LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL VAIKŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS MINISTERIJOS NUOSTATŲ IR RAJONŲ, MIESTŲ VAIKŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBŲ BENDRŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

1994 m. gegužės 13 d. Nr. 370

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Vaikų teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos nuostatus;

1.2. Rajonų, miestų vaikų teisių apsaugos tarnybų bendruosius nuostatus.

2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 387 „Dėl priemonių nepilnamečių teisių apsaugai ir jų teisės pažeidimų prevencijai gerinti“ (Žin., 1992, Nr. 19-581) 1 punktą.

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

 

 

 

SOCIALINĖS APSAUGOS MINISTRAS                                   MINDAUGAS STANKEVIČIUS

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 370

 

VAIKŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS MINISTERIJOS NUOSTATAI

 

Bendroji dalis

 

1. Vaikų teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ministerijos (toliau vadinama – tarnyba) yra valstybinė įstaiga, įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto.

2. Tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, kitais normatyviniais aktais ir šiais nuostatais.

3. Tarnybos paskirtis – įgyvendinti pagrindines Konvencijos dėl vaiko teisių nuostatas, ginti vaikų teises, organizuoti ir koordinuoti rajonų, miestų vaikų teisių apsaugos tarnybų darbą.

 

Tarnybos uždaviniai

 

4. Svarbiausieji tarnybos uždaviniai yra šie:

4.1. koordinuoti rajonų, miestų vaikų teisių apsaugos tarnybų darbą, organizuoti ir teikti joms informacinę bei metodinę pagalbą;

4.2. telkti valstybines ir kitas suinteresuotas institucijas normatyviniams dokumentams, susijusiems su vaikų teisėmis, rengti, rūpintis, kad jie būtų įgyvendinami;

4.3. ginti vaikų interesus įvairiose valstybinėse bei visuomeninėse institucijose ir jiems atstovauti;

4.4. spręsti pagal savo kompetenciją įvaikinimo ir vaikų globos klausimus;

4.5. rengti ir įgyvendinti priemones vaikų teisių apsaugai, jų teisės pažeidimų prevencijai gerinti.

 

Tarnybos funkcijos

 

5. Tarnyba atlieka šias funkcijas:

5.1. kaupia, analizuoja ir sistemina informaciją apie vaikų teisių apsaugos, jų teisės pažeidimų prevencijos problemas Lietuvos Respublikoje, kitą reikiamą informaciją;

5.2. analizuoja, apibendrina ir įvertina rajonų, miestų vaikų teisių apsaugos tarnybų darbą, rengia joms pasiūlymus, rekomendacijas, kitą metodinę medžiagą;

5.3. organizuoja savo srities specialistų rengimą, jų tobulinimąsi;

5.4. rengia ir teikia valstybinėms institucijoms pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų normatyvinių aktų, reglamentuojančių vaikų teises, tobulinimo bei jų derinimo;

5.5. rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, teisėsaugos institucijoms pasiūlymus dėl vaikų teisių apsaugos ir jų teisės pažeidimų prevencijos gerinimo, organizuoja specialistų darbo grupes atitinkamų normatyvinių aktų projektams rengti;

5.6. rengia ir įgyvendina šalies masto programas vaikų socialinių, turtinių, asmeninių teisių apsaugos srityje, taip pat kitas socialines ir organizacines priemones vaikų teisių apsaugos, globos, rūpybos, įvaikinimo, įtėvių bei globėjų mokymo, vaikų teisės pažeidimų prevencijos ir kitais klausimais;

5.7. pagal savo kompetenciją nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų skundus bei pareiškimus dėl vaikų teisių apsaugos;

5.8. teikia išvadas teismams, nagrinėjantiems bylas, susijusias su vaikų teisių ir interesų apsauga, įstatymų numatytais atvejais atstovauja vaikams teismuose;

5.9. rūpinasi, kad vaikai būtų ginami nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo šeimoje bei visuomenėje;

5.10. tikrina, kaip vaikų globos ir kitos institucijos laikosi įstatymų, reglamentuojančių vaikų teisių apsaugą;

5.11. kaupia, sistemina ir tikrina informaciją apie vaikus, kurie gali būti įvaikinti Lietuvos Respublikoje ir užsienyje, taip pat apie šeimas, kurios pageidauja įvaikinti našlaičius;

5.12. dalyvauja kartu su kitomis valstybinėmis institucijomis prevencinėse priemonėse, kuriomis siekiama užkirsti kelią vaikų daromiems teisėtvarkos pažeidimams;

5.13. pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su kitų šalių atitinkamomis tarnybomis, keičiasi informacija bei metodine medžiaga, rengia konferencijas, seminarus.

6. Vykdydama svarbiausius savo uždavinius bei funkcijas, tarnyba bendradarbiauja su švietimo, kultūros, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, teisėsaugos, kitomis valstybinėmis, visuomeninėmis bei religinėmis institucijomis, atitinkamomis mokslo ir mokymo įstaigomis.

7. Tarnyba rengia ir leidžia literatūrą bei kitą propagandinę medžiagą apie vaikus bei jų teisių apsaugą.

 

Tarnybos teisės

 

8. Tarnyba turi teisę:

8.1. įstatymų nustatyta tvarka susipažinti su vaikų gyvenimo ir ugdymo sąlygomis šeimoje, kūdikių ir vaikų namuose, kitose vaikų ir paauglių mokymo, ugdymo, gydymo, reabilitacijos įstaigose, taip pat darbo ir bausmės atlikimo vietose;

8.2. reikalauti, kad atitinkamos valstybinės institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos šalintų vaikų teisių bei interesų pažeidimų priežastis ir jų atsiradimo sąlygas;

8.3. gauti iš sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės apsaugos, teisėsaugos ir kitų valstybinių institucijų bei visuomeninių organizacijų informaciją apie vaikų teisių apsaugą, jų priežiūrą, teisės pažeidimus, šių reiškinių priežastis, sąlygas, prevenciją;

8.4. prašyti įstatymų nustatyta tvarka malonės nepilnamečiams ir tėvams, turintiems nepilnamečių vaikų, taip pat prašyti teismo, kad neskirtų nepilnamečiams bausmės arba skirtų švelnesnę bausmę, nuteistų juos lygtinai, atidėtų jiems nuosprendžio vykdymą; kartu su valstybine institucija, vykdančia bausmę, prašyti teismo, kad lygtinai atleistų nepilnametį nuo bausmės atlikimo nepasibaigus terminui, pakeistų jam neatliktąją bausmės dalį švelnesne bausme arba paleistų jį iš laisvės atėmimo vietos ar specialiosios globos (ugdymo) įstaigos.

 

Tarnybos darbo organizavimas

 

9. Tarnyba yra juridinis asmuo, turintis savo antspaudą ir atsiskaitomąją sąskaitą banke (gali turėti ir savo valiutinę sąskaitą).

10. Tarnybos struktūrą ir etatų skaičių nustato Socialinės apsaugos ministerija.

11. Tarnybai vadovauja direktorius, skiriamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu.

12. Tarnybos direktorius priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų direktoriaus pavaduotoją ir kitus tarnybos darbuotojus.

13. Direktorius organizuoja tarnybos veiklą ir jai vadovauja, nustato jam pavaldžių darbuotojų funkcijas ir atsako už visą tarnybos darbą.

14. Tarnyba steigiama arba likviduojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

______________

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 370

 

RAJONŲ, MIESTŲ VAIKŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBŲ BENDRIEJI NUOSTATAI

 

Bendroji dalis

 

1. Rajonų, miestų vaikų teisių apsaugos tarnybos (toliau vadinama – tarnybos) yra rajonų, miestų savivaldybių biudžetų lėšomis steigiamos ir finansuojamos valstybinės institucijos, kurių paskirtis – įgyvendinti pagrindines Konvencijos dėl vaiko teisių nuostatas, ginti vaikų teises, padėti turintiems gyvenimo, sveikatos ir elgesio problemų vaikams adaptuotis šeimoje bei visuomenėje.

2. Tarnybos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, kitais normatyviniais aktais ir šiais nuostatais.

3. Tarnybas rajonuose, miestuose steigia ir jų veiklą finansuoja tų rajonų, miestų valdybos, vadovaudamosi vietos savivaldybių tarybų sprendimais.

4. Tarnybos už savo veiklą atsiskaito steigėjams ir Vaikų teisių apsaugos tarnybai prie Socialinės apsaugos ministerijos.

 

Tarnybų uždaviniai ir funkcijos

 

5. Svarbiausieji tarnybų uždaviniai yra šie:

5.1. rengti ir įgyvendinti priemones vaikų teisių apsaugai, jų teisės pažeidimų prevencijai gerinti;

5.2. ginti vaikų teises šeimose, šalinti aplinkybes, dėl kurių vaikai jose neprižiūrimi;

5.3. įkurdinti likusius be reikiamos globos vaikus šeimose, ugdymo įstaigose; kiek galima padėti jiems įsidarbinti, adaptuotis gyvenime;

5.4. kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis padėti įgyvendinti prevencines priemones, dirbti su problemiško elgesio vaikais, šalinti priežastis ir sąlygas, dėl kurių šie vaikai gali padaryti nusikaltimus;

5.5. teikti metodinę paramą, konsultacijas, spręsti kitas vaikų teisių bei interesų apsaugos, jų globos, rūpybos ir teisės pažeidimų prevencijos problemas.

6. Tarnybos, vykdydamos joms pavestus uždavinius:

6.1. kaupia, analizuoja ir sistemina informaciją apie vaikus bei paauglius, kurių asmenines, socialines bei turtines teises dėl nepalankių šeimos ar kitų aplinkybių turi ginti valstybė ar visuomenė, taip pat apie neprižiūrimus, socialiai ir pedagogiškai apleistus vaikus, jų elgesį, teisės pažeidimų priežastis bei sąlygas;

6.2. rengia ir įgyvendina (pačios arba kartu su vietos savivaldybėmis, kitomis valstybinėmis institucijomis – švietimo, kultūros, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, teisėsaugos) tikslines programas, kitas socialines priemones, susijusias su vaikų teisių apsauga, globa, rūpyba ir teisės pažeidimų prevencija;

6.3. rengia ir teikia atitinkamoms valstybinėms institucijoms pasiūlymus dėl vaikų teisių apsaugos, jų globos, rūpybos ir teisės pažeidimų prevencijos gerinimo vietos savivaldybėse;

6.4. teikia (organizuoja) socialinę (materialinę, pedagoginę) paramą tėvams, juos atstojantiems asmenims, taip pat vaikams, gyvenantiems šeimose, kuriose dėl tam tikrų aplinkybių (liga, invalidumas, vieno iš tėvų mirtis, ištuoka, vieniša motina, daugiavaikė šeima) jie reikiamai neprižiūrimi, nėra normalių materialinių, buitinių, mokymosi, ugdymo sąlygų, imasi organizacinių ir kitų įstatymuose numatytų priemonių šioms sąlygoms gerinti;

6.5. organizuoja prevencinį (reabilitacinį) darbą su tėvais, juos atstojančiais asmenimis, jeigu jie piktybiškai neauklėja savo vaikų, vengia juos išlaikyti ir daro jiems neigiamą įtaką antivisuomenišku elgesiu, taip pat prireikus kreipiasi į atitinkamas teisėsaugos institucijas dėl įstatymuose numatytų poveikio priemonių (civilinių, administracinių, baudžiamųjų) taikymo tokiems tėvams arba juos atstojantiems asmenims;

6.6. nustato ir registruoja likusius be tėvų vaikus (našlaičius), taip pat turinčius tėvus, kurie tinkamai jų neauklėja, nesimokančius (pašalintus iš mokyklos) ir negalinčius įsidarbinti vaikus, kitus vaikus ir paauglius, kuriems dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių būtina valstybės bei visuomenės parama, ir rūpinasi jais;

6.7. organizuoja šių nuostatų 6.6 punkte nurodytų vaikų įkurdinimą:

6.7.1. šeimose, kuriose jie būtų globojami ar įvaikinami;

6.7.2. kūdikių ar vaikų namuose, mokyklose-internatuose, pensionuose, kitose specializuotose mokymo, ugdymo bei reabilitacijos įstaigose, globos namuose;

6.7.3. bendrojo lavinimo ar technikos mokyklose;

6.8. padeda nepilnamečiams prisitaikyti prie naujų gyvenimo, mokymosi, darbo sąlygų, taip pat ginti savo teises ir teisėtus interesus;

6.9. rūpinasi, kad būtų nustatomi ir registruojami vaikai, linkę į girtavimą, narkomaniją, toksikomaniją, valkatavimą, amoralų ar kitokį antivisuomenišką elgesį, taip pat vaikai, turintys kitų gyvenimo, sveikatos bei elgesio problemų;

6.10. analizuoja konkrečias ankstyvojo nėštumo, gimdymo, ilgalaikės konfliktinės situacijos šeimose ar mokyklose priežastis ir sąlygas, individualizuoja prevencines (ugdomąsias, korekcines) priemones, organizuoja jų įgyvendinimą, padeda vaikams keisti gyvenimo būdą, sąlygas, elgesį, spręsti kitas problemas;

6.11. rūpinasi gyvenimo ir ugdymo sąlygomis, elgesiu, socialine adaptacija ir reabilitacija (įkurdinimu, globa, įdarbinimu, gero vardo grąžinimu ir kt.) tų nepilnamečių, kurie yra:

6.11.1. padarę nusikaltimus (baudžiamąsias veikas), bet atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl amžiaus arba paskyrus jiems vietoj bausmės prevencines (ugdomąsias, korekcines) priemones;

6.11.2. nuteisti bausmėmis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu, taip pat lygtinai ir atidedant nuosprendžio vykdymą;

6.11.3. grįžę (ir lygtinai paleisti nepasibaigus terminui) iš laisvės atėmimo vietų, specialiosios globos (ugdymo) įstaigų;

6.11.4. linkę į administracinius teisės pažeidimus;

6.12. palaiko ryšius su nepilnamečiais, atliekančiais bausmę laisvės atėmimo vietose, pasiųstais į specialiosios globos (ugdymo) įstaigas, taip pat su šių įstaigų administracija, nepilnamečių tėvais (juos atstojančiais asmenimis), domisi tokių nepilnamečių elgesiu, jų ugdymo sąlygomis;

6.13. teikia (organizuoja) metodinę paramą įvairioms institucijoms, susijusioms su vaikų teisių apsauga ir jų teisės pažeidimų prevencija vietos savivaldybėse, konsultuoja tėvus, mokytojus, kitus auklėtojus ir pačius vaikus jų teisių apsaugos, globos, įvaikinimo rūpybos ir teisės pažeidimų prevencijos klausimais;

6.14. gina vaikų interesus įvairiose valstybinėse institucijose bei visuomeninėse organizacijose ir jiems atstovauja, prireikus atstovauja vaikams ir paaugliams teismuose, nagrinėjančiuose baudžiamąsias, administracines, civilines bylas, susijusias su jų teisių apsauga;

6.15. vadovaudamosi vaikų teisių ir teisėtų interesų gynybos principu, teikia pedagogų tarybai, teismui, kitiems kompetentingiems organams ar pareigūnams išvadas (rekomendacijas) dėl poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams, jų siuntimo į specialiosios globos (ugdymo) įstaigas, dėl paleidimo iš jų tikslingumo;

6.16. šalių sutikimu sprendžia ginčus dėl vaikų ugdymo, jų teisių apsaugos, globos, rūpybos bei teisės pažeidimų prevencijos (išskyrus tuos ginčus, kuriuos pagal įstatymus gali spręsti tik teismas ar kitos valstybinės institucijos), taikina nukentėjusiuosius su nepilnamečiais, padariusiais fizinę, moralinę ar materialinę žalą;

6.17. sprendžia įvaikinimo ir globos klausimus rajone, mieste:

6.17.1. kaupia ir sistemina informaciją apie vaikus, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti įvaikinti, rengia ir tvarko įvaikinimo dokumentus bei atstovauja vaikų interesams įvaikinimo bylose;

6.17.2. kaupia ir sistemina informaciją apie šeimas, kurios nori įvaikinti arba globoti vaikus.

7. Vykdydamos svarbiausius savo uždavinius bei funkcijas, tarnybos bendradarbiauja su švietimo, kultūros, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, teisėsaugos, kitomis valstybinėmis, visuomeninėmis bei religinėmis institucijomis, atitinkamomis mokslo ir mokymo įstaigomis.

 

Tarnybų teisės

 

8. Tarnybos turi teisę:

8.1. įstatymų nustatyta tvarka susipažinti su nepilnamečių gyvenimo ir ugdymo sąlygomis šeimoje, kūdikių ir vaikų namuose, kitose vaikų ir paauglių mokymo, ugdymo, gydymo, reabilitacijos įstaigose, taip pat darbo ir bausmės atlikimo vietose;

8.2. kreiptis dėl vaikų teisių bei interesų pažeidimų, taip pat dėl jų globos, rūpybos, įdarbinimo, kitos jiems reikalingos socialinės paramos į atitinkamas valstybines institucijas, įmones, įstaigas, organizacijas ir reikalauti, kad būtų pašalintos vaikų teisių pažeidimų priežastys bei sąlygos;

8.3. gauti iš teisėsaugos ir kitų valstybinių institucijų reikiamą informaciją apie vaikų teisių apsaugą, jų priežiūrą, teisės pažeidimus, šių reiškinių priežastis, sąlygas, prevenciją;

8.4. prašyti įstatymų nustatyta tvarka malonės nepilnamečiams ir tėvams, turintiems nepilnamečių vaikų, prašyti teismo, kad lygtinai atleistų nepilnametį nuo bausmės atlikimo nepasibaigus terminui, pakeistų jam neatliktąją bausmės dalį švelnesne bausme arba paleistų jį iš laisvės atėmimo vietos ar specialiosios globos (ugdymo) įstaigos;

8.5. gauti iš sveikatos apsaugos ir švietimo įstaigų informaciją apie vaikus, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti įvaikinti.

 

Tarnybų darbo organizavimas

 

9. Tarnybas steigia rajonų, miestų valdybos, vadovaudamosi vietos savivaldybių tarybų sprendimais.

10. Tarnybos yra juridiniai asmenys ir gali turėti savo antspaudą bei atsiskaitomąją sąskaitą banke.

11. Tarnyba yra savarankiškas rajono, miesto valdybos padalinys, kurį paprastai sudaro šios tarnybos vadovas (jo pavaduotojas) ir specialistai (socialiniai darbuotojai, turintys teisės, sociologijos, pedagogikos, psichologijos, medicinos žinių apie vaikus ir paauglius, jų teisių apsaugą, teisės pažeidimų prevenciją, taip pat darbo patirtį šioje srityje).

12. Tarnybos darbuotojų skaičių bei pareigas nustato steigėjas, atsižvelgdamas į vietos savivaldybės teritorijoje gyvenančių nepilnamečių skaičių, situaciją, svarbiausius tarnybos uždavinius bei funkcijas, tačiau kiekvienu atveju turi būti ne mažiau kaip trys darbuotojai.

Specialistų darbas tarnyboje paskirstomas vadovaujantis funkciniu ir teritoriniu principu.

Tarnybos paprastai turi savo etatinių darbuotojų (atstovų) seniūnijose (apylinkėse), didesnėse gyvenvietėse.

13. Tarnybų darbuotojams atlyginimai nustatomi kaip švietimo įstaigų specialistams – pedagogams, jiems skaičiuojamas pedagoginio darbo stažas ir suteikiamos tokios pat trukmės kaip pedagogams kasmetinės atostogos.

14. Tarnybos gali turėti paramos (laikinosios globos) namų, skirtų vaikams, kurie dėl susiklosčiusių šeimos ar kitų aplinkybių laikinai neturi kur gyventi.

15. Tarnybos gali būti reorganizuojamos ar likviduojamos rajonų, miestų tarybų sprendimu arba priėmus atitinkamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl šių nuostatų pakeitimo, papildymo ar pripažinimo netekusiais galios.

______________