LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

2005 m. gruodžio 30 d. Nr. ISAK-2692

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) 53 straipsnio 2 dalimi,

tvirtinu Valstybės švietimo stebėsenos rodiklius (pridedama).

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                                     REMIGIJUS MOTUZAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu

Nr. ISAK-2692

VALSTYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIAI

1. Valstybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti švietimo rodikliai. Į Valstybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą gali būti įtraukiami aktualūs tarptautiniai švietimo rodikliai.

2. Valstybės švietimo stebėsenos rodikliai suskirstyti grupėmis pagal tai, kurį švietimo sistemos komponentą apibūdina: švietimo kontekstą, aprūpinimą ir organizavimą, personalą, mokinius ir studentus, dalyvavimą švietime, mokymo ir mokymosi procesus, mokymosi rezultatus, švietimo pasekmes ar švietimo sistemos stebėjimą (metarodikliai).

3. Švietimo konteksto rodikliai (parodo išorines sąlygas ir reikmes, turinčias įtakos švietimui: demografinę, sociokultūrinę situaciją, ne švietimo institucijų indėlį sudarant sąlygas švietimui, mokymuisi ir kt.):

3.1. 0–14 ir 15–19 metų vaikų ir jaunimo skaičius bei dalis (%) lyginant su bendru gyventojų skaičiumi;

3.2. dalis (%) 18–24 metų jaunimo, kuris nėra įgijęs vidurinio (pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją, toliau vadinama – ISCED, 3 lygmens) išsilavinimo ir nesimoko;

3.3. pagal privalomojo ugdymo programas nesimokančių 7–16 metų vaikų dalis (%);

3.4. 1-6 metų vaikus auginančių ir švietimo pagalbą gaunančių šeimų dalis (%);

3.5. seniūnijų, turinčių nuotolinio mokymosi paslaugų centrą, dalis (%);

3.6. viešosiose konsultacijose dalyvaujančių nevyriausybinių organizacijų skaičius;

3.7. įmonių išlaidos tęstiniam profesiniam mokymui kaip bendros darbo jėgos kainos dalis (%);

3.8. valandų, skirtų profesinio mokymosi kursams, skaičius, tekęs 1000-čiui darbo valandų (visose įmonėse; įmonėse, kuriose organizuojami profesinio mokymosi kursai).

4. Švietimo aprūpinimo ir organizavimo rodikliai (parodo švietimui skiriamas lėšas, teisės aktais ar kitais susitarimais pagrįstą švietimo procesų tvarkymą šalies lygmeniu):

4.1. valstybės biudžeto išlaidos švietimui kaip BVP dalis (%);

4.2. BVP dalis (%) moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai;

4.3. fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, išlaidos švietimo įstaigoms (mln. Lt);

4.4. fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, išlaidos švietimo įstaigoms kaip BVP dalis (%);

4.5. vienam priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programos mokiniui tenkanti mokymo lėšų suma (tūkst. Lt);

4.6. mokyklos ūkiui steigėjo skirtų lėšų suma (tūkst. Lt), tenkanti vienam mokiniui;

4.7. vienam pirminio profesinio mokymo mokiniui tenkanti profesinio mokymo lėšų suma (tūkst. Lt);

4.8. vienai studijų vietai tenkanti biudžeto lėšų, skirtų išlaidoms, suma (tūkst. Lt);

4.9. mokiniui/studentui švietimo įstaigose tekusios lėšos (lyginant su BVP dalimi vienam gyventojui);

4.10. integruotai ugdomiems specialiųjų poreikių turintiems vaikams numatytų mokinio krepšelio lėšų didinimo koeficientas (%);

4.11. nemokamai maitinamų mokinių dalis (%);

4.12. bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti panaudotų ir skirtų mokinio krepšelio lėšų santykis;

4.13. profesinių mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti panaudotų ir skirtų mokymo lėšų pirminiam profesiniam mokymui santykis;

4.14. auklėtojų, mokytojų, dėstytojų ir kitų asmenų, dalyvaujančių ugdymo/mokymo procese, ir valstybinio sektoriaus darbuotojų vidutinių atlyginimų santykis;

4.15. per pastaruosius 15 metų rekonstruotų bent už 1 mln. Lt švietimo įstaigų dalis (%);

4.16. prisijungusių prie interneto mokyklų dalis (%);

4.17. mokyklų, kurių steigėja yra tik Švietimo ir mokslo ministerija, skaičius (vienetais);

4.18. aukštųjų mokyklų, pertvarkytų pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius aukštųjų mokyklų tarybas ir vidinę struktūrą, dalis (%);

4.19. valstybinių aukštųjų mokyklų, kuriose studijuoja mažiau kaip 5 tūkst. studentų, skaičius (vienetais);

4.20. mokinių/studentų, kurie mokosi pagal ISCED 3–6 lygmenų akredituotas ugdymo programas, dalis (%);

4.21. tarptautinės ekspertizės akredituotų pedagoginių studijų programų Lietuvoje dalis (%);

4.22. akredituotų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų dalis (%);

4.23. mokinių/studentų, tenkančių vienam mokytojui/dėstytojui, skaičius (vienetais);

4.24. nevalstybinėse mokyklose dirbančių auklėtojų/mokytojų/dėstytojų dalis (%);

4.25. mokinių dalis (%) nevalstybinėse mokyklose;

4.26. pagal tarptautinius susitarimus ir programas ar savo iniciatyva atvykstančių į Lietuvą ir išvykstančių iš Lietuvos studentų skaičiaus santykis;

4.27. mokinių ir studentų, išvykstančių ir atvykstančių į šalį pagal Erasmus ir Leonardo da Vinci programas, skaičius;

4.28. pedagogų, išvykstančių ir atvykstančių į šalį pagal Socrates (Erasmus, Comenius, Lingua ir Grundtvig) bei Leonardo da Vinci programas, skaičius;

4.29. mokinių, kurių kelionės į mokyklą ir iš jos laikas neviršija normos, dalis (%);

4.30. vaikų, tenkančių vienam slaugytojui, skaičius;

4.31. specialiąją pedagoginę ir specialiąją, psichologinę bei socialinę pedagoginę pagalbą teikiančių specialistų ir mokinių skaičiaus santykis bendrojo lavinimo mokyklose;

4.32. bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, kuriems mokykloje buvo suteikta psichologinė ar/ir specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba, dalis (%);

4.33. integruotai ugdomų specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunuolių iki 21 metų dalis (%).

5. Personalą apibūdinantys rodikliai (parodo personalo charakteristikas: amžių, lytį, kvalifikaciją ir kt.):

5.1. atestuotų mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų dalis (%);

5.2. mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų, tobulinusių kvalifikaciją per vienerius mokslo metus, dalis (%);

5.3. tinkamą kvalifikaciją turinčių auklėtojų/mokytojų dalis (%);

5.4. pedagogų, psichologų ir bibliotekininkų, tobulinusių kvalifikaciją per vienerius mokslo metus, dalis (%);

5.5. pedagogų pasiskirstymas (%) pagal kvalifikacijai tobulinti panaudotų dienų skaičių;

5.6. auklėtojų/mokytojų/dėstytojų pasiskirstymas (%) pagal amžių;

5.7. auklėtojų/mokytojų/dėstytojų moterų dalis (%).

6. Mokinius ir studentus apibūdinantys rodikliai (parodo mokinių charakteristikas: priklausymą grupėms, kurioms reikalinga materialinė ar speciali mokymosi parama, ir kt.):

6.1. specialiųjų poreikių turinčių mokinių/studentų dalis (%) lyginant su bendru mokinių/studentų skaičiumi;

6.2. nevalstybine (ne lietuvių) kalba ugdomų vaikų dalis (%) ikimokyklinio ugdymo įstaigose;

6.3. nevalstybine (ne lietuvių) kalba besimokančių dieninių bendrojo lavinimo mokyklų mokinių dalis (%).

7. Dalyvavimo švietime rodikliai (parodo, kuri gyventojų dalis mokosi/yra ugdomi ir kaip jie pasiskirsto įvairiose švietimo įstaigose):

7.1. švietimo lygmenis oficialiai atitinkančio amžiaus gyventojų mokymosi aprėptis (%) (neto mokymosi aprėptis);

7.2. bet kokio amžiaus gyventojų mokymosi aprėptis (%) švietimo lygmenyse (bruto mokymosi aprėptis);

7.3. mokymosi aprėptis (%) pagal išsilavinimo lygį ir amžių (gimimo metus);

7.4. švietimo įstaigose ugdomų 1–6 metų vaikų dalis (%) lyginant su bendru to amžiaus vaikų skaičiumi;

7.5. švietimo įstaigose ugdomų 5–6 metų vaikų dalis (%) lyginant su bendru to amžiaus vaikų skaičiumi;

7.6. 25–64 metų asmenų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis (%);

7.7. 25–64 metų asmenų, kurie mokėsi per pastaruosius 12 mėnesių, dalis (%);

7.8. žemesnį negu vidurinis išsilavinimą įgijusių suaugusiųjų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis (%) pagal amžių;

7.9. studentų skaičius 1000-čiui gyventojų;

7.10. specialiųjų poreikių turinčių asmenų (iki 21 metų) mokymosi aprėptis (%);

7.11. mokinių/studentų pasiskirstymas (%) pagal lytį;

7.12. studentų pasiskirstymas (%) pagal studijų sritis (taikant ISCED klasifikaciją);

7.13. studentų, studijuojančių gamtos, technikos ir taikomuosius mokslus, dalis (%) lyginant su bendru studentų skaičiumi;

7.14. studentų, kurie mokosi neakivaizdinių, vakarinių studijų forma, dalis (%) lyginant su bendru studentų skaičiumi;

7.15. mokinių, kurie mokosi pagal technologinio profilio ir profesinio rengimo programas (ISCED 3 lygmens), dalis (%);

7.16. mokinių/studentų užsieniečių, kurie mokosi šalies mokyklose, dalis (%) lyginant su bendru mokinių/studentų skaičiumi šalyje;

7.17. studentų, kurie mokosi užsienyje pagal ISCED 5 ir 6 lygmens programas, dalis (%) lyginant su bendru šalies studentų skaičiumi.

8. Mokymo ir mokymosi procesų rodikliai (parodo klasės/grupės/auditorijos lygmens procesus: ugdymo/mokymosi metodų taikymą, užduočių, namų darbų skyrimą, vertinimą ir kt.):

8.1. mokinių pasiskirstymas (%) pagal užsienio kalbas, kurių mokosi;

8.2. vidutinis užsienio kalbų, kurių mokosi vienas vidurinio ugdymo programos (ISCED 3) mokinys, skaičius (vienetais).

9. Mokymosi rezultatų rodikliai (parodo rezultatus, pasiektus baigus tam tikrą švietimo proceso etapą: mokyklos pakopą, švietimo lygmenį ir pan.):

9.1. įgijusiųjų pagrindinį/vidurinį išsilavinimą/profesinę kvalifikaciją ir tais pačiais metais tęsiančiųjų mokslą dalis bei pasiskirstymas švietimo sistemoje (%);

9.2. išlikimo koeficientas (%) pagal klases/kursus;

9.3. kartojančiųjų kursą (pirmą, antrą kartą) dalis (%);

9.4. mokinių, pasiekusių ne aukštesnį kaip I lygmenį pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Tarptautinės mokinių vertinimo programos (toliau vadinama – OECD PISA) tyrimus, dalis (%);

9.5. mokinių skaitymo rezultatų pasiskirstymas ir vidurkis pagal OECD PISA tyrimų skalę;

9.6. mokinių matematikos rezultatų pasiskirstymas ir vidurkis pagal OECD PISA tyrimų skalę;

9.7. mokinių gamtos mokslų rezultatų pasiskirstymas ir vidurkis pagal OECD PISA tyrimų skalę;

9.8. VIII klasės mokinių, pasiekiančių lietuvių kalbos pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis (%);

9.9. VIII klasės mokinių, pasiekiančių matematikos pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis (%);

9.10. VIII klasės mokinių, pasiekiančių gamtos mokslų pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis (%);

9.11. VIII klasės mokinių, pasiekiančių socialinių mokslų pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis (%);

9.12. po vidurinio ugdymo programos išlaikančių kompiuterinio raštingumo įskaitą mokinių dalis (%);

9.13. absolventų pasiskirstymas (%) pagal studijų sritis (taikant ISCED klasifikaciją);

9.14. gamtos, technikos ir taikomųjų mokslų absolventų dalis (%) lyginant su bendru absolventų skaičiumi;

9.15. gamtos, technikos ir taikomųjų mokslų absolventų skaičius 1000-čiui 20–29 metų gyventojų;

9.16. gamtos, technikos ir taikomųjų mokslų specialybes aukštosiose mokyklose įgijusių 20-29 metų moterų skaičius 1000-čiui 20–29 metų moterų.

10. Švietimo pasekmių rodikliai (parodo švietimo rezultatų poveikį visuomenei):

10.1. bent pagrindinį išsilavinimą įgijusių 18 metų asmenų dalis (%);

10.2. bent vidurinį išsilavinimą įgijusių 22 metų asmenų dalis (%);

10.3. aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 metų asmenų dalis (%);

10.4. 25 metų ir vyresnių gyventojų pasiskirstymas (%) pagal išsilavinimo lygį;

10.5. kompiuterius naudojančių 25–64 metų asmenų dalis (%);

10.6. asociacijų ir savivaldos institucijų veikloje dalyvaujančių 16–24 metų asmenų dalis (%);

10.7. asmenų, įsidarbinusių pagal įgytą profesinę kvalifikaciją per metus po jos įgijimo, dalis (%);

10.8. darbo biržoje registruotų pirminio profesinio mokymo absolventų dalis (%);

10.9. darbo biržoje registruotų aukštojo mokslo absolventų dalis (%).

11. Metarodiklis (apibūdina švietimo sistemos stebėjimą): reguliariai matuojamų rodiklių iš švietimo ir mokslo ministro patvirtinto rodiklių sąrašo dalis (%).

12. Valstybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašas atnaujinamas ne dažniau kaip kartą per metus iki kovo 1 d. Rodiklių sąrašo atnaujinimą inicijuoja ir organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija.

13. Valstybės švietimo stebėsenos rodiklių aprašai pateikiami šio dokumento priede.

______________

Valstybės švietimo stebėsenos rodiklių

priedas

Valstybės švietimo stebėsenos rodiklių aprašai

I. Švietimo konteksto rodikliai

1. 0–14 ir 15–19 metų vaikų ir jaunimo skaičius bei dalis (%) lyginant su bendru gyventojų skaičiumi

Rodiklio kilmė	Europos Komisijos
Rodiklio aprašymas	0–14 metų (imtinai), 15–19 metų (imtinai) gyventojų skaičius, išreikštas kaip dalis (procentais), lyginant su bendru šalies gyventojų skaičiumi Pastaba: atsižvelgiant į Lietuvos švietimo sistemą, būtų tikslinga skaičiuoti 0–16 (iki privalomojo mokslo pabaigos) ir 17–19 metų amžiaus grupes
Paskirtis	Bendro šalies gyventojų bei vaikų ir jaunimo iki 19 metų skaičiaus ir dalies palyginimas, kaitos stebėjimas leidžia prognozuoti mokymosi mastus ir planuoti lėšas švietimui
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Bendras šalies gyventojų skaičius (Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, toliau vadinama – STD) 0–14 metų ir 15–19 metų gyventojų skaičius (pagal amžių) (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, savivaldybės
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

2. Dalis (%) 18–24 metų jaunimo, kuris nėra įgijęs vidurinio (ISCED 3 lygmens) išsilavinimo ir nesimoko

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos Europos Komisijos Pastaba: Europos Komisijos ir Valstybinės švietimo strategijos rodiklis yra toks: pagrindinį išsilavinimą turinčių nesimokančių 18–24 metų asmenų dalis
Rodiklio aprašymas	18–24 metų jaunimo, kuris nėra įgijęs vidurinio (pagal Tarptautinę standartizuotą švietimo klasifikaciją (toliau vadinama – ISCED) 3 lygmens) išsilavinimo ir nesimoko formaliojo švietimo sistemoje, skaičius, išreikštas kaip dalis (%), lyginant su bendru 18–24 metų jaunimo skaičiumi
Paskirtis	Rodiklis netiesiogiai atskleidžia atitinkamo amžiaus jaunimo mokymosi poreikius, rodo, kiek teikiamos švietimo programos atitinka jaunimo poreikius, kiek jos patrauklios besimokančiajam, taip pat padeda prognozuoti jaunimo išsilavinimo lygį ir yra naudojamas jaunimo švietimo politikai koreguoti
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	18–24 metų gyventojų skaičius (STD) 18–24 metų gyventojų, kurie nėra įgiję vidurinio išsilavinimo ir nesimoko formaliojo švietimo sistemoje, skaičius (skaidant pagal įgytą išsilavinimą) (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Gyvenamosios vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris Pagal išsilavinimo lygį: jokio išsilavinimo/pradinis/pagrindinis
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

3. Pagal privalomojo ugdymo programas nesimokančių 7–16 metų vaikų dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	7–16 metų vaikų, nesimokančių pagal privalomojo ugdymo programas (pradinio ir pagrindinio ugdymo programas^), skaičius, išreikštas kaip bendro 7–16 metų vaikų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Šis rodiklis rodo valstybės švietimo ir socialinės sistemų pajėgumą užtikrinti visų vaikų, kurių švietimas yra privalomas, ugdymą. Jis taip pat naudojamas neraštingų bei negalinčių integruotis į visuomenę gyventojų skaičiui prognozuoti
Skaičiavimas	7–16 metų mokinių, kurie mokosi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas skaičius (1 – ----------------------------------------------------------------) x 100 7–16 metų gyventojų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	7–16 metų mokinių, kurie mokosi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, skaičius (Švietimo informacinių technologijų centras (toliau vadinama – ITC), STD) 7–16 metų gyventojų skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Lytis: vyras/moteris
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

4. 1–6 metų vaikus auginančių ir švietimo pagalbą gaunančių šeimų dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	1–6 metų vaikus auginančių ir švietimo pagalbą gaunančių šeimų skaičius, išreikštas kaip bendro 1–6 metų vaikus auginančių šeimų skaičiaus dalis (procentais) Švietimo pagalba – tai specialistų vykdoma veikla, leidžianti didinti vaiko ugdymo(si) šeimoje kokybę. Pagalba teikiama tėvų pageidavimu arba atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms rekomendavus. Pagalbą teikia mokyklos, vykdančios ikimokyklinio ugdymo programas (lopšeliai-darželiai, mokyklos-darželiai, darželiai, specialiųjų poreikių vaikų ikimokykliniam ugdymui skirti lopšeliai-darželiai ir darželiai ir kitos mokyklos), suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas (suaugusiųjų mokymo centrai), specialiojo ugdymo programas, skirtas ikimokyklinio amžiaus vaikams (ugdymo centrai, specialiojo ugdymo centrai, specialiosios mokyklos), pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigos (savivaldybių pedagoginės ir psichologinės tarnybos, mokytojų švietimo centrai), kiti švietimo teikėjai (juridiniai asmenys, kuriems švietimas nėra pagrindinė veikla), teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos (korekcijos) tarnybos/centrai
Paskirtis	Šis rodiklis rodo šeimoms, namuose auginančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus, teikiamos švietimo pagalbos mastą, atskleidžia šeimų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, poreikį švietimo pagalbai
Skaičiavimas	1–6 metų vaikus auginančių ir švietimo pagalbą gaunančių šeimų skaičius --------------------------------------------------------------------- x 100 1–6 metų vaikus auginančių šeimų skaičiaus
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	1–6 metų vaikus auginančių šeimų skaičiaus (savivaldybės) 1–6 metų vaikus auginančių ir švietimo pagalbą gaunančių šeimų skaičius (specialus tyrimas)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis
Skaičiavimo periodiškumas	Kas 2 metai

5. Seniūnijų, turinčių nuotolinio mokymosi paslaugų centrą, dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Nuotolinio mokymosi paslaugų centrus turinčių seniūnijų (kurios yra savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys) skaičius, išreikštas kaip dalis (procentais), lyginant su visomis šalies seniūnijomis
Paskirtis	Nuotolinio mokymosi paslaugų centrų paplitimas šalyje, atskiruose jos regionuose rodo, kokiu mastu sudaromos sąlygos mokytis nepasitraukiant iš darbo ir gyvenamosios vietos, pasitelkus specialiai parengtą mokymosi medžiagą ir informacinėmis technologijomis paremtas komunikavimo priemones. Taip pat netiesiogiai rodo, kaip šalyje įgyvendinama mokymosi visą gyvenimą idėja, kokios sąlygos sudaromos žmonėms, pageidaujantiems tobulinti savo profesinę kvalifikaciją, taip pat bedarbiams ir socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms, siekiantiems integruotis į visuomenę
Skaičiavimas	seniūnijų, turinčių nuotolinio mokymosi paslaugų centrą, skaičius -------------------------------------------------------------------------------- x 100 seniūnijų šalyje skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Seniūnijų skaičius šalyje (savivaldybės) Seniūnijų, turinčių nuotolinio mokymosi paslaugų centrų šalyje, skaičius (savivaldybės)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

6. Viešosiose konsultacijose dalyvaujančių nevyriausybinių organizacijų skaičius

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Skaičius nevyriausybinių organizacijų, kurios per vienerius kalendorinius metus dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos (toliau vadinama – ŠMM) inicijuotose viešosiose konsultacijose švietimo politikos sprendimų bei jų įgyvendinimo, švietimą reguliuojančių įstatymų, politikos, programų bei paslaugų vertinimo klausimais Nevyriausybinės organizacijos (toliau vadinama – NVO) yra nuo valstybės administracinių sprendimų nepriklausančios organizuotos piliečių grupės, kurios atstovauja viešiesiems ir grupiniams privatiems interesams Viešosios konsultacijos – pasitarimai, diskusijos, darbo grupės, focus grupės, balsavimas dėl siūlomų sprendimų
Paskirtis	Rodiklis skirtas visuomenės dalyvavimo priimant švietimo valdymo sprendimus, švietimo skaidrumo ir atsiskaitomybės bei visuomenės poreikių tenkinimo lygiui vertinti
Skaičiavimas	Absoliutus NVO, dalyvavusių viešosiose konsultacijose per metus, skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	NVO, dalyvavusių viešosiose konsultacijose per metus, skaičius (ŠMM) Duomenys gaunami apibendrinus ŠMM padalinių apklausos, kokios viešosios konsultacijos vyko praėjusiais kalendoriniais metais ir kokios NVO jose dalyvavo, rezultatus
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet / kas 2 metai

7. Įmonių išlaidos tęstiniam profesiniam mokymui kaip bendros darbo jėgos kainos dalis (%)

Rodiklio kilmė	Europos Komisijos
Rodiklio aprašymas	Įmonių išlaidų, skirtų personalo tęstiniam profesiniam mokymui, suma, išreikšta kaip dalis (%), lyginant su bendra darbo jėgos kaina
Paskirtis	Rodiklis parodo žmonių ištekliams skirtas įmonių investicijas, sudarančias sąlygas tobulinti personalo profesinę kvalifikaciją, sėkmingiau konkuruoti darbo rinkoje, atskleidžia įmonių indėlį sudarant sąlygas mokymuisi visą gyvenimą
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Tęstiniam profesiniam mokymui skirtų lėšų suma (STD) bendra darbo jėgos kaina (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Įmonės tipas: valstybės/savivaldybės/privati Pagal įmonės dydį Pagal ekonominės veiklos rūšis
Skaičiavimo periodiškumas	Kas 5 metai

8. Valandų, skirtų profesinio mokymosi kursams, skaičius, tekęs 1000-čiui darbo valandų (visose įmonėse; įmonėse, kuriose organizuojami profesinio mokymosi kursai)

Rodiklio kilmė	Europos Komisijos
Rodiklio aprašymas	Valandų, skirtų profesinio mokymosi kursams, skaičius, tenkantis tūkstančiui darbo valandų visose įmonėse ir įmonėse, kuriose įsteigti profesinio mokymosi centrai ir organizuojami profesinio mokymosi kursai
Paskirtis	Šis rodiklis yra svarbus norint įvertinti tęstinį profesinį mokymąsi įmonėse, pastangas didinti bedarbių ir asmenų, priklausančių rizikos grupėms, užimtumą bei ugdyti dirbančiųjų gebėjimus konkuruoti darbo rinkoje. Rodiklis svarbus mokymosi visą gyvenimą kontekste
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Valandų, skirtų profesinio mokymosi kursams visose įmonėse ir įmonėse, kuriose organizuojami profesinio mokymosi kursai, skaičius (STD) Bendras darbo valandų skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybių
Skaičiavimo periodiškumas	Kas 5 metai

II. Švietimo aprūpinimo ir organizavimo rodikliai

9. Valstybės biudžeto išlaidos švietimui kaip BVP dalis (%)

Rodiklio kilmė	Europos Komisijos UNESCO
Rodiklio aprašymas	Valstybės biudžeto išlaidos švietimui, išreiškiamos kaip bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama – BVP) pasirinktais finansiniais metais dalis (procentais)
Paskirtis	Šis rodiklis rodo, kuri valstybės išlaidų dalis pasirinktais finansiniais metais yra skiriama švietimui
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal vieningą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Valstybės biudžeto išlaidos, skirtos švietimui (STD) Šalies BVP (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

10. BVP dalis (%) moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai

Rodiklio kilmė	Europos Sąjungos šalių struktūrinis rodiklis
Rodiklio aprašymas	Išlaidos (iš visų šaltinių) moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, išreikštos kaip dalis (%), lyginant su BVP
Paskirtis	Rodiklis naudojamas valstybės dėmesiui moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai įvertinti. Šis rodiklis rodo nagrinėjamos veikos išplėtojimo mastą valstybėje, lyginant su kitomis valstybės finansuojamomis sritimis
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (Eurostat, STD) Šalies BVP (Eurostat, STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Veiklos tipai: taikomieji moksliniai tyrimai, fundamentalieji moksliniai tyrimai, eksperimentinės plėtros darbai
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

11. Fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, išlaidos švietimo įstaigoms (mln. Lt)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, (privačios) išlaidos mokykloms (mln. Lt) Fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, (privačios) išlaidos švietimo įstaigoms – tai: studentų mokėjimai (įmokos už valstybės iš dalies mokamas studijas; mokėjimai už mokamas studijas; kiti mokėjimai (stojamoji studijų įmoka, bendrabučių nuoma, maitinimas ir pan.); lėšos, gautos iš juridinių ir fizinių asmenų (labdara, skolintos bei kitos lėšos, gautos iš komercinių įmonių, rėmėjų fondų ir pan.); pajamos, gautos už teikiamas paslaugas šalies juridiniams ir fiziniams asmenims; pajamos, gautos už teikiamas paslaugas užsienio institucijoms, tarptautinėms organizacijoms, fondams, programoms, projektams; kitos mokyklos pajamos
Paskirtis	Šis rodiklis padeda įvertinti privataus kapitalo investicijų į švietimą mastą
Skaičiavimas	Fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, (privačių) išlaidų švietimo įstaigoms suma
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, (privačios) išlaidos švietimo įstaigoms (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

12. Fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, išlaidos švietimo įstaigoms kaip BVP dalis (%)

Rodiklio kilmė	Europos Komisijos
Rodiklio aprašymas	Fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, (privačios) išlaidos mokykloms kaip BVP dalis (procentais) Fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, (privačios) išlaidos švietimo įstaigoms – tai: studentų mokėjimai (įmokos už valstybės iš dalies mokamas studijas; mokėjimai už mokamas studijas; kiti mokėjimai (stojamoji studijų įmoka, bendrabučių nuoma, maitinimas ir pan.); lėšos, gautos iš juridinių ir fizinių asmenų (labdara, skolintos bei kitos lėšos, gautos iš komercinių įmonių, rėmėjų fondų ir pan.); pajamos, gautos už teikiamas paslaugas šalies juridiniams ir fiziniams asmenims; pajamos, gautos už teikiamas paslaugas užsienio institucijoms, tarptautinėms organizacijoms, fondams, programoms, projektams; kitos mokyklos pajamos
Paskirtis	Šis rodiklis padeda įvertinti privataus kapitalo investicijų į švietimą mastą
Skaičiavimas	fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, (privačios) išlaidos mokykloms -------------------------------------------------------------------- x 100 BVP
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių, (privačios) išlaidos švietimo įstaigoms (STD) Šalies BVP (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

13. Vienam priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programos mokiniui tenkanti mokymo lėšų suma (tūkst. Lt)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Vidutinė mokymo lėšų (mokyklų gautų mokinio krepšelio lėšų) suma, per metus skiriama vienam priešmokyklinio ugdymo grupių, bendrojo lavinimo mokyklų mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programą
Paskirtis	Rodiklis naudojamas vertinant priešmokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo aprūpinimo lygį šalyje (tarptautiniame kontekste), lyginant skirtingų švietimo lygmenų aprūpinimą šalyje. Vidutinė vienam mokiniui skiriama mokymo lėšų suma gretinant su BVP vienam gyventojui rodo valstybės dėmesį švietimui
Skaičiavimas	bendros ikimokyklinio ugdymo įstaigų (priešmokyklinių grupių)/ mokyklų per metus gautos mokinio krepšelio lėšos ------------------------------------------------------------------------ mokinių skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Mokinių, kurie mokosi pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, skaičius (ITC) Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms (priešmokyklinio ugdymo grupėms), mokykloms tekusios mokinio krepšelio lėšos (savivaldybės)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED): 0 (priešmokyklinis ugdymas),1, 2 + 3 Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo
Skaičiavimo periodiškumas	kasmet

14. Mokyklos ūkiui steigėjo skirtų lėšų suma (tūkst. Lt), tenkanti vienam mokiniui

Rodiklio kilmė	Pasiūlytas švietimo specialistų
Apibrėžimas	Vidutinė mokyklos ūkiui steigėjo skirtų lėšų suma, per metus skiriama vienam bendrojo lavinimo mokyklos mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programą, ar vienam profesinės mokyklos mokiniui (tūkstančiais litų) Pastaba: rekomenduojama atskirai skaičiuoti bendrojo lavinimo ir profesinėms mokykloms
Paskirtis	Rodiklis naudojamas vertinant bendrojo lavinimo, profesinio mokymo aprūpinimo lygį šalyje (tarptautiniame kontekste), lyginant skirtingų švietimo lygmenų aprūpinimą šalyje. Vidutinė steigėjo vienam mokiniui skiriama mokyklos ūkio lėšų suma gretinant su BVP vienam gyventojui rodo steigėjų (savivaldybių, ŠMM ir kt.) dėmesį bendrajam lavinimui, profesiniam mokymui
Skaičiavimas	mokyklos ūkiui steigėjo skirtos lėšos --------------------------------------------------------- bendras mokinių skaičius bendrojo lavinimo/ profesinėse mokyklose
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Bendrojo lavinimo/profesinių mokyklų ūkiui steigėjų (savivaldybės, ŠMM ir kt.) skirtos lėšos (tūkst. Lt) (steigėjo duomenys) Mokinių, kurie mokosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, skaičius (ITC) Mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio profesinio mokymo programas, skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Mokyklų grupės: bendrojo lavinimo/profesinės Mokyklos vietos tipas (tik bendrojo lavinimo mokykloms^): miesto/kaimo Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

15. Vienam pirminio profesinio mokymo mokiniui tenkanti profesinio mokymo lėšų suma (tūkst. Lt)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Vidutinė profesinio mokymo lėšų suma, per finansinius metus skiriama vienam pirminio profesinio mokymo mokiniui Pirminis profesinis mokymas – mokymas, kurio metu profesinės mokyklos mokinys įgyja pirminę profesinę kvalifikaciją. Visose profesinėse mokyklose teikiamos programos laikomos pirminio profesinio mokymo programomis Profesiniam mokymui skiriamos lėšos – valstybės (taip pat ir mokinio krepšelis), mokyklų steigėjų ir kitaip profesinių mokyklų išlaikymui gautos lėšos
Paskirtis	Rodiklis rodo, kiek dėmesio valstybė skiria pirminiam profesiniam mokymui Rodiklis netiesiogiai rodo profesinio mokymo vertę ir reikšmę šalyje, leidžia prognozuoti šalies darbo rinkos poreikius ir pokyčius
Skaičiavimas	profesinėms mokykloms skirtos lėšos --------------------------------------------------- mokinių profesinėse mokyklose skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Profesinių mokyklų mokinių skaičius (STD) Profesinėms mokykloms skirtos lėšos (tūkst. Lt) (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis
Skaičiavimo periodiškumas	kasmet

16. Vienai studijų vietai tenkanti biudžeto lėšų, skirtų išlaidoms, suma (tūkst. Lt)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Valstybės biudžeto lėšų suma, skiriama vienai studijų vietai aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose (kolegijose ir universitetuose) finansuoti per finansinius/kalendorinius metus
Paskirtis	Rodiklis atskleidžia, kokiu mastu remiamas (finansuojamas) šalyje teikiamas aukštesnysis ir aukštasis mokslas; netiesiogiai rodo šalies finansines galimybes sudaryti sąlygas visiems visuomenės sluoksniams įgyti aukštąjį išsilavinimą
Skaičiavimas	valstybės biudžeto išlaidos aukštesniosioms ir aukštosioms mokykloms per metus --------------------------------------------------------------------------------------- bendras aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų patvirtintų studijų vietų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Bendras aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentų skaičius (STD) Valstybės biudžeto išlaidos aukštesniosioms ir aukštosioms mokykloms per metus (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Mokyklų grupės: aukštesniosios, aukštosios
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

17. Mokiniui/studentui švietimo įstaigose tekusios lėšos (lyginant su BVP dalimi vienam gyventojui)

Rodiklio kilmė	Europos Komisijos UNESCO
Rodiklio aprašymas	Švietimo įstaigų išlaidų suma, vidutiniškai tenkanti vienam mokiniui/studentui švietimo lygmenyse, išreikšta bendrojo vidaus produkto (BVP) dalies, tenkančios vienam gyventojui per metus, dalimi Atliekant tarptautinius palyginimus, BVP perskaičiuojamas perkamosios galios standartais (toliau vadinama – PGS) Mokykloms išlaikyti skirtos lėšos – bendros (viešosios ir privačios) lėšos, kurias per metus gavo mokyklos BVP – visų šalies sukurtų prekių ir paslaugų vertė, atėmus prekių ir paslaugų, sunaudotų joms kurti ir gaminti, vertę PGS – dirbtinis valiutos vienetas, naudojamas kainų lygių skirtumui tarp šalių panaikinti atliekant vertinimus; gaunamas nustačius, kiek nacionalinės valiutos reikia sutartiniam prekių ir paslaugų rinkiniui nusipirkti
Paskirtis	Rodiklis atskleidžia, kokia bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui dalis buvo skirta vienam mokiniui/studentui. Jis naudojamas šalies investavimui į žmogiškąjį kapitalą, jo skirtumams tarp šalių bei pačioje šalyje skirtingais metais vertinti ir veiksmingam investavimui planuoti
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Viešosios lėšos, skirtos švietimo lygmeniui finansiniais metais (savivaldybės, ŠMM, Finansų ministerija Pastaba: duomenų šaltinius ir duomenų gavimo tvarką reikia derinti su STD, kuris naudos Eurostat metodiką šioms lėšoms skaičiuoti) Mokinių/studentų skaičius finansiniais metais (ITC, STD) BVP vienam gyventojui finansiniais metais (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Švietimo lygmenys (ISCED): 0, 1, 2+3+4, 5+6
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

18. Integruotai ugdomiems specialiųjų poreikių turintiems vaikams numatytų mokinio krepšelio lėšų didinimo koeficientas (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Integruotai ugdomiems specialiųjų poreikių turintiems vaikams numatytų mokinio krepšelio lėšų didinimo koeficientas procentais
Paskirtis	Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodikoje numatytas lėšų didinimo koeficientas rodo, kaip tenkinami didėjantys socialinės, specialiosios, psichologinės ir pedagoginės pagalbos poreikiai finansuojant specialistus, teikiančius specialiąją pedagoginę, psichologinę pagalbą integruotai ugdomiems specialiųjų poreikių turintiems mokiniams. Koeficiento didinimo tempai rodo valstybės rūpinimąsi integruotai ugdomais specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais, jų ugdymo kokybe
Skaičiavimas
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Mokinio krepšelio lėšos, skirtos integruotai ugdomiems specialiųjų poreikių turintiems mokiniams (ŠMM)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis
Skaičiavimo periodiškumas	Kas 2–3 metai

19. Nemokamai maitinamų mokinių dalis (%)

Rodiklio kilmė	Pasiūlytas švietimo specialistų
Rodiklio aprašymas	Nemokamai maitinamų mokinių, besimokančių pagal bendrojo lavinimo programas, skaičius, išreikštas kaip bendro mokinių, besimokančių pagal bendrojo lavinimo programas, skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Nemokamai maitinamų mokinių dalis rodo valstybės paramos socialinės rizikos šeimoms mastą, taip pat netiesiogiai rodo, kokios sąlygos sudaromos socialinės rizikos šeimų vaikams pasinaudoti konstitucine teise mokytis ir įgyti išsilavinimą
Skaičiavimas	nemokamai maitinamų mokinių, besimokančių pagal bendrojo lavinimo programas, skaičius --------------------------------------------------------- x 100 bendras mokinių, besimokančių pagal bendrojo lavinimo programas, skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Šalies mokinių, besimokančių pagal bendrojo lavinimo programas, skaičius (ITC, STD) Nemokamai maitinamų mokinių, besimokančių pagal bendrojo lavinimo programas, skaičius (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED): 1, 2, 3 Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Mokyklų grupė: bendrojo lavinimo/profesinės Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

20. Bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti panaudotų ir skirtų mokinio krepšelio lėšų santykis

Rodiklio kilmė	Pasiūlytas švietimo specialistų
Apibrėžimas	Bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti panaudotos mokinio krepšelio lėšos (Lt), išreikštos kaip bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti skirtų mokinio krepšelio lėšų (Lt) dalis (procentais)
Paskirtis	Rodiklis atskleidžia, kiek dėmesio bendrojo lavinimo mokyklos skiria pedagogų kvalifikacijai tobulinti. Jis naudojamas mokyklos ir jos steigėjų investavimui į žmogiškąjį kapitalą, jo skirtumams tarp mokyklų steigėjų skirtingais metais vertinti. Rodiklio pagalba taip pat matuojama, ar mokyklų steigėjai vykdo visos šalies mastu nustatytus pedagogų kvalifikacijos tobulinimui skiriamų lėšų normatyvus
Skaičiavimas	mokinio krepšelio lėšos, panaudotos bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti ------------------------------------------------------------------------------- x 100 bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti numatytos mokinio krepšelio lėšos
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Mokinio krepšelio lėšos, konkrečiais metais panaudotos bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti (Lt) (steigėjo duomenys) Pagal mokinio krepšelio metodiką konkrečiais metais bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti numatytos lėšos (Lt) (ŠMM)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED): 1, 2+3 Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

21. Profesinių mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti panaudotų ir skirtų mokymo lėšų pirminiam profesiniam mokymui santykis

Rodiklio kilmė	Pasiūlytas švietimo specialistų
Apibrėžimas	Profesinių mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti panaudotos mokymo lėšos pirminiam profesiniam mokymui (Lt), išreikštos kaip profesinių mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti skirtų mokymo lėšų pirminiam profesiniam mokymui (Lt) dalis (procentais)
Paskirtis	Rodiklis atskleidžia, kiek dėmesio profesinės mokyklos skiria pedagogų kvalifikacijai tobulinti. Jis naudojamas mokyklos ir jos steigėjų investavimui į žmogiškąjį kapitalą, jo skirtumams tarp mokyklų steigėjų skirtingais metais vertinti. Rodiklio pagalba taip pat matuojama, ar mokyklų steigėjai vykdo visos šalies mastu nustatytus pedagogų kvalifikacijai tobulinti skiriamų lėšų normatyvus
Skaičiavimas	profesinio mokymo lėšos, panaudotos profesijos mokytojų kvalifikacijai tobulinti + profesinio mokymo lėšos, panaudotos bendrojo lavinimo dalykų mokytojų kvalifikacijai tobulinti ----------------------------------------------------------------------------- x 100 profesijos mokytojų kvalifikacijai tobulinti numatytos profesinio mokymo lėšos + bendrojo lavinimo dalykų mokytojų kvalifikacijai tobulinti numatytos profesinio mokymo lėšos
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Profesinio mokymo lėšos, konkrečiais metais panaudotos profesijos mokytojų kvalifikacijai tobulinti (Lt) (steigėjo duomenys) Pagal profesinio mokymo lėšų metodiką konkrečiais metais profesijos mokytojų kvalifikacijai tobulinti numatytos lėšos (Lt) (ŠMM) Profesinio mokymo lėšos, konkrečiais metais panaudotos mokytojų kvalifikacijai tobulinti (Lt) (steigėjo duomenys) Pagal profesinio mokymo lėšų metodiką konkrečiais metais mokytojų kvalifikacijai tobulinti numatytos lėšos (Lt) (ŠMM)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities Pagal mokyklos steigėją: valstybės/ nevalstybinė mokykla Pedagogų grupės: profesinės mokyklos profesijos mokytojai/ profesinės mokyklos bendrojo lavinimo dalykų mokytojai
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

22. Auklėtojų, mokytojų, dėstytojų ir kitų asmenų, dalyvaujančių ugdymo/mokymo procese, ir valstybinio sektoriaus darbuotojų vidutinių atlyginimų santykis

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Auklėtojų, mokytojų, dėstytojų ir kitų asmenų, dalyvaujančių ugdymo/mokymo procese, vidutinio atlyginimo dydis, lyginant su valstybinio sektoriaus darbuotojų visuotinio atlyginimo dydžiu (santykiniais vienetais)
Paskirtis	Rodiklis rodo auklėtojų, mokytojų, dėstytojų ir kitų asmenų, dalyvaujančių ugdymo/mokymo procese, ir kitų valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų santykį, kartu rodo valstybės rūpinimąsi švietime dirbančiais žmonėmis, skatinimą rinktis pedagoginį darbą, siekimą švietime išlaikyti gabius bei išsilavinusius žmones
Skaičiavimas	auklėtojų, mokytojų, dėstytojų ir kitų asmenų, dalyvaujančių ugdymo/mokymo procese, atlyginimų vidurkis valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimo vidurkis
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Vidutinis auklėtojų, mokytojų, dėstytojų ir kitų asmenų, dalyvaujančių ugdymo/mokymo procese, atlyginimas (Lt) (STD) Vidutinis valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimas (Lt) (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

23. Per pastaruosius 15 metų rekonstruotų bent už 1 mln. Lt švietimo įstaigų dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Per pastaruosius 15 metų rekonstruotų bent už 1 mln. litų švietimo įstaigų skaičius, išreikštas kaip bendro švietimo įstaigų skaičiaus dalis (procentais) Švietimo įstaiga – mokykla, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikianti įstaiga, kurios pagrindinė veikla – švietimo darbas ar (ir) švietimo pagalba Rekonstravimui skirtų lėšų dalis skaičiuojama nevertinant infliacijos. Jei įstaiga buvo renovuojama per kelerius metus, lėšos sumuojamos
Paskirtis	Šis rodiklis skirtas švietimo įstaigų pastatų būklei vertinti. Jis parodo, kaip valstybė ir savivaldybės užtikrina tinkamas ugdymo ar kitos švietimo veikos sąlygas švietimo įstaigose Lyginant šiuo rodikliu skaičiuojamos dalies kitimą, svarbu atsižvelgti į optimizuojant mokyklų tinklą kintantį bendrą mokyklų skaičių
Skaičiavimas	per pastaruosius 15 metų rekonstruotų bent už 1 mln. Lt švietimo įstaigų skaičius ----------------------------------------------------------------------------- x 100 bendras švietimo įstaigų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Per pastaruosius 15 m. rekonstruotų bent už 1 mln. Lt. švietimo įstaigų skaičius (ŠMM) Bendras švietimo įstaigų skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Pagal mokyklos steigėjas: valstybės/ savivaldybės
Skaičiavimo periodiškumas	Kas antri metai

24. Prisijungusių prie interneto mokyklų dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Interneto ryšį turinčių ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų skaičius, išreikštas kaip bendro šalies mokyklų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Prisijungusių prie interneto ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dalis rodo informacinių technologijų diegimo mastą Lietuvos mokyklose, taip pat rodo, kaip sudaromos sąlygos naudotis informacinėmis technologijomis mieste ir kaime
Skaičiavimas	prisijungusių prie interneto mokyklų skaičius -------------------------------------------------------- x 100 bendras mokyklų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų skaičius (ITC, STD) Interneto ryšį turinčių ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų skaičius (ITC, STD, mokyklos)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Mokyklos grupė/tipas: bendrojo lavinimo mokyklos (skaidyti pagal tipus: pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos, neformaliojo švietimo mokyklos (tik ikimokyklinio ugdymo mokyklos) Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

25. Mokyklų, kurių steigėja yra tik Švietimo ir mokslo ministerija, skaičius (vienetais)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Švietimo ir mokslo ministerijos pavaldumo profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklų, mokyklų, skirtų visos šalies mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti (pvz., nacionalinė menų mokykla), pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų skaičius
Paskirtis	ŠMM tik išimtiniais atvejais turėtų būti mokyklų steigėja, todėl ŠMM įsteigtų mokyklų skaičiaus mažėjimas rodo, kad mokyklų steigimo teisę perima žemesnio lygio švietimo valdymo subjektai
Skaičiavimas	Mokyklų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Mokyklų, kurių steigėja yra tik Švietimo ir mokslo ministerija, skaičius (vnt.) (ŠMM)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis
Skaičiavimo periodiškumas	kasmet

26. Aukštųjų mokyklų, pertvarkytų pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius aukštųjų mokyklų tarybas ir vidinę struktūrą, dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Aukštųjų mokyklų, kurios pertvarkytos pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius aukštųjų mokyklų tarybas ir vidinę struktūrą, skaičius, išreikštas kaip visų aukštųjų mokyklų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Aukštųjų mokyklų, pertvarkytų pagal galiojančius teisės aktus, dalis rodo, kaip sparčiai vyksta aukštųjų mokyklų tarybų ir vidinės struktūros pertvarka
Skaičiavimas	aukštųjų mokyklų, pertvarkytų pagal galiojančius teisės aktus, skaičius ------------------------------------------------------------------------------ x 100 bendras aukštųjų mokyklų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Bendras aukštųjų mokyklų skaičius (STD) Aukštųjų mokyklų, pertvarkytų pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius aukštųjų mokyklų tarybas ir vidinę struktūrą, skaičius (ŠMM)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Mokyklos tipas: kolegija, universitetas Pagal mokyklos steigėją: valstybės/nevalstybinė mokykla
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

27. Valstybinių aukštųjų mokyklų, kuriose studijuoja mažiau kaip 5 tūkst. studentų, skaičius (vienetais)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Valstybinių aukštųjų mokyklų, kuriose studijuoja mažiau kaip 5 tūkst. studentų, skaičius (vienetais)
Paskirtis	Rodo aukštųjų mokyklų prestižą, teikiamų studijų programų populiarumą ir atitikimą šiuolaikiniams poreikiams
Skaičiavimas	Mokyklų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Studentų skaičius valstybinėse aukštosiose mokyklose (STD, ŠMM)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Mokyklos tipas: kolegija, universitetas
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

28. Mokinių/studentų, kurie mokosi pagal ISCED 3–6 lygmenų akredituotas ugdymo programas, dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Mokinių/studentų, kurie mokosi pagal ISCED 3–6 lygmenų akredituotas ugdymo programas, skaičius, išreikštas kaip visų besimokančių pagal atitinkamas ISCED 3–6 lygmenų programas mokinių/studentų dalis (procentais) Akredituota ugdymo programa – įstatymų numatyta tvarka pripažinta atitinkanti nustatytus kriterijus įvairiai formalizuota švietimo programa (modulis), kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama numatyto rezultato
Paskirtis	Rodiklis rodo, kokia dalis mokinių ir studentų atskiruose švietimo lygmenyse (3–6) mokosi pagal akredituotas programas
Skaičiavimas	besimokančiųjų pagal akredituotas ISCED atitinkamo lygmens programas skaičius ------------------------------------------------------------------------------ x 100 bendras besimokančiųjų pagal ISCED atitinkamo lygmens programas skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Programų ISCED 3, 4, 5, 6 lygmenyse skaičius (ŠMM) Akredituotų ugdymo programų ISCED 3, 4, 5, 6 lygmenyse skaičius (ŠMM) Bendras besimokančiųjų skaičius ISCED 3, 4, 5, 6 (atskirai) lygmenyse (ŠMM) Besimokančiųjų pagal akredituotas ugdymo programas ISCED 3, 4, 5, 6 (atskirai) lygmenyse skaičius (ŠMM)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED): 3, 4, 5, 6 Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

29. Tarptautinės ekspertizės akredituotų pedagoginių studijų programų Lietuvoje dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Tarptautinės ekspertizės akredituotų pedagoginių studijų programų Lietuvoje skaičius, išreikštas kaip bendro pedagoginių studijų programų skaičiaus dalis (procentais) Aukštųjų mokyklų teikiamų studijų programų kokybei vertinti turi būti taikomas jų akreditacijos mechanizmas. Periodinė aukštųjų mokyklų savianalizė, viešas jos rezultatų skelbimas bei kontrolė dalyvaujant užsienio ekspertams, vadovaujantis nuostata, kad tik akredituoti kursai suteikia teisę studijų institucijai išduoti valstybės pripažįstamus aukštojo išsimokslinimo diplomus, yra svarbi priemonė, skatinanti aukštąsias mokyklas tobulėti
Paskirtis	Šis rodiklis, skirtas pedagoginių studijų programų kokybei tarptautiniame kontekste įvertinti, netiesiogiai rodo aukštųjų mokyklų pastangas tobulinti studijas
Skaičiavimas	tarptautinės ekspertizės akredituotų pedagoginių studijų programų skaičius ------------------------------------------------------------------------------ x 100 bendras pedagoginių studijų programų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Tarptautinės ekspertizės akredituotų pedagoginių studijų programų skaičius (Studijų kokybės vertinimo centras) Bendras pedagoginių studijų programų skaičius (Studijų kokybės vertinimo centras)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Mokyklos tipas: kolegija, universitetas Pagal mokyklos steigėją: valstybės/nevalstybinė mokykla
Skaičiavimo periodiškumas	Kas 2 metai

30. Akredituotų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų dalis (%)

Rodiklio kilmė	Pasiūlytas švietimo specialistų
Apibrėžimas	Akredituotų mokytojų kvalifikacijai tobulinti skirtų programų skaičius, išreikštas kaip dalis (procentais), lyginant su bendru mokytojų kvalifikacijai tobulinti skirtų programų skaičiumi
Paskirtis	Rodiklis naudojamas vertinti kvalifikacijos tobulinimo programų kokybę, netiesiogiai rodo kvalifikacijos tobulinimo programas mokytojams rengiančių ir įgyvendinančių neformaliojo švietimo institucijų pastangas tobulinti jų teikiamas švietimo paslaugas, sukurti pagrindą savo regione teikiamam neformaliajam mokytojų švietimui formalizuoti
Skaičiavimas	akredituotų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų skaičius --------------------------------------------------------------------------------- x 100 bendras mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Akredituotų kvalifikacijos tobulinimo programų skaičius (Mokytojų kompetencijos centras) Bendras kvalifikacijos tobulinimo programų skaičius (Mokytojų kompetencijos centras)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

31. Mokinių/studentų, tenkančių vienam mokytojui/dėstytojui, skaičius (vienetais)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos Europos Komisijos UNESCO
Rodiklio aprašymas	Vidutinis mokinių/studentų skaičius, tenkantis vienam mokytojui/dėstytojui (jei galima, geriau skaičiuoti sąlyginį mokytojų/dėstytojų skaičių) formaliojo švietimo įstaigose konkrečiame švietimo lygmenyje tam tikrais mokslo metais. Sąlyginis mokytojų/dėstytojų skaičius – mokytojų/dėstytojų skaičius, perskaičiuotas pilnos darbo dienos ekvivalentui
Paskirtis	Rodiklis naudojamas žmonių ištekliams švietime įvertinti. Vidutinis mokinių/studentų, tenkančių vienam mokytojo/dėstytojo etatui, skaičius rodo infrastruktūros tobulinimo pokyčius
Skaičiavimas	mokinių/studentų skaičius ---------------------------------- mokytojų/dėstytojų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Mokinių/studentų skaičius (ITC, STD) Mokytojų/dėstytojų skaičius (ITC, STD) Pastaba: profesinėse mokyklose skaičiuojami bendrojo lavinimo dalykų mokytojai
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED):0 (tik priešmokyklinis ugdymas), 1, 2+3, 4, 5+6 Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Mokyklų grupės: bendrojo lavinimo, profesinė, aukštesnioji, aukštoji Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

32. Nevalstybinėse mokyklose dirbančių auklėtojų/mokytojų/dėstytojų dalis (%)

Rodiklio kilmė	UNESCO
Rodiklio aprašymas	Auklėtojų/mokytojų/dėstytojų, dirbančių nevalstybinėse mokyklose (neformaliojo švietimo (tik ikimokyklinio ugdymo), bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose), skaičius, išreikštas kaip bendro visose ugdymo įstaigose dirbančių auklėtojų/mokytojų/dėstytojų skaičiaus dalis (procentais). Nevalstybinė mokykla – Lietuvos Respublikos juridinio (išskyrus Seimą, Vyriausybę, Švietimo ir mokslo ministeriją, kitas ministerijas, Vyriausybės įstaigas, įstaigas prie ministerijų, apskrities viršininką, savivaldybės tarybą) ar fizinio asmens įsteigta mokykla, juridinio ar fizinio asmens įsteigta mokykla kartu su kitų valstybių juridiniais ar fiziniais asmenimis, kitos valstybės juridinio ar fizinio asmens įsteigta mokykla
Paskirtis	Nevalstybinėse mokyklose dirbančių auklėtojų/mokytojų/dėstytojų dalis rodo, kiek šalies mokytojų dirba bent iš dalies finansuojami nevalstybinių mokyklų steigėjų. Nevalstybinių mokyklų paplitimas rodo, kiek valstybė pasirengusi dalytis atsakomybe švietimo srityje su privačių institucijų atstovais bei fiziniais asmenimis, pritraukti į švietimą privačias lėšas ir taip kurti ugdymo įstaigų įvairovę
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Neformaliojo švietimo (tik ikimokyklinio ugdymo), bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose dirbančių auklėtojų/mokytojų/dėstytojų skaičius, skaičiuojant visos darbo dienos ekvivalentu (STD) Neformaliojo švietimo (tik ikimokyklinio ugdymo), bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose dirbančių auklėtojų/mokytojų/dėstytojų skaičius, skaičiuojant visos darbo dienos ekvivalentu (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Lytis: vyras/moteris Mokyklų grupė/tipas: bendrojo lavinimo mokyklos (skaidyti pagal tipus: pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos, aukštesniosios mokyklos, aukštosios mokyklos (skaidyti pagal tipus: universitetas, kolegija), neformaliojo švietimo mokyklos (tik ikimokyklinio ugdymo mokyklos)
Skaičiavimo periodiškumas	kasmet

33. Mokinių dalis nevalstybinėse mokyklose (%)

Rodiklio kilmė	UNESCO
Rodiklio aprašymas	Lankančiųjų nevalstybines ikimokyklinio ugdymo mokyklas, nevalstybinėse bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose, aukštosiose mokyklose besimokančiųjų/studijuojančiųjų skaičius, išreikštas kaip bendro ikimokyklinio ugdymo mokyklų ugdytinių bei besimokančiųjų bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Ugdytinių/mokinių/studentų dalis nevalstybinėse mokyklose rodo, kurios šalies ugdytinių/mokinių/studentų dalies ugdymas/mokymas/studijos bent iš dalies finansuojama privačiomis lėšomis, taip pat rodo, kokios dalies gyventojų netenkina ugdymas/ugdymo sąlygos valstybinėse mokyklose Nevalstybinių mokyklų paplitimas ir mokinių skaičius jose rodo tokių įstaigų prestižą, ugdymo įstaigų įvairovės poreikį, šalies gyventojų materialines galimybes ir siekį investuoti į savo vaikų ugdymą, pasitikėjimą ugdymo nevalstybinėse įstaigose/mokyklose kokybe. Taip pat netiesiogiai rodo švietimo sistemos lankstumą ir pasirengimą atliepti įvairius švietimo poreikius, pritraukti į švietimą privačias lėšas
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Lankančiųjų ikimokyklinio ugdymo mokyklas, bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose, aukštosiose mokyklose besimokančiųjų/studijuojančiųjų skaičius (STD) Lankančiųjų nevalstybines ikimokyklinio ugdymo mokyklas, nevalstybinėse bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose, aukštosiose mokyklose besimokančiųjų/studijuojančiųjų skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED): 0 (atskirai – priešmokyklinis ugdymas), 1, 2, 3, 4, 5, 6 Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris Mokyklų grupė/tipas: bendrojo lavinimo mokyklos (skaidyti pagal tipus: pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos, aukštesniosios mokyklos, aukštosios mokyklos (skaidyti pagal tipus: universitetas, kolegija), neformaliojo švietimo mokyklos (tik ikimokyklinio ugdymo mokyklos)
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

34. Pagal tarptautinius susitarimus ir programas ar savo iniciatyva atvykstančių į Lietuvą ir išvykstančių iš Lietuvos studentų skaičiaus santykis

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos Pastaba: valstybinės švietimo strategijos rodiklis išplėstas įtraukiant informaciją apie studentus, išvykusius arba atvykusius studijuoti savo iniciatyva
Rodiklio aprašymas	Pagal tarptautinius susitarimus ir programas ar savo iniciatyva atvykstančių į Lietuvą ir išvykstančių iš Lietuvos studentų skaičiaus santykis Tarptautiniai susitarimai ir programos – tai įvairios Europos Sąjungos programos, tarptautinės mainų programos, pagal kurias vyksta studijų mainai, pvz., Socrates, kurios paprogramė Erasmus skirta aukštajam mokslui
Paskirtis	Šis rodiklis yra naudojamas vertinant studentų mobilumo, eurointegracijos procesų, švietimo internacionalizacijos ir kultūrinių mainų mastą, mainų kryptis
Skaičiavimas	pagal tarptautinius susitarimus ir programas/savo iniciatyva atvykstančių studentų skaičius pagal tarptautinius susitarimus ir programas/savo iniciatyva išvykstančių studentų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Pagal tarptautinius susitarimus ir programas/savo iniciatyva atvykstančių į Lietuvą studentų skaičius (skaidant pagal atvykimo pagrindą – programos, savo iniciatyva) (STD) Pagal tarptautinius susitarimus ir programas/savo iniciatyva išvykstančių iš Lietuvos studentų skaičius (skaidant pagal atvykimo pagrindą – programos, savo iniciatyva) (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Pagal mokyklos steigėją: valstybės/nevalstybinė mokykla Mokyklos tipas: kolegija, universitetas Atvykimo, išvykimo būdas: tarptautiniai susitarimai ir programos/savo iniciatyva
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

35. Mokinių ir studentų, išvykstančių ir atvykstančių į šalį pagal Erasmus ir Leonardo da Vinci programas, skaičius

Rodiklio kilmė	Europos Komisijos
Rodiklio aprašymas	skaičius profesinių mokyklų mokinių ir aukštųjų mokyklų (kolegijų bei universitetų) studentų, mokymosi, studijų ar darbinės stažuotės tikslais išvykstančių ir atvykstančių į šalį pagal Erasmus ir Leonardo da Vinci programas. Erasmus programa yra viena ES Socrates programų, leidžianti kolegijų ir universitetų studentams dalyvauti surengtose studijose užsienyje. Leonardo da Vinci programa yra ES programa, leidžianti profesinių mokyklų mokiniams, kolegijų ir universitetų studentams vykti darbinei stažuotei į užsienį
Paskirtis	Pagal Erasmus ir Leonardo da Vinci programas atvykstančių į Lietuvą ir išvykstančių į ES šalis mokinių ir studentų skaičius rodo, kiek atvira Europos Sąjungai yra Lietuva, taip pat šalies profesinių bei aukštųjų mokyklų studijų programų universalumą, jų dermę/nedermę su kitų ES valstybių studijų programomis. Rodiklis netiesiogiai informuoja apie galimą šalies ir užsienio piliečių migraciją bei eurointegracinių procesų poveikį Lietuvai. Taip pat netiesiogiai rodo, kaip aktyviai mokinių ir studentų mainų programose dalyvauja atskiros apskritys/savivaldybės
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Pagal Erasmus ir Leonardo da Vinci programas į ES šalis išvykusių mokinių ir studentų skaičius (STD, ŠMM) Pagal Erasmus ir Leonardo da Vinci programas į Lietuvą atvykusių mokinių ir studentų skaičius (STD, ŠMM)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Pagal mokyklos steigėją: valstybės/nevalstybinė mokykla Mokyklos grupė/tipas: profesinė mokykla, aukštoji mokykla (skaidyti pagal tipus: kolegija, universitetas)
Skaičiavimo periodiškumas	kasmet

36. Pedagogų, išvykstančių ir atvykstančių į šalį pagal Socrates (Erasmus, Comenius, Lingua ir Grundtvig) bei Leonardo da Vinci programas, skaičius

Rodiklio kilmė	Europos Komisijos
Rodiklio aprašymas	Pedagogų, mokymosi, profesinio tobulinimosi, kultūrinių mainų tikslais išvykstančių ir atvykstančių į Lietuvą pagal Socrates (Erasmus, Comenius, Lingua ir Grundtvig) bei Leonardo da Vinči programas, skaičius per metus. ES Socrates programos: Comenius programa remia mokyklinį ugdymą; Erasmus programa skirta aukštajam mokslui; Grundtvig siekia gerinti suaugusiųjų švietimo kokybę; Lingua skatina kalbų mokymą ir mokymąsi. Minerva programa skirta atviram ir nuotoliniam mokymuisi ir naujų technologijų panaudojimui švietime. Leonardo da Vinci programa remia tarptautinius profesinio rengimo projektus
Paskirtis	Rodiklis Europos Sąjungoje naudojamas vertinant pedagogų mobilumo, švietimo internalizacijos ir kultūrinių mainų lygį, mainų kryptis ir mastą
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Pedagogų, išvykusių iš Lietuvos pagal Socrates bei Leonardo da Vinci programas, skaičius Pedagogų, atvykusių į Lietuvą pagal Socrates bei Leonardo da Vinci programas, skaičius (ES Socrates programos koordinavimo paramos fondo, Leonardo da Vinci programos koordinavimo paramos fondo duomenys)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Lytis: vyras/moteris Mokyklos grupė, tipas: bendrojo lavinimo mokykla (išskirti suaugusiųjų mokyklas), profesinė mokykla, aukštoji mokykla (skaidyti pagal tipus: kolegija, universitetas), neformaliojo švietimo mokykla (tik ikimokyklinio ugdymo mokykla)
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

37. Mokinių, kurių kelionės į mokyklą ir iš jos laikas neviršija normos, dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Priešmokyklinių grupių, bendrojo lavinimo mokyklų 1–8 klasių mokinių ir specialiųjų poreikių turinčių mokinių, kurių kelionės į mokyklą ir iš jos laikas neviršija normos, skaičius, išreikštas kaip bendro mokinių skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Šis rodiklis naudojamas švietimo prieinamumui įvertinti
Skaičiavimas	mokinių, kurių kelionės į mokyklą laikas neviršija normos, skaičius ------------------------------------------------------------------------- x 100 bendras mokinių skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Mokinių skaičius (ITC) Mokinių, kurių kelionės į mokyklą ir iš jos laikas neviršija normos, skaičius
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Mokinių grupės: priešmokyklinio ugdymo, pradinių klasių, 5–8 klasių mokiniai; specialiųjų poreikių turintys mokiniai
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

38. Vaikų, tenkančių vienam slaugytojui, skaičius

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Vidutinis vaikų/mokinių, tenkančių vienam slaugytojui ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklose, skaičius
Paskirtis	Vidutinis vaikų/mokinių, tenkančių vienam slaugytojui, skaičius rodo, kiek išplėtota sveikatos priežiūra, kaip ji užtikrinama ir kokiu mastu prieinama ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklose. Rodo slaugytojų galimybes atlikti pirminę visuomenės sveikatos priežiūrą, padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą, taip pat teikti sveikatinimo veiklos metodinę konsultacinę pagalbą mokytojams, mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams)
Skaičiavimas	vaikų/mokinių ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklose skaičius ------------------------------------------------------------------------ x 100 slaugytojų etatų ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklose skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Slaugytojų etatų skaičius ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklose (ITC, STD) Vaikų/mokinių skaičius ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklose (ITC, STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED): 0, 1+2+3 Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla
Skaičiavimo periodiškumas	kasmet

39. Specialiąją pedagoginę ir specialiąją, psichologinę bei socialinę pedagoginę pagalbą teikiančių specialistų ir mokinių skaičiaus santykis bendrojo lavinimo mokyklose

Rodiklio kilmė	Pasiūlytas švietimo specialistų
Apibrėžimas	Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių skaičius, tenkantis vienam specialiąją pedagoginę ir specialiąją, psichologinę ar socialinę pedagoginę pagalbą teikiančiam specialistui (logopedui, specialiajam pedagogui, tiflopedagogui, surdopedagogui, psichologui, socialiniam pedagogui)
Paskirtis	Mokinių ir specialiąją pedagoginę ir specialiąją, psichologinę bei socialinę pedagoginę pagalbą teikiančių specialistų santykis bendrojo lavinimo mokyklose parodo pagalbos prieinamumą visiems mokiniams, kuriems ji reikalinga
Skaičiavimas	bendrojo lavinimo mokyklų mokinių skaičius ------------------------------------------------------------------------------------ specialiųjų pedagogų, logopedų, tiflopedagogų, surdopedagogų, psichologų, socialinių pedagogų skaičius mokyklose
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Bendras specialiųjų pedagogų, logopedų, tiflopedagogų, surdopedagogų, psichologų, socialinių pedagogų skaičius bendrojo lavinimo mokyklose. Bendras mokinių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

40. Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, kuriems mokykloje buvo suteikta psichologinė ar/ir specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba, dalis (%)

Rodiklio kilmė	Pasiūlytas švietimo specialistų
Apibrėžimas	Bendrojo lavinimo mokyklos mokinių, kuriems mokykloje buvo suteikta psichologinė ir/ar specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba, dalis (procentais), lyginant su mokinių, kuriems ši pagalba buvo rekomenduota, skaičiumi
Paskirtis	Rodiklis atspindi, kaip mokykloje tenkinamas mokinių poreikis gauti specialiąją pedagoginę ir specialiąją bei/ar psichologinę pagalbą. Netiesiogiai rodiklis atskleidžia mokyklų poreikį turėti specialistus, teikiančius specialiąją pedagoginę ir specialiąją bei psichologinę pagalbą
Skaičiavimas	mokinių skaičius, kuriems mokykloje buvo suteikta specialioji pedagoginė ir specialioji ir/ar psichologinė pagalba, skaičius ----------------------------------------------------------------------------- x 100 mokinių skaičius, kuriems buvo rekomenduota specialioji pedagoginė ir specialioji ir/ar psichologinė pagalba, skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, kuriems rekomenduota specialioji pedagoginė ir specialioji ir/ar psichologinė pagalba, skaičius Mokinių, kuriems mokykloje buvo suteikta psichologinė pagalba skaičius Mokinių, kurtiems mokykloje buvo suteikta specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba, skaičius (tyrimas)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED): 1, 2, 3 Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

41. Integruotai ugdomų specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunuolių iki 21 metų dalis (%)

Rodiklio kilmė	Pasiūlytas švietimo specialistų
Rodiklio aprašymas	Bendrojo lavinimo mokyklose integruotai ugdomų specialiųjų poreikių turinčių mokinių (vaikų ir jaunuolių iki 21 metų) skaičius, išreikštas kaip visų bendrojo lavinimo mokyklų mokinių skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Bendrojo lavinimo mokyklose integruotai ugdomų specialiųjų poreikių turinčių mokinių dalis rodo švietimo prieinamumo užtikrinimo laipsnį specialiųjų poreikių turintiems asmenims bei sąlygų jų socialinei integracijai sudarymą
Skaičiavimas	bendrojo lavinimo mokyklose integruotai ugdomų specialiųjų poreikių turinčių mokinių skaičius ------------------------------------------------------------------------------ x 100 bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių mokinių skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Specialiųjų poreikių turinčių mokinių, integruotai ugdomų bendrojo lavinimo mokyklose, skaičius (ITC, STD) Bendras besimokančiųjų bendrojo lavinimo mokyklose skaičius (ITC, STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED): 0, 1, 2, 3 Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla Sutrikimų rūšys: kalbos ir kiti komunikacijos sutrikimai, regos sutrikimai, klausos sutrikimai, kompleksiniai sutrikimai, specifiniai pažinimo sutrikimai, intelekto sutrikimai, judesio ir padėties sutrikimai
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

III. personalą apibūdinantys rodikliai

42. Atestuotų mokyklos vadovų ir jų pavaduotojų dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Atestuotų bendrojo lavinimo, profesinių ir neformaliojo švietimo mokyklų vadovų ir pavaduotojų ugdymui, įgijusių I, II arba III vadybinę kvalifikacinę kategoriją, skaičius, išreikštas kaip bendro visų mokyklų vadovų ir pavaduotojų ugdymui skaičiaus dalis (procentais) Mokyklų vadovų ir pavaduotojų ugdymui kvalifikacija vertinama pagal įgytą kvalifikacinę kategoriją. Vadovai ir pavaduotojai ugdymui gali įgyti I, II, III kvalifikacines kategorijas (aukščiausia yra trečioji vadybinė kvalifikacinė kategorija)
Paskirtis	Šis rodiklis netiesiogiai atskleidžia mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų ugdymui vadybinės kompetencijos lygį ir pasirengimą veiksmingai vadovauti ugdymo įstaigai, prognozuoti mokyklų veiklos veiksmingumą, planuoti lėšas vadybinės kvalifikacijos tobulinimo programoms, vadovų ir pavaduotojų ugdymams atlyginimams
Skaičiavimas	atestuotų mokyklos vadovų ir pavaduotojų ugdymui skaičius ------------------------------------------------------------------------- x 100 bendras mokyklų vadovų ir pavaduotojų ugdymui skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Atestuotų mokyklų vadovų ir pavaduotojų ugdymui skaičius (ITC) Bendras mokyklų vadovų ir pavaduotojų ugdymui skaičius (ITC)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Pareigos: direktoriai/pavaduotojai ugdymui Lytis: vyras/moteris Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Vadybinė kategorija: I, II, III Mokyklų grupės: bendrojo lavinimo, profesinės, neformaliojo švietimo
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

43. Mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų, tobulinusių kvalifikaciją per vienerius mokslo metus, dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Bendrojo lavinimo, profesinių ir neformaliojo švietimo mokyklų vadovų, pavaduotojų ugdymui, bent kartą per vienerius mokslo metus tobulinusių vadybinę kvalifikaciją, skaičius, išreikštas kaip visų bendrojo lavinimo, profesinių ir neformaliojo švietimo mokyklų vadovų, pavaduotojų ugdymui skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Rodiklis naudojamas bendrojo lavinimo, profesinių ir neformaliojo švietimo mokyklų vadovų, pavaduotojų ugdymui vadybinės kompetencijos lygiui vertinti, vadybinės kvalifikacijos atnaujinimo poreikiui prognozuoti. Netiesiogiai rodo bendrojo lavinimo, profesinių ir neformaliojo švietimo mokyklų vadovų, pavaduotojų ugdymui gebėjimą veiksmingai vadovauti ugdymo/švietimo įstaigai
Skaičiavimas	mokyklų vadovų, pavaduotojų ugdymui, t mokslo metais tobulinusių vadybinę kvalifikaciją, skaičius --------------------------------------------------------------------- x 100 bendras mokyklų vadovų, pavaduotojų ugdymui skaičius t mokslo metais
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Mokyklų vadovų, pavaduotojų ugdymui, t mokslo metais tobulinusių vadybinę kvalifikaciją, skaičius (ŠMM, ITC) Bendras mokyklų vadovų, pavaduotojų ugdymui skaičius t mokslo metais (ITC, STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED): 1, 2, 3 Mokyklų grupės: bendrojo lavinimo, profesinės, neformaliojo švietimo Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris
Skaičiavimo periodiškumas	kasmet

44. Tinkamą kvalifikaciją turinčių auklėtojų/mokytojų dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Auklėtojų ir mokytojų, turinčių pedagogo kvalifikaciją ar/ir įgijusių dėstomą dalyką atitinkančią specialybę, skaičius, išreikštas kaip visų auklėtojų ir mokytojų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Auklėtojų/mokytojų įgyta pedagogo kvalifikacija ir mokomąjį/dėstomąjį dalyką atitinkanti specialybė yra vienas svarbiausių ugdymo kokybės veiksnių. Rodiklis naudojamas vertinant ugdymo kokybę, nustatant specialistų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo, mokytojų perkvalifikavimo arba perskirstymo poreikį
Skaičiavimas	pedagogo kvalifikaciją ir dėstomojo dalyko specialybę įgijusių auklėtojų/mokytojų skaičius ----------------------------------------------------------------------------- x 100 bendras auklėtojų/mokytojų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Bendras auklėtojų/mokytojų skaičius (ITC) Pedagogo kvalifikaciją ir dėstomojo dalyko specialybę įgijusių auklėtojų/mokytojų skaičius (ITC)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED): 0, 1, 2, 3 Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla Mokyklų grupės: bendrojo lavinimo mokyklos, profesinės mokyklos, neformaliojo švietimo mokyklos (išskirti ikimokyklinio ugdymo mokyklas)
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

45. Pedagogų, psichologų ir bibliotekininkų, tobulinusių kvalifikaciją per vienerius mokslo metus, dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Pedagogų (auklėtojų, mokytojų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų), mokyklų psichologų ir bibliotekininkų, tobulinusių kvalifikaciją (dalyvavusių kvalifikacijos tobulinimo renginiuose) per vienerius mokslo metus, skaičius, išreikštas kaip bendro mokyklose dirbančių pedagogų (auklėtojų, mokytojų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų), psichologų ir bibliotekininkų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Rodiklis rodo, kaip mokyklose dirbantys pedagogai, psichologai, bibliotekininkai siekia tobulinti savo kvalifikaciją, domisi švietimo naujovėmis, rūpinasi atliekamo darbo kokybe. Netiesiogiai padeda spręsti apie auklėtojų, mokytojų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų, mokyklų psichologų ir bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimo poreikį, planuoti lėšas kvalifikacijos tobulinimo programoms, atlyginimams
Skaičiavimas	per metus kvalifikaciją tobulinusių pedagogų, mokyklų psichologų ir bibliotekininkų skaičius ---------------------------------------------------------------------------- x 100 bendras pedagogų, mokyklų psichologų ir bibliotekininkų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Per metus kvalifikaciją tobulinusių (dalyvavusių kvalifikacijos tobulinimo renginiuose) bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų pedagogų, psichologų ir bibliotekininkų skaičius (ŠMM, ITC, kvalifikacijos tobulinimo įstaigos arba specialus tyrimas)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED): 0, 1, 2, 3, 4 Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla Mokyklų grupės: bendrojo lavinimo mokyklos, profesinės mokyklos, neformaliojo švietimo mokyklos (išskirti ikimokyklinio ugdymo mokyklas) Mokykloje dirbančių specialistų grupės: auklėtojai, mokytojai, socialiniai pedagogai, specialieji pedagogai, mokyklų psichologai, bibliotekininkai
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

46. Pedagogų pasiskirstymas (%) pagal kvalifikacijai tobulinti panaudotų dienų skaičių

Rodiklio kilmė	Pasiūlytas švietimo specialistų
Apibrėžimas	Visų tipų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų pedagogų (auklėtojų, mokytojų, socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų) pasiskirstymas pagal tai, kiek dienų per vienerius mokslo metus dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo renginiuose: 5 ar daugiau dienų, 3–4 dienas, 1–2 dienas ar visai nedalyvavo
Paskirtis	Rodiklis rodo, kaip pedagogai siekia atnaujinti turimą pedagoginę psichologinę, dalykinę kompetenciją ir ją tobulinti. Rodo, kokia pedagogų dalis kvalifikacijos tobulinimo renginiuose dalyvauja privalomą dienų skaičių, kokia pedagogų dalis pasinaudoja teise ne mažiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose. Rodiklis naudojamas prognozuojant kvalifikacijos tobulinimo poreikį, planuojant lėšas kvalifikacijos tobulinimo programoms
Skaičiavimas	skaičius pedagogų, kvalifikacijos tobulinimo renginiuose dalyvavusių tam tikrą dienų skaičių ----------------------------------------------------------------------- x 100 bendras pedagogų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Bendras pedagogų skaičius (ITC) Pedagogų, kvalifikacijos tobulinimo renginiuose per vienerius mokslo metus dalyvavusių 5 ar daugiau dienų, 3–4 dienas, 1–2 dienas ar visai nedalyvavusių, skaičius (ITC)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED) (tik bendrojo lavinimo mokykloms^): 1, 2+3 Mokyklos vietos tipas (tik bendrojo lavinimo mokykloms^): miesto/kaimo Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla Mokyklų grupės: bendrojo lavinimo mokyklos, profesinės mokyklos Mokykloje dirbančių specialistų grupės: auklėtojai, mokytojai, socialiniai pedagogai, specialieji pedagogai
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

47. Auklėtojų/mokytojų/dėstytojų pasiskirstymas (%) pagal amžių

Rodiklio kilmė	Europos Komisijos
Rodiklio aprašymas	Ikimokyklinio ugdymo mokyklose dirbančių auklėtojų, bendrojo lavinimo, profesinių mokyklų mokytojų ir aukštesniųjų bei aukštųjų mokyklų dėstytojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes: iki 30 metų, 30–39 metų, 40–49 metų, 50 metų ir vyresni (procentais)
Paskirtis	Rodiklis naudojamas pedagoginių profesijų demografijai vertinti, jaunų pedagogų rengimo poreikiui planuoti, auklėtojų ir mokytojų poreikiui prognozuoti
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Bendras auklėtojų, mokytojų, dėstytojų skaičius (ITC, STD) Auklėtojų, mokytojų, dėstytojų skaičius pagal amžiaus grupes: iki 30 metų, 30–39 metų, 40–49 metų, 50 metų ir vyresni (ITC, STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED): 0, 1, 2+3, 4, 5A+6, 5B Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris Mokyklų grupės/tipai: bendrojo lavinimo mokyklos (skaidyti pagal tipus: pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos, aukštesniosios mokyklos, aukštosios mokyklos (skaidyti pagal tipus: kolegija, universitetas), neformaliojo švietimo mokyklos (tik ikimokyklinio ugdymo) Mokomieji dalykai: pagal bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planus
Skaičiavimo periodiškumas	kasmet

48. Auklėtojų/mokytojų/dėstytojų moterų dalis (%)

Rodiklio kilmė	UNESCO
Rodiklio aprašymas	Auklėtojų/mokytojų/dėstytojų moterų skaičius, išreikštas kaip bendro (vyrų ir moterų) auklėtojų/mokytojų/dėstytojų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Rodiklis rodo pedagogo profesijos patrauklumą vyrams/moterims, taip pat netiesiogiai atskleidžia pedagogo profesijos prestižą šalyje
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Mokytojų skaičius pagal lytį (ITC)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Švietimo lygmenys (ISCED): 0, 1, 2+3, 4, 5+6 Mokyklų grupės/tipai: bendrojo lavinimo mokyklos (skaidyti pagal tipus: pradinė, pagrindinė, vidurinė), profesinės mokyklos, aukštesniosios mokyklos, aukštosios mokyklos (skaidyti pagal tipus: kolegija, universitetas), neformaliojo švietimo mokyklos (tik ikimokyklinio ugdymo)
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

IV. Mokinius ir studentus apibūdinantys rodikliai

49. Specialiųjų poreikių turinčių mokinių/studentų dalis (%) lyginant su bendru mokinių/studentų skaičiumi

Rodiklio kilmė	Pasiūlytas švietimo specialistų
Rodiklio aprašymas	Specialiųjų poreikių turinčių mokinių/studentų skaičius, išreikštas kaip bendro šalies mokinių/studentų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Specialiųjų poreikių turinčių mokinių/studentų mokymo įstaigose dalis rodo sąlygų jų socialinei integracijai sudarymą
Skaičiavimas	specialiųjų poreikių turintys mokiniai/studentai ------------------------------------------------------------ x 100 visi mokiniai/studentai
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Bendras šalies mokinių/studentų skaičius, specialiųjų poreikių turinčių mokinių/studentų skaičius (ITC, STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED): 0, 1, 2, 3, 4, 5, 6 Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla Lytis: vyras/moteris Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

50. Nevalstybine (ne lietuvių) kalba ugdomų vaikų dalis (%) ikimokyklinio ugdymo įstaigose

Rodiklio kilmė	Pasiūlytas švietimo specialistų
Apibrėžimas	Vaikų, ugdomų nevalstybine (ne lietuvių) kalba, dalis procentais, lyginant su bendru ikimokyklinio ugdymo įstaigose ugdomų vaikų skaičiumi
Paskirtis	Rodo, kaip tenkinami ikimokyklinio amžiaus tautinių mažumų specifiniai ugdymosi poreikiai, susiję su gimtosios kalbos mokymusi bei vartojimu. Lyginant su atitinkamo amžiaus tautinių mažumų gyventojų skaičiumi, rodo, kokia dalis tautinių mažumų pasinaudoja Lietuvos Respublikos įstatymuose apibrėžtomis galimybėmis ugdytis gimtąja kalba, gimtosios kalbos ir puoselėti tautinę tapatybę. Taip pat rodo ugdymo gimtosiomis kalbomis tęstinumo galimybes
Skaičiavimas	vaikų, ugdomų nevalstybine (ne lietuvių) kalba, skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigose --------------------------------------------------------------------- x 100 bendras vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Ikimokyklinio ugdymo įstaigose nevalstybine (ne lietuvių) kalba ugdomų vaikų skaičius (STD) Bendras vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigose (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla Mokymosi kalba: rusų, lenkų, baltarusių, anglų, prancūzų
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

51. Nevalstybine (ne lietuvių) kalba besimokančių dieninių bendrojo lavinimo mokyklų mokinių dalis (%)

Rodiklio kilmė	Pasiūlytas švietimo specialistų
Apibrėžimas	Dieninių bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, besimokančių nevalstybine (ne lietuvių) kalba, dalis procentais, lyginant su bendru besimokančiųjų dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose mokinių skaičiumi
Paskirtis	Rodo, kaip tenkinami mokyklinio amžiaus tautinių mažumų specifiniai ugdymosi poreikiai, susiję su gimtosios kalbos mokymusi bei vartojimu. Lyginant su atitinkamo amžiaus tautinių mažumų gyventojų skaičiumi, rodo, kokia dalis tautinių mažumų pasinaudoja Lietuvos Respublikos įstatymuose apibrėžtomis galimybėmis mokytis gimtąja kalba, gimtosios kalbos ir puoselėti tautinę tapatybę
Skaičiavimas	nevalstybine (ne lietuvių) kalba besimokančių dieninių bendrojo lavinimo mokyklų mokinių skaičius -------------------------------------------------------------------------------- x 100 bendras mokinių skaičius dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Nevalstybine (ne lietuvių) kalba besimokančių mokinių skaičius (ITC) Bendras dieninių bendrojo lavinimo mokyklų mokinių skaičius (ITC)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED): 1, 2, 3 Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla Mokymosi kalba: rusų, lenkų, baltarusių, anglų, prancūzų
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

V. Dalyvavimo švietime rodikliai

52. Švietimo lygmenis oficialiai atitinkančio amžiaus gyventojų mokymosi aprėptis (%) (neto mokymosi aprėptis)

Rodiklio kilmė	UNESCO
Rodiklio aprašymas	Visų oficialiai konkretų švietimo lygmenį atitinkančios amžiaus grupės gyventojų, besimokančių tame švietimo lygmenyje, skaičius, išreikštas kaip atitinkamo amžiaus gyventojų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Rodo mokinių, priklausančių oficialiai amžiaus grupei, dalyvavimo atitinkamame švietimo lygmenyje mastą. Naudojamas ugdymo procesams planuoti bei teoriškai numatytam ir realiam tam tikro švietimo lygmens mokinių amžiui palyginti. Numatyto ir realaus amžiaus skirtumas netiesiogiai atskleidžia galimas švietimo prieinamumo, mokymosi motyvacijos ar kitas problemas
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Besimokančiųjų konkrečiame švietimo lygmenyje skaičius pagal amžių (STD) Konkrečiam švietimo lygmeniui teoriškai pagal amžių priskiriamų gyventojų skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Švietimo lygmenys (ISCED): 0, 1, 2, 3, 4 Lytis: vyras/moteris
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

53. Bet kokio amžiaus gyventojų mokymosi aprėptis (%) švietimo lygmenyse (bruto mokymosi aprėptis)

Rodiklio kilmė	UNESCO
Rodiklio aprašymas	Visų besimokančiųjų konkrečiame švietimo lygmenyje, nepaisant amžiaus, skaičius, išreikštas kaip oficialaus (teoriškai numatyto) mokyklinio amžiaus gyventojų grupės tame pačiame švietimo lygmenyje skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Bruto mokymosi aprėptis yra plačiai naudojama siekiant parodyti bendrą dalyvavimo laipsnį konkrečiame švietimo lygmenyje. Naudojamas kaip papildomas rodiklis neto mokymosi aprėptims, kai nėra duomenų apie atskirų amžiaus grupių (tam tikrų metų) dalyvavimą. Maža to, jis gali būti papildomas rodiklis neto aprėpčiai, kai parodo virš-amžiaus arba iki-amžiaus besimokančiųjų mastą
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Bendras besimokančiųjų skaičius atitinkamame lygmenyje (STD) Amžiaus grupės, atitinkančios oficialų to lygmens amžių, populiacijos apimtis (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Švietimo lygmenys (ISCED): 0, 1, 2, 3, 4, 5, 6 Lytis: vyras/moteris
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

54. Mokymosi aprėptis (%) pagal išsilavinimo lygį ir amžių (gimimo metus)

Rodiklio kilmė	Europos Komisijos UNESCO
Apibrėžimas	Mokymosi aprėptis – tam tikro amžiaus mokinių ar studentų skaičiaus ir to paties amžiaus gyventojų skaičiaus santykis, išreikštas procentais. Tam tikros (konkrečios) amžiaus grupės gyventojų dalis švietime nepriklausomai nuo švietimo lygmens
Paskirtis	Rodo tam tikros amžiaus grupės (kohortos) dalyvavimo švietimo procesuose mastą
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Bendras besimokančiųjų skaičius pagal amžių (ITC, STD) Bendras besimokančiųjų skaičius pagal išsilavinimą (ITC, STD) Gyventojų skaičius pagal amžių (STD) Gyventojų skaičius pagal išsilavinimą (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Švietimo lygmenys (ISCED): 0, 1, 2, 3, 4, 5, 6 Lytis: vyras/moteris
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

55. Švietimo įstaigose ugdomų 1–6 metų vaikų dalis (%) lyginant su bendru to amžiaus vaikų skaičiumi

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Apibrėžimas	Mokymosi aprėptis – tam tikro amžiaus mokinių ar studentų skaičiaus ir to paties amžiaus gyventojų skaičiaus santykis, išreikštas procentais 1–6 metų švietimo įstaigose ugdomų vaikų skaičius ir to paties amžiaus gyventojų skaičiaus santykis, išreikštas procentais
Paskirtis	Rodo ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupės dalyvavimo švietimo procesuose mastą
Skaičiavimas	1–6 metų vaikų, ugdomų švietimo įstaigose, skaičius ----------------------------------------------------------------- x 100 1–6 metų vaikų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	1–6 metų vaikų, ugdomų švietimo įstaigose, skaičius (ITC, STD) 1–6 metų vaikų skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Švietimo lygmenys (ISCED): 0, 1 Lytis: vyras/moteris
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

56. Švietimo įstaigose ugdomų 5–6 metų vaikų dalis (%) lyginant su bendru to amžiaus vaikų skaičiumi

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Apibrėžimas	Mokymosi aprėptis – tam tikro amžiaus mokinių ar studentų skaičiaus ir to paties amžiaus gyventojų skaičiaus santykis, išreikštas procentais 5–6 metų švietimo įstaigose ugdomų vaikų skaičius ir to paties amžiaus gyventojų skaičiaus santykis, išreikštas procentais
Paskirtis	Rodo priešmokyklinio amžiaus vaikų grupės dalyvavimo švietimo procesuose mastą
Skaičiavimas	5–6 metų vaikų, ugdomų švietimo įstaigose, skaičius ---------------------------------------------------------------- x 100 5–6 metų vaikų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	5–6 metų vaikų, ugdomų švietimo įstaigose, skaičius (ITC, STD) 5–6 metų vaikų skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Švietimo lygmenys (ISCED): 0, 1 Lytis: vyras/moteris
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

57. 25–64 metų asmenų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos Europos Komisijos
Rodiklio aprašymas	25–64 metų gyventojų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, skaičius, išreikštas kaip bendro 25–64 metų gyventojų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Šis rodiklis leidžia įvertinti suaugusiųjų mokymosi motyvaciją, netiesiogiai atskleidžia mokymosi visą gyvenimą mastą darbingo amžiaus gyventojų grupėje, dirbančių šalies gyventojų pastangas kelti savo kvalifikacijos lygį
Skaičiavimas	25–64 metų žmonių, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, skaičius ---------------------------------------------------------------------------------- x 100 bendras 25–64 metų gyventojų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	25–64 metų gyventojų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, skaičius (STD) 25–64 metų gyventojų skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Lytis: vyras/moteris Gyvenamosios vietos tipas: miesto/kaimo Išsilavinimo lygis: pradinis, pagrindinis, vidurinis, profesinis, aukštesnysis, aukštasis
Skaičiavimo periodiškumas	Kas 2 metai

58. 25–64 metų asmenų, kurie mokėsi per pastaruosius 12 mėnesių, dalis (%)

Rodiklio kilmė	Pasiūlytas švietimo specialistų
Rodiklio aprašymas	25–64 metų gyventojų, kurie mokėsi per pastaruosius 12 mėnesių, skaičius, išreikštas kaip bendro 25–64 metų gyventojų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Šis rodiklis leidžia įvertinti suaugusiųjų mokymosi motyvaciją, netiesiogiai atskleidžia mokymosi visą gyvenimą mastą darbingo amžiaus gyventojų grupėje, dirbančių šalies gyventojų pastangas kelti savo kvalifikacijos lygį
Skaičiavimas	25–64 metų žmonių, kurie mokėsi per pastaruosius 12 mėnesių, skaičius ------------------------------------------------------------------------- x 100 bendras 25–64 metų gyventojų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	25–64 metų gyventojų, kurie mokėsi per pastaruosius 12 mėnesių, skaičius (STD) 25–64 metų gyventojų skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Lytis: vyras/moteris Gyvenamosios vietos tipas: miesto/kaimo Išsilavinimo lygis: žemas (baigta ne aukštesnė kaip ISCED 2 lygmens ugdymo programa), vidutinis (baigtos ISCED 3,4 lygmens ugdymo/mokymo programos), aukštas (baigtos ISCED 5, 6 lygmens studijų programos)
Skaičiavimo periodiškumas	Kas 2 metai

59. Žemesnį negu vidurinis išsilavinimą įgijusių suaugusiųjų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis (%) pagal amžių

Rodiklio kilmė	Europos Komisijos
Rodiklio aprašymas	Žemesnį negu vidurinis išsilavinimą įgijusių suaugusiųjų, kurie dalyvavo mokomojoje veikloje per 4 savaites iki atliekant apklausą, dalis procentais atskirose amžiaus grupėse: 25–34, 35–54, 55–64 metų
Paskirtis	Šis rodiklis yra vienas iš mokymosi visą gyvenimą lygio rodiklių, kurie labai svarbūs kuriant žinių visuomenę ir yra naudojami švietimo prieinamumui, suaugusiųjų motyvacijai ir dirbančių šalies gyventojų kvalifikacijos lygiui vertinti. Šis rodiklis ES šalyse pasirinktas kaip kiekybinis mokymosi visą gyvenimą rodiklis
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	25–34, 35–54, 55–64 metų suaugusiųjų, įgijusių žemesnį negu vidurinis išsilavinimas, skaičius (STD) 25–34, 35–54, 55–64 metų suaugusiųjų, įgijusių žemesnį negu vidurinis išsilavinimas ir dalyvavusių mokymosi veikloje per 4 savaites iki atliekant apklausą, skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Lytis: vyras/moteris Gyvenamosios vietos tipas: miesto/kaimo
Skaičiavimo periodiškumas	Kas 2–3 metai

60. Studentų skaičius 1000-čiui gyventojų

Rodiklio kilmė	UNESCO Pastaba: UNESCO naudoja rodiklį „Studentų skaičius 100 000 gyventojų“
Rodiklio aprašymas	Studentų (asmenų, studijuojančių pagal aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų programas) skaičius, tenkantis tūkstančiui šalies gyventojų
Paskirtis	Studentų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, rodo, kokia visuomenės dalis siekia aukštesniojo ir aukštojo mokslo, taip pat aukštesniųjų bei aukštojo mokslo studijų paklausą ir prieinamumą
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Šalies gyventojų skaičius (STD) Studentų skaičius šalyje (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

61. Specialiųjų poreikių turinčių asmenų (iki 21 metų) mokymosi aprėptis (%)

Rodiklio kilmė	Pasiūlytas švietimo specialistų
Rodiklio aprašymas	Besimokančių specialiųjų poreikių turinčių asmenų skaičius, išreikštas kaip bendro specialiųjų poreikių turinčių asmenų (iki 21 metų) skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Specialiųjų poreikių asmenų, besimokančių ugdymo įstaigose, dalis rodo valstybės pajėgumą teikti švietimo paslaugas specialiųjų poreikių turintiems asmenims
Skaičiavimas	besimokantys specialiųjų poreikių turintys asmenys (iki 21 metų) ------------------------------------------------------------------------------- x 100 specialiųjų poreikių turintys asmenys iki 21 metų
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Specialiųjų poreikių turinčių mokinių skaičius (ITC, STD) Specialiųjų poreikių turinčių asmenų iki 21 metų skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Lytis: vyras/moteris Gyvenamosios vietos tipas: miesto/kaimo
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

62. Mokinių/studentų pasiskirstymas (%) pagal lytį

Rodiklio kilmė	UNESCO (ISCED 5, 6 lygmenims^) Pasiūlytas švietimo specialistų (ISCED 0–4 lygmenims)
Rodiklio aprašymas	Mokinių/studentų vyrų ar moterų skaičius, išreikštas kaip bendro mokinių/studentų vyrų ir moterų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Rodiklis atskleidžia skirtingos lyties mokinių/studentų dalyvavimo formaliajame švietime netolygumus
Skaičiavimas	mokinių/studentų vyrų (ar moterų) skaičius ------------------------------------------------------- × 100 bendras mokinių/studentų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Mokinių/studentų skaičius (ITC, STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Švietimo lygmenys (ISCED): 0, 1, 2, 3, 4, 5, 6 Studijų formos: dieninės/vakarinės/neakivaizdinės Lytis: vyras/moteris Studijų sritys pagal ISCED 5, 6 lygmenyse
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

63. Studentų pasiskirstymas (%) pagal studijų sritis (taikant ISCED klasifikaciją)

Rodiklio kilmė	UNESCO
Rodiklio aprašymas	Asmenų, studijuojančių aukštesniosiose, aukštosiose mokyklose atskirose studijų srityse, skaičius Aukštojo mokslo studijų programos grupuojamos pagal tokią schemą: mokyklų teikiamos studijų programos jungiamos į studijų kryptis. Studijų kryptys jungiamos į studijų sritis. Iš viso išskiriamos šešios studijų sritys: humanitarinių mokslų, meno, socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos mokslų, technologijos mokslų. Aukštosios mokyklos kasmetinėje statistinėje ataskaitoje pateikia duomenis apie studentus, studijuojančius pagal konkrečių studijų programas. Studijų sričių klasifikatorius leidžia studentus grupuoti pagal studijų sritis
Paskirtis	Rodiklis naudojamas prognozuojant darbo jėgos išsilavinimo struktūrą, lyginant darbo rinkos poreikius ir žmogiškuosius išteklius, planuojant valstybės užsakymą aukštosioms mokykloms
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Bendras studentų skaičius (STD) Studentų, besimokančių pagal konkrečią studijų sritį, skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Švietimo lygmenys (pagal ISCED 1997): 5A, 5B, 6 Lytis: vyras/moteris Pagal mokyklos steigėją: valstybės/nevalstybinė mokykla Mokyklos grupė/tipas: aukštesnioji mokykla, aukštoji mokykla (skaidyti pagal tipus: kolegija, universitetas)
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

64. Studentų, studijuojančių gamtos, technikos ir taikomuosius mokslus, dalis (%) lyginant su bendru studentų skaičiumi

Rodiklio kilmė	Europos Komisijos
Rodiklio aprašymas	Studentų, studijuojančių gamtos, technikos ir taikomuosius mokslus, skaičius, išreikštas kaip bendro studentų skaičiaus aukštesniosiose, aukštosiose neuniversitetinėse studijose ir visose aukštųjų universitetinių studijų pakopose dalis (procentais) Gamtos, technikos ir taikomųjų mokslų studentams priskirtini šių studijų krypčių studentai: gyvosios gamtos mokslų, fizinių mokslų, matematikos ir statistikos, kompiuterijos, inžinerijos, gamybos ir perdirbimo, architektūros ir statybos
Paskirtis	Gamtos, technikos ir taikomieji mokslai laikomi dinamiškos ir konkurencingos Europos žinių visuomenės sukūrimo sąlyga. Rodiklis parodo, kokios sąlygos šalyje sudaromos dinamiškai ir konkurencingai visuomenei sukurti, taip pat reikalingas prognozuojant darbo rinkos poreikius ir įvertinant žmogiškuosius išteklius
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką.
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Asmenų, studijuojančių gamtos, technikos ir taikomuosius mokslus ISCED 5A, 5B ir 6 lygmenyse, skaičius (STD) Bendras studijuojančių ISCED 5A, 5B, 6 lygmenyse skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Švietimo lygmenys (ISCED): 5A, 5B, 6 Lytis: vyras/moteris Mokyklos steigėjas: valstybės/nevalstybinė mokykla Mokyklos grupė/tipas: aukštesnioji mokykla, aukštoji mokykla (skaidyti pagal tipus: kolegija, universitetas)
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

65. Studentų, kurie mokosi neakivaizdinių, vakarinių studijų forma, dalis (%) lyginant su bendru studentų skaičiumi

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Aukštųjų mokyklų (kolegijų ir universitetų) studentų, kurie mokosi neakivaizdiniu ir vakariniu būdu (kartu paėmus), skaičius, išreikštas kaip bendro studentų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Rodiklis naudojamas dirbančių žmonių (vyrų ir moterų) galimybėms ir poreikiui įgyti aukštąjį išsilavinimą vertinti
Skaičiavimas	neakivaizdiniu + vakariniu būdu studijuojančių skaičius t mokslo metais --------------------------------------------------------------------- x 100 bendras studentų skaičius t mokslo metais
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Skaičius kolegijų ir universitetų studentų, kurie mokosi neakivaizdiniu ir vakariniu būdu t mokslo metais (STD, ITC) Bendras studentų skaičius t mokslo metais (STD, ITC)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Švietimo lygmenys (ISCED 1997): 5, 6 Aukštosios mokyklos tipas: kolegija, universitetas Studijų forma: neakivaizdinės/vakarinės studijos
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

66. Mokinių, kurie mokosi pagal technologinio profilio ir profesinio rengimo programas (ISCED 3 lygmens), dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Mokinių, kurie mokosi pagal technologinio ir profesinio rengimo programas, (ISCED 3 lygmuo) skaičius, išreikštas kaip bendro besimokančiųjų pagal ISCED 3 lygmens programas skaičiaus dalis (procentais) Technologinio profilio programos teikiamos bendrojo lavinimo vidurinėje (11 ir 12 klasėse, profesinėje mokykloje bei gimnazijoje (3 ir 4 klasėse), profesinio rengimo programos – profesinėje mokykloje (II ir III pakopos profesinio mokymo programos)
Paskirtis	Besimokančiųjų pagal technologinio profilio ir profesinio rengimo programas dalis atskleidžia valstybės švietimo sistemos atsivėrimo darbo rinkai ir jos poreikiams laipsnį, netiesiogiai rodo, kokia dalis mokinių linkusi greičiau apsispręsti dėl būsimos profesijos
Skaičiavimas	besimokančiųjų pagal technologinio profilio vidurinio ugdymo programas skaičius + besimokančiųjų pagal II ir III pakopos profesinio mokymo programas skaičius --------------------------------------------------------------------------------- x 100 pagal ISCED 3 lygmens programas besimokančiųjų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Pagal ISCED 3 lygmens programas besimokančiųjų skaičius (STD) Besimokančiųjų pagal vidurinio ugdymo technologinio profilio programas (bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų 11 ir 12 klasėse, bendrojo lavinimo ir technologinių gimnazijų 3 ir 4 klasėse) skaičius (STD) Besimokančiųjų pagal II ir III pakopos profesinio mokymo programas skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

67. Mokinių/studentų užsieniečių, kurie mokosi šalies mokyklose, dalis (%) lyginant su bendru mokinių/studentų skaičiumi šalyje

Rodiklio kilmė	Europos Komisijos Pastaba: EK rodiklį naudoja ISCED 5, 6 lygmenims
Rodiklio aprašymas	Mokinių/studentų užsieniečių, neturinčių Lietuvos pilietybės, kurie mokosi Lietuvos bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, skaičius, išreikštas kaip bendro mokinių/studentų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Tarptautiniame kontekste rodiklis naudojamas profesinių mokyklų mokinių ir aukštųjų mokyklų studentų mobilumui, studijų ir kultūrinių mainų lygiui bei mainų kryptims vertinti. Netiesiogiai rodo šalies aukštojo mokslo prestižą, aukštųjų mokyklų pasirengimą dėstyti užsieniečiams Mokinių užsieniečių dalies rodiklis naudojamas užsieniečių vaikų mokymo poreikiams prognozuoti, taip pat planuojant mokytojų rengimo darbui su vaikais užsieniečiais poreikį, netiesiogiai atskleidžia eurointegracinių procesų šalyje mastą
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Mokinių/studentų užsieniečių skaičius t mokslo metais (ITC, STD) Bendras mokinių/studentų skaičius t mokslo metais (ITC, STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Švietimo lygmenys (ISCED): 1, 2, 3, 4, 5, 6 Kilmė: Europa/kiti regionai
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

68. Studentų, kurie mokosi užsienyje pagal ISCED 5 ir 6 lygmens programas, dalis (%) lyginant su bendru šalies studentų skaičiumi

Rodiklio kilmė	Europos Komisijos
Rodiklio aprašymas	Pagal ISCED 5 ar 6 lygmens programas užsienyje studijuojančių Lietuvos jaunuolių skaičius, išreikštas kaip bendro Lietuvos studentų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Rodiklis atskleidžia studentų mobilumą, iniciatyvą ir netiesiogiai parodo mūsų šalies studijų programų dermę/nedermę su kitų valstybių studijų programomis bei valstybės paramos asmenims, studijuojantiems užsienyje, lygį
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Užsienyje studijuojančių šalies studentų skaičius (STD) Lietuvos studentų skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Švietimo lygmenys (ISCED): 5, 6 Lytis: vyras/moteris
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

VI. mokymo ir mokymosi Procesų rodikliai

69. Mokinių pasiskirstymas (%) pagal užsienio kalbas, kurių mokosi

Rodiklio kilmė	Europos Komisijos
Rodiklio aprašymas	Bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinių mokyklų mokinių, besimokančių atskirų užsienio kalbų, skaičius, išreikštas kaip bendro tų mokyklų mokinių skaičiaus dalis (procentais) Bendrojo lavinimo mokyklose pirmosios užsienio kalbos pradedama mokyti 4 klasėje (ankstyvasis užsienio kalbos mokymas numatomas nuo 2 klasės), antrosios kalbos – 6 klasėje. Numatyta galimybė mokiniams mokytis ir trečiosios užsienio kalbos. Užsienio kalbų pasirinkimas yra laisvas ir priklauso nuo mokinių (jų tėvų) norų ir mokyklos galimybių
Paskirtis	Užsienio kalbų, kurių mokomasi, skaičius rodo šalies mokinių galimybes pasirengti konkurencijai Europos ir pasaulio darbo rinkoje. Užsienio kalbos pasirinkimo kombinacijos rodo mokinių ir jų tėvų ateities planų prioritetus, netiesiogiai – bendrojo lavinimo ir profesinės mokyklos galimybes mokyti užsienio kalbų
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Bendras 4–12 (2–12) klasių bendrojo lavinimo mokyklų mokinių skaičius (STD) Bendras profesinių mokyklų mokinių skaičius (STD) 4–12 (2–12) klasių bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, pasirinkusių kiekvieną užsienio kalbą, skaičius (STD) Profesinių mokyklų mokinių, pasirinkusių kiekvieną užsienio kalbą, skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED): 1, 2, 3 Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Mokyklos tipas: bendrojo lavinimo, profesinė Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla Pagal užsienio kalbų skaičių: besimokantys vienos/ dviejų/ trijų kalbų Pagal užsienio kalbas: anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, kitos kalbos
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

70. Vidutinis užsienio kalbų, kurių mokosi vienas vidurinio ugdymo programos (ISCED 3) mokinys, skaičius (vienetais)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos Europos Komisijos
Rodiklio aprašymas	Vidutinis užsienio kalbų, kurių mokosi vienas pagal vidurinio ugdymo programą besimokantis bendrojo lavinimo mokyklos mokinys, skaičius vienetais (Europos Komisijos skaičiuojami ISCED 3 lygmens duomenys be profesinių mokyklų mokinių)
Paskirtis	Rodiklis parodo mokinių užsienio kalbų mokymosi poreikius ir tai, kaip švietimo sistema juos tenkina, rodo, kaip Lietuvos švietimo sistema prisideda prie lingvistinės tolerancijos, pagarbos kalbinėms mažumoms ir kalbų įvairovei ugdymo. Rodiklis netiesiogiai atskleidžia šalies pasirengimą įsilieti į tarptautinę švietimo, ekonominę, socialinę kultūrinę ir visuomeninę erdvę, galimybes aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime priimant politinius sprendimus, bendradarbiauti ir konkuruoti darbo rinkoje, padeda prognozuoti šalies jaunimo galimybes veiksmingai bendrauti su kitais Europos piliečiais. Europos Tarybos kalbų politika skatina kalbų mokymąsi. Siekiama, kad kiekvienas pilietis mokėtų 3–4 kalbas, įskaitant ir gimtąją
Skaičiavimas	mokinių, kurie mokosi užsienių kalbų, skaičius (kiekvienas mokinys skaičiuojamas tiek kartų, kiek kalbų jis mokosi^) ----------------------------------------------------------------------------------- bendras mokinių skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Mokinių, kurie mokosi užsienio kalbų, skaičius (ITC) Mokinių skaičius (ITC)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED): 3 Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris Mokyklų grupė: bendrojo lavinimo, profesinė Kalbų skaičius: besimokantys vienos/ dviejų/ trijų kalbų
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

VII. Mokymosi rezultatų rodikliai

71. Įgijusiųjų pagrindinį/vidurinį išsilavinimą/profesinę kvalifikaciją ir tais pačiais metais tęsiančiųjų mokslą dalis bei pasiskirstymas švietimo sistemoje (%)

Rodiklio kilmė	UNESCO
Rodiklio aprašymas	Pagrindinį/vidurinį išsilavinimą/profesinę kvalifikaciją įgijusių ir tais pačiais metais tęsiančių mokslą asmenų skaičius, išreikštas kaip bendro visų įgijusių pagrindinį/vidurinį išsilavinimą/profesinę kvalifikaciją skaičiaus dalis (procentais). Išsilavinimas – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažinta asmens tam tikro lygio brandą liudijanti kompetencija, žinios, įgūdžiai, gebėjimai ir vertybinės nuostatos. Profesinė kvalifikacija – įstatymų, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas mokėjimas ir teisė verstis tam tikra profesija
Paskirtis	Rodiklis naudojamas švietimo rezultatams, švietimo prieinamumui bei švietimo selektyvumui, išsilavinimo prestižui vertinti, švietimo aprėptims prognozuoti. Rodiklis atskleidžia švietimo sistemos lygmenų ir skirtingų tipų švietimo įstaigų perimamumo laipsnį
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Mokinių, įgijusių pagrindinį/vidurinį išsilavinimą/profesinę kvalifikaciją, skaičius t metais (ITC, STD) Tęsiančių mokslą tais pačiais t metais asmenų skaičius (ITC, STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED): 2, 3, 4 Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris Pagal mokyklos steigėją: valstybės/savivaldybės/nevalstybinė mokykla Mokyklų grupė: bendrojo lavinimo, profesinė
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

72. Išlikimo koeficientas (%) pagal klases/kursus

Rodiklio kilmė	UNESCO
Rodiklio aprašymas	Vienos kohortos mokinių/studentų (t. y. drauge pradėjusių lankyti mokymosi koncentro ar lygmens pirmą klasę/kursą), tęsiančių mokslą tais metais aukštesnėse klasėse/kursuose, skaičius, išreikštas kaip bendro besimokančiųjų tais metais skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Rodiklis naudojamas švietimo sistemos vidiniam veiksmingumui vertinti, švietimo prieinamumo ir kokybės problemoms diagnozuoti
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Mokinių/studentų skaičius pamečiui (t ir t+1 metais) (ITC) Kartojančių kursą mokinių/studentų skaičius t+1 metais (ITC)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Švietimo lygmenys (ISCED): 1, 2, 3, 4, 5, 6 Mokyklų grupės/tipai: bendrojo lavinimo, profesinės, aukštosios (skaidyti pagal tipus: kolegijos, universitetai)
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

73. Kartojančiųjų kursą (pirmą, antrą kartą) dalis (%)

Rodiklio kilmė	UNESCO
Rodiklio aprašymas	Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokinių, kurie mokosi toje pačioje klasėje kaip ir praėjusiais mokslo metais, skaičius, išreikštas kaip bendro mokinių skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Rodiklis atskleidžia, kokia dalis mokinių nepasiekia programose ir išsilavinimo standartuose apibrėžtų mokymosi pasiekimų reikalavimų, rodo kurso kartojimo išplitimą, padeda prognozuoti iškritimo iš mokyklos tikimybę ir yra vienas iš švietimo sistemos veiksmingumo rodiklių
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Mokinių, kurie mokosi toje pačioje klasėje kaip ir praėjusiais mokslo metais, skaičius (ITC) Bendras mokinių skaičius (ITC)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Švietimo lygmenys (ISCED): 1, 2, 3, 4 Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris Mokyklų grupė: bendrojo lavinimo, profesinė
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

74. Mokinių, pasiekusių ne aukštesnį kaip I lygmenį pagal OECD PISA tyrimus, dalis (%)

Rodiklio kilmė	Europos Komisijos Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Mokinių, dalyvavusių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Tarptautinės mokinių vertinimo programos (toliau vadinama – OECD PISA) tyrime ir pasiekusių tik I bei žemesnį už jį lygmenį, skaičius, išreikštas kaip bendro dalyvavusiųjų tame pačiame tyrime skaičiaus dalis PISA – Programme for International Student Assessment, arba Tarptautinė mokinių pasiekimų vertinimo programa, atliekanti lyginamuosius 15-mečių mokymosi pasiekimų tyrimus
Paskirtis	Rodiklis naudojamas 15-mečių skaitymo, rašymo ir matematinio raštingumo kompetencijai (žinioms, gebėjimams bei nuostatoms) vertinti tarptautiniame kontekste. Jis rodo pasirengimo gyventi žinių visuomenėje lygį
Skaičiavimas	žemiausią ir I lygį pasiekusių tyrime dalyvavusių mokinių skaičius ----------------------------------------------------------------------------- x 100 bendras tyrime dalyvavusių mokinių skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Bendras PISA tyrime dalyvavusių mokinių skaičius (PISA tyrimo ataskaita) Žemiausią bei I lygį pasiekusiųjų skaičius (PISA tyrimo organizatoriai)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Lytis: vyras/moteris Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Pagal tyrimų sritį: skaitymas, matematika, gamtos mokslai
Skaičiavimo periodiškumas	Kas 3 metai (jei bus dalyvaujama tyrimuose)

75. Mokinių skaitymo rezultatų pasiskirstymas ir vidurkis pagal OECD PISA tyrimų skalę

Rodiklio kilmė	Europos Komisijos
Rodiklio aprašymas	Lietuvos mokinių, dalyvavusių tarptautiniame OECD PISA tyrime, skaitymo rezultatų pasiskirstymas ir vidurkis lyginant su kitų šalių, dalyvaujančių OECD PISA tyrimuose, mokinių skaitymo rezultatais PISA – Programme for International Student Assessment, arba Tarptautinė mokinių pasiekimų vertinimo programa, atliekanti lyginamuosius 15-mečių mokymosi pasiekimų tyrimus Tiriami 15 metų mokinių skaitymo pasiekimai ir juos lemiantys veiksniai. Skaitymo užduotys reikalauja pademonstruoti įvairius skaitymo gebėjimus nuo aiškiai pateiktos informacijos suradimo iki plataus teksto supratimo, interpretavimo ir jo turinio bei teksto savybių apmąstymo
Paskirtis	Rodiklis naudojamas Lietuvos mokinių skaitymo rezultatų palyginimui su kitų Europos valstybių mokinių skaitymo rezultatais ir skaitymo kompetencijai vertinti. Netiesiogiai padeda vertinti ugdymo turinio ypatumus
Skaičiavimas	Tyrimo metodika
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Tarptautinių PISA tyrimų ataskaitos
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris
Skaičiavimo periodiškumas	Kas 3 metai (jei bus dalyvaujama tyrimuose)

76. Mokinių matematikos rezultatų pasiskirstymas ir vidurkis pagal OECD PISA tyrimų skalę

Rodiklio kilmė	Europos Komisijos
Rodiklio aprašymas	Lietuvos mokinių, dalyvavusių tarptautiniame OECD PISA tyrime, matematikos rezultatų pasiskirstymas ir vidurkis lyginant su kitų šalių, dalyvaujančių OECD PISA tyrimuose, mokinių matematikos rezultatais PISA – Programme for International Student Assessment, arba Tarptautinė mokinių pasiekimų vertinimo programa, atliekanti lyginamuosius 15-mečių mokymosi pasiekimų tyrimus
Paskirtis	Rodiklis naudojamas Lietuvos mokinių matematikos rezultatų palyginimui su kitų Europos valstybių mokinių matematikos rezultatais ir matematikos kompetencijai vertinti. Netiesiogiai padeda vertinti ugdymo turinio ypatumus
Skaičiavimas	Tyrimo metodika
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Tarptautinių PISA tyrimų ataskaitos
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris
Skaičiavimo periodiškumas	Kas 3 metai (jei bus dalyvaujama tyrimuose)

77. Mokinių gamtos mokslų rezultatų pasiskirstymas ir vidurkis pagal OECD PISA tyrimų skalę.

Rodiklio kilmė	Europos Komisijos
Rodiklio aprašymas	Lietuvos mokinių, dalyvavusių tarptautiniame OECD PISA tyrime, gamtos mokslų rezultatų pasiskirstymas ir vidurkis lyginant su kitų šalių, dalyvaujančių OECD PISA tyrimuose, mokinių gamtos mokslų rezultatais PISA – Programme for International Student Assessment, arba Tarptautinė mokinių pasiekimų vertinimo programa, atliekanti lyginamuosius 15-mečių mokymosi pasiekimų tyrimus Tiriami 15 metų amžiaus mokinių gamtos mokslų pasiekimai ir jiems darantys įtaką veiksniai. Gamtos mokslų užduotys apima pagrindinių gamtamokslinių sąvokų naudojimą gamtos pasaulio supratimui ir su tuo susijusių sprendimų priėmimui. Mokiniai taip pat turi gebėti atpažinti mokslinius klausimus, pasinaudoti įrodymais, priimti mokslines išvadas ir pateikti šias išvadas
Paskirtis	Rodiklis naudojamas Lietuvos mokinių gamtos mokslų rezultatų palyginimui su kitų Europos valstybių mokinių gamtos mokslų rezultatais ir mokinių gamtos mokslų mokymosi kompetencijai vertinti. Netiesiogiai tai padeda vertinti bendrojo lavinimo ugdymo turinio ypatumus
Skaičiavimas	Tyrimo metodika
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Tarptautinių PISA tyrimų ataskaitos
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris
Skaičiavimo periodiškumas	Kas 3 metai (jei bus dalyvaujama tyrimuose)

78. VIII klasės mokinių, pasiekiančių lietuvių kalbos pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Aštuntos klasės mokinių, pagal Nacionalinio mokinių pasiekimų tyrimo skalę pasiekiančių du aukštesniuosius, pagrindinį ir aukštesnįjį, lietuvių kalbos žinių ir gebėjimų pasiekimų lygmenis, skaičius, išreikštas kaip bendro tyrime dalyvavusių aštuntokų skaičiaus dalis (procentais). (Iš viso išskiriami keturi mokinių pasiekimų lygmenys: žemas, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis)
Paskirtis	Rodiklis naudojamas ugdymo kokybei, švietimo prieinamumui, nešališkumui vertinti, ugdymo tobulinimui planuoti
Skaičiavimas	pagrindinį ir aukštesnįjį lietuvių kalbos pasiekimų lygmenį pasiekusių tyrime dalyvavusių aštuntokų skaičius -------------------------------------------------------------------------- x 100 bendras tyrime dalyvavusių aštuntokų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Lietuvių kalbos užduotis atlikusių aštuntokų skaičius Lietuvių kalbos užduotis atlikusių aštuntokų pasiskirstymas pagal pasiekimų lygmenis (Nacionalinio mokinių pasiekimų tyrimo ataskaita)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris
Skaičiavimo periodiškumas	Kas 2 metai

79. VIII klasės mokinių, pasiekiančių matematikos pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Aštuntos klasės mokinių, pagal Nacionalinio mokinių pasiekimų tyrimo skalę pasiekiančių du aukštesniuosius, pagrindinį ir aukštesnįjį, matematikos žinių ir gebėjimų pasiekimų lygmenis, skaičius, išreikštas kaip bendro tyrime dalyvavusių aštuntokų skaičiaus dalis (procentais). (Iš viso išskiriami keturi mokinių pasiekimų lygmenys: žemas, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis)
Paskirtis	Rodiklis naudojamas ugdymo kokybei, švietimo prieinamumui, nešališkumui vertinti, ugdymo tobulinimui planuoti
Skaičiavimas	pagrindinį ir aukštesnįjį matematikos lygmenį pasiekusių tyrime dalyvavusių aštuntokų skaičius ----------------------------------------------------------------------- x 100 bendras tyrime dalyvavusių aštuntokų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Matematikos užduotis atlikusių aštuntokų skaičius Matematikos užduotis atlikusių aštuntokų pasiskirstymas pagal pasiekimų lygmenis (Nacionalinio mokinių pasiekimų tyrimo ataskaita)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris
Skaičiavimo periodiškumas	Kas 2 metai

80. VIII klasės mokinių, pasiekiančių gamtos mokslų pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Aštuntos klasės mokinių, pagal Nacionalinio mokinių pasiekimų tyrimo skalę pasiekiančių du aukštesniuosius, pagrindinį ir aukštesnįjį, gamtos mokslų žinių ir gebėjimų pasiekimų lygmenis, skaičius, išreikštas kaip bendro tyrime dalyvavusių aštuntokų skaičiaus dalis (procentais). (Iš viso išskiriami keturi mokinių pasiekimų lygmenys: žemas, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis)
Paskirtis	Rodiklis naudojamas ugdymo kokybei, švietimo prieinamumui, nešališkumui vertinti, ugdymo tobulinimui planuoti
Skaičiavimas	pagrindinį ir aukštesnįjį gamtos mokslų lygmenį pasiekusių tyrime dalyvavusių aštuntokų skaičius -------------------------------------------------------------------------- x 100 bendras tyrime dalyvavusių aštuntokų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Gamtos mokslų užduotis atlikusių aštuntokų skaičius Gamtos mokslų užduotis atlikusių aštuntokų pasiskirstymas pagal pasiekimų lygmenis (Nacionalinio mokinių pasiekimų tyrimo ataskaita)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris
Skaičiavimo periodiškumas	Kas 2 metai

81. VIII klasės mokinių, pasiekiančių socialinių mokslų pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Aštuntos klasės mokinių, pagal Nacionalinio mokinių pasiekimų tyrimo skalę pasiekiančių du aukštesniuosius, pagrindinį ir aukštesnįjį, socialinių mokslų žinių ir gebėjimų pasiekimų lygmenis, skaičius, išreikštas kaip bendro tyrime dalyvavusių aštuntokų skaičiaus dalis (procentais). (Iš viso išskiriami keturi mokinių pasiekimų lygmenys: žemas, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis)
Paskirtis	Rodiklis naudojamas ugdymo kokybei, švietimo prieinamumui, nešališkumui vertinti, ugdymo tobulinimui planuoti
Skaičiavimas	pagrindinį ir aukštesnįjį socialinių mokslų lygmenį pasiekusių tyrime dalyvavusių aštuntokų skaičius ----------------------------------------------------------------------------- x 100 bendras tyrime dalyvavusių aštuntokų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Socialinių mokslų užduotis atlikusių aštuntokų skaičius Socialinių mokslų užduotis atlikusių aštuntokų pasiskirstymas pagal pasiekimų lygmenis (Nacionalinio mokinių pasiekimų tyrimo ataskaita)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris
Skaičiavimo periodiškumas	Kas 2 metai

82. Po vidurinio ugdymo programos išlaikančių kompiuterinio raštingumo įskaitą mokinių dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Mokinių, po vidurinio ugdymo programos išlaikančių kompiuterinio raštingumo įskaitą, skaičius, išreikštas kaip visų vidurinio ugdymo programą baigusių mokinių skaičiaus dalis (procentais) Kompiuterinio raštingumo įskaita yra pasirenkamoji, ją turi teisę laikyti visi 12 klasių mokiniai
Paskirtis	Kompiuterinio raštingumo įskaitą išlaikiusiųjų mokinių dalis atskleidžia bendrojo lavinimo mokyklos ir pačių mokinių pastangas žinių visuomenės kūrimo kontekste, netiesiogiai padeda planuoti mokyklų aprūpinimo kompiuterine technika lėšas ir informatikos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programoms skiriamas lėšas, prognozuoti jaunimo kompiuterinių gebėjimų lygį
Skaičiavimas	kompiuterinio raštingumo įskaitą išlaikiusių mokinių skaičius ----------------------------------------------------------------------------- x 100 vidurinio ugdymo programą baigusių mokinių skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Kompiuterinio raštingumo įskaitą išlaikiusių mokinių skaičius (NEC) Vidurinio ugdymo programą baigusių mokinių skaičius (ITC)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Mokyklų grupės: bendrojo lavinimo (išskirti suaugusiųjų mokyklas), profesinės Mokyklos vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

83. Absolventų pasiskirstymas pagal studijų sritis (taikant ISCED klasifikaciją)

Rodiklio kilmė	UNESCO
Rodiklio aprašymas	Kiekvienos studijų srities (pagal ISCED 1997 klasifikaciją) aukštesniąsias ar aukštojo mokslo studijas baigusiųjų skaičius, išreikštas kaip bendro aukštesniąsias ar aukštojo mokslo studijas baigusiųjų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Rodiklis atskleidžia aukštesniųjų ar aukštojo mokslo studijų išplėtojimą, t. y. įvairių sričių studijų pasiūlą bei įvairių specializacijų aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūlą. Naudojamas prognozuojant darbo jėgos išsilavinimo struktūrą, lyginant darbo rinkos poreikius ir žmogiškuosius išteklius
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Aukštesniąsias ar aukštojo mokslo studijas baigusiųjų skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Švietimo lygmenys (ISCED): 5, 6 Lytis: vyras/moteris Studijų sritys: (pagal ISCED 1997)
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

84. Gamtos, technikos ir taikomųjų mokslų absolventų dalis (%) lyginant su bendru absolventų skaičiumi

Rodiklio kilmė	Europos Komisijos
Rodiklio aprašymas	Aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų (pagrindinių, magistrantūros, doktorantūros studijų) gamtos, technikos ir taikomųjų mokslų absolventų skaičius, išreikštas kaip bendro absolventų skaičiaus dalis procentais Gamtos, technikos ir taikomiesiems mokslams priskiriamos šios studijų sritys: gyvosios gamtos mokslų, fizinių mokslų, matematikos ir statistikos, kompiuterijos, inžinerijos, gamybos ir perdirbimo, architektūros ir statybos
Paskirtis	Rodiklis rodo studijuojančiųjų gamtos, technikos ir taikomuosius mokslus skaičiaus pokyčius. Šio skaičiaus didinimas laikomas dinamiškos ir konkurencingos Europos žinių visuomenės sukūrimo sąlyga
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventų skaičius (STD) Aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų gamtos, technikos ir taikomųjų mokslų absolventų skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Švietimo lygmenys (ISCED): 5, 6 Lytis: vyras/moteris Pagal mokyklos steigėją: valstybinė/nevalstybinė mokykla Mokyklos tipas: aukštesnioji, kolegija, universitetas Studijų sritys: (pagal ISCED 1997) gamtos, technikos ir taikomųjų mokslų
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

85. Gamtos, technikos ir taikomųjų mokslų absolventų skaičius 1000-čiui 20–29 metų gyventojų

Rodiklio kilmė	Europos Komisijos
Rodiklio aprašymas	Gamtos, technikos ir taikomuosius mokslus baigusių aukštesniųjų, aukštųjų neuniversitetinių, universitetinių pagrindinių, magistrantūros ir doktorantūros studijų absolventų skaičius tūkstančiui gyventojų 20–29 metų amžiaus grupėje Gamtos, technikos ir taikomiesiems mokslams priskiriamos šios studijų sritys: gyvosios gamtos mokslų, fizinių mokslų, matematikos ir statistikos, kompiuterijos, inžinerijos, gamybos ir perdirbimo, architektūros ir statybos
Paskirtis	Gamtos, technikos ir taikomieji mokslai laikomi dinamiškos ir konkurencingos Europos žinių visuomenės sukūrimo sąlyga. Rodiklis parodo šių mokslų sričių aukščiausios kvalifikacijos specialistų dalį bendrame šalies gyventojų skaičiuje ir drauge potencialias šalies galimybes ateityje kurti dinamišką ir konkurencingą visuomenę
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Bendras 20–29 metų gyventojų skaičius (STD) 20–29 metų asmenų, baigusių gamtos, technikos ir taikomuosius mokslus, skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Švietimo lygmenys (ISCED 1997): 5A, 5B, 6 Lytis: vyras/moteris
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

86. Gamtos, technikos ir taikomųjų mokslų specialybes aukštosiose mokyklose įgijusių 20–29 metų moterų skaičius 1000-čiui 20–29 metų moterų

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Universitetinių ir neuniversitetinių aukštųjų mokyklų matematikos, gamtos, technikos ir taikomuosius mokslus baigusių absolvenčių moterų skaičius 1000-čiui moterų 20–29 metų amžiaus grupėje Gamtos, technikos ir taikomiesiems mokslams priskiriamos šios studijų sritys: gyvosios gamtos mokslų, fizinių mokslų, matematikos ir statistikos, kompiuterijos, inžinerijos, gamybos ir perdirbimo, architektūros ir statybos
Paskirtis	Rodiklis rodo moterų gamtos, technikos ir taikomųjų mokslų absolvenčių skaičiaus pokyčius. Šio skaičiaus didėjimas rodo lyčių skirtumų mažėjimą matematikos, gamtos ir technologijų mokslų srityje
Skaičiavimas	20–29 metų aukštųjų mokyklų gamtos, technikos ir taikomųjų mokslų absolventės ------------------------------------------------------------------------------ x 100 visos aukštųjų mokyklų 20–29 metų absolventės
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Bendras 20–29 metų gyventojų (moterų) skaičius (STD) 20–29 metų aukštųjų mokyklų gamtos, technikos ir taikomųjų mokslų absolvenčių skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Švietimo lygmenys (ISCED): 5, 6
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

VIII. Švietimo pasekmių rodikliai

87. Bent pagrindinį išsilavinimą įgijusių 18 metų asmenų dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Pagrindinį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičius, išreikštas kaip bendro šios amžiaus grupės gyventojų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Rodiklis rodo švietimo sistemos veiksmingumą, prieinamumą ir lygių galimybių švietime užtikrinimą
Skaičiavimas	bent pagrindinį išsilavinimą įgijusių 18 metų asmenų skaičius -------------------------------------------------------------------------- x 100 bendras 18 metų gyventojų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Bendras 18 metų gyventojų skaičius (STD) Bent pagrindinį išsilavinimą įgijusių 18 metų asmenų skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Gyvenamosios vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris
Skaičiavimo periodiškumas	Kas 5 metai

88. Bent vidurinį išsilavinimą įgijusių 22 metų asmenų dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos Europos Komisijos
Rodiklio aprašymas	Bent vidurinį išsilavinimą įgijusių 22 metų asmenų skaičius, išreikštas kaip bendro šio amžiaus grupės gyventojų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Rodiklis rodo švietimo sistemos efektyvumą, prieinamumą ir lygių galimybių švietime užtikrinimą
Skaičiavimas	bent pagrindinį išsilavinimą įgijusių 22 metų asmenų skaičius ---------------------------------------------------------------------------- x 100 bendras 22 metų gyventojų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Bendras 22 metų gyventojų skaičius (STD) Vidurinį išsilavinimą įgijusių 22 metų asmenų skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Gyvenamosios vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris
Skaičiavimo periodiškumas	Kas 5 metai

89. Aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 metų asmenų dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičius, išreikštas kaip bendro šios amžiaus grupės gyventojų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Rodiklis rodo, kokia darbingiausios amžiaus grupės asmenų dalis turi aukštąjį išsilavinimą, netiesiogiai rodo šios amžiaus grupės asmenų galimybes įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje
Skaičiavimas	aukštąjį išsilavinimą įgiję 30–34 metų asmenys ------------------------------------------------------------- x 100 visi 30–34 metų asmenys
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Bendras 30–34 metų gyventojų skaičius (STD) Aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 metų asmenų skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Gyvenamosios vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris
Skaičiavimo periodiškumas	Kas 5 metai

90. 25 metų ir vyresnių gyventojų pasiskirstymas (%) pagal išsilavinimo lygį

Rodiklio kilmė	UNESCO
Rodiklio aprašymas	25 metų ir vyresnių gyventojų pasiskirstymas pagal įgytą aukščiausią išsilavinimą atsižvelgiant į ISCED klasifikacijos lygmenis
Paskirtis	Šis rodiklis rodo 25 metų ir vyresnių gyventojų išsilavinimo struktūrą, šalies žmoniškųjų išteklių kokybę, netiesiogiai leidžia įvertinti gyventojų išsilavinimo poreikius ir formuoti poreikių tenkinimo politiką
Skaičiavimas	Skaičiuojama pagal bendrą tarptautinę UOE (UNESCO, OECD, Eurostat) metodiką
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Bendras 25 metų ir vyresnių gyventojų skaičius (STD) Pagal įgytą aukščiausią išsilavinimą 25 metų ir vyresnių asmenų skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Gyvenamosios vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris Išsilavinimo lygis: pagal įgytą aukščiausią išsilavinimą
Skaičiavimo periodiškumas	Kas 5 metai

91. Kompiuterius naudojančių 25–64 metų asmenų dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Kompiuterius naudojančių 25–64 metų asmenų skaičius, išreikštas kaip bendro 25–64 metų gyventojų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Šis rodiklis rodo informacinės visuomenės kūrimosi Lietuvoje spartą, leidžia prognozuoti darbingo amžiaus gyventojų konkurencingumą darbo rinkoje
Skaičiavimas	kompiuterius naudojančių 25–64 metų asmenų skaičius --------------------------------------------------------------------- x 100 bendras 25–64 metų asmenų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Kompiuterius naudojančių 25–64 metų asmenų skaičius (STD) 25–64 metų gyventojų skaičius (STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Lytis: vyras/moteris Gyvenamosios vietos tipas: miesto/kaimo Pagal išsilavinimo lygį
Skaičiavimo periodiškumas	Kas 2 metai

92. Asociacijų ir savivaldos institucijų veikloje dalyvaujančių 16–24 metų asmenų dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos Pastaba: Valstybinės švietimo strategijos rodiklis: asociacijų ir savivaldos institucijų veikloje dalyvaujančių 18–24 metų asmenų dalis
Rodiklio aprašymas	16–24 metų šalies gyventojų, kurie dalyvauja bent vienos asociacijos ar savivaldos institucijos veikloje, skaičius, išreikštas kaip bendro šio amžiaus grupės gyventojų skaičiaus dalis (procentais) Asociacija – organizacijų arba asmenų susivienijimas bendrai ūkinei, kultūrinei, politinei ar kitai veiklai, pvz.: laisvalaikio draugijos; moksleivių, jaunimo, politinės ir kitos organizacijos; studentų korporacijos ir asociacijos
Paskirtis	Rodiklis naudojamas jaunimo pilietiškumui vertinti, netiesiogiai atskleidžia pilietinio ugdymo veiksmingumą ir jo poreikį
Skaičiavimas	16–24 metų asmenų, dalyvaujančių asociacijų ir savivaldos institucijų veikloje, skaičius --------------------------------------------------------------------------- x 100 bendras 16–24 metų gyventojų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	16–24 metų gyventojų skaičius (STD) Asociacijų bei savivaldos organizacijų veikloje dalyvaujančių [16]18–24 metų asmenų skaičius (duomenys gaunami atliekant reprezentatyvią anketinę 16–24 metų Lietuvos gyventojų apklausą)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, savivaldybės Gyvenamosios vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris Pagal amžių: 16–17 metų, 18–24 metų
Skaičiavimo periodiškumas	Kas 2–3 metai

93. Asmenų, įsidarbinusių pagal įgytą profesinę kvalifikaciją per metus po jos įgijimo, dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Įgijusių profesinę kvalifikaciją ir įsidarbinusių pagal ją per metus asmenų skaičius, išreikštas kaip bendro įgijusių profesinę kvalifikaciją asmenų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Rodiklis rodo profesinės kvalifikacijos įgijimo veiksmingumą, taip pat darbo rinkos paklausos ir švietimo programų suderinamumą/nesuderinamumą
Skaičiavimas	įgijusieji profesinę kvalifikaciją ir įsidarbinusieji pagal ją per metus ----------------------------------------------------------------------------------- x 100 įgijusieji profesinę kvalifikaciją duotaisiais metais
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Įgijusių profesinę kvalifikaciją asmenų skaičius (STD, ITC) Įgijusių profesinę kvalifikaciją ir įsidarbinusių pagal ją per metus asmenų skaičius (specialūs tyrimai)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Gyvenamosios vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris Mokyklos grupė/tipas: profesinė mokykla, aukštesnioji mokykla, aukštoji mokykla (kolegija, universitetas)
Skaičiavimo periodiškumas	Kas 2–3 metai

94. Darbo biržoje registruotų pirminio profesinio mokymo absolventų dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Pirminio profesinio mokymo programas baigusių asmenų, kurie per metus po profesinės mokyklos baigimo užsiregistravo darbo biržoje, skaičius, išreikštas kaip bendro baigusių tais metais pirminio profesinio mokymo programas asmenų skaičiaus dalis (procentais) Pastaba: galimas kitas skaičiavimo būdas – darbo biržoje registruotų pirminio profesinio mokymo absolventų dalį procentais lyginant su visais tais metais darbo biržoje registruotais asmenimis
Paskirtis	Rodiklis naudojamas profesinį išsilavinimą įgijusių asmenų įsidarbinimo lygiui ir profesinio rengimo bei darbo rinkos poreikių atitikimui vertinti
Skaičiavimas	darbo biržoje registruotų pirminio profesinio rengimo absolventų skaičius ---------------------------------------------------------------------------- x 100 bendras tais metais pirminio profesinio rengimo programas baigusiųjų skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Per metus po mokslo baigimo darbo biržoje registruotų pirminio profesinio rengimo absolventų skaičius (darbo birža) Bendras pirminio profesinio rengimo programas tais metais baigusiųjų skaičius (ITC, STD)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis Gyvenamosios vietos tipas: miesto/kaimo Lytis: vyras/moteris Pagal programas (specialybes)
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

95. Darbo biržoje registruotų aukštojo mokslo absolventų dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Darbo biržoje registruotų aukštojo mokslo absolventų skaičius, išreikštas kaip bendro tais metais aukštojo mokslo studijas baigusių asmenų skaičiaus dalis procentais Galimas kitas skaičiavimo būdas: darbo biržoje registruotų aukštojo mokslo absolventų skaičius, išreikštas kaip bendro tais metais užsiregistravusių darbo biržoje asmenų skaičiaus dalis (procentais)
Paskirtis	Ne visi aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys turi darbo rinkoje paklausias specialybes. Nesugebėję įsidarbinti ir ieškantys darbo aukštojo mokslo absolventai paprastai kreipiasi į darbo biržą, kuri tarpininkauja ieškant darbo bei siūlo įvairias perkvalifikavimo programas Nacionaliniu lygmeniu rodiklis parodo aukštojo išsilavinimo lygio ir darbo rinkos poreikio santykį, apskrityse ir savivaldybėse rodo darbo rinkos pasirengimą steigti darbo vietas aukščiausios kvalifikacijos specialistams
Skaičiavimas	t metų aukštojo mokslo absolventų, užsiregistravusių darbo biržoje, skaičius -------------------------------------------------------------------- x 100 t metais įgijusių aukštojo mokslo diplomą skaičius darbo biržoje užsiregistravusių aukštojo mokslo absolventų skaičius ----------------------------------------------------------------------------------- x 100 bendras tais metais užsiregistravusiųjų darbo biržoje skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Bendras užsiregistravusių darbo biržoje asmenų skaičius (darbo birža) Darbo biržoje užsiregistravusių aukštojo mokslo absolventų skaičius (darbo birža). t metų aukštojo mokslo absolventų, tais pačiais metais užsiregistravusių darbo biržoje, skaičius (darbo birža) Asmenų, t metais įgijusių aukštojo mokslo diplomą, skaičius (STD) Pastaba: darbo birža du kartus per metus (rugsėjo 1 ir kovo 1 dienomis) fiksuoja tų metų aukštojo mokslo absolventus, įsiregistravusius darbo biržoje, skaido juos pagal baigtas mokymo įstaigas
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis, apskrities, savivaldybės Pastaba: ne visos Lietuvos savivaldybės turi atskiras darbo biržas. Lietuvoje iš viso veikia 46 darbo biržos, todėl yra darbo biržų, aptarnaujančių kelias savivaldybes. Dėl šios priežasties ne visais atvejais savivaldybių lygmeniu bus galima skaičiuoti rodiklį Lytis: vyras/moteris T metais baigusių absolventų rodiklis: pagal aukštąsias mokyklas Įvairiais metais aukštąsias mokyklas baigusiųjų rodiklis: pagal amžiaus grupes
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

IX. Metarodikliai

96. Reguliariai matuojamų rodiklių iš švietimo ir mokslo ministro patvirtinto rodiklių sąrašo dalis (%)

Rodiklio kilmė	Valstybinės švietimo strategijos
Rodiklio aprašymas	Reguliariai matuojamų rodiklių skaičius, išreikštas kaip visų švietimo ir mokslo ministro patvirtintų rodiklių dalis (procentais)
Paskirtis	Rodiklis rodo, ar nacionalinė švietimo stebėsena yra visa apimanti Stebėsenos rodiklių sąrašas turėtų aprėpti visus nacionalinės švietimo sistemos aspektus. Reguliariai matuojant rodiklius iš švietimo ir mokslo ministro patvirtinto rodiklių sąrašo galima teigti, jog vykdoma visa apimanti švietimo stebėsena. Gali atsitikti taip, kad dėl įvairių priežasčių (pvz., rodikliui apskaičiuoti ŠMM užsakytas tyrimas nebuvo užbaigtas, pritrūko lėšų rodikliui apskaičiuoti reikalingo tyrimo užsakymui...) kuris nors į sąrašą įtrauktas rodiklis liko neišmatuotas. Tada būtų galima teigti, kad švietimo stebėsena konkrečiais metais nebuvo visa apimanti
Skaičiavimas	išmatuotų patvirtintų stebėsenos rodiklių skaičius --------------------------------------------------------------- x 100 švietimo ir mokslo ministro patvirtintų stebėsenos rodiklių skaičius
Reikalingi duomenys (jų šaltiniai)	Švietimo ir mokslo ministro patvirtintų stebėsenos rodiklių skaičius (ŠMM) Išmatuotų patvirtintų stebėsenos rodiklių skaičius (ŠMM)
Skaidymas	Švietimo valdymo lygmenys: nacionalinis
Skaičiavimo periodiškumas	Kasmet

______________