LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪRŲ UOSTŲ, ŠIŲ UOSTŲ INFRASTRUKTŪROS IR SUPRASTRUKTŪROS ĮRENGINIŲ (TERMINALŲ) APSAUGOS PLANŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2006 m. birželio 23 d. Nr. 3-263
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 90 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-540; 2006, Nr. 61-2196) 1.3.4 punktu ir įgyvendindamas 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/65/EB dėl uostų apsaugos stiprinimo 7 straipsnio nuostatas,
tvirtinu Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos planų reikalavimus (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3-263
LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪRŲ UOSTŲ, ŠIŲ UOSTŲ INFRASTRUKTŪROS IR SUPRASTRUKTŪROS ĮRENGINIŲ (TERMINALŲ) APSAUGOS PLANŲ REIKALAVIMAI
1. Lietuvos Respublikos jūrų uostų (toliau – jūrų uostai), šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos planai (toliau – apsaugos planai) nustato jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos organizavimo tvarką. Apsaugos planai rengiami pagal atlikto jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimo rezultatus.
2. Jūrų uostų apsaugos planus rengia VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, nustatyta tvarka juos suderina ir teikia tvirtinti Susisiekimo ministerijai.
3. Jūrų uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos planus rengia uoste esančios įmonės, iš kurių įrenginių (terminalų) laivai vykdo tarptautinius reisus. Nustatyta tvarka suderinus, šie planai teikiami tvirtinti Susisiekimo ministerijai.
4. Jūrų uostų apsaugos planuose pagal skirtingą apsaugos lygį numatomos konkrečios apsaugos priemonės, atitinkamos procedūros bei veiksmai, kurie turi būti taikomi keleiviams ir transporto priemonėms, išvykstančioms ar atvykstančioms į uostą jūrų laivais, vežančioms keleivius ir transporto priemones.
5. Apsaugos planai rengiami vadovaujantis šiais pagrindiniais principais:
5.1. apsaugos planuose nustatomos visos jūrų uosto apsaugai svarbios zonos, numatomos procedūros, priemonės ir veiksmai įvairiose zonose arba jų dalyse;
5.2. apsaugos planuose turi būti užtikrintas apsaugos priemonių, skirtų zonoms su skirtingomis apsaugos charakteristikomis, suderinimas bei nustatyta šių zonų bei jų dalių sąveika;
5.3. apsaugos planuose numatomos priemonės skirtingoms uosto dalims, įrenginiams (terminalams) keičiantis apsaugos lygiams ir specifinėms žinioms;
6. Apsaugos planuose numatoma:
6.1. Uostų prieigų apsaugos reikalavimai. Nustatomos konkrečios uostų prieigų ribos ir zonos. Reikalavimai kai kurioms zonoms gali įsigalioti tik tada, kai apsaugos lygis bus didesnis už minimalų (1-asis apsaugos lygis).
6.5. Tam tikrų uostais bei atitinkamomis jo zonomis, įrenginiais (terminalais) besinaudojančių žmonių grupių savitumų ir numatytų atitinkamų priemonių jų judėjimui uoste kontroliuoti įvertinimas. Tokioms grupėms gali būti priskirti jūrininkai, įstaigų pareigūnai, nuolat dirbantys uoste ar jame apsilankantys žmonės, uoste gyvenantys piliečiai, net kartais uoste dirbantys ar jame apsilankantys žmonės.
6.6. Ryšiai su krovinių, bagažo ir keleivių kontrolės institucijomis, informacijos pateikimo ir patikrinimo sistemos sąveika, įskaitant ir galimus patikrinimus prieš atvykimą.
6.7. Procedūros ir priemonės, skirtos darbui su įtartinais kroviniais, bagažu, laivo bunkeravimu, atsargomis bei asmenimis.
6.10. Uosto zonų, jų dalių, įrenginių (terminalų) ir viso uosto stebėjimo reikalavimai, numatyti būtini techniniai sprendimai, techninių priemonių poreikis.
6.11. Uosto zonų bei jų dalių, įrenginių (terminalų) ženklinimo tvarka, skiriant ypatingą dėmesį atskiroms apsaugos zonoms ir uosto prieigoms.
6.12. Informacijos apie jūrų uosto apsaugos būklę ir pakeitimus teikimo tvarka, informacijos konfidencialumo užtikrinimas, siekiant apsaugoti įslaptintą informaciją nuo nesankcionuoto atskleidimo.
6.13. Pranešimų apie įvykius, susijusius su jūrų uosto apsaugos pažeidimu, pateikimo tvarka, nustatant aiškius reikalavimus pranešimui apie visus uosto apsaugai pavojų keliančius incidentus uosto apsaugos pareigūnui ir uosto apsaugos institucijai.
6.14. Apsaugos planų suderinimas su kitais uosto plėtros, civilinės saugos bei kompleksiniais saugumo planais, taip pat su kitų jūrų uoste veikiančių valstybės institucijų veiksmų, susijusių su uosto apsaugos ir saugumo užtikrinimu, planais (Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos), numatyta detalizuota sąveika su kitais greito reagavimo ir ypatingų situacijų planais.
6.16. Konkrečios uoste veikiančios apsaugos tarnybos. Nurodomos konkrečios funkcijos ir užduotys, išsamus jų veiksmų koordinavimas su uoste esančių įrenginių (terminalų) ir laivų bei laivybos kompanijų apsaugos darbuotojais.
7. Apsaugos planų peržiūros organizuojamos prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Šias peržiūras organizuoja VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.