

26. Kad formuotė kuo greičiau pasirengtų atlikti užduotis, jos vadas sudaro formuotės pasirengimo planą, kuriame nurodoma:

26.1. formuotės personalo iškvietimo darbo ir poilsio metu tvarka;

26.2. personalo rinkimosi vieta ir laikas;

26.3. formuotės aprūpinimo tvarka ir laikas;

26.4. formuotės pasirengimo patikrinimo tvarka ir laikas;

26.5. formuotės išvykimo į įvykio vietą tvarka;

26.6. formuotės valdymas.

27. Formuotės vadas asmeniškai atsako už personalo parengimą ir drausmę, jos aprūpinimą ir parengtį, užduočių vykdymą, transportą, techniką ir inventorių. Jis turi žinoti, kokia formuotės būklė, ir imtis visų priemonių, kad užtikrintų reikiamą parengtį.

28. Kaip formuotė pasirengusi atlikti užduotis, tikrina:

28.1. apskričių, savivaldybių ir ūkio subjektų formuočių – Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius arba jo pavedimu departamento pareigūnai;

28.2. administracinio vieneto teritorijoje esančių formuočių – jų vadovai, civilinės saugos struktūrinių padalinių vadovai (darbuotojai) arba jų pavedimu kiti pareigūnai;

28.3. ministerijų reguliavimo sričiai priskirtuose ūkio subjektuose – atitinkamų ministerijų vadovai arba jų pavedimu kiti pareigūnai;

28.4. ūkio subjektų – atitinkami ūkio subjektų vadovai arba jų įgalioti asmenys.

______________