VALSTYBINIO TURIZMO DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJOS DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL KAIMO TURIZMO PASLAUGOS TEIKIMO REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

 

2003 m. kovo 27 d. Nr. 26-V

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507) 14 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 349 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą“ (Žin., 2003, Nr. 29-1193) 3.4 punktu:

1. Tvirtinu Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus (pridedama).

2. Pripažįstu Valstybinio turizmo departamento 1998 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 30 „Dėl minimalių reikalavimų patalpoms turistams apgyvendinti teikiant kaimo turizmo paslaugas ir minimalių reikalavimų patalpoms turistams apgyvendinti teikiant nakvynės ir pusryčių paslaugas patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 73-2127) netekusiu galios.

 

 

DIREKTORIUS                                                                                      ALVITIS LUKOŠEVIČIUS

______________


PATVIRTINTA

Valstybinio turizmo departamento

prie Ūkio ministerijos direktoriaus

2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 26-V

 

kaimo turizmo paslaugos TEIKIMO reikalavimai

 

I. BendrOSIOS NUOSTATOS

 

1. Kaimo turizmo paslauga yra ūkininko sodyboje ar individualiame gyvenamajame name teikiama turizmo paslauga, kurią sudaro turistų apgyvendinimo, maitinimo, pramogų (poilsio) ir kitų poreikių tenkinimas. Šią paslaugą gali teikti verslo liudijimą turintys fiziniai asmenys kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų.

2. Teikiant kaimo turizmo paslaugą apgyvendinimui gali būti skirta ne daugiau kaip 20 nuomojamų kambarių (numerių). Jei kambarių (numerių) skaičius didesnis, yra taikomi Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme nustatyti juridiniams asmenims apgyvendinimo paslaugų teikimo reikalavimai.

3. Teikiant kaimo turizmo paslaugas turi būti laikomasi šių reikalavimų, taip pat priešgaisrinės saugos, patalpų eksploatavimo normų bei savivaldybės reikalavimų, susijusių su geriamojo vandens tiekimu bei nuotekų surinkimu ir valymu bei atliekų tvarkymu. Prireikus svečiams turi būti sudarytos galimybės naudotis pirmosios medicinos pagalbos priemonėmis.

4. Kaimo turizmo paslaugos teikėjai, informuodami turistus, privalo pateikti tikslią ir teisingą informaciją apie kaimo turizmo paslaugos teikimo vietą, apgyvendinimo ir kitų teikiamų paslaugų pasirinkimą ir kainas. Apgyvendinimo paslaugos paros kaina, nurodyta užsakymo priėmimo metu, negali būti didinama turisto atsiskaitymo už suteiktas paslaugas metu.

5. Išankstinį apgyvendinimo paslaugų užsakymą (rezervavimą) apgyvendinimo paslaugų teikėjai turi registruoti raštu arba kompiuterinėse laikmenose. Esant turisto pageidavimui užsakymas turi būti patvirtintas raštu. Už išankstinį užsakymo (rezervavimo) priėmimą paslaugos teikėjas gali reikalauti avansinio apmokėjimo, kurio dydis nustatomas abipusiu šalių susitarimu.

 

II. Reikalavimai patalpoms ir aplinkai

 

6. Kaimo turizmo paslaugai teikti gali būti naudojami šie statiniai ir patalpos: individualūs gyvenamieji namai, ūkininkų sodybos ar jų dalys (svirnai, pirtys ir pan.), vasarnamiai, sodo, žvejų, medžiotojų nameliai arba apgyvendinimui pritaikyti laivai.

7. Kaimo turizmo paslaugai teikti taip pat gali būti naudojami ir atskiri kambariai, įrengti individualiuose gyvenamuosiuose namuose, jeigu kambarių ir bendro naudojimo patalpų įrengimas atitinka šiuos reikalavimus.

8. Svečių nakvynei negali būti naudojamos bendro naudojimo patalpos. Turi būti užtikrinama ramybė nakties metu.

9. Visose svečių naudojamose patalpose temperatūra turi būti ne žemesnė nei +18oC.

10. Be apgyvendinimui skirtų kambarių, gali būti specialiai įrengta atskira patalpa renginiams ir pobūviams ar poilsiui organizuoti su šiems tikslams reikalinga įranga.

11. Patalpos turi būti švarios, tvarkingos ir saugios bei nuolat prižiūrimos, kad jose nebūtų pelių, vabzdžių ar kitų kenkėjų. Už aplinkos bei patalpų priežiūrą atsako paslaugų teikėjas.

12. Svečiams skirto būsto aplinka turi būti sutvarkyta vadovaujantis higienos norma HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-2 (Žin., 2003, Nr. 13-531).

13. Šalia gyvenamojo būsto turi būti sudarytos sąlygos svečių automobiliams laikyti.

 

III. SVEčIų kambariai

 

14. Svečių kambarių parametrai turi būti ne mažesni, negu nurodyta higienos normoje HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“, o apgyvendinimui naudojama įranga turi tenkinti šios normos reikalavimus.

15. Svečių kambariuose turi būti geros būklės baldai: vienvietė arba dvivietė lova, spintelė arba lentynėlė prie lovos, drabužių spinta arba tam tikslui pritaikyta drabužių kabykla su lentyna svečių daiktams laikyti, stalas, kėdė (kiekvienam svečiui), veidrodis, kabinamas ant sienos ar spintoje, stiklinės vandeniui, šiukšlių dėžė, elektros instaliacija (bent 1 elektros įvadas). Gyvenamuosius kambarius pritaikant šeimai, gali būti pastatytos kelios lovos, jei kambario plotas atitinka higienos normos reikalavimus.

16. Kiekvienam svečiui patiesiama švari patalynė, duodami švarūs rankšluosčiai (mažiausiai 2). Patalynė ir rankšluosčiai turi būti natūralaus – medvilninio ar lininio audinio ir keičiami ne rečiau kaip kas 7 dienos arba svečio pageidavimu. Lova turi būti užtiesiama lovatiese.

17. Gyvenamųjų kambarių duryse turi būti užraktas, rakinamas iš abiejų pusių.

 

IV. MAITINIMO PATALPA

 

18. Maitinimo patalpa (valgomasis) gali būti atskira patalpa arba virtuvės ar svetainės dalis, pritaikyta ir įrengta visiems svečiams (turistams) valgyti vienu metu.

19. Galimas valgomojo-svetainės arba valgomojo-pobūvių patalpos derinys.

20. Maitinimo patalpoje stalai ir kėdės turi būti išdėstyti taip, kad netrukdytų aptarnauti ir būtų patogu vaikščioti svečiams ir aptarnaujantiems asmenims.

 

V. Virtuvė

 

21. Virtuvė turi būti atskira patalpa arba tam skirta patalpos dalis su virtuvės įranga maistui ruošti, laikyti ir pateikti. Virtuvei įrengti naudojamos medžiagos ir jos įrengimai turi būti tinkami ir patogūs svečiams naudoti, tinkami nuolat valyti, taip pat dezinfekuoti. Virtuvėje turi būti įrengtas efektyvus natūralus ir mechaninis vėdinimas.

22. Virtuvėje turi būti: šaldytuvas (-ai), viryklė (-ės), spintelė (-ės), lentynos maistui ir įrankiams laikyti, produktams apdoroti ir maistui ruošti tinkamas stalas (-ai), įrankiai ir indai, padėklai maistui ruošti ir pateikti į valgomąjį, plautuvė (-ės) su karšto vandens tiekimu, dėžė (-ės) atliekoms ir šiukšlėms surinkti.

23. Virtuvėje esančių indų ir įrankių kiekis turi atitikti apgyvendinimo pajėgumus ir turi pakakti visiems svečiams vienu metu aptarnauti.

24. Virtuvė gali būti suskirstyta į funkcines maisto ruošos ir maitinimo dalis.

25. Jeigu virtuvėje maistą ruošia patys svečiai, virtuvėje turi būti pakabinta informacija apie saugų priemonių naudojimą ir higienos reikalavimų laikymąsi.

 

VI. Dušo (vonios) PATALPA ir tualetas

 

26. Dušo ar vonios patalpos bei tualetai gali būti įrengti atskirai, skirti svečiams bendrai naudoti arba įrengti svečių kambariuose. Jeigu yra svečių kambarių be dušo (vonios) ir tualeto patalpos, privalo būti įrengtos bendro naudojimo dušo ir tualeto patalpos. Esant įrengtiems bendro naudojimo tualetui ir dušui vienoje patalpoje, tuomet turi būti įrengtas dar atskiras tualetas.

27. Dušo (vonios) patalpose turi būti tiekiamas karštas ir šaltas vanduo. Karštas vanduo gali būti tiekiamas tik tam tikromis valandomis. Dušas (vonia) turi būti atskirtas užuolaida ar slankiojančia sienele.

28. Dušo (vonios), tualeto duryse turi būti sklendė ar užraktas, rakinamas iš vidaus.

29. Jeigu kaimo turizmo paslauga yra teikiama tik vasaros sezono metu, laikinam naudojimui tualeto ir prausimosi patalpos, laikantis higienos ir saugumo reikalavimų, gali būti įrengiamos atskirai, prie gyvenamųjų patalpų.

30. Kaimo turizmo poilsio tikslais ir kaip higienos patalpa gali būti naudojama pirtis. Pirties, taip pat dušo (vonios) ir tualeto patalpų įrengimas ir įrangos kiekis turi atitikti higienos normą HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“.

 

VII. Aktyvaus poilsio salygos

 

31. Ūkininkas ar individualių patalpų savininkas, teikdamas kaimo turizmo paslaugas, gali sudaryti sąlygas aktyviam poilsiui (svečių pramogoms) ar renginiams.

32. Aktyvaus poilsio (pramogų) tikslais gali būti nuomojama arba suteikiama naudotis bendra tvarka atitinkama įranga ir priemonės (valtys, baidarės, dviračiai, karietos, žvejybos įrankiai, jodinėjimo ir kitas sportinis inventorius), taip pat įrengiamos sportinių žaidimų aikštelės. Visa įranga ir priemonės turi būti tvarkingos, nuolat prižiūrimos ir atitikti saugaus naudojimo reikalavimus.

33. Teikiant aktyvaus poilsio pramogas (jodinėjimas, žvejyba, plaukymas ir pan.) svečiai turi būti supažindinami su saugos reikalavimais ir atitinkamų apsaugos priemonių naudojimu. Gali būti pildomas pavojingų veiklų saugos reikalavimų žurnalas; jį pasirašo svečias, jog susipažino su saugos ir apsaugos priemonių naudojimo reikalavimais.

 

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

34. Kaimo turizmo paslaugos teikėjai turi sudaryti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas ir turėti pažymėjimą apie šių reikalavimų) įvykdymą. Kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimą išduoda savivaldybė, kurios teritorijoje teikiama ši paslauga, arba jos įgaliota institucija ir pateikia informaciją Nacionalinei turizmo informacijos sistemai.

35. Pažymėjimo, patvirtinančio, kad kaimo turizmo paslauga atitinka šiuos reikalavimus, išdavimo tvarką tvirtina savivaldybės taryba.

36. Kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimas turi būti laikomas svečiams matomoje vietoje.

37. Už teikiamų paslaugų kokybę atsako paslaugų teikėjas.

______________